Išorės veiksnių analyzė

ĮVADAS

Išorinė aplinka, kartu su organizacijos resursais, lemia visas jos veiklos galimybes bei kelia grėsmes. Netgi jei organizacija yra proaktyvi, tai yra linkusi pati ryškiai veikti išorinės aplinkos pobūdį, ją formuoti, tai negali būti daroma atsietai nuo jau esamų aplinkybių. Pasak Ešbio teoremos, norint, kad firma išsilaikytų nuolatos besikeičiančioje aplinkoje, jos priimamų sprendimų sudėtingumas ir dinamika turi būti adekvatūs išorinės aplinkos sudėtingumui ir dinamikai. Vadinasi, organizacija tiri būti pakankamai, tačiau ir sikingai dinamiška, novatoriška, nes per didelis novatoriškumas gali sukelti kitokių prroblemų, ypač jei aplinka tam dar nepasirengusi.
Visos Lietuvos organizacijos, tiek biznio, tiek ir nesiekiančios pelno, išgyvena esminių permainų laikotarpį. Radikaliai kinta jų aplinka, ,,Žaidimų joje taisyklės“, susiduriama su iki tol nepažystamais reiškiniais. Prognozuoti šių kitimų lėtėjimą ar paprastėjimą būtų gana neatsargu. Nesuvokus giluminių šių pasikeitimo priežasčių ir galimo poveikio, praktiškai sunku kalbėti apie bent kiek labiau pagrįstos strategijos, išskyrus antreprenerinę ir tai tik iš dalies, sukūrimo galimybes.
Ieškodamas informacijos šiai temai pastebėjai pagrindinai dominuojančius išorės veiksnius tai yra:
1) Ekonominiai veiksniai
2) Politiniai veiksniai
3) Technologiniai veeiksniai
4) Socialiniai veiksniai
Šiame darbe ir aprašiau kaip, kas ir kuriuos metus keitėsi. Visi veiksniai yra atskirai išdėstyti ir palyginti su konkrečiais metais.

EKONOMINIAI VEIKSNIAI

Lietuvai įgyvendinant siekį tapti Europos Sąjungos nare, ženkliai didėja aukščiausios kvalifikacijos specialistų poreikis. Įvairaus lygmens problemoms spręsti statybos, ar

rchitektūros, kraštotvarkos srityse šalies organizacijose reikalingi ne tik aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai, bet ir šių sričių mokslininkai. Šalies statybos pramonė yra dar nepajėgi užsakyti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, todėl praktiškai ši veikla institute vykdoma biudžeto lėšomis. Humanitarinių mokslų srities architektūros ir urbanistikos paveldo ir istorijos tyrimai artimiausiais metais gali būti tęsiami ir plėtojami taip pat tik biudžeto lėšomis. Be to, šalies ūkio subjektų ryšiai su veikiančiomis mokslinių tyrimų įstaigomis bendru atveju yra silpni, neišnaudojamos mokslinio potencialo galimybės.
Instituto veiklą stabdo ir silpnina jo mokslinį potencialą pastaraisiais metais vis mažėjantis biudžetinis finansavimas, kuris tepadengia tik apie 40% būtinų išlaidų. Mažėjant biudžetiniam finansavimui, mažinamas mokslo darbuotojų skaičius, mokamas minimalus atlyginimas, darbuotojai sutinka išeiti nemokamų atostogų. Nėra lėšų mokslinių tyrimų įrangai įsigyti.(2004m.)

Šalies apdirbamosios pramonės sttruktūroje didžiausia dalis (2002 m. – 23 % pagal BVP) tenka maisto produktų ir gėrimų gamybai. Tačiau didėjantis neigiamas užsienio prekybos balansas (2002 m. maisto produktų eksporto apimtys sumažėjo 1,8 %) rodo atskirų maisto gamintojų nesugebėjimą konkuruoti su importuojama produkcija dėl naudojamų žemų arba vidutiniškai žemų technologijų, neorientuotų į mokslo tyrimų pasiekimus. Norint stiprinti maisto įmonių konkurencingumą ES rinkoje būtina gerinti produkcijos kokybę, naudoti pažangias technologijas, formuoti palankų lietuviškų maisto produktų įvaizdį. šių tikslų galima pasiekti tik plėtojant maisto mokslo ir gamybos ryšius, didinant investicijas į naujų technologijų, orientuotų į

sudėtingesnių maisto produktų, maisto priedų kūrimą bei diegimą.
Pagal mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidas Lietuva yra tarp paskutinių net tarp šalių kandidačių į ES. šios išlaidos nuo BVP sudaro apie 0,5 %. šiandieninė maisto pramonės įmonių ekonominė padėtis taip pat neužtikrina pakankamo finansavimo, tarptautinio lygio mokslinio tyrimo darbams atlikti.

Lietuvos žemės ūkis yra svarbus ekonominiu, socialiniu etnokultūriniu bei gamtosauginiu
požiūriu. Dėl daugiafunkcinio pobūdžio žemės ūkis laikomas prioritetine Lietuvos ūkio šaka ir yra viena iš svarbiausių ūkio šakų Lietuvos ekonomikoje. Žemės ūkyje ir maisto pramonėje sukuriama žymi Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės (BPV) dalis, kuri palaipsniui mažėja. 1998 m. veikusiomis kainomis žemės ūkyje ir maisto pramonėje buvo sukurta 14,4 proc., 1999 m. – 13,3 proc., 2000 m. – 12,8 proc., 2001 m. – 12,5 proc., 2002 m. – 10,5 proc. bendrosios pridėtinės vertės.

Lietuvos ekonomikoje per pastaruosius metus toliau augo ekonomikos atvirumo laipsnis, pakito ūkio struktūra, įsigalėjo privatus sektorius, padidėjo konkurencija. Sumažintas fiskalinis deficitas leido sustiprinti makroekonominį stabilumą ir sudarė ūkio augimo prielaidas. Šalyje išlaikytas žemas infliacijos lygis. Pastarųjų metų biudžetų išlaidų dinamika tiesiogiai priklausė nuo šalies ekonominės būklės pasikeitimų. Siekdama mažinti išlaidas ir darbo užmokesčio augimo tempus subalansuoti su darbo našumo tempais, Vyriausybės iniciatyva imta riboti darbo užmokesčio valstybiniame sektoriuje (premijos, priedai) didinimas Šalyje yra aukštas nedarbo lygis. Iki šiol didėjęs nedarbo lygio augimo tempas pastaraisiais metais stabilizavosi. Ekonominiai sunkumai nemaža da

alimi sąlygoja įvairias socialines problemas: pastebima priklausomybės nuo alkoholio, tabako, narkotikų augimo tendencija. Ekonominėmis problemomis dažnai motyvuojamas žemas gimstamumo lygis, nemažas savižudybių skaičius. Socialiniai veiksniai: Lietuvos gyventojų skaičius po truputį mažėja, populiacija sensta. Tam įtakos turi gyventojų migracija bei neigiamas natūralusis gyventojų prieaugis, kuris dėl mažo gimstamumo yra neigiamas jau aštuonerius metus ir 2001 m. buvo –2,6/1000 gyventojų. Pagrindinės gyventojų mirčių, priežastys – širdies, kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai, traumos ir nelaimingi atsitikimai. Savižudybių skaičiumi Lietuva Europoje viena iš pirmųjų. Aukštas nedarbo lygis, maži sveikatos apsaugo sistemos darbuotojų atlyginimai, socialinės apsaugos ir darbo rinkos reforma tiesiogiai įtakoja sveikatos rodiklius. Dėl nepalankių demografinių tendencijų, medicinos technologijų vystymosi (dėl ko brangsta medicinos paslaugų kainos) bei augančių žmonių poreikių, išlaidos sveikatai turi tendenciją didėti.

POLITINIAI VEIKSNIAI

Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (ES), būtina pakelti šalies mokslinę kompetenciją, kad Lietuvos specialistai sugebėtų vykdyti mokslinius tyrimus pasauliniame lygyje ir įsisavinti sparčiai besivystančias technologijas. Institutui svarbu išnaudoti ES programų ir fondų teikiamas galimybes vykdyti tarptautinius mokslo tyrimus, kelti darbuotojų kvalifikaciją, atnaujinti mokslinių tyrimų įrangą. Reikia dalyvauti 6-oje bendroje ES mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje, COST ir NATO programose, kitose programose.
Valstybės ilgalaikės veiklos strategijoje (LR Seimo 2002 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1887) numatoma plėsti taikomuosius mokslinius tyrimus, skirtus naujoms lanksčioms technologijoms kurti bei di

iegti, finansuoti prioritetines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas viena iš kurių “Geros kokybės saugaus ir ekologiškai švaraus maisto technologijos” (LR Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1182). Maisto mokslas yra prioritetinė mokslo šaka ir Europos Sąjungoje. Europos Tarybos bei parlamento patvirtintoje 6-ojoje Bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoje (6 BP) viena iš krypčių yra “Maisto kokybė ir sveikatos rizikos faktoriai”. Todėl veiklą galima laikyti prioritetine Lietuvai.
Prie neigiamų išorinių veiksnių reikia priskirti 2001 m. balandžio 4 d. LR Vyriausybės nutarimu įvykdytą KTU Maisto instituto reorganizaciją, pakeičiant jo statusą iš valstybinio mokslo instituto į mokslo įstaigą.

Pagrindiniai dokumentai žemės ūkiui yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 m. programa ir jos įgyvendinimo priemonės, Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, Valstybės ilgalaikės raidos strategija (Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. IX – 1187), Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija (Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. VIII – 1728) , Veiksmų plano žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijai įgyvendinti pagrindinės kryptys (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 1622). Iš esmės visi šie dokumentai dera tarpusavyje ir didelių pokyčių teikiamame strateginiame veiklos plane sukelti neturėtų.
Strateginis veiklos planas atitinka sekančius Vyriausybės prioritetus: rengtis narystei ES, užtikrinti verslo plėtros sąlygų gerinimą, mažinti nedarbą ir skurdą, plėtoti informacinę visuomenę. Tai yra ir pagrindiniai prioritetai žemės ūkiui. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, žemės ir maisto ūkis bus plėtojamas bendroje Europos Sąjungos politinėje ir ekonominėje erdvėje. Įgyvendinant Europos Sąjungos BŽŪP (Bendroji žemės ūkio politika), susidarys palankios sąlygos stabiliai ūkinei, socialinei ir gamtosauginei žemės ūkio ir kaimo plėtotei. Senos kaimo žmonių tradicijos žemės ūkio srityje ir išsaugotas darbštumas itin pravers, įsitraukus į tarptautinį darbo pasidalijimą. Žemės ir maisto ūkio perspektyvas, įstojus į Europos Sąjungą, lems trys veiksnių grupės:
• sutartyje su Europos Sąjunga suderėtos gamybos kvotos ir paramos lygis;
• Europos Sąjungos BŽŪP pritaikymas naujoms narėms;
• gebėjimas tinkamai pasirengti darbui naujoje ekonominėje erdvėje ir racionaliai panaudoti
valstybinių fondų paramą.

Lietuvoje sveikatos apsaugos reformos ir žmonių sveikatos gerinimo klausimais pavykdavo pasiekti sutarimą tarp politinių partijų. Svarbiausiais sveikatos politikos įgyvendinimo klausimais priimta daug įstatymų, eilė LRV nutarimų ir kitų teisės aktų. Naujoje LRV programoje pakoreguoti sveikatos politikos tikslai, programų prioritetai, tobulinamas pradėtas strateginis planavimas, priimami derybiniai įsipareigojimai Lietuvai stojant į ES. Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartyse nebuvo nustatyta bendroji sveikatos apsaugos politika. Sveikatos apsauga, kaip Europos politikos sritis, buvo apibrėžta tik Europos Sąjungos Mastrichto sutartyje (1992 m.). Pagal šią sutartį bendri veiksmai sveikatos apsaugos srityje apima platų aiškinamąjį ir švietimo darbą, kuris laikomas sveikatos priežiūros pagrindu. Šioje sutartyje visuomenės sveikatos sritis reglamentuoja aplinkos apsaugos (13O) ir vartotojų apsaugos (129) straipsniai. Po sutarties priėmimo Europos komisija savo komunikate dėl veiklos plano visuomenės sveikatos srityje patvirtino aštuonias programas: 1) sveikatos stiprinimo, ugdymo, švietimo ir mokymo, 2) sveikatos rodiklių monitoringo, 3) kovos su vėžiu, 4) kovos su AIDS ir kitomis užkrečiamomis ligomis, 5) kovos su narkomanija, 6)traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos, 7) su aplinkos užterštumu susijusiu ligų prevencijos, 8) retų ligų prevencijos ir kontrolės. 1997 m. pasirašytoje Amsterdamo sutartyje buvo numatytos tolimesnės bendros Europos sveikatos politikos plėtros priemonės. Sutarties 152 straipsnyje numatyta, kad nustatant ir įgyvendinant Bendrijos politikos ir veiklos kryptis turėtų būti užtikrinta aukšto lygio sveikatos apsauga, kad sveikatos politika gali būti efektyvi tik atsižvelgiant į visas kitas gyvenimo sritis, kurios gali vienaip ar kitaip įtakoti sveikatą. Amsterdamo sutarties nuostatos paskatino ne tik ES sveikatos politiką įgyvendinančias institucijas, bet ir kitų sektorių atstovus rengti ir įgyvendinti priemones visuomenės sveikatai gerinti. Spartūs socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, sveikatos netolygumai, užkrečiamosios ligos, dažnėjančios priešlaikinės mirtys ir kitos problemos Europoje bei už jos ribų iš esmės įtakoja kiekvieno asmens ir visos visuomenės sveikatą. Išlaidos sveikatai ES šalyse didėjo ir ateityje turi tendenciją didėti dėl nepalankių demografinių tendencijų (populiacija senėja, mažėja gimimų, ilgėja gyvenimo trukmė), medicinos technologijų vystymosi (didėja medicinos paslaugų kainos) bei augančių žmonių poreikių. Atsižvelgdama į tai, EK 1998 m. balandžio mėn. parengė pranešimą dėl visuomenės sveikatos politikos vystymo ir pasiūlė naująją Visuomenės sveikatos veiksmų programą (2001 – 2006). 2000 m. gegužės 16 d. Europos Komisija priėmė Europos Bendrijos sveikatos strategijos komunikatą ir pasiūlė Europos Parlamentui bei Europos Tarybai patvirtinti Bendrijos veiksmų programą visuomenės sveikatos srityje (2001 – 2006 m.). Šioje programoje buvo nurodytos 3 prioritetinės veiklos sritys: 1) sveikatos informacijos ir žinių gerinimo; 2) skubaus atsako į grėsmę sveikatai sistemos įdiegimo; 3) sveikatą lemiančių faktorių nustatymo ir valdymo. Modernios visuomenės sveikatos programos planuose numatoma bendradarbiauti su šalimis kandidatėmis į ES. Šalys kandidatės į ES yra raginamos įsitraukti į programos vykdomus veiksmus ir tokiu būdu prisijungti prie programos, kad galėtų gauti paramą srityse, kuriose kyla daugiausiai problemų. Atsižvelgiant į didėjantį asmenų mobilumą ir su tuo susijusius pavojus visuomenės sveikatai, ES šalys raginamos aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje bei su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis. Šalies integracija į Europos Sąjungą yra vienas iš Lietuvos seimo ir Vyriausybės prioritetų. Europos sutarties tarp Lietuvos ir ES, pasirašytos 1995m., atitinkamų straipsnių įgyvendinimas ir vykdymas yra priskirtas ir SAM kompetencijai. Europos sutarties vykdymui yra sudaryta pakomitečių struktūra ir sugrupuotos temos. Darbą koordinuoja URM. SAM vykdomi Europos sutarties straipsniai: laisvas prekių judėjimas (8 ir 35 str.); Įstatymų suderinimas (70 str.); branduolinis saugumas (82 str.); socialinis bendradarbiavimas (93 str.); vartotojų apsauga (96 str.); narkotikai (101 str.). Europos Sąjungos steigimo sutartyje galioja subsidiariškumo principas – tai kas gali būti reguliuojama nacionaliniu lygiu, neturėtų būti Europos reguliavimo subjektu. Kiekviena šalis turi teisę pasirinkti, kokią sveikatos priežiūros sistemą organizuoti savo šalies gyventojams. Kiekviena valstybė, tapdama ES nare, turi be išlygų perimti visą ES teisę (Acquis communautaire). Sėkmingas ir efektyvus ES teisės normų įgyvendinimas yra esminė Lietuvos narystės ES sąlyga. Lietuvos pasirengimo narystei ES programa – tai pagrindinis Europos integracijos planavimo ir valdymo įrankis. Ši programa susideda iš teisės derinimo priemonių plano ir acquis įgyvendinimo priemonių plano. Nacionalinė acquis perėmimo programos (NAPP) dalis yra priskirta Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai. Ši programa pradėta įgyvendinti 1996 m. Jos uždavinys – suderinti Lietuvoje galiojančius sveikatos sistemos, farmacinės veiklos, vartotojų apsaugos bei teisių gynimo, maisto, prekybos, reklamos, narkotikų kontrolės, profesinių kvalifikacijų pripažinimo, profesinės sveikatos ir saugos darbe ir kt. teisinius norminius aktus su Europos Sąjungos reikalavimais. Vidinių veiksnių analizė

TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI

Informacinės visuomenės, naujų, modernių statybos technologijų plėtra šalyje įtakoja instituto veiklą, koreguoja uždavinius, skatina tobulinti materialinę bazę, kelti mokslinę kvalifikaciją. Labai aktualu įdiegti pažangią naujausios mokslinės informacijos paiešką bei sklaidą.

Atsiradus naujoms technologijoms, įrangai ir tobulėjant tyrimo metodams, būtina juos įsavinti ir diegti Lietuvoje. Susiduriama su naujomis problemomis: maisto autentiškumo nustatymu, genetiškai modifikuotų organizmų identifikavimu, naujų maisto priedų naudojimu. Visiems šiems klausimams spręsti reikia aukščiausios kvalifikacijos specialistų

Šiuolaikinė situacija reikalauja greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Lietuvai integruojantis ir įstojus į Europos Sąjungą didėja reikalavimai apskaitai, informacijos valdymo bei jos pateikimo operatyvumui ir kokybei.
Pagalbinių programų ir sistemų, reikalingų uždaviniams instaliuoti bei saugiai eksploatuoti tikslas – sukurti bei integruoti į vieningą aplinką programines sistemas, kartu suteikiant galimybę įvairioms programoms tarpusavyje keistis duomenimis, o darbuotojams – gauti visus reikiamus duomenis iš skirtingų informacijos šaltinių naudojantis vieninga sąsaja, valstybės valdyme įteisinti nepopierines technologijas, paremtas elektroninio dokumento ir elektroninio parašo taikymu, skatinti viešojo administravimo paslaugų teikimą panaudojant informacines technologijas. Siekiant pateikti vartotojams kiek įmanoma daugiau viešųjų paslaugų internete, numatoma padidinti Interneto svetainės funkcionalumą. Svetainė įvairioms vartotojų grupėms turėtų būti pirmutinis naujienų gavimo šaltinis. Joje būtų skelbiama aktualiausia ir šviežiausia informacija (pvz., susijusi su žemės ūkio ir kaimo integracijos į ES aktualijomis, visa informacija susijusi su parama gaunama iš ES), kurią galima būtų „pasiimti” bet kurioje Lietuvos vietoje ar visame pasaulyje. Naujienų (aktualios informacijos) užsakymas elektroniniu paštu pagal pasirinktą tematiką. Sukuriamos naujienų temos ir siunčiamos jas nustatytu dažnumu užsiregistravusiems vartotojams elektroniniu paštu.

Menka sveikatos apsaugos įstaigų kompiuterizacija, stoka techninių priemonių. Nepakankamai įgyvendintas techninės pažangos procesas sveikatos sistemoje. Šiuo metu yra vykdomas kompiuterizavimas ir informacinių sistemų formavimas, parengiami nauji sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir vaistų kontrolės metodai.

SOCIALINIAI VEIKSNIAI

Visuomenėje vis labiau suvokiamas žinių, naujų technologijų, inovacijų poreikis, plėtojant šalies ūkį, gerinant gyvenimo kokybę, suprantama mokslo svarba, stiprinant šalies pramonės konkurencingumą tarptautinėse rinkose.

Institute labai svarbu stiprinti doktorantūros studijas, aktyviai dalyvauti bendroje su šalies universitetais veikloje, rengiant jaunus aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Tačiau, nepakankamos lėšos labai apsunkina šią veiklą, maži atlyginimai nepritraukia pačių gabiausių žmonių, o bendru šalies mastu skatina „protų nutekėjimą“.
Vis labiau suvokiama mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų svarba plėtojant šalies ūkį, stiprinant jo konkurencingumą ir užtikrinant šalies mokslinę kompetenciją. Lietuvoje keičiasi žmonių požiūris į mitybą – daugeliui gyventojų grupių tampa aktuali maisto produktų kokybė ir mitybinė vertė. Vis daugiau dėmesio skiriama saugiam, kokybiškam maistui, pirmenybė teikiama padidintos biologinės vertės produktams, atsiranda poreikis naujų, specialios paskirties produktų kūrimui.
Socialinius pokyčius, kurie apima gyvenimo kokybę, gyventojų užimtumą ir pajamas kaime, lems žemės ūkio restruktūrizavimas ir modernizavimas bei bendra valstybės ekonominė politika, palaikanti gamintojų pajamas. Dirbantieji kaime sudaro apie trečdalį visų šalies užimtųjų, pusė kaimo užimtųjų dirba žemės ūkyje (2002 m. žemės ūkio sektoriuje dirbo 17,2 proc. visų šalies dirbančiųjų). Pastaruoju metu žemės ūkiui būdingas darbo jėgos perteklius.
Artimiausioje ateityje kaime išliks natūralaus gyventojų mažėjimo tendencijos. Todėl bus ypač ryškus kaimo bendruomenės senėjimas, kuris turės įtakos žmonių užimtumo struktūrai ir darbo jėgos kvalifikacijos kėlimui. Kaimo demografinės situacijos gerėjimas priklausys nuo kaimo ekonominės veiklos plėtotės, žemės ūkio restruktūrizavimo ir veiklos diversifikavimo, gyventojų pajamų palaikymo priemonių, socialinės saugos užtikrinimo ir kaimo infrastruktūros gerinimo. Kaimo vietovėms būdingas didelis nedarbas, ypač jaunimo iki 25 metų amžiaus grupėje. Didelis bedarbių skaičius kaime bei mažos dirbančiųjų pajamos nulėmė žemą pragyvenimo lygį, didelį atotrūkį tarp kaimo ir miesto gyventojų šeimų pajamų. Kaimo gyventojų vidutinės disponuojamos pajamos, skaičiuojant vienam šeimos nariui, trečdaliu mažesnės nei miesto gyventojų. Be to, didelė dalis šių pajamų (33–45 proc.) yra natūrinės. Tikėtina, kad spartėjant žemės ūkyje restruktūrizacijai ir modernizavimui nedarbas kaime artimiausius 3–4 metus dar gali didėti. Tolimesnėje perspektyvoje, plėtojant daug darbo reikalaujančias žemės ūkio šakas, netradicinį žemės ūkį ir alternatyvią veiklą, užimtumas kaime didės. Iki 2006 m. vyksianti kaimo ekonominių veiklų restruktūrizacija didesnės įtakos kaimo gyventojų pajamų augimui dar neturės. Vėliau sparčiai plėtojantis ūkiams bei stiprėjant jų ekonominiam potencialui, skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų pajamų turėtų mažėti

IŠVADOS

Lietuvai palaipsniui integruojantis į Vakarų pasaulio ekonomiką, tampant jos subjektu, Lietuvoje esančių organizacijų veiklą vis labiau veikia įvairūs procesai toli už šalies ribų. Tai, kas daro įtaką Vokietijos, JAV, Švedijos, Rusijos ar kitų šalių įmonėms, nors dažnai ir netiesiogiai veikia Lietuvos organizacijas. Todėl į visus Lietuvos Organizacijoms įtaką darančius procesus reikia žiūrėti kur kas plačiau, negu į šalies įstatymus, privatizacijos procesus, politiką, ekonomikos tendencijų ir kitus panašius veiksnius ir jie, be abejo, yra svarbūs, bet bendrų pasaulinių tendencijų kontekste. (Šį pastebėjimą perskaičiau R. Jucevičiaus ,,Strateginis organizacijų vystymasis“ knygoje)
Iš Lietuvos perspektyvos vertinant atliktąją veiklos sąlygų kitimo tendencijų ir organizacijų strateginio atsako į tai analizę, galima būtų suformuluoti kelias pagrindines išvadas:
1. Lietuvos, kaip ir kitos posocialistinių šalių, organizacijos kaleidoskopiškai išgyvena analogiškus veiklos sąlygų kitimo laikotarpius ir tendencijas, kurias patyrė Vakarų šalys per visą XX amžių. Iš esmės skiriasi tik šių laikotarpių trukmė, bet ne fundamentalios aplinkybės.
2. Nerealu tikėtis, kad ateityje veiklos sąlygos taps stabilesnės ir ne tokios dinamiškos. Nusistovėjusių ,,žaidimo taisyklių“ keičiamas stabilumo galimybes pakeis kur kas sudėtingesnės konkurencijos pasauliniu mastu sąlygos, pareikalaujančios kokybiškai kitokių vadybinių ir biznio sugebėjimų bei kompetencijos.
3. Lietuvos firmos, siekdamos būti konkurentiškos būsimoje veiklos aplinkoje, turi įvertinti bendrąsias pasaulines šių sąlygų kitimo tendencijas ir tobulinti savo organizacinę kompetenciją, įgyti kuo daugiau modernios organizacijos bruožų.

Leave a Comment