Išorinės aplinkos įtaka turizmui

Įvadas

Kaip jau yra žinoma, didelę reikšmę verslininkystės raidai turi jos aplinka: ekonominė, politinė, socialinė. Šiandieninė mokesčių, privatizavimo, muitų, agrarinė, monetarinė politika daro didelę įtaką verslininkystei. Vykdomos vyriausybės ekonominės reformos taip pat turi didelę reikšmę ekonominės politikos bruožams šalyje.

Nuo mokesčių politikos labai daug kas priklauso, ji tiesiogiai susieta su verslu. Lietuvos vyriausybės mokesčių politika turi remtis ne tik fiskaliniu mokesčių politikos aspektu, bet ir ekonomikos skatinimu ir intensyvinimu. Greta fiskalinės politikos yra investicinė politika, kuri taip pat turi didelę reikšmę šalies ve erslininkystei. Juk mokesčių politika gali tiesiogiai įtakoti verslo sėkmę.

Šiame referate bus nagrinėjimas verslo sritis turizmas ir išorinės aplinkos netiesioginių veiksnių poveikis jam.
Referatas yra suskirstytas į dalis:
• Turizmo aplinkos tipai
• Gamtinė aplinka
• Kultūrinė aplinka
• Socialinė aplinka
• Geopolitinė aplinka
• Aplinkos įtaka turizmo plėtrai

TURIZMO APLINKOS TIPAI

Organizuojant rekreaciją ir turizmą svarbesni tokie trys aplinkos tipai:
• Gamtinė aplinka.
• Kultūrinė aplinka.
• Socialinė aplinka.

Pagal erdvės charakteristikas skiriami turizmo proceso aplinkos tipai. Organizuojant turizmo verslą reikia įvertinti tolimosios ir artimosios aplinkos poveikį. Detaliau nagrinėjant ar formuojant turizmo sistemas, turizmo kompleksus, turizmo veiklos ypatumus naudojamos in ndividualių ir kolektyvinių erdvių sąvokos, teisinės, ekonominės, organizacinės, informacinės, urbanistinės, geopolitinės ir kt. aplinkos tipai.

Turizmo motyvaciją lemia aplinkos, kurioje žmogus gyvena nuolat, charakteristikos: klimatas, oro grynumas, želdinių gausumas, rekreacinių vandenų artumas, gyvenamojo būsto tipas bei kokybė, triukšmingumas, kraštovaizdžio kokybė, urbanizacijos ly

ygis ir t. t. .
Turizmo aplinkos poveikį turizmo produktui ir turistui lengviau vertinti suskirstant aplinką į tipus pagal atitinkamus požymius. Didžiausią įtaką turizmui daro gamtinė aplinka.

GAMTINĖ APLINKA

Gamtinė aplinka- tai aplinka, kurioje vyrauja natūralios gamtos elementų visuma: klimatas, atmosfera, vandenys, reljefas, augalija, gyvūnija.

Didžiausia įtaką turizmui daro šios gamtinės aplinkos sudedamosios dalys:
• Rekreacinės teritorijos.
• Oro grynumas.
• Klimato palankumas.
• Aplinkos vaizdingumas
• Ramybė
• Laisvė
• Pasirinkimo galimybė

Pasaulinės gamtos kontekste Lietuvai sunkoka konkuruoti su unikalumas įvairiuose žemynuose. Todėl skirtingai nuo kitų valstybių, Lietuvoje aplinkos turistinį atraktyvumą žymiai padidina labai turtinga, vietomis unikali kultūrinė aplinka.

KULTŪRINĖ APLINKA

Kultūrinė aplinka -tai visuomenės veiklos produktas, jos formos ir sistemos, kurios leidžia suprasti atitinkamų ekonominių formacijų ypatumus skirtumus. Kultūrinė aplinka perteikia bendruomenės materialinių bei dvasinių vertybių visumą, jų lygį regiono ar pasauliniu lygmeniu.

Kultūrinės aplinkos savitumas nuo seniausių laikų buvo vi iena svarbiausių turizmą skatinančių
Priežasčių.

Kultūrinė aplinka turizmo sistemoje paprastai apibūdinama kultūrinių išteklių sąvoka. Turizmo kultūriniai ištekliai apima platų visuomenės kūrybinės veiklos spektrą;
• Urbanistikos paveldo vertybes
• Tradicijas ir liaudies amatus
• Menines kultūros vertybes
• Mokslo vertybes
• Archeologijos vertybes
• Techninės kūrybos vertybes

Kiekviena valstybė, saugodama kultūros vertybes, privalo rūpintis jų populiarumu, nes apsauga be pažinimo funkcijos neturi prasmės. Tačiau kultūros objektų ir reiškinių, sukeliančių pažinimo interesą, naudojimas turizmui šalyje menkas, tokių objektų fizinė būklė smarkiai blogėja, kultūros turistinis potencialas nėra tinkamai įvertintas, jo išteklių apskaita nevedama, neparuošta ir jų eksponavimo be

ei lankymo organizavimo strategija.

Kultūros vertybių renovacija ir efektyvų naudojimą turizmui trikdo daugybė vidinių ir išorinių veiksnių, nėra pakankamai aiškios tokių objektų respektavimo koncepcijos.
Neigiamas turizmo socialinės aplinkos aspektas yra negatyvios vietinių gyventojų nuostatos

turistų atžvilgiu. Tai gali būti susiję su politiniais veiksniais, su tautos istorija ir t. t. Šios
negatyvios nuostatos gali būti realios ir įsivaizduojamos. Tačiau ir vienos, ir kitos kenkia šalies įvaizdžiui, o kartu ir turizmo plėtrai konkrečioje šalyje.

SOCIALINĖ APLINKA

Keliaujančiam žmogui svarbu ne tik pamatyti įdomius kultūros objektus ir pabūti gražioje gamtoje. Pasirinkdamas kelionės maršrutą jis analizuoja tose vietovėse gyvenančių tautų papročius, kriminogeninę situaciją. aiškinasi sveikatai pavojingus faktorius, prekių kainas ir kt. Greta fizinių aplinkos veiksnių ne mažiau reikšmingi socialiniai veiksniai, kurie formuoja atitinkamą socialinę aplinką.

Turizmo socialinę aplinką sudaro: .
• Sociodemografiniai veiksniai.
• Sveikatos saugumas.
• Aplinkos saugumas.
• Subkultūriniai dariniai.
• Teisiniai veiksniai ir turto saugumas.
• Svetingumas.
Sociodemografiniai turizmo aplinkos veiksniai

Šalies lygmeniu svarbiausia demografinė ypatybė yra žmonių amžius. Ji sąlygoja darbo jėgos potencijas ir turizmo marketingą. Vakarų Europos gyventojai gyvena sąlygomis, kai gyventojų amžiaus vidurkis sparčiai auga. Vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas atspindi pagerėjusią sveikatos priežiūrą. Rytų ir Vidurio Europos šalyse demografinė situacija yra šiek tiek prastesnė, tačiau bendros tendencijos išlieka tokios pačios, nes perimamas vakarietiškas gyvenimo stilius lemia to

okias pačias demografines tendencijas.

Antra svarbi turizmo aplinkos sociodemografinė ypatybė -tai moterų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje. Jų įsiliejimas į darbo rinką susijęs su šeimos pajamų, o kartu ir keliavimo galimybių padidėjimu. Moterys yra svarbus faktorius sprendžiant laisvalaikio kelionių ir verslo kelionių rinkodaros uždavinius ir problemas. Nors Europa atrodo vienalytė moterų vaidmens visuomenėje požiūriu, tačiau šiuo požiūriu kol kas egzistuoja realūs skirtumai tarp Skandinavijos ir Pietų Europos (Graikijos, Kipro) šalių.

Trečioji ypatybė, kurios svarba vis auga Vakarų Europos šalyse -tai etninės mažumos. Šios žmonių grupės skiriasi savo kalba, religija ir papročiais nuo pagrindinės gyventojų grupės.Į šią specifiką atsižvelgiama organizuojant turizmą, formuojant pasiūlą ir teikiant aptarnavimo
paslaugas. Didelės etninių mažumų grupės Europos šalyse imigracijos padarinys, tačiau ne visos Europos šalys turi imigrantų problemą. Aktualiausi tautinių mažumų klausimai yra kolonijinę istoriją turinčiose šalyse (Didžioji Britanija, Prancūzija) ir šalyse, sprendžiančiose
darbo jėgos klausimus imigrantų pagalba (Vokietija}.Etnines problemas sprendžia Airija, -o baskų, valonų ir korsikiečių kultūriniai skirtumai taip pat būna iškylančių konfliktų priežastimi.
Neigiamiems turizmo socialinės aplinkos aspektams priskirtini socialinio pobūdžio reiškiniai, stabdantys turizmo plėtojimą.

Vertinant neigiamus aspektus, skirtumai tarp Europos šalių yra palyginti nedideli, skirtumai tarp Europos ir kitų žemynų šalių yra kur kas didesni. Lyginant Europos didmiesčius ir Amerikos didmiesčius, pastarieji žymiai lenkia europietiškuosius pagal nu

usikalstamumą, tačiau plėšikavimo atvejų skaičiumi Europa yra priartėjusi prie Afrikos ir Šiaurės Amerikos. Vidurio Rytų šalyse visi šie rodikliai patys mažiausi..

Nusikalstamumas, sveikata ir aplinkos faktoriai, formuojantys socialinę turizmo aplinką, turi įtakos turizmui nacionaliniu lygmeniu. Turistai nenori vykti į šalis, kuriose yra girdėję esant didelį nusikalstamumą. Ypač blogai veikia informacija apie nusikaltimus turistams. Lietuva nėra išimtis. Informacija apie lietuvių antiįstatyminius veiksmus užsienio šalyse taip pat gadina Lietuvos įvaizdį. Skandinavijos šalys, net ir jų sostinės, tokių problemų neturi.
Nusikalstamumas dažniausiai yra minimas kartu su prostitucija. Tačiau plėtojant turizmą kai kurie neigiami reiškiniai gali būti pateikiami kaip atrakcija. Tai pasakytina apie Amsterdamą.. Prostitucija Olandijos sostinėje traktuojama kaip kitokio pobūdžio miesto reiškinys.
Sveikatos apsaugos sritimi Afrika ir Azija gerokai atsilieka nuo Europos, o Kanada lenkia Europą. Neigiamas socialinės aplinkos aspektas yra tam tikrų ligų paplitimas. Pavyzdžiui, informacija apie Kaliningrado srityje 1998-aisiais metais užfiksuotą ŽIV infekcijos protrūkį sumažino norinčiųjų vykti į šį miestą skaičių. Ypač jautriai į informaciją apie ligas reaguoja Vakarų Europos turistai.

Neigiamas turizmo socialinės aplinkos aspektas yra negatyvios vietinių gyventojų nuostatos turistų atžvilgiu. Tai gali būti susiję su politiniais veiksniais, su tautos istorija ir t. t. Šios negatyvios nuostatos gali būti realios ir įsivaizduojamos. Tačiau ir vienos, ir kitos kenkia šalies įvaizdžiui, o kartu ir turizmo plėtrai konkrečioje šalyje.

Sveikatos saugumas :

Sveikatos saugumas yra svarbi socialinės aplinkos dalis -virusinių ligų protrūkiai, pajūrių

tarša, sugedęs maistas ir dėl to kylantys apsinuodijimai gali būti atsisakymo vykti į kokią nors vietovę priežastis. 2000 metais Didžiojoje Britanijoje kilusios kempinligės ir snukio ir nagų ligos žymiai sumažino ne tik užsienio turistų skaičių Anglijoje, tačiau ir lankytojų vidaus keliavimas buvo gerokai sumažėjęs. Mėgstantys pasivaikščioti kalvotose vietovėse pastebėjo, kad dėl ligų pakito netgi kraštovaizdis -nematyti ne tik keliautojų, bet ir gyvulių laukuose.
Dėl turizmo takos padidėjo užkrečiamų lygų rizika. Antra vertus, sveikatos gerinimas yra dalis turizmo sistemos. Laisvalaikio rengimai viešbučiuose, sveikatingumo kompleksai kurortuose, Europoje ir Amerikoje populiarios ,,sveikatos sodybos”, nauji meniu ir teminiai parkai -tai tik dalis, įdėjų, susijusių su sveikata turizme.
Europos šalys skiriasi, vertinant sveikatos saugumo aspektu. Skandinavija yra įgijusi saugaus sveikatai regiono įvaizdį, o Rytų Europos šalys, ypač Rusija, yra vertinamos kaip mažiau saugios.

Aplinkos saugumas

Aplinkos ypatybės gali būti ir turizmo trukdžiai, ir plėtros galimybė, kaip ir turizmas aplinkai. Viešbučiais užstatytos pakrantės pajūrio kurortuose ir viešbučių teršiama aplinka, pradedant vandeniu i baigiant šiukšlėmis, yra vertinami neigiamai.
Iš kitos pusės, turistams imponuoja atsakingas požiūris į aplinką ir jie yra pasiruošę mokėti didesnę kainą už aplinką saugančius turizmo produktus.
Jeigu viešbučiai sugeba įrodyti, kad jie nuolat vykdo ekologines programas ir „augauja su aplinka“, tai teigiami faktoriai nustelbia neigiamus.

Aplinkosauga yra geriau išvystyta Šiaurės ir Centrinės Europos šalyse negu Pietų ir Rytų Europos šalyse. Vienas iš paaiškinimų yra, kad Europos šiaurinė ir centinė dalis buvo palyginti anksti urbanizuotos ir industrializuotos ir anksčiau galėjo pajusti šių procesų pasekmes.

Europos šalys taip pat skiriasi aplinkosaugos prioritetų nustatymu. Kai kuriose tai yra industrinė tarša, kitose šiukšlės ir jų perdirbimas, trečiose – nepaliestos gamtos išsaugojimas.

GEOPOLITINĖ APLINKA

Turizmas, kaip XX amžiaus fenomenas, tapęs didžiausia industrijos rūšimi pasaulyje, duoda daugybę darbo vietų, skatina bendradarbiavimą tarp šalių, plėtoja transregioninius turistinius ryšius.

Turizmo plėtojimo labui tenka supaprastinti muitinėse vykdomas procedūras, siekti politinio stabilumo atskiruose regionuose.

Turizmo plėtrą Europoje dešimtmečiu pristabdė Antrasis pasaulinis karas. Nacionaliniai konfliktai, politinis nestabilumas nedelsiant koreguoja svarbių turizmo srautų kryptis, o šalys patiria dėl to didžiausius nuostolius.

Geopolitinė aplinka gali iš esmės nulemti krašto ūkinės veiklos pobūdį. Šveicarija, Norvegija, Havajai ir daugelis kitų kraštų gali pragyventi vien iš turizmo. Pasaulyje išskiriami 6 stambūs Vidurinieji Rytai, Pietų Azija. Ne mažiau svarbūs ir lokalūs turistiniai regionai, įtakojantys transregioninių srautų formavimąsi. Taip, pavyzdžiui, Baltijos jūros regione formuojasi turistiniai žiedai, kuriuose kiekviena valstybė privalo užtikrinti netrikdomą turistų judėjimą per savo teritoriją, kartu gaudama pajamas.

Lietuva yra svarbių turizmo kelių sankirtoje šiomis kryptimis:
• Vakarų-Rytų.
• Šiaurės-Pietų.

Vakarų-Rytų kryptimi formuojasi turistinis koridorius, jungiantis Pietų Švediją ir Pietvakarių Europos šalis jūros keliu per Klaipėdą su Vilniumi, Minsku, Kijevu.
Šiaurės-Pietų kryptimi formuojasi du kompleksiniai turistiniai koridoriai:
• Mažasis Baltijos žiedas.
• Via Baltika magistralė.

Šie žiedai jungia įvairiu transportu keliaujančių turistų srautus.

Lietuvos geopolitine aplinka yra labai palanki turizmo plėtotei. Ypač svarbų
vaidmenį gali atlikti Baltijos jūra. Šalis yra tarp keturių potencialių turizmo rinkų: Rusijos, Švedijos, Vokietijos ir Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Ne mažiau svarbi ir trijų Baltijos šalių -Lietuvos, Latvijos, Estijos -kaimynyste ir turizmo tradicijos.

Turistinių srautų kryptis įtakoja ir rekreaciniai regionai. I. V .Zorinas ir V. A.
Kvartalnovas (Turizmo enciklopedija, 2000) išskiria kurortinius rajonus. Kurortai pasaulyje atlieka svarbų vaidmenį organizuojant gydomąjį turizmą. Geopolitines aplinkos įtaką ankščiau minėti autoriai įvardija pateikdami ,,depresyvinius” regionus, kuriuose turizmas pastaruoju metu prarado populiarumą dėl politinio nestabilumo, karinių konfliktų ir vidaus politikos. Beje, depresyviniu regionu pavadinta ir Lietuva. Suprantant vis didėjančią tarptautinę konkurenciją turizmo industrijoje toks statusas mūsų šaliai nepalankus, todėl būtina valstybinių investicijų atitolinama Lietuvos kaip populiaraus turizmo krašto įvaizdžio formavimo politika. Turizmo organizatorius formuluodamas paslaugų paketą, rengdamas verslo strategiją turi ne tik kuo

tiksliau įvertinti geopolitinę aplinką, bet ir maksimaliai išnaudoti konkrečios situacijos privalumus.

1991-2001 m. Lietuvoje vykdant plataus masto politinę-ekonominę reformą labai ryškiai pasikeitė šalies įvaizdis. Šis pokytis sąlygojo Lietuvos įsijungimą i pasaulinę turizmo rinką. Tai puiki galimybe sustiprinti valstybes ekonomiką, kurią išnaudoti galima tik profesionaliai įjungiant visus turizmo aplinkos komponentus į turizmo paslaugų sistemą bei išsaugant šalies gamtinį, kultūrinį ir reprezentacinį karkasą.

APLINKOS ĮTAKA TURIZMO PLĖTRAI

Turizmo plėtros tikslai ir galimybės priklauso nuo procesų, vykstančių artimojoje ir tolimojoje aplinkoje. Šiandien sunku prognozuoti, kaip rekreacija ir turizmas atrodys po šimto ar kelių šimtmečių. Netgi dešimties, dvidešimties metų prognozės turi būti daromos kuo tiksliau identifikuojant tendencijas, aplinkos būklės kaitą, pasaulinės integracijos tempus. Modeliuoti reikia taip, kad būtų galimybė operatyviai keisti veiklos pobūdį, perorientuoti produktą į kitas rinkas.

Pasaulinė turizmo organizacija artimiausiais dešimtmečiais prognozuoja turizmo srautų augimą, ypač įvertindama tankiai gyvenamų pasaulio kraštų problemas.

Suprantama, kad turizmo plėtrai pirmiausia įtakoja aplinkos kokybė. Tai svarbu ne tik atvykstamajam, bet ir vietiniam turizmui.

Lietuvos įsijungimas į pasaulinę turizmo rinką atskleidė naujas galimybes ir pateikė naujus uždavinius turizmo verslo paslaugų teikėjams.

Šiuo metu ir artimiausiu dvidešimtmečiu turizmo plėtrą Lietuvoje įtakos šalies gamtinio komplekso įvairovė, santykinis švarumas, lyginant su kai kurių Vakarų Europos, Šiaurės rytų ir Rytų regionais. Šalia esanti Baltarusija nesiekia jūros. Mūsų gamta patinka turistams iš Vokietijos, Rusijos, Skandinavijos šalių.

Kitas svarbus aplinkos faktorius-savita kultūra, architektūra. Svarbiausios vertybės -Vilniaus senamiestis, Trakai, Kernavė, Kaunas, Mažosios Lietuvos regionas, senieji kaimai, bažnyčios, kultūriniai renginiai.

Artimosios aplinkos kokybiniai pokyčiai, įvykę pastaraisiais metais taip pat sąlygoja turizmo plėtros galimybę. Nepakankamai aktyvų vidinį vietinį turizmą lemia sudėtinga ekonominė situacija, pasireiškianti nepakankama šeimų biudžeto galimybe nuvykti į pajūrį, aplankyti istorines vietas. Vietinio turizmo plėtros staigų augimą galima numatyti pagerėjus ekonomikai.

Atvykstamojo turizmo stabdis -nepakankamas šalies- kaip turizmo valstybės -įvaizdžio formavimo darbas. Lietuva prisiminta Atgimimo laikotarpiu ir greit primiršta.
Turistų atvykimą į šalį riboja nepalankus vizų režimas keliaujantiems iš rytų (pvz., dėl tranzitinių vizų per Lietuvą įvedimo Kaliningrado gyventojams 2003 m. liepos mėnesį iš šio krašto beveik nutrūko turistų srautas į Lietuvos jūrų muziejų) ir nepakankamai operatyvus pasienio ir kaimyninių kraštų (Lenkijos) tarnybų darbas. Turizmo plėtra priklauso nuo aplinkos saugumo šalyje, automobilių vagystės, plėšimai, chuliganizmas riboja turistų srautų augimą iš Vakarų Europos, o taip pat ir vietinio turizmo augimą.

Lietuva yra perteklinių rekreacijos ir turizmo išteklių valstybė. Tinkamai išnaudojant aplinkos privalumus šalyje vienu metu galėtų būti apie 0,3 mln. užsienio turistų. Sezono metu gamtinėje aplinkoje pakaktų erdvės 2 mln. lankytojų. Problema -gamtinės aplinkos parengimas lankyti, kempingų įrengimas, poilsio aikštelių tinklas,

Didelis rezervas turistų srautų plėtrai -regioniniai parkai, ežerų rajonai.
Turizmo pagrindiniai rodikliai

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003
Atvykusių užsieniečių skaičius iš viso, tūkst. 2055,4 3498,8 3701,6 4287,5 4453,8 4092,1 4195,2 3999,4 3635,2
Latvija . 832,3 943,3 1089,2 1199,0 1383,9 1341,1 1146,0 1050,1
Estija . 296,0 300,1 299,7 318,7 242,7 231,9 233,7 251,2
NVS . 1735,2 1889,1 2357,4 2362,6 1884,4 1880,4 1890,2 1467,0
Lenkija . 336,5 263,7 230,9 178,7 215,5 275,5 304,9 375,7
Čekija, Slovakija, Vengrija, Albanija, Bulgarija, Rumunija . 36,1 38,5 37,8 41,9 41,3 47,4 48,6 63,6
Vokietija . 90,3 79,1 74,6 77,7 97,4 117,8 121,1 143,0
JAV . 15,3 19,8 23,8 24,2 24,7 24,1 24,1 24,8
Kitos šalys . 157,1 168,0 174,0 251,0 202,2 277,1 230,8 259,8
Išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius, tūkst. 2012,5 2869,8 2981,1 3241,5 3487,2 3632,4 3389,5 3583,9 3501,7
Padidėjimas, sumažėjimas (-) palyginus su ankstesniais metais, %
Atvykusių užsieniečių . 70,2 5,8 15,8 3,9 -8,1 2,5 -4,7 -9,1
Išvykusių Lietuvos gyventojų . 42,6 3,9 8,7 7,6 4,2 -6,7 5,7 -2,3
Atvykstamasis ir išvykstamasis turizmas, kai keliones organizuoja ir paslaugas teikia turizmo įmonės1
Turizmo įmonių skaičius 279 202 254 298 295 272 244 269 253
Dirbančiujų skaičius 1140 851 1132 1462 1227 1250 1252 1524 1608
Atvykstamasis turizmas, kai keliones organizuoja ir paslaugas teikia turizmo įmonės1
Turistų skaičius, tūkst. 43,8 42,0 58,3 58,5 65,7 71,8 73,3 96,0 102,8
Išbūta dienų, tūkst. 154,1 185,4 225,6 202,4 206,1 225,2 247,3 324,4 347,0
Vienadieniai lankytojai, tūkst. . 17,4 15,1 29,2 27,9 18,6 16.3 15,0 14,6
Išvykstamasis turizmas, kai keliones organizuoja ir paslaugas teikia turizmo įmonės1
Išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius, tūkst. 109,02 69,32 102,12 147,72 166,82 151,1 132,2 141,7 123,8
Išbūta dienų, tūkst. 566,1 508,4 722,9 905,8 895,1 997,0 938,7 914,3 823,5
Vienadieniai lankytojai, tūkst. . . . . . 15,8 15,8 16,3 7,4
1 1995–1999 m. įskaityti turizmo informaciniai centrai
2su vienadieniais lankytojais
Apgyvendinimo įmonių veikla
Įmonių skaičius, iš viso 475 469 503 512 542 552 561 548 574
Vietų skaičius, iš viso 37089 37619 34847 36076 47170 41561 40568 40708 42411
Apgyvendinta svečių, iš viso, tūkst. 628,3 629,9 677,3 706,8 677,7 631,7 703,9 752,1 847,5

Išvados:

Organizuojant rekreaciją ir turizmą reikia atsižvelgti į daug dalykų, bet vieni iš svarbiausią yra šie:
• Gamtinė aplinka.
• Kultūrinė aplinka
• Socialinė aplinka

Lietuvos kultūrinis ir gamtinis turizmo potencialas šiuo metu nėra pilnai išnaudojamas. Tinkamai išnaudojant aplinkos privalumus šalyje vienu metu galėtų būti apie 0,3 mln. užsienio turistų. Sezono metu gamtinėje aplinkoje pakaktų erdvės 2 mln. lankytojų. Norint išsiaiškinti šios problemos priežastis reikia ir atsižvelgti į šiuos referate nagrinėtus išorinės aplinkos netiesioginio poveikio veiksnius.

Pagrindinės Lietuvos turizmo problemos:
• sudėtinga ekonominė situacija, pasireiškianti nepakankama šeimų biudžeto galimybe nuvykti į pajūrį, aplankyti istorines vietas. Vietinio turizmo plėtros staigų augimą galima numatyti pagerėjus ekonomikai,
• nepakankamas šalies- kaip turizmo valstybės -įvaizdžio formavimo darbas,
• nepalankus vizų režimas keliaujantiems iš rytų,
• automobilių vagystės, plėšimai, chuliganizmas riboja turistų srautų augimą iš Vakarų Europos, o taip pat ir vietinio turizmo augimą,
• negatyvios vietinių gyventojų nuostatos turistų atžvilgiu,
• nestabili politinė būklė,
• gamtinės aplinkos neparengimas lankymui

Leave a Comment