Įvadas
Pagal Mokesčių administravimo įstatymą Valstybinė mokesčių inspekcija yra mokesčių administratorius. Tai valstybinė institucija, įsteigta prie Finansų ministerijos, finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskaitinga finansų ministrui. Ją sudaro centrinis mokesčių administratorius – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos bei jai pavaldžios apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčių administratoriai, kurios yra juridiniai asmenys, turintys savo sąskaitas banke, antspaudus ir bendrą simboliką. Valstybinė mokesčių inspekcija tvarko mokesčių ir kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus apskaičiavimą, mokėjimą, išieško laiku nesumokėtus mokesčius, delspinigius, baudas, paskirtas mokesčių mokėtojams pagal mokesčių įstatymus. Taip pat grąžina permokas, vykdo vietos savivaldybės sprendimus dėl mokesčių, rinkliavų ir atskaitymų į jos biudžetą bei fondus lengvatų teikimo. Be to, organizuoja konfiskuoto, esančio be šeimininko, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto bei lobių apskaitą, įkainojimą bei realizavimą. Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Finansų ministerijos pavedimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos – centrinis mokesčių administratorius – leidžia teisės aktus arba rengia jų projektus mokesčių įstatymams įgyvendinti. Taip teikia Finansų ministerijai pasiūlymus dėl mokesčių įstatymų, kitų teisės aktų, apmokestinimo tvarkos tobulinimo bei mokesčių administravimo gerinimo.Juridiniai asmenys, priklausomai nuo jų vykdomos veiklos, moka šiuos mokesčius:AkcizaiAtskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymąBaltojo cukraus virškvočio mokestisGyventojų pajamų mokestisĮmokos į Garantinį fondąĮmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestisKonsulinis mokestisKvotinio cukraus gamybos mokestisLoterijų ir azartinių lošimų mokestisMokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimąMokestis už aplinkos teršimąMokestis už valstybinius gamtos ištekliusMuitaiNaftos ir dujų išteklių mokestis
Papildomas cukraus gamybos mokestisPelno mokestisPridėtinės vertės mokestis (PVM)Privalomieji atskaitymai nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamųPrivalomojo sveikatos draudimo įmokosValstybės rinkliavaValstybinio socialinio draudimo įmokosŽemės mokestisŽyminis mokestisMokestis už aplinkos teršimą
Mokesčio objektas – išmetami į aplinką neigiamai veikiantys žmogų ir aplinką fizikiniai, biologiniai ir cheminiai teršalai.Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privaloma turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais. Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei-komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veikla besiverčiančių asmenų transportą.Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai. Asmenys, įgyvendinantys priemones, sumažinančias teršalų išmetimą į aplinką ne mažiau kaip 10 procentų skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 10 procentų. Atleidimas nuo priemonės įgyvendinimo pradžios galioja ne ilgiau kaip 3 metus.Jei teršalų išmetimo sumažinimo priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą už visą nesumokėtą laikotarpį sumokamas arba išieškomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Mobiliems taršos šaltiniams įkainis už aplinkos teršimą, atsižvelgiant į taršos šaltinio technines savybes, yra koreguojamas (mažinamas ar didinamas) taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytus koeficientus.Mokesčiu už aplinkos teršimą neapmokestinamos transporto priemonės, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos.
Apmokestinamų teršalų sąrašą ir jų grupes nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.Mokesčio už aplinkos teršimą skaičiavimo ir mokėjimo tvarkaAsmenys, kurie pagal šį įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką apskaitą.Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį, už teršimą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus) – pagal sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį kuro kiekį, už teršimą iš lėktuvų – pagal nusileidimo ir kilimo ciklų skaičių. Mokestis už aplinkos teršimą mokamas kas ketvirtį arba kas pusę metų, suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Mokestis sumokamas per 30 dienų nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už ataskaitoje pateiktus duomenis.Už nuslėptą teršalų kiekį nustatyta tvarka mokamas mokestis už aplinkos teršimą ir bauda. Baudos dydis apskaičiuojamas nuslėptą teršalų kiekį dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą tarifo, ir iš šiam teršalui nustatyto koeficiento.Mokesčio už aplinkos teršimą 10 procentų mokama į valstybės biudžetą, 20 procentų – į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą ir 70 procentų – į atitinkamos savivaldybės gamtos apsaugos fondą.MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ TARIFAI
I. Atmosferos teršalai
Teršalai Mokesčio tarifai (Lt/t) 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.SO2 206 225 268 288 311NOx 386 386 405 479 587Vanadžio pentoksidas 11485 11485 11485 11485 11485Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)*) 184 184 184 184 184Teršalų grupės I 1210 1210 1210 1210 1210II 570 570 570 570 570III 74 74 74 74 74IV 13 13 13 13 13
II. Vandens teršalaiTeršalai Mokesčio tarifai (Lt/t) 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.BDS7 485 573 649 714 765Bendrasis azotas 435 435 435 550 600Bendrasis fosforas 1480 1480 1480 2000 3000Suspenduotos medžiagos 86 210 248 281 309Sulfatai 2 2 2 2 2Chloridai 9 9 9 9 9Teršalų grupės I 8700460 8700460 8700460 8700460 8700460II 792710 792710 792710 792710 792710III 129250 129250 129250 129250 129250IV 29290 29290 29290 29290 29290V 2871 2871 2871 2871 2871
*) Išskyrus:
• kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą;• asbesto turinčias kietąsias daleles.TARIFŲ KOEFICIENTAI I. Atmosferos teršalaiTeršalai KoeficientaiSO2 1,5NOx 1,5Vanadžio pentoksidas 300Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės) *) 1,5Teršalų grupės I 300II 50III 30IV 1,5
II. Vandens teršalai
Teršalai KoeficientaiBDS7 10Bendrasis azotas 5Bendrasis fosforas 10Suspenduotos medžiagos 1,5Sulfatai 1,5Chloridai 1,5Teršalų grupės I 100II 50III 10IV 5V 2
*)Išskyrus:• kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą;• asbesto turinčias kietąsias daleles.
Cukraus mokestis
Mokesčio mokėtojaiCukraus mokestį moka šie Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys:1) cukraus gamintojai ir importuotojai;2) produktų, kuriuose esantis cukrus pagal šį Įstatymą yra cukraus mokesčio objektas, gamintojai ir importuotojai;3) asmenys, realizuojantys cukrų, už kurį cukraus mokestis dar nesumokėtas.4) Fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys produktų, kurių sudėtyje yra cukraus, sąraše nurodytus produktus, įskaitant cukrų, privalo registruotis cukraus mokesčio mokėtojais teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose. 1. Cukraus mokesčio objektas – Lietuvos Respublikoje pagamintas ar importuotas cukrus, įskaitant cukrų, esantį Lietuvos Respublikoje pagamintuose ar importuotose produktuose (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą).2. Importuojami produktai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, tampa cukraus mokesčio objektu, kai dėl jų pagal Lietuvos Respublikos muitinės kodeksą (toliau – Muitinės kodeksas) atsiranda skola muitinei.Mokesčio tarifaiCukraus, įskaitant cukrų, esantį produktuose (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą), mokesčio tarifas – 0,01 lito už 1 procentą cukraus kilograme produkto. Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytuose produktuose esantį cukraus kiekį (procentais), nuo kurio skaičiuojamas nustatytas tarifas, nustato Vyriausybė.Mokesčio netaikymo atvejaiCukraus mokesčiu neapmokestinami:1) įvežami paramos siuntas sudarantys produktai;2) fizinių asmenų (keleivių) įvežami produktai, jeigu jų įsivežama ne daugiau kaip Vyriausybės leista jiems įvežti be importo mokesčių;
3)produktai, įsivežami užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių, taip pat tarptautinių organizacijų oficialiai misijos veiklai, jeigu Lietuvos Respublikos ir šių tarptautinių organizacijų sutartyse numatyta neimti mokesčių;4) importuojami produktai, kurie pagal Muitinės kodeksą neapmokestinami importo mokesčiais;5) importuojami produktai, jei jie atleidžiami nuo importo muitų pagal Muitų tarifų įstatymą;6) eksportuojami produktai. Mokestinis laikotarpis1. Cukraus mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, mokėtojai iki kito mėnesio 15 dienos privalo teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti cukraus mokesčio deklaraciją.2. Cukraus mokesčio deklaracijos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Mokesčio mokėjimo ir lėšų paskirstymo tvarka1. Cukraus mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą iki kito mėnesio 30 dienos.2. Mokėtojai, kurių praėjusio pusmečio vidutinė mėnesinė mokesčio suma buvo didesnė kaip 50 tūkst. litų, cukraus mokestį moka:1) iki mėnesio 30 dienos – už mėnesio pirmąjį dešimtadienį;2) iki kito mėnesio 10 dienos – už mėnesio antrąjį dešimtadienį;3) iki kito mėnesio 20 dienos – už likusią mėnesio dalį.3. Cukraus mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą.Naftos ir dujų išteklių mokestisNaftos ir dujų išteklių mokesčio objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje išgaunama nafta ir dujos.Mokesčio mokėtojaiNaftos ir dujų išteklių mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio apmokestinamieji vienetai (kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme) bei fiziniai asmenys, išgaunantys naftą ir dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.Mokesčio bazė1. Naftos ir dujų išteklių mokestis apskaičiuojamas nuo praėjusio mokestinio laikotarpio vidutinės išgautos naftos ir dujų pardavimo kainos už toną gavybos vietoje. 2. Kai išgauta nafta sunaudojama savo reikmėms, naftos ir dujų išteklių mokestis apskaičiuojamas nuo praėjusio mokestinio laikotarpio vidutinės išgautos naftos ir dujų pardavimo kainos už toną gavybos vietoje.
3. Kai naftos ir dujų išteklių mokesčio šio straipsnio 1 ir 2 dalių nustatyta tvarka neįmanoma apskaičiuoti, naftos ir dujų išteklių mokestis yra apskaičiuojamas nuo praėjusio mokestinio laikotarpio vidutinės Statistikos departamento apskaičiuotos ir paskelbtos išgautos naftos ir dujų pardavimo kainos už toną gavybos vietoje.Mokesčio tarifai 1. Naftos ir dujų išteklių mokesčio dydį sudaro bazinis ir kompensacinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifai. Baziniu naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifu apmokestinama iš visų telkinių išgauta nafta ir dujos. Kompensaciniu naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifu apmokestinama nafta ir dujos, išgaunamos iš telkinių, kuriems surasti ar surasti ir išžvalgyti arba tik išžvalgyti buvo panaudotos valstybės lėšos. Kompensacinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas naftai ir dujoms, išgautiems iš telkinių, kurie surasti ar surasti ir išžvalgyti arba tik išžvalgyti ne vien valstybės lėšomis, sumažinamas proporcingai ne valstybės lėšoms tenkančiai daliai. 2. Naftai ir dujoms iš telkinių, kuriuose gavyba pradėta iki 2003 m. liepos 1 d., nustatomas 20 procentų bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas.3. Naftai ir dujoms iš telkinių, kuriuose gavyba pradėta po 2003 m. liepos 1 d., bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas nustatomas šio Įstatymo priedėlyje, atsižvelgiant į telkinių buvimo vietą ir gavybos mastą. 4. Naftai ir dujoms iš telkinių, kurie surasti ir išžvalgyti valstybės lėšomis, nustatomas 9 procentų kompensacinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas. 5. Naftai ir dujoms iš telkinių, kuriuose gavyba pradėta iki 2003 m. liepos 1 d. ir išgauta 3/4 ar daugiau naftos išteklių, bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas nustatomas pagal šio Įstatymo priedėlį.6. Mokesčio mokėtojui, eksploatuojančiam telkinius, iš kurių išgautai naftai ir dujoms taikomas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas, pagal šį bazinį naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifą apskaičiuota mokesčio suma šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka yra mažinama 50 procentų per kalendorinius metus atliktų naujų telkinių paieškos ir žvalgybos darbų išlaidų suma, bet ne daugiau kaip 50 procentų per kalendorinių metų mokestinių laikotarpių deklaracijose pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytą bazinį naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifą apskaičiuotos mokesčio sumos. Mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas 1. Naftos ir dujų išteklių mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis.2. Naftos ir dujų išteklių mokestis yra apskaičiuojamas pagal faktiškai per kalendorinį ketvirtį išgautą naftos ir dujų kiekį, išskyrus atvejus, kai išgautai naftai ir dujoms pagal šį Įstatymą yra taikomi Įstatymo priedėlyje nustatyti baziniai naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifai. Tais atvejais naftos ir dujų išteklių mokestis yra apskaičiuojamas nuo 1/4 per kalendorinius metus numatomo išgauti, bet ne mažesnio nei praėjusiais kalendoriniais metais išgauto naftos ir dujų kiekio. 3. Mokestinio laikotarpio naftos ir dujų išteklių mokesčio deklaracija privalo būti pateikta ne vėliau kaip iki kito kalendorinio ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos.4. Mokesčio mokėtojas pasibaigus metams, iki kitų kalendorinių metų balandžio 25 dienos kartu su paskutinio mokestinio laikotarpio (pirmo ketvirčio) naftos ir dujų išteklių mokesčio deklaracija turi pateikti praėjusių kalendorinių metų (keturių tų kalendorinių metų mokestinių laikotarpių) naftos ir dujų išteklių mokesčio deklaraciją. Mokesčio mokėtojas pateiktoje praėjusių kalendorinių metų naftos ir dujų išteklių mokesčio deklaracijoje privalo perskaičiuoti naftos ir dujų išteklių mokesčio sumą pagal faktiškai per metus išgautą naftos ir dujų kiekį. Pagal metinę deklaraciją apskaičiuota papildoma mokesčio suma sumokama iki šioje dalyje nustatyto metinės deklaracijos pateikimo termino. Kartu su metine deklaracija pateikiamas atliktų naujų telkinių paieškos ir žvalgybos darbų sąrašas bei šių darbų išlaidų apskaičiavimas. Atliktų naujų telkinių paieškos ir žvalgybos darbų sąrašas privalo būti patvirtintas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Mokesčio apskaičiavimo kontrolėValstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kartu su Aplinkos ministerija ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuotas mokestis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus1. Už nuslėptą išgautos naftos ar dujų kiekį sumokamas mokestis ir dešimteriopa mokesčio dydžio bauda.2. Už laiku nesumokėtą naftos ir dujų išteklių mokestį bei baudą Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai.Mokesčio išieškojimas ir grąžinimas1. Laiku nesumokėtas naftos ir dujų išteklių mokestis, baudos, delspinigiai išieškomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.2. Permokėta naftos ir dujų išteklių mokesčio suma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka grąžinama (įskaitoma). Mokesčio įskaitymas1. Naftos ir dujų išteklių mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą.2. Nustatyta bauda yra įskaitoma į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojama Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti.BAZINIAI NAFTOS IR DUJŲ IŠTEKLIŲ MOKESČIO TARIFAI Sausumos telkiniams Gavyba iš telkinio per metus (tūkst. tonų) Bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas procentais iki 10 210–25 425–50 650–75 875–100 10100–125 12125–150 14daugiau kaip 150 16 Jūros telkiniams Gavyba iš telkinio per metus (tūkst. tonų) Bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas procentais iki 100 2100–200 4200–300 6300–400 8400–500 10500–600 12600–700 14daugiau kaip 700 16Žemės mokestisMokesčio objektas ir mokėtojas:Žemės mokesčio objektas yra privati žemė.Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemėssavininkai.Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 procento žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).Mokesčio lengvatos:Žemės mokesčiu neapmokestinama:1) bendro naudojimo keliai;2) žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms (pariteto pagrindu);3) miško žemė.Mokesčio lengvatas už apsauginių miškų, gamtosauginės paskirties bei gamtos paminklų žemę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.Mokesčio lengvatas už istorijos ir kultūros paminklų žemę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai – pirmos ir antros grupės invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai vaikai, kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo dydis neviršija savivaldybių tarybų nustatytų neapmokestinamųjų dydžių. Teikiant lengvatą, prie darbingų asmenų nepriskiriami mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai.
Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.Mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimo tvarka:Žemės mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nauji žemės savininkai mokestį moka:1) jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį – už visus metus;2) jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį – nuo kitų kalendoriniųmetų.Žemės mokestis nebemokamas, kai:1) žemę perleidžiama pirmąjį pusmetį – tais pačiais metais;2) žemę perleidžiama antrąjį pusmetį – nuo kitų metų. Žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminą nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos.PELNO MOKESTIS
1. Pelno mokestį moka:1) Lietuvos vienetas;2) užsienio vienetas.2. Šio Įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka:1) biudžetinės įstaigos;2) Lietuvos bankas;3) pelno nesiekiantys vienetai;4) valstybė ir savivaldybės, 5) valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos;6) valstybės įmonė Indėlių draudimo fondai. Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;2) užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą;3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.4 )Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje.Nuostatos netaikomos tiems vienetams:1) kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai arba atitinka šios dalies 2 ir (arba) 3 punktuose nustatytus kriterijus;2) kuriuose tas pats dalyvis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną .3) kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.
Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarka Apmokestinamasis pelnasApskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų:1) atimamos neapmokestinamosios pajamos;2) atskaitomi leidžiami atskaitymai;3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.Nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš uždirbtų pajamų atimant neapmokestinamąsias pajamas, ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus bei tokius atskaitymus, kurie susiję su užsienio vieneto pajamų uždirbimu per nuolatines buveines. Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.Užsienio vieneto apmokestinamąjį pelną, neuždirbtą per nuolatines buveines, sudaro visos gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyta:1) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo kodas arba asmens (jeigu tai fizinis asmuo) kodas;2) prekių ar paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas arba vardas, pavardė ir asmens (jeigu tai fizinis asmuo) kodas;3) kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai.Privalo būti naudojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagaminti ir įsigyti PVM sąskaitų-faktūrų, sąskaitų-faktūrų ir žemės ūkio produkcijos pirkimo kvitų blankai, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip. Kredito įstaigos Lietuvos banko nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę vietoj PVM sąskaitos-faktūros ar sąskaitos-faktūros naudoti laisvos formos apskaitos dokumentus, turinčius visus PVM sąskaitoje-faktūroje ar sąskaitoje-faktūroje privalančius būti rekvizitus.Neapmokestinamosios pajamosMokesčiu neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ir (arba) gautos pajamos:
1) gauta parama Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;2) gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės; sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo išmokos dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo e nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas;3) bankrutavusio vieneto pajamos, gautos už parduotą turtą;4) draudimo įmonės organizacinio fondo likutis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka;5) pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymą, į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas gautos pensijų įmokos bei šių fondų investicinės pajamos, investicinių kintamo kapitalo bendrovių ir uždarųjų investicinių fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymą, investicinės pajamos, taip pat draudimo įmonių gautos pensinio draudimo įmokos, gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos;6) sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų;7) pajamos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių popierių perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;8) netesybos, išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų;9) iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos apmokestintos pelno mokesčiu pagal šį Įstatymą arba analogišku mokesčiu pagal užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis, 10) jūrų, oro uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos;11) praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos;12) vieneto gautas žalos atlyginimas, Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai:1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos;2) ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;3) komandiruočių sąnaudos;4) reklamos ir reprezentacijos sąnaudos;5) natūraliosios netekties nuostoliai;6) mokesčiai;7) beviltiškos skolos;8) įmokos darbuotojų naudai;9) specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai;10) parama;11) narių mokesčiai, įnašai ir įmokos;12) mokestinio laikotarpio nuostoliai.Neleidžiami atskaitymaiIš pajamų negali būti atskaitoma:1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biudžetą, ir pelno mokestis, 2) palūkanos, mokamos už valstybės arba savivaldybės kapitalo naudojimą Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka;3) netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;4) palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;5) ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;6) sąnaudų dalis, viršijanti uždirbtas pajamas dėl turto, įskaitant prekes, žaliavas, pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų tiekimo susijusiam asmeniui, arba turto vertės sumažėjimo nuostoliai tarp susijusių asmenų;7) dėl sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas; 8) sąnaudos, kurios buvo įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;9) parama ir dovanos, 10) išmokos, 11) vieneto padarytos žalos atlyginimas;12) dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas;13) kitos nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais.14) praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį.Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei jas išmokantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių administratoriui, kad:
1) šios išmokos yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;2) išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti;3) tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys.Avansinio pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimasAvansinis pelno mokestis apskaičiuojamas nustatyta tvarka. Avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja mokesčio mokėtojas.Mokesčio mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja šia tvarka:1) pagal praėjusių metų veiklos rezultatus. Avansinis pelno mokestis už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Avansinis pelno mokestis už dešimtą – dvyliktą mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno mokestis sudarys atitinkamai 1/4 faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio sumos;2) pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti avansinį pelno mokestį mokėti kas ketvirtį po 1/4 numatomos mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos. Avansinio pelno mokesčio apskaičiuota suma pagal numatytą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų faktiškos metinio pelno mokesčio sumos. Jeigu avansinio pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota numatyta pelno mokesčio suma yra mažesnė kaip 80 procentų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, nuo kiekvieną ketvirtį nesumokėtos avansinio pelno mokesčio sumos skaičiuojami delspinigiai Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčio mokėtojas gali patikslinti avansinio pelno mokesčio deklaraciją, apskaičiuodamas kiekvieno ketvirčio avansinio pelno mokesčio sumą lygiomis dalimis nuo mokestinio laikotarpio pradžios.
3. Pirmaisiais mokestiniais metais įregistruoti vienetai nuo avansinio pelno mokesčio atleidžiami, o antraisiais mokestiniais metais mokesčio mokėtojas, pasirinkęs avansinį pelno mokestį mokėti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant avansinį pelno mokestį faktiškai sumokėta pelno mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma, padalyta iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos. Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, vienetas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos. Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę. Pelno mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą.Išvados
Mokesčių yra labai daug ir jie yra labai painūs sudėtinga juos suprasti rašydamas šį darbą susidūriau su daugelių problemų nes nelabai supratau visus mokesčius. Pastebėjau kad daugeliui žmonių yra sunku suprasti visus mokesčius o ypač pradedantiems verslininkams. Mokesčių yra daug. Bet norėčiau išskirti būtent tuos mokesčius kuriuos moka verslininkai priklausomai nuo veiklos rūšies.Juridiniai asmenys, priklausomai nuo jų vykdomos veiklos, moka šiuos mokesčius:AkcizaiAtskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymąBaltojo cukraus virškvočio mokestisGyventojų pajamų mokestisĮmokos į Garantinį fondąĮmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestisKonsulinis mokestisKvotinio cukraus gamybos mokestisLoterijų ir azartinių lošimų mokestis
Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimąMokestis už aplinkos teršimąMokestis už valstybinius gamtos ištekliusMuitaiNaftos ir dujų išteklių mokestisPapildomas cukraus gamybos mokestisPelno mokestisPridėtinės vertės mokestis (PVM)Privalomieji atskaitymai nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamųPrivalomojo sveikatos draudimo įmokosValstybės rinkliavaValstybinio socialinio draudimo įmokosŽemės mokestisŽyminis mokestis