Migracija

Turinys
Įvadas 3p.
1. Migracijos faktoriai 4p.
2. Migracija Lietuvoje 4p.
3. Nelegali migracija 5p.
4. Migracija ES 6p.
Išvados 8p.
Literatūra 9p.

Įvadas
Nuo seniausiu laikų žmonija nepasižymi sėslumu. Priešistorinių laikų migracija – tai laipsniškas atsakas į aplinkos ir klimato kitimus, kas trukdavo ištisus šimtmečius. Šiuolaikinę migraciją sąlygoja jau ne klimatas ar aplinka, o socialinės ir politinės jėgos. Žmonės bėga nuo politinės priespaudos, nuo religinės arba rasinės diskriminacijos, ieško darbo, važiuoja mokytis.
Mano tema yra gana aktuali, kadangi kiekvienais metais pasaulyje pastebimas migracijos augimas. Šiuo metu iš Lietuvos išvyksta, emigruoja pakankamai daug žmonių. Išvykti iš Lietuvos paprastai linkę jaunesni žmonės, išsimoklinę, nesusisaistę saantuokos ryšiais, turintys arba labai mažas, arba labai dideles pajamas piliečiai, taip pat bedarbiai.
Savo referate bandysiu trumpai apžvelgti migracijos padėtį Lietuvoje ir Europoje. Atskleisti pagrindines migracijos priežastis.

Migracijos procesą sudaro dvi pagrindinės kryptys: vidinė migracija, apimanti gyventojų persikėlimus valstybės viduje ir išorinė arba tarptautinė migracija, apimanti gyventojų persikėlimus į užsienio valstybes ir iš užsienio valstybių. Tiek vienos, tiek kitos migracijos priežastys kartais būna vienodos. Pavyzdžiui, darbo stygius, skurdas. Tai verčia žmones keliauti. Kiekvienais metais pasaulyje pastebimas migracijos augimas.
Migracijos faktoriai
Kiekvieno individo sprendimą migruoti leemia:
• stumiantieji faktoriai iš jo gimtinės;
• pritraukiantieji faktoriai ten, kur jis vyksta.
Stumiantieji faktoriai – tai bedarbystė, ekonominiai sunkumai, maisto stoka, rasinė arba religinė diskriminacija, bloga gamtinė aplinka, gyventojų tankumas. Traukiantieji faktoriai – darbas, pigi (anksčiau – laisva) žemė, politinė ir religinė laisvė, galimybė mokytis. Šių fa

aktorių įtaka yra selektyvi. Blogos sąlygos ir beteisiškumas gimtinėje skatina ieškoti vietos kitur, bet įpratimas ir prisirišimas prie tėvynės bei draugų gali sulaikyti. Masinė migracija vyksta tik tada, kai ekonominės arba darbo galimybės labai aiškiai skiriasi. Tos pačios jėgos skatina migruoti šalies viduje, tarp jos rajonų arba tarp miesto ir kaimo.
Migraciją skatina ir politiniai motyvai. Kai nacistinėje Vokietijoje prasidėjo rasiniai persekiojimai, iš jos tuoj pat pradėjo bėgti žydai ir nežydai, nors mažai kas dar tada galėjo žinoti apie steigiamas mirties stovyklas.
Migracija Lietuvoje
Atkūrus nepriklausomybę ir subyrėjus Sovietų Sąjungai, Lietuvoje iš esmės pasikeitė migracijos srautų pobūdis. Iki to laiko vyko nekontroliuojama gyventojų migracija, ypač iš buvusios TSRS. Baltijos šalys buvusioje TSRS buvo vienintelės, į kurias daugiau atvykdavo gyventojų nei iš jų išvykdavo. Šiuo meetu situacija iš esmės pasikeitusi. 2003 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje gyveno 3462600 žmonių. Gyventojų skaičius dėl didelio neigiamo natūralaus prieaugio (-11 tūkst. žmonių) ir dėl migracijos procesų (2 tūkst. žmonių daugiau išvyko iš Lietuvos Respublikos, nei atvyko) 2002 m. sumažėjo 13 tūkst. žmonių. Ši tendencija Lietuvos Respublikoje išlieka jau keletą pastarųjų metų.
Bet kuris Europos Sąjungos valstybės pilietis turi teisę ne tik laisvai judėti po visų ES šalių teritoriją darbo reikalais, bet ir pasilikti gyventi pasirinktoje šalyje su šeima, naudotis tomis pačiomis įdarbinimo, darbo, profesinio mokymo, so
ocialinėmis garantijomis kaip ir tos valstybės piliečiai, taip pat pasilikti joje pasibaigus darbo santykiams. Lietuva taip pat tuoj taps Europos Sąjungos nare.
Kiek Lietuvos piliečių šiuo metu yra legaliai įsitvirtinusių ES šalių narių darbo rinkose, niekas tiksliai negali pasakyti. Neoficialiais duomenimis, užsienyje dirba apie 6 – 8 tūkst. Mūsų piliečių.
Išvykti iš Lietuvos paprastai linkę jaunesni žmonės (iki 34 metų), išsimokslinę, nesusisaistę santuokos ryšiais, turintys arba labai mažas , arba labai dideles pajamas piliečiai, taip pat bedarbiai. Palikti Lietuvą dažniau ryžtasi darbdaviai bei savarankiški darbuotojai nei samdomi. Vyresni žmonės mažiau migruoja, dėl kalbos barjero, dėl socialinės aplinkos. Kitokia socialinė ir kultūrinę aplinka irgi yra reikšminga kliūtis. Žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą, greičiau įauga į naują aplinką.
Svarbiausios priežastys – galimybė gauti didesnes pajamas, geresnė padėtis darbo rinkoje, nedidelis geografinis atstumas, politinės ar tautinės problemos savoje šalyje. Lietuviams, kaip ir kitų ES šalių kandidačių piliečiams, šiuo metu aktualiausia, ko gero, būtų pagerinti savo materialinę padėtį.
Vienam dabartinių šalių kandidačių gyventojui tenkanti BVP dalis nesiekia 50 proc. ES vidurkio, o atlyginimai – nei 10-12 proc. ES vidurkio, todėl galima tvirtinti, kad žmones sudomins perspektyvos užsidirbti daugiau pinigų ES šalyse.
Nelegali migracija
Nelegali migracija didelė problema visame pasaulyje. Galime išskirti dvi pagrindines šio reiškinio kryptis – nelegalią ir kontrabandinę migraciją. Nelegalūs migrantai – turi dokumentus ir įvažiuoja – turi vizą, tačiau pasibaigęs jos ga
aliojimo laikas. Kontrabandiniai – nežinia kokiais keliais patekę į šalį ir neturintys dokumentų. Tokie migrantai ir sulaikomi Lietuvoje. Migrantai norėdami patekti į Vakarus, Lietuva naudojasi kaip tranzitine šalimi. Lietuva nėra galutinė šalis, į kurią jie vyksta. Jų tikslas – Vakarai, su šia nelegalių migrantų problema buvo susidūrusi Latvija, Estija. Lietuva nelegaliems migrantams yra palankesnė šalis, nes turi sausumos sieną su Vakarais. Todėl vykdami į Lietuvą jie tikisi vis tiek patekti į Vakarus. 2002 m. nelegalios migracijos srautas per Lietuvą, palyginti su 2001 m., beveik nepakito. 2002 m. sulaikyta 114 nelegalių migrantų (2001 m. – 107), iš jų Vietnamo piliečių buvo 35,1%, Indijos – 18,4%, Turkijos – 11,4%. Nebepastebima, kad nelegalūs migrantai keliautų per Lietuvos Respubliką didelėmis grupėmis (iki 100 žmonių), kaip buvo įprasta anksčiau.

Jau keletą metų nelegalios migracijos rodiklis išlieka stabilus. Tai, kad nelegalių migrantų nedaugėja, sąlygoja valstybės sienų apsaugos sustiprinimas, profesionalių valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ugdymas, taip pat atitinkamų policijos tarnybų dėmesys nusikalstamoms grupuotėms, organizuojančioms nelegalių migrantų gabenimą į Lietuvos Respubliką, šalies viduje ir iš jos į užsienio valstybes.
Migracija Europos Sąjungoje
Būtina išskirti dvi geografinio mobilumo rūšis: ES piliečių migracijos srautus ir trečiųjų šalių atstovų atvykimą į ES. Europos piliečiai gali įsidarbinti bet kurioje šalyje narėje ir ten apsigyventi, nepatirdami jokios diskriminacijos.
Keičiantis darbo rinkos poreikiams, mobilumas ja suteikia lankstumo. Skirtinos dvi jo dimensijos: profesinė ir geografinė. Profesinis mobilumas, vadinamasis “iš darbo į darbą”, ta

apo reikšmingu veiksniu darbo jėgai prisitaikant prie naujų ekonominių sąlygų. Geografinis mobilumas vaidina svarbų vaidmenį, kai trūksta darbo jėgos.
Pastaroji žmonių judėjimo forma turi nemažai socialinių ir kultūrinių padarinių. Didėjantis trečiųjų šalių imigrantų srautas keičia sociaekonomines sąlygas šeimininkų kraštuose, tačiau kartu ir praturtina visuomenę platesne multikultūrine sankloda.
Šiuo metu ES šalyse gyventojų judėjimas nėra gana didelis. Es piliečiai gyvenamąją vietą keičia gana retai. Būtina pažymėti,kad iš tų piliečių net 68 proc. tik persikėlė į kitą būstą tame pačiame mieste ar kaime, o į kitą ES šalį kėlėsi gyventi tik 5 proc. Pagrindinės persikėlimo priežastys yra šios: šeimyninės, būsto ir darbo.
Judėjimo sumažėjimas pastaraisiais dešimtmečiais paaiškinamas tuo, kad pietinė Europa padarė ekonominę pažangą, besivydama klestinčius Europos partnerius, todėl migracijos srauto iš ten beveik nėra. Be to, dabartinė žinių ekonomika reikalauja tik aukštos kvalfikacijos darbuotojų, tai lemia migraciją.
Kiti reikšmingi ES mobilumo trugdžiai būtų tokie:
kalbos barjeras. 47 proc. europiečių moka tik savo gimtąją kalbą, o gyventi kitoje šalyje sutiktų 29 proc. europos piliečių.
socialinė aplinka. Šeimos ryšių trūkumas, kitokia socialinė ir kultūrinė aplinka irgi yra reikšminga kliūtis. Žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, greičiau įauga į naują aplinką.
didėjantis moterų įsiliejimas į darbo rinką. Keltis į kitą šalį abiem sutuoktiniams yra sunkiau, nes reikia rasti darbą dviem dažnai skirtingų profesijų žmonėms.
būsto problema. Gyvenimo sąlygos visoje Europoje reikšmingai pagerėjo, todėl migrantai sutinka keltis ne į bet kokį būstą. Be to, pasirodo, kad visoje Europoje dar trūksta tinkamų namų, butų, nauji būstai kainuoja nemažus pinigus.
Europos jaunimas yra daug aktyvesnis. Dauguma jaunimo (15–24 m. 45 proc. ir 25–39 m. 60 proc.) per pastarąjį dešimtmetį bent kartą pajudėjo iš savo gyvenamosios vietos dėl šeimyninių, darbo ir mokslo priežasčių. Jaunimas veržiasi į didžiuosius miestus, kur gali surasti priimtinas darbo, mokslo ir gyvenimo sąlygas. Beje, Europos pietuose jaunimas kur kas sunkiau atsiskiria nuo tėvų lizdo nei šiauriečiai.
Svarbiausia migrantų srauto priežastis būtų pajamų bei darbo rinkos padėties skirtumai tarp dabartinių ir būsimųjų šalių narių.

Išvados
Galima išskirti šias svarbiausias priežastis dėl kurių žmonės migruoja – tai galimybė gauti didesnes pajamas, geresnė padėtis darbo rinkoje, nedidelis geografinis atstumas, politinės ar tautinės problemos savoje šalyje. Lietuviams, kaip ir kitų ES šalių kandidačių piliečiams, šiuo metu aktualiausia, ko gero, būtų pagerinti savo materialinę padėtį. Svarbiausia migrantų srauto priežastis būtų pajamų bei darbo rinkos padėties skirtumai tarp dabartinių ir būsimųjų šalių narių.
Iš Lietuvos išvyksta pakankamai daug jaunimo, kurie važiuoja studijuoti, ieškoti geresnių darbo sąlygų. Dažniausiai išvyksta turintys aukštąjį išsilavinimą, nes užsienyje geresnės darbo sąlygos, gaunamos didesnės pajamos. Lietuvą palieka pakankamai daug gerų specialistų.

Literatūra:
1. Broom Socialogija. Esminiai tekstai ir pavyzdžiai.–Vilnius: 1992.
2. Junevičius A. Lietuvių sėslumas turėtų nuraminti europiečius//Kauno diena. – 2002. Sau. 5 – P. 18
3. Grinys E. Migracijos problema pasaulyje ir Lietuvoje//Lietuvos aidas. – 1996. Bal. 16 – P. 11
4. Jaskevičius K. Europa – sėslus kontinentas//Atgimimas. – 1994. Gruo.14 – P. 11

Leave a Comment