N-osios organizacijos apibudinimas

Pagalbinių tarnybų organizavimo tikslai ir uždaviniai

Įrankių ūkio tikslai ir uždaviniai:

Įrankių ūkio organizavimo uždaviniai- nenutrūkstamai parūpinti cechams ir darbo vietoms reikiamą kiekį ir reikiamo asortimento įrankių ir technologinės įrangos išleidžiant minimalias lėšas jiems projektuoti, įsigyti (arba pasigaminti), laikyti, eksplotuoti, remontuoti ir restauruoti.

Įrankių ūkio organozavimo tikslai- išsiaiškinti įrankių ir įrangos poreikį gamybai; normuoti jų naudojimą ir atsargas; sudarinėti įrankių ūkio išlaidų sąmatas; diegti naujų tipų įrankius; techniškai prižiurėti įrankių eksplotavimą; kontroliuoti, ar tinkamai jie laikomi centriniame ir cechų įrankių sandeliuose, ar jų atsargos komplektiškos ir normalaus dyždio; organizuoti technologinės įrangos remontą ir restauravimą.

Energetinio ūkio tikslai ir uždaviniai:

Svarbiausi energetinio ūkio uždaviniai yra tokie: nesutrinkamai aprūpinti įmonę visų rūšių kuru ir energija; efektyviai ir taupiai naudoti kurą bei energją gamybos procese; racionaliai ekslpotuoti energetinius įrenginius, juos remontuoti ir aptarnauti.

Energetinio ūkio organizavimo tikslas- mažiausiomis išlaidomis nenutrūkstamai aprūpinti įmonės padalinius visų reikiamų rūšių nustatytų techninių parametrų enrgija.

Remonto ūkio tikslai ir uždaviniai:

Remonto ūkio uždaviniai: šalinti mašinų ir įrengimų mazgų bei detalių nusidevėjimo padarinius; trumpinti remonto atlikimo terminus; didinti įrengimų veikimo laiką tarp remontų; mažinti įrengimų remonto ir techninio aptarnavimo išlaidas.

Remonto ūkio tikslas-užtikrinti įrengimo funkcionavimą iki eilinio planinio remonto.

Aptarnavimo tarnybų tikslai ir uždaviniai

Vidaus transporto tikslai ir uždaviniai:

Vidaus transportas sprendžia šiuos pagrindinius uždavinius: garantuoja gamybos proceso nenutrūkstamumą, nustato gabenamų krovinių apimtį, pagrindžia esamomis sąlygomis tinkamiausių transporto priemonių bei pakrovimo ir iškrovimo mechanizmų poreikį, deramai organizuoja krovinių transportavimą, mechanizuoja ir automatizuoja transporto operacijas.

Vidaus transporto tikslai: transporto darbų planavimas, apskaita ir kontrolė; operatyvinis transporto priemonių valdymas, remontas, priežiūra ir eksplotavimas.Sandelio ūkio tikslai ir uždaviniai:

Sandelio ūkio uždaviniai: medžiagų ir žaliavų priėmimas, apskaita, paruošimas ir išdavimas gamybai, gatavos produkcijos kompleksavimas, išsiuntimas vartotojui ir kt.

Sandėlių ūkio tiklų užtikrinimui labai svarbu operatyviai reguliuoti materialinių vertybių atsargas sandeliuose.Tuo tikslu vedama draustinių atsargų apskaita ir kontrolė.

Kokybės kontrolės tikslai ir uždaviniai:

Kokybės kontrolės uždavinys-profilaktika.

Kokybės kontrolės tikslas- įsitikinti ar gaminio kokybė atitinka standarto numatytas normas. Šias normas atitinkantys gaminiai yra geri, neatitinkantys laikomi blogi.

Šių tarnybų paskirtis, organizavimo principai ir formos

Įrankiai ir įranga darbininkams išduodami bei iš jų paimami centralizuotai arba decentralizuotai. Centralizuoti darbo vietos įrankiais paprastai aprūpinamos masinės ir stambiaserijinės gamybos sąlygomis. Šiuo atveju įrankius į darbo vietas pristato bei iš jų paima įrankinės darbuotojai. Didžiausias centralizuoto aprūpinimo įrankiais privalumas tas, kad gamybos darbininkai negaišta laiko darbo įrankiams gauti ir jiems keisti, gali vykdyti tiesiogines užduotis. Skiriamos dvi centralizuoto darbo veitų aprūpinimo įrankiais ir įranga formos: aktyvioji ir priverstinė. Aktyvusis parūpinimas toks, kai pagal iš anksto sudarytą įrangos keitimo grafiką įrankinėje sukomplektuota įranga pristatoma į darbo vietas, kur pakeičiama į planuotą įrangą. Priverstinio įrangos keitimo forma taikytina automatinėse linijose. Šiuo atveju panaudotas įrangos komplekto periodiškumas turi būti suderintas su jos patvarumo periodu, todėl įrankiai ir įranga grupuojami pagal jų patvarumą ir nustatomi vienodi kiekvienos grupės įrankių keitimo periodai. Kai darbo vietų aprūpinimas įranga decentralizuotas, darbininkams įrankiai išduodami įrankinėse. Didžiausias jos trūkumas tas, kad darbininkai sugaišta nemažai darbo laiko įrankiams pakeisti. Vieni įrankiai išduodami nuolat naudoti, kiti- laikinai naudoti. Nuolat naudoti įrankiai darbininkams išduodami pagal įrankių knygutes arba pagal raštiškus meistro reikalavimus. Laikinai naudoti įrankiai dažniausiai išduodami pagal žetonus, kurių keletą darbininkas gauna kartu su tabelio numeriu.

Grąžinti į įrankinę įrankiai tikrinami, žiūrima, ar jie tinka toliau naudoti.

Priklausomai nuo krovinių srautų skiriami tarpcechiniai ir vidiniai cechų-tarpoperaciniai krovinių pervežimai. Tarpcechiniai pervežimai darbų centralizavimo požiūriu gali būti centralizuoti, necentralizuoti, mišrūs. Centrelizuotam krovinių pervežimui vadovauja ir darbus atlieka įmonės transporto cechas (baras), perveždamas savo jėgomis visus krovinius tarp cechų ir sandėlių. Esant necentralizuotam krovinių pervežimui šią funkciją atlieka patys gamybos cechai savo turimomis transporto priemonėmis. Ši krovinių pervežimo forma nėra ekonomiškai efektyvi, nes cecho transporto priemonių praktiškai nepavyksta iki galo panaudoti, todėl jos neišvengiamai prastovi. Mišri pervežimo forma- kai dalis krovinių pervežama centralizuotai- įmonės trnsporto tarnybos jėgomis, kita dalis- necentralizuotai- kiekvieno gamybos cecho vidaus transporto priemonėmis. Vidaus cecho tarpoperaciniai krovinių pervežimai organizuojami atsižvelgiant į gamybos tipą bei gaminamos produkcijos ypatumus. Įmonėse, gaminančiose vietinę ir smulkiaserijinę produkciją, dažniausiai naudojamos universalios paskirties transporto priemonės (elektrokarai, autokarai, tiltiniai kranai, telferiai ir kt.) Įmonėse praktikuojamos dvi maršrutinės krovinių pervežimo sistemos- švytuoklinė ir žiedinė. Švytuoklinė krovinių pervežimo sistema dažniausiai naudojama vienodam krovinių srautui gabenti tarp dviejų punktų. Žiedinė sistema naudojama kroviniams vežioti tarp keleto ir daugiau pastovių punktų, tarp kurių yra vienodi (arba didėjantys, arba mažėjantys) krovinių srautai, ir reikia iš vieno į kitą nuosekliai pervežti krovinius.

Remonto organizavimą ir su tuo susijusius darbus didelėje įmonėje atlieka vyriausiojo mechaniko ir vyriausiojo energetiko tarnyba. Priklausomai nuo remonto darbų centralizavimo laipsnio, įmonėje skiriamos trys remonto organizavimo formos: centralizuota, decentralizuota, mišri. Siekiant racionaliai organizuoti įmonės remonto darbus, reikia kruopščiai jiems pasiruošti- ir konstrukciniu, technologiniu, ir materialiniu požiūriu. Konstrukcinio pasiruošimo požiūriu sukomplektuojama turimų įrengimų techninė dokumentacija: pasai, kinematinės, hidraulinės, elektrinės schemos, brėžiniai.

Technologinio pasiruošimo metu parengiamos įrengimų išardymo bei surinkimo, atsarginių detalių gamybos bei restauravimo technologijos, suprojektuojama speciali remonto įranga, parengiamos reikalingos aptarnavimo, remonto instrukcijos. Materialinio paruošimo metu remontai kompleksiškai aprūpinami medžiagomis, keičiamomis detalėmis ir mazgais, remonto įranga bei kėlimo ir transportavimo priemonėmis. Įrengimų remontas gali būti atliekamas trim būdais: remiantis standartine, poapžiūrine bei periodine remonto sistema. Standartinių remontų apimtis ir turinys planuojami griežtai pagal iš anksto sudarytą grafiką, ir įrengimai remontuojami nepriklausomai nuo faktinės jų būklės. Poapžiūrinis remontas- kai įrengimai pagal iš anksto sudarytą grafiką periodiškai apžiūrimi, nustatoma techninė jų būklė, būsimųjų remontų turinys (sudaromi kiekvieno įrengimo defektų žiniaraščiai), terminai bei tvarka.Šiam remontui artimas periodinių remontų metodas. Remonto technologijos požiūriu labai pažangus mazginis remonto organizavimas, kuris gali būti dviejų formų: paprastasis ir nuoseklusis. Paprastuoju metodu vienu metu keičiami visi susidevėję mazgai, dėl to remonto trukmė ilgesnė. Nuosekliuoju metodu mazgai keičiami ne darbo metu, palaipsniui, nestabdant įrengimo. Remonto darbai dažniausiai organizuojami brigadiniu principu. Ypač efektyvios specializuotosios ir kompleksinės brigados. Specializuotosios brigados dažniausiai remontuoja unikalius įrengimus, srovines ir automatines linijas. Paprastai viena kompleksinės brigados dalis aptarnauja įrengimus, juos prižiūri, o kita- remontuoja. Taip dirbant padidėja budinčių šaltkalvių, elektrikų atsakomybė už įrengimų būklę.

Šiuolaikinės įmonės neišsiverčia be kokio nors (didesnio ar mažesnio) sandėlių ūkio. Įmonėje esančios materialinės vertybės paprastai laikomos sandėliuose. Sandėliai esti labai įvairūs, todėl jie paparastai kvalifikuojami pagal tam tikrus požymius. Nuo to, kokį vaidmenį sandėliai vaidina įmonės gamybinėje ūkinėje veikloje priklauso jų pavaldumas: tiekimo ir realizavimo sandėliai pavaldūs įmonės materialinio techninio tiekimo, marketingo skyriams, o gamybiniai sandėliai- gamybos dispečiariniam skyriui ar tiesiogiai cechams.

Išskiriami šie pagrindiniai sandėlių darbo organizavimo etapai: 1.Sandėlių planavimas ir įrengimas. 2.Medžiaginių vertybių gavimo, saugijimo ir išdavimo organizavimas.

Planuojant ir įrengiant sandėlius, reikia:· parinkti sandėlių tipus ir nustatyti sandėlių pajėgumą, numatant centralizavimo ar decentralizavimo, automatizavimo, mechanizavimo lygį;· optimaliai įkomponuoti sandėlius įmonės generaliniame plane;· organizuoti sandėliavimo tvarką (griežtą, laisvą medžiagų sandėliavimą), saugojimo ir išdavimo tvarką.

Parenkant sandėliavimo vietą, be sandėliavimo ir transportavimo kaštų, įvertinami ir kiti techniniai rodikliai, kuriuos sąlygoja sandėliuojamųjų medžiagų rūšis.

Planuojant sandėlio pajėgumą, skiriami du vienas kitą papildantys požiūriai:· sandėlio pajėgumas- tai maksimali sandėlyje saugoma apimtis;· sandėlio pajėgumas turi būti orientuotas ir į maksimalią sandėlio apyvartą per laiko vienetą. Pajėgumo sąvoka čia suprantama kaip sandėlio veikla, sugebėjimas atlikti tam tikrus darbus, įvertinint apribojimus (pakrovimą ar iškrovimą): apribojimai gali atsirasti dėl naudojamų transporto priemonių, transporto srautų ir turimo personalo gamybinio pajėgumo. Sandėlių plotai dažniausiai nustatomi atsižvelgiant į sandėliuojamųjų medžiagų nomenklatūrą, kiekį, maksimalias atsargas bei nustatytus sandėliavimo normatyvus (pvz.,t/m ir kt.). Pagrindinis sandėlių organizavimo uždavinys- sekti ir tvarkyti visas sandėliuojamas medžiagas.Tai apima:· atsargų valdymą,· atsargų papildymą,· medžiagų išdavimą į darbo vietas,· medžiagų apskaitą.

Taip pat sandėlių darbo organizavimui svarbios šios pagrindinės operacijos: medžiagų kontrolė ir priėmimas į sandėlį, jų paruošimas saugojimui ir saugojimas, apskaita ir išdavimas.

Produkcijos kokybės kontrolės organizavimas užtikrina sėkmingą gaminio realizavimą ir konkurencingumą rinkoje. Jeigu yra sėkminga realizacija, tai įmonė gauna ir maksimalų pelną. Gaminio kokybė suprantama kaip jo savybių visuma, atitinkanti vartotojų reikalavimus, kurie nustatyti standartuose. Taigi gamonio kokybės lygis turi tenkinti standartų reikalavimus.

Juk dar prieš pradedant gaminti gaminį, gamintojas turi žinoti vartotojų poreikius gaminio kokybei. Juos nulemia daugelis techninių, ekonominių, organizacinių ir kitų veiksnių. Labai svarbu gamyboje gerinti gaminių kokybę ir tenkinti rinkos sąlygas. Tai lemia dvi priežastys: išorinė- konkurencija ir vidinė- susijusi su kokybės išlaidomis. Nekokybiškos produkcijos nuostolių mažinimas- tai vienas iš gamybos išlaidų ekonomijos rezervų. Labai didelę įtaką gaminamos produkcijos kokybei turi visuotinė kokybė. Visuotinės kokybės metodais remdamasi įmonė nuolat tobulėja, siekdama kuo greičiau patenkinti vartotojų poreikius, gerindama produktų ar paslaugų kokybę ir mažindama išlaidas. Kiekvieno gaminio kokybė vertinama remiantis kokybės rodikliais, palyginus juos su baziniais, normatyviniais rodikliais. Gaminių kokybiniai rodikliai skirstomi į vietinius, skirtus vienai kuriai nors savybei (paskirties, technologiškumo, remonto tinkamumo, ilgaamžiškumo, saugumo, estetiniai, ekologiniai, ekonominiai) ir kompleksinius-keletui, visumai savybių (grupiniai, apibendrinantieji, integraliniai). Produkcijos kokybės rodikliai nustatomi įvairiais metodais. Pagrindiniai jų yra šie: matavimo, registraciniai, skaičiavimo, ekspertiniai, socialoginiai, organoleptiniai. Kokybės kontrolės formos priklauso nuo skiriamųjų požymių: pagal produkcijos gyvavimo ciklą (kūrimo, gamybos); pagal gamybos būklę ir eigą (būklės, eigos); pagal gamybos proceso stadijas (pradinė, operacinė, priėmimo); pagal darbų atlikėjus (rezultatų, elgsenos); pagal pagamintos produkcijos apimtį (ištisinė, atrankinė); pagal laiką (atsitiktinė, reguliari, vienkartinė); pagal naudojamos kontrolės priemones (registracinė, organoleptinė, vizualinė, kontrolinio pavyzdžio); pagal kontroliuojamų rodiklių palyginimą (tiesioginė, netiesioginė); pagal kontrolės vykdytojus (savikontrolė, tiesioginio vadovo, žinybinė, valstybinė, vartotojų nuomonė).

Energetikos ūkis yra sudėtingas kompleksas, apimantis tam tikrus sechus, barus ir tarnybas. Dauguma pramonės įmonių energija aprūpinamos centralizuotai. Elektros energiją, garą ir karštą vandenį įmonės gauna iš rajoninių šiluminių centrinių, gamtines dujas- iš dujotiekio tinklo, kietą ir skystą kurą- iš materialinio techninio aprūpinimo organų. Centralizuotas aprūpinimas energija atpalaiduoja pramonės įmones nuo sudėtingos jos gamybos, žymių kapitalinių investicijų bei einamųjų išlaidų jai gauti. Jis įgalina nenutrūkstamai apsirūpinti reikiamos kokybės ir palyginti pigia energija.

Įmonių energetinio aprūpinimo organizavimas turi kai kurių ypatybių. Viena iš jų yra tai, kad elektros energijos neįmanoma akumuliuoti; todėl jos tiekimą kiekvienu momentu turi reguliuoti vartojimo apimtis. Nevisiškas jos panaudojimas daro neišvengiamų nuostolių.

Organizavimo principai ir ypatumai

Mano pasirinktoje įmonėje „REMADA“ įrankių ūkis tai padalinys, kuris tiekia įrankius ir technologine įranga, jei reikia – visa tai projektuoja, gamina remontuoja bei atnaujina, organizuoja jų apskaita, saugo, išduoda į cechus, barus ir darbo vietas bei iš jų priima. Todėl šis ūkis įmonėje „REMADA“ numato įvairių rūšių įrankių ir technologinės įrangos poreikį: žiūri, ar deramai šis poreikis tenkinamas, pagrindžia specialios įrangos projektavimo būtinumą. Parenka atitinkamas įrankių tiekimo formas, organizuoja įrankių materialinį techninį tiekimą, apskaitą ir sandėliavimą, taip pat jų gamybą, remontą bei galandinimą, nustato įrankių ir specialios įrangos restauravimo bei modernizavimo galimybes.

Energetikos ūkis- tai įmonės „REMADA“ padalinys kuris organizuoja energijos gamybą savo įmonėje. Šis įmonės „REMADOS“ padalinys sprendžia: kurios rūšies energijos įmonė gaus iš šalies ir kiek jos reikės, kurių rūšių energija gamins pati įmonė, kiek jos reikės organizuojant jos gamybą, racionaliai naudoti visų rūšių energija įmonės padalinuose, įskaitant perdavimą, paskirstymą ir tiekimą į darbo vietas, eksplotavimą- priežiūrą, aptarnavimą, remontą- energetikos ir energiją vartojančius įrenginius. Įmonėje „REMADA“ naudojama palyginti daug energijos išteklių. Į jų sudėtį įeina: energetikos skyrius (biuras), šilumos ūkis su katiline, suslėgto oro, vandens tiekimo, kanalizacijos, naftos, dujų ūkis, pramoninė ventiliacija, elektros tinklai, akumoliatoriai.

Remonto ūkis- tai įmonės „REMADA“ padalinys kuris atsakingas už įrenginių priežiūrą, remoną bei techninį aptarnavimą, numato netikėtus įrenginių gedimus, bei imasi priemonių, kad jų būtų išvengta. Remonto metu išsiaiškinami susidevėję įrengimai, montuojami nauji įsigyti, gauti ar pačių pagaminti įrenginiai; įrengimai modernizuojami; laiku užsakomos iš kitur gaunamos atsarginės detalės, mazgai; organizuojamas jų tiekimas, saugojimas; organizuojama negaunamų detalių ir mazgų gamyba savo įmonėje; paruošiamos ir įgyvendinamos priemonės, didinančios remonto darbų efektyvumą.

Vidaus transportas. Organizuojant vidaus transportą įmonėje „REMADA“ yra išsiaiškinama ir nustatoma: krovinių srautai, gabenamų krovinių apimtis, transporto priemonių rūšis ir kiekis, krovinių pervežimo organizavimo būdai. Visi tie kroviniai reguliariai atgabenami į įmonę, iškraunami ir sukraunami sandėliuose, iš kurių jie pristatomi pagrindinaims bei pagalbiniams cechams ir per visą gamybos ciklą daug kartų kilnojami, pakraunami ir iškraunami. Gamybos atliekos, susidariusios, gaminant produkciją, surenkamos ir išvežamos iš įmonės. Gatava produkcija gabenama į specialius sandėlius ir sunčiama vartotojams. Įmonės transportas skirstomas: pagal paskirtį, transporto priemonių rūšį, veikimo būdą.

Sandėlių ūkis. Įmonės sandėliuose sandeliuojamos materialinės vertybės: medžiagos, detalės, kuras ir kt. Įmonėje sandeliai kvalifikuojami:· pagal aprūpinimo sritį,· pagal gamybinę ir ūkine veiklą,· pagal techninę ir ūkinę veiklą,· pagal techninę sandėlių pastatų būklę,· pagal laikomų objektų rūšis.

Visos medžiagos išduodamos iš sandėlių pagal reikalavimus ar limitus. Įmonėje visos patalpos atitinką priešgaisrinius reikalavimus. Sandeliuose visos vertybės yra apskaitomos.

Kokybės kontrolė.Kokybės kontrolė būtina kiekvienoje įmonėje, neišimtis ir mano pasirinktoje. Realizavimo ir pelno sumažėjimas verčia įmonę gerinti produkcinos kokybę.Taigi mano pasirinkta įmonė „REMADA“ stengiasi sudaryti sąlygas, užtikrinti produkcijos kokybę.