PARENGTŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS
1. Bendrovės steigimo sutartis……………………………………………………………… 2. Prašymas įregistruoti įmonę……………………………………………………………… 3. Registravimo duomenys įtraukimui į LR įmonių rejestrą………………………….……. 4. Banko pažyma…………………………………………………………………………… 5. Įmonės registravimo pažymėjimas………………………………………………….…… 6. Firmos vardo liudijimas………………………………………………………………….. 7. Bendrovės steigimo ataskaita…………………………………………………………….. 8. Steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolas………………………………………… 9. Valdybos posėdžio protokolas…………………………………………………………… 10. Įstatai……………………………………………………………………………… 11. Valdybos darbo reglamentas…………………………………………………………… 12. Administracijos vadovo darbo reglamentas……………………………………………… 13. Revizoriaus darbo reglamentas………………………………………………………… 14. Vidaus darbo tvarkos tasyklės…………………………………………………………… 15. Apmokėjimo už darbą nuostatai…………………………………………………….….
Uždarosios akcinės bendrovės“EGLĖ IR CO”
STEIGIMO SUTARTIS
Kaunas ______________________
Mes, Eglė Navickienė, a/k 37012040615, paso Nr. LB 562698, gyv. Vijoklių g. 56-11, Kaune,Audrius Makarevičius,a/k 37210083412, paso Nr. LD 471532, gyv. Pievų g. 21-12, Kaune, Linas Sakalauskas, a/k 36905223615, paso Nr. LB 482953, gyv. Partizanų g. 160-39, Kaune,Povilas Vainiūnas, a/k 36804302876, paso Nr. LB 578669, gyv. Kumelių g. 12,. Kaune,nutarėme įsteigti uždarąją akcinę bendrovę “EGLĖ IR Co”, (toliau vadinama “Bendrovė”) ir sudarėme šią sutartį.
1. Bendrovės statusas ir adresas
1.1. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė. Ji yra juridinis asmuo ir veikia, remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir Bendrovės įstatais.Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kuria privalo įmokėti už akcijas.1.2. Bendrovė įgauna juridinio asmens teises, įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka.1.3. Pagrindinė bendrovės būstinė yra adresu : Ramunių g. 10, Kaunas
2. Bendrovės veiklos pobūdis
Bendrovės veiklos pobūdis: sporto populiarinimas, sporto paslaugų teikimas gyventojams.
3. Bendrovės įstatinis kapitalas
3.1. Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 110 000,- (šimtas dešimt tūkstančių) litų piniginiais ir turtiniais įnašais. Visas kapitalas nuosavas akcinis.3.2. Visos akcijos – paprastos vardinės. Viso akcijų – 100. Vienos akcijos nominali vertė 110,- (vienas šimtas ir dešimt) litų. Vienos akcijos emisijos kaina 110,- (vienas šimtas ir dešimt) litų.3.3. Visas įstatinis kapitalas ir įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų klases gali būti keičiami iki Bendrovės įregistravimo steigėjų sprendimu, o ją įregistravus, tik esant steigėjų sutikimui.
4. Steigėjų įnašai ir jų perdavimo bendrovei tvarka
Steigėjai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos privalo atidaryti kaupiamąją sąskaitą banke ir apmoka pasirašytų akcijų emisijos kainas.Steigėjos Eglės Navickienės įnašas yra 38500,- litų , kas sudaro 350 paprastųjų vardinių akcijų.Steigėjo Audriaus Makarevičiaus, įnašas yra 33000,- litų, kas sudaro 300 paprastųjų vardinių akcijų.Steigėjo Lino Sakalausko, įnašas yra 22000,- litų, kas sudaro 200 paprastųjų vardinių akcijų.Steigėjo Povilo Vainiūno, įnašas yra 27500,- litų, kas sudaro 250 paprastųjų vardinių akcijų.
5. Bendrovės valdymo organai
Aukščiausias Bendrovės valdymo organas yra akcininkų susirinkimas. Jis renka valdybą. Stebėtojų taryba nesudaroma.
6. Steigėjų susirinkimai ir sprendimų priėmimas
Bendrovės steigimo klausimus steigėjas sprendžia posėdžiuose. Visi posėdžiai protokoluojami.
7. Steigėjų teisės, pareigos ir atsakomybė
7.1. Steigėjas Audrius Makarevičius iki Bendrovės įregistravimo gali Bendrovės vardu sudaryti sandorius ir pasirašyti kitus juridinius aktus.7.2 Steigėjo pareigos:– ne vėliau kaip per 10 dienų nuo akto pasirašymo parengti bendrovės įstatų projektą;– per tris mėnesius nuo akto pasirašymo pateikti Rejestro tvarkytojai visus Rejestro įstatyme numatytus registravimo dokumentus .
7.3. Terminas “atlyginti nuostolius “ reiškia steigėjo padarytų tiesioginių nuostolių, pažeidus sutartį, atlyginimą. Netiesioginiai nuostoliai ir prarastos galimybės neatlyginamos.
8. Steigėjų teisių perdavimo tvarka ir laikas
Bendrovė steigiama uždaru būdu. Bendrovės akcininkai yra tik jos steigėjai. Steigėjai perduoda savo teises Bendrovės valdymo organams po jos įregistravimo.
9. Steigimo kaštų kompensavimas.
Steigėjas steigimo išlaidas padengia iš savų lėšų kurios vėliau, pagrindus dokumentais, steigėjui bus kompensuojamos iš būsimo Bendrovės pelno. Atlyginimas už steigimą nenumatomas.
10. Sutarties įsigaliojimas
Sutartis turi būti notariškai patvirtinta. Ji įsigalioja nuo jos patvirtinimo momento.
Surašyti ir patvirtinti keturi šios sutarties egzemplioriai, kurių vienas saugomas Kauno notarų biure, o kiti atiduoti steigėjams.
Steigėjas Audrius Makarevičius _____________________
__________________________
Aš, _________________________________________________________________sutartį, pasirašytą Audriaus Makarevičiaus, tvirtinu. Registras ____________________Atlyginimas____________________Notaras ____________________
Uždarosios akcinės bendrovės “Eglė ir Co” steigiamojo akcininkų susirinkimo,įvykusio 2001 m. spalio 12 d. KaunePROTOKOLAS Nr. 1
Įstatinio kapitalo suma – 110 000 Lt.Vienos akcijos nominalioji vertė – 110 Lt.Bendras akcijų (balsų) skaičius – 1000.Susirinkime dalyvauja:1. Audrius Makarevičius, turintis 300 akcijų.2. Linas Sakalauskas, turintis 200 akcijų.3. Povilas Vainiūnas, turintis 250 akcijų.4. Eglė Navickienė, turinti 350 akcijų.Susirinkime dalyvauja visi bendrovės akcininkai, t.y. atstovaujamos 1000 akcijų iš 1000.
DARBOTVARKĖ:1. UAB “Eglė ir Co” steigimo ataskaitos tvirtinimas.2. UAB “Eglė ir Co” įstatų tvirtinimas.3. UAB “Eglė ir Co” valdybos rinkimai.
SVARSTYTA: Susirinkimo pirmininko, sekretoriaus ir akcininko, įgalioto pasirašyti protololą, rinkimai.Eglė Navickienė pasiūlė susirinkimo pirmininku išrinkti L. Sakalauską, susirinkimo sekretoriumi – P. Vainiūną, o A.Makarevičių – akcininku, įgaliotu pasirašyti susirinkimo protokolą. Kitų kandidatų ir pasiūlymų nebuvo.
BALSAVIMO REZULTATAI: Už – 1000 balsų. Prieš – 0 balsų. Susilaikė – 0 balsų.Nutarimas susirinkimo pirmininku išrinkti L. Sakalauską, susirinkimo sekretoriumi – P. Vainiūną, o A. Makarevičių – akcininku, įgaliotu pasirašyti susirinkimo protokolą, priimtas.
SVARSTYTA: Steigiamojo akcininkų susirinkimo darbotvarkės patvirtinimas.Susirinkimo pirmininkas pristatė darbotvarkę:1. UAB “Eglė ir Co” steigimo ataskaitos tvirtinimas.2. UAB “Eglė ir Co” įstatų tvirtinimas.3. UAB “Eglė ir Co” valdybos rinkimai.NUTARIMAS: Patvirtinti akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
BALSAVIMO REZULTATAI: Už – 1000 balsų. Prieš – 0 balsų. Susilaikė – 0 balsų.Nutarimas patvirtinti susirinkimo darbotvarkę priimtas.
I. SVARSTYTA: UAB “Eglė ir Co” steigimo ataskaitos tvirtinimas. Steigėjas-iždininkas Audrius Makarevičius pristatė UAB “Eglė ir Co” steigimo ataskaitą.A. Makarevičius informavo, kas visos steigimo išlaidos – 600Lt (šeši šimtai litų), kurias padengė jis asmeniškiai. Jis pasiūlė, kad UAB “Eglė ir Co”, atsižvelgdama į sutarties sąlygas, jam kompensuotų visas steigimo išlaidas.
Prieštaravimų ar pastabų nebuvo pareikšta.Susirinkimo pirmininkas informavo, kad pagal LR akcinių bendrovių įstatymą steigėjas neturi teisės dalyvauti balsavime, kai svarstomas klausimas dėl jo padarytų išlaidų kompensavimo. Dėl šios priežasties A. Makarevičius balsavime nedalyvauja.NUTARIMAS: Patvirtinti steigėjo iždininko pristatytą steigimo ataskaitą bei iš UAB “Eglė ir Co” lėšų kompensuoti A. Makarevičiui įmonės steigimo išlaida – 600 Lt.BALSAVIMO REZULTATAI: Už – 700 balsų. Prieš – 0 balsų. Susilaikė – 0 balsų.(PASTABA: A. Makarevičius, turintis 300 balsų, balsavime nedalyvavo).Nutarimas, patvirtinti pateiktą steigimo ataskaitą bei iš UAB “Eglė ir Co” lėšų kompensuoti steigėjui A. Makarevičiui įmonės steigimo išlaidas, priimtas.II. SVARSTYTA: Uždarosios akcinės bendrovės “Eglė ir Co” įstatų tvirtinimas.Steigėjas Audrius Makarevičius , steigimo sutartimi įpareigotas parengti steigiamos bendrovės įstatus, pristatė UAB “Eglė ir Co” įstatus (kiekvienam akcininkui įteikė po vieną įstatų projektą). Akcininkams susipažinus su įstatų projektu, susirinkimo pirmininkas pasiteiravo, ar yra pastabų, pasiūlymų bei prieštaravimų dėl UAB “Eglė ir Co” įstatų projekto. Prieštaravimų ar pastabų nebuvo pareikšta.NUTARIMAS: Patvirtinti UAB “Eglė ir Co”įstatus BALSAVIMO REZULTATAI: Už – 1000 balsų. Prieš – 0 balsų. Susilaikė – 0 balsų.Nutarimas – patvirtinti UAB “Eglė ir Co”įstatus priimtas.III. SVARSTYTA: Uždarosios akcinės bendrovės “Eglė ir Co” valdybos rinkimai.1. Susirinkimo sekretorius pasiūlė į UAB “Eglė ir Co” valdybos narius šiuos asmenis: Eglę Navickienę, Loretą Makarevičienę ir Povilą Vainiūną.2. Susirinkimo sekretorius pasiūlė valdybai įgaliojimus suteikti nuo 2001 m. spalio 12 dienos.Susirinkimo sekretorius pasiteiravo, ar yra pastabų, pasiūlymų ar prieštaravimų dėl pateiktų kandidatūrų. Kadangi prieštaravimų ar pastabų nepareikšta, siūloma UAB “Eglė ir Co” valdybą patvirtinti bendru balsavimu.NUTARIMAS: išrinkti UAB”Eglė ir Co” valdybos nariais Eglę Navickienę, Loretą Makarevičienę ir Povilą Vainiūną. BALSAVIMO REZULTATAI: Už – 1000 balsų. Prieš – 0 balsų. Susilaikė – 0 balsų.1. Nutarimas išrinkti UAB”Eglė ir Co” valdybos nariais Eglę Navickienę, Loretą Makarevičienę ir Povilą Vainiūną priimtas.2. Valdybai įgaliojimus suteikti nuo 2001 m. spalio 12 dienos.Priedai:1. UAB”Eglė ir Co” akcininkų, dalyvaujančių 2001 m. spalio 12 d. steigiamajame akcininkų susirinkime, registracijos sąrašas.2. UAB”Eglė ir Co” steigimo ataskaita.
Susirinkimo pirmininkas L Sakal_ Linas SakalauskasSusirinkimo sekretorius P.Vain_ Povilas VainiūnasAkcininkas, įgaliotas pasirašyti A.Makar_ Audrius Makarevičiussteigiamojo susirinkimo protokolą
PriedasUAB”Eglė ir Co” akcininkų, dalyvaujančių 2001 m. spalio 12 d. steigiamajame visuotiniame akcininkų susirinkimeREGISTRAVIMO SĄRAŠASAkcininkas Balsų skaičius ParašasAudrius Makarevičius 300 A.Makar_Linas Sakalauskas 200 L Sakal_Povilas Vainiūnas 250 P.Vain_Eglė Navickienė 350 E.Navick
Susirinkimo pirmininkas L Sakal_Linas SakalauskasSusirinkimo sekretorius P.Vain_Povilas VainiūnasAkcininkas, įgaliotas pasirašyti A.Makar_ steigiamojo susirinkimo protokoląAudrius Makarevičius
Uždarosios akcinės bendrovės “Eglė ir Co” STEIGIMO ATASKAITA
Kaunas, du tūkstančiai pirmų metų spalio mėnesio pirma diena
Uždarosios akcinės bendrovės “Eglė ir Co” steigėjų atstovas – iždininkas Audrius Makarevičius parengė šią UAB “Eglė ir Co” steigimo ataskaitą, pateikiamą UAB “Eglė ir Co” steigiamajam akcininkų susirinkimui:1. Bendros UAB “Eglė ir Co” steigimo išlaidos – 600(šeši šimtai) Lt. Šias išlaidas sudaro:a) 40 (keturiasdešimt) Lt. LR valstybiniam patentų biurui už paraiškos bendrovės vardui (UAB “Eglė ir Co”) įregistruoti pavadinimą, liudijimo išdavimą;– už prašymo įregistruoti bendrovės vardą padavimą – 20 Lt;– už vardo tikrinimą (išrašas iš registro) – 5 Lt;– už bendrovės vardo liudijimo išdavimą – 15 Ltb) 500 (penki šimtai) Lt žyminis mokestis Kauno m. savivaldybei už įmonės įregistravimą;c) 60 (šešiasdešimt) Lt atlyginimas notarui už sutarties ir parašų tvirtinimą:– steigimo sutarties tvirtinimas – 50 Lt;– steigėjų parašų UAB “Eglė ir Co” įstatuose tvirtinimas – 10 Lt.2. Minėtas steigimo išlaidas padengė steigėjas Audrius Makarevičius.3. Steigėjai už UAB “Eglė ir Co” išleistas akcijas iždininkui Audriui Makarevičiui sumokėjo 110 000 (šimtą dešimt tūkstančių) Lt. Minėtą sumą steigėjas iždininkas 2001 m. spalio 8 d. įnešė į UAB “Eglė ir Co” kaupiamąją sąskaitą.4. Steigėjai įsigijo 1000 (vieną tūkstantį) paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė ir emisijos kaina yra 110 Lt.5. Formuojant UAB “Eglė ir Co” įstatinį kapitalą,steigėjai neįnešė jokio turtinio (nepiniginio) įnašo.6. Remiantis steigimo sutarties sąlygomis, siūloma, kad UAB “Eglė ir Co” kompensuotų steigėjos Audrius Makarevičius steigimo išlaidas.7. Steigėjai UAB “Eglė ir Co” neperduoda jokių sandorių, kuriais ši prisiimtų įsipareigojimus.
Steigėjas iždininkas Audrius Makarevičius A.Makar_
UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS “EGLĖ IR CO”
Į S T A T A I
I.BENDROJI DALIS
1.1.Uždaroji akcinė bendrovė “Eglė ir Co” (sutrumpintai UAB “Eglė ir Co”) toliau tekste – “Bendrovė”, yra savarankiška akcinio kapitalo įmonė. 1.2.Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės ir pagal savo prievoles atsako tik savo turtu, akcininkai pagal Bendrovės prievoles atsako tik savo akcijomis. Bendrovė neatsako pagal akcininkų prievoles. 1.3.Bendrovė yra juridinis asmuo, turi savo atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įregistruotose banko įstaigose ir savarankišką balansą. Bendrovė turi apvalų antspaudą, kuriame įrašyta “Lietuvos Respublika”, Kaunas. Uždaroji akcinė bendrovė “Eglė ir Co” turi teisę jį keisti ir naudoti savo nuožiūra, taip pat ir prekių ženklus. 1.4.Bendrovės buveinė yra : Ramunių g. 10, Kaunas, Lietuvos Respublika.
1.5.Bendrovės ūkiniai metai yra kalendoriniai metai. 1.6.Visa dokumentacija vedama lietuvių kalba, sandoriai su kitų šalių įmonėmis sudaromi ir tos šalies kalba.II. ŪKINĖ – KOMERCINĖ VEIKLA
VEIKLOS POBŪDIS: 22.12 Laikraščių leidyba. 22.13 Žurnalų leidyba. 22.15 Kita leidyba. 52.47 Knygų, laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninė prekyba. 52.48 Kita mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse. 71.40 Niekur kitur nepriskirtų asmeninių reikmenų mažmeninė prekyba. 92.61 Sporto arenų ir stadionų veikla. 93.02 Kirpyklų ir kosmetikos salonų veikla. 93.04 Fizinės gerovės užtikrinimo veikla.
III.BENDROVĖS TEISĖS
3.1.Savarankiškai nustatyti savo kapitalo naudojimo kryptis, būdus ir formas. 3.2.Pasirinkti bankus Lietuvoje ar kitose valstybėse sąskaitoms atidaryti ir operacijoms vykdyti. 3.3.Savarankiškai disponuoti visu savo turtu (pirkti, parduoti, įkeisti, nuomoti). 3.4.Verstis komercine – ūkine veikla Lietuvoje ir už jos ribų. 3.5.Pirkti ar kitaip įsigyti, išleisti ar parduoti investicijų ir kredito vertybinius popierius. Nustatyti išleidžiamų savų akcijų rūšis, klases, emisijos sąlygas, jų teikiamas privilegijas ir kitas sąlygas. 3.6.Nustatyti savo produkcijos ir paslaugų kainas bei tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai jas reguliuoja valstybė. 3.7.Sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolintis ir skolinti pinigus tik Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12. str. 3-oje dalyje, taip pat įstatymo “Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims” nustatyta tvarka bei sąlygomis. 3.8.Atsiskaityti už prekes ir paslaugas su tiekėjais ir klientais bet kuria sutarties forma per banką arba grynais pinigais. Bendrovė pati nustato grynų pinigų kiekį, kurie gali būti kasoje. 3.9.Steigti kitas įmones, būti jų dalininkais ar valdytojais, jungtis su kitomis įmonėmis ir bendrovėmis į asociacijas, koncernus ir konsorciumus bei išeiti iš jų. Tuo atveju, jei bendrovė neatsiskaitė su kreditoriais nustatytais terminais ir įsiskolinimas didesnis kaip 5 procentai bendrovės įstatinio kapitalo, draudžiama investuoti turtą į kitą įmonę be raštiško šių kreditorių sutikimo. 3.10.Savarankiškai priimti, papildyti ir keisti įstatus, vidaus taisykles ir reglamentus. 3.11.Savarankiškai nustatyti ir išmokėti dividendus akcininkams, nustatyti jų privilegijas bei tantjemas (premijas) valdybos nariams ir atlyginimą revizoriui. 3.12.Nustatyti savo vidaus struktūrą, steigti filialus Lietuvoje ir kitose valstybėse, apibrėžti jų statusą bei veiklą. 3.13.Savarankiškai nustatyti darbuotojų skaičių, jų funkcijas, darbo apmokėjimo dydį bei formas. 3.14.Rengti ir įgyvendinti pensijų, priedų ir pašalpų mokėjimo, dalyvavimo Bendrovės kapitale projektus, tantjemų (premijų) ir privilegijų darbuotojams sistemas. 3.15.Skirti lėšų darbo sąlygų gerinimui, kultūrai, švietimui, mokslui, labdarai, sveikatos apsaugai ir sportui. 3.16.Bendrovė veda nustatytos tvarkos apskaitą ir atsako už jos teisingumą. 3.17.Bendrovė gali turėti ir kitas, šiuose įstatuose neišvardintas civilines teises ir pareigas, neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos Įstatymams ir šiems įstatams.
IV.KAPITALAS
4.1.Bendrovės kapitalas skirstomas į nuosavą ir skolintą. Nuosavas kapitalas formuojamas iš akcijų emisijos kainos ir bendrovės pelno, Skolintas kapitalas susiformuoja imant kreditus ir kitaip skolinant lėšas. Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:· Įstatinis kapitalas;· Akcijų priedai (nominalios vertės perviršijimai);· Perkainavimo rezervas;· Privalomasis rezervas;· Kiti rezervai;· Nepaskirstytas pelnas (nuostolis);· Dotacijos ir negrąžintos subsidijos;· Atidėtosios išlaidos. Atidėtosios išlaidos – einamojo laikotarpio sąnaudų didinimo arba pajamų mažinimo būdu formuojamos išlaidos, numatomos ateinantiems laikotarpiams tam, kad būtų teisingai atspindėti tų laikotarpių veiklos rezultatai. 4.2.Bendrovės įstatinis kapitalas yra 110000 Lt., kurį sudaro akcinis kapitalas. Yra 1000 paprastų vardinių 110 Lt. nominalo vertės akcijos. Viena 110 Lt. nominalo vertės akcija suteikia savininkui vieną balsą. Naujai išleistų akcijų įsigijimo bei apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas. 4.3.Perkainojimo rezervas – tai ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas parduodamas arba nurašomas. Perkainojimo rezervu negalima mažinti nuostolių. Perkainojimų rezervu gali būti didinamas įstatinis kapitalas, laikantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 42 str. nustatytos tvarkos. 4.4.Bendrovė turi nuosavą kapitalą ir gali turėti skolintą kapitalą, kuris gaunamas imant kreditus ir kitaip skolinantis lėšų. 4.5.Privalomasis rezervas formuojamas iš grynojo pelno atskaitymų, laikantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 48 str. 5d. nustatytos tvarkos ir naudojamas nuostoliams padengti. Mažinant įstatinį kapitalą, privalomasis rezervas gali būti sumažintas nurodytu santykiu LR Akcinių bendrovių įstatymo 48 str. I dalyje. Privalomojo rezervo skirtumas mažinant įstatinį kapitalą priskiriamas prie ataskaitinio laikotarpio paskirstytinojo rezultato. 4.6.Gali būti sudaromi, mažinami ar naikinami nepaskirstyti rezervai konkretiems tikslams įgyvendinti. Šiuos sprendimus tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas 2/3 balsų dauguma. 4.7.Įstatinis kapitalas gali būti padidintas visuotinio akcininkų susirinkimo ne mažiau 2/3 balsų nutarimu iš nepaskirstytojo rezervo, akcijų priedų ir rezervų, išleidžiant naujas akcijas arba didinant esamų nominalą, kurios nemokamai perduodamos akcininkams. Kiti rezervai bendrovėje sudaromi, o 4-to punkto papunktyje numatyti nepaskirstytini rezervai gali būti sudaromi, jei suformuotas privalomasis rezervas. 4.8.Draudžiama didinti Bendrovės įstatinį kapitalą iš nepaskirstyto rezervo, akcijų priedų ar rezervų, kol nepadengti finansinėje atskaitomybėje apskaityti bendrovės nuostoliai. 4.9.Sumažinus arba padidinus įstatinį kapitalą, Bendrovė pakeičia įstatuose nurodytą jo kiekį ir užregistruoja savivaldybėje (toje, kur įregistruoti įstatai). 4.10.Įregistravus padidėjusį įstatinį kapitalą, valdyba per 30 dienų praneša akcininkams apie naujų akcijų įsigijimo tvarką arba jų nominalo didinimą ir padaro atitinkamus įnašus akcijų apskaitoje.
Įregistravus įstatinio kapitalo sumažinimą ne trumpesniu kaip 30 dienų intervalu 3 kartus skelbiama viešai visiems akcininkams ir kreditoriams. Be to suteikiamos papildomos garantijos, kiekvienam to reikalaujančiam kreditoriui.
V. AKCIJOS
5.1.Akcijos skirstomos į šias rūšis: 1-pagal disponavimo būdą – į vardines ir pareikštines;
2-pagal suteikiamas teises – paprastas ir privilegijuotas; 3-į materialias (atspausdinti pagal vertybiniams popieriams nustatytus reikalavimus dokumentai); 4-į nematerialias (įrašai vertybinių popierių apskaitoje). Bendrovės akcijos yra paprastos vardinės, jos pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko Bendrovės arba finansų maklerio įmonė akcijų savininkų vardu. Bendrovės akcininkai turi teisę pasirinkti, kur turėti vertybinių popierių sąskaitą – Bendrovėje ar finansų maklerio įmonėje. Bendrovė akcininko pageidavimu turi išduoti išrašą iš šios sąskaitos, rodantį akcijų skaičių bei kitą informaciją apie sąskaitoje apskaitytas akcijas. 5.2.Iki Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo ir visiško akcijų apmokėjimo, akcijas pasirašęs asmuo neturi teisės perleisti pasirašytų akcijų kitiems asmenims. Padidinus Bendrovės įstatinį kapitalą (išskyrus turto indeksacijos atvejį), neviskiškai apmokėtos akcijos pažymimos įrašu šias akcijas pasirašiusio asmens vertybinių popierių sąskaitoje. Nurodoma sumokėta už šias akcijas suma, iki visiško jos (jų) apmokėjimo trūkstama suma ir mokėjimo termino pabaiga. Šie duomenys taip pat nurodomi akcininkui išduodamame jo vertybinių popierių sąskaitos įraše. Nevisiškai apmokėtų akcijų cirkuliacija draudžiama. 5.3.Dividendų dydis pagal visas paprastąsias vardines akcijas iš anksto nenustatomas ir priklauso nuo Bendrovės gauto pelno. 5.4.Bendrovės akcijų savininkai, prieš 15 dienų raštu apie tai pranešę valdybai, gali laisvai parduoti ar kitaip perleisti savo akcijas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Dalį savo akcijų savininkas gali parduoti ar kitaip perleisti kito asmens nuosavybėn tik gavęs valdybos sutikimą. Sutikimo perleisti akcijas galima neduoti tik tada, kai dalies akcijų perleidimas padidina akcininkų skaičių virš penkiasdešimties. Apie sutikimą ar draudimą perleisti akcijas turi būti pranešta akcininkui per 15 dienų nuo jo pareiškimo gavimo dienos.VI. AKCIJOS JŲ SAVININKAMS SUTEIKIA ŠIAS TURTINES TEISES:
1) gauti Bendrovės paskelbtus dividendus,2) likviduojant Bendrovę, gauti jos turto dalį,3) nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų,4) pirmumo teise įsigyti naujas Bendrovės akcijas,5) palikti savo akcijas testamentu vienam ar keliems asmenims,6) parduoti ar kitaip perduoti visas ar dalį savo akcijų. 6.1.Akcininkas neturi teisės reikalauti iš Bendrovės išpirkti jo akcijas ar grąžinti įnašus už akcijas, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos AB įstatymo.
VII AKCIJOS JŲ SAVININKAMS SUTEIKIA ŠIAS NETURTINES TEISES:
1) dalyvauti akcininkų susirinkimuose, kuriuose kiekviena paprasta vardinė akcija suteikia vieną sprendžiamąjį balsą.2) gauti informaciją apie Bendrovės veiklą, išskyrus dokumentus, kurie yra Bendrovės komercinė paslaptis. Tokių dokumentų sąrašą tvirtina valdyba. Akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominalios vertės akcijos, arba akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominalios vertės akcijos, atstovas, pateikę raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties, turi teisę susipažinti su visais stebėtojų tarybos ar valdybos protokolais, bendrovės sudarytais sandoriais, taip pat suteiktais laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutartimis. Akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 visų balsų, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Už komercinės paslapties atskleidimą akcininkas arba akcininkų atstovas atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja akcininkas. Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.3) teikti pasiūlymus Bendrovės veiklai tobulinti, apie jų įvertinimą, akcininkui pareikalavus, gauti atsakymą raštu per 15 dienų.4) apskųsti teismui visuotinio susirinkimo ir valdybos nutarimus.5) kitas įstatymo ir įstatų numatytas asmenines neturtines teises. 7.2.Akcininkai, kurių turimų akcijų nominali vertė ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, turi teisę reikalauti, kad valdyba paskirtų ekspertą (ekspertų grupę) Bendrovės reikalų tvarkymui ir apskaitos dokumentams patvirtinti. Šio patikrinimo išlaidas, faktams pasitvirtinus, padengia Bendrovė, o nepasitvirtinus, reikalavusieji akcininkai.
VIII. ĮGALIOTINIAI
8.1.Akcininkas turi teisę įgalioti kitą fizinį asmenį už jį balsuoti visuotiniame susirinkime ar atlikti kitą teisinį veiksmą. Akcininko įgaliojimas turi būti patvirtintas notariškai. Įgaliotiniu negali būti Bendrovės, kurios akcijas turi įgaliotojas revizorius. 8.2.Įgaliotinio teisės ir pareigos atstovauti akcininkui atsiranda įgaliojime nurodytą dieną. Įgaliojimas turi būti pateiktas Bendrovės valdybai ar asmeniui atsakingam už susirinkimo dalyvių registravimą, kuris registravimo sąraše padaro atitinkamą įrašą.
IX. BENDROVĖS PRANEŠIMŲ SKELBIMO TVARKA
9.1. Visi bendrovės administracijos vadovo, valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai, patvirtinti antspaudais ir atsakingų asmenų parašais, turi būti paskelbti iškabinant viešai bendrovės administracijos skelbimų lentoje, o tiems asmenims, kuriuos konkrečiai liečia minėti nutarimai, pranešama įteikiant asmeniškai pasirašytinai arba registruotu laišku.
X. BENDROVĖS DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO AKCININKAMS TVARKA
10.1. Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo pateikti akcininkui susipažinti ir(ar) kopijuoti metinės bei tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrovės veiklos ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, akcininkų sąrašą, o pateikusiems bendrovės nustatytą raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties – ir stebėtojų tarybos bei valdybos posėdžių protokolus, jei šiuose protokoluose nėra viešai neskelbtinos informacijos apie akcinės bendrovės esminius įvykius. Komercinė paslaptis yra informacija (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą viešąją informaciją), kuriai šį statusą savo sprendimu suteikia bendrovės valdyba. Akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominalios vertės akcijos, arba akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominalios vertės akcijos, atstovas, pateikę raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės paslapties, turi teisę susipažinti su visais stebėtojų tarybos ar valdybos protokolais, bendrovės sudarytais sandoriais, taip pat suteiktais laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutartimis. Akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 visų balsų, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Už komercinės paslapties atskleidimą akcininkas arba akcininkų atstovas atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja akcininkas. Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.
10.2. Bendrovės dokumentai ar kita informacija akcininkams turi būti pateikiama nemokamai, jei ko kita nenumato bendrovės įstatai. Įstatuose nustatytas mokestis negali viršyti šių dokumentų ir kitos informacijos pateikimo sąnaudų.XI. FILIALŲ STEIGIMO TVARKA
11.1. Filialas yra Bendrovės padalinys, turintis atskirą buveinę ir administraciją. Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia pagal Bendrovės , kaip juridinio asmens, vardu pagal Bendrovės įstatus ir jos centrinės administracijos vadovo suteiktus įgaliojimus.11.2. Filialui leidžiama turėti subsąskaitą. Filialo turtas apskaitomas Bendrovės finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje.15.3 Filialas įregistruojamas ir išregistruojamas įstatymų numatyta tvarka.15.4. Bendrovės filialų skaičius neribojamas.
XII. AKCIJŲ PASIRAŠYMAS IR APMOKĖJIMAS
12.1.Akcijų pasirašymas yra sutartis tarp bendrovės ir fizinio ar juridinio asmens, kuria viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Bendrovės akcijų pasirašymo sutartis ir šalių teisės privalo atitikti AB įstatymo 40 str. 2,3,4,5 dalių reikalavimus. 12.2.Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas pinigais arba nepiniginiais (turtiniais) įnašais, sutinkamai su AB įstatymo 41 str. 1 dalies reikalavimais. 12.3.Asmuo, pasirašydamas akcijas, privalo sumokėti pradinį įnašą ne mažesnį kaip ¼ akcijų nominalios vertės. Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos po sutarties pasirašymo per 6 mėnesius. 12.4.Pasirašiusiam akcijas ir sumokėjusiam pradinį įnašą asmeniui išduodamas laikinas akcininko pažymėjimas, kuriame nurodoma pasirašytų akcijų skaičius, sumokėta suma, pažymėjimo galiojimo laikas ir asmens vardas, pavardė. Valdyba gali pratęsti pažymėjimo galiojimo laiką. Sumokėjus visą akcijų kainą, daromas įrašas jo vertybinių popierių sąskaitoje. Laikinojo pažymėjimo savininkas turi visas vardinių akcijų suteiktas teises, proporcingas sumokėtiems įnašams. 12.5.Akcininkui laiku nesumokėjus įnašų, Bendrovė gali:1) pareikalauti iš akcininko 50 procentų metinių delspinigių nuo neįmokėtos sumos;2) praėjus daugiau kaip 30 dienų po praleisto termino, realizuoti tas akcijas, sutinkamai su AB įstatymo 41 str. 5 d. 1p. reikalavimais.
XIII. VALDYMO ORGANAI
13.1.Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas. 13.2.Sutinkamai su LR AB įstatymo 18 str. 3p. stebėtojų taryba nesudaroma.
XIV. VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS
14.1.Aukščiausias Bendrovės valdymo organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas. 14.2.Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:1) priimti, papildyti ir keisti bendrovės įstatus;2) rinkti valdybos narius ir revizorių;3) atšaukti valdybos narius ir revizorių;4) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo;5) priimti nutarimą dėl viso ar dalies bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto pardavimo, perleidimo, įkeitimo ar nuomos, taip pat laidavimo ir garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą, jei turtas sudaro didesnę nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį sumoje metų bėgyje,6) padidinti ir sumažinti įstatinį kapitalą, keisti vienos rūšies akcijas į kitos rūšies,7) nustatyti tantjemas (premijas) iš pelno valdybai;8) skirti ekspertus bendrovės reikalų tvarkymui patikrinti,9) tvirtinti nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimą,10) valdybai paprašius, spręsti jai pavestus klausimus,11) tvirtinti reorganizavimo projektą, reorganizuoti ir likviduoti bendrovę,12) nagrinėti ir spręsti kitus bendrovės vystymosi strateginius klausimus,13) nustatyti revizoriaus atlyginimą,14) tvirtinti darbo reglamentą. 14.3.Akcininkų susirinkimus šaukia bendrovės valdyba. Apie kviečiamą susirinkimą valdyba privalo prieš 30 dienų paskelbti spaudoje arba asmeniškai raštu pranešti kiekvienam akcininkui. Pranešime apie susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta vieta, data ir darbotvarkė. 14.4.Eilinį akcininkų susirinkimą valdyba privalo sušaukti bent kartą per metus, praėjus ne daugiau kaip 3 mėn. po ūkinių metų pabaigos. Neeilinį susirinkimą būtina sušaukti, jei bendrovė skelbia ar skelbiasi nemokia arba jos aktyvai sumažėja daugiau kaip pusė kapitalo, taip pat kitais įstatymo numatytais atvejais. 14.5.Iniciatyvos teisę sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą turi valdyba arba akcininkai ar akcininkas, valdantys ne mažiau kaip 1/14 įstatinio kapitalo balsavimo teisę suteikiančių akcijų. Iniciatoriai turi pateikti bendrovės valdybai paraišką, kurioje nurodoma susirinkimo sušaukimo priežastis, siūloma darbotvarkė, vieta ir laikas. Valdyba per 14 dienų privalo raštu atsakyti susirinkimo sušaukimo iniciatoriams. 14.6.Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti visi akcininkai, valdybos nariai bei administracijos darbuotojai, nesantys akcininkais. Sprendžiamojo balso teisę turi tik akcijų savininkai. 14.7.Akcininkų susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja akcininkai, turintys daugiau kaip pusę visų balsų. Kvorumui nesusirinkus, per 15 dienų kviečiamas pakartotinas susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti nutarimus skelbtos darbotvarkės klausimais, nepriklausomai nuo atvykusių akcininkų skaičiaus. 14.8.Akcininkas gali įgalioti kitą asmenį: atstovauti susirinkime jo interesus ir balsuoti. Įgaliojimas turi būti patvirtintas notariškai, akcininko juridinio asmens vadovo parašu ir antspaudu. Akcininkas, negalintis dalyvauti susirinkime, gali raštu pranešti susirinkimui savo valią bet kuriuo klausimu “už” ar “prieš” dėl kiekvieno pavienio nutarimo ir tai įskaitoma į susirinkimo kvorumą ir balsavimą tik raštu balsuotiniems klausimams 14.9.Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus šių įstatų 4.5, 4.6, 4.7, 4.8, 4.9 14.2 straipsnio 1, 4, 5, 6, 9 ir 11 punktus ir 14,4 I d. 6 ir 9 papunkčiai, kurių sprendimai priimami 2/3 balsų daugumos. 14.14.Susirinkime dalyvaujantys akcininkai ir jų įgaliotiniai registruojami sąraše, kuriame nurodoma kiekvieno turimas balsų skaičius. Sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir ne mažiau vieno susirinkimo paskirto akcininko. 14.11.Susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir dar bent vienas susirinkimo įgaliotas akcininkas. Prie protokolo pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas, patvirtintas pirmininkaujančio, sekretoriaus ir įgaliotų akcininkų (o) parašai.
14.12.Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės projektas gali būti tikslinamas, jei pakeitimai padaryti, apie juos privaloma pranešti akcininkams ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo. 14.13.Susirinkimas negali priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja ne visi akcininkai turintys balsavimo teisę. 14.14.Akcininkai ar akcininkas, kurių akcijų vertė 1/20 ar daugiau įstatinio kapitalo, turi teisę reikalauti įtraukti į darbotvarkę jų siūlomus klausimus. Tokia grupė (akcininkas) turi teisę kelti kandidatūras rinkimams į valdybos narius ir revizoriaus rinkimams. Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.XV.BENDROVĖS VALDYBA
15.1.Visuotinis akcininkų susirinkimas 4 metams iš 3-jų narių renka valdybą. Valdybos nariai valdybos posėdyje renka valdybos pirmininką. Valdybos narių kadencijų skaičius neribojamas. 15.2.Valdyba yra kolegialus organas, organizuojantis komercinę-ūkinę veiklą. Valdybos posėdžiai šaukiami ne rečiau, kaip kartą į ketvirtį. Ji gali priimti nutarimus, kai dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Svarstant valdybos nario materialinės ar personalinės atsakomybės klausimus jis balsuoti neturi teisės. Valdyba sprendžia klausimus, kurie nėra priskirti visuotiniam akcininkų susirinkimui spręsti. 15.3.Valdybos darbo tvarką nustato patvirtintas valdybos darbo reglamentas. Reglamento patvirtinimui reikia 2/3 valdybos narių balsų daugumos. 15.4.Valdyba rengia akcininkų ir darbuotojų susirinkimus, pateikia metinį balansą, pelno paskirstymo projektą, pasiūlo dividendų dydį, paruošia ataskaitą akcininkų susirinkimui, teikia jam kitą informaciją ir pasiūlymus. 15.5. Valdyba atstovauja bendrovę valstybiniuose organuose ir gina jos interesus teisme, arbitraže bei kitose instancijose. 15.6.Pirmininko pasiūlymu valdyba skiria administracijos vadovą – generalinį direktorių, nustato valdymo struktūrą, administracijos etatus ir atlyginimus. Valdyba posėdyje tvirtina padalinių vadovus ir vyriausius specialistus, nustato jų atlyginimus ir pareigų apimtis. 15.7.Valdybos nariai solidariai atlygina nuostolius bendrovei, padarytus dėl nutarimų, priimtų pažeidžiant įstatymus ir šiuos įstatus. Valdybos narys, balsavęs prieš tokius nutarimus, atleidžiamas nuo pareigos atlyginti nuostolius, jei posėdžio protokole įrašytas jo protestas. Valdybos nariams skatinti už gerą darbą, visuotinis akcininkų susirinkimas gali skirti tantjema iš pelno. 15.8.Valdybos narys, pateikęs prieš 14 dienų bendrovei rašytinį pareiškimą, gali atsistatydinti. Atsistatydinimas įsigalioja nuo pareiškime nurodytos datos. 15.9.Valdybos nario atsistatydinimas ar pašalinimas iš pareigų, neatleidžia jo nuo Bendrovei padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo. 15.10.Valdybos narys gali būti atleidžiamas nuo atlyginimo nuostolių, jeigu jis rėmėsi bendrovės dokumentais, kuriais abejoti nėra pagrindo arba veikė normalios gamybinės –ūkinės rizikos ribose.
XVI.BENDROVĖS REVIZORIUS
16.1.Visuotinis akcininkų susirinkimas 4 metų laikotarpiui renka revizorių. Kokia forma vyks balsavimas – atviru ar slaptu, sprendžia visuotinis susirinkimas. Revizoriumi gali būti kvalifikacinį diplomą turintis fizinis arba juridinis asmuo. Revizoriumi negali būti bendrovės darbuotojas, valdybos narys ar akcininkas, turintis daugiau kaip 10 procentų bendrovės akcijų. 16.2.Revizorius tikrina apskaitos dokumentus, metinį balansą ir kitus finansinius dokumentus, kuriais vadovaudamasis akcininkų susirinkimas priima nutarimus. Visuotinio susirinkimo ar valdybos pavedimu revizorius turi teisę atlikti bet kokius bendrovės veiklos patikrinimus. Apie pažeidimus jis informuoja visuotinį susirinkimą arba praneša valdybos posėdyje. Eiliniam susirinkimui revizorius ruošia pranešimą apie finansinę būklę. Patikrinimą jis privalo atlikti iki susirinkimo. 16.3.Patronuojančios bendrovės revizorius turi teisę tikrinti dukterinę bendrovę. 16.4.Bendrovės administracija privalo pateikti revizoriui jo reikalaujamus buhalterius – finansinius dokumentus. 16.5.Revizorius privalo saugoti bendrovės paslaptis, kurias sužino kontroliuodamas bendrovės veiklą. Už jų pagarsinimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Be to, revizorius įstatymų nustatyta tvarka atsako už nepatenkinamą bendrovės veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų slėpimą. 16.6.Už darbą revizoriui moka atlyginimą, kurį nustato visuotinis akcininkų susirinkimas.
XVII.BENDROVĖS ADMINISTRACIJOS VADOVAS
17.1.Bendrovės administracijos vadovą skiria bendrovės valdyba. Jis gali sudaryti visus bendrovės sandorius, išskyrus ilgalaikio turto pardavimo, perleidimo, įkeitimo ir nuomos, taip pat laidavimo ir garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą, jei tas turtas sudaro didesnę nei 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo vertės sumoje metų bėgyje. 17.2.Bendrovės darbuotojai yra vyriausias finansininkas, struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai. 17.3.Administracijos darbuotojai vykdo visuotinio susirinkimo ir valdybos nutarimus, tvarko bendrovės operatyvinius komercinės-ūkinės veiklos ir kitus savo kompetencijos reikalus, vadovaujasi pareigybinėmis instrukcijomis. 17.4.Jei administracijos darbuotojas, nesąžiningai vykdydamas savo pareigas, pasipelno iš bendrovės, ji turi teisę reikalauti per teismą grąžinti jai pajamas, gautas tokiu būdu. Bendrovės administracijos darbuotojams už netinkamą pareigų atlikimą ar kitus drausminius pažeidimus, taikomos įstatymais numatytos drausminės nuobaudos ir civilinio proceso tvarka nustatyta atsakomybė už padarytą žalą.
XVIII.BENDROVĖS REORGANIZAVIMAS ARBA LIKVIDAVIMAS
18.1.Bendrovės reorganizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnis ir kiti normatyviniai aktai. 18.2.Bendrovę reorganizuoti ir skaidyti į savarankiškas įmones gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas savo nutarimu, kuris turi būti priimtas 2/3 balsų dauguma. 18.3.Uždaroji akcinė bendrovė gali būti reorganizuojama sutinkamai su AB Įstatymo 10 str. Į akcinę bendrovę, pakeičiant jos įstatus ir juos įregistruojant, jei tikį nutarimą priėmė visuotinis akcininkų susirinkimas 2/3 balsų dauguma. Priėmus nutarimą dėl reorganizavimo, protokolą per 15 dienų privaloma pristatyti įmonių rejestro tvarkytojui. 18.4.Likviduoti bendrovę gali akcininkų visuotinis susirinkimas, o taip pat teismas ar kiti valstybės organai tik Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais. 18.5.Organas, nutaręs likviduoti Bendrovę, skiria likvidatorius. Jei nutarimą apie bendrovės likvidavimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas, jis pats skiria likvidatorius. 18.6.Likvidatoriai turi teisę sudaryti tik tokius sandorius, kurie susiję su bendrovės likvidavimu. 18.7.Atsiskaičius su kreditoriais, likęs likviduojamos bendrovės turtas padalinamas proporcingai akcininkams nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Jei bendrovės akcijos suteikia skirtingas teises, tai turto dalybose į tas teises turi būti atsižvelgta.
18.8.Likvidatoriai yra solidariai atsakingi bendrovei ir tretiesiems asmenims už nuostolius, kurie susidarė dėl likvidatorių kaltės. Jei likvidatorius veikia atskirai, tai ir už nuostolius jis atsako individualiai. 18.9.Akcininkai, turintys akcijų, kurių nominali vertė sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, turi teisę, jeigu yra pagrindas, per teismą pakeisti vieną ar kelis likvidatorius. Bendrovės likvidatoriai, jų įgaliojimai bei įgaliojimų pakeitimai įregistruojami rejestre.AKCINĖS BENDROVĖS “EGLĖ IR CO”ADMINISTRACIJOS VADOVO DARBO REGLAMENTAS1. Bendroji dalis1.1 Administracijos vadovybę sudaro bendrovės vadovas (generalinis direktorius, prezidentas), pavaduotojai (direktoriai), vyriausias finansininkas ir personalo padalinio vadovas, jeigu bendrovėje nėra vadovo (direktoriaus) personalo reikalams.1.2 Reglamentas sudarytas, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės įstatais, administracijos vadovybės nuostatais ir ją sudarančių pareigūnų pareiginiais nuostatais.1.3 Administracija, dirbdama pagal reglamentą ir priimdama sprendimus, privalo laikytis verslą ir darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, Vyriausybės bei kitų valdžios institucijų norminių dokumentų ir kolektyvinės darbo sutarties reikalavimų.2. Darbo organizavimas2.1. Administracinės veiklos organizavimo pagrindas yra darbo planai, kuriuos vykdant realizuojamos vadovavimo funkcijos ir pareigos.2.2. Administracija rengia ir vykdo trijų lygių administracinės veiklos planus:bendrajį vadovybės, vadovybės narių ir padalinių. Sudaromi metų, ketvirčių ir mėnesių darbo planai.2.3. Į darbo planus įrašomi su akcinės bendrovės veikla susiję mokslinio tiriamojo bei konstravimo – projektavimo darbo, gamybos, marketingo, finansinio darbo ir bendrieji vadovavimo klausimai.2.4. Administracijos vadovybės darbo planuose įrašomi ir svarstomi svarbiausi akcinės bendrovės veiklos klausimai, kuriems būtini aukščiausio valdymo lygio sprendimai. Prie tokių klausimų priskiriami klausimai, kurių sprendimus privalu pateikti bendrovės valdybai, stebėtojų tarybai ar akcininkų susirinkimui kaip atsakymą arba kaip reikalaujantį jų sprendimo. Svarstytinų klausimų siūlymo teisė priklauso akcinės bendrovės administracijos vadovybės nariams, valdybai, stebėtojų tarybai, akcininkų susirinkimui ir revizoriui. Jų pateiktų klausimų svarstymas yra privalomas.2.5. Administracijos vadovybės narių darbo planuose įrašomi ir svarstomi vadovo kuruojamos bendrovės veiklos klausimai. Klausimų siūlymo teisė priklauso pačiam vadovui ir jam pavaldžių padalinių vadovams, tačiau sprendimą apie jų svarstymo būtinumą priima vadovas.2.6. Administracijos padalinių vadovų darbo planuose įrašomi ir svarstomi padalinio veiklos klausimai. Klausimų siūlymo teisė priklauso padalinio vadovui ir kiekvienam darbuotojui, tačiau sprendimą apie jų svarstymo būtinumą priima padalinio vadovas.2.7. Jeigu vadovas, kuriam buvo pasiūlyta svarstyti klausimą, jį atmeta, darbuotojas turi teisę siūlymą pateikti aukštesnio rango vadovui. Galutinį sprendimą apie svarstymo būtinumą priima pirmasis administracijos vadovas.2.8. Savo tiesioginiams vadovams darbuotojai pasiūlymus pateikia žodžiu arba raštu darbo tvarka, o aukščiausiojo rango vadovams – jų priėmimo valandomis. Darbuotojų priėmimo asmeniniais ir darbo klausimais laikas turi būti nurodytas ant vadovo kabineto durų.2.9. Dokumentus, reikalingus darbo planuose numatytiems klausimams svarstyti, rengia klausimo pateikėjas arba vadovo įpareigotas darbuotojas. Sudėtingų klausimų svarstymo reikalingiems dokumentams parengti gali būti sudaromas darbo grupė, nurodant jos atsakingą asmenį.2.10. Administracijos vadovybės darbo planuose įrašyti klausimai svarstomi jos posėdžiuose, o vadovybės narių ir padalinių vadovų – pasitarimuose. Posėdžiai ir pasitarimai vedami pagal darbotvarkę, į kurią gali būti įtraukiami ir neplaniniai klausimai. Posėdžio ir pasitarimo dalyviai su darbotvarke ir svarstymui pateiktais dokumentais supažindinami prieš 48 valandas. Darbotvarkę sudaro ir pasirašo atitinkamas vadovas.Posėdžiai šaukiami paprastai nustatytą savaitės dieną ir valandą, ne rečiau kaip kas dvi savaites, o pasitarimai – vadovybės narių ir padalinių vadovų skirtu laiku.2.11. Administracijos vadovybės posėdžiuose privalo dalyvauti visi jos nariai. Administracijos vadovas gali vadovybės nariui leisti nedalyvauti posėdyje, jeigu jame nesvarstomi su jo funkcijomis ir pareigomis susiję klausimai.Administracijos vadovybės nariui susirgus, esant atostogose ar komandiruotėje, klausimo, susijusio su jo funkcijomis ir pareigomis, svarstymas atidedamas. Jeigu dėl svarbių priežasčių svarstymo atidėti negalima, klausimas svarstomas, tačiau nedalyvavęs vadovas su priimtu sprendimu supažindinamas kitame posėdyje, kuriame jis dalyvauja.Su priimtu sprendimu privalo susipažinti, neatsižvelgiant į tai, ar jį pavadavęs darbuotojas posėdyje dalyvavo ar ne.2.12. Vadovybės narių rengiamuose pasitarimuose privalo dalyvauti jiems pavaldžių padalinių vadovai. Jų dalyvavimo ir su jų darbu susijusių klausimų svarstymo tvarka tokia pat kaip ir vadovybės narių posėdžių tvarka.
2.13. Administracijos padalinių vadovų rengiamuose pasitarimuose pavaldinių dalyvavimo būtinumą sprendžia vadovas.2.14. Administracijos posėdžiuose ir pasitarimuose gali dalyvauti kviestiniai asmenys, atitinkamiems vadovams nusprendus.2.15. Administracijos vadovybės prašymu, ypač svarbiems klausimams svarstyti gali būti kviečiami bendri su bendrovės valdyba posėdžiai.2.16. Administracija gali rengti išvažiuojamus posėdžius akcinės bendrovės filialuose.2.17. Po.sėdžius ir pasitarimus veda vadovas arba jo paskirtas asmuo. Jis skiria ir posėdžio sekretorių.
3. Atstovavimas ir pavadavimas3.1. Administracijos vadovai, padalinių vadovai, specialistai, o atskirais atvejais ir kiti darbuotojai gali būti įpareigoti atstovauti akcinei bendrovei už jos ribų. Atitinkamo lygio vadovas pats atstovauja arba skiria atstovauti savo pavaldinius pagal jam suteiktas teises. Atstovo skyrimas gali būti žodinis ar patvirtintas dokumentu, priklausomai nuo atstovavimo reikalavimų ir atstovui suteikiamų teisių.Administradjos vadovas akcinei bendrovei atstovauja be jgaliojimo, išskyrus įgaliojimus, susijusius su finansinėmis ir materialinių vertybių gavimo operacijomis.Atsiskaitymo apie atstovavimą tvarką ir formą, jeigu to nereglamentuoja valdžios institucijų norminiai dokumentai, nustato atstovą skyręs vadovas. Administracijos vadovybės nariai apie savo atstovavimo rezultatus privalo informuoti eiliniame posėdyje.
3.2. Administracijos ir padalinių vadovus jų atostogų, komandiruočių, stažuočių ar ligos metu pavaduoja ir administracijos reglamentą vykdo pagal pareiginius nuostatus numatyti arba administracijos vadovo skirti darbuotojai. Pavadavimas įforminamas įsakymu.4. Atsakomybė4.1. Už administracinio darbo planų parengimą ir įvykdymą atsako atitinkamo lygio vadovai.4.2. Reglamentas privalomas kiekvienam administracijos darbuotojui atitinkamai pagal jo pareigas.4.3. Administracijos vadovai asmeniškai atsako už posėdžiuose ar pasitarimuose priimtus sprendimus ir jų pasekmes, o darbuotojai – už jiems duotų įpareigojimų, realizuojant priimtus sprendimus, vykdymą. Jiems gali būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.5. Dokumentavimas5.1. Administracijos vadovybės posėdžių protokolavimas yra privalomas. Vadovų rengiami pasitarimai arba jame svarstomi atskiri klausimai gali būti protokoluojami arba neprotokoluojami. Atskirais atvejais, priimant labai atsakingus sprendimus posėdžiai ir pasitarimai gali būti stenografuojami. Posėdžio, pasitarimo įforminimo būdą nusprendžia atitinkamo lygio vadovas.5.2. Posėdžių ir pasitarimų protokolus (stenogramas) pasirašo jų pirmininkas ir sekretorius. Sekretorius privalo su protokolu (stenograma) supažindinti tuos vadovus, kurie dėl tam tikrų priežasčių svarstyme nedalyvavo, o buvo svarstomi juos liečiantys klausimai.5.3. Posėdžių ir pasitarimų protokolai (stenogramos) yra saugomi dokumentai. Gali būti saugomi ir tam tikri svarstymui pristatyti dokumentai. Protokolų (stenogramų) ir kitų dokumentų viešumo laipsnį ir saugojimo tvarką reglamentuoja administradjos vadovo patvirtinta instrukcija.5.4. Techninj darbą, susijusį su planų, posėdžių, pasitarimų rengimu ir apiforminimu, atlieka vadovų referentai, techninės sekretorės arba vadovų skirti darbuotojai.Su šiuo reglamentu susipažinau irjį vykdysiu. Akcinės bendrovės “Eglė ir Co”administracijos vadovas (generalinis direktorius, prezidentas) _________________________(parašas) (vardas,pavardė).200 m. mėn. d.
UAB “Eglė ir Co”REVIZORIAUS DARBO REGLAMENTAS 1. Bendroji dalis1.1. Šis reglamentas nustato bendrovės revizoriaus darbo santykius bei jo darbo tvarką, kontroliuojant bendrovės finansinę atskaitomybę, administracijos ūkinę – komercinę veiklą bei buhalterinės – finansinės veiklos dokumentus ir informuojant bendrovės turto savininkus apie nustatytus Jų teisėtų interesų pažeidimus.1.2. Revizorių renka ir atšaukia, jo reglamentą tvirtina ir keičia bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.1.3. Bendrovėje renkamas vienas revizorius ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Alternatyva:Revizorius renkamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir bendrovės valdyba.1.4. Revizoriumi renkamas veiksnus fizinis asmuo, turintis kvalifikacinį buhalterio išsilavinimo diplomą. Alternatyva:Revizoriumi renkamasjuridinis asmuo, turintis teisę teikti audito paslaugas.1.5. Revizoriumi negali būti renkamas:– bendrovės darbuotojas;– bendrovės valdybos narys;– bendrovės akcininkas, turintis daugiau kaip 10% bendrovės akcijų;– bendrovės administracijos darbuotojų artimas giminaitis (tėvas, motina, brolis, sesuo, sutuoktinis, sūnus ar duktė).1.6. Darbo sutartis su revizoriumi nesudaroma, o jo kadencijų skaičius neribojamas. 1.7. Revizoriaus atlyginimas sudaro ne mažiau kaip 70% bendrovės dirbančiųjų vidutinio atlyginimo, bet ne daugiau kaip 3500 Lt, ir gali būti keičiamas ne dažniau, kaip vieną kartą per metus. Atlyginimo normatyvą nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Atlyginimas priskaitomas kiekvieną mėnesį.1.8. Bendrovė padengia faktines revizoriaus išlaidas, susijusias su jam pavestų patikrinimų vykdymu, ekspertų ir konsultantų paslaugų apmokėjimu.1.9. Savo veiklą revizorius organizuoja vadovaudamasis LR akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės įstatais ir šiuo reglamentu.2. Revizoriaus funkcijos ir uždaviniai2.1. Pagrindinė revizoriaus funkcija – kontroliuoti bendrovės administracijos ūkinės-finansinės veiklos teisėtumą ir jos atitikimą akcininkų interesus.2.2. Revizoriaus uždaviniai bendrovės strateginio vystymo srityje:– susipažinti su bendrovcs verslo plano finansine dalimi ir įvertinti jos realumą;– išnagrinėti parengtus investicijų projektus ir įvertinti jų finansinių rodiklių pagrįstumą;– susipažinti su bendrovės verslo plano finansine dalimi ir įvertinti jos realumą;– išnagrinėti parengtus investicijų projektus ir įvertinti jų finansinių rodiklių pagristumą; – susipažinti su bendrovės turto įkeitimo dokumentais ir įvertinti galimas pasekmes.2.3. Svarbiausieji revizoriaus uždaviniai bendrovės operatyvaus valdymo srityje:– tikrinti bendrovės metinę finansinę atskaitomybę ir pateikti savo išvadas apie metinio balanso ir grynojo pelno realumą;– kartą per metų ketvirtį patikrinti bent vienos iš balanso sąskaitų apyvartą ir paskelbti savo išvadas artimiausiame valdybos posėdyje;– akcininkų visuotinio susirinkimo ar valdybos pavedimu atlikti bet kokius bendrovės ūkinės komercinės veiklos patikrinimus;– patikrinti akcininkų visuotiniam susirinkimui pateiktų svarstyti nutarimų projektų finansinį pagrįstumą ir pateikti susirinkimui savo išvadas;– tikrinti bendrovės turto ir atsiskaitymų su kreditoriais bei debitoriais inventorizavimo kokybę.3. Revizoriaus teisėsBendrovės revizorius turi teisę:3.1. Gauti patikrinimui reikalingus pirminės buhalterinės apskaitos buhalterinius -finansinius dokumentus, posėdžių ir susirinkimų protokolus, administracijos vadovo įsakymus.3.2. Netrukdomai įeiti į tikrinamų objektų patalpas, kuriose laikomi tikrinami dokumentai, pinigai, vertybiniai popieriai, materialinės vertybės, gauti administracijos įsakymo ar valdybos posėdžio protokolo nuorašą priimtų priemonių patikrinimo metu surastiems trūkumams pašalinti.3.3. Tikrinti apskaitos dokumentus, pinigų apyvartą ir likučius, vertybinius popierius bei materialines vertybes.3.4. Reikalauti iš tikrinamų objektų vadovų, kad būtų atlikta materialinių vertybių inventorizacija ir kiti faktiniai darbų bei paslaugų patikrinimai, dalyvauti, kai tie patikrinimai atliekami ir pačiam juos atlikti.3.5. Tikrinimo metu užanspauduoti dokumentų, pinigų, vertybinių popierių ir materialinių vertybių saugojimo vietas.3.6. Gauti raštiškus paaiškinimus iš asmenų, kurių ūkinė – finansinė veikla tikrinama.3.7. Gauti iš bendrovės administracijos duomenis, pažymas ir dokumentus apie ūkines – finansines operacijas, susijusias su tikrinamu objektu.3.8. Gauti iš fizinių asmenų raštiškus paaiškinimus apie jų parduotas materialines vertybes, atliktus darbus, paslaugas ir gautas iš tikrinamų objektų išmokas.3.9. Pasitelkti patikrinimą paskyrusio bendrovės valdymo organo vadovą, jeigu kliudoma atlikti patikrinimus arba gauti dokumentus.4. Revizoriaus prievolės
Bendrovės revizorius privalo:4.1. Dalyvauti visuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.4.2. Gavęs kvietimą, atvykti į valdybos posėdžius.4.3. Nusišalinti nuo patikrinimo atlikimo, jeigu tam yra įstatymo numatytas pagrindas.4.4. Supažindinti pasirašytinai su revizijos aktu asmenį, kurio veikla tikrinama.4.5. Informuoti bendrovės valdymo organą, pavedusį atlikti patikrinimą, apie jo rezultatus ir artimiausiame akcininkų susirinkime pranešti apie nustatytus pažeidimus drovės turto įkeitimo dokumentais ir įvertinti galimas pasekmes;4.6. Pasiūlyti valdybai sukviesti neeilinį akcininkų susirinkimą, jeigu tikrinimo metu paaiškėja, kad bendrovės akcininkų turtui ar jų teisėms gresia pavojus. Jeigu valdyba atsisako tokį susirinkimą sušaukti, raštu informuoti akcininkus, turinčius ne mažiau kaip 10% visų bendrovės akcijų.4.7. Saugoti bendrovės paslaptis, kurias sužino atlikdamas patikrinimus.4.8. Būti objektyviu ir sąžiningu, iš anksto viesai nevertinti tikrinimo rezultatų.4.9. Užtikrinti, kad tikrinimams gauti dokumentai ir kita medžiaga būtų saugiai laikomi tarnybinėse patalpose.5. Revizoriaus atsakomybė5.1. Įstatymu nustatyta tvarka bendrovės revizorius atsako už:– nepatenkinamą bendrovės veiklos kontrolę;– ūkinės – finansinės veiklos trūkumų slėpimą;– tikrinant bendrovės finansinę veiklą sužinotų komercinių ir profesinių paslapčių pagarsinimą;– fiktyvių patikrinimo aktų sudarymą ar neteisingos (neobjektyvios) informacijos pateikimą;– reikalaujamų patikrinimų neatlikimą arba jų nekokybišką atlikimą.5.2. Bendrovės revizoriaus atsakomybės laipsnį nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Jo nutarimu revizoriui gali būti taikoma viena iš šių priemonių:– prieš laiką atleidžiama iš revizoriaus pareigų;– pareikalaujama visiškai padengti revizoriaus neteisėtais veiksmais arba neveikimu bendrovei padarytą žalą;– atsisakius pripažinti arba padengti žalą, pateikiamas teisminis ieškinys.5.3. Revizoriui teisminį ieškinį už bendrovei padarytą žalą pateikia bendrovės valdyba.5.4. Jeigu revizorius neatliko bendrovės valdymo organų pavestų bendrovės patikrinimų, jam paskirto atlyginimo išmokėjimas, valdybos nutarimu gali būti sustabdytas iki artimiausio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turi spręsti jo atšaukimo ir naujo revizoriaus išrinkimo susirinkimo klausimą. Susirinkimui revizoriaus neatšaukus, jam priskaičiuotas atlyginimas turi būti išmokėtas.6. Revizoriaus atskaitomybė6.1. Revizorius atsiskaito visuotiniam akcininkų susirinkimui vieną kartą per metus, svarstant bendrovės ūkinių metų rezultatus.6.2. Revizoriaus eilinė ataskaita įrašoma į susirinkimo darbotvarkę atskiru punktu.6.3. Revizoriaus ataskaitoje privalo būti:– per metus atlikti patikrinimai, jų metu nustatyti pažeidimai bei bendrovės administradjos priimtos priemonės šiems pažeidimams pašalinti;– bendrovės metinio balanso realumo įvertinimas;– bendrovės pelno realumas ir jo paskirstymo atitikimas bendrovės plėtojimo programoms ar projektams;– per metus bendrovės ūkinėje – komerdnėje veikloje pastebėti pozityvūs ir negatyvūs reiškiniai;– pasiūlymai bendrovės ūkinei – finasinei veiklai gerinti.
7. Revizoriaus darbo organizavimas7.1. Revizorius bendrovės ūkinės – finansinės veiklos patikrinimus atlieka pavedus:– visuotiniam akcininkų susirinkimui;– valdybai;– akcininkams, disponuojantiems ne mažiau 10% balso teisę suteikiančiųjų akcijų.7.2. Revizorius gali teikti pasiūlymus visuotiniam akcininkų susirinkimui bei valdybai finansinės veiklos tikrinimo klausimais. Šiuos pasiūlymus patvirtinus, jie vykdomi, kaip šių valdymo organų pavedimai.7.3. Patikrinimams atlikti revizorius gali pasitelkti tam reikalingus bendrovės specialistus.7.4. Patikrinimo rezultatai ir išvados įforminamos revizijos aktu.7.5. Baigęs patikrinimą ir suradęs galiojančių teisinių normų pažeidimus, revizorius privalo paimti iš jas pažeidusių asmenų raštiškus pasiaiškinimus, kurie pridedami prie revizijos akto. Paaiškinimams parašyti terminą skiria revizorius, bet ne ilgesnį kaip 24 valandas.7.6. Tuo atveju, kai asmenys, pažeidę galioJančias teisines normas, atsisako rašyti pasiaiškinimus, revizorius apie tai raštu informuoja bendrovės administracijos vadovą, kuris turi pagal savo kompetenciją gali panaudoti priemones tokiam pasiaiškinimui gauti.7.7. Su revizijos aktu revizorius supažindina bendrovės administracijos vadovą ir jos vyriausiąjį finansininką pasirašytinai.7.8. Revizijai atlikti administracija privalo suteikti visas reikalingas priemones:tinkamas darbui ir dokumentų saugojimui patalpas, transportą, reikalingą nuvykti į tikrinamajį objektą, pirminės bei buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtintus išrašus iš šių dokumentų arba jų .kopijas, taip pat leisti naudotis kompiuteriais ir juose esančia informacija, skaičiavimo bei rašymo priemonėmis, blankais, popieriumi.8. Revizijos aktas8.1. Kiekviena revizija baigiama revizijos akto surašymu.8.2. Revizijos aktas turi susidėti iš 4 skyrių:– revizijos objektas irjo apibūdinimas;– revizijos atlikimo priežastys, jos teisinis pagrindas ir dalyvaujantys asmenys;– revizijos faktografinė medžiaga;– revizoriaus išvados ir pasiūlymai.8.3. Revizijos aktą pasirašo asmenys, dalyvavusieji revizijoje, ir revizuojamo objekto vadovas. Tuo atveju, kai revizuojamas materialiai atsakingas asmuo, revizijos aktą pasirašo jis irjo tiesioginis viršininkas.8.4. Kai materialiai atsakingas asmuo ar revizuojamo objekto vadovas nesutinka su revizijos išvadomis arba akto faktografine medžiaga, jis aktą pasirašo su prierašu, kuriame nurodo, kad jo prieštaravimai bus išdėstyti atskirame rašte. Toks raštas turi būti revizoriui pateiktas per 24 valandas nuo akto pasirašymo momento.8.5. Jeigu revizuojamo objekto vadovas ar materialiai atsakingas asmuo atsisako pasirašyti aktą, revizorius turi tai užfiksuoti savo pastaboje. Jeigu atsisakęs pasirašyti asmuo pateikė motyvus, revizorius juos privalo įrašyti.8.6. Faktografinėje medžiagoje turi būti pateikiami faktai, įrodantys veiklą, kuria pažeisti šalyje galiojantys įstatymai ar kiti norminiai aktai bei bendrovės įstatai, taip patpažeidimų priežastys ir pasekmės. Ten pat turi būti Įvardinti asmenys, tiesiogiai ir netiesiogiai atsakingi už surastus pažeidimus.8.7. Revizijos akto faktografineje dalyje gali būti pateiktos ir pozityvios padarytų pažeidimų pasekmės bei jų palyginimas su padarytos žalos dy