Įmonių steigimo organizavimas

Įvadas

Verslo įmonės (firmos) gali būti kuriamos siekiant įvairių tikslų. Dažniausia įmonės kūrimo priežastis – pelno siekimas, siekiant užsitikrinti gyvenimo šaltinį.

Kiekviena įsikūrusi įmonė (firma) turi būti teisiškai įregistruota, laikantis „Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo“, kuriame pateikti pagrindiniai įmonės registravimo reikalavimai.

Šiame darbe apžvelgėme individualių, uždarųjų akcinių bendrovių ir žemės ūkio bendrovių steigimą ir šiam procesui vykdyti reikalingus dokumentus, be kurių būtų neįmanomas įmonių egzistavimas.

Taigi svarbiausias mūsų tikslas supažindinti su įmonės steigimo procesu ir registravimui reikalingais dokumentais bei atkreipiant dėmesį į tai, kokie keliami reikalavimai, noorint taisyklingai sutvarkyti steigimo dokumentus.

1. Įmonių steigimo organizavimas

Mažųjų ir vidutinių įmonių steigimo tvarką ir veiklą reglamentuoja LR Įmonių įstatymas bei konkrečių įmonių rūšių įstatymai, įmonių rejestro įstatymas, įmonės veiklos sutartis, įstatai, bendrosios jungtinės veiklos sutartis ir kiti normatyviniai dokumentai.
Įmonės registracija. Individualiųjų (personalinių), tikrųjų ūkinių bendrijų, komanditinių ūkinių bendrijų ir uždarųjų akcinių bendrovių registracijai reikalingų dokumentų sąrašas pateiktas 1 lentelėje.
Įmonės registracijos dokumentai pateikiami savivaldybei, o ši įtraukia į rejestrą.

Registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose, priklausančiuose savivaldybei, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams, pažymą turi patvirtinti savininkas. Jei patalpos priklauso paačiam įmonės steigėjui, pateikiamas dokumentas, patvirtinantis teisę į šias patalpas.
1 lentelė
Įmonės registracijos dokumentai

Dokumentai Individuali (personalinė) įmonė Tikroji ūkinė bendrija Komandinė ūkinė bendrija Uždaroji akcinė bendrovė
Duomenys apie įmonę (pavadinimas, adresas, veiklos pobūdis, numatomas ūkinės veiklos laikotarpis) + + + +
Pareiškimas registruoti įmonę + + + +
Pažyma apie įmonės registravimo žyminio mokesčio sumokėjimą + + + +
Pažyma apie patalpų suteikimą ūk

kinei veiklai + + + +
Leidimas (licenzija) užsiimti tam tikra veikla + + + +
Ekonominis pasas – leidimas užsiimti norima veikla + + + +
Leidimas plėtoti veiklą laisvojoje ekonominėje zonoje, jeigu įmonė yra toje zonoje + + + +
Įmonės vardo registravimo pažyma + + + +
Asmens dokumentas + +
Steigėjų susirinkimo protokolas + +
Bendrijos jungtinės veiklos sutartis + +
Steigimo sutartis +
Bendrovės įstatai +

Įmonių įstatyme yra numatytos licencijuojamos veiklos rūšys. Leidimus jomis užsiimti išduoda ministerijos, kuruojančios atitinkamas veiklos sritis. Patentų išdavimo tvarka ir mokesčio dydžiai nurodyti Vyriausybės nutarime (Nr. 1398, 1995 10 30).

Uždarosios akcinės bendrovės sutartį pasirašo steigėjai arba jų įgalioti asmenys. Tai teisinis dokumentas, kuriame nurodoma:
• bendrovės pavadinimas,
• adresas,
• ūkinė veikla,
• įstatinis kapitalas ir jo sudėtis,
• akcijų skaičius,
• pelno paskirstymo taisyklės,
• likvidavimas ir kt.

Gavus registracijos pažymėjimą, daromas antspaudas, jį suderinus Vyriausiajame policijos komisariate.

Įmonės vardo registravimas. Įmonės steigėjai, prieš pateikdami registravimo dokumentus savivaldybei, privalo įregistruoti įmonės pavadinimą Valstybiniame patentų biure. Individualiosios įmonės savininkai patys spprendžia, ar reikia registruoti įmonės vardą, jeigu pavadinime nėra simbolinio vardo.

Įmonės steigėjo pareiškime nurodoma:
• steigėjo vardas ir pavardė,
• įmonės pavadinimas,
• adresas,
• įmonės tipas ir veiklos pobūdis

Firmų vardas turi atitikti patvirtintą Vyriausybės nutarimą (1991 10 31, Nr.449) apie vardų suteikimą. Įregistravus firmos vardą, pareiškėjui išduodamas vardo registravimo liudijimas. Už vardo registravimą imamas valstybinis rinkliavos mokestis. Jo dydis priklauso nuo infliacijos lygio ir jį nustato Valstybinis patentų biuras.

Įmonės registravimas savivaldybėje. Šiuos klausimus reguliuoja įmonių rejestro įstatymas. Jį tvarko Statistikos departamentas, ūkio ministerija, Lietuvos bankas ir vietos savivaldybės.

Ūkio ministerija re

egistruoja tik iš valstybės lėšų steigiamas įmones, užsienio kapitalo įmones, draudimo veiklą vykdančias įmones, prekybos ir kt.

Lietuvos bankas – komercinius bankus ir jų padalinius, kredito įstaigas.

Vietų savivaldybių vykdomosios institucijos – visas kitas įmones.

Įmonės registravimas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Įmonės registracijos tvarka mokesčių inspekcijoje patvirtinta finansų ministro įsakymu (Nr. 63, 1996 07 01). Tai susiję su mokesčių mokėjimu. Prievolė mokėti mokestį atsiranda tada, kai įmonė teisiškai įregistruota ir pradeda savo veiklą. Registraciją atlieka vietos mokesčių inspekcija per 5 dienas nuo mokesčių prievolės atsiradimo. Įmonė laikoma įregistruota mokesčių mokėtojų registre, kai suteikiama identifikavimo numeris.

Įmonės registravimas Valstybinio socialinio draudimo skyriuje. Įmones reikia užregistruoti socialinio draudimo teritoriniame skyriuje per dešimt dienų nuo jų steigimo dienos, užpildant registravimo kortelę, pateikiant registravimo pažymėjimo nuorašą, patvirtintą notaro.

Sąskaitos banke atidarymas. Atsiskaitomąsias sąskaitas turi atidaryti subjektai, turintys juridinio asmens teises. Bankui pateikiami šie dokumentai:
• prašymas,
• įmonės registravimo pažymėjimo nuorašas,
• parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelės,
• socialinio draudimo, registravusio įmonę, pažyma.

Jeigu einamąsias sąskaitas nori atidaryti subjektas, neturintis juridinių asmenų teisių, pateikiami šie dokumentai:
• personalinės (individualiosios) įmonės – visi anksčiau minėti dokumentai (išskyrus įstatus),
• tikrosios ūkinės bendrijos – taip pat tie patys dokumentai (išskyrus įstatus, jungtinės veiklos sutartis).

Visos įmonės gali turėti tik vieną atsiskaitomąją sąskaitą viename iš Lietuvos Respublikos bankų.

Pirmojo parašo teisę turi įmonės vadovas (pavaduotojas) arba jo įgalioti asmenys. Antrojo parašo teisė suteikiam vyriausiajam bu
uhalteriui arba kitam vadovo įgaliotam asmeniui. Parašų, antspaudo pavyzdžio kortelė turi būti notaro (vadovo) patvirtinta, o norint pakeisti įrašytą asmenį – pateikti bankui naują kortelę.
Įmonės likvidavimas. Lietuvos Respublikos įmonių bankrotų įstatymai bei kiti teisiniai normatyviniai aktai reguliuoja akcinių bendrovių bei kito tipo įmonių likvidavimo ar bankroto tvarką.
Įmonės likvidavimo pagrindas gali būti: įmonės savininko sprendimas nutraukti įmonės veiklą, teismo sprendimu pripažinus įmonę neišgalinčią atsiskaityti pagal savo prievoles, ir valstybės organų priimtas sprendimas atšaukti įmonės registravimą už teisės pažeidimus, nustatytus LR įstatymu.
Bendrovių likvidavimo pagrindas gali būti pasibaigęs įstatuose nurodytas bendrovės veiklos terminas; teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią bendrovę; teismo sprendimas likviduoti bendrovę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus.
Priėmus sprendimą nutraukti įmonės ar bendrovės veiklą, skiriamas likvidatorius (administratorius), arba tai įpareigoja padaryti įmonės steigėja. Nuo to momento įmonė ar bendrovė įgyja likviduojamos įmonės statusą, padaromi atitinkami įrašai registravimo rejestre, paskelbiama spaudoje. Apie bendrovės likvidavimą viešai skelbiama tris kartus ne mažesniais kaip 2 mėnesių tarpais arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui pranešama raštu.
Tik praėjus 3 mėnesiams nuo tos dienos, kai trečią kartą buvo viešai paskelbta apie bendrovės likvidavimą, bendrovės turtas gali būti dalijamas akcininkams. Jeigu kyla ginčų dėl bendrovės skolų mokėjimo, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams, kol teismas išspręs šį
į ginčą ir bus atsiskaityta su kreditoriais.
Įmonių bankroto įstatymas nusako įmonės bankroto procedūrą. Įmonės bankroto procedūra – tai įmonės administratoriaus paskyrimas, taikos sutarties tarp kreditorių ir skolininko sudarymas, įmonės reorganizavimas ar sanavimas, siekiant išvengti bankroto, taip pat bankrutavusių įmonių likvidavimas. Įmonės bankroto bylą iškelia teismas pagal kreditorių pareiškimus apie įmonių nemokumą, dėl pernelyg didelių įsiskolinimų; netinkamo disponavimo savo turtu. Galimi atvejai, kada bankroto procedūros sprendžiamos neteismine tvarka, kada tokį sprendimą priima kreditorių susirinkimas, susitaręs su skolininku, jeigu šiam sprendimui vienbalsiai pritaria visi kreditoriai.

2. Individualiosios įmonės steigimo organizavimas

Pačios populiariausios įmonių rūšys Lietuvoje šiuo metu yra individualiosios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės. Individualiųjų įmonių steigimas yra nesudėtingas, nebrangus, neilgai užtrunka.

Individualiosios įmonės gali užsiimti įvairia įstatymu neuždrausta Lietuvoje veikla. Tai nesudėtinga ir nebrangi verslo organizavimo forma. Individualiosios įmonės steigimo trukmė bei išlaidos priklauso nuo to, kokia veikla įmonė nori užsiimti. Individualiosios įmonės steigimo schema pavaizduota 1 paveiksle. Kadangi įmonių rūšių yra labai daug, neįmanoma sudaryti įmonės steigimo algoritmo, tinkamo visais atvejais. Toliau bus smulkiau nagrinėjamas kiekvienas iš anksčiau minėtų etapų (pagal 1 paveiksle nurodytą tvarką), atkreipiant dėmesį į tai, kokiais atvejais tai taikoma arba ne bet kokie keliami reikalavimai, norint taisyklingai sutvarkyti steigimo dokumentus.

Įmonės vardo registravimas Valstybiniame patentų biure. Jei įmonė ruošiasi užsiimti veikla, kuriai reikia licencijos, tai būtų pirmasis žingsnis steigiant įmonę. Jei įmonės numatoma veikla nelicencijuojama, vardą galima užregistruoti ir vėliau – įmonę užregistravus Įmonių rejestre.

Įmonės vardas parenkamas remiantis Firmų vardų nuostatais. Juose numatoma: firmos vardas; be žodžių, nusakančių įmonės, įstaigos ar organizacijos rūšį, čia privalo būti bent vienas tikrinis skiriamosios reikšmės žodis (vietovardis, asmenvardis, simbolinis vardas) arba bendrinis skiriamosios reikšmės žodis.

Neregistruojami vardai, sutampantys su jau įregistruotais vardais arba į juos panašūs, kito asmens pavarde be jo sutikimo, taip pat vardai, prieštaraujantys dorovės normoms, visuomenės interesams bei humaniškumui; nusakantys prekių ar paslaugų kokybę, savybes, kiekį, kainą, jų gamybos būdą ir laiką; galintys klaidinti visuomenę dėl firmos – vardo savininkės – buveinės (adreso), veiklos pobūdžio, tapatumo (arba panašumo) su užsienio firmų vardais, prekių ir paslaugų ženklais, paplitusiais rinkoje ir žinomais Lietuvos visuomenei. Žodis „Lietuva“ firmos varde gali būti vartojamas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimu.

Firmos vardas registruojamas Valstybiniame patentų biure pagal numatomos steigimo įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo paraišką arba pagal registro tvarkytojo parnešimus. Jei įmonė jau įregistruota neatitinkančiu reikalavimų vardu ir jis nepakeičiamas per 15 dienų, gavus Patentų biuro pranešimą, įmonės registravimas panaikinamas, o registravimo mokestis negrąžinamas. Paraišką firmos vardui registruoti sudaro:
• prašymas įregistruoti firmos vardą;
• mokesčių kvitai;
• kiti dokumentai.

Taip Ne

L.Prekyba J. Gamyba K. Paslaugos, verslai

1 pav. Individualiosios įmonės steigimo organizavimas

Paraišką pareiškėjo vardu gali pateikti ir jo atstovas. Prašymas turi būti spausdintas, užpildytas lietuvių kalba, pateiktas 2 egzemplioriais. Prašymų skaičius neribojamas. Prašyme nurodomi tokie duomenys:
• steigėjas (fizinio asmens vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas);
• firmos vardas ir jo aprašymas (nurodomas visas firmos vardas, taip pat prasminis simbolinio vardo paaiškinimas, jei toks yra);
• firmos adresas (visas);
• įmonės tipas (nurodomas firmos statusas);
• veiklos pobūdis (nurodomi kodai ir jų paaiškinimas pagal įmonių registravimo tvarkytojų vartojamą veiklos rūšių klasifikatorių);
• steigėjo atstovas (jei toks yra) (nurodoma vardas, pavardė, adresas, telefonas); prašyme pasirašo steigėjas arba steigėjo atstovas, nurodant pasirašiusio asmens vardą ir pavardę;
• adresas susirašinėjimui;
• priedai (nurodomi pridedami dokumentai; dokumentas, kad sumokėtas mokestis už paraiškos padavimą, firmos vardo registravimą, paskelbimą ir liudijimo išdavimą pagal paraiškos padavimo dieną galiojančius tarifus; įmonės registravimo pažymėjimo kopija, Lietuvos Respublikos leidimas naudoti žodį „Lietuva“ ir kita).

Trūkstant duomenų, paraiškų priėmimo skyrius siunčia pareiškėjui pranešimą, nurodydamas atmetimo motyvus. Nepriimta paraiška grąžinama kartu . Ji prilygsta nepanaudotai. Jei paraiška atitinka nustatytus reikalavimus, Valstybinio patentų biuro Paraiškų priėmimo skyrius paraišką priima ir išduoda paraiškos priėmimo pažymėjimą. Valstybinis patentų biuras turi per 15 dienų įregistruoti gautą paraišką, atlikti ekspertizę ir nustatyti, ar firmos vardas atitinka vardų nuostatų reikalavimus.

Jei firmos vardas neatitinka nuostatų reikalavimų, Valstybinis patentų biuras priima sprendimą jo neregistruoti ir per 3 dienas apie tai išsiunčia pranešimą pareiškėjui arba įmonę, įstaigą ar organizaciją įregistravusiam valdymo organui, argumentuodamas atsisakymą įregistruoti firmos vardą. Registro tvarkytojas, gavęs pranešimą, jog įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas (firmos vardas) neregistruojamas, turi nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų terminą firmos vardui pakeisti. Jei per nustatytą terminą firmos vardas nepakeičiamas, registro tvarkytojas panaikina įmonės, įstaigos ar organizacijos įregistravimą ir per 3 dienas išsiunčia pranešimą pareiškėjui. Šiuo atveju registravimo mokestis negrąžinamas.

Jei firmos vardas atitinka nuostatus, Valstybinis patentų biuras priima sprendimą jį registruoti ir apie tai paštu praneša pareiškėjui. Pranešimas išsiunčiamas per 3 dienas po sprendimo priėmimo.

Valstybinis patentų biuras vardą įrašo Lietuvos Respublikos firmų vardų registre. Įrašomi tokie duomenys:
• firmos vardas;
• jo registravimo numeris ir data;
• paraiškos numeris;
• įmonės, įstaigos ar organizacijos buveinė (adresas), veiklos pobūdis.

Iki bus įregistruota įmonė, įstaiga ar organizacija, bet ne ilgiau kaip 1 metus, Lietuvos Respublikos firmų vardų registre įrašytam firmos vardui suteikiama laikina apsauga.
• Valstybinis patentų biuras per 15-20 dienų išduoda firmos vardo registravimo liudijimą.

Licencijos gavimas. 1996 m. sausio 23 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė „Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymą“, kuriuo reglamentuojamas licencijų išdavimas. Jame numatomos 48 veiklos rūšys, kurioms reikia licencijos. Be Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) draudžiama:
• atlikti žemės gelmių (geologinius) tyrimus;
• naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes;
• taisyti sportinius ir medžioklinius graižtvinius ir lygiavamzdžius šautuvus, pneumatinius šautuvus, pistoletus (revolverius), kovinius ginklus bei pistoletus (revolverius) savigynai, arbaletus;
• užsiimti farmacine veikla;
• auginti ir realizuoti kultūras, kuriose yra narkotinių, psichotropinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų;
• gaminti alkoholio produktus;
• užsiimti asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos prižiūra, teikti tradicinės medicinos, liaudies medicinos ir ne medicinos sveikatos atgavimo paslaugas;
• užsiimti veterinarine praktika;
• užsiimti teisininko praktika, jei ko kita nenumato įstatymai;
• steigti mokymo įstaigas, įmones ir įstaigas, užsiimančias sveikatinimo veikla;
• atlikti geodezinius topografinius darbus, užsiimti topografinių, teminių planų, žemėlapių, taip pat ir kartografinių schemų leidyba bei spausdinimu;
• užsiimti transporto tarptautine ūkine veikla, jei ko kita nenustato įstatymai;
• gaminti, importuoti į Lietuvos Respubliką tabaką ir jo gaminius;
• užsiimti veikla, susijusia su vario ir kitų spalvotojų metalų, jų lydinių, laužo bei atliekų supirkimu Lietuvos respublikoje ir perlydymu;
• importo į Lietuvos respubliką alkoholio produktus; užsiimti jų didmenine bei mažmenine prekyba;
• teikti turizmo paslaugas;
• rengti pinigines ir pinigines – daiktines loterijas, labdaros ir paramos tikslais;
• užsiimti veikla, susijusia su juodųjų metalų laužo ir jų atliekų supirkimu Lietuvos Respublikoje;
• užsiimti veikla, susijusia su tauriųjų metalų atliekų ir laužo supirkimu bei perdirbimu;
• teikti komutacines telefono, telegrafo, telekso ryšių bei duomenų perdavimo paslaugas naudojantis bendro telekomunikacijų tinklo linijomis ir stotimis;
• statyti ir eksploatuoti elektromagnetines bangas spinduliuojančius įrenginius;
• tirti, konservuoti ir restauruoti nekilnojamąsias kultūros vertybes, taip pat rengti šių darbų sąlygas, programas, projektus bei konservuoti ir restauruoti kultūros kilnojamąsias vertybes;
• projektuoti ir tiesti valstybės kelius;
• gaminti, importuoti į Lietuvos Respubliką, eksportuoti iš Lietuvos respublikos narkotines, psichotropines, ne vaistinės paskirties stipriai veikiančias ir nuodingąsias medžiagas, užsiimti jų didmenine ir mažmenine prekyba Lietuvos respublikoje;
• importuoti į Lietuvos Respubliką specialios paskirties maisto produktus ir maisto priedus, užsiimti jų didmenine prekyba Lietuvos Respublikoje;
• gaminti antspaudus, spaudus, medžioklinius peilius;
• steigti tirus, medžioklinius šaudymo stendus;
• užsiimti transporto priemonių komisine prekyba, apsauginės gaisrinės signalizacijos projektavimu, gamyba, diegimu, montavimo ir eksploatavimo paslaugomis;
• užsiimti cheminių medžiagų, galinčių žalingai veikti aplinką, gamyba, įvežimu, pervežimu, prekyba, naudojimu, saugojimu ir laidojimu;
• užsiimti ūkine-komercine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais;
• užsiimti tarpininkavimo veikla viešojoje vertybinių popierių apyvartoje;
• užsiimti vertybinių popierių biržų veikla;
• užsiimti investavimu ir reinvestavimu į vertybinius popierius bei prekyba jais, kaip pagrindine veikla, bei investicinių bendrovių turto valdymu, jei ko kita nenustato įstatymai;
• užsiimti naftos produktų importu, eksportu, didmenine ir mažmenine prekyba suskystintomis dujomis;
• užsiimti energetine veikla;
• pardavinėti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, medžioklinius, sportinius šaunamuosius ginklus, arbaletus, pneumatinius šautuvus, dujinius pistoletus bei balionėlius, sprogstamąsias medžiagas, pirotechnikos priemones;
• inventorizuoti miškus ir rengti miškotvarkos projektus;
• eksportuoti žaliavinę medieną;
• teikti agentavimo ir krovinių ekspedijavimo paslaugas vandens, oro ir geležinkelio transportu;
• užsiimti laivų vilkimu;
• užsiimti gelbėjimo ir povandeniniais technikos darbais;
• teikti locmanų paslaugas;
• gaminti ginklus, jų dalis, sprogmenis bei pirotechnikos priemones;
• atlikti auditą;
• užsiimti įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis;
• įvežti ir gaminti biologines augalų apsaugos priemones ir prekiauti jomis;
• užsiimti nekilnojamo turto pirkimu ir pardavimu, jo plėtimu ir pardavimu bei tarpininkavimo veikla perkant, parduodant, vertinant, naudojant ir nuomojant jį;
• prekiauti antikvariniais daiktais;

Kiekvienai įstatymo numatytai licencijuojamai komercinės-ūkinės veiklos sričiai Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles, kuriose nurodoma:
• licencijuojama veikla;
• licenciją išduodanti institucija ir jos įgaliojimai;
• dokumentai, reikalingi licencijai gauti, bei jiems keliami reikalavimai;
• dokumentų nagrinėjimo tvarka ir terminai;
• licencijų rūšys ir jų išdavimo sąlygos, pakartotinis licencijos išdavimas;
• licencijos galiojimo trukmė;
• licencijos formos rekvizitai;
• išduodamų licencijų registravimo tvarka;
• atsisakymo išduoti licencijas atvejai;
• licencijuojamos veiklos sąlygos su licencijos turėtojų teisėmis ir pareigomis;
• licencijų sąlygų laikymosi priežiūros atlikimo tvarka;
• licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo atvejai ir tvarka.

Licencijavimo taisyklėse gali būti nurodyti ir kiti reikalavimai bei sąlygos. Licencijų išdavimo bei licencijuojamos veiklos sąlygos nepriklauso nuo licenciją įgyjančios įmonės rūšies. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu licencijas išduoda, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka, taip pat licencijų galiojimą sustabdo ir panaikina ministerijos ar Vyriausybės įstaigos.

Licencija užsiimti komercine-ūkine veikla arba motyvuotas raštiškas atsisakymas išduoti licenciją turi būti pateiktas per 30 dienų nuo dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo dienos. Atsisakymas išduoti įmonei licenciją negali būti grindžiamas komercinės-ūkinės veiklos netikslingumu.

Apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą „Valstybės žiniose“ skelbia licenciją išdavusi institucija.

Už licencijos išdavimą imamas tam tikras mokestis, kuris priklauso nuo veiklos tūšies bei licencijos galiojimo trukmės. Tarifus nustato ir paskelbia Lietuvos respublikos Finansų ministerija.

Registravimo mokestis. Lietuvos respublikos Vyriausybė nustatė individualiosioms įmonėms registravimo mokestį – 100 Lt už vieną veiklos rūšį. Paprastai registruojama neviena, o kelios veiklos rūšys, todėl mokesčiai atitinkamai padidėja. Neužregistravus atitinkamos veiklos rūšies, ja užsiimti draudžiama.

Atitinkamą sumą reikia sumokėti į Valstybės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą banke.

Įmonės registravimas savivaldybės Rejestro tarnyboje. Registruojant individualią įmonę, rejestro tarnybai reikia pateikti šiuos dokumentus:
• prašymas įregistruoti įmonę;
• duomenis įtraukimui į rejestrą (5 egzempliorius); pirmųjų dviejų dokumentų formos yra paruoštos Rejestro tarnyboje, jas tereikia tik užpildyti;
• registravimo mokesčio mokėjimo kvitą;
• įmonės vardo registravimo pažymėjimą, jei vardas jau įregistruotas Valstybiniame patentų biure;
• licenciją, jei numatoma užsiimti licencijuojama veikla.

Prašyme įregistruoti individualiąją įmonę nurodomas įmonės pavadinimas bei adresas. Jei įmonės numatomai veiklai nereikia licencijos, tai ji gali būti registruojama be patentinio tyrimo Valstybiniame patentų biure. Apie tai pažymima prašyme.

Įtraukimui į rejestrą pateikiami tokie duomenys:
• pavadinimas (firminis vardas); įmonės vardo registravimo liudijimo numeris ir jo išdavimo data, jei vardas jau įregistruotas Valstybiniame patentų biure;
• rūšis (individualioji (personalinė)įmonė);
• būstinė (nurodomas adresas);
• veiklos pobūdis (nurodomas kodas ir veiklos rūšis);
• įmonės savininko vardas, pavardė, gimimo metai, adresas, telefonas, paso duomenys (valstybinis kodas, numeris, kur ir kada išduotas, asmens kodas);
• numatomas ūkinės-komercinės veiklos laikotarpis;
• įmonės įregistravimo data, įsakymo numeris.

Duomenis įtraukimui į rejestrą savo parašu tvirtina individualiosios (personalinės) įmonės savininkas ir savivaldybės rejestro tvarkytojas.

Įmonė registruojama per 2 savaites po reikalingų dokumentų pateikimo. Rejestre įregistruotai įmonei išduodamas Statistikos departamento nustatytos formos pažymėjimas ir suteikiamas rejestro numeris (kodas).

Įmonės registravimas Socialinio draudimo skyriuje. Lietuvos Respublikoje remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu per 10 dienų po įmonės įregistravimo savivaldybės Rejestro tarnyboje, įmonė turi būti užregistruota Valstybinio socialinio draudimo skyriuje. Įregistravus teks įmonės savininkui už save ir samdomuosius darbuotojus mokėti draudimo įnašus, kad būtų galima sukaupti reikalingas lėšas ateityje mokėti senatvės pensiją, pašalpas, įvykus nelaimingiems atsitikimams ar susirgus. Registracijai tereikia užpildyti draudėjo registravimo kortelę, kurioje nurodomi tokie pradiniai duomenys:
• išsamus įmonės pavadinimas;
• įmonės įregistravimo adresas;
• įmonės buveinės adresas;
• vadovo pavardė bei telefono numeris;
• buhalterio pavardė bei telefono numeris;
• įmonės rūšis;
• veiklos pobūdis;
• įmonės įregistravimo numeris;
• įmonės kodas;
• įmonės įregistravimo vieta, data bei įsakymo numeris;
• dirbančiųjų skaičius.

Užregistruojama iš karto, t.y. nereikia laukti.

Antspaudo gaminimas. Gavus įmonės registracijos pažymėjimą, pasidaromas antspaudas, jį suderinus Vyriausiame policijos komisariate. Šiuo atveju reikia pateikti:
• prašymą Vyriausiojo policijos komisariato vardu;
• įmonės vadovo patvirtintą antspaudo eskizą (2 egzemplioriais);
• įmonės registravimo pažymėjimą;
• kvitą apie mokesčio įmokėjimą (imamas 11 Lt mokestis už leidimo antspaudui gaminti išdavimą).

Leidimas atspaudui gaminti išduodamas per savaitę. Gavus Vyriausiojo policijos komisariato leidimą, pateikiamas užsakymas antspaudui gaminti. Tuo užsiima specialios firmos.

Visuomenės sveikatos centro leidimas užsiimti veikla. Įmonės, užsiimančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų rūšių komercine-ūkine ar kitokia veikla, privalo turėti Visuomenės centro sveikatos leidimą. Toks leidimas reikalingas daugeliui veiklos rūšių. Šio leidimo išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Leidimas – higienos pasas suteikia teisę verstis nustatyta ekonomine veikla. Tai susieta su vartotojų ir darbuotojų sveikatos apsauga. Įmonė, įregistruota Lietuvos respublikos įmonių rejestre privalo pateikti reikalingus dokumentus leidimui-higienos pasui gauti. Jei ūkinės veiklos sąlygos yra tinkamos, tai per mėnesį šis leidimas išduodamas. Paprastai leidimas galioja iki 3 metų.

Tokio leidimo nereikia maža kam – žemės ūkio ir miškininkystės veiklai, leidybai, kai kurioms didmeninėms ir mažmeninėms veiklos rūšims, nesusietoms su maisto produktų prekyba, finansiniam tarpininkavimui, nekilnojamojo turto operacijoms, mokslinio tyrimo ir taikomiesiems darbams, sekretoriavimo ir vertimo veiklai, valstybės valdymui ir gynimui, privalomajam socialiniam draudimui, privačių namų ūkių su samdytu personalu ir kai kurioms kitoms veikloms.

Suderinimas su darbo inspekcija. 10 dienų prieš pradėdama savo veiklą įmonė turi pranešti apie tai Darbo inspekcijai. Jei įmonėje yra bent 1 samdomas darbuotojas, būtina turėti pažymą apie darbdavio atestaciją darbo saugos klausimais. Jei įmonėje yra daugiau nei 50 darbuotojų, joje turi būti darbų saugos specialistas.

Norintiems gauti minėtą pažymą, organizuojami 3 dienų darbo saugos kursai. Juos organizuoja organizacijos, turinčios Valstybės darbo inspekcijos išduotas licencijas. Mokestis už kursus – 140 Lt. Išsamesnę informaciją apie tai, kokios firmos ir kada organizuoja darbo saugos kursus, suteikia darbo inspekcija.

Papildomi reikalavimai prekybos įmonėms. Jeigu įsteigta įmonė nori užsiimti prekyba, ji turi gauti Įmonės veiklos pažymėjimą, kurį išduoda savivaldybės Verslo skyrius. Įmonės veiklos pažymėjimas išduodamas pateikus šiuos dokumentus:
• nustatytos formos prašymą, suderintą su Valstybine darbo saugos inspekcija ir priešgaisrine apsauga;
• įmonės registravimo pažymėjimą, įstatus ar duomenis iš Rejestro tarnybos apie įmonės veiklą (dokumentų kopijos);
• paso priklausomybės dokumentų kopijas;
• visuomenės sveikatos centro nutarimą (dokumento kopija);
• sutartį su šiukšles išvežančia įmone.

Prašymo prekybinio vieneto projektinio pajėgumo pažymėjimui gauti blankai išduodami savivaldybių Verslo skyriuje. Pildant juos apie įmonę pateikiami šie duomenys:
• parduotuvės pavadinimas;
• parduotuvės adresas, telefonas;
• darbo laikas;
• parduotuvės prekybinis plotas;
• parduotuvės prekių sandėliavimo plotas;
• planuojamas metinis prekių apyvartos planas;
• parduodamų prekių grupių asortimentas;
• darbuotojų skaičius;
• kasos aparatų skaičius;
• prekybos forma;
• pastato priklausomybė;
• įmonės atsiradimo data.

Kaip jau minėta, šis prašymas turi būti suderintas su Priešgaisrine apsauga ir Darbo sauga. Priešgaisrinės apsaugos darbuotojai patvirtina prašymą, patikrinę įmonės patalpas ir nustatę, kad jos atitinka priešgaisrinės apsaugos taisykles. Suderinti su Darbo sauga – reiškia praeiti atestaciją darbo saugos klausimais.

2 pav. Akcinės bendrovės steigimo organizavimas

Pateikiant pastato priklausomybės dokumentus, jei patalpos yra nuomojamos, reikalinga nuomos sutartis; jei privačios, reikia pateikti privačios nuosavybės teisinę registraciją. Prekybos įmonėms, įrengtoms daugiabučiuose namuose, reikalingas miesto valdybos sprendimas dėl gyvenamųjų patalpų reorganizavimo.
Nėra bendrų reikalavimų, norint gauti Visuomenės sveikatos centro leidimą užsiimti veikla.kiekvienu atveju reikia pateikti patalpų įrengimo projektą, suderintą su atitinkamomis institucijomis, pvz. Priešgaisrine apsauga, Paveldo inspekcija ir pan. Visuomenės sveikatos centro darbuotojai apžiūri patalpas, nustato, ar jos atitinka reikalavimus, ir priima sprendimą dėl leidimo vykdyti veiklą esamose patalpose išdavimo.
Prekybinę veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimami norminiai aktai. 1994 m.rugsėjo 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštas Nr. 64N „Dėl kasos aparatų“, kuriame nurodoma, kad atliekant atsiskaitymus su pirkėjais (klientais) grynaisiais pinigais, pinigų apyvartos apskaitai turi būti naudojami elektroniniai kasos aparatai (EKA). Visi EKA, naudojami atsiskaitant su gyventojais, ir jų techniniai pasai turi būti įregistruoti miesto (rajono) mokesčių inspekcijoje.
Be to, visos Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, užsiimančios mažmenine prekyba, turi laikytis Mažmeninės prekybos taisyklių. Jose be jau aprašytų reikalavimų prekybinės veiklos pradžiai, sakoma, kad „įmonės , prekiaujančios maisto produktais, keisdamos arba papildydamos parduodamų prekių grupių asortimentą, turi gauti vietos Visuomenės sveikatos centro leidimą.“ Ne maisto prekės, kurios naudojimo metu gali pakenkti žmogaus sveikatai ar sukelti pavojų gyvybei, parduodamos tik turint atitinkamų įstaigų išduotus dokumentus (pvz., buitiniai elektrotechnikos gaminiai, statybiniai gaminiai, radioelektroninė aparatūra ir elektros įrenginiai).
Prekiauti drabužiais, avalyne, buitiniais elektrotechnikos gaminiais gali tos įmonės, kuriose sudarytos sąlygos prekę pasimatuoti ar patikrinti jos veikimą, o atskaitymui grynaisiais pinigais įrengti kasos aparatai.
Leidžiama parduoti maisto produktus: Lietuvos Respublikoje pagamintus – tik turint gamintojo kokybės pažymėjimą arba juridinę galią turinčiuose prekes palydinčiuose dokumentuose žymą, kad kokybė atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, arba valstybinės veterinarijos tarnybos pažymėjimą, kaip nustatyta norminiuose dokumentuose; importinius – turint patvirtintos formos Visuomenės sveikatos centro ar valstybinės veterinarijos tarnybos leidimą realizuoti, arba juridinę galią turinčiuose, prekes palydinčiuose, dokumentuose žymą, kurioje nurodoma leidimą išdavusios tarnybos pavadinimas, leidimo išdavimo data ir numeris.
Įmonės savininkai privalo kontroliuoti maisto kokybę ir atsako už ją. Prekybos salėje, matomoje vietoje, turi būti ši informacija: įmonės pavadinimas, kodas (patento numeris), atsakingų darbuotojų telefonų numeriai.
Gamybos įmonių veiklos organizavimas. Norint užsiimti gamybine veikla, be jau minėto Visuomenės sveikatos centro leidimo bei darbų saugos atestacijos, 10 dienų prieš įmonės veiklos pradžią reikia pranešti apie tai Darbo inspekcijai. Ši inspekcija atlieka naujai kuriamų darbo priemonių projektų ekspertizes ir pateikia išvadas, ar šie projektai atitinka darbų saugos reikalavimus, išduoda įmonėms leidimus priemones gaminti.
Paslaugos, verslai bei smulki prekyba. Įmonėms, teikiančioms paslaugas, užsiimančioms verslais bei smulkia prekyba, jokie papildomi reikalavimai nekeliami. Tačiau yra 26 veiklos rūšys, kuriomis užsiimant individualiosioms įmonėms būtina įsigyti patentą, ir 26 veiklos rūšys, kuriomis užsiimant galima tai padaryti.
Individualiai įmonei, neturinčiai juridinio asmens teisių, būtina įsigyti patentą, jei ji užsiima šia veikla:
1. Verslai:
• visų rūšių drabužių, galvos apdangalų siuvimas, taisymas;
• odos ir galanterijos dirbinių gamyba ir taisymas;
• avalynės siuvimas, taisymas;
• baldų gamyba, staliaus darbai;
• paminklų, antkapių, kapų tvorelių gamyba;
• karstų ir kitų laidojimo reikmenų gamyba;
• kailių ir odų išdirbimas, sukirpimas, dažymas;
• konditerijos gaminių ir kitų maisto produktų gamyba;
• statybos ir remonto darbai;
• santechnikos darbai;
• žuvų gaudymas ir apdorojimas.
2. Aptarnavimo paslaugos:
• kirpėjų paslaugos;
• fotografų darbai;
• taksi (lengvųjų automobilių) paslaugos;
• krovininio transporto paslaugos, išskyrus tarptautinį pervežimą;
• keleivių vežimas vietiniais (miesto ir priemiestiniais) maršrutais;
• keleivių vežimas Lietuvos Respublikos teritorijoje;
• keleivių vežimas tarptautiniais maršrutais;
• keleivių vežimas laivais vietiniais maršrutais;
• garso ir vaizdo kasečių įrašymas, jų keitimas, nuoma;
• autotransporto priemonių dažymas;
• kiti automobilių taisymo ir aptarnavimo darbai;
• automobilių salonų valymas.
3. Prekyba:
• prekyba kioskuose;
• prekyba iš vežimėlių ir kitų laikinųjų įrenginių;
• prekyba prekyvietėse;
• visuomeninio maitinimo įmonių veikla.
4. Kita veikla:
• privati gydytojų praktika;
• viduriniojo medicinos personalo paslaugos;
• kompiuterių žaidimai.
Individualioji įmonė taip pat gali įsigyti patentą, jei ji verčiasi šia veikla:
1. Verslai:
• trikotažo gaminių mezgimas;
• keramikos dirbinių gamyba;
• plastmasinių dirbinių, išskyrus polietileno maišelius, gamyba;
• popieriaus, išskyrus kartoninę tarą, kaulo, vytelių dirbinių, dirbinių iš gėlių, vainikų gamyba;
• buitinių prietaisų gamyba;
• vilnų karšimas, verpimas;
• sulčių spaudimas;
• raktų, metalinių karnizų gamyba;
• stiklo išpjovimas;
• žuvų, mėsos bei jų gaminių rūkymas;
• elektros variklių, generatorių, transformatorių remontas;
• gyvulių skerdimas;
• veidrodžių gamyba;
• grūdų malimas, perdirbimas.
2. Aptarnavimo paslaugos:
• drabužių cheminis valymas, skalbimas;
• masažuotojų kosmetinės paslaugos, nesusiėjusios su gydomaja ir chirurgine veikla;
• stenografavimo, mašinraščio, knygrišystės darbai;
• buitinės technikos, televizorių, radijo aparatūros taisymas;
• laikrodžių taisymas;
• mokamų tualetų paslaugos;
• trūklių lervų gaudymas;
• vežiojimo kinkomuoju vežimu paslaugos;
• pasivažinėjimo elektromobiliais paslaugos.
3. Kita veikla:
• projektavimo, konstravimo darbai;
• repetitoriaus paslaugos;
• vertimas iš vienos kalbos į kitą.
Patentai neišduodami individualiosioms įmonėms, prekiaujančioms alkoholiniais gėrimais (išskyrus alų), naftos produktais ir automobiliais.
Patentus išduoda miestų (rajonų) valstybinės mokesčių inspekcijos, kurių teritorijoje įregistruota įmonė. Veikiančioms individualioms įmonėms patentai išduodami kalendoriniams metams, pusei kalendorinių metų arba ketvirčiui. Per metus įsteigtoms individualioms įmonėms patentai gali būti išduodami laikotarpiui nuo veiklos pradžios iki kalendorinių metų pabaigos, pusei kalendorinių metų arba ketvirčiui.
Norint įsigyti patentą, mokesčių inspekcijai pateikiamas prašymas, kuriame nurodomi duomenys, nuo kurių priklauso patento mokesčio dydis. Be to, reikia pateikti individualiosios įmonės registravimo pažymėjimo nuorašą. Patentas be įmonės registravimo pažymėjimo negalioja. Priklausomai nuo veiklos rūšių, gali būti išduodami vienas arba keli patentai. Patentai išduodami per 5 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų pateikimo mokesčių inspekcijai dienos.
Patentas susideda iš 2 dalių – šaknelės, kuri lieka mokesčių inspekcijoje, ir pagrindinės dalies, kuri išduodama įmonei.
Patento mokestis gali būti grąžinamas tik tuo atveju, kai veikla nutrūksta įmonės savininkui mirus, susirgus, išvykus nuolat gyventi į užsienį ir kitais išimtiniais atvejais Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu. Grąžinama patentų mokesčio dalis, atitinkanti neišnaudotų mėnesių skaičių.
Įsigytas patentas neatleidžia individualiosios įmonės nuo įstatymo numatytos veiklos licencijavimo, komercinės – ūkinės veiklos operacijų dokumentinio įforminimo, dokumentų kaupimo ir saugojimo. Įsigijusi patentą, įmonė turi tvarkyti įplaukų apskaitą, darbo užmokestį samdomiems darbuotojams, taip pat iš šio užmokesčio išskaitomas pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo apskaitą.
Patento mokesčio dydis juridinio asmens teisių neturinčioms individualiosioms įmonėms nustatomas šia tvarka:
• jei įmonėje dirba šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, vaikai iki 18 metų), patento mokestis didinamas 20% už kiekvieną asmenį;
• jei įmonėje dirba darbuotojai pagal darbo sutartis – už pirmus 5 darbuotojus – didinamas po 30% už kiekvieną, už 6-10 – po 50%, toliau – po 100% už kiekvieną.
Konkrečius privalomojo patento mokesčio tarifus numato miestų (rajonų) savivaldybės, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus minimalius ir maksimalius šio mokesčio tarifus. Patento mokesčio tarifai mažinami 50% įmonėms, kurių steigėjai yra I arba II grupių invalidai, senatvės pensininkai, taip pat asmenys, vieni auginantys 1 ir daugiau vaikų iki 16 metų, jei tose įmonėse nėra samdomų asmenų.
Pasikeitus duomenims, nuo kurių priklauso patento `mokesčio dydis, įmonė per 10 dienų privalo apie tai pranešti mokesčių inspekcijai ir per 10 dienų, pasibaigus mėnesiui, kurį įvyko pasikeitimai, turi sumokėti papildomą patento mokesčio sumą.
Jei patentas įgyjamas kalendoriniams metams arba pusei kalendorinių metų, patento mokestis gali būti sumokėtas lygiomis dalimis kas ketvirtį, iki ketvirčio pirmojo mėnesio 5 dienos (išskyrus pirmąjį patento gavimo mėnesį, už kurį turi būti sumokama iki patento išdavimo).
Individualiosios įmonės įsigytas patentas galioja, jei įplaukos, skaičiuojant nuo metų pradžios, nesiekia 50 tūkst. Litų. Jei einamaisiais metais įplaukos pasiekia nurodytąją sumą, turi būti sumokėtas papildomas patento mokestis. Ši aprašyta patentų išdavimo tvarka buvo taikoma nuo 1996 m. sausio 1d.

3. Uždarosios akcinės bendrovės steigimo organizavimas

Uždaroji akcinė bendrovė, palyginti su individualiąja įmone, turi svarbų privalumą – jos turtinė atsakomybė yra ribota: nariai atsako tik ta turto dalimi, kurią jie įnešė įsigydami akcijas. Uždarosios akcinės bendrovės steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas Nr. I-528, priimtas 1994 m. liepos 5 d.[25], ir vėlesni jo pakeitimai, kiti norminiai aktai.
Uždarosios akcinės bendrovės steigimo organizavimas yra sudėtingesnis ir ilgiau trunka nei individualiosios įmonės. Uždarosios akcinės bendrovės steigimo tvarka pavaizduota 3 paveiksle. Kaip matome iš šios schemos, norint įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę savivaldybės Rejestro tarnyboje, prieš tai reikia:
• sudaryti steigimo sutartį ir ją notariškai patvirtinti;
• atidaryti kaupiamąją sąskaitą banke;
• parengti bendrovės įstatus;
• išplatinti akcijas;
• parengti steigimo ataskaitą;
• sušaukti steigiamąjį susirinkimą;
• sudaryti valdymo organus;
• pateikti dokumentus registruoti bendrovę.
Uždarajai akcinei bendrovei taip pat būtina iš anksto užregistruoti firmos vardą Valstybiniame patentų biure. Be to, jei įmonė ketina užsiimti licencijuojama veikla, jai, kaip ir individualiajai įmonei, iš anksto reikia gauti atitinkamos institucijos išduodamą licenciją.
Steigimo sutarties sudarymas ir tvirtinimas. Steigimo sutartis – tai pirmasis oficialus dokumentas, kurį pagal įstatymą turi sudaryti steigėjai. Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:
• steigėjai (vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai) ir jų adresai;
• bendrovės pavadinimas;
• bendrovės steigimo būdas;
• steigėjų teisės ir pareigos steigiant bendrovę bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
• kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius;
• akcijų nominali vertė, emisijos kaina, platinimo tvarka ir terminai;
• steigimo kaštų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;
• ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;
• steigėjai, kurie gali atstovauti bendrovei.
Sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys. Jei bent vienas steigėjas yra fizinis asmuo, sutartis turi būti patvirtinta notaro. Jeigu visi steigėjai yra juridiniai asmenys arba įmonės, notaro tvirtinimo nereikia, jų vadovo arba įgalioto asmens parašas tvirtinamas antspaudu.
Tais atvejais, kai bendrovę steigia vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties surašomas bendrovės steigimo aktas.
Steigimo sutartis yra viešas dokumentas. Todėl negali būti atsakoma turintiems interesų susipažinti su jos turiniu, argumentuojant komercine, tarnybine ar dar kokia paslaptimi.
Patvirtinta steigimo sutartis suteikia teisę steigėjams atidaryti kaupiamąją sąskaitą banke. Tokia sąskaita gali būti atidaroma tik Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.
Kaupiamosios sąskaitos atidarymas. Norint atidaryti kaupiamąją sąskaitą banke, reikia įnešti pradinį įnašą, ne mažesnį nei 2500 Lt. Tam tikslui banke gaunamas blankas, susidedantis iš 3 dalių: pranešimo, kvito bei orderio. Pildant šiuos dokumentus, nurodomas:
• mokėtojas (UAB pavadinimas);
• sąskaitos numeris (suteikiamas sąskaitos numeris);
• mokama suma skaičiais bei žodžiais;
• mokesčio paskirtis (nurodoma: „Pradinis įnašas“).

3 pav. Akcinės bendrovės steigimo organizavimas

Bendrovės įstatai. Bendrovės įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje. Todėl jų parengimas yra ne mažiau atsakingas darbas už steigimo sutarties parengimą.
Bendrovės įstatai turi būti visų steigėjų pasirašyti, o parašai patvirtinti: fizinių asmenų – notariškai, juridinių asmenų – įmonės vadovo ar įgaliotojo asmens parašas tvirtinamas antspaudu.
Akcijų platinimas. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos platinamos uždaruoju būdu, t.y. jas įsigyja tik uždarosios akcinės bendrovės steigėjai. Jau sudarant bendrovės steigimo sutartį, nustatomas kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius. Uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas – 10000 Lt.
Steigimo ataskaitos parengimas. Išplatinus akcijas, iki steigiamojo akcininkų susirinkimo, uždaroji akcinė bendrovė gali parengti steigimo ataskaitą (ji privaloma tik akcinėms bendrovėms, tačiau naudinga ją parengti). Joje turi būti nurodyta:
• steigimo išlaidos;
• už akcijas gauti pinigai;
• nepiniginiai (turtiniai) įnašai, susirinkimui siūloma tvirtinti šių įnašų vertė ir įvertinimo metodai;
• akcijų, kurias įsigijo kiekvienas steigėjas, skaičius;
• kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už steigimą;
• sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai ar kiti asmenys perduoda bendrovei.
Tai asmeniniai turtiniai dalykai, todėl steigimo ataskaitą turi patikrinti ir pateikti išvadas steigiamajam akcininkų susirinkimui nepriklausomas auditorius arba revizorius, kurie turi teisę kviestis turto įvertinimo ekspertus. Jeigu steigėjai atsisako pateikti dokumentus auditoriui duomenis ir paaiškinimus, auditorius apie tai raštu informuoja steigiamąjį akcininkų susirinkimą. Kiekvienas akcininkas turi teisę susipažinti su ataskaita bei auditoriaus ar revizoriaus išvadomis bei daryti jų nuorašus.
Steigiamasis akcininkų susirinkimas. Steigiamasis akcininkų susirinkimas atlieka labai svarbų vaidmenį steigiant bendrovę. Jam pagal Akcinių bendrovių įstatymą taikomos visos visuotinio akcininkų susirinkimo nuostatos. Galima išskirti du steigiamojo akcininkų susirinkimo specifinius aspektus: sušaukimo terminą ir darbotvarkę.
Steigiamojo susirinkimo sušaukimo laiką galima numatyti iš anksto, atsižvelgiant į įstatymo nuostatą, kad tai nebūtų vėliau kaip 60 dienų nuo paskelbto akcijų pasirašymo termino pabaigos. Tačiau visas akcijas išplatinus anksčiau skelbto termino, nurodytos 60 dienų skaičiuojamos nuo paskutinės akcijos pasirašymo dienos, todėl gali tekti atitinkamai pakoreguoti steigiamojo susirinkimo sušaukimo datą. Steigėjams nesušaukus susirinkimo Įstatymo nustatytais terminais, asmenys, pasirašę akcijas, atleidžiami nuo įsipareigojimų bendrovei ir turi teisę atgauti savo įnašus.
Prie specifinių steigiamojo akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimų priskiriami šie:
• bendrovės steigimo ataskaitos tvirtinimas;
• steigėjų sudarytų sandorių tvirtinimas;
• valdymo organų ir revizoriaus rinkimai.
Ypač atsakingas steigiamojo akcininkų susirinkimo uždavinys – išrinkti bendrovės valdymo organus ir revizorių. Jei bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams.
Uždarosios akcinės bendrovės registravimas savivaldybės Rejestro tarnyboje. Uždaroji akcinė bendrovė registruojama savivaldybės Rejestro tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius po bendrovės steigimo sutarties sudarymo. Rejestro tarnybai turi būti pateikti šie dokumentai:
• paraiška firmos vardo įregistravimo liudijimas, išduotas valstybiniame patentų biure;
• duomenys įtraukimui į rejestrą (4 egzemplioriai);analogiškai individualiai įmonei, paraiškos registruoti bendrovę bei duomenų įtraukimo į rejestrą blankai yra paruošti Rejestro tarnyboje – juos reikia užpildyti;
• notariškai patvirtinta steigimo sutartis (steigimo aktas);
• steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolo nuorašas;
• banko pažyma apie kaupiamojoje sąskaitoje esančius pradinius įrašus;
• susiūti, pasirašyti visus steigėjų ir notariškai patvirtinti įstatai (4 egzemplioriai);
• patalpų nuosavybės dokumento kopija arba nuomos sutarties kopija, arba patalpų savininko garantinis raštas dėl sutikimo įregistruoti bendrovę įstatuose nurodytu adresu;
• kvitas apie įregistravimą mokesčių sumokėjimą į valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr.101100 Ūkio Banke. Pagal šiuo metu galiojančius žyminio mokesčio tarifus, už UAB įregistravimą mokamas mokestis yra 400 Lt už vieną veiklos rūšį.
Papildomai gali reikėti pateikti ir kitus dokumentus, pavyzdžiui licenciją, jei įmonė ketina užsiimti tokia veikla. Įtraukimo į rejestrą pateikiami tokie duomenys:
• uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas;
• juridinis statusas (juridinis asmuo);
• būstinė (nurodomas adresas, telefonas, faksas);
• firmos vardo liudijimo numeris bei išdavimo data;
• veiklos pobūdis;
• pagrindinė ūkio šaka;
• įstatymais apibrėžtos veiklos rūšys (nurodomas kodas, veiklos rūšis);
• administracijos vadovo vardas, pavardė, adresas;
• atstovų (įgaliotinių) vardai, pavardės, adresai,taip pat jų įgaliojimai (nurodomi vyr. buhalterio bei revizoriaus vardai, pavardės, adresais);
• numatomas ūkinės – komercinės veiklos laikotarpis (neribojamas);
• įstatinio kapitalo dydis ir jo sudėtis;
• akcijų skaičius ir nominali vertė.
Jei yra valdyba, išvardijami visi jos nariai, nurodomi jų vardai, pavardės, adresai. Jei valdybos nėra nurodoma:“Uždaroji akcinė bendrovė veikia be valdybos“. Jei renkama stebėtojų taryba pateikiami jos pirmininko ir pavaduotojo vardai, pavardės, adresai. Jei tokia taryba nerenkama, nurodoma:“Stebėtojų taryba nesudaroma“.
Uždarosios akcinės bendrovės registravimo data ir Rejestro įsakymo numeris. Šį punktą užpildo Rejestro tarnybos darbuotojas.
Pateikiamus duomenis savo parašu tvirtina uždarosios bendrovės direktorius.
Uždaroji akcinė bendrovė įregistruojama per dvi savaites po reikalingų dokumentų pateikimo. Rejestre įregistruotai bendrovei išduodamas Statistikos departamento nustatytos formos pažymėjimas ir suteikiamas Rejestro numeris (kodas).
Atsiskaitomosios sąskaitos atidarymas. Įregistravus uždarąją akcinę bendrovę, jai, kaip juridiniam asmeniui būtina atidaryti atsiskaitomąją einamąją sąskaitą banke. Ją galima atidaryti ir atitinkamai įforminus laikinąją, kaupiamąją sąskaitą. Tuo tikslu bankui pateikiami šie dokumentai:
Prašymas, kuriuo įmonės vadovas ir vyr. buhalteris (jei jo nėra – buhalteris) įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais ir Lietuvos banko taisyklėmis bei kitais dokumentais nustatytas viešų sąskaitose laikymo ir disponavimo jomis bei atsiskaitymų tvarkos. Prašymas tvirtinamas įmonės antspaudu ir nurodoma data.
Įmonės registracijos dokumentas ir jo nuorašas. Nuorašą tvirtina notaras arba registracijos dokumentą išduodanti įstaiga. Tokį nuorašą gali tvirtinti ir pats bankas.
Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės (2 egzemplioriai). Kortelėje įrašomi įmonių darbuotojų, turinčio pirmo bei antro parašo teises, vardai ir pavardės, pateikiami jų parašų ir įmonės antspaudo pavyzdžiai.

4. Žemės ūkio bendrovės steigimas

Steigimas – žemės ūkio bendrovės įkūrimo organizavimas, bendrovė gali būti įkuriama naujai arba pertvarkant esamą žemės ūkio įmonę.
Bendrovės steigėjai yra asmenys, įkuriantys žemės ūkio bendrovę. Bendrovės dalininkai yra jos savininkai.
Bendrovės steigėjas gali būti Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys arba užsienio piliečiai, kuriantys bendroves su Lietuvos Respublikos fiziniais asmenimis.
Bendrovės steigimo procesas prasideda tada, kai steigėjo asmenybėje susiformuoja stiprūs savarankiškos veiklos ir valdžios motyvai, kurie sukonkretinami iki tam tikros verslo idėjos. Per visą bendrovės steigimo laikotarpį steigėjas arba keli steigėjai yra savarankiški organizatoriai. Jie formuoja bendrovės personalą ir turtą, tvarko steigiamus įmonės dokumentus, organizuoja steigiamąjį susirinkimą, įregistruoja bendrovę.
Bendrovės steigimo tvarka:
1) bendrovės steigėjai, kurių turi būti ne mažiau kaip 2 veiksnūs fiziniai asmenys, sudaro steigimo sutartį. Joje nurodomas steigiamos bendrovės pavadinimas, kapitalas, steigėjų vardai, pavardės, pajinio įnašo minimalus dydis ir laikas, įnašų kaupimo forma bei steigėjų pareigos ir atsakomybė saugant turtą ir vykdant sutartinis įsipareigojimus. Sutartyje taip pat numatomi įgaliotiniai atstovauti steigiamai bendrovei ir sušaukti steigiamąjį susirinkimą. Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Sutartis tvirtinama notariškai.
2) Steigėjai priima pajinius įnašus, sudaro bendrovės narių sąrašą. Jame nurodomas nario vardas, pavardė, gimimo metai, adresas, priimto pajinio įnašo dydis pinigais ir natūra. Nariai ir steigėjų įgaliotiniai pasirašo sąraše.
3) Ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo steigimo sutarties pasirašymo datos steigėjai sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Susirinkimas priima nutarimą dėl bendrovės steigimo, patvirtina steigėjų pranešimus, priima bendrovės įstatus, išrenka bendrovės valdybos narius ir revizijos komisiją.
Steigiamajame pranešime turi būti nurodyta:
1) Steigėjų vardai, pavardės, paso duomenys;
2) Bendrovės pavadinimas ir veiklos tikslai;
3) Bendrovės pradinių įnašų dydis;
4) Asmeninio turto priėmimo ir įvertinimo tvarka;
5) Steigimo išlaidos.
Bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:
1) Bendrovės pavadinimas ir būstinės adresas;
2) Bendrovės tikslas, veiklos pobūdis ir funkcionavimo laikotarpis;
3) Bendrovės pagrindinio kapitalo didinimo ir mažinimo, pajų dydžio pasikeitimo, grąžinimo ar perleidimo bendrovės nariams bei kitiems asmenims tvarka;
4) Bendrovės administracijos ir narių turtiniai ir darbo santykiai;
5) Bendrovės organizacinės valdymo struktūros, valdybos ir revizijos komisijos (revizoriaus) rinkimų tvarka, teisės ir pareigos;
6) Narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo bei balsavimo tvarka;
7) Darbo užmokesčio ir pelno skirstymo tvarka;
8) Rezervinio kapitalo fondo ir kitų fondų sudarymo tvarka;
9) Bendrovės reorganizavimo, likvidavimo ir turto paskirstymo nariams tvarka.
Steigiamajame susirinkime priėmus sprendimą apie bendrovės įkūrimą, patvirtinus įstatus ir išrinkus vadovaujančias institucijas, steigėjų grupės funkcijos yra perduodamos bendrovės valdybai.
4. bendrovės valdyba atlieka tokius darbus:
1) pateikia bendrovės įstatus tvirtinti apylinkės viršaičiui ir užregistruoja rajono savivaldybėje;
2) ne vėliau kaip per mėnesį nuo steigiamojo susirinkimo sprendimo įsteigia bendrovę, įregistruoja ją rajono savivaldybėje.
Įregistruojant būtina pateikti dokumentus:
1) pareiškimą įregistruoti bendrovę;
2) steigimo sutartį arba jos nuorašą;
3) bendrovės steigimo ataskaitą;
4) revizoriaus išvadą dėl šios ataskaitos;
5) bendrovės įstatus arba jų nuorašą;
6) bendrovės filialų (jeigu tokie būtų įkurti) įstatus;
7) leidimą (licenciją) užsiimti komercine veikla;
Pažymas apie įstatų registravimą ir įmonės registravimo mokesčių sumokėjimą.

Leave a Comment