Ekranas

Turinys

Įvadas..............................2 psl.
1. Įmonės gamybos apžvalga
Ekrano statusas, veiklos pobūdis ir vystymasis.....................4 psl.
Ekrano gaminių nomenklatūra.........................4 psl.
Naudojamos medžiagos ir jų tiekėjai...........................8 psl.

Pagrindiniai vartotojai ir konkurentai............................9 psl.

Valdymo ir gamybos struktūros..............................9 psl.
2. Gamybos teschnologija
Gamybos tipas, procesai, fazės ir operacijos........................11 psl.
Naudojama technologinė įranga......................13 psl.
Gamybos proceso technologinė schema...................14 psl.
Gamybos proceso kontrolės technologinė schema................15 psl

EKRANO gaminių kokybės standartizavimas......................17 psl.
Kaip pasikeitė gamybos objektas pritaikius naujas modernias technologijas.......18 psl.
Išvados..............................20 psl.

Literatūra..............................21 psl.

ĮVADAS

Kiekvienos įmonės paskirtis – gaminti gamybos priemones, vartojimo reikmenis arba atlikti patarnavimus. Gamybos procese galima išskirti tris sudedamąsias dalis: darbą, darbo priemones irr darbo objektus. Gamybos proceso organizavimas turi būti derinamas su įvairiomis įmonės veiklos sritimis. Mokslinės techninės pažangos sąlygomis pirmiausia gamyba derinama su gaminių tyrimo ir plėtros organizavimu (gaminių atnaujinimas, konstravimas, gamybos technologijos projektavimas), ši su marketingu ir t.t. Kitas žingsnis – tai gamybos aprūpinimas viskuo, kas užtikrintų normalią jos eigą (aprūpinimas medžiaginėmis vertybėmis, įrankiais, įrengimais, remontu, transportu, energija). Labai glaudus marketingo ir gamybos ryšys, reikalaujantis priderinti gamybą prie rinkos.

Sprendžiant visus gamybos proceso organizavimo uždavinius, būtina atsižvelgti į tai, kad gamybos procesas – tai atvira sistema, kuri fiziniais ir informaciniais ryšiais susieta su kitomis sistemomis (įmonėmis, teikėjais, pirkėjais, darbo rinka ir pan.) ir sudaryta iš daugelio atskirų posistemių (tarnybų, cechų ir kt.), kurių fiziniai ir informaciniai tarpusavio ryšiai turi būti racionaliai organizuoti. Tai bū

ūtina gamybos proceso efektyvaus funkcionavimo sąlyga.
Visos organizacijos darbo sėkmė visada priklauso nuo aplinkos: vidinės ir išorinės. Vidinė aplinka – tai technologija, bendradarbiai, žemesni, aukštesni ir lygūs valdininkai. Nuo jų susiklausymo, susitarimo, sugebėjimo bendrai dirbti siekiant tikslo priklauso organizacijos sėkmė ir ateitis. Organizacijos vidinę aplinką formuoja jos tikslai, struktūra, uždaviniai, technologija ir dirbantieji žmonės.

Galima išskirti išorinę aplinką: energija, žaliavos, medžiagų tiekėjai, transportas, medicininis ir buitinis aptarnavimas, prekyba ir t.t. Jei ši infrastruktūra veikia optimaliai, dirbantieji neturi problemų, tai atsiliepia bendriems organizacijos darbo rezultatams.
Organizacijos sėkmės komponentai yra efektyvumas, naudingumas, pelningumas. Šie rodikliai apibūdina santykį gautų iš gamybos pajamų su jos organizavimui išleistų lėšų dydžių. Efektyvumas yra santykinis rodiklis. Absoliutus rodiklis yra efektas. Tai yra konkreti pinigų suma, grynasis pelnas, kuris panaudojamas tolesnių tiikslų įgyvendinimui. Kitas sėkmės rodiklis – našumas. Tai pagaminamų gaminių kiekis per laiko vienetą. Našumo rodiklis susietas su kokybe.
Ištekliai, reikalingi įmonės darbui, nustatomi pagal projektinį jos pajėgumą. Remiantis gamybinio pajėgumo rodikliais apskaičiuojamas reikalingas gamybinis plotas atskiriems padaliniams. Priklausomai nuo gamybos išdėstymo projektuojamos ryšių priemonės tarp atskirų padalinių. Apibendrinus minėtus klausimus, rengiami keli generalinio komponavimo variantai, kur nurodomi visi išmatavimai, kiekvieno padalinio vieta, privažiavimo keliai, praėjimai ir kt. Kiekviename padalinyje nurodomas gamybinių įrengimų skaičius, jų išdėstymas, aptarnavimo schemos, darbo vietos, sandėliai, ga
amybinio transporto maršrutai ir kt. Visi minėti skaičiavimai ir išdėstymai atliekami personaliniais kompiuteriais, panaudojant iš anksto parengtas tam tikslui programas. Visose gamybos įmonėse reikalinga turėti tam tikrą atsargų kiekį. Jos sudaromos siekiant garantuoti ritmingą ir nuoseklų visų padalinių darbą.

Referato tikslas aprašyti akcinės bendrovės „Ekranas“ (toliau tekste vadinsiu EKRANAS), kurios pagrindinė veikla: kineskopų, jų komponentų, elektroninių lempų ir spalvoto stiklo indų, t.y. elektronikos prietaisų gamyba, gamybos technologiją ir jos organizavimą. Referato uždaviniai: apibūdinti bendrovės gamybos apžvalgą ir technologiją, gaminių kokybės kontrolę ir standartizavimą.

Bendrovės istorija

1962 Įmonė įkurta.
1978 Pradėtas gaminti spalvoto vaizdo kineskopas.
1993 Pasirašyta techninio bendradarbiavimo sutartis su amerikiečių kompanija TECHNEGLAS. 2000 metais ši sutartis atnaujinta dar šešeriems metams.
1994 Įmonė privatizuota.
1995 Bendrovė tapo užsienio kapitalo įmone.
1999 Bendrovė gavo tarptautinį kokybės standarto ISO 9001 sertifikatą.
2000 Pagamintas 50 –milijoninis kineskopas, skaičiuojant nuo įmonės įkūrimo.

Pasirašyta techninė bei licencinė sutartis su japonų kompanija TOSHIBA dėl 21“ visiškai plokščio kineskopo gamybos.
2001 Bendrovės specialistai sukūrė naujos kartos visiškai automatinę kineskopų ekranavimo liniją.

20022003 Per trejus mėnesius pastatyta moderni ekranų stiklo lydymo krosnis, sumontuoti ekranų gamybos įrengimai Pradėtas gaminti 21″ visiškai plokščio ekrano kineskopas.Kokybės sistema sertifikuota pagal naujo standarto ISO 9001:2000 reikalavimusBendrovėje buvo įdiegta ir serifikuota aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti ISO 14001 standarto reikalavimus. Pradėtas gaminti 15″ visiškai plokščio ekrano kineskopas

EKRANO gamyba charakterizuojama: sudėtingais technologiniais procesais; labai plačiu di

iapazonu įvairių naudojamų mokslo žinių (fizikos, chemijos, inžinerijos ir kt.); labai plačiu diapazonu geometrinių ir energetinių dydžių (nuo elektrono aplinkos matavimo iki kelių tūkstančių laipsnių temperatūrų ir megavatinių galingumų).

EKRANE dirba specialistai, kurie atlieka informacinį-analitinį darbą, būtiną rengiant ir priimant sprendimus (renka, apdoroja, analizuoja informaciją, pateikia išvadas, rekomenduoja vadovams galimus sprendimų variantus ir pan.). Drauge su bendrovės specialistais dirba žinomų pasaulyje elektronikos industrijos įmonių specialistai iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos, Japonijos ir kitų šalių.

1. ĮMONĖS GAMYBOS APŽVALGA

EKRANO statusas, veiklos pobūdis ir vystymasis

Daugiau kaip 40 metų akcinė bendrovė EKRANAS gamina itin sudėtingos technologijos produktus: stiklo detales – (kūgius ir ekranus) bei spalvoto vaizdo kineskopus televizoriams. Tai vienintelė kineskopų gamintoja Baltijos šalyse. Šiuo metu daugiau kaip pusę bendrovės akcijų valdo užsienio investuotojai. Šiandien EKRANAS yra sėkmingai dirbanti tarptautinėse rinkose įmonė, kuri arti 90% savo produkcijos eksportuoja į Vakarų Europos šalis. Milijoninės investicijos į gamybos modernizavimą jau šiandien duoda pastebimų rezultatų. Bendrovė turi galimybę gaminti ir parduoti daugiau kaip 3,5 mln. vienetų aukštos kokybės spalvoto vaizdo kineskopų per metus. Pagal bendrovės apyvartos ir pelno rodiklius EKRANAS yra devintas tarp 100 didžiausių Lietuvos įmonių. 2002 metais bendrovė buvo apdovanota Lietuvos pramoninkų konfederacijos sėkmingai dirbančių įmonių prizu, o 21″ visiškai plokščio ekrano kineskopas buvo pripažintas “Metų gaminiu”. 2003 metų gegužės mėnesį bendrovė pasiūlė vartotojui naujo dizaino 15″ visiškai pl

lokščio ekrano kineskopus.

EKRANAS ir ateityje ketina daug dėmesio skirti gamybos plėtrai bei jos tobulinimui, numato įsisavinti ir pradėti gaminti didelės įstrižainės spalvoto vaizdo visiškai plokščio ekrano kineskopus. Be to, norėdama išnaudoti stiklo detalių rinkos galimybes, bendrovė pradės stiklo detalių, skirtų pardavimui, gamybą.

EKRANO gaminių nomenklatūra

Spalviniai kineskopaiKaklelio skersmuo 29,1 mm. Kineskopai komplekse su kreipimo sistema ir MSĮ. Spindulių suvestis ekrano centre – magnetinė. Elektromagnetinis spindulių kreipimas. EOS (R,G,B) prožektorių išdėstymas – horizontalus. Ekrano struktūra -švytalai (R,G,B) vertikaliomis juostomis. Elektrostatinis fokusavimas. Užtamsintas ekrano stiklas. Vidinis magnetinis ekranas. Cokolio gaubtelis B10-277 pagal EIA standartą

Pateiksiu keletą bendrovės naujų gaminamų kineskopų su visomis jų charakteristikomis iš skirtingų dydžių įstrižainių.
Mažos įstrižainės

15” Visiškai plokščias spalvinis kineskopas A36EKM71X. A36EKM72X.

Parametro pavadinimas, matavimo vienetas 1. Matmuo per įstrižainę 39 cm (15”)2. Atlenkimo kampas per įstrižainę 90°3. Natūraliai plokščias ekranas 50R4. Be vaizdo geometrinių iškraipymų 5. Matrica Yra6. Elekroninė optikos sistema Coty BPF7. Katodai Vidutinio kaitimo ir galios8. Kaitinimo srovė (prie Uh=6.3), A 0.63-0.779. Uždarymo įtampa (prie Ug2=400V), V 70-14510. Uždarymo įtampų santykis <=1.2511. Fokusavimo įtampa (prie Ua=29kV), kV 5.5-6.5(Procentai nuo anodo įtampos Ua) (22-26)12. Skiriamoji geba ekrano centre, TV linijų 37513. Liktinė nesuvestis ekrano kampuose, mm <=1.214. Geometriniai rastro iškraipymai, % <=2.015. Talpis tarp išorinės laidžios dangos ir anodo, pF 750-160016. Anodo srovė, atitinkanti baltą spalvą 9300K ir 100 cd/m2 skaistį, µA Tipinė 305 Maks. 34017. Stiklo pralaidumas ekrano centre, % 56.0 (Baltos šviesos 10.16 mm storio stiklo pralaidumas 47.4%) 18. Prožektorių srovių santykis baltoje spalvoje 9300 K R/G 0.7-1.3 R/B 0.9-1.519. Kineskopo ilgis, mm 351.0±4.020. Min. darbinė dalis per įstrižainę, mm 355.621. Atstumas nuo ekrano “Z” taško iki ąselės, mm A36EKM71X 38.0±1.0 A36EKM72X 25.0±1.022. Masė, kg apie 8.423. Tipinis bandymo režimas 6.323.1. Kaitinimo įtampa (Uh), V 2523.2. Anodo įtampa (Ua), kV 400-83023.3. Greitinimo įtampa (Ug2), V 24. kreipimo sistemos parametrai .X0124.1. Eilučių ričių induktyvumas, mH 2.36±3%24.2. Eilučių ričių varža, omai 2.87±5%24.3. Eilučių ričių jautrumas, A <=2.4224.4. Kadrų ričių induktyvumas, mH 23.5±5%24.5. Kadrų ričių varža, omai 8.05±5%24.6. Kadrų ričių jautrumas, A <=1.0

Vidutinės įstrižainės

21‘‘ visiškai plokščias spalvinis kineskopas A51EKS41X.

Parametro pavadinimas, matavimo vienetas
1. Matmuo per įstrižainę2. Atlenkimo kampas per įstrižainę3. Natūralus plokščias ekranas4. Be vaizdo geometrinių iškraipymų 54 cm (21”)90°50R
5. Matrica Yra
6. Elekroninė optikos sistema VECTOR
7. Katodai Vidutinio kaitinimo ir galios
8. Kaitinimo srovė (prie Uh=6.3), A 0.63-0.77
9. Uždarymo įtampa (prie Ug2=400V), V 55-110
10. Uždarymo įtampų santykis <=1.25
11. Fokusavimo įtampa (prie Ua=27,5kV), kV(Procentai nuo anodo įtampos Ua) 7.42-8.53(27.0-31.0)
12. Skiriamoji geba ekrano centre, TV linijų 450
13. Liktinė nesuvestis ekrano kampuose, mm <=1.5
14. Geometriniai rastro iškraipymai, % <=2.5
15. Talpis tarp išorinės laidžios dangos ir anodo, pF 1600-2200
16. Anodo srovė, atitinkanti baltą spalvą 9300K ir 100 cd/m2 skaistį, µA Tipinė Maks. 560< 640
17. Stiklo pralaidumas ekrano centre, % (Baltos šviesos 10.16 mm storio stiklo pralaidumas 47.4%) 49.4
18. Prožektorių srovių santykis baltoje spalvoje 9300 K R/G R/B 0.7-1.30.9-1.5
19. Kineskopo ilgis, mm 432.1±4.0
20. Min. darbinė dalis per įstrižainę, mm 505.5
21. Masė, kg Apie 16.8
22. Tipinis bandymo režimas22.1. Kaitinimo įtampa (Uh), V22.2. Anodo įtampa (Ua), kV22.3. Greitinimo įtampa (Ug2), V 6.327,5600-1200
23. Kreipimo sistemos parametrai23.1. Eilučių ričių induktyvumas, mH23.2. Eilučių ričių varža, omai23.3. Eilučių ričių jautrumas, A23.4. Kadrų ričių induktyvumas, mH23.5. Kadrų ričių varža, omai23.6. Kadrų ričių jautrumas, A .X112,4±3%2.5±5%<=2.718.0±5%11.1±5%<=1.33

Didelės įstrižainės

29″ visiškai plokščias kineskopas A68. Projektuojamas

Parametro pavadinimas, matavimo vienetas 1. Matmuo per įstrižainę 72 cm (29”) 2. Atlenkimo kampas per įstrižainę 104°3. Natūraliai plokščias ekranas 100R4. Dinaminis spindulio fokusavimas Yra 5. Matrica Yra6. Elekroninė optikos sistema X-EA MDF7. Katodai Vidutinio kaitimo ir galios8. Kaitinimo srovė (prie Uh=6.3), A 0.61-0.759. Uždarymo įtampa (prie Ug2=260V), V 120-21510. Uždarymo įtampų santykis <=1.2511. Fokusavimo įtampa (prie Ua=29kV), kV- Elektrodai Nr.3, 5-1 8.12-9.28(Procentai nuo anodo įtampos Ua) (28-32)- Elektrodai Nr.3, 5-2 6.96-8.12(Procentai nuo anodo įtampos Ua) (24-28)12. Skiriamoji geba ekrano centre, TV linijų 40013. Liktinė nesuvestis ekrano kampuose, mm <=1.614. Geometriniai rastro iškraipymai, %- Horizontalios pagalvės formos <=2.0- Vertikalios pagalvės formos <=11.0 15. Talpis tarp išorinės laidžios dangos ir anodo, pF 1900-250016. Anodo srovė, atitinkanti baltą spalvą 9300K ir 70 cd/m2 skaistį, µA Tipinė 775 Maks. 930 17. Stiklo pralaidumas ekrano centre, % 47.5 (Baltos šviesos 10.16 mm storio stiklo pralaidumas 47.4%) 18. Prožektorių srovių santykis baltoje spalvoje 9300 K (T.A.K. koordinatės x=0.281; y=0.311) R/G 0.7-1.3 R/B 0.9-1.5 19. Kineskopo ilgis, mm 458.3±6.520. Min. darbinė dalis per įstrižainę, mm 676.021. Masė, kg ~36 22. Tipinis bandymo režimas 6.322.1. Kaitinimo įtampa (Uh), V 29.522.2. Anodo įtampa (Ua), kV 340-65022.3. Greitinimo įtampa (Ug2), V 23. kreipimo sistemos parametrai23.1. Eilučių ričių induktyvumas, mH 1.10±5%23.2. Eilučių ričių varža, omai 1.55±10%23.3. Eilučių ričių jautrumas, A Apie 5.723.4. Kadrų ričių induktyvumas, mH 18.5±10%23.5. Kadrų ričių varža, omai 8.5±10%23.6. Kadrų ričių jautrumas, A Apie 1.70
Stiklo gaminiai

Ekranas 36 (14”V) 50R (Naujas gaminys)

Parametrai/matavimo vienetas

Gabaritiniai matmenys, mm:- mažoji ašis- didžioji ašis- įstrižainė 261.9327.3391.2
Bendras aukštis, mm 65.0
Storis centre, mm 10.2
Fiksatorių plokštumos atstumas iki vidinės sferos centre, mm 35.6

Kūgis 36 (14”V) OTY 900 (Naujas gaminys)

Parametrai/matavimo vienetas

Gabaritiniai matmenys, mm: – mažoji ašis- didžioji ašis- įstrižainė 258.8324.8389.8
Bendras aukštis, mm 316.4
Aukštis nuo klijavimo plokštumos iki tariamosios linijos, mm 138.0
Cilindro išorinis skersmuo 29.1

Naudojamos medžiagos ir jų tiekėjai

Tiesioginio poveikio sritį sudaro tiekėjai, medžiagos, kapitalas, darbo ištekliai, įstatymai, valstybinės įstaigos, vartotojai ir konkurentai. Medžiagų ir energijos tiekėjai labiausiai diktuoja savo sąlygas dėl kainų. Dėl to įmonei tikslinga turėti kelis tiekėjus, tačiau alternatyvių tiekėjų ne visada galima rasti. Todėl įmonė tiekėjus renkasi labai apgalvotai, atsižvelgiant į visas jų savybes, įvertinant rizikos laipsnį. Ta rizika didėja turint tiekėjus užsienyje. Rizikos dydis čia pasireiškia valiutų kursų svyravimu, vidaus politikos bruožais ir kitkuo. Įmonė priklauso nuo išorinės aplinkos ir dėl aprūpinimo medžiagomis. Norėdama įsitvirtinti rinkoje bei išsilaikyti joje, bendrovė planuoja augimą, o augimui reikalingas kapitalas, investitoriai, bankai, kreditai, akcininkai ir privatūs asmenys. Pinigų lengviau gauti tada, kai gerai viskas sekasi, gerai dirba visi padaliniai.
EKRANO veiklos profilis: kineskopų, jų komponentų, elektroninių lempų ir spalvoto stiklo indų gamyba. Gamykla gamina trijų dydžių spalvinio vaizdo kineskopus – 14“, 15″TF, 20“, 21“FST bei 21″TF . Kineskopų patikimumas ir kokybė yra svarbiausi dalykai, kurių reikalauja EKRANO klientai, todėl šios charakteristikos bendrovei yra labai svarbios. Bendrovė naudoja “Thomson” modernios konstrukcijos greitinančius elektrodus RA917D. Pagrindinis kreipimo sistemų tiekėjas – AB “Vilniaus Vingis”. Įrenginiuose naudojama pažangiausia lazerinė virinimo ir atstumo matavimo G2-K technika, pagaminta Lietuvoje.

Pagrindiniai vartotojai ir konkurentai

Šiuo metu bendrovė užima 19% Europos rinkos mažų ir vidutinių dydžių kineskopų segmente. Bendrovės pirkėjai yra televizorių gamintojai daugiau kaip iš 20 pasaulio šalių, įskaitant tokius didžiausius televizorių gamintojus kaip PROFILO-TELRA, VESTEL ir BEKO (Turkijoje), CONTINENTAL EDISON ir GREAT WALL (Prancūzijoje), FORMENTI (Italijoje), SANYO (Didžiojoje Britanijoje) bei TECNIMAGEN (Ispanija).

Pasak generalinio direktoriaus, EKRANO niša – mažos ir vidutinės įstrižainės kineskopų gamyba, o jau dabar esančių konkurentų dėl jiems mažo pelningumo ši niša yra apleidžiama. Vis labiau plintantys skystųjų kristalų monitoriai – yra naujas ir labai brangus gaminys, kuris kartu su plazminiu kineskopu yra naudojamas spec. paskirties produktuose. EKRANAS bent 10-15 metų į priekį nebijo tokių gaminių. Gamykla nebeskuba, kaip buvo planuota anksčiau, statyti didelių įstrižainių kineskopų gamybos linijos. Bendrovės strategų įsitikinimu, artimiausiu metu daugiausia dėmesio reikės kreipti dabar gaminamų kineskopų pajėgumų didinimui. Prioritetas skiriamas dabar gaminamų kineskopų apimčių padidinimui iki 7 mln. per metus, – tokius gamybos pajėgumus planuojama pasiekti 2005 m. Po 5 metų EKRANAS planuoja būti vienas iš pagrindinių ypač mažų diagonalių kineskopų srityje gamintojų Europoje.

Valdymo ir gamybos struktūros

Organizacijos veiklos rezultatai labai priklauso nuo organizacinės valdymo struktūros, atskirų padalinių tarnybų organizavimo, pavaldinių skaičiaus, valdymo struktūros, vadovų darbo stiliaus, elgesio ir pan. Visais atvejais, kokia struktūra bebūtų, iškyla jos valdymo būtinybė, valdymo funkcijos ir metodai. Kad darbas būtų efektyvus yra atliekamas darbo pasidalijimas – horizontalus: cechai, skyriai, barai, darbo vietos ir vertikalus, pagal pavaldumą: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai, cechų viršininkai, meistrai, darbų vykdytojai ir atlikėjai. Kad organizacija optimaliai veiktų būtina, kad visuose lygiuose atitinkamuose padaliniuose, atitinkami žmonės gerai žinotų savo vietą, darbą, vaidmenį ir atliekamas funkcijas.
Valdymo organizacijas galima suskirstyti į kelias grupes:
1.Organizacijos strateginio valdymo padaliniai, numatantys ilgalaikę perspektyvą.
2.Operatyvinio gamybos valdymo padaliniai, kuriantys operatyvinius, t.y. trumpam laiko tarpui ( mėnesiui, pusmečiui ) planus.
3.Kontrolės padaliniai, kontroliuojantys operacijos eigą, funkcijas.
Operacinėje sistemoje dirba daugiau žmonių, negu kurioje nors kitoje organizacijos veiklos srityje, ir nuo jų labiausiai priklauso operacinės sistemos sėkmė arba nesėkmė. Norint, kad jų darbas būtų sėkmingas, reikia apibrėžti sistemos rezultatyvumo, darbo kokybės sampratą, o operacijų rezultatai yra pasiekto efekto santykis su visomis padarytomis išlaidomis rinkoje veikiančiomis kainomis. Čia turi įtakos gaminamų gaminių paklausa, jų kokybė, gamybos lankstumas ir kt. veiksniai. Visus minėtus padalinius ir posistemes veikia rinkos kainos žaliavoms ir medžiagoms, energijai, darbo jėgai ir pan. Todėl kuriant gamybos valdymo operacijų sistemas, prisilaikoma kompleksinio tyrimų pobūdžio. Visi organizacijos padaliniai susieti vieni su kitais begale ryšių ir galutinis rezultatas labai nuo jų priklauso. Todėl visi klausimai sprendžiami kompleksiškai. Kompleksiškumas rodo, kad valdymo personalo uždaviniai yra įvairiapusiški, kartais ir prieštaringi
Bendras EKRANE dirbančių darbuotojų skaičius sudaro: 4050. Daug darbuotojų, sudėtinga gamyba, didelės investicijos, tai sudėtinga ir valdymo struktūra. Aukščiausi bendrovės valdymo organai – Visuotinis akcininkų susirinkimas, Valdyba, Generalinis direktorius. Po to seka funkciniai vadovai, kurie yra geri savo veiklos analitikai, kompetentingi savo srityje – direktoriai marketingui, technikai, komercijai, gamybai, administracijai, kokybei, standartizacijai, finansams, ekonomikai bei kt., taip pat jų pavaduotojai. Linijiniai vadovai, – kurie turi būti geri organizatoriai, sugebantys konsoliduoti darbuotojų veiksmus užduotims realizuoti, – skyrių vadovai, cechų viršininkai ir pan. Funkcinių vadovų uždavinys – padėti generaliniam direktoriui priimti sprendimus. Linijinių vadovų uždavinys – organizuoti sprendimų realizavimą. Funkciniai ir linijiniai vadovai – tai vidurinio lygio vadovai. Žemutinio lygio vadovai – tiesiogiai vadovauja darbuotojams, atliekantiems konkrečius sprendimų įgyvendinimo darbus, – barų, grupių, pamainų viršininkai ir pan.
Penkiasdešimties hektarų EKRANO teritorijoje dirba trys dideli gamybos kompleksai – metalo paruošimo, stiklo detalių gamybos ir kineskopų surinkimo cechai bei pastaruosius aptarnaujančios tarnybos. Metalo paruošimo ceche gaminamos elektroninės optinės sistemos bei metalinės detalės kineskopams. Padalinyje dirba 571 darbuotojas. Stiklo ceche gaminamos pagrindinės kineskopo sudedamosios dalys – kūgiai ir ekranai. Padalinyje dirba 550 darbuotojų. Surinkimo ceche surenkamas galutinis produktas – spalvoto vaizdo kineskopas. Padalinyje dirba 1314 darbuotojų.
EKRANAS turi mišrią gamybos struktūrą: dalis cechų bei barų čia specializuojama pagal daiktinį principą, kita dalis – pagal technologijos. Daiktinei struktūrai būdinga tai, kad cechai bei barai specializuoti įvairiais įrengimais ir technologijos procesais gaminti sąlyginai baigtus gaminius, surinkimo vienetus ar detales. Technologinėje struktūroje atskiri cechai specializuojami labai įvairiems objektams atlikti tam tikro pobūdžio technologines operacijas.
Be pagrindinių ir pagalbinių cechų, į įmonės gamybos struktūrą įeina ūkiai: sandėlių ūkis, kurį sudaro įvairių tipų ir įvairios paskirties sandėilai (stiklo, metalo gaminių ir kt.); energetikos ūkis, kurį sudaro elektros tinklai, ryšio bei signalizacijos įrenginiai ir kt.; transporto ūkis; remonto dirbtuvės; sanitarinis techninis (santechninis) ūkis, kurį sudaro vandentiekio, kanalizacijos, ventiliacijos, šildymo ir vėdinimo įrenginiai; specialios paskirties laboratorijos.
Visi šie gamybos struktūros padaliniai sąveikauja: vieni kitiems teikia medžiagas, energiją, detales, surinkimo vienetus ir atlieka įvairius patarnavimus; juos sieja informacijos srautai.

2. GAMYBOS TECHNOLOGIJA

Gamybos tipas, procesai, fazės ir operacijos

EKRANE vyrauja serijinis gamybos tipas. Serijinė gamyba yra tarpinė tarp vienetinės ir masinės. Gamyba didelėmis serijomis artima masinei, mažomis serijomis – vienetinei. Tam tikras vienodų dirbinių kiekis, pradedamas gaminti vienu metu, pereinantis kartu visus gamybos procesus ir kartu baigiams gaminti, vadinamas partija. Visai dirbinių partijai tik vieną kartą reikia atlikti paruošiamuosius ir baigiamuosius darbus, o tai gerokai sutrumpina apdirbimo trukmę.

Gamybos procesas prasideda žaliavų, medžiagų, pusgaminių pateikimu darbo vietoms ir baigiasi gatavo gaminio pateikimu į sandėlį. Bendras gamybos procesas – tai sudėtingos struktūros visuma, kur išskiriami keletas tarpusavyje sąveikaujančių proceso rūšių: pagrindiniai, pagalbiniai ir aptarnavimo procesai.

Pagrindiniai – tai procesai, kurių metu keičiamos įvairios darbo objektų savybės: forma ir matmenys (apdirbant metalą gaunamos detalės), vidinė struktūra, cheminės ir fizinės savybės (terminis apdirbimas), išvaizda (dažymas, chromavimas) arba atskirų darbo objektų padėtis vienas kito atžvilgiu (surinkimo procesai). Pagrindinių procesų tiesioginis rezultatas – gatavi gaminiai.

Pagalbiniai procesai sudaro sąlygas normaliai, be sutrikimų vykti pagrindiniams procesams. Pagalbinių procesų produkcija nerealizuojama: ji naudojama įmonės vidaus reikalams, pvz.: įrankių gamyba įmonės reikalamas, įrengimų remontas, suspausto oro gamyba ir panašiai.

Aptarnavimo procesai padeda nenutrūkstamai vykti pagrindiniams ir pagalbiniams procesams, juos aptarnauja. Tai – transporto bei sandėliavimo operacijos, kokybės kontrolė, darbo vietų aptarnavimas.

Pagrindiniai gamybos procesai susideda iš paruošimo, apdirbimo ir surinkimo fazių.

Paruošimo fazėje iš medžiagos gaminami ruošiniai, stengiantis, kad jie savo konfigūracija ir matmenimis būtų kuo artimesni būsimųjų detalių konfigūracijai ir matmenims. Tada vėlesniuose procesuose mažiau gaunama atliekų ir mažiau įdedama darbo. Prie paruošimo fazės priklauso liejimas, kalimas ir štampavimas prietaisų gamyboje.

Apdirbimo fazėje pjovimu, galvaniniais bei terminiais procesais gaminamos detalės, stengiantis užtikrinti jų pakeičiamumą, nes tada surinkimo procesuose mažėja darbo imlumas, t.y. nereikalingos dilinimo, skutimo ir panašios operacijos.

Surinkimo fazėje iš gatavų detalių gaminami surinkimo vienetai ir gatavi gaminiai. Surinkimo fazei priklauso surinkimo vienetų bei gaminių išbandymas, jų apdaila ir įpakavimas.
Projektuojant darbus reikia smulkiai apibrėžti kiekvieno darbo turinį ir darbų paskirstymo tvarką. Darbas turi atitikti darbuotojo kvalifikacijai, sugebėjimams ir įrenginių galimybėms. Darbo pasidalijimas ir jo normavimas yra reikalingas darbo našumui nustatyti ir didinti. Darbo normavimas supaprastina darbininkų rengimą, padidina jų profesionalumą ir atskiria darbus, kuriems atlikti nereikia aukštos kvalifikacijos. Darbo normavimas padeda geriau išnaudoti mašinas ir įrenginius. Normuojant darbą ieškoma optimalaus varianto, atsižvelgiama į nuovargį, darbų monotoniškumą ir kt. Atlikus darbo normavimą, organizuojami darbai ir gamyba. Darbo ir gamybos organizavimo metodai turi būti pastoviai tiriami ir tobulinami. Todėl nuolatos analizuojama, kaip darbas atliekamas dabar ir kaip jį būtų galima atlikti ateityje, atsižvelgiant į žmogaus galimybes. Kiekvienai darbo vietai ir kiekvienam dirbančiajam apskaičiuojama, kiek laiko reikia skirti darbui atlikti, jam pasiruošti, darbo vietai sutvarkyti, poilsiui ir pan. Laikas, per kurį reikia darbą atlikti, vadinamas laiko norma arba tiesiog norma. Ši norma gali būti nustatyta gaminių skaičiumi per laiko vienetą. Normos naudojamos planuojant ir įvertinant įrengimų panaudojimą, sudarant kalendorinius planus, vertinant žmonių užimtumą darbu.
Kad gamyba vyktų sklandžiai, techniniai procesai suskaidomi į atskiras operacijas ir smulkesnius darbus. Siekiant gamybos efektyvumo visos šios operacijos ir smulkesnės jų dalys standartizuojamos. To reikalauja ir gamybiniai įrengimai, ruošiniai, gamybos organizavimo procesas. Parengti standartiniai techniniai procesai naudojami ne tik vienoje įmonėje, bet ir keliose arba visoje gamybos šakoje. Dėl to sutaupoma lėšų, paprastesnis darosi naujas gamybos paruošimas. Kad būtų lengviau atrasti ir pasirinkti sukurtus standartinius tipinius technologijos procesus, jie klasifikuojami. Techninių procesų standartai gali būti įmonės, respublikos ir tarptautinės, siekiant padidinti darbo našumą, technika nuolat tobulinama. Vis daugiau operacijų mechanizuojama ir automatizuojama. Išskiriami 3 lygiai:
1. Mechanizuotas techninis procesas reiškia, kad dalis operacijų atliekama rankomis, dalis mechanizmais.
2. Automatizuotas techninis procesas – kai dalis operacijų atliekama automatiškai, be žmonių įsikišimo, kita dalis valdoma žmogaus.
3. Automatiniai techniniai procesai atliekami be žmonių įsikišimo ir valdomas automatiškai pagal iš anksto sudarytą programą.
EKRANAS 2004 m. planuoja teigiamą finansinį rezultatą – pelną. Tai turėtų lemti atidaryta dar viena kineskopų gamybos linija, kuri leis pagaminti iki 1 mln. kineskopų per metus daugiau. Iš viso planuojama 2004 metais pagaminti milijoną 15 colių kineskopų, o iš viso – 4,6 mln. vienetų, tačiau šios proporcijos, atsižvelgiant į paklausą, gali keistis. Pagrindinis įmonės tikslas ir toliau lieka tenkinti augančią 15 colių kineskopų produkcijos paklausą.

Naudojama technologinė įranga

Didelės ir modernios bendrovės veikloje kasdien naudojamasi didžiuliais informacijos srautais. Tai ryšiai tarp įmonės dalinių ir santykiai su kitomis įmonėmis bei organizacijomis. Sparčiai vystantis kompiuterių technikai ir telekomunikacijoms, dokumentus galima kurti, saugoti, siųsti ir gauti įvairia taikomąja ir sistemine programine įranga, naudojantis vidiniais kompiuterių tinklais bei internetu. Todėl EKRANAS priėmė sprendimą diegti grupinio darbo organizavimo sistemą, kuri užtikrintų geresnį padalinių bendradarbiavimą bei padidintų darbuotojų informatyvumą, suvienodintų bendrovėje naudojamų duomenų struktūrą, jų registracijos, saugojimo, platinimo ir derinimo tvarką. EKRANO specialistai išanalizavo pasaulyje naudojamą tokio pobūdžio programinę įrangą. Po to buvo priimtas sprendimas tokią sistemą sukurti „Lotus Notes“ pagrindu. Šios sistemos pagrindu buvo pasirinktas Latvijos bendrovės „IT Alisa“ sukurtas taikomasis paketas „On Time“. Paketas skirtas organizuoti darbą įmonėje, užtikrinant įvairių tipų informacijos mainus per kompiuterių tinklą. Iš 12 „On Time“ modulių ekraniečiai pasirinko šešis: „Normatyviniai dokumentai“, „Raštvedyba“, „Struktūra ir darbuotojai“, „Organizacijos ir asmenys“, „Projektai“, „Darbo užduotys“. Šie moduliai leidžia neatsitraukus nuo kompiuterio gauti informaciją apie EKRANO padalinius ir darbuotojus, kitas įmones ir organizacijas. Įvairūs dokumentai, nurodymai ir užduotys patenka tiesiai adresatui, sutaupoma laiko korespondenciją nešiojant konkrečiam asmeniui. Sistema užtikrina saugų ir spartų dokumentų judėjimą įmonėje.
EKRANAS, siekdamas padidinti sugebėjimą prisitaikyti prie dinamiškos aplinkos, planuoja pasitelkti verslo inteligencijos sistemą, kuri plačiai diegiama visame pasaulyje. Verslo inteligencija yra sistemiškas, etiniais principais paremtas procesas, kurio metu renkama, analizuojama ir valdoma informacija, vienaip ar kitaip veikianti įmonės planus, sprendimus, suteikianti galimybę tinkamai reaguoti į tam tikrą situaciją. EKRANO vadovai ir specialistai jau buvo apmokyti švedų konsultacinės firmos „Novintel“ ir Žinių visuomenės instituto specialistų. Nors verslo inteligencija Lietuvoje yra dar visiškai nauja veiklos sritis, tikimasi, kad apmokyti bendrovės darbuotojai verslo inteligencijos idėją sėkmingai realizuos savo darbinėje veikloje ir tokiu būdu prisidės prie įmonė konkurencingumo didinimo.

Gamybos proceso technologinė schema

Laikotarpis, per kurį žaliavos, medžiagos ir kooperuojami dirbiniai, perėję visas gamybos proceso operacijas, paverčiami gatavu gaminiu vadinami gamybos ciklu. Pagrindinė jo charakteristika – jo trukmė – dažniausiai išreiškiama kalendorinėmis arba darbo dienomis, o kartais – kai dirbinys paprastas – valandomis. Gaminių gamybos ciklo trukmė įmonės veikloje vaidina svarbų vaidmenį. Nežinant gamybos ciklo trukmės, negalima tinkamai sudaryti įmonės gamybinės programos, deramai paskirstyti jos trumpesniais laikotarpiai, atskiriems cechams, darbo vietoms. Planinė gamybos ciklo trukmė, kaip normatyvinis dydis, būtinai reikalinga planuojant techninį gamybos rengimą ir materialinį techninį tiekimą. Ji lemia nemaža ekonominės įmonės veiklos rodiklių: darbo ir kadrų plano rodiklius, savikainos rodiklius, nuo ciklo trukmės priklauso įmonės reikalingų apyvartinių lėšų suma.
Sudėtingo proceso gamybos ciklą sudarančius elementus galima suskirstyti į keturias grupes:
1. Darbo operacijų trukmė. Čia įeina technologinių operacijų laikas (pasiruošimo, baigimo ir vienetinis laikas), tarnsporto operacijų ir kontrolės laikas.
2. Natūralių procesų trukmė (džiovinimas, aušinimas).
3. Automatiškai vykstantys procesai.
4. Petraukos. Tai pietų pertaukos ir pertraukos dėl organizacinių priežasčių (laukiant kol bus laisva darbo vieta; gaminant detales partijomis – laukiant, kol bus apdirbtos visos tos partijos detalės ir pan.). Kitą pertraukų dalį sąlygoja darbo režimas- poilsio dienos, šventės.
Gamybos ciklą sudarančių elementų lyginamoji dalis priklauso nuo gamybos tipo. Masinėje ir srovinėje gamyboje pagrindinių gamybos operacijų lyginamoji dalis siekia 85-90 proc. visos ciklo trukmės. Gaminio ar jų partijos gamybos ciklo trukmę nulemia operacijų derinimo būdas. Serijinėje gamyboje visada naudojamas lygiagretusis operacijų derinimo būdas, kai atlikus eilinę operaciją, detalė iš karto, nelaukiant, kol bus apdorotos kitos partijos detalės, perduodamos tolesnei operacijai; ir dažnai nuoseklusis operacijų derinimo būdas, kai visoms gaminamoms detalėms atliekama pirmoji operacija, po to visa jų partija pergabenama į antrąją operaciją atliekančią darbo vietą, o atlikus antrą operaciją, partija pergabenama į trečią darbo vietą ir t.t. Operacijas derinant mišriai (t.y. dalį gamybos ciklo detalės apdirbamos nuosekliai, dalį – lygiaigrečiai), geriau panaudojams laikas. Atliekant visus derinimo būdus gamybos ciklo technologijos trukmė nustatoma pagal atitinkamas formules.

Gamybos proceso kontrolės technologinė schema

Visų kontrolės sistemų formavimo pagrindą turi sudaryti šie pagrindiniai reikalavimai:
1) kontrolės efektyvumas – nustatomas kontrolės efektyvumas ir naudingumas (išlaidų, susijusių su kontrolės metu išryškėjusiais trūkumais nustatymas, jų išaiškinimas ir pašalinimas, išlaidų kontrolei mažinimas, išlaidų personalui bei technikai mažinimas);
2) įtakos žmonėms efektas – iškyla klausimas, kokį poveikį darbuotojams daro naudojama kontrolės technologija: teigiamą, neigiamą, sukella stresines reakcijas (demotyvaciją darbui);

3) kontrolės užduočių vykdymas – kontrolė turi išaiškinti sutapimus ar nukrypimus valdymo sistemoje, turi įtakos nukrypimų pašalinimui, efektyvių sprendimų priėmimui;

4) kontrolės apribojimų nustatymas – kontroliniai veiksmai negali būti vykdomi be tam tikrų apribojimų. Tikrinimų dažnis turi leisti nustatyti nukrypimus pradinėje stadijoje. Būtina laikytis organizacijoje nustatytų kontrolės normų.
Išskiriamos kelios kontroliavimo rūšys:

1) Išankstinė, vykdoma trijose pagrindinėse srityse: darbo (žmonių), materialinių ir finansinių išteklių. Žmogiškųjų išteklių srityje vykdoma dalykinių bei profesinių žinių ir įgūdžių kontrolė. Materialinių išteklių srityje kontroliuojama žaliavų kokybė siekiant pagaminti puikią prekę. Finansinių išteklių srityje išankstinės kontrolės mechanizmu yra biudžetas, kuris atsako į klausimą – kada, kiek ir kokių lėšų (esamų ir nesamų) reikės organizacijai. Išankstinės kontrolės procese siekiama išaiškinti ir numatyti galimus nukrypimus nuo standartų įvairiais darbo proceso momentais.
2) Einamoji, vykdoma darbo proceso metu. Dažniausiai kontrolės objektas yra darbuotojai, o kontroliuoja vadovai. Ši kontrolė išaiškina nukrypimus nuo planų ir instrukcijų ir padeda juos ištaisyti.
3) Baigiamoji kontrolė padeda išvengti klaidų ateityje. Šiuo atveju kontrolė yra atliekama pabaigus darbą. Nors baigiamoji kontrolė vykdoma vėlai ir sureaguoti bei ištaisyti klaidas ir nukrypimus jau negalima, bet ji sudaro vadovams galimybę planuojant tolesnius darbus išvengti klaidų, atsižvelgti į buvusius trūkumus, pasirinkti geriausią darbuotojų motyvaciją.
Išskiriami trys kontrolės procedūros etapai – standartų nustatymas, darbo rezultatų sulyginimas su nustatytais standartais, veiksmų korekcija.
EKRANO veikla yra audituojama jau penkerius metus; nuo 1996 metų bendrovė rengia metinę ataskaitą akcininkams lietuvių ir anglų kalbomis; įmonės apskaita atitinka tarptautinius apskaitos principus.
Tikslūs matavimai – tai garantija, kad neatitinkantys reikalavimų produktai bus būtinai aptikti ir išanalizuotos klaidų priežastys. Reorganizuotame kineskopų bandymo centre išbandomas kineskopų ilgaamžiškumas ir patikimumas. EKRANAS taiko visuotinės kokybės vadybos, o drauge ir Europos verslo tobulumo modelio principus. Nuolat gerinti kokybės vadybos sistemą EKRANĄ įpareigoja ir naujas standartas ISO 9001:2000 (kokybės sistema šiuo standartu setifikuota bendrovei 2002 metais). Jau tapo įprasta, kad pagal aukščiausios vadovybės numatytą strategiją rengiama kokybės politika ir keliami tikslai kiekvienam darbuotojui – nuo aukščiausio vadovo iki darbininko. Ši integruota kokybės vadybos sistema yra paremta kitomis vadybos sistemomis, kurios sukurtos pagal visame pasaulyje pripažintus tarptautinius standartus. Tai visų pirma aplinkos apsaugos vadybos sistema, paremta ISO 14001 (bendrovėje įdiegta ir sertifikuota 2003 metais), socialinės atsakomybės, saugos bei sveikatos vadybos sistemos.
Vadovaudamasi švaresnės gamybos politika, bendrovė vykdo ilgalaikes triukšmo mažinimo, asbesto nenaudojimo, energetinių išteklių taupymo, stiklo gamybos, dirvožemio ir gruntinio vandens taršos mažinimo programas. Bendrovės surinkimo cecho šaldymo mašinas pradėta keisti naujomis, kuriose nenaudojamas freonas. Šį projektą finansuoja Šiaurės šalių aplinkosaugos fondas (NEFCO). Vien tik 2000 metais aplinkos ir darbo saugos reikalams gerinti išleista 1,5 mln. litų.
Viena pažangiausių ir žinomiausių Baltijos šalių pramonės įmonių EKRANAS informacijos technologijų ir telekomunikacijų (ITT) srityje pirmavo dar sovietiniais laikais. Žaibiškai tobulėjant kompiuterinėms technologijoms, Panevėžio bendrovė ir dabar į šią sritį investuoja milžiniškus pinigus. Didžiulė konkurencija elektronikos pramonėje nuolat verčia ieškoti būdų tobulėti, valdyti procesus, stebėti ir reaguoti į rinkos pokyčius bei stengtis visada būti bent žingsneliu priekyje konkurentų. EKRANUI tai padeda įdiegtos įvairios kompiuterinės sistemos. Bene svarbiausią sprendimą ITT srityje panevėžiečiai padarė 1999 m. Tuomet jie pirmieji iš Baltijos regiono pramonininkų įdiegė moderniausią Europoje didžiosioms įmonėms skirtą verslo valdymo sistemą SAP R/3. EKRANAS įdiegė tris sistemos modulius: finansinę apskaitą, medžiagų apskaitą ir savikainos apskaičiavimą. Vėliau buvo įdiegtas ir pagrindinių priemonių apskaitos modulis. SAP – vokiečių sukurta programa yra šios srities galingiausias produktas pasaulyje. Ši sistema leidžia valdyti viską: planuoti remontą, apskaičiuoti atlyginimus, analizuoti personalą ir t. t. Seniau buvo neįmanoma tiksliai apskaičiuoti atskiro kineskopo savikainos. Investuojant į SAP, EKRANO generalinis direktorius Eimutis Žvybas buvo iškėlęs pagrindinį uždavinį – apskaičiuoti gaminių savikainą. Sistema tai dabar leidžia padaryti cento tikslumu. Todėl įmonės strategai gali sėkmingai spręsti, kokių kineskopų gamybos dėl mažo rentabilumo reikėtų atsisakyti, o kuriuos siūlyti rinkoms. Kiekvieno kineskopo savikaina dabar apskaičiuojama kas 10 dienų. SAP įmonei davė didžiulį efektą: buvo sutvarkyta sandėliavimo sistema, patogiai ir greitai galima valdyti medžiagų pirkimą, kineskopų pardavimą, bet kuriuo metu sužinoti ir išanalizuoti buhalterinius duomenis. Gamykla įdiegė naujausią SAP versiją „Enterprise“, kuri padės dar efektyviau valdyti įvairius didžiulėje gamykloje vykstančius procesus.
1995 m. bendrovė pirmoji iš pramonės įmonių Lietuvoje įdiegė reliacinę duomenų bazių valdymo sistemą ORACLE. Sistema padeda suteikti brūkšninį kodą kiekvienam gamykloje dirbančiam žmogui, įrengimui, įrengimo pozicijai. Į duomenų bazę patenka visa informacija apie personalą. Beje, ORACLE sistemoje dirba pačių EKRANO specialistų sukurtos programos. Atskiras brūkšninis kodas suteikiamas ir kiekvienam pagamintam kineskopui. Taip kompiuteris gali atsekti visą gaminio istoriją – nuo pagaminimo iki pardavimo. Duomenų bazėje kaupiama informacija ir apie kiekvieną žmogų bei barą, pro kuriuos kineskopas praėjo. Pagaminus nekokybišką produkciją seniau būdavo sunku atsekti, kuris įrenginys prastai atliko darbą arba kur kyla gamybos problemų, o su sistema ORACLE tai paprasta. Sovietmečiu iš dešimties kineskopų prikrautų ir į Rusiją išvežtų traukinio vagonų dėl įvairių gedimų į įmonę grįždavo vienas vagonas, dabar tiek nekokybiškos produkcijos gali sukelti tik liūdną šypseną. ORACLE duomenų bazėse greitai surandama kineskopo gedimo priežastis ir tuoj pat ištaisoma. Dabar EKRANO gaminių kokybės trūkumai skaičiuojami vos tūkstantosiomis procento dalimis. Prie duomenų bazės bendrovės vadovai gali prieiti ne tik gamykloje, bet ir namuose. Kryptinių antenų ir siųstuvų dėka įmonę vadovai gali valdyti bet kuriuo metu ir neatvažiuodami į darbo vietą.

EKRANO gaminių kokybės standartizavimas

Įmonės geriausių specialistų konkursai ir kitos priemonės skatina siekti idealios kokybės.
Žinoma, kad didžiausią įtaką kineskopo kokybei turi žmogus, įrengimai, tačiau niekas nepaneigs ir standartų svarbos, kurie lyg pamatas laiko visus produkto kūrimo ir gamybinės veiklos procesus. EKRANE įdiegta ir sėkmingai veikia integruota kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, kurios pamatu tarnauja įvairūs standartai. Naudojami bendrovėje standartai skirstomi į dvi grupes – vidaus, taip vadinamieji įmonės standartai, ir įvairių lygmenų išorės standartai.
Išorės standartų naudojimo pagrindiniai tikslai:
· Kelti visuomenės gerovę, apsaugant žmonių ir gyvūnų sveikatą, gyvybę, aplinką, materialines gėrybes, vartotojų interesus;
· Gerinti prekybos plėtojimo sąlygas;
· Gerinti produktų (gaminių), procesų ir paslaugų kokybę;
· Taupyti rezervus;
· Atstovauti nacionalinės ekonomikos interesams tarptautinėje ir Europos standartizacijoje.
Standartų proceso veikla reglamentuota įmonės standartu. Naudojami įvairūs informacijos apie išorės standartus šaltiniai: LST biuleteniai, katalogai, internetas, įvairios duomenų bazės ir t.t. Pagrindinę informaciją apie išorės standartus ir teisinius reikalavimus procesai gauna periodiškai. Yra sukauptas savas fondas (apie 10000 įvairių standartų), sudarytas jų registras, nuolat prieinamas elektroninėje ir popierinėje laikmenose. Visų procesų dalyviai skatinami papildomai pasidomėti, ar nėra jų darbo sričiai, temai, problemos sprendimui tinkamo standarto, kas sutaupytų laiką, mažintų riziką suklysti ar “išradinėti dviratį”. Sprendimas dėl atitinkamų standartų taikymo priimamas po analizės. Galimi du variantai: taikyti neprivalomai (tik informacijai) ir taikyti privalomai. Šiuo metu EKRANE privalomai taikomi 133 išorės standartai, o naudojami informacijai – 3140. Geresniam procesų aprūpinimui tiek įmonės, tiek išorės standartais kiekviename procese yra paskirti vadinamieji “standartizacijos įgaliotiniai”, kurie atsakingi už tinkamą standartų nuostatų vykdymo priežiūrą, tinkamą jų valdymą. Įmonės standartų tekstai, generalinio direktoriaus įsakymai, išorės standartų registrai platinami ir elektroninėje laikmenoje naudojant programą LOTUS-NOTES. Po standartų taikymo analizės galimas ir papildomas sprendimas siūlyti įtraukti atitinkamą standartą į LST rengiamų standartų programą. EKRANAS taip pat turi savo atstovus Lietuvos standartų ruošimo techniniuose komitetuose TK 24 “Kokybė” ir TK 30”Techniniai brėžiniai”.
Vakarų Europos valstybėse seniai praktikuojami NKP (nacionalinės kokybės politikos) konkursai, kurių tikslas – skatinti visuotinės kokybės vadybą kaip harmoningos įmonių veiklos pagrindą, t.y. ne beatodairiškai siekiant pelno ir naudos, bet daryti tai atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių: darbuotojų, klientų, visuomenės bei valstybės interesus ir maksimaliai juos tenkinti, gerinti socialinį klimatą. EKRANO kokybės atstovo Kazio Pociaus nuomone, tai yra “aktualu ir Lietuvai, tačiau aiškiai trūksta pagrindinių dalykų: propagandos ir skatinimo, t.y. Vyriausybės ar kitų kompetentingų institucijų veiklos. <.> Politikos ir strategijos gyvybingumo garantu galėtų būti tinkamas skatinimas įmonėms ir įstaigoms aktyviai dirbančioms įgyvendinant visuotinę kokybės vadybą ir ne vien tik materialinis. Vienu iš jų galėtų būti aukščiausio lygio NKP dalyvių ir nugalėtojų pagerbimas bei tam tikrų prioritetų jų veiklai suteikimas kaip tai daroma kitose žymiai labiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.” [6, 140psl.]

Kokybės vadybos sistemos principų taikymas ne tik teikia tiesioginės naudos, bet ir labai padeda valdyti sąnaudas ir riziką, kas daro įtaką: veiklos rezultatams, procesų reguliavimui ir tobulinimui, darbuotojų motyvacijai ir suvokimui ir kt.

Kaip pasikeitė gamybos objektas pritaikius naujas modernias technologijas

Atsižvelgdami į vartotojų pageidavimus dėl vaizdo pasirodymo laiko sutrumpinimo, į elektroninių optinių sistemų surinkimo procesą bendrovės darbuotojai įdiegė naują greitai kaistantį katodą. Jį naudojant kineskopų vaizdo pasirodymo laikas sutrumpėjo 20 procentų. Be to, buvo pritaikytas ir įdiegtas “Thomson” modernesnės konstrukcijos greitinantis elektrodas RA917D. Dėl to pagerėjo kineskopų fokusavimo kokybė. Atlikta daug darbų tobulinant gaminamų kineskopų ekrano mazgo konstrukciją ir kitų detalių kokybinius duomenis. Tai ypač pagerino kineskopų pagrindinius parametrus ir sumažino produkcijos defektų lygį. Bendradarbiaujant su pagrindiniu kreipimo sistemų tiekėju AB “Vilniaus Vingis”, pagerintas kineskopų spindulių suvedimas, keičiant kineskopų ir kreipimo sistemų konstrukcijos matmenis. Daug pasiekta mažinant svarbiausią problemą – pašalinių dalelių defektus. Pritaikyti ir diegiami oro jonizatoriai EOS valymo prieš įvirinimą, kūgio prapūtimo prieš suklijavimą, ekranavimo, aliuminavimo bei juodosios matricos procesuose. Patobulintas elektroninių optinių sistemų rinkimas. Pastatyta daugiau įrengimų, patobulinta įrangos konstrukcija. Čia sėkmingai sprendžiama naujų, visiškai automatizuotų katodų uždėjimo įrengimų problema. Uždarymo įtampų santykis ne didesnis kaip 1,15, nes įrenginiuose naudojama pažangiausia lazerinė virinimo ir atstumo matavimo G2-K technika, pagaminta Lietuvoje. Sukurta ir gerai veikia originali juodos matricos dengimo linija, kuri gali dirbti 14 s taktu ir atitinka geriausius pasaulio analogus. Tai rodo EKRANO darbuotojų profesionalumą bei gebėjimą kurti unikalią įrangą, visiškai pakeičiančią žmogų gamybos procese ir leidžiančią stabiliai ir patikimai gaminti produkciją.

IŠVADOS

EKRANAS nuolat daug dėmesio skiria gamybos plėtrai bei tobulinimui. Bendrovės vadovybė mano, jog norint išlikti konkurencingiems rinkoje ir pasiūlyti jai aukštesnės kokybės produktus, reikia nuolat gerinti gamybos efektyvumą bei atnaujinti asortimentą, todėl bendrovės vadovai neįsivaizduoja ateities be inovacijų ir investicijų į gamybą. Didelės ir sėkmingos investicijos į gamybos procesus sukūrė galimybes gaminti naujos cheminės sudėties stiklo detales bei puikios kokybės kineskopą televizoriui.
Sėkmės recepto formulė visiškai paprasta ir lengvai suvokiama – “kokybė, kokybė ir dar kartą kokybė”. EKRANAS šią taisyklę taiko visur – bendrovės viduje ir išorėje. Visuotinės kokybės idėja, pritaikyta praktinėje EKRANO veikloje, iš tikrųjų davė naudos ir darbuotojams, ir klientams. Kurdami aukštos kokybės produktą darbuotojai įgyja pasitikėjimo savo jėgomis, tampa stiprūs ir jaučia dvasinį komfortą. Tai skatina žengti tolyn, tobulinimosi link. Kita vertus, klientai patenkinti kompanijos darbu, nes geras gaminys – tai patikimumo garantas.

EKRANO tikslas – būti tarp geriausių ir bendrovės vadovybė numatė kaip tai pasiekti:
· Tenkinant klientų poreikius. Visur.
· Pagrindinį dėmesį skiriant kokybei. Visada.
· Plečiant rinkas. Nuolat.

Versle egzistuoja du dalykai, kurie kiekvienam verslininkui, verslo kompanijai turi būti svarbiausi: klientas ir produktas. Rūpinsies klientu, tenkinsi jo poreikius – jis bus tavo. Gaminsi kokybišką produktą – jis neapvils tavęs. Tai atrodo taip lengva ir paprasta, bet drauge – taip sudėtinga. Geras bendradarbiavimas su klientais turi būti nuolat puoselėjamas. Tam neužtenka pateikti klientui kokybišką produktą. Kompanijos sėkmė vis labiau priklauso nuo to, kokią naudą klientui duosi. Klientų reikmių patenkinimas tampa svarbiausiu kompanijos sėkmės faktoriumi.
Pastaraisiais metais sėkmingai dirbanti vienintelė šalyje kineskopų gamintoja EKRANAS dažnai rezultatais pralenkianti ir savo didžiausius konkurentus Europoje, drąsiai gali teigti: be didelių investicijų į informacijos technologijų ir telekomunikacijų (ITT) produktus gamyklos būtų seniai nelikę. Didžiulė konkurencija elektronikos pramonėje nuolat verčia ieškoti būdų tobulėti, valdyti procesus, stebėti ir reaguoti į rinkos pokyčius bei stengtis visada būti bent žingsneliu priekyje konkurentų. Bendrovei tai padeda įdiegtos įvairios kompiuterinės sistemos.
EKRANO strategija: stiprinti bendrovės konkurencingumą, siekti nuolatinės verslo ir rinkų plėtros bei pakankamo pelningumo
EKRANAS nori sukurti bendrą verslo vadybos sistemą optimizuodamas ir valdydamas įvairias sritis bei siekdamas naudos visoms bendrovės veikla suinteresuotoms asmenų grupėms: akcininkams, klientams, darbuotojams, visuomenei ir šalims, susijusioms su bendrove. Tik tokiomis sąlygomis gali bendrovė gaminti visiškai vartotojus tenkinantį produktą.
Literatūra:

1. N.Paliulis ir E. Chlivickas. Vadybos pagrindai. Vilnius “Technika”, 1998.
2. F.S. Butkus. Organizacijos ir vadyba. Vilnius. “Alma Litera”, 1996.
3. F.S. Butkus. Operatyvus įmonės veiklos valdymas. Vilnius “Technika”, 2002.
4. Kučinskas V., Kučinskienė R. Vadybos įvadas. “Klaipėdos universiteto leidykla”, 2002.
5. Kokybės vadyba Lietuvos integracijos į Europos sąjungą procese. Respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas “Technologija”. 2002. (Eduardo Vaičikonio – AB “Ekranas” kokybės valdymo ir standartizacijos skyriaus viršininko – straipsnis “Išorės standartų įtaka kokybės vadybos sistemos procesų veiklai”; Anicetas Vaišvila – AB “Ekranas” Produkcijos kokybės direktoriaus – straipsnis “Organizacijos procesų valdymo tobulinimas”).
6. Kokybės vadyba – konkurencingo verslo pamatas. Respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas “Technologija”. 2001. (Eduardo Vaičikonio straipsnis “Įmonės standartų naudojimas įgyvendinant ISO 9000:2000 serijos standartus”; Kazio Pociaus – AB “Ekranas” atstovo produkcijos kokybei – straipsnis “NKP organizavimo patirtis ir perspektyvos”).
7. V.Gubicaitė-Šilingienė. Kolektyvinis valdymas. Kaunas “Technologija”. 1998.
8. A.Sakalas, P.Vanagas, R.Martinkus ir kt. Pramonės įmonių vadyba. Kaunas “Technologija”. 2000.
9. B.Martinkus, G.Vaičiūnas, R.Venskus. Gamybos vadyba. Šiauliai. 2000.
10. Internetas (www.ekranas.lt, www.google.lt.)

Leave a Comment