isorines aplinkos netiesioginio poveikio sryciu itaka turizmui

vĮvadas

Ekonominė, politinė, socialinė aplinka turi didelę įtaką verslui. Mokesčių politika gali taip pat tiesiogiai įtakoti verslo sėkm . Išorinės aplinkos netiesioginio poveikio komponentai daro įtaką organizacijoms dviem būdais. Pirmiausia, tam tikros jėgos gali priversti sudaryti grupę, kuri vėliau tampa įtaką darančiais asmenimis. Antra, netiesioginio poveikio elementai sukuria klimatą: greitai besikeičianti technologija, ekonomikos augimas arba nuosmukis, pažiūrų į darbą pokyčiai. Tame klimate organizacija gyvuoja ir jai tenka į ją reaguoti.Šiame referate nagrinėjamas išorinės aplinkos netiesioginių veiksnių poveikis turizmui. Darbas suskirstytas į: Aplinkos tipai Gamtinė aplinka Kultūrinė aplinka Socialinė aplinka Geopolitinė aplinka Aplinkos įtaka turizmo plėtrai

APLINKOS TIPAI

Aplinka- tai erdvės elementų visuma, tiesiogiai at netiesiogiai veikianti žmogų. Pagal UNESCO priimtintą apibrėžimą, aplinka -tai pasaulio dalis, kurią žmogus naudoja, veikia ir prie kurios prisitaiko. Siauriaja aprasme, tai erdvė, kurioje nuolat gyvena, dirba ir ilsisi žmonės, plačiaja -tai žmonijos egzistavimo sfera, susidedanti iš gamtinių, antropogenizuotų ir socialinių (visuomenės) elementų.

Organizuojant rekreaciją ir turizmą svarbesni tokie trys aplinkos tipai: • Gamtinė aplinka. • Kultūrinė aplinka. • Socialinė aplinka. Pagal erdvės charakteristikas skiriami turizmo proceso aplinkos tipai. Organizuojant turizmo verslą reikia įvertinti tolimosios ir artimosios aplinkos poveikį. Detaliau nagrinėjant ar formuojant turizmo sistemas, turizmo kompleksus, turizmo veiklos ypatumus naudojamos individualių ir kolektyvinių erdvių sąvokos, teisinės, ekonominės, organizacinės, informacinės, urbanistinės, geopolitinės ir kt. aplinkos tipai.. Turizmo aplinkos poveikį turizmo produktui ir turistui 1engviau vertinti suskirstant aplinką į tipus pagal atitinkamus požymius. Didžiausią įtaką turizmui daro gamtinė aplinka.

Gamtinė aplinka- tai aplinka, kurioje vyrauja natūralios gamtos elementų visuma: klimatas, atmosfera, vandenys, reljefas, augalija, gyvūnija.Formuojant turizmo sistemas ir teikiant paslaugas gamtinė aplinka paprastai įvardijama gamtinių rekreacinių išteklių sąvoka.Didžiausia įtaką turizmui daro šios gamtinės aplinkos sudedamosios dalys:• Rekreacinės teritorijos.• Oro grynumas.• Klimato palankumas.• Aplinkos vaizdingumas• Ramybė• Laisvė• Pasirinkimo galimybėGamtiniai rekreaciniai ištekliai Lietuvoje pasiskirstę netolygiai. Daugiausia jų pajūrio, pietryčių ir rytų regionuose, Žemaitijos aukštumose. Kraštovaizdžio vaizdingumas- turizmą skatinantis veiksnys Pasaulinės gamtos kontekste Lietuvai sunkoka konkuruoti su unikalumas įvairiuose žemynuose. Todėl skirtingai nuo kitų valstybių, Lietuvoje aplinkos turistinį atraktyvumą žymiai padidina labai turtinga, vietomis unikali kultūrinė aplinka.

KULTŪRINĖ APLINKAKultūrinė aplinka -tai visuomenės veiklos produktas, jos formos ir sistemos, kurios leidžia suprasti atitinkamų ekonominių formacijų ypatumus skirtumus. Kultūrinė aplinka perteikia bendruomenės materialinių bei dvasinių vertybių visumą, jų lygį regiono ar pasauliniu lygmeniu.Kultūrinė aplinka turizmo sistemoje paprastai apibūdinama kultūrinių išteklių sąvoka. Turizmo kultūriniai ištekliai apima platų visuomenės kūrybinės veiklos spektrą;• Urbanistikos paveldo vertybes• Tradicijas ir liaudies amatus• Menines kultūros vertybes• Mokslo vertybes• Archeologijos vertybes• Techninės kūrybos vertybesKultūros objektų ir reiškinių, sukeliančių pažinimo interesą, naudojimas turizmui šalyje menkas, tokių objektų fizinė būklė smarkiai blogėja, kultūros turistinis potencialas nėra tinkamai įvertintas, jo išteklių apskaita nevedama, neparuošta ir jų eksponavimo bei lankymno organizavimo strategija.Pavienių kultūros objektų, sukeliančių pažintinį interesą, Respublikos teritorijoje priskaičiuojama apie 25 tūkst. Jų sklaida respublikos teritorijoje nėra tolygi: 2413 kultūros paminklai yra miestuose. O 8275 užmiesčio vietovėse. Lietuva patraukli užsienio turistams savo aukšta muzikos kultūra, sporto renginiais. Labiau reklamuotini lietuvių liaudies skulptūros objektai, unikalūs lietuvoje.

Turistinių išteklių grupės:Paveldo vertybių grupė ObjektasValstybės saugomi teritoriniai kompleksai. Vertingos kultūros paveldo vietovės Senamiesčiai, senieji miesteliai, dvarai, kaimai, pilys, istorinių įvykių vietos, muziejai, parkai ir kt.Etnografiniai regionai. Nacionaliniai parkai, regioniniai parkai, paminklai. Žemaitija, Dzūkija, Aukštaitija, Pamarys, Sūduva, Mažoji Lietuva

SOCIALINĖ APLINKATurizmo socialinę aplinką sudaro: .• Sociodemografiniai veiksniai. • Sveikatos saugumas. • Aplinkos saugumas. • Subkultūriniai dariniai. • Teisiniai veiksniai ir turto saugumas. • Svetingumas.

Sociodemografiniai turizmo aplinkos veiksniaiNusikalstamumas, sveikata ir aplinkos faktoriai, formuojantys socialinę turizmo aplinką, turi įtakos turizmui nacionaliniu Iygmeniu. Turistai nenori vykti į šalis, kuriose yra girdėję esant didelį nusikalstamumą. Ypač blogai veikia informacija apie nusikaltimus turistams. Lietuva nėra išimtis. Informacija apie .lietuvių antiįstatyminius veiksmus užsienio šalyse taip pat gadina Lietuvos įvaizdį. Skandinavijos šalys, net ir jų sostinės, tokių problemų neturi. Neigiamas turizmo socialinės aplinkos aspektas yra negatyvios vietinių gyventojų nuostatos turistų atžvilgiu. Tai gali būti susiję su politiniais veiksniais, su tautos istorija ir t. t. Šios negatyvios nuostatos gali būti realios ir įsivaizduojamos. Tačiau ir vienos, ir kitos kenkia šalies įvaizdžiui, o kartu ir turizmo plėtrai konkrečioje šalyje.

Aplinkos saugumasAplinkos ypatybės gali būti ir turizmo trukdžiai, ir plėtros galimybė. Viešbučiais užstatytos pakrantės pajūrio kurortuose ir viešbučių teršiama aplinka, pradedant vandeniu ir baigiant šiukšlėmis, yra vertinami neigiamai. Turistams imponuoja atsakingas požiūris į aplinką ir jie yra pasiruošę mokėti didesnę kainą už aplinką saugančius turizmo produktus.GEOPOLITINĖ APLINKATurizmo plėtojimo labui tenka supaprastinti muitinėse vykdomas procedūras, siekti politinio stabilumo atskiruose regionuose. Turizmo plėtrą Europoje dešimtmečiu pristabdė Antrasis pasaulinis karas. Nacionaliniai konfliktai, politinis nestabilumas nedelsiant koreguoja svarbių turizmo srautų kryptis, o šalys patiria dėl to didžiausius nuostolius. Geopolitinė aplinka gali iš esmės nulemti krašto ūkinės veiklos pobūdį. Lietuvos geopolitine aplinka yra labai palanki turizmo plėtotei. Ypač svarbų vaidmenį gali atlikti Baltijos jūra. Šalis yra tarp keturių potencialių turizmo rinkų: Rusijos, Švedijos, Vokietijos ir Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Ne mažiau svarbi ir trijų Baltijos šalių -Lietuvos, Latvijos,. Estijos kaimynyste ir turizmo tradicijos.

Aplinkos įtaka turizmo plėtraiTurizmo plėtros tikslai ir galimybės priklauso nuo procesų, vykstančių artimojoje ir . tolimojoje aplinkoje. Pasaulinė turizmo organizacija artimiausiais dešimtmečiais prognozuoja turizmo srautų augimą, ypač įvertindama tankiai gyvenamų pasaulio kraštų problemas. Suprantama, kad turizmo plėtrai pirmiausia įtakoja aplinkos kokybė. Tai svarbu ne tik atvykstamajam, bet ir vietiniam turizmui. Lietuvos įsijungimas į pasaulinę turizmo rinką atskleidė naujas galimybes ir pateikė naujus uždavinius turizmo verslo paslaugų teikėjams. Šiuo metu ir artimiausiu dvidešimtmečiu turizmo plėtrą Lietuvoje įtakos šalies gamtinio komplekso įvairovė, santykinis švarumas, lyginant su kai kurių Vakarų Europos, Šiaurės rytų ir Rytų regionais. Kitas svarbus aplinkos faktorius-savita kultūra, architektūra. Svarbiausios vertybės -Vilniaus senamiestis, Trakai, Kernavė, Kaunas, Mažosios Lietuvos regionas, senieji kaimai, bažnyčios, kultūriniai renginiai. Nepakankamai aktyvų vidinį vietinį turizmą lemia sudėtinga ekonominė situacija. Vietinio turizmo pagerėjimo būtu galima tikėtis, pagerėjus šalies ekonomikai. Nepakankamas šalies- kaip turizmo valstybės- įvaizdžio formavimo darbas yra atvykstamojo turizmo stabdymas. Turistų atvykimą į Lietuvą stabdo nepalankus vizų režimas turistams iš rytų ir nelabai operatyvus pasienio tarnybų darbas. Nusikalstama veikla riboja turistų kiekį iš Vakarų Europos.

Lietuvoje yra geros sąlygos turizmui plėtoti tačiau jos dar nėra visiškai ir tinkamai išnaudojamos.

Turizmo pagrindiniai rodikliai 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003Atvykusių užsieniečių skaičius iš viso, tūkst. 2055,4 3498,8 3701,6 4287,5 4453,8 4092,1 4195,2 3999,4 3635,2Padidėjimas, sumažėjimas (-) palyginus su ankstesniais metais, %Atvykusių užsieniečių … 70,2 5,8 15,8 3,9 -8,1 2,5 -4,7 -9,1atvykstamasis turizmas, kai keliones organizuoja ir paslaugas teikia turizmo įmonės1 Turistų skaičius, tūkst. 43,8 42,0 58,3 58,5 65,7 71A,8 73,3 96,0 102,8Išbūta dienų, tūkst. 154,1 185,4 225,6 202,4 206,1 225,2 247,3 324,4 347,0Vienadieniai lankytojai, tūkst. … 17,4 15,1 29,2 27,9 18,6 16.3 15,0 14,6Išvykstamasis turizmas, kai keliones organizuoja ir paslaugas teikia turizmo įmonės1 Išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius, tūkst. 109,02 69,32 102,12 147,72 166,82 151,1 132,2 141,7 123,8Išbūta dienų, tūkst. 566,1 508,4 722,9 905,8 895,1 997,0 938,7 914,3 823,5

Galima išskirti keturias turizmo potencialo neišnaudojimo problemų grupes. Pirma, egzistuoja ryškus rinkodaros nepakankamumas. Valstybės lygmenyje, Lietuva, nepaisant minėtų investicijų į rinkodarą, kaip naujas turistinis regionas dar neturi suformavusi savito turistinio įvaizdžio (arba tai daroma tik epizodiškai) ir trūkstant turistinės informacijos, lieka nežinoma vakarų šalių turistams. Kita vertus, įmonių lygmenyje, būtent rinkodaros gebėjimų trūkumas nurodomas kaip priežastis, pvz., sąlygojanti viešbučių žemą kambarių užimtumą. Su rinkodara glaudžiai susijusi informacijos nepakankamumo problema. Kaip vietiniams, taip ir užsienio turistams keliaujantiems po Lietuvą yra pakankamai sunku orientuotis vietovėse ir surasti apgyvendinimo paslaugų objektus ar lankytinas vietoves. Kelio ženklų, turizmo informacijos stendų bei poilsio aikštelių trūkumas yra akivaizdi keliavimo po Lietuvą problema. Centrų veikla yra svarbus turizmo plėtojimo veiksnys ir yra dotuojama iš savivaldybių biudžetų. Tačiau centruose esanti turistinė informacija yra skurdi, trūksta turistinių leidinių, o trūkstant ir įrangos (kompiuterių, kopijavimo aparatūros, medžiagų bei video aparatūros) savomis pajėgomis informacinį trūkumą užpildyti sunku. Turistinio sezono metu centrų lankomumas yra ypač aktyvus ir dažnai nespėjama patenkinti turistų poreikių, nors laikinai įdarbinama papildomų darbuotojų.

Antra, pastebimi aiškūs infrastruktūriniai užsienio turistų srauto į Lietuvą apribojimai . Pagrindinis srautas užsienio lankytojų atvyksta į Lietuvą kelių transportu – 79 proc., o kitomis transporto rūšimis žymiai mažiau: 15 proc. – geležinkeliais, 4 proc. – oro transportu ir tik 2 proc. – jūrų transportu. Tuo būdu, jei kelių infrastruktūra yra išplėtota gana gerai, tai geležinkelių transporto potencialas nėra išnaudojamas. Pastaruoju daugiausiai naudojasi atvykstantys Rusijos turistai bei vietiniai gyventojai vykstantys į pajūrį, tačiau žema geležinkelio paslaugų kokybė bei silpna rinkodara apsprendžia mažą kelionių geležinkeliais skaičių. Be to, Lietuva vienintelė iš Baltijos jūros šalių neturi jūrinio turizmo, nes nėra sukurtos keleivinio uosto ar jachtų prieplaukų infrastruktūros. Neišvystyta ir vidaus vandenų trasų bei prieplaukų infrastruktūra neleidžia pasinaudoti Lietuvos tankiu vidaus kelių tinklu, kuris leistų nesunkiai aplankyti įvairias vietoves. Trečia, Lietuvos turizmo paslaugų materialinė bazė neišvystyta nei kiekybiniu, nei kokybiniu aspektu ir turi ryškius struktūros ir išsidėstymo trūkumus, kas mažina Lietuvos turizmo produktų konkurencines galimybes. Štai dauguma pradžioje minėtų kultūros paveldo objektų yra neparengti turistų lankymui, nors jie galėtų būti pritaikomi turizmui įrengiant juose ekspozicijas, pritaikant juos turizmo paslaugų infrastruktūrai. Taip pat beveik visi turizmo ir kultūros paveldo objektai nėra pritaikyti neįgaliesiems – nėra reikiamų aikštelių, pandusų, liftų ir kt. Pastebimas ir lankytojų srautų svyravimas įvairiais metais. Tam įtakos turi išoriniai, ekonominiai, politiniai, socialiniai ir klimatiniai veiksniai. Pvz., dėl tranzitinių vizų per Lietuvą įvedimo Kaliningrado gyventojams 2003 m. liepos mėnesį iš šio krašto beveik nutrūko turistų srautas į Klaipėdą. Išorinių lankomumo svyravimų veiksnius ir priežastis tenka vertinti kaip objektyvius trukdžius.

Galiausiai, tiek minėta rinkodaros trūkumo problema, tiek nepatenkinama turizmo paslaugų kokybė yra glaudžiai susijusi su nepakankama kvalifikacija. Kaip ir kitų paslaugų turizmo paslaugų kokybės pagrindinis veiksnys yra profesionalūs darbo ištekliai. Tuo tarpu esminis mokymo įstaigose parengtų specialistų trūkumas yra silpni praktiniai įgūdžiai, nes nėra išvystyta praktinio mokymo bazė ir nėra sukurtų simuliacinio mokymo firmų. Dažnas reiškinys yra turizmo verslo atstovų vadybinių žinių stoka. Visa tai neleidžia tikėtis stiprios rinkodaros atsiradimo įmonių lygmenyje. Sudėtinga ekonominė situacija, nestabili politinė būklė, kriminogeninė situacija ir daugelis kitų problemų trugdo plėtotis turizmui.

REFERATAS PARAŠYTAS REMIANTIS ŠIA MEDŽIAGA

1) Turizmas Kauno kolegijos leidybos centras, 20022)Vadyba James A.F. Stoner, R.Edward Freeman, Daniel R. Gilbert, J.R.1999, Kaunas3)Statistikos departamentas4)www.museums.lt

Įvadas

APLINKOS TIPAI

GAMTINĖ APLINKATransporto gausa, užterštas oras, triukšmas, želdinių nykimas mieste verčia žmones ieškoti atgaivos natūralioje gamtoje. Atskiri gamtiniai kompleksai įtakoja specialių turizmo rūšių formavimąsi: kalnų turizmo, vandens turizmo, ekologinio turizmo, kruizinių kelionių ir kt.Gamtinė aplinka- tai aplinka, kurioje vyrauja natūralios gamtos elementų visuma: klimatas, atmosfera, vandenys, reljefas, augalija, gyvūnija.Formuojant turizmo sistemas ir teikiant paslaugas gamtinė aplinka paprastai įvardijama gamtinių rekreacinių išteklių sąvoka.Didžiausia įtaką turizmui daro šios gamtinės aplinkos sudedamosios dalys:• Rekreacinės teritorijos.• Oro grynumas.• Klimato palankumas.• Aplinkos vaizdingumas• Ramybė• Laisvė• Pasirinkimo galimybėGamtiniai rekreaciniai ištekliai Lietuvoje pasiskirstę netolygiai. Daugiausia jų pajūrio, pietryčių ir rytų regionuose, Žemaitijos aukštumose. Kraštovaizdžio vaizdingumas- turizmą skatinantis veiksnys Pasaulinės gamtos kontekste Lietuvai sunkoka konkuruoti su unikalumas įvairiuose žemynuose. Todėl skirtingai nuo kitų valstybių, Lietuvoje aplinkos turistinį atraktyvumą žymiai padidina labai turtinga, vietomis unikali kultūrinė aplinka.

• Urbanistikos paveldo vertybes• Tradicijas ir liaudies amatus• Menines kultūros vertybes• Mokslo vertybes• Archeologijos vertybes• Techninės kūrybos vertybesKultūros objektų ir reiškinių, sukeliančių pažinimo interesą, naudojimas turizmui šalyje menkas, tokių objektų fizinė būklė smarkiai blogėja, kultūros turistinis potencialas nėra tinkamai įvertintas, jo išteklių apskaita nevedama, neparuošta ir jų eksponavimo bei lankymno organizavimo strategija.Pavienių kultūros objektų, sukeliančių pažintinį interesą, Respublikos teritorijoje priskaičiuojama apie 25 tūkst. Jų sklaida respublikos teritorijoje nėra tolygi: 2413 kultūros paminklai yra miestuose. O 8275 užmiesčio vietovėse. Lietuva patraukli užsienio turistams savo aukšta muzikos kultūra, sporto renginiais. Labiau reklamuotini lietuvių liaudies skulptūros objektai, unikalūs lietuvoje.Turistinių išteklių grupės:Paveldo vertybių grupė ObjektasValstybės saugomi teritoriniai kompleksai. Vertingos kultūros paveldo vietovės Senamiesčiai, senieji miesteliai, dvarai, kaimai, pilys, istorinių įvykių vietos, muziejai, parkai ir kt.Etnografiniai regionai. Nacionaliniai parkai, regioniniai parkai, paminklai. Žemaitija, Dzūkija, Aukštaitija, Pamarys, Sūduva, Mažoji Lietuva

Subkultūrų įtaka turizmuiSubkultūrinius darinius Europoje formuoja šios grupės: .,,eurostudentai”, paaugliai, interneto vartotojai, gyvūnų teisių gynėjai, madingų sporto šakų dalyviai. Visoms subkultūroms būdingas tam tikras gyvenimo stilius, kuris yra informatyvus turizmo firmoms formuojant marketingą. Beveik visose išvardintose subkultūrose dominuoja jaunesnio amžiaus žmonės. Beveik visos subkultūros yra daugelyje Europos šalių. Subkultūras atstovaujantiems turistams siūlomi ivairūs turistiniai produktai: paaugliams -aktyvios arba specialių interesų atostogos atskirai nuo tėvų, spec. interesų atostogos siūlomos ir sporto ša1ių dalyviams, ,,eurostudentams” siūlomos ivairios keliavimo nuolaidos. Sveikatos saugumasSveikatos saugumas yra svarbi socialinės aplinkos dalis -virusinių ligų protrūkiai, pajūrių tarša, sugedęs maistas ir dėl to kylantys apsinuodijimai gali būti atsisakymo vykti į kokią nors vietovę priežastis.Aplinkos saugumasAplinkos ypatybės gali būti ir turizmo trukdžiai, ir plėtros galimybė. Viešbučiais užstatytos pakrantės pajūrio kurortuose ir viešbučių teršiama aplinka, pradedant vandeniu ir baigiant šiukšlėmis, yra vertinami neigiamai. Turistams imponuoja atsakingas požiūris į aplinką ir jie yra pasiruošę mokėti didesnę kainą už aplinką saugančius turizmo produktus.GEOPOLITINĖ APLINKATurizmo plėtojimo labui tenka supaprastinti muitinėse vykdomas procedūras, siekti politinio stabilumo atskiruose regionuose. Turizmo plėtrą Europoje dešimtmečiu pristabdė Antrasis pasaulinis karas. Nacionaliniai konfliktai, politinis nestabilumas nedelsiant koreguoja svarbių turizmo srautų kryptis, o šalys patiria dėl to didžiausius nuostolius. Geopolitinė aplinka gali iš esmės nulemti krašto ūkinės veiklos pobūdį. Lietuvos geopolitine aplinka yra labai palanki turizmo plėtotei. Ypač svarbų vaidmenį gali atlikti Baltijos jūra. Šalis yra tarp keturių potencialių turizmo rinkų: Rusijos, Švedijos, Vokietijos ir Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Ne mažiau svarbi ir trijų Baltijos šalių -Lietuvos, Latvijos,. Estijos kaimynyste ir turizmo tradicijos.

Su rinkodara glaudžiai susijusi informacijos nepakankamumo problema. Kaip vietiniams, taip ir užsienio turistams keliaujantiems po Lietuvą yra pakankamai sunku orientuotis vietovėse ir surasti apgyvendinimo paslaugų objektus ar lankytinas vietoves. Kelio ženklų, turizmo informacijos stendų bei poilsio aikštelių trūkumas yra akivaizdi keliavimo po Lietuvą problema. Centrų veikla yra svarbus turizmo plėtojimo veiksnys ir yra dotuojama iš savivaldybių biudžetų. Tačiau centruose esanti turistinė informacija yra skurdi, trūksta turistinių leidinių, o trūkstant ir įrangos (kompiuterių, kopijavimo aparatūros, medžiagų bei video aparatūros) savomis pajėgomis informacinį trūkumą užpildyti sunku. Turistinio sezono metu centrų lankomumas yra ypač aktyvus ir dažnai nespėjama patenkinti turistų poreikių, nors laikinai įdarbinama papildomų darbuotojų. Antra, pastebimi aiškūs infrastruktūriniai užsienio turistų srauto į Lietuvą apribojimai . Pagrindinis srautas užsienio lankytojų atvyksta į Lietuvą kelių transportu – 79 proc., o kitomis transporto rūšimis žymiai mažiau: 15 proc. – geležinkeliais, 4 proc. – oro transportu ir tik 2 proc. – jūrų transportu. Tuo būdu, jei kelių infrastruktūra yra išplėtota gana gerai, tai geležinkelių transporto potencialas nėra išnaudojamas. Pastaruoju daugiausiai naudojasi atvykstantys Rusijos turistai bei vietiniai gyventojai vykstantys į pajūrį, tačiau žema geležinkelio paslaugų kokybė bei silpna rinkodara apsprendžia mažą kelionių geležinkeliais skaičių. Be to, Lietuva vienintelė iš Baltijos jūros šalių neturi jūrinio turizmo, nes nėra sukurtos keleivinio uosto ar jachtų prieplaukų infrastruktūros. Neišvystyta ir vidaus vandenų trasų bei prieplaukų infrastruktūra neleidžia pasinaudoti Lietuvos tankiu vidaus kelių tinklu, kuris leistų nesunkiai aplankyti įvairias vietoves. Trečia, Lietuvos turizmo paslaugų materialinė bazė neišvystyta nei kiekybiniu, nei kokybiniu aspektu ir turi ryškius struktūros ir išsidėstymo trūkumus, kas mažina Lietuvos turizmo produktų konkurencines galimybes. Štai dauguma pradžioje minėtų kultūros paveldo objektų yra neparengti turistų lankymui, nors jie galėtų būti pritaikomi turizmui įrengiant juose ekspozicijas, pritaikant juos turizmo paslaugų infrastruktūrai. Taip pat beveik visi turizmo ir kultūros paveldo objektai nėra pritaikyti neįgaliesiems – nėra reikiamų aikštelių, pandusų, liftų ir kt.

Pastebimas ir lankytojų srautų svyravimas įvairiais metais. Tam įtakos turi išoriniai, ekonominiai, politiniai, socialiniai ir klimatiniai veiksniai. Pvz., dėl tranzitinių vizų per Lietuvą įvedimo Kaliningrado gyventojams 2003 m. liepos mėnesį iš šio krašto beveik nutrūko turistų srautas į Klaipėdą. Išorinių lankomumo svyravimų veiksnius ir priežastis tenka vertinti kaip objektyvius trukdžius.

Išvados Pagrindinės problemos:Pramogų stygius neskatina užsienio turistų ilgiau pasilikti Lietuvoje, mažina Lietuvos turizmo produkto konkurentiškumą, nes mažėja galimybės pritraukti turistus į kurortus savaitgaliais bei ne sezono metu. Kaimiškose vietovėse ypač trūksta įrengtų pliažų ir turistinių trasų (vandens, dviračių), neišvystyta sporto rekreacinė bazė, todėl šios infrastruktūros trūkumas neskatina didesnio turistinių srautų augimo ir kaimo turizmo verslų vystymo. Galiausiai, tiek minėta rinkodaros trūkumo problema, tiek nepatenkinama turizmo paslaugų kokybė yra glaudžiai susijusi su nepakankama kvalifikacija. Kaip ir kitų paslaugų turizmo paslaugų kokybės pagrindinis veiksnys yra profesionalūs darbo ištekliai. Tuo tarpu esminis mokymo įstaigose parengtų specialistų trūkumas yra silpni praktiniai įgūdžiai, nes nėra išvystyta praktinio mokymo bazė ir nėra sukurtų simuliacinio mokymo firmų. Dažnas reiškinys yra turizmo verslo atstovų vadybinių žinių stoka. Visa tai neleidžia tikėtis stiprios rinkodaros atsiradimo įmonių lygmenyje. Sudėtinga ekonominė situacija, nestabili politinė būklė, kriminogeninė situacija ir daugelis kitų problemų trugdo plėtotis turizmui.

REFERATAS PARAŠYTAS REMIANTIS ŠIA MEDŽIAGA

1) Turizmas Kauno kolegijos leidybos centras, 20022)Vadyba James A.F. Stoner, R.Edward Freeman, Daniel R. Gilbert, J.R.1999, Kaunas3)Statistikos departamentas4)www.museums.lt