Turinys
Įvadas………………………………………………………………………….…3I dalis. Įmonių inovacinių strategijų teorijų principai…………………….…41.1. Inovacijos ir inovacinės veiklos sąvokos…………………………..41.2. Inovacijų klasifikacija………………………………………………51.3. Inovacinės veiklos kompleksiškumas………………………………71.4. Ekonominis inovacijų vertinimas………………………………….71.5. Inovacinės veiklos valdymas………………………………………81.6. Didžiojo ir smulkiojo verslo įmonių inovaciniame procese įvertinimas……………………………………………………………….11II dalis. UAB “Žemaitės“ inovacinis projektas………………….……..……132.1. UAB “Žemaitės“ pristatymas…………………………………….…13 2.2. Firmos išorinė ir vidinė aplinka……………….……………………142.3. Inovacinė idėja………………………………………………………162.4. Inovacinės idėjos įvertinimas…………………………………….…162.5. Inovacinės įdėjos diegimas …………………………………….…182.6. Investicijos……………………………………………….………….182.7. Inovacinio projekto įtaka firmos pelningumui……………..……….19Išvados…………………………………………………………………………..20Literatūros sąrašas………………………………………………………..…….21ĮvadasŠiuo metu žodis “inovacija“ yra visuomenės dėmesio centre, jį nuolat vartoja politikai, mokslininkai,gamybininkai bei verslininkai susitikimų ir pasitarimų metu. Daugelis jų į inovacijas žvelgia kaip į naujų produktų ir paslaugų atsiradimo priežastį, sukuriant papildomas darbo vietas, pertvarkant pasenusias gamybos ir technologijų linijas bei organizacines struktūras. Toks didelis susidomėjimas nėra atsitiktinis, nes inovacijos yra vienas iš ilgalaikių įmonės konkurentabilumą lemiančių faktorių, kai įmonėje nuolat vyksta inovacinis procesas, savotiškas įmonės “paskiepimas“ inovacijomis. Kaip žinia, vienas yra kalbėti susitikimų ir pasitarimų metu, ir visai kita, kai inovaciją bandoma diegti konkrečioje veikloje. Daugelis inovacijų taip ir lieka Platono idėjų pavidale, t.y. “amžinų ir nekintamų idėjų pasaulyje, o jų pažinimas – tik jų prisiminimas“. Tenka pastebėti, kad nedaugelis specialistų, kurie domisi inovacine veikla, gali aiškiai ir tiksliai suformuluoti inovacijų apibrėžimą, o ką jau šnekėti apie praktinį inovacijų pritaikymą konkrečioje įmonės veikloje. Inovacija visada yra aktualus reiškinys, turintis dinamišką prigimtį, dažnai konfrontuojantis su tuo, kas sena, ir griaunantis organizacijoje nusistovėjusias normas bei tradicijas. Šio kursinio darbo tikslas – išnagrinėti inovacinė įmonės veiklą ir ją įvertinti. Pirmoje šio darbo dalyje – pateikiu inovacijų bei strateginio valdymo teorinius principus.Antroje – suformuojamas UAB“Žemaitės“ inovacinis projektas. Atlikdama darbą rėmiausi realia UAB “Žemaitės” veikla, vadovų suteikta informacija, o taip pat teorine literatūra.
Šio darbo pabaigoje pateikiamos išvados.I dalis. Įmonių inovacinių strategijų teorijų principai1.1. Inovacijos ir inovacinės veiklos sąvokosIeškant žodžio “inovacija“ kilmės,sugrįžtama atgal į istorijos gilumą, XV amžių. Šis žodis yra kilęs iš Vidurio Prancūzijos teritorijoje tuo metu vartoto žodžio “inovacyon“, kuris verčiant pažiodžiui reiškia “atnujinimas“ arba “naujo pavidalo suteikimas esančiam daiktui“. Inovacijos suvokiamos labai plačiai ir įvairiai. Bendru atveju galima teigti, kad inovacija – tai funkcinė, iš esmės pažangi naujovė, orientuota į seno pakeitimą nauju. Inovacija gali būti laikoma idėja, veikla ar koks nors materialus objektas, kuris yra naujas žmonėms, jų grupei ar organizacijai, kuri ji įgyvendina ar naudoja. Norint nuodugniau pažinti inovaciją, reikia ją susieti su veiklos sąvoka. Galima teigti, kad veikla – tai specifinė žmonių aktyvaus požiūrio į tikrovę forma, pasižyminti veiksmų tikslingumu, kryptingumu ir nuostatomis į pertvarką. Kiekviena veikla turi savo tikslą, pasižymi savo priemonėmis bei rezultatu ir nusako veikimo procesą. Todėl inovacinė veikla traktuotina kaip kryptingas inovacijų formavimas ir įgyvendinimas. Toks požiūris į inovacinę veiklą yra akceptuojamas įvairiuose literatūros šaltiniuose. Pabrėžtina, kad svarbiausias kiekvienos veiklos, taip pat ir inovacinės, subjektas yra žmogus. Veiklos procese žmogus atsižvelgdamas į daikto prigimtį ir ypatybes, išmoksta jį valdyti, padaro savo veiklos matu ir objektu, kartu tenkindamas savo ir visuomenės poreikius. O poreikiai savo esme yra savotiškas pažangos katalizatorius. Daugelyje mokslo darbų inovacinė veikla apibūdinama kaip ekonomikos intensyvinimo pagrindas, mokslinės techninės pažangos spartinimo, socialinės ir kultūrinės visuomenės sąlyga. Galima teigti, kad vienintelė veikla, siejanti savyje kūrybą, mokslą ir verslininkystę, tai inovacinė veikla. Jos dėka mokslo žinios transformuojamos į fizikinę realibę, keičiančia visuomenę. Todėl inovacinę veiklą tikslinga traktuoti kaip produktyviąją žmonių veiklą, nukreiptą į kokios nors sistemos perėjimą iš žemesnio lygio į aukštesnį. Šio perėjimo tikslas – tenkinti kintančius visuomenės poreikius. Kintančių visuomenės poreikių įtaka inovacinei veiklai akivaizdžiai atsispindi B. Tžiss pateikiamoje inovacinės veiklos schemoje.Iėjimas Įėjimas
Įėjimas Išėjimas
1.pav. Inovacinės veiklos schema
Šiuo atveju inovacinė veikla suvokiama kaip mokslo ar techninių žinių perdavimas tiesiogiai į vartotojų poreikių tenkinimo sritį.
1.2. Inovacijų klasifikavimas
Atsižvelgiant į inovacijų įvairovę, tikslinga suformuoti universalų inovacijų klasifikacijos modelį, išskiriant galimas svarbiausias klasifikacines grupes: 1. Klasifikacija inovacijų turinio prasme:• produkto; tokių inovacijų prasmė – naujų galutinių produktųsukūrimas, gaminimas ir naudojimas,• technologinės; tokių inovacijų prasmė – naujų technologijų sukūrimasir taikymas įvairiose veiklos srityse, • socialinės; tokių inovacijų prasmė – naujų ekonominių, valdymo, organizacinių ir kitų struktūrų bei formų sukūrimas ir diegimas įvairiose veiklos srityse,• kompleksinės; tokių inovacijų prasmė – produktų, technologinių ir socialinių inovacijų sintezuotas kompleksas.2. Klasifikacija inovacijų įgyvendinimo lygio prasme: žmogus, įmonės, įstaigos ar institucijos tipo organizacija, ūkio šaka ar kita veikla pasižyminčio sektoriaus tipo organizacija, visuomenė ir valstybė, ekosistema, pasaulis.3. Klasifikacija inova…cijų įgyvendinimo masto prasme:• vienkartinės; tokių inovacijų prasmė – jų įgyvendinimas vieną kartą,• daugkartinės; tokių inovacijų prasmė – jų įgyvendinimas keletą ir daugiau kartų.4. Klasifikacija inovacijų naujumo lygio prasme:• radikalios; tokių inovacijų prasmė – iš principo naujų priemonių, skirtų tenkinti naujus arba jau žinomus poreikius, kurie kokybiškai keičia visuomenės veiklos būdus, sukūrimas, • modifikuojančios; tokių inovacijų prasmė – gerinimas ir papildymas; tobulėjimo laidavimas esamomis priemonėmis, prisitaikant prie kintančių visuomenės poreikių.5. Klasifikacija inovacijų organizacinių ypatybių prasme:• vidaus organizacinės; tokių inovacijų prasmė – inovacijos įgyvendinamo proceso(kūrimo, diegimo, vystymo) organizavimas tik vienoje organizacijoje,• tarporganizacinės; tokių inovacijų prasmė – inovacijos įgyvendinimo proceso atskirų funkcijų paskirstymas tarp įvairių organizacijų, pvz.: mokslinių tyrimo institutų, konstravimo biurų, įmonių ir kt.6. Klasifikacija inovacijų pobūdžio prasme:• kiekybinės; tokių inovacijų prasmė – našumo, gamybos apimčių ir t.t. didinimas
kiekybiniais aspektais,• kokybinės; tokių inovacijų prasmė – gamybos, valdymo ir t.t. kokybės gerinimas.Klasifikacija inovacinės veiklos galutinio rezultato prasme:• fundamentinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra mokslinė teorija.• eksperimentinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra remiantis moksline teorija sukurtas eksperimentinis produkto pavyzdys,• bazinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra sukurto eksperimentinio produkto pavyzdžio naudojimas masinei gamybai konkrečioje organizacijoje pirmą kartą,• difūzinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra kažkur jau gaminamo produkto gamybos patirties pritaikymas masinei gamybai konkrečioje prganizacijoje, tam tikrame regione, pasižyminčiame individualia specifika,• sąlyginė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra masinėje gamyboje esančio produkto dalinis modernizavimas ir atnaujinimas.Reikėtų pažymėti, kad inovacijų skirstymas į tipus visų pirmą reikalingas išskirti perspektyvioms naujovėms, kurių realizavimas turėtu padėti gamybos intensifikavimui, tam kad būtų išvengta tos situacijos, kai ekonomika pasidaro nejautri inovacijoms. Pagrindiniai klasifikavimo požymiai yra atskirų inovacijų naujoviškumas bei jų turininga esmė.1.3. Inovacinės veiklos kompleksiškumasInovacinę veiklą galima apibūdinti kaip kompleksinį procesą, apimantį naujovės sukūrimą, paskleidimą ir panaudojimą. Taigi, išskiriamos tokios inovacinės veiklos fazės:1. Naujos idėjos atsiradimą;2. Naujovės sukūrimą ir pirminį įdiegimą;3. Naujovės panaudojimo metodų paskleidimą;4. Naujovės paskirstymą tarp naudotojų ir vartotojų;5. Naujovės naudojimą ir vartojimą;6. Naujovės sunykimą ; Inovacinės veiklos sąveika su išoriniu pasauliu suformuoja naujovės gyvavimo ciklą. Išskirtinos šios gyvavimo ciklo stadijos:1. Startas;2. Greitas augimas;3. Subrendimas;4. Prisotinimas;5. Finišas;1.4. Ekonominis inovacijų vertinimasYra siūlomos įvairios inovacinės veiklos projektų įvertinimo formulės. Pvz., I. Ansoff siūlo du kokybinius vertinimo rodiklius – pelną ir riziką.(Mt + Mb) x E x Ps x Pp Pelnas = ——————————— x S ; čia: Cd + J
Mt – techninis lygis; Mb – ekonominiai pranašumai; E – visuminis įplaukų įvertinimas per visą gyvavimo ciklą; Ps – projekto pasisekimo tikimybė; Pp – sėkmingo išėjimo į rinką tikimybė; S – strateginis siūlomo projekto atitikimas kitiems projektams; Cd – suminės investicijos; J – kaupimo veiksnys, išriaiškiamas daliniu esamų pajėgumų panaudojimu.Car Rizika = ———— ; čia: Car – suminės išlaidos taikomiesiems tyrimams; F x Mp F – suminės išlaidos pagalbiniam aprūpinimui; Mp – kokybinis rodiklis (pelnas);
Tačiau dauguma autorių nesiekia įtraukti kokybinių veiksnių į ekonominio vertinimo formules. A. Hard, C. Pacifiko, W. Whaley ir R.Wiliams siūlo remtis tik finansiniais rodikliais ir inovacinės veiklos pasisekimo tikimybe:
S x P x p x t Projekto rodiklis (efektas/išlaidos) = ———————- ; čia: 100 x C
S – pardavimų apimtys; t – skaičiuojamasis periodas; P – pelningumas % ; C – būsimos tyrimų išlaidos; p – pasisekimo tikimybė;
Šių formulių naudojimo tikslingumas ir naudingumas, vertinant inovacinės veiklos efektyvumą, labai priklauso nuo pasirinktų duomenų tikslumo ir patikimumo.1.5. Inovacinės veiklos valdymasInovacinės veiklos valdymo aktualijos Vakarų valstybėse
R. Rotvel daro išvada, kad pagrindinė priemonė, siekiant bent iš dalies įveikti ekonomikos vystymosi ciklo smukimo pasekmes, yra naujovių stimuliavimas. Spartūs naujovių diegimo tempai yra svarbiausias veiksnys, palaikantis išsivysčiusių šalių paslaugų kokybę, konkurentiškumą ir aukštą pragyvenimo lygį. Vakarų valstybes pagal valstybinės politikos aktyvumo ir kompleksiškumo inovacijų srities lygį galima suskirstyti į šias grupes: Labai aktyvios inovacinės veiklos organizavimo politiką vykdančios šalys. Šiai grupei galima priskirti JAV, Vokietiją, Šveicariją, Olandiją ir Japoniją – kaip vykdančias aktyviausią naujovių politiką ir galinčias adekvačiai reaguoti į konkurencinės kovos poreikius pasaulinėse rinkose. Šios šalys skatina naujovių diegimą, vykdydamos vyriausybines priemones valstybinės politikos ribose, o jų technologijų prekybos balansas su kitomis išsivysčiusiomis šalimis yra teigiamas. Jie vykdo nuolatinę tų sričių, kuriose jos užima pirmaujančias pozicijas pasaulyje, naujovių analizę ir esant reikalui priima vyriausybines priemones, skatinančias atitinkamų sričių naujoves. Šiuos tyrimus atlieka specialios institucijos.
Aktyvios inovacinės veiklos organizavimo politiką vykdančios šalys. Šiai grupei galima priskirti Prancūziją, Belgiją, Kanadą ir Daniją. Šioms šalims būdinga mažiau intensyvi inovacinė veikla ir daug lėtesni pramonės augimo tempai. Jų pirnavimo sferos nepriskirtinos prie mokslui imlių gamybos sričių, mokslinių-tiriamųjų darbų apimtys mažos, o licencijuotos prekybos balansas – neigiamas. Geriausią padėtį tarp šių valstybių užima Prancūzija, kuri iškilo į lyderes lėktuvų statybos, atominės energetikos, geležinkelių ir automobilių transporto bei chemijos pramonės srityse. Nepakankamai aktyvią inovacinės veiklos organizavimo politiką vykdančios šalys. Šiai grupei priklauso tokios šalys kaip Anglija, Italija, Norvegija ir kt., kuriomis būdingas mažesnis aktyvumas ir efektyvumas diegiant naujoves. Šiose valstybėse nėra aktyvios vyriausybinės politikos, palaikančios pramonės atnaujinimą. Lyginant su pirmųjų dviejų grupių valstybėmis, jų didelis neigiamas prekybos naujomis technologijomis balansas. Tačiau Anglija pasiekė konkurentiškų naujovių lėktuvų statybos ir chemijos pramonės, o Italija – automobilių ir lengvosios pramonės srityse.Inovacinės veiklos valdymo problemos ir aktualijos Lietuvoje
Smulkios ir vidutinės verslo įmonės Lietuvoje sudaro apie 95 % visų įmonių, kuriose dirba apie 85 % visų dirbančiųjų, todėl smulkus ir vidutinis verslas laikytinas prioritetine inovacinės veiklos spartinimo sritimi. Smulkios ir vidutinės įmonės daugiausia susiduria su šiomis problemomis: gaminama produkcija neatitinka pasaulinių standartų; žemas darbo našumas: prastas produkcijos konkurentingumas, realizacijos rinkos prarandamos dėl blogo produkcijos kainos/kokybės santykio; finansinių lėšų trūkumas, didelės darbo, energijos ir medžiagų sąnaudos gamybos procese; kvalifikuoto personalo trūkumas; informacijos stoka, jos neefektyvus apdorojimas. Tai lemia įnovacijų būtinybę ir prioritetus. Tarp smulkių ir vidutinių įmonių inovacijų poreikių prioritetų apibendrintai gali būti pažymėtini:a) Su įmonių valdymu susijusių inovacijų poreikiai, kuriuos lemia tai, kad:
daugumoje įmonių nėra organizuotas ir nuolat vykdomas analitinis darbas, orientuotas į perspektyvius rinkos tyrimus, įmonių raidos koncepcijų formavimą ir strateginį planavimą: nėra aiškaus funkcijų pasidalijimo: daugelis valdymo funkcijų faktiškai priskirta išimtinai pirmajam vadovui, kuris realiai nesugeba aprėpti ganėtinai plačios valdymo ir vadovavimo problematikos: daugelis klausimų sprendžiama be rimto teisinio, informacinio ir vadybinio pasirengimo ir t.t.b) Su technologinių procesų valdymu susijusių inovacijų poreikiai, kuriuos lemia tai, kad: darbų organizavimas dažnai ne tik neatitinka, bet netgi prieštarauja technologinio proceso logikai: gamyboje dažnai …naudojamos senos technologijos ir pasenę metodai, todėl gamybos procesas nebūna tinkamai parengiamas, o jam vykstant gausu laiko ir materialinių resursų nuostolių, neužtikrinamas reikiamas kokybės lygis; gamyba nesiremia moksline technine pažanga ir naujovėmis, prastas kokybės valdymas; įmonėse dažnai nėra ilgalaikės techninio vystymo, technologijų ir produkcijos kaitos koncepcijos.c) Su personalu susiję inovacijų poreikiai, kuriuos lemia tai, kad: įmonių vadovai dėl savo nepakankamos kvalifikacijos gana dažnai nesugeba priimti ir įgyvendinti konstruktyvių sprendimų, leidžiančių stabilizuoti situaciją įmonėje ir laiduoti jos efektyvų funkcionavimą ateityje; iš esmės nėra sprendžiami personalo ugdymo, kvalifikacijos tobulinimo ir atestavimo klausimai, šiuo požiūriu įmonėse dažniausiai nėra jokios koncepcijos; personalas dažniausiai parenkamas pagal subjektyvius kriterijus. Inovacijų poreikių ir inovacinės veiklos valdymo problėmų įvardijimas leidžia suformuluoti pagrindinius problemų sprendimo prioritetus:1. Naujų inovacinės veiklos valdymo sisitemų, modelių ir metodų pritaikytų prie visuotinių ir globalinių transformacijų sąlygų, kūrimas;2. Efektyvios mokslo ir praktikos (verslo) sąveikos sistemos kūrimas;3. Švietimo sistemos tobulinimas ir organizavimas, nukreipimas į specialistų rengimą esant spartiems transformacijų pokyčiams;4. Teisinės bazės, skatinančios inovacinės veiklos plėtojimą, kūrimas;5. Visuomeninės teigiamo požiūrio inovacijoms sudarymas;6. Smulkių, vidutinių ir stambių įmonių veiklos valdymo metodų nukreiptų į inovacinės veiklos spartinimą ir t.t., kūrimas.1.6. Didžiojo ir smulkiojo verslo įmonių inovaciniame procese įvertinimas
Smulkiojo verslo įmonės vaidina svarbų vaidmenį inovacijų ir technologijų kitimo procesuose. Viena iš dažniausiai akceptuojamų priežasčių – lankstumas ir noras prisitaikyti prie naujų rinkos reikalavimų. Šis supratimas yra palyginti nesenas, nes dar septintajame dešimtmetyje Europos šalių vyriausybės dėjo viltis į dideles įmones, kurios gali remti mokslą ir naujų gaminių plėtrą, turi pakankamai resursų plačios apimties tiriamiesiems darbams, aukštųjų technologijų kūrimui. Tačiau šios viltys pasiteisino tik iš dalies. Pasaulinė patirtis parodė, kad inovaciniuose procesuose didžiausia veidmenį vaidina smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kurios, nežiūrint kai kurių trūkumų, efektyviai stumia technologinį procesą, kuria ir įgyvendina daug perspektyvių idėjų. Konstatuojama, kad Europos Sąjungoje smulkios ir vidutinės įmonės tapo pagrindiniu gerovės ir naujų darbo vietų kūrimo šaltinių. Daug naujovių Lietuvos gyvenime taip pat sukūrė tokios įmonės. Didžiojo ir smulkiojo verslo įmonės turi savų pranašumų ir savų trūkumų (1 lentelė). Apibendrinus lentelėje pateiktus duomenis, galiu sakyti, kad smulkaus verslo įmonių pranašumai – vadyba, vidiniai ryšiai, marketingas. Tai susiję su smulkių įmonių lankstumu ir veiklą skatinančiu bendravimo būdu, kurį stimuliuoja savininkai – vadibininkai. Trūkumai – lėšų ir reikiamų specialistų stygius. Didelės kompanijos gali nusamdyti reikalingus specialistus, finansuoti inovacijas reikiamų mastu ir starto pozicijoje, ir vėlesnės sėkmingos plėtros atveju. Firmos inovatoriškumas sietinas ir su jos augumo ciklais. Mažos įmonės visada linkusios būti inovacinėmis, nes didžiausias galimybes įsiskverbti į rinką suteikia naujų produktų ir paslaugų kūrimas ir teikimas. Mažos kompanijos stengiasi nurungti savo konkurentus, išlaikyti savo nelengvai iškovotas pozicijas, plėtodamos ir diegdamos inovacijas. Tai ypač charakteringa naujos ir perspektyvios pramonės šakoms.
Funkcijos Mažosios įmonės Didelės įmonės Pranašumai Trūkumai Pranašumai TrūkumaiVadyba Vadovas siekia naujų tikslų, ryžtasi rizikuoti Sunkų prisitaikyti prie greito įmonės augimo ir didėjančio darbo sudėtingumo Patyrę vadybininkai kompleksiškai kontroliuoja įmonę Vadybininkai tampa administratoriais, kuriuos kontroliuoja rizikos vengiantys f…inansininkaiPersonalas Techninių specialistų trūkumas riboja tiriamųjų darbų skalę Patrauklios aukštų kvalifikacijų specialistams, didelės tiriamųjų darbų finansavimo galimybės Finansai Rizikinio kapitalo didinimo sunkumai ir menkos galimybės paskirstyti riziką sudėtinėms projekto dalims Galimybė didinti rizikinį kapitalą, galimybė paskirstyti fondus ir riziką Ryšiai Efektyvūs vidiniai ryšiai įgalina greitą problemų sprendimą. Trūksta ryšių ekspertizei iš šalies Geri išoriniai ryšiai, galimybė pirkti svarbią informaciją ir paslaugas Vidinių ryšių biurokratiškumas ir lėtumasMarketingas Greitas reagavimas į rinkos pokyčius Trūksta resursų realizavimo sistemai Visapusiška realizavimo ir serviso sistema Marketingas nutolęs nuo rinkosPatentai, juridiniai dalykai Sunku susidoroti su patentavimu. Santykinai didelės sąnaudos, prisitaikant prie kai kurių pramonės sričių reikalavimų. Gali įdarbinti patentų specialistus ir teisininkus. Gali apginti patentus, padengti prisitaikymo prie pramoninių reikalavimų išlaidas
1 lentelė
II dalis. UAB “ŽEMAITĖS“ inovacine veikla ir jos įvertinimas2.1 UAB “ ŽEMAITĖS “ pristatymas
UAB “Žemaitės” – tai poilsio ir turizmo paslaugų įmonė, įkurta 1991 metų kovo mėnesį. Tuo metu įstatinis kapitalas sudarė 10000 rublių, šiuo metu jis siekia 50000 litų. Pavadinimas kilęs iš gatvės vardo, kurioje firma randasi (Vilnius, Žemaitės g.15). Bendrovės veikla prasidėjo nuo to, kad buvo privatizuotas penkių aukštų bendrabutinio tipo namas ir jame įkurtas viešbutis. Pirmieji įmonės veiklos metai buvo mažai pelningi, tačiau geras viešbučio tarnautojų darbas ir efektyvi marketingo politika metams bėgant sąlygojo pelno didėjimą. UAB “Žemaitės” akcininkų susirinkimo nutarimu didesnė nepaskirstyto pelno dalis bus skiriama viešbučio modernizavimui.
2.2. Firmos vidinė iš išorinė aplinka
Firmos vidinė aplinka UAB “ Žemaitės” yra vidutinio dydžio įmonė, kurioje dirba 18 žmonių. Bendrovės organizacinė struktūra atrodo taip:
Bendrovės galva yra generalinis direktorius, paskirtas visuotinio akcininkų susirikimo. Jis tiesiogiai valdo įmonę, spręsdamas globalinius klausimus ir deleguodamas užduotis žemesnės pakopos vadovams. Marketingo specialistas realizuoja organizacijos marketingo politiką, rengia ir vykdo reklamos projektus, tiesiogiai bendrauja su klientais ir atsižvelgdamas į jų norus teikia generaliniam direktoriui informaciją apie tai, ką viešbutyje reikia keisti ar atnaujinti. Ūkio skyriaus viršininkas tiesiogiai ir per savo pavaldinius rūpinasi pagrindine įmonės veikla. Buhalteriai vykdo įmonės veiklos rezultatų ir turimo turto apskaitą ir teikia apie tai informaciją generaliniam direktoriui. UAB “Žemaitės” vadovai nuolat tobulina ir palaipsniui realizuoja įmonės strategiją. Ją atspindi tikslų medis, kurio pagrindiniai tikslai yra:• Konkurencingumo didinimas;• Keturių žvaigždučių viešbučio statuso gavimas;• Viešbučio modernizavimas;• Kiti detalesni tikslai.Firmos strategija yra detaliai apgalvota, nuolatos tobulinama, jos realizavimui bei kūrimui skiriama daug pastangų ir lėšų.UAB,,Žemaitės” turi gerą psichologinį klimatą, o tai turi reikšmės organizacijos darbo rezultatams. Įmonėje naudojamas demokratinis valdymo principas. Tai rodo, kad darbuotojai organizacijoje yra labai vertinami. UAB,,Žemaitės” savo veiklą organizuoja naudodamasi savo finansiniais rezervais. Įmonės kreditoriai yra jos savininkai, ir ji neturi įsiskolinimo nė vienoje kreditorinėje institucijoje. Bendrovė apyvartinių lėšų trūkumo nejaučia. Visuotino akcininkų susirinkimo nutarimu, įmonės grynasis (likutinis) pelnas, kuris sudaro apie 15 procentų apyvartos paskirstomas taip: 20 proc.- dividendų išmokėjimui; 80 proc.- bendrovės veiklai plėsti.Taigi tokia yra vidinė šiuo metu bendrovėje esanti vidinė aplinka, kuri turi tiek teigiamų, tiek neigiamų savybių. Vienas būdų pašalinti dalį trūkumų ir sustiprinti įmonės galimybes yra investicijų pritraukimas ir jų… racionalus panaudojimas.
Firmos išorinė aplinka Viešbutis “Žemaitės” veikia sudėtingoje konkurencinėje aplinkoje. Tokie stambūs konkurentai kaip “Gintaras”, “ Astorija” ir kt. verčia įmonės vadovus veikti efektyviai ir nuolat diegti įvairias inovacijas. Viešbutis “Gintaras” yra pagrindinis konkurentas, kadangi jame yra panašios kainos (40-240 Lt./para), dažnai perima klientus, kadangi yra šalia stoties. Viešbučio “Žemaitės” pagrindiniai privalumai konkurentų atžvilgiu:• Nedidelės kainos;• Labai geras aptarnavimas • Vienu metu yra netoli stoties, centro ir pagrindinės magistralės;• Automobilių stovėjimo aikštelė;• Kiti smulkūs privalumai.Viešbučio “Žemaitės” klientai yra įvairių tautybių, amžiaus, turtingumo žmonės. Tai:• Turtingi verslininkai iš vakarų bei rytų;• Sportininkai iš Lietuvos ir užsienio;• Lenkų prekybininkai;• Rusai ir baltarusai, tranzitu keliaujantys per Lietuvą.Viešbutis stengiasi pritraukti kuo daugiau įvairių klientų, tai teigiama savybė, kuri reikalauja daug pastangų bei žinių iš aptarnaujančio personalo.UAB“Žemaitės” yra nemaža įmonė ir visą parą aptarnauja 50-100 žmonių, o tam reikia patikimų ir geras tiekimo sąlygas siūlančių tiekiejų. Po ilgos atrankos viešbutį aptarnauja šios firmos:• “Gauma” teikia apsaugos paslaugas;• “Švaros pasaulis” teikia skalbimo paslaugas;• “Pas Juozapą” pristato maistą kavinei;• “Inrema” teikia verslo konsultacines paslaugas;• kitos .UAB “Žemaitės” veklai didelę įtaką turi bendra aplinka, kurioje ši įmonė funkcionuoja. Visų pirmą tai teisinė-politinė aplinka, turinti šiuos privalumus:1. Politinės situacijos stabilumas suteikia galimybę pasiekti pastovumą;2. Tarptautinio turizmo skatinimas;3. Įstatymų koregavimas tikslu pritraukti užsienio investitorius.Trūkumai:1. Didelis nusikalstamumo lygis atbaido turistus ir verslininkus;2. Spragos įstatymuose, stabdančios organizacijų veiklą;3. Daug nereikalingo reglamentuoto,,popierizmo”.
Nemažą įtaką daro ekonominė-socialinė aplinka, kurioje galima įžvelgti: Pavojus: 1. Dideli muitai importuojamai produkcijai; 2. Per dideli mokesčiai;Galimybės: 1.Gyventojų pragyvenimo lygio augimas; 2. Padėtis darbo rinkoje leidžia greitai rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotoją; 3.Ekonominis stabilumas.2.3. Inovacinė idėja
UAB “Žemaitės” strategijoje yra numatytos tam tikros inovacijos, kurios padės įmonei vykdyti savo misiją: tenkinti klientų poreikius. Inovacinis projektas bus vykdomas siekiant šių tikslų:1. Pritraukti daugiau klientų;2. Gauti keturių žvaigždučių viešbučio statusą;3. Plėstis;4. Kt.Siekiant šių tikslų viešbutyje bus atliktos sekančios inovacijos:1.Viename pastato sparne bus įrengtas modernus didelės keliamosios galios liftas, jungiantis visus penkis aukštus;2.Penktame aukšte esantys dešimt numerių bus iš pagrindų atnaujinti, siekiant jiems suteikti keturių žvaigždučių klasę; 3.Pirmame aukšte bus modernizuota foje; 4.Visuose viešbučio kambariuose bus pakeisti langai.2.4. Inovacinės idėjos įvertinimasGeneralinis direktorius teikia daug vilčių šioms inovacijoms įmonėje. Tokie pakeitimai išankstiniais paskaičiavimais turėtų padidinti firmos apyvartą 50 procentų. Kad reikalingi pakeitimai viešbutyje, vadovai jautė jau pirmaisiais veiklos metais, tačiau tam nebuvo lėšų. Inovacinė idėja buvo puoselėjama ir nuolat tobulinama trejus metus. Tai buvo daroma dviais būdais:1. Firmos vadovai rinko informaciją apie viešbučius, esančius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir užsienyje. Informacija buvo grupuojama į dvi rūšis: pirma, tai, ką būtinai turi turėti viešbutis, antra, originalūs dalykai, darantys viešbutį išsiskiriantį iš kitų .2. Buvo paruošta apklausos forma, kurioje buvo užrašytas vienas klausimas (“ką pasūlytumėte modernizuoti ”) ir nuoroda, kad už originaliausias idėjas bus įteiktos dovanos (nemokami gėrimai ar pietūs kavinėje). Tai buvo labai efektyvus informacijos rinkimo būdas, kadangi daugelis svečių yra daug keliavę ir daug matę įvairių viešbučių.Taigi, surinkę informaciją apie galimus pakeitimus, vadovai atrinko svarbiausias ir realiausiai įvykdomas idėjas. Pasirinktų modernizavimų teikiama nauda, siekiant firmos tikslų, yra akivaizdi: • Viešbutis “Žemaitės” turi penkis aukštus, nuo antro iki penkto aukšto yra įrengti numeriai. Atvykę į viešbutį klientai paprastai turi su savimi daug lagaminų ir pan., kuriuos sunku nugabenti į savo numerį, kokiame aukšte jis bebūtų. Tokiems nepatogumams įveikti ir skirtas liftas. • Penkto aukšto kambarių apdaila ir baldai yra morališkai ir materialiai pasenę. Todėl juos skubiai reikia remontuoti. Šie kambariai bus prabangiausi viešbutyje, o tai tiesiogiai leis pritraukti turtingesnius svečius, pakėlus jų kainą gauti didesnes pajamas. Liuksusinius kambarius turi turėti kiekvienas viešbutis, nes tai sąlygoja įvaizdžio kėlimą klientų, konkurentų ir kt. akyse.• Foje kaip ir minėti kambariai yra labai susidėvėjusi. O juk tai pirmas dalykas, kurį pamato svečias, atvykęs į viešbutį. Pagal foje išvaizą jis sprendžia ir apie tai, ką jis ras kambaryje. Todėl atrestauravus foje, ji taps lyg savotiška viešbučio vizitine kortele. Tai pritrauks daugiau svečių ir pagerins imidžą.• Plastikiniai langai reikalingi dėl trijų priežasčių. Visų pirmą, senieji mediniai langai jau skaičiuoja ne pirmą dešimtmetį, vietomis yra supuvę ir neišvaizdūs. Naujieji langai suteiks gerą išvaizdą ir iš lauko, ir iš vidaus. Visų antrą, klientai apsistoję viešbutyje žiemą, sušala, kadangi senieji langai yra pralaidūs šalčiui. Šią problemą išspręs plastikiniai langai. Visų trečią, pusė viešbučio langai išeina į gatvę, kur piko valandomis yra intensyvus automobilių eismas, o didelis triukšmas klientams nepatinka. Nauji langai yra blogai pralaidūs garsui.Taigi iš čia matome inovacijų svarbą įmonei, siekiant pritraukti daugiau klientų. Tačiau reikia pabrėžti, kad nauda bus ir vidinė: Pagerės darbuotojų darbo sąlygos; Gali sustiprėti darbuotojų materialinė motyvacija; Kt.2.5. Inovacinės idėjos diegimas
Inovacinio projekto diegimo vykdymui tiesiogiai vadovaus ūkio skyriaus viršininkas. Kiekvienos savaitės pabaigoje jis privalės pateikti ataskatą generaliniam direktoriui. Ataskaitoje turi būti nurodyta: Atlikta darbų dalis; Mokėtinos sumos; Darbų eigoje iškilę nenumatyti atvejai ir jų sprendimas; Naujos idėjos, pasiūlymai ir kt.
Keturių pagrindinių uždavinių realizavimui buvo pasitelktos firmos, kurias atrinko ūkio skyriaus viršininkas, būdamas statybų ir technikos specialistu. Pasirinkimą patvirtino generalinis direktorius. Taigi, firmos, pasitelktos inovacinio projekto realizavimui, yra šios: Lifto įrengimą vykdys BĮ “Schindler- liftas” (Dobkevičiaus g.8). Liuksusinių numerių remontą vykdys statybos bendrovė “EIKA” (Algirdo g.8). Taip pat į numerius bus nupirkti baldai, kuriuos pagal specialųužsakymą pagamins AB “SKRAJA” (Smolensko g.6). Liuksusiniams numeriams bus nupirkti televizoriai LG (54 cm), kuriuos su nuolaida parduos SPAR sistema. Foje atnaujinim…ą taip pat vykdys statybos bendrovė “EIKA”,o baldus parūpins AB “SKRAJA”. Viešbučio numerių bei ofisų langus keis bendrovė “MEGRAME” (Kirtimų g.37 A).Taigi, buvo pasirašytos sutartis su atitinkamomis įmonėmis, kuriose buvo suderintas darbų atlikimo grafikas. Bendra inovacijų projekto trukmė yra du metai. Renovacijos darbai bus atliekami nesezono metu, tai yra žiemą ir rudenį. Tuomet viešbutis bus užpildytas 30-40 procentų.2.6. InvesticijosNumatytam inovaciniam projektui įgyvendinti reikalingos tam tikros piniginės lėšos. Iš daugelio inovacinių idėjų atrenkant reikalingiausias, buvo remtasi ir pinigų kriterijumi, kadangi daugelis inovacijų tokiai vidutinio dydžio įmonei kaip “Žemaitės” yra tiesiog neįkandamos.Eil.Nr. Firma Atlikti darbai Suma1. Schindler-liftas Medžiagų įsigijimas 12,000 Lt. Darbo apmokėjimas 9,000 Lt. Iš viso: 21,000 Lt.2. Eika Medžiagos kambarių remontui 120,000 Lt. Medžiagos foje remontui 21,000 Lt. Apmokėjimas už darbą 16,000 Lt. Iš viso: 157,000 Lt.3. Skraja Baldai 400,000 Lt. Iš viso: 400,000 Lt.4. Spar 40 televizorių LG 40,000 Lt. Iš viso: 40,000 Lt.5. Megrame 100 langų pagaminimas ir įstatymas 70,000 Lt. Iš viso: 70,000 Lt. Iš viso: 688,000 Lt.
Taigi bendra projekto vertė yra apie 688 tūkst. litų, neįskaitant vidinių įmonės išlaidų padidėjimo projekto relizavimo metu ir kitų išlaidų (pvz., palūkanų mokėjimas).2.7. Inovacinio projekto įtaka firmos pelningumuiUAB “Žemaitės” pelnas veiklos pradžioje buvo itin mažas. Tai sąlygojo patirties trūkumas, nuolatinė darbuotojų kaita, kapitalo trūkumas ir kitos priežastys. Vėliau pelnas pamažu didėjo. Planuojama įdiegus inovacijas padidinti pelną iki 50 procentų.Pelno padidėjimą sąlygos apyvartos padidėjimas.
O tai savo ruožtu bus siekiama dviem pagrindiniais būdais. Visų pirmą, atnaujinus viešbutį, siekiama pritraukti daugiau klientų. Visų antrą, 10-čia procentų bus padidintos paprastų numerių kainos, o naujai atremontuotų- 100-u procentų. Kaip parodė marketingo tyrimai, paprastų numerių pabrangimas klientų neatbaidys. O naujų liuksusinių numerių kainos atitinka jų išvaizdą ir patogumus.Išvados• Vienintelė veikla, sujungianti savyje kūrybą, mokslą ir verslininkystę – tai inovacinė veikla. Jos dėka mokslo žinios transformuojamos į fizikinę realibę, keičiančia visuomenę. Todėl inovacinė veikla yra nukreipta į kokios nors sistemos perėjimą iš žemesnio lygio į aukštesnį, o šio perėjimo tikslas – tenkinti kintančius visuomenės poreikius.• Vykstant sparčiam rinkų globalizacijos procesui, inovacinis strateginis valdymas bei platus inovacijų taikymas yra neišvengiamai aktualus įmonių išgyvenimui bei sėkmingai veiklai užtikrinti.• JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Japonijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse naujovių stimuliavimas vaidina didelį vaidmenį: valstybinė finansinė pagalba korporacijoms naujovių vystymui; mokesčių nuolaidos toms išlaidoms, kurios nukreiptos į naujovių vystymą; palengvintas priėjimas prie išradimų, padarytų valstybinėse institucijose ir kt.• Šiuo metu Lietuvos įmonės ir firmos yra nekonkurentabilios išorinėse prekių rinkose, ir dalinai – vidinėse rinkose. Tam, kad ši padėtis pasikeistų, reikėtų pasinaudoti išsivysčiusių šalių patirtimi ir diegti inovacijas.• UAB “Žemaitės” investavus savo ir skolintas lėšas į viešbučio modernizavimą, tikisi išplėsti klientų ratą ir padidinti apyvartą. Sėkmės atveju firmos pelnas išaugs ir vadovai galės gautas lėšas panaudoti naujų inovacijų įgyvendinimui. Inovacijų kūrimas ir diegimas- tai viena iš svarbiausių kiekvieno vadovo veiklos sričių.Literatūros sąrašas1. Melnikas.B “Inovacijų vadyba“ V.: 2000.2. Inovacinės veiklos plėtojimas smulkiame ir vidutiniame versle (Rankraštis): daktaro disertacija : socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas. Jakūbavičius, Artūras3. Leidinis “Inovacijų apžvalga“ Nr.:1 ir 2 V.: 1996.4. Silickas J. “Inovacinis projektavimas” V.: 1994.5. Jovaiša A. “Kaip parengti verslo planą” V.: 1997.6. Bivainis J. “Statybos valdymas” V.: 1993.7. Garškienė A.,Klebanskaja N., Pelanienė N. “Verslo planas” V.: 1994.