Etologija

ETOLOGIJA

1 Apibrezkite instinkto savoka.

Instinktas – (lot. Instinctus – raginimas, skatinimas) stereotipiskas elgesys, budingas tam tikros gyvunu rusies individams, padedantis prisitaikyti prie aplinkos. Pagrindiniai instnktai: gynybiniai, lytiniai, tevystes ir motinystes, mytibiniai, orientaciniai tiriamieji. Vieni sudetingiausu instinktu yra pauksciu ir zuvu dauginimosi (tuoktuviu zaidimai, sokiai, giedojimai, patinu kovos del pateliu, migracijos i nersto vietas). Instinktas yra paveldimas, todel budingas tik tam tikrai rusiai, nezymiai ji gali pakeisti mokymas.

Isores stimulai, vadinami relyzeriai (atpalaiduotojai), kurie islaisvina organizma nuo vidines itampos, t.y. sukelia instinktyvu elgesi, pvz.: ke elias dienas neleses varnenas ima kapnoti ora. Siaip kapnojimo reakcija sukelia judantys vabzdziai. Atpalaidavimo stimulus (relyzerius) atrenka nervu sistema: nuo kaikuriu sensoriniu elementu, perduodamas dirgiklis i CNS, o is ten impulsas virsta i veiksma.

Instinktas – tai elgesio komponentas. Izoliuoti ji nuo individualaus patyrimo labai sunku. Todel ivairus vadinamieji instinkto modeliai paaiskina tik paveldetu komponentu mechanizmus, bet negali paaiskinti visos elgsenos.

Instinktas visada siejamas su vienodu, stereotipisku reagavimu i vienus ir tuos pacius stimulus. Nera dvieju vienos rusies individu, kurie ir ta pa ati instinktyvu veiksma atliktu visiskai taip pat. Taip yra todel, kad neimanomas “grynas instinktas”. Jis yra tik elgesio komponentas, neatskiriamai suauges su individualia patirtim. Netgi paciu primityviausiu organizmu patys primityviausi instinktai ir refleksai yra modifikuojami individualaus patyrimo. Todel galima kalbeti ti

ik apie santykini stereotipiskuma. Krastutinis stereotipiskumo atvejis yra veiksmu monotoniskumas: kai skirtumai tarp keliu individu atliekamu analogisku instiktyviu veiksmu yra ne didesni uz skirtumus tarp vieno individo veiksmu, atliekamu skirtingu laiku.

Monotipiskumas budingas nesudetingiems, optimaliausiu budu atliekamiems veiksmams. Sudetingi veiksmai paprastai atliekami keliais budais. Todel svyravimai tarp keliu individu veiksmu buna daug didesni uz individualiu veiksmu skirtumus. Skirtingai atliekami tie patys veiksmai vadinami politipiskais. Veiksmu politipiskuma lemia nervu sistemos (ir elgsenos) plastiskumas, t.y. priklausomas nuo konkreciu aplinkos salygu.

Pvz.: pavieniui gyvenancios vapsvos rausia urvelius, i kuriuos tempia paralyzuotus svirplius. Is kiausinelio issirite vapsvos viksreliai maitinasi motinos paliktu grobiu. Paralyzuota svirpli vapsva ji gabena iki urvelio, trumpam ji palieka isoreje, o pati lenda i urveli patikrinti tvarkos. Kai islenda vapsva svirpli traukia i ur rveli uz usu. Padarius eksperimenta ir svirpliui nutraukus usus, islindisi vapsva is urvelio jau i svirpli nebereaguoja. Arba ilindus vapsvai i urveli tikrinti tvarkos, pastumiam svirpli kelis centimetrus atgal. Islindusi vapsva svirpli atsitempia iki urvelio, ji palieka ir lenda i urveli tikrinti tvarkos. Vapsvos viksrelis pradzioj sunaikina nesvarbius organus, ir tik poto sirdi bei centrine nervu sistema. Kitu atveju pasmerktu auka gedimui, o save – prazudziai. Subrendusios urvelyje, jos elgiasi lygiai taip pat, kaip motina: zino kokia auka rinktis, kur igelti, ka
ad paralyzuoti, kaip ja atgabenti iki urvelio, ir kaip uzkasti. Instinkto tikslingumas tuo ir paaiskinamas, kad naturaliaja atranka genetiskai buvo itvirtinti tie elgsenos variantai, kurie labiausiai atitinka rusies gyvenimo salygas. Instinkto pastovumas ir mechaniskumas nera absoliutus. Vapsvos ne visada tiksliai pazeidzia aukos nervinius mazgelius.

2 Nurodykite is kokiu skyriu sudarytos gyvunu sensorines sistemos

Jutimo funkcijas atlieka specialiosios nervu sistemos dalys – sensorines sistemos, analizatoriai. Kiekviena sensorine sistema sudaryta is triju pagrindiniu skyriu: periferinio (jutimo organo), laidininkio (jutimo nervo) ir centrinio (branduoliu ir zieves lauku centrineje nervu sistemoje). Svarbus jutimo organo elementas yra receptorius, kuris isorinius poveikius (chemine, mechanine arba spinduline energija) pavercia nerviniu kodu – nerviniu impulsu sekomis. Jutimo nervu skaidulomis nerviniai impulsai perduodami i smegenu centrus, kuriuose impulsai dekoduojami, t.y. atkuriamos poveikio savybes.

Pagal modaluma dirgikliai skirstomi i:
– mechaninius
– cheminius
– elektrinius
– sviesinius
– siluminius ir t. t.

Pagrindiniai jutimai (modalumai):
– rega
– klausa
– skonis
– uosle
– lytejimas

Receptoriai:
– interoreceptoriai (polimodaliniai)
– eksteroreceptoriai (monomodaliniai)

Receptoriu tipai:
– mechanoreceptoriai. Stuburiniuose mechanoreceptoriai skirstomi i:
– odos
– sirdies – kraujagysliu sistemos
– vidaus organu
– atramos judejimo aparato
– akustines – lateralines sistemos
– termoreceptoriai. Stuburiniuose skiriami:
– salcio receptoriai
– silumos receptoriai
– chemoreceptoriai. Sausumos gyvunuose:
– uosles
– skonio
– fotoreceptoriai
– elektroreceptoriai
– skausmo (nociceptyviniai)

Receptoriai:
– pirminiai:
– proprioreceptoriai
– termoreceptoriai
– uosles lasteles
– antriniai:
– sonines linijos elementai
– plaukuotos lasteles vidineje ausyje
– skonio gaubureliu receptorines lasteles
– fotoreceptoriai

Keturi pokyciu etapai pirminiame receptoriuje:
– I etapas. Saveika tarp stimulo ir specialaus receptoriaus
– II etapas. Pokyciu molekuliniame lygyje pervedimas i membranos potencialo pokycius:
– receptorius sudaro kanalo dali ir reaguodamas keicia kanalo pralaiduma
– receptorius susijes su kanalu ir fiziskai saveikaudamas keicia kanalo pralaiduma
– receptorius saveikauja su tarpinemis strukturomis, isskirianciomis G

– baltyma, kuris veikia kanalo pralaiduma
– III etapas. Receptorinis potencialas sklinda per dendritus ir soma iki aksono
– IV etapas. Receptoriaus elektrinio atsako perdavimas i impulsine iskrova arba veikimo potenciala

Papildomi pokyciu antriniame receptoriuje etapai:
– elektrotoninis receptorinis potencialas sklinda nuo jo susidarymo vietos iki receptorines lasteles presinapsines membranos
– issiskiria mediatorius veikiant receptoriniam potencialui
– zadinancio postsinaptinio potencialo generavimas postsinapsineje membranoje
– elektrotoninis zadinantis postsinapsinis potencialas sklinda iki elektriskai suzadinamos srities
– veikimo potencialo generavimas ir sklidimas

Spontaninis receptoriu aktyvumas:
– padidina receptoriaus jautruma
– sudaro galimybe koduoti informacija apie stimulo intensyvumo kitima – didejima ir mazejima

Receptorines dalies apibendrinimas:
– specifiskuma salygoja jautrios membranos molekuliniai mechanizmai
– intensyvumas koduojamas receptorinio potencialo perkodavimu i daznumini- impulsini koda
– adaptacija salygoja atsako profili priklausomai nuo laiko
– receptoriu issidestymas apsprendzia erdvine informacijos organizacija

Informacijos is receptoriu i centrine nervu sistema keliu tipai:
– specifiniai – sensoriniai
– nespecifiniai – multimodaliniai
– asociatyviniai (talamokortikaliniai)

Sensorines sistemos primena filtru veikima: is gausybes poveikiu jos praleidzia tik kai kuriuos. Tai del sensoriniu sistemu specifiskumo, del ju prisitaikymo, pvz.: akies fotoreceptoriai jautrus tam tikro bangos ilgio elektromagnetiniams svyravimams (matomai sviesai), lytejimo – mechaniniam dirginimui, skonio – vandenyje tirpioms cheminems medziagoms.

3 Apibudinkite normalia arkliu elgsena
ARKLYS IR JO YPATYBES

Daugybe dabar esanciu arkliu tipu susiformavo per istisas evoliucijos eras. Seniausi zinomi arkliai gyveno mazdaug pries 60 milijonu metu. Ju aukstis ties gogu tesieke 25-45 cm.

Priekines sio arklio kojos buvo keturpirstes, o uzpakalines – tik tripirstes. Arkliai evoliucionavo keiciantis klimatui. Dabartiniu arkliu proteviai bu

uvo visaedziai, gyvenantis tropiniu misku prieglobstyje.

Keiciantis klimatui vietoj siu misku atsirado placios atviros erdves. Evoliucijos metu arkliai prisitaike prie ju – tapo zoledziais ir pradejo greitai begioti, kad isvengtu plesrunu. Kadangi begant buvo reikalingas tik vidurinis pirstas, likusieji isoriniai pirstai vis mazejo.

Isnykus isoriniams pirstams kojos apacios kaulai irgi prisitaike virsdami dabartiniu arkliu slesna, besibaigiancia palyginti kieta kanopa. Arkliai pasidare akstesni, ilgesnu kaklu, o ju dantys prisitaike prie naujo maisto.

Svarbiausia reiksme, arklio evoliucijoje, turbut turejo klimato pokyciai, taciau jo tolesni vystymasi labiausiai paveike zmogus. Vos tik prijaukines arkli savoms reikmems,zmogus veise ir atrinkinejo arklius, vystydamas ir stiprindamas naudingas ju savybes. Taip atsirado skirtingi arkliu tipai – darbiniai, jojamieji ir nesamieji.

Po Antrojo pasauliniokaro greit augant zemes ukio mechanizacijai darbiniu arkliu poreikis labai sumazejo. Bet mechanizacija taip pat reiske ir laisvalaikio augima, todel arkliai buvo pritaikyti sportui ir laisvalaikui. Arklininkyste pakito: daugiau imta auginti lengvesniu jojamuju, o ne sunkiuju darbiniu arkliu.

Bandos gyvunas

Pagal kilme arkliai yra bandos gyvunai, kurie gerai jauciasi budami su kitais arkliais. Arkliui likti vienam arklideje nera iprasta.

Visiems arkliams reikia kompanijos, geriausia kitu arkliu, taciau gali buti ir arklidziukate, ar ozka.

Begantis nuo pavojaus

Kad pramistu arkliai kitu gyvunu nemedzioja, juos puola tik stambus plesrunai. Vienintelis budas arkliui isvengti pavojaus – greit pabegti.

Instinktas staiga pulti begti nuo menkiausio pavojaus arkliui isliko, beto jie gali iskart greit begti. Arklys nelaukia, kol pats pajus pavoju, – jis reaguoja i kitu arkliu pavojaus signalus.

Atviros vietos

Kadangi gamtoje arkliai turejo patys susirasti maisto, o jo ieskodamo nukeliaudavo labai tolitai ir dabar geriau jauciasi neuzdaryti, turedami vietos judeti.

Todel stovejimas arklideje nejudant yra gan zalingas tokiam gyvunui, kuriam reikia kiek galima daugiau judeti.

Zoledis

Elgsenos tyrimai rodo, kad arkliai,kai gali, eda augalini maista reguliariais laiko tarpais. Laukiniu arkliu skrandis nera didelis, todel jie is karto sueda nedaug zoles, uztat eda daznai.

Iprociai

Laukiniu arkliu gyvenima tvarke “vidinis biologinis laikrodis”, todel jie ilsisi vienu paros metu, o ganosi – kitu. Siu iprociu pazeidimas trikdo arkli – tas tinka ir serimo laikui. Serimo tvarkos ir pasaro pakeiimas gali ne tik trikdyti arkli, bet ir sukelti jam dieglius.

Atmintis

Puki arklio igimta atmintis gali buti panaudota ji mokant. Jei arklys yra skatinamas ar baudziamas tinkamu metu, jis prisimins rysi tarp siu dvieju dalyku.

Padetis kaimeneje (tabune)

Tabune gyvenantys arkliai laikosi tam tikros socialines hierarchijos. Kiekvienas naujas tabuno narys turi kovoti del vietos. Erzilas visada turi zinoti, kas yra vadovas. Padetis kaimeneje apsprendzia ir tvarka, kuria arkliai eda seriami. Silpniausi kaimenes nariai visada eda paskutinieji.

Jojikas visada turi buti isitikines, kad jis yra arklio seimininkas, nes antraip arklys priesinsis. Tai reiskia, kad arklys su jojiku kaunasi del atitinkamos hierarchijos.

KUNO KALBA

Instinktas

Jei arklys elgiasi instinktyviai, tai reiskia, kad jo veiksmus valdo ne ismokimas, o prigimtis.

To pavyzdys, gali buti arklio instinktas pabegti, kuris nera ismooktas, o igimtas. Staiga issigandes arklys visada bando pabegti.

Uodimas

Arklys daznai pakelia nosi i ora ir atvepia virsutine lupa. Taip jis uodzia ora. Toks elgesys, vadinamas flemeno reakcija, yra ypac budingas erzilams, kai jie pajunta netoliese esancia kumele.

Zvengimas

Zvengimaas – tai garsas, kuriuo arkliai isreiskia jausmus ar nuotaikas. Kai vienas arklys kviecia kita, zvengimas paprastai buna auksto tono ir svarus.

Kai arklys sveikina pasara atnesusi zmogu, zvengimo tonas paprastai buna zemesnis ir draugiskesnis. Auksto tono zvengimu kumeles paprastai nuvaro salin erzila ar kitus arklius.

Ismatos

Arklio tustinimasis gali buti atsipalaidavimo, pasitenkinimo ar susijaudinimo israiska. Arkliai dazniausiai tustinasi arklidese ant naujupakratu arba kai sugrista i pazystama vieta.
Nusislapinima irgi gali sukelti malonus pojuciai. Jei arklys yra sunerimes ar susinervines, jo viduriai gali buti kiek laisvi.

Ausu kalba

Patyre arklininkai gali nusakyti, kokia arklio nuotaika pagal jo ausu padeti. Jei ausys pakreiptos i prieki, tai reiskia draugiska susidomejima, bet jei ausys prigludusios prie kaklo – saugokis, nes arklys pyksta.

Akys

Geras regejimas. Mato smulkius daiktus. Nuleidus galva tampa trumparegis. Bijo neryskiu daiktu. Aplinka analizuoja pakeles galva. Gerai mato nakti.

Arkliui kanopa antros akys. Eidami jie kanopomis jaucia dirva, kelia. Pagal kanopos bukle galima spresti apie arklio sveikata.

Garsai

Garsu diapazonas platus. Garsus gerai isimena. Atpazysta net seimininko zingsnius, atsimena savo varda, komandas, kurias atsirenka net triuksme.

Virpantis is baimes ar susijaudinimo balsas arba siurkstus sauksmai gali buti jo nepasitikejimo, netgi isgascio priezastis. Negalima arklio bijoti, nes jis tai jaucia ir buna priesiskas.

Kumeliukai

Arkliai – tai gyvunai, kurie turi polinki i bendravima. Ju zaidimu instinktas gali susidaryti tik socialineje bendroveje. Kumeliukams augant be kontakto su bendraamziais, kurie niekada nesigane aptvaruose, nesigalinejo tarpusavyje – neuztenka pacio pagrindinio ju vystymesi – aiskaus saves isreiskimo – patapimo. Ir sito neimanoma kompensuoti sazininga globa. Tam tikslui rekomenduojama sujungti su kaimynu kumeliukais ar kitu arkliu seimininkais.

Zaidimas – tai arkliu esybes – tikrumo atspindys, kuris parodo globos kokybe, auklejima, islaikyma ir apmokyma.

Poilsis

Laukiniu arkliu ir poniu gyvenima reguliuoja vidinis biologinis laikrodis. Vienu paros metu arklys ganosi, kitu – ilsisi. Poilsis buna ivairus – nuo gilaus miego iki budraus snaudimo.

Arkliai niekada nemiega labai gilai.

Kaip gyvunas, kuri laisveje medziodavo plesrunai, arklys instinktyviai visa laika budrus. Butent todel arkliai miega stovedami. Kai kada arkliai atsigula, taciau neilgam, nes del kuno svorio jiems buna sunku kvepuoti.

Svytavimas uodega

Kai arklys svytuoja uodega, tai gali reiksti, kad jam nemalonu. Jojant tai gali reiksti arklio pasipriesinima, ypac jei raitelis nesioja ir naudoja pentinus. To nereikia painioti su svytavimu uodega, norint nubaidyti muses.

IDOMUS FAKTAI APIE ARKLIUS

” Apytiksliai suskaiciuota, kad pasaulyje yra daugiau nei 750 milijonu arkliu! Pasaulyje yra 300 skirtingu rusiu arkliu ir poniu. Lietuvoje siuo metu laikoma apie 65 tukstanciai arkliu.
” Visi arkliu seimos atstovai vadinami “ekvidais”. Taciau tai ne vienintelis pavadinimas. Indoeuropietiskas arklio pavadinimas – “asva”. “Kumele”, “kumelys” ar “erzilas” – irgi senoviniai arklio pavadinimai. Manoma, kad “zirgu” kumelys tapo, kai zmones ji apzerge ir eme jodineti, o arkliu – kai pradejo arti.
” Lietuviu ir prusu pagoniu paprotys garbinti arkli taip pat kilo is indoeuropieciu. Labai sviesus arklys buvo laikomas sventu. Jei kumele atvesdavo sviesaus plauko kumeliuka, ji atiduodavo zyniui, nes tokio plauko arkliais galejo jodineti tik zyniai. Kad ir kaip butu keista, Lietuva ir Lenkija – tai dvi Europos salys, kuriose ilgiausiai issilaike laukiniai arkliai. 1529 metais dokumentuose minimi laukiniai arkliai ir bausmes uz ju neteiseta pasisavinima bei medziokle. Lietuvoje zirgai buvo vieni is labiausiai gerbiamu ir mylimu gyvunu. Kaip tikram seimos nariui zirgui, bitei ir zmogui, senoliai taike zodi “mirti”. Sakydavo: “Mire kieme vaikas – nieko, gims kitas”. Bet jei mire arklys: “I kiema ateina badas: nei arsi, nei sesi, nei kermosiun vaziuosi”.
” Zirgai sventaisiais buvo laikomi ne vien pagoniskoje Lietuvoje ar Prusijoje. Indenai, Amerikos aborigenai, 15 a pabaigoje, pirma karta isvyde ispanu raitelius, juos ir ju arklius palaike dievais. Japonai tikejo, jog balti zirgai gali isvaryti piktasias dvasias, ir grieztai draude jais jodineti. Senoves graikai ir romenai state zirgams mauzoliejus! Aleksandras Makedonietis, mirus mylimam zirgui Bucefaliui, jo garbei ikure miesta ir pavadino sio zirgo vardu. Dabar sio Indijos miesto pavadinimas – Dzihlamas.
” Visi arkliai yra daltonikai. Aplinka jie mato baltos ir juodos spalvu, taip pat visu siu spalvu atspalvius. Arklys niekada nelies nesviezio maisto ir vandens. Kad issimiegotu jiems pakanka 4 valandu. Po drambliu stipriausi ir istvermingiausi gyvunai pasaulyje – kariniai arkliai.
” Arkliu amziaus vidurkis 30-35 metai. Ilgaamziskumo rekorda pasieke Prancuzijos imperatoriaus Napaleono zirgas Morengas. Jis isgyveno 63 metus. Taciau buvo dar vienas ilgaamzis. Tai kumele Senoji Bile! Ji gyveno Anglijoje ir sulauke 62.
” Pats maziausias pasaulio arkliukas buvo 9 kg svorio ir 35 cm ties gogu. Sairiu veisles arklys, vardu Samsonas, kurio aukstis ties gogu buvo 217 cm, o svoris – 1,5 t, – tai sunkiausias ir didziausias arklys pasaulyje.

Leave a Comment