Viešojo matinimo įmonių darbuotojų higiena
Asmens higienos įgūdžiai žmogui dažniausiai suformuojami vaikystėje. Kiekvienas prisimename tėvų, senelių, mokytojų pamokymus, patarimus ar net perspėjimus, kad neužmirštumėme plautis rankas, trumpai kirptis nagus, dėvėti visuomet švarius drabužius.
Kiek ankstėliau atėjęs į darbą viešojo maitinimo įmonėje, darbuotojas turėtų nusiprausti. Idealu, jei įmonėje yra dušas, tuomet švariai nusiprausęs darbuotojas persirengia švariais, naujais darbo drabužiais. Blogesnės sąlygos asmens higienai palaikyti pasitaiko tose viešojo maitinimo įmonėse, kuriose nėra įrengtų dušo patalpų, o yra tik praustuvės. Tuomet kiekvienam darbuotojui paliekama galimybė tik dažnai iki alkūnių plautis rankas.
Viešojo maitinimo įmonėse praustuvės privalo būti įrengiamos šalia tualeto patalpos, buitinėse, gamybinėse patalpose, ypač ten, kur vyrauja nešvariausi darbai ar atliekamos procedūros reikalauja labai dažnai plautis rankas, kad būtų įmanoma gamybos procese užtikrinti aukštų higienos standartų laikymąsi. Šiuolaikinėje viešojo maitinimo įmonėje prie plautuvės privaloma tvarka montuojami tokie priklausiniai: veidrodis, šepetėliai rankoms plauti ar panagėms gramdyti, skystas dezinfekuojamasis muilas (flakone ar laikiklyje, sumontuotame ant sienos), laikiklis su vienkartiniais popieriniais rankšluosčiais ar vienkartinėmis popierinėmis servetėlėmis, blogiausiu atveju – elektrinis rankų džiovintuvas. Panaudotiems popieriniams rankšluosčiams surinkti turėtų būti skiriama pakankamo dydžio talpykla. Ant sienos privaloma iškabinti rankų plovimo taisykles ar vaizdinę informaciją, kaip tinkamai plauti rankas su tam skirtomis priemonėmis. Dažnai detergentais (plovimo, dezinfekuojamosiomis medžiagomis) prekiaujančios firmos parengia gražius, savo preparatus pristatančius rankų plovimo plakatus, plėveles ir t.t. Vaizdinės rankų plovimo medžiagos, pakabintos ant sienos gerai matomoje, apšviestoje vietoje, reikia tam, kad darbuotojas, pamiršęs rankų plovimo taisykles, galėtų kuo greičiau jas prisiminti.
Darbuotojai privalo kruopščiai plautis rankas su muilu šiltu, tekančiu geriamos kokybės vandeniu, jei būtina, dezinfekuoti tik oficialiai leidžiamais preparatais ar antiseptiniais (spiritiniais) tirpalais.
Darbuotojų nagai turi būti nelakuoti, trumpai nukirpti, panagės visada švarios, rankų oda visada turi būti sveika, be žaizdelių ir įtrūkimų, dirbama be žiedų (jei sunku numauti, leidžiama dirbti tik su sutoktuviniu žiedu, be rankinių laikrodžių, apyrankių, auskarų).
Rankos visada turi būti plaunamos ir dezinfekuojamos pasinaudojus tualetu, lietus užterštus daiktus, darbuotojai plauna rankas taip dažnai, kiek to reikia gerai higienos praktikai užtikrinti (rankų plovimo su dezinfekuojamąja medžiaga ekspozicija turėtų būti ne trumpesnė kaip 1 minutė), jei kitaip nenurodyta gamintojo pateiktoje instrukcijoje.
Darbuotojai, tvarkę žaliavas arba tarpinius produktus, galinčius užteršti gatavą maistą, turi pasikeisti visus darbo drabužius, švariai nusiplauti ir išdezinfekuoti rankas. Jeigu darbe mūvimos pirštinės, jos turi atitikti higienos reikalavimus (švarios, nesuplyšusios ir pan.). Prieš apsimaudami pirštines, darbuotojai privalo kruopščiai nusiplauti rankas.
Rankų plovimo ir dezinfekavimo būdą darbuotojams nurodo viešojo maitinimo įmonėje paskirtas atsakingas asmuo, kuris paruošia ar įvertina esamą rankų plovimo vaizdinę medžiagą bei kontroliuoja patį rankų plovimo procesą.
Elektrinį džiovintuvą naudoti maisto tvarkymo vietoje draudžiama, leidžiama tik buitinėse patalpose.
Higienos mokymas
Viešojo maitinimo įmonių darbuotojai higienos įgūdžių mokomi Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Darbuotojai higienos įgūdžių mokosi prieš pradėdami savo profesinę veiklą maisto tvarkymo skyriuje ir vėliau vieną kartą per dvejus metus, tačiau įvykus ūmių infekcinių žarnyno ligų protrūkiui dėl maisto tvarkymo įmonės darbuotojų kaltės, taip pat nustačius, kad darbuotojai primiršo įgytas žinias, jiems gali būti liepta pakartoti higienos mokymo kursą.
Kartą per mėnesį darbo vietoje turi būti organizuojamas trumpalaikis darbuotojų higienos mokymas, kuriame nagrinėjama ne tik patiekalų gamybos technologija, bet ir analizuojamos pastebėtos darbuotojų darbo klaidos, bendrieji ir specifiniai higienos klausimai, higieninio priešepideminio režimo pažeidimai, nekokybiško ar nesaugaus maisto gamybos bei nepatenkinamų laboratorinių tyrimų rezultatų priežastys. Darbuotojai privalo nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją, tobulinti darbo įgūdžius, plėsti higienos žinias, nors jų vidinis mokymas trunka vos 5–10 min., tačiau reguliariai kartojamos higienos žinios duoda gerų ir patikimų rezultatų. Viešojo maitinimo įmonių darbuotojai nuolatos turi rūpintis profesinės kvalifikacijos kėlimu, vadovas privalo sudaryti visas sąlygas įmonių profesiniam tobulumui siekti, skatinti darbuotojus įgyti naujų, jų darbui reikalingų žinių, įgūdžių, kvalifikacijos. Viešojo maitinimo įmonių darbuotojai vidinio mokymo, kvalifikacijos kėlimo, higienos ugdymo kursuose turi įgyti pakankamą jų darbui atlikti higienos įgūdžių lygį, įgyti higienos įgūdžiai turi būti kontroliuojami, kai kurios žinios nuolat kartojamos, higienos įgūdžiams sustiprinti svarbiuose taškuose – tualeto prieškambaryje, gamybos patalpose – turi būti iškabinta vaizdinė informacija, taisyklės, kaip taisyklingai plautis rankas, indų plovykloje – kaip tinkamai plauti indus ir t.t.
Darbuotojų sveikata
Viešojo maitinimo įmonių darbuotojai tikrintis sveikatą privalo Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka pradėdami savo profesinę karjerą ir vėliau periodiškai tam tikra nustatyta tvarka.
Į viešojo maitinimo įmonę priimami nauji darbuotojai, asmens sveikatos knygutėje turintys žymą „Dirbti leidžiama“. Tai taikoma ir praktikantams, studentams, moksleiviams bei sezoniniams darbuotojams, kurie į viešojo maitinimo įmonę dirbti priimami tik asmens sveikatos knygutėse turintys minėtą žymą. Darbuotojai taip pat privalo sveikatą tikrintis periodiškai Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, nustatytu dažnumu. Tačiau išskirtiniais atvejais, įvykus žarnyno ūmių infekcinių ligų protrūkiui dėl maisto tvarkymo įmonės darbuotojų kaltės, darbuotojai gali būti nukreipti dar kartą pasitikrinti sveikatos būklę, ligai ar bakterijų platinimui nustatyti.
Viešojo maitinimo įmonėje smulkių sužeidimų profilaktikai turi būti sukomplektuota pirmosios medicininės pagalbos vaistinėlė. Smulkių sužeidimų profilaktikai gali būti naudojami guminiai antpirščiai, kurie turi būti vandeniui atsparūs, ryškių spalvų pleistrai ar kita apsauginė danga bei vienkartinės pirštinės. Šias apsaugos priemones darbuotojai nuolat privalo turėti po ranka. Susižeidusiam darbuotojui turi būti suteikta pirmoji medicinos pagalba, jeigu reikia, nedelsiant kviečiamas gydytojas. Mėsos pirminio apdorojimo skyriuje mėsos pjaustymo procedūrų metu turi būti mūvimos metalizuotos apsauginės pirštinės Darbuotojai negali liesti maisto, jeigu jų rankos sužeistos, kraujuoja arba su pūliuojančiomis žaizdomis.
Vaistinėlė turi būti padėta matomoje ir darbuotojams darbo metu prieinamoje vietoje, nuolatos visiškai sukomplektuota, vaistinėlės turinys nuolat turi būti patikrinamas, atnaujinamas arba pakeičiamas. Darbuotojai turi būti apmokyti suteikti pirmąją medicininę pagalbą.
Vadovo informavimas Sveikatos sutrikimą pajutęs darbuotojas (pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas ar kt.) turi prieš darbo pradžią ar nedelsdamas pranešti apie tai atsakingam asmeniui ar vadovui, būtina pranešti susirgus šeimos nariams (užkrečiamomis ūmiomis žarnyno infekcinėmis ligomis ir kt.), nes viešojo maitinimo įmonės administracija yra atsakinga, kad susižeidę ar sergantys darbuotojai neužkrėstų maisto. Įmonės vadovas privalo neleisti dirbti maisto tvarkymo skyriuje darbuotojams, jei jie viduriuoja, serga gelta, vemia, karščiuoja, skauda gerklę, pakilusi jų kūno temperatūra, teka išskyros iš nosies, ausų, akių, pastebima užkrėsta ar atvira žaizda, pastebima odos liga ant rankų, plaštakų, galvos, kaklo, veido, nustatyta, kad yra bakterijų platintojai, serga ūmia infekcine žarnyno liga ir kt. Pasveikęs viešojo maitinimo įmonės darbuotojas vėl gali dirbti ankstesnius darbus, turėdamas asmens sveikatos knygutėje žymą „Sveikas“ arba „Dirbti leidžiama“.
Draudimai maisto tvarkymo vietose
Viešojo maitinimo įmonių darbuotojams maisto tvarkymo vietose draudžiama valgyti ar ragauti gaminamą maistą, kramtyti, rūkyti, spjaudyti, kosėti, čiaudėti, seilėti pirštus.
Viešojo maitinimo įmonėse įėjimas į gamybos patalpas turi būti kontroliuojamas, pašalinių, ne gamyboje dirbančių asmenų įėjimas į gamybos patalpas turi būti registruojamas, kontroliuojantys asmenys, kiti svečiai, esant reikalui, gali būti įleidžiami į maisto tvarkymo patalpas, tačiau privalo vilkėti apsauginius drabužius, dėvėti galvos apdangalus, avėti specialią darbo avalynę, nusiplauti rankas, laikytis higienos įgūdžių, netrukdyti gamybos procesui. Viešojo maitinimo įmonėje visi darbuotojai privalo turėti higienos įgūdžių, juos taikyti savo darbe, taip pat maisto tvarkymo vietoje neleidžiama laikyti asmeninių daiktų ir drabužių, darbuotojai darbe privalo būti švarūs, dėvėti švarią ir tvarkingą darbo aprangą, o rūkyti ir maitintis turi būti skiriama atskira patalpa, nes darbo vietoje draudžiama rūkyti ir valgyti.
Tai svarbiausieji asmens ir darbo higienai keliami reikalavimai viešojo maitinimo įmonių darbuotojams, kurių laikymasis yra privalomas ir kontroliuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.