TURINYS
ĮVADAS 41. DEMOGRAFIJOS OBJEKTAS 61.1. GYVENTOJŲ SENĖJIMO ESMĖ 61.2. GYVENTOJŲ SENĖJIMO RODIKLIAI 71.2.1. Demografinės senatvės rodikliai 71.2.2. Gyventojų ilgaamžiškumo rodikliai 91.2.3. Išlaikytinių rodikliai 91.2.4. Gyventojų senėjimo rodikliai 101.2.5. Gyventojų amžiaus struktūros tipologizacija 122. GYVENTOJŲ SENĖJIMAS 1990-2003 METAIS LIETUVOJE 142.1. GYVENTOJŲ SENATVĖS LYGIS 142.2. GYVENTOJŲ SENĖJIMO TEMPAI 152.3. GYVENTOJŲ SENĖJIMO PROCESO TENDENCIJOS 162.4. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ SUDĖTIS PAGAL LYTĮ 172.5.TERITORINIS NEDARBINGO AMŽIAUS GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMAS 192.6. SENĖJIMO SUFORMUOTOS PROBLEMOS 213. GYVENTOJŲ SENĖJIMAS 1990-2003 METAIS ITALIJOJE 233.1. ITALŲ SENĖJIMO DINAMIKA 233.2. XXI A. GYVENTOJŲ SENĖJIMO PROGNOZĖS (2050 M.) 254. GYVENTOJŲ SENĖJIMO PERSPEKTYVOS IR PROGNOZĖS 27IŠVADOS 29LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 31PRIEDAI 35ĮVADASGyventojų senėjimas yra neišvengimas visuomenės demografinės raidos etapas, susijęs su perėjimu iš tradicinės visuomenės į šiuolaikinę. Keičiantis gyventojų reprodukcijos tipui, mažėjant gimstamumui ir mirtingumui, kinta ir gyventojų amžiaus struktūra, gausėja pagyvenusių žmonių. Gilėjantis demografinis senėjimas tampa viena svarbiausių socialinių bei ekonominių problemų išsivysčiusiose šalyse. Tačiau senėjimas yra objektyvus reiškinys ir jį labai sunku reguliuoti ar keisti. Todėl yra svarbu deramai įvertinti šio proceso reikšmę, sekti jo eigą, būti pasiruošus galimoms pasekmėms, laiku reaguoti į kylančias problemas.Taigi vienas iš svarbiausių XX a. bruožų- pasaulio gyventojų senėjimas. Dramatiškai auga šešiasdešimtmečių ir vyresnių skaičius. 1900-aisiais 65 metų amžiaus ir daugiau sulaukę žmonės sudarė 4% visų gyventojų, 1985-aisiais- 12%, ir šis procentas nuolat didėja. Lietuva taip pat susiduria su senėjimo problema. Ir šis procesas ypač išryškėjo po Nepriklausomybės atkūrimo metų. Šiuo metu vertinant Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų senėjimą iškyla daug klausimų, todėl kad šis procesas vis dar tebevyksta. Žinoma, toks greitas žmonių skaičiaus progresas amžiaus grupėse nelieka be atsako ir vykdant valstybės politiką. Todėl Kursiniame darbe analizuojamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis (1990-2003m.) ir vienos iš Europos Sąjungos šalių Italijos gyventojų senėjimo situacija. Šio darbo tikslas- aptarti ir išanalizuoti paskutiniojo dešimtmečio gyventojų senėjimo situaciją Lietuvoje: ją įtakojančius veiksnius, pagrindinius bruožus bei jo kaitą. Tyrimo objektas yra Italijos ir Lietuvos gyventojai- jų senėjimo lygis, tempai ir tendencijos, atsižvelgiant į pagyvenusių žmonių sudėtį pagal lytį ir jų teritorinį pasiskirstymą. Šiame kursiniame darbe siekiama įvykdyti tokius uždavinius:(1) Įvertinti Nepriklausomos Lietuvos ir Italijos gyventojų senėjimo pokyčius;(2) Prognozuoti Lietuvos ir Italijos gyventojų senėjimo kaitą, remiantis statistiniais tyrimais.Darbe naudojamasi aprašomuoju metodu: lyginama įvairių autorių publikacijose pateikiama informacija. Pirmajame skyriuje pateikiami gyventojų senėjimo, išlaikytinių, senatvės ilgaamžiškumo rodikliai, gyventojų amžiaus struktūros tipologizacija. Antrajame- apžvelgiamas visos 1990-2003 metų laikotarpio Lietuvos gyventojų senėjimo tendencijos, labiau kreipiant dėmesį į naujausius 2000- 2003m. duomenis. Aptariamas esamas gyventojų senatvės lygis ir šio proceso tendencijos, nepamirštant pabrėžti ir senėjimo suformuotų problemų. Trečiajame- išanalizuota esama ir būsima Italijos gyventojų senėjimo situacija. O ketvirtajame- prognozuojamas Lietuvos žmonių senėjimo procesas.Rašydama šį darbą, naudojausi tikslia ir pasaulinius standartus atitinkančia informacija. Daugelį faktų pasiėmiau iš Lietuvos Respublikos Statistikos departamento leidinių. Rėmiausi Lietuvos Statistikos departamento teikiama informacija, jos leidžiamais leidiniais, Lietuvos ir užsienio autorių demografijos tyrimais, pasaulio statistikos departamentų informacija.. Tačiau neišvengiamai susidūriau su vienu sunkumu- atsirinkti tinkamiausią medžiagą iš gausybės šia tema publikuojamų leidinių. Mano manymu, darbo uždaviniai buvo pasiekti.1. DEMOGRAFIJOS OBJEKTAS1.1. GYVENTOJŲ SENĖJIMO ESMĖDemografija- [gr. demos- gyventojai+ grapho- rašau] mokslas apie gyventojus. Jis tiria gyventojų sudėtį, kiekybinius ir kokybinius jos kitimus, gyventojų judėjimą, teritorinį išsidėstymą, šių pasikeitimų priežastis ir padarinius. Nagrinėjamos gyventojų sudėties ir skaičiaus kitimo socialinės ekonominės pasekmės, demografinių procesų tarpusavio ryšiai, jų priklausomybė nuo socialinių ir ekonominių reiškinių. Demografija nagrinėja gyventojų reprodukcijos procesą, remdamasi konkrečios visuomenės formacijos bendrųjų sociologinių ir ekonominių dėsnių sistema. Vienas iš demografijos mokslo nagrinėjamų dalių yra visuomenės arba bent jau gyventojų grupių senėjimas. Demografijoje senėjimo procesas suprantamas kaip gyventojų amžiaus struktūros pasikeitimai, didėjant vyresnių amžiaus žmonių skaičiui ir jų daliai bendrajame gyventojų skaičiuje. Pagal 1982 Pasaulio Asamblėjos Senėjimo klausimais nutarimą, visuomenės gyventojų senėjimą apibūdina gyventojų, sulaukusių 60 metų ir vyresnio amžiaus skaičius ir santykis su bendru gyventojų skaičiumi. Todėl galime sakyti, kad gyventojų senėjimo apibrėžime yra pabrėžiami du jo aspektai: habsoliutus (pagyvenusių žmonių absoliutaus skaičiaus didėjimas);hsantykinis senėjimas (pagyvenusių žmonių dalies bendrame gyventojų skaičiuje didėjimas). Demografiniu požiūriu pagyvenusiais ir senais gyventojais vadinami žmonės, kurie yra išėję iš reproduktyvaus amžiaus, žmogaus ekonominio aktyvumo nutraukimas, jo išėjimas į pensiją.[19, p.43-61; 26, p.5-7]2000 m. gruodžio 19 d. Seimas priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo 18 ir 55 straipsnių pataisas, pagal kurias nuo 2001 m. sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas vyrams ir moterims po 6 mėnesius. Pagal buvusį įstatymą pensinis amžius vyrams kasmet didėdavo dviem mėnesiais, moterims– keturiais mėnesiais. Pensinio amžiaus ilginimo spartinimas leis vyrų pensinio amžiaus galutinę ribą– 62 metus ir 6 mėnesius pasiekė pernai– 2003 metais, o moterų pensinio amžiaus ribą– 60 metų– 2006 metais.1.2. GYVENTOJŲ SENĖJIMO RODIKLIAI
Senėjimo procesu laikomi gyventojų amžiaus struktūros pokyčiai, didėjant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui ir jų kiekiui procentais. Gyventojų senėjimas gali būti: absoliutus, t.y. pagyvenusių žmonių absoliutaus skaičiaus didėjimas; santykinis, t.y. pagyvenusių žmonių skaičiaus procentais. Demografiniu požiūriu pagyvenusiais ir senais laikomi gyventojai, nebepriklausantys reproduktyviam amžiui. Daugelyje pasaulio valstybių pagyvenusiais laikomi žmonės pagal ekonominį kriterijų- ekonominio aktyvumo nutraukimą ir išėjimą į pensiją. Pasaulio Senėjimo asamblėja, įvykusi 1983 m., pasiūlė siekiant duomenų palyginamumo demografiniu senumo kriterijumi laikyti 60 m. ribą (iki 60 m.- vidutinis amžius, nuo 60 m.- vyresni).Tiriant gyventojų senėjimą statistikai keliami šie uždaviniai: apibūdinti gyventojų senėjimo lygį; ištirti gyventojų senėjimo dinamiką; įvertinti gyventojų senėjimą lemiančius veiksnius; išanalizuoti socialines ekonomines pasekmes. Norint kiekybiškai įvertinti gyventojų senėjimą labai svarbu nustatyti senatvės pradžią. Įvairiose klasifikacijose senatvės pradžia laikomos įvairios amžiaus ribos. Jas galima suskirstyti į momentines ir intervalines. Momentinės ribos apibrėžia senėjimą kaip tam tikrą amžių, kurio sulaukus asmuo laikomas senu. Intervalinės ribos senėjimo pradžią sieja ne su konkrečiu amžiumi, o su tam tikro amžiaus intervalu, pavyzdžiui, nuo 60 iki 70 metų. Nors gerontologai labiau priimtinomis laiko intervalines ribas, nes senėjimo procesą apibūdina keletas požymių, kurie kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingu laiku ir skirtingu intensyvumu ir nuoseklumu, bet statistika sieja gyventojų senėjimą su konkrečiu amžiumi. [5, 11p.]1.2.1. DEMOGRAFINĖS SENATVĖS RODIKLIAI
Reikėtų atskirti dvi sąvokas: senėjimą ir senatvę. Senėjimą reikėtų suprasti kaip tam tikrą demografinį procesą, o senatvę- kaip statinio momento išraišką. Gyventojų senėjimo procesui ir senatvės lygiui įvertinti taikomi statistiniai metodai, skaičiuojami įvairūs rodikliai. Senatvės lygiui apibūdinti dažniausiai skaičiuojami šie rodikliai:habsoliutus- pagyvenusių žmonių absoliutus skaičius;hsantykiniai:1. Pagyvenusių žmonių procentinė dalis palyginus su kitomis amžiaus grupėmis arba bendrugyventojų skaičiumi.
Dažniausiai skaičiuojamas pagyvenusių žmonių skaičius, vaikų skaičiuje. Šis rodiklis kitaip vadinamas demografinės senatvės rodikliu. Vaikais laikomi asmenys iki 15 m.
S(60+) :S(0-14) , (1)Čia S(60+) – pagyvenusių gyventojų skaičius;S(0-14) – vaikų skaičius.
Be to, senatvės lygį apibūdina šis santykinis rodiklis:
(S(60+) : Ŝ ) *100, (2)Čia Ŝ- bendras gyventojų skaičius.Pagal šį koeficientą nustatomi gyventojų senėjimo etapai.
2. Vidutinis gyventojų amžius (apskaičiuojamas kaip svertinis vidurkis):
Ŝ=(SSiyi ):(Syi); (3)Čia Ŝ- vidutinis gyventojų amžius; Si – atskirų amžiaus grupių gyventojų amžius, jei išskirti vienerių metų intervalai; amžiaus arba intervalo vidurkis, jei yra 5, 10 metų ar kito ilgio amžiaus intervalai; yi – atskiros amžiaus grupės gyventojų skaičius.
3. Gyventojų medianinis amžius:
Me=xo+i((Sy/2-N):y2), (4)Čia Xo – medianinio intervalo žemoji riba; i – medianinio intervalo ilgis (amžius m.);Sf – eilutės svorio koeficientų suma;N – sukauptų svorio koeficientų suma iki medianinio intervalo; y2 – medianinio intervalo svorio koeficientas.
4 Dažniausiai pasitaikantis amžius (apskaičiuojamas kaip moda):
Mo=xo+i(( y2-y1 ):(( y2-y1 )+(y2-y3)) (5)Čia xo – modinio intervalo, t.y. su didžiausiu svorio koeficientu žemoji riba; i – modinio intervalo ilgis;y1 – priešmodinio intervalo koeficientas;y2 – modinio intervalo svorio koeficientas;y3 – pomodinio intervalo svorio koeficientas.Turint modą, medianą ir apskaičiavus vidutinį gyventojų amžių galima spręsti apie tiriamos visumos- gyventojų- pasiskirstymo pobūdį. Jei Ŝ=Mo=Me, gyventojų pasiskirstymas amžiaus grupėmis simetrinis (normalus).Jei Ŝ¹Mo¹Me. gyvent…ojų pasiskirstymas amžiaus grupėmis asimetrinis. Empiriškai nustatyta, kad pasiskirstymo eilutės asimetrija yra vidutinė, kai½Mo-Ŝ½=3½Mo-Ŝ½ (6)
1.2.2. GYVENTOJŲ ILGAAMŽIŠKUMO RODIKLIAI
Gyventojai, sulaukę 80 metų ir vyresni, laikomi ilgaamžiais. Ilgaamžiškumui apibūdinti skaičiuojamas absoliutus ilgaamžių skaičius (S80+) ir jų skaičius, tenkantis 100000 gyventojų, kuris vadinamas ilgaamžiškumo koeficientu:
((S80+)/Ŝ)*100000. (7)
Norint dar detaliau ištirti ilgaamžių gyventojų amžiaus struktūrą, gali būti skaičiuojami daliniai ilgaamžiškumo koeficientai:
Kilgaamžiškumo =(S90+/S60+)*100%; (8)Kilgaamžiškumo =(S100+/S60+)*100%. (9)
Rodikliai gali būti skaičiuojami pagal lytį, gyvenamąją vietovę.[5, 12p.]
1.2.3. IŠLAIKYTINIŲ RODIKLIAI
Tiriant gyventojų amžiaus struktūrą skaičiuojami vadinamieji išlaikytinių rodikliai. Jie rodo vaikų ir pagyvenusių žmonių skaičių, tenkantį darbingo amžiaus gyventojams.Bendras demografinio apkrovimo koeficientas apskaičiuojamas taip:
((S(0-14) +S(60+) )/S(15-59))*1000. (10)
Specializuoti demografinio apkrovimo rodikliai:
·vaikų (S(0-14) / S(15-59))*1000; (11)·pagyvenusių žmonių (S(60+) / S(15-59))*1000. (12)Pastarasis rodiklis naudojamas ir demografinės senatvės lygiui įvertinti.[5, 10p.]
1.2.4. GYVENTOJŲ SENĖJIMO RODIKLIAI
Gyventojų senėjimu laikomas demografinis, procesas, kuriam apibūdinti skaičiuojami rodikliai išreiškiami kaip pagyvenusių žmonių ir visų gyventojų prieaugio santykiai:
1) apskaičiuoti taikant absoliutaus prieaugio vidurkį:
(S(60+)*DŜ(60+) )/(S*DŜ); (13)Čia DŜ(60+) – absoliutaus 60 m. ir vyresnių gyventojų prieaugio metinis vidurkis;DŜ – absoliutaus visų gyventojų prieaugio metinis vidurkis.
2) apskaičiuoti taikant prieaugio tempų vidurkį:
(S(60+)*Ppt60+)/(S*Ppt ), (14)Čia Ppt60+ – 60 m. ir vyresnių gyventojų prieaugio tempų metinis vidurkis;Ppt – visų gyventojų prieaugio tempų metinis vidurkis.
Norint atskleisti senėjimo proceso eigą bei tempus lemiančius veiksnius, aukščiau išvardintų rodiklių nepakanka. Tam būtina detaliai ištirti gyventojų mirtingumą, gimstamumą, ištirti ir įvertinti migraciją bei jos poveikį, išnagrinėti pradinę gyventojų amžiaus struktūrą.
Labai aktualus ne tik paties demografinio senėjimo lygio, bet ir šio proceso vystymosi tendencijų nustatymas, senėjimo proceso intensyvumas. Tą rodo senėjimo koeficientų dinamika, ilgaamžiškumo koeficientai, demografinio apkrovimo ir kiti rodikliai.Vertinant gyventojų senėjimo dinamiką plačiai taikoma faktorinė indeksinė analizė, kurisuteikia galimybę įvertinti tam tikrų veiksnių įtaką senatvės koeficiento kitimui:S(60+) /S=(S(60+) /S(0-14) )* (S(0-14) /S), (15)Arba kitaip: Ksenatvės=(K(60+)/S(0-14))*d(0-14). (16)Čia d(0-14). – vaikų iki 15 m. kiekis procentais.Senatvės koeficiento dydį veikia du veiksniai: vaikų kiekis procentais, kuris labai priklauso nuo gimstamumo, ir pagyvenusių gyventojų skaičiaus didėjimas, lyginant su vaikų skaičiumi.Santykinis bendras ir kiekvieno iš išvardintų veiksnių poveikis senatvės koeficiento kilimuinustatomas:a) bendras:DKsenatvės=K1 senatvės/K2 senatvės ; (17)
b) dėl pagyvenusių žmonių santykinio skaičiaus didėjimo:DKsenatvės=(K1 S(60+) /S(0-14) ):(K0 S(60+) /S(0-14) )*d1 (0-14) ; (18)
c) dėl vaikų dalies kitimo:DKsenatvės=(d1(0-14) ):d0(0-14) )*(K0S(60+) /S(0-14) ); (19)
Absoliutus veiksnių poveikio dydis rezultatiniam rodikliui apskaičiuojamas: a) bendras:DKsenatvės=K1 senatvės/K0 senatvės ; (20)
b) dėl pagyvenusių žmonių santykinio skaičiaus kitimo:DKsenatvės=(K1 S(60+) /S(0-14) )-(K0 S(60+) /S(0-14) )*d1 (0-14) ;(21)
c) dėl vaikų dalies kitimo: DKsenatvės=(d1(0-14) )-d0(0-14) )*(K0S(60+) /S(0-14) ). (22)
Tiriant gyventojų senėjimą plačiai taikomi imitaciniai modeliai.Apskritai gyventojų senėjimas neturėtų būti vertinamas kaip negatyvus procesas, nes taiobjektyvus dėsningumas, visuomenės vystymosi poreikis.K…okybinis senėjimo pasekmių poveikis gali būti apskaičiuojamas vertinant išlaidų, skirtųpagyvenusių žmonių išlaikymui, dinamiką, darbingo amžiaus gyventojų skaičių ir jų prieaugio tempus.Statistinis gyventojų senėjimo tyrimas ypač svarbus vertinant demografinio vystymosidėsningumus.Pagrindinis gyventojų senėjimą lemiantis veiksnys- gimstamumo kitimas. Jo sumažėjimą sąlygoja jaunų amžiaus grupių papildymą naujagimių sąskaita ir esant kitoms vienodoms sąlygoms didina vyresnio amžiaus žmonių kiekį procentais. Gimstamumo didėjimas gerokai veikia senėjimo procesą jį mažindamas.Gyventojų,o ypač vaikų ir kūdikių, mirtingumo mažėjimas stabdo gyventojų senėjimo procesą,o vyresnėse amžiaus grupėse- pagreitina.Migracijos poveikis gyventojų senėjimui vertinamas dvejopai: vietovėse, iš kurių išvykstama, ir vietovėse, į kurias atvykstama. Paprastai migruoja jauni ir vidutinio amžiaus gyventojai, kuriems būdingas natūralaus gyventojų judėjimo ir gimstamumo intensyvumas. Vietovėse, iš kurių išvykstama, mažėjant jaunų gyventojų procentinei daliai demografinė situacija blogėja. Vietovės į kurias atvykstama, pastebimi atvirkštiniai reiškiniai- jaunų gyventojų dalis didėja, o demografinė situacija santykinai,o kartais ir absoliučiai gėrėja.[5, 13p.]
1.2.5. GYVENTOJŲ AMŽIAUS STRUKTŪROS TIPOLOGIZACIJA
Amžius yra pati svarbiausia gyventojų struktūros charakteristika. Žmogaus gyvenimą skirstome į tam tikrus tarpsnius, atsižvelgiant į biologinius- demografinius kriterijus. Universaliausias yra toks: kūdikystė- iki 1 metų; vaikystė- 1-14 metai; jaunystė- 15-24 metai; suaugusiųjų- 15-64 ir senatvę- 65 ir daugiau. Taip pat gyventojai yra klasifikuojami į amžiaus grupes penkių metų ar platesniais intervalais. Remiantis socialiniais- ekonominiais kriterijais, gyventojai klasifikuojami į iki darbingo (0-15), darbingo (16-59) ir pensinio amžiaus (60+) grupes. Tiriant gyventojų amžiaus struktūrą didelę reikšmę turėjo Zundbergo atlikta gyventojų klasifikacija, kuris suskirstė gyventojus į 3 amžiaus grupes: vaikai- 0-14 metų; tėvai- 15-49 metų; protėviai (seneliai)- 50 metų ir vyresni. [5, p.9]DARBINGO AMŽIAUS GYVENTOJAI– Lietuvoje iki 1995 m.– 16-59 m. vyrai ir 16-54 m. moterys. Nuo 1995 m. darbingas amžius ilginamas 2 mėn. per metus vyrams ir 4 mėn. per metus moterims, kol vyrams pasieks 62 m. 6 mėn., moterims– 60 metų. Sveikatos statistikoje vaikais laikomi 0-14 (14 metų, 11 mėnesių, 29 dienos) metų, o sveikatos priežiūros organizavime taikomas 15 metų (15 metų 11 mėnesių ir 29 dienų) vaikų kriterijus. [7]Amžiaus struktūrai tirti ir vaizduoti plačiai taikomas grafinis metodas. Jam pradžią davė vokiečių demografas F. Burgdorferis. Šio metodo esmę sudaro tai, kad nurodomas vyrų ir moterų skaičius atskirose amžiaus grupėse ir vėliau pagal duomenų pasiskirstymą nustatoma piramidės forma. Jis išskyrė tris piramidžių formas: taisyklingo trikampio, varpo, urnos. Vėliau demografai atsižvelgdami į amžiaus struktūrą formuojančius veiksnius išskyrė keturis amžiaus ir lyties piramidžių tipus. [5, p.10-11]
1.Stabili ar artima stabiliai 2.Taisyklingo trikampio/ ekspansyvi 3.Varpo/ stacionari 4.Urnos/ siaurėjanti
Didelis mirtingumasDidelis gimstamumas Mažėjantis mirtingumasDidelis gimstamumas Mažas mirtingumasMažėjantis gimstamumas Mažas mirtingumasMažėjantis gimstamumas
Pagal jaunų ir senų žmonių dalį iš bendro gyventojų skaičiaus galima išskirti tris amžiaus struktūros tipus:1. Progresyvųjį- vaikų dalis iš bendro gyventojų skaičiaus iki 40 proc.2. Stacionarųjį- vaikų dalis iš bendro gyventojų skaičiaus maždaug atitinka senų gyventojų dalį, kuri siekia 27 proc.3. Regresyvųjį- senų žmonių dalis iš bendro gyventojų skaičiaus viršija vaikų dalį ir siekia 30 proc.Amžiaus ir lyties struktūrą formuoja gimstamumas, mirtingumas, migracija, karai, stichinės nelaimės ir pan. Demografine prasme gyventojų amžiaus ir lyties struktūra yra praeityje vykusių demografinių įvykių rezultatas ir kartu gyventojų raidos perspektyvoje veiksnys.O …demografinis senėjimas- senų žmonių dalies didėjimas bendrame gyventojų skaičiuje. Gyventojų senėjimas charakterizuojamas gyventojų senėjimo rodikliu (indeksu), kuris gali būti nustatomas keliais būdais. Jungtinių Tautų Organizacija rekomenduoja gyventojų senėjimo rodikliu laikyti 65 metų ir vyresnių žmonių skaičių (proc.) tarp visų gyventojų.2. GYVENTOJŲ SENĖJIMAS 1990-2003 METAIS LIETUVOJE
2.1. GYVENTOJŲ SENATVĖS LYGISGyventojų senėjimas yra išreiškiamas senėjimo indeksu – tai procentas žmonių, sulaukusių 65 metų ir daugiau. Jei šis indeksas žemesnis nei 4%, tai gyventojų populiacija laikoma jauna, jei pagyvenę žmonės sudaro nuo 4% iki 6,9% visų gyventojų, tai populiacija laikoma brandžia, o jeigu šis indeksas yra 7% ir daugiau, tai populiacija laikoma sena. Taigi, galime sakyti, kad Lietuvos gyventojai laikomi senais, nes 2003 m. tai sudarė 20,2 % visų gyventojų skaičiaus. Lietuvos gyventojų struktūros pokyčius XX- XXI amžiaus sandūroje galima nusakyti trumpai- gyventojų demografinis senėjimas. 1999m. pradžioje Lietuvoje gyveno virš 724,4 tūkst. pagyvenusių žmonių(60 m. ir vyresni), t.y. 20,6% visų šalies gyventojų. Namų ūkių tyrimų duomenimis, daugiau kaip trečdalyje tirtų namų ūkių buvo vienas ar daugiau pagyvenusių žmonių, kas ketvirtą namų ūkį sudarė tik pagyvenę žmonės. [13; 33]1990 metai 2003 metai
1pav. Lietuvos gyventojai pagrindinėmis amžiaus grupėmis1990 ir 2003 metais (proc.)Šaltinis: @ Statsistikos departamentas prie VR Vyriausybės. Lietuvos statistikos metraštis 2003. Vilnius, 2003. 37p.
Lietuvos Seimas atsižvelgdamas į gyventojų senėjimo problemą 2000 m. gruodžio 19 d. priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo 18 ir 55 straipsnių pataisas, pagal kurias nuo 2001 m. sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas vyrams ir moterims po 6 mėnesius. Pagal buvusį įstatymą pensinis amžius vyrams kasmet didėdavo dviem mėnesiais, moterims– keturiais mėnesiais. Pensinio amžiaus ilginimo spartinimas leis vyrų pensinio amžiaus galutinę ribą– 62 metus ir 6 mėnesius pasiekė pernai– 2003 metais, o moterų pensinio amžiaus ribą– 60 metų– 2006 metais.Šiuo metu beveik kas 5 Lietuvos visuomenės narys- pagyvenęs žmogus. O tai reiškia, kad mūsų visuomenė yra pasiekusi labai aukštą senėjimo lygį. [25, 60p.; 39]2.2. GYVENTOJŲ SENĖJIMO TEMPAIPaskutinis XX a. dešimtmetis Lietuvos gyventojų senėjimo raidoje, palyginti su prieš tai buvusiu- devintuoju dešimtmečiu, buvo ypatingas tuo, kad senėjimo raidą reikšmingai paveikė jauniausiojo amžiaus gyventoją grupės mažėjimas. Vyriausios gyventojų grupės didėjimo tempams per du lyginamus dešimtmečius nesikeičiant, jauniausios gyventojų grupės (0-14 metų) didėjimo tempai, buvę teigiami devintajame dešimtmetyje, dešimtajame virto neigiamais, t.y. tapo mažėjimo tempais tai labai paspartino Lietuvos gyventojų demografinio senėjimo procesą.Įvertinant abiejų minėtų- vyriausios ir ypač jauniausias- amžiaus grupių indėlį į Lietuvos gyventojų senėjimo procesą, galima tvirtinti, jog per paskutinį XX a. dešimtmetį Lietuva patyrė antrąją gyventojų senėjimo bangą, intensyvumu prilygstančią vykusiai septintajame dešimtmetyje.
2 pav. Gyventojai pagrindinėmis amžiaus grupėmis(procentais, atitinkamo amžiaus gyventojų dalis bendrame gyventojų skaičiuje)Šaltinis: Ó Statistikos departamentas prie VR Vyriausybės. Lietuvos statistikos metraštis 2003. Vilnius, 2003.
Pagal 2 pav. galime daryti išvadą, kad per 13 metų Lietuvoje pensinio amžiaus žmonių padaugėjo 1,1%, o jaunimo iki 15metų sumažėjo net 4,1%.Yra dar vienas esminis ir Lietuvai absoliučiai naujas reiškinys, apibūdinantis gyventojų amžiaus struktūros raidą XX- XXI amžių sandūroje. Tačiau Lietuvai įžengiant į XXI amžių, senų žmonių ir vaikų skaičius susilygino ir nuo šiol, pirmą kartą Lietuvos demografijos istorijoje, senyvo amžiaus žmonių Lietuvoje bus daugiau nei vaikų 0,3% (2 pav.). Šioje gyventojų demografinio senėjimo stadijoje galima būtų pasidžiaugti, kad nuo šiol kiekvienas vaikas bus apsuptas didesnio suaugusiųjų skaičiaus meilės ir rūpesčio, Tačiau svarbiau yra tai, kad visuomenėje, kurioje senimo daugiau nei vaikų, atitinkamai vis didesnę socialinių išlaidų dalį reikia skirti vyriausiajai kartai.[37, 100p.]2.3. GYVENTOJŲ SENĖJIMO PROCESO TENDENCIJOSGyventojų senėjimo procesas Lietuvoje pasižymi įvairiomis savybėmis. Pirmoji ypatybė yra taip vadinamas dvigubo senėjimo reiškinys. Tai reiškia ne tik senų žmonių skaičiaus padidėjimą tarp visų gyventojų, bet taip pat ir senų bei labai senų žmonių skaičiaus išaugimą tarp pagyvenusių gyventojų. Aštuoniasdešimtmečių procentas tarp senų gyventojų (virš 60 metų amžiaus) 1995 m. išaugo iki 16%. Kitas charakteringas bruožas- senėjimo feminizacija. 70 ir ypač 75 metų amžiaus sulaukusių moterų skaičius du kartus viršija to paties amžiaus vyrų skaičių.Gyventojų senėjimas Lietuvoje progresuoja panašiai kaip išsivysčiusiose šalyse, tačiau mūsų šalyje žmonės yra jaunesni nei Skandinavijoje ar Vakarų Europos valstybėse. Dar 1995 metais 78 vyresni nei 60 metų žmonės teko 100 vaikų iki 15 metų amžiaus.Gyventojų amžiaus struktūrą ir gyventojų senėjimo procesus lemia keletas faktorių:§ Gimstamumas;§ Mirtingumas;§ Natūralus gyventojų prieaugis;§ Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė;§ Migracija.
1990- 2002 m. laikotarpiu gimstamumas Lietuvoje sumažėjo 40 proc., t.y. nuo 57 iki 30 tūkst.(žr. 1 priedą) gyventojų. Gimstamumas tiesiogiai neveikia gyventojų amžiaus struktūros, tačiau nuo jo mažėjimo retrospektyvoje priklauso dabartiniu metu susiformavusi gyventojų amžiaus struktūra bei tolimesnės jos raidos perspektyvos. Gyvenimo sąlygų ir gyvenimo būdo pokyčiai, socialinė diferenciacija, nestabili ekonominė padėtis turėjo įtakos šeimos planavimui, gimstamumo ir mirtingumo rodikliams. Gimstamumo mažėjimas reiškia ne tik gyventojų senėjimo progresavimą, bet taip pat ir potencialių globėjų skaičiaus mažėjimą. Ypač staigūs gimstamumo ir mirtingumo pokyčiai pasireiškė 1994 metais, kai daugiau žmonių mirė nei gimė. Tai sukėlė neigiamą gyventojų prieaugį. Natūralus gyventojų prieaugio mažėjimas rodo ne tik bendras išsivysčiusioms šalims būdingas tendencijas, bet ir tai, kad pereinamuoju laikotarpiu pablogėjo žmonių gyvenimo kokybė.[12; 33]
Dar vienas rodiklis gyventojų senėjimui apibūdinti yra vidutinė būsimo gyvenimo trukmė, kuri nuo 71,54 metų amžiaus 1989-aisiais sumažėjo iki 68,74 metų 1994-aisiais (sumažėjo 2,8 metais). Gyvenimo trukmės trumpėjimui turėjo įtakos išaugęs vyrų mirtingumas, ypač kaimo vietovėse: per tą patį laikotarpį kaimo vyrų gyvenimo trukmė sumažėjo nuo 64,16 metų amžiaus iki 60,23 metų. Nuo 1994 metų gyvenimo trukmė pradėjo ilgėti. 1997 m. vyrų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė buvo 65,9, moterų – 76,8 metų. 2000 m. tai jau pasiekė 72,9 metų, o 2003m. nukrito iki 69,6 m. [31]Kalbant apie migraciją, 2000 m. duomenimis, atvykusiųjų skaičius į Lietuvą siekė 45,5 tūkst., išvykusiųjų– 46,6 tūkst. Negatyvios emigracijos pasekmės sumažėjus gimstamumui turėtų pasireikšti ilgalaikėje perspektyvoje: dažniausiai išvyksta iniciatyvūs darbingo amžiaus gyventojai, o tai gali sukelti darbo jėgos (ypač kvalifikuotos) trūkumą. Mažėjant gimstamumui šis veiksnys tampa ypač svarbus.Žiūrint į suminį gimstamumo rodiklį 2000 m., kuris buvo 1,27, rodo, jog gimstamumas mažas, kuris įtakoja gyventojų skaičiaus mažėjimą, o po to ir senėjimą. Suminis gimstamumo rodiklis– vidutinis gyvų gimusių skaičius, kurį pagimdytų moteris per visą savo gyvenimo reproduktyvų periodą (15 – 49), jeigu ji sulauktų 50 metų amžiaus ir kiekvienoje amžiaus grupėje išliktų duotų metų gimstamumo rodiklis.[10; 12]2.4. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ SUDĖTIS PAGAL LYTĮ Demografinis senėjimas būdingas tiek moterims, tiek vyrams, tačiau jo lygis gerokai skiriasi. 1998 metais pradžioje Lietuvoje gyveno 243 tūkst. vyrų ir 420 tūkst. moterų, peržengusių 60 metų amžiaus ribą. Tarp 60 metų ir vyresnių gyventojų vyrai sudaro tik 37%, o 75 metų ir vyresnio amžiaus jų dar mažiau- 31%. Vyrų amžiaus struktūra yra gerokai jaunesnė, 1998 m. 60 metų ir vyresnių dalis sudarė 14%. Galima teigti, kad vienas iš esminių gyventojų senėjimo bruožų yra tai, kad bene du trečdaliai (63%) šio amžiaus gyventojų yra moterys. Skirtumas tarp vyrų ir moterų skaičiaus senyvame amžiuje susidarė ne tiek dėl skirtingo senesnio amžiaus žmonių mirtingumo lygio, kiek dėl aukšto vyrų mirtingumo jauname amžiuje [26, p.5-7].3 pav. Lietuvos gyventojų amžiaus lyties piramidė 2002 m., tūkst.Šaltinis: @Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Statistikos metraštis 2003, Vilnius 2003. 38p.
Ši amžiaus lyties piramidė (3 pav.) rodo, kad gimstamumas ir mirtingumas yra gana sumažėję. Tokiu būdu mūsų visuomenė patiria vis gilėjantį gyventojų senėjimą. Tad ir gyventojų skaičiaus prieaugio tempai mažėja. 2003 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 252,4tūkst. vyrų ir 440,9tūkst. moterų, peržengusių 60m. amžiaus ribą. Vyrų amžiaus struktūra daug jaunesnė, 60m. ir vyresnio amžiaus vyrai sudaro 14.6%, o moterys- net 22.5%. galima teigti, kad vienas iš esminių gyventojų senėjimo bruožų yra tai, kad dauguma (63%) šio amžiaus gyventojų yra moterys.Visų Lietuvos gyventojų lyčių santykis yra labai artimas balansui; paprastai 100-ui vyrų tenka 111-112 moterų. Be to, šis santykis per pastaruosius dešimt metų beveik nesikeitė (1 lentelė). Tuo tarpu, apžvelgus lyčių santykį pagal amžiaus grupes, pastebima akivaizdi tendencija: su amžiumi ima dominuoti moterys. Tarp 60-mečių ir vyresnių 100-ui vyrų tenka 172 moterys, 0 85-mečių ir vyresnių grupėje vyrų ir moterų santykis yra 100 prieš 240 (1 lentelė). Lietuvos gyventojų senatvės lygis, 2000 m. buvo 20,8 proc. ( 2 priedas.)[37, 105p.].
1 lentelė. Moterų ir vyrų skaičiaus santykis 1989- 2020 m. 100-ui vyrų tenka moterų 1989 2001 2020Visi gyventojai 111,3 112,1 111,660 m.ir vyresni gyventojai 175,9 172,3 170,5Pagal amžiaus grupes60-64 152,8 137,2 130,265-69 168,5 153,3 145,970-74 189,3 186,9 171,175-79 222,9 223,6 201,380-84 166,1 247,8 260,085+ 246,0 240,3 342,4Šaltiniai: Pagrindiniai, 1990; Demografijos, 2001; Stankūnienės, 1998.
Pagal gyventojų prognozių variantą, netolimoje ateityje lyčių disbalansas senyvo amžiaus asmenų (60+) grupėje turėtų šiek tiek sumažėti (1 lentelė). Tačiau pačių vyriausių (80+) šalies gyventojų lyčių disbalansas dar paaštrės (1 lentelė). Tai reiškia, kad 2020 metais trys iš penkių 60 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų bus moterys, o 85-rnečių ir vyresnių gyventojų grupėje moterys sudarys net tris ketvirtadalius.2.5. TERITORINIS NEDARBINGO AMŽIAUS GYVENTOJŲ PASISKIRSTYMASSenyvo amžiaus žmonių teritorinis pasiskirstymas Lietuvoje nėra tolygus. Kaip ir daugelyje Europos šalių, senyvo amžiaus žmonių koncentracija didesnė yra kaimo vietovėse nei mieste. Tai galima traktuoti kaip socialinių pokyčių pokario metais išdavą, kai Lietuvoje vyko intensyvūs industrializacijos ir urbanizacijos procesai. Kaimo jaunimo masinė migracija į miestus siekiant išsimokslinimo ir darbo nulėmė ypatingai sparčią kaimo gyventojų senėjimo formą. Spartus urbanizacijos procesas, įvykęs, galima sakyti, per vienos kartos gyvenimą, gerokai iškreipė kaimo gyventojų amžiaus struktūrą.Jau šeštojo dešimtmečio pabaigoje miesto ir kaimo senatvės rodiklių atotrūkis buvo ženklus. Ir vėliau miesto ir kaimo gyventojų senatvės rodiklių atotrūkis gilėjo.Artėjant šimtmečio pabaigai, kaimo gyventojų senėjimas „išsisėmė“, labai sulėtėjo ir praktiškai stabilizavosi, o miesto priešingai- sparčiai ėmė progresuoti. Taigi XX a. pabaigoje Lietuvos miesto ir kaimo gyventojų senatvės lygis turėjo tendenciją supanašėti. Pagal gyventojų prognozių variantą numatoma, kad artimiausioje ateityje miesto ir kaimo gyventojų senatvės rodikliai turėtų ne tik susi1yginti, bet ir apsikeisti vietomis (2 lentelė). Miesto gyventojų ypatingai spartus senėjimas, stebimas amžių sandūroje, paaiškinamas kaip spartaus urbanizacijos proceso, vykusio prieš 30-50 metų, aidas. Šis miesto demografinis senėjimas susijęs su tuo, kad karta, gausiai patraukusi iš kaimo į miestą šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose, šiuo metu sulaukė senyvo amžiaus. [12]
2 lentelė. Lietuvos miesto ir kaimo gyventojų senėjimas 1989- 2020 m. 1989 2000 2010 202060+ žmonių dalis bendrame gyventojų skaičiuje, % Miestas 12,7 16,2 18,8 22,3Kaimas 22 23,3 21,1 18,460+ žmonių skaičius, tenkantis % Miestas 55 84 115 126Kaimas 100 107 108 86Šaltiniai: Stankūnienė V. (ats. red.) Lietuva: 10 metų atkūrusNepriklausomybę.- Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 2000. 129p.Taip pat skiriasi senėjimo indeksas tarp kaimo ir miesto gyventojų. Kaimo gyventojai yra santykinai senesni nei miesto. Tad neigiamą poveikį tolesnei harmoningai kaimo plėtrai daro kaimo gyventojų senėjimas. 1995 m. mieste gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės ( 60+ ) sudarė 14% visų gyventojų, kai tuo tarpu kaimo senimas sudarė 24% visų gyventojų.Nuo 1998 iki 2002 metų kaimo senėjimo indeksas (60-ies metų ir vyresnių gyventojų skaičius, tenkantis 100 vaikų iki 15 metų amžiaus) didėjo ir išaugo nuo 106 iki 114. Apie 55 proc. kaimo gyventojų yra darbingo amžiaus, iš jų 21 proc.– 15-24 metų, 24 proc.– pensinio amžiaus , mieste atitinkamai– 64, 23 ir 18. Kaime pensinio amžiaus gyventojai 2002m sudarė 23,8, mieste 17,9 procento visų gyventojų [18, 214p.]. Pensinio amžiaus gyventojai sudaro 20,2 proc. visos šalies populiacijos. Kaip matyti 4 pav., dideliu šios amžiaus grupės gyventojų skaičiumi išsiskiria Utenos, Alytaus ir Panevėžio apskritys (24,0– 30,9 proc.). Kauno apskrityje pensinio amžiaus gyventojų daugiausiai Birštono miesto bei Prienų ir Raseinių rajonų savivaldybėse (24,0 – 30,9 proc.), o mažiausiai Jonavos rajono savivaldybėje (8,0 – 17,9 proc.).Ypač bloga demografiniu požiūriu kaimo moterų amžiaus sudėtis- čia 60m. ir vyresnės moterys sudaro 28%. Šio amžiaus vyrų ir moterų santykis yra nepalankus tiek mieste, tiek ir kaime- 100-ui moterų tenka apie 58 vyrus [34]. Tad, senų žmonių gana sparčiai daugėja mieste ir gerokai lėčiau kaime.
4 pav. Pensinio amžiaus gyventojų dalis Lietuvos savivaldybėse 2001 metais (proc.)Šaltinis: @Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Statistikos metraštis 2003, Vilnius 2003. 44p.2.6. SENĖJIMO SUFORMUOTOS PROBLEMOSPasaulio gyventojų amžiaus struktūra nuolat keičiasi: mažėja gimstamumas, ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė, tuo būdu vis didesnę gyventojų dalį sudaro 60-mečiai ir vyresni. Ši tendencija labai ryški išsivysčiusiose šalyse, tačiau jas sparčiai vejasi ir kai kurios besivystančios šalys. Neigiamos progresuojančio gyventojų senėjimo pasekmės (ilgalaikėje perspektyvoje) pasireiškia tuo, jog didėja senų žmonių dalis. Šis veiksnys turėtų padidinti skaičių senų žmonių, kuriuos būtina remti senatvėje. Tai tolimesnėje perspektyvoje neigiamai veiks dirbančiųjų ir išlaikytinių skaičiaus santykį. Gyventojų senėjimo pasekmes per ilgesnį laikotarpį rodo senatvės pensininkų gausėjimas. Valstybinio socialinio draudimo duomenimis, 1992 m. Lietuvoje buvo išmokėta 535 tūkst. senatvės pensijų, 2001 m. I ketv.– 641 tūkst. Tai ekonominė problema, nes senus žmones reikia išlaikyti, t.y. vis sunkės- nė mokesčių našta pradeda slėgti dirbančiųjų pečius, o nuskurdę pensininkai neįgali pirkti. Kitas rūpestis tai, kad seni žmonės dažniau pasiligoja ir tokiems reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. Dar viena problema- seni žmonės dažnai yra vieniši, jaučiasi nereikalingi ir nevertinami, todėl yra irzlūs ir sukelia konfliktines situacijas visuomenėje. [13; 33]Pensinio amžiaus atidėjimas šiek tiek gelbsti pensijų draudimo sistemą, tačiau blogina nedarbo draudimo situaciją, nes didėja priešpensinio amžiaus žmonių nedarbas ir tuo pačiu bedarbio išmokos, mokamos iš to paties fondo. Pagal Pasaulio banko prognozes, kurios buvo patvirtintos ir kitų autorių, šis žingsnis pagelbės socialinio draudimo biudžetui tik iki 2010 m. (t.y. tol, kol bus didinamas pensinis amžius), vėliau pensininkų ir dirbančiųjų santykis vėl ims blogėti. [8; 26, 60p.]3. GYVENTOJŲ SENĖJIMAS 1990-2003 METAIS ITALIJOJE XX-XXIa visame pasaulyje pastebimos labai panašios demografinės tendencijos. Tai gyventojų demografinis senėjimas. Tačiau įvairiose šalyse tos tendencijos, pavyzdžiui gyventojų senatvės lygis, yra skirtingas, skiriasi ir jo didėjimo tempai.Pagal U.S. gyventojų surašymo biurą ir valstybinį senėjimo institutą (NIA) išspausdintą pranešimą, sužinome, kad pasaulio 65 ir vyresnių žmonių skaičius auga beprecedentiškai greitai, t.y. 800 tūkst. žmonių per mėnesį. Tyrimai parodė, kad visuomenės senėjimas labiau būdingas besivystančioms šalims, negu, kad jau išsivysčiusioms.[29]Iki 2004m. aukščiausiu pasaulyje gyventojų senatvės lygiu išsiskyrė Europos regionas( pvz.; 2000 m. 60 metų ir vyresnių gyventojų dalis sudarė 20,3 proc.), žemiausiu- Rytų Afrikos regionas (atitinkamai 4,5 proc.). Prognozuojama, kad ir vėliau šių, savaip pirmaujančių, regionų pozicijos nesikeis.[37, 165p.]
1990 metai 2002 metai
5 pav. Europos Sąjungos gyventojų pagrindinėmis amžiaus grupėmis1990 ir 2002 metais.Šaltinis: @ Statsistikos departamentas prie VR Vyriausybės. Lietuvos statistikos metraštis 2003. Vilnius, 2003, 39p.3.1. ITALŲ SENĖJIMO DINAMIKAEuropoje ilgą laiką pagal gyventojų senatvės lygį pirmavo Švedija, t.y. Šiaurės Europa, tačiau 2000 metais pasikeitė ir persikėlė į Pietų- 24.1% Italijoje. Taigi, visai pagrįstai Italiją galime vadinti „seniausia “ Europos Sąjungos valstybe. „Nors XX a. Italijoje buvo gyventojų skaičiaus augimo metas, tačiau XXI a. į istoriją bus įrašytas kaip gyventojų spartus senėjimo amžius“, anot Reuters statistikos. O pati „jauniausia “ES valstybė- Turkija. Ji 1990-2003 metais tarp visų ES šalių turėjo mažiausią 65+ procentą senų žmonių: 1990m.- 4,3%, o 2003 m.- 8%.Konkrečiai Italijoje žmonių senėjimas pasižymi tokiomis savybėmis:
§ Sparčiausias žmonių skaičiaus augimas pastebimas seniausiose amžiaus grupėse- 80+, 85+ ir šimtamečių. § Ypač būdingas senėjimas tarp moterų („feminizacija“- tam tikro amžiaus moterų mirtingumas mažesnis nei to pačio amžiaus vyrų). [17].Pagal Eurostat (European Institute of Statistics) duomenis 1997 metais 16,8% visų Italijos gyventojų sudarė 65m. ir vyresnio amžiaus žmonės, kai ES vidurkis tuo metu buvo 16.4%. 2000 m. šis kaičius jau siekė 18,1%, o 2020 m. numatoma, kad 65 m. ir vyresnio amžiaus gyventojai sudarys 23.2% visų Italijos piliečių, o ES prognozuojamas vidurkis bus apie 20.9%. 80 m. ir vyresni Italijos gyventojai 2000 m. sudarė 4.1% visų gyventojų. Italija iš kitų ES valstybių išsiskiria tuo, kad jos gyventojų amžius per pastaruosius 4 metus podarbingo amžiaus žmonių dalis augo sparčiausiai iš visų ES šalių. [14]Geriausias būdas studijuoti žmonių senėjimo tendencijas yra grafiniu metodu, pasitelkiant gyventojų piramides. Demografai piramidėmis paprastai apibūdina du aspektus: amžiaus ir lyties pasiskirstymą tarp visų gyventojų. Iš šios piramidės (6 pav.) galime matyti, kad ypač ryškus feminizacijos procesas 75+, 80+ amžiaus grupėse, kur moterų skaičius yra beveik dvigubai didesnis už vyrų. Tokią situaciją lemia greičiau trumpėjanti vidutinė vyrų gyvenimo trukmė, nei moterų: 1995 m. vyrų- 75, moterų- 81,4 metai, o 2010 m. padidės atitinkamai iki 76 ir 82,4 metų (žr.3 priedą). 2000m. italų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 78,2 m., o 2010 m. prognozuojama iki 79,2metų. [31].6 Pav. Italijos vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2000 metais(mln.)Šaltinis: Leonid A. ir Heuveline G. Gyventojų senėjimas. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 13d.]. Prieiga per internetą:<. http://www.galegroup.com/servlet/ItemDetailServlet?region=9&imprint=000&titleCode=M333&type=4&id=174029>(anglų k.)
Gimstamumas yra demografinio augimo variklis. Tačiau kaip bebūtų gaila, šis rodiklis mažėja. XXI a. senų žmonių (65+) ir vaikų skaičius (iki 15 metų) susilygino. Italija turi rekordiškai mažą gimstamumo rodiklį: moteriai tenka 1,3 naujagimio. Bendras gimstamumo santykis, parodantis moteriai tenkančių vaikų skaičių yra žemas. 2003m. jis buvo 1,22. O norint, kad bėgant metams gyventojų senėjimas negilėtų, reikia, kad šis santykis pakiltų iki 2,2. Anot demografų tokia padėtis ateityje nepagerės, nes tikimasi, kad 2050 m. šis skaičius padidės iki 1,85. [23]Mirtingumas 2050 metais padidės iki 808 tūkst., kai 2000 m. jis buvo 626 tūkst. per metus. O natūralus gyventojų prieaugis taip pat nedžiugina: jau 2000m. jis buvo neigiamas –0,4, o 2050m. laukiamas net –0,8. Pagal prognozes migracija gali sumažėti 2 tūkst.2050m.3.2. XXI A. GYVENTOJŲ SENĖJIMO PROGNOZĖS (2050 M.)Remiantis demografų prognozėmis, 2050 m.Europoje bus 29.2% senų žmonių, o atskirose valstybėse šis skaičius gali pasiekti 30 % ir daugiau (žr. 4 priedą)Iš piramidės (7 pav.) matome, jog Italijos gyventojų demografinis senėjimas labai sustiprės: vaikų iki 15 metų bus dvigubai mažiau negu vyresnių žmonių (65+). Todėl galime sakyti, kad metai iš metų Italijos visuomenė vis labiau ir labiau senės.
7 Pav. Prognozės Italijos vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2025 metais. .Šaltinis: Leonid A. ir Heuveline G. Gyventojų senėjimas. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 13d.]. Prieiga per internetą:<. http://www.galegroup.com/servlet/ItemDetailServlet?region=9&imprint=000&titleCode=M333&type=4&id=174029>(anglų k.)
Italijos senėjimas tampa užtaisyta demografine laiko bomba, kuri kelia nemažą grėsmę ateičiai. Potenciali darbo jėga mažėja, o žmonių, kuriems reikia mokėti pensijas- didėja. Netgi Italijos premjeras Silvio Berluskoni iškėlė jau retoriniu tapusį klausimą, kas uždirbs pensijoms, jeigu visuomenė ir toliau tai greitai sens. O atsakymas būtų toks: pagal „carrot-and-stick“ reformą (ang.k. „rimbas ir pažadai“, taip apibūdinamas įtikinėjimo metodas ) norima padidinti pensijos amžių iki 65 m. vyrams ir 60 m. moterims (5 metų padidėjimas). Žinoma, S. Berluskoni skatindamas dirbti ir sulaukus pensinio amžiaus, planuoja kiekvienam prie atlyginimo pridėti dar 30 proc. algos.[23] Žmonių senėjimas- globalinė problema, kurią reikia spręsti visiems kartu, atsižvelgiant į gyventojų socialinės apsaugos sistemą, darant pakeitimus migracijos, darbo, šeimų skatinimo politikoje.4. GYVENTOJŲ SENĖJIMO PERSPEKTYVOS IR PROGNOZĖSSocialiniu demografiniu požiūriu svarbu, kaip kis gyventojų struktūra sustambintose amžiaus grupėse, kokie bus darbingo ir pensinio gyventojų skaičiaus santykio pokyčiai. Jeigu pensinis amžius Lietuvoje būtų ilginamas iki 2010 m., tai gyventojų struktūra aptariamose amžiaus grupėse taptų palankesnė (šis santykis 1997- 2010 m. išaugtų nuo 2,8 iki 3,5). Tačiau skaičiavimai rodo, kad pastarasis rodiklis labai priklauso nuo gyventojų senėjimo. Po 2010 m., nebeilginant pensinio amžiaus, aptariamas santykis pradėtų blogėti. Pensinio amžiaus didinimas ilgalaikėje perspektyvoje nesugebės kompensuoti neigiamų gyventojų senėjimo pasekmių, todėl, norint racionalizuoti šalies gyventojų socialinę struktūrą, būtina ilginti realią žmonių darbinės veiklos trukmę.Statistikos departamento ir filosofijos ir sociologijos instituto demografijos skyrius buvo atliktos gyventojų skaičiaus prognozės. Buvo atliktos Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozės iki 2020m. Pagal visus prognozuojamus variantus gyventojų skaičius kis netolygiai. Tik išsipildžius optimistinėms prielaidoms per artimiausius dvidešimt metų Lietuvos gyventojų skaičius kiek padidės, kitais atvejais- arba stabilizuosis, arba mažės Keisis ir gyventojų amžiaus struktūra. Vaikų skaičius turėtų padidėti, tačiau neilgam. Pagyvenusių žmonių augimo tempai iš esmės visuose variantuose panašūs, toliau progresuos visuomenės senėjimas. Pensinio amžiaus gyventojų skaičiaus ir dalies didėjimą ateinantį dešimtmetį kiek stabdys tai, jog kasmet vis vyresni žmonės išeis į pensiją. Todėl prognozuojamo laikotarpio pradžioje daugės darbingo amžiaus žmonių. Šio meto natūralios gyventojų kaitos bei migracijos tendencijos neduoda pagrindo optimistinėms gyventojų kitimo prielaidoms.[22, 150p.; 33]
Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento pateiktas gyventojų skaičiaus ir sudėties tendencijas, galima pateikti prognozę iki 2015 metų. Toliau progresuos visuomenės senėjimas, šešiasdešimtmečių ir vyresnių vyrų ir moterų skaičius augs.Pensinio amžiaus ilginimas turėtų duoti labiau apčiuopiamų rezultatų, nepaisant to, pensinio amžiaus gyventojų dalis nuo 1995 m. Lietuvoje nesumažėjo (siekia 20 proc.). Kol kas jis tik kompensuoja gyventojų senėjimo pasekmes. Ilginant pensinį amžių, siekiama pagerinti užimtųjų ir socialinių išmokų gavėjų skaičiaus santykį. Ilgalaikės gyventojų skaičiaus prognozės rezultatai rodo, kad jeigu pensinis amžius šalyje nepakistų (liktų toks pats kaip iki 1995 m.), tai podarbingo amžiaus gyventojų lyginamasis svoris 1995-2024 m. išaugtų nuo 20 iki 26-27 proc.Iš vienos pusės, gyventojų senėjimas mažina konkurenciją darbo rinkoje, kadangi didėjant pensininkų skaičiui auga išlaikytinių lyginamasis svoris. Tačiau iš kitos pusės, gyventojų senėjimas mažina gyventojų ekonominį aktyvumą, menkina darbuotojų teritorinio mobilumo ir perkvalifikavimo bei naujausių žinių panaudojimo galimybes, didina išlaikytinių lyginamąjį svorį, blogėja gyventojų sveikatos būklė. Ypač tai aktualu kaime. 2000 m. apytikriai kas ketvirtas Lietuvos kaimo gyventojas buvo pensinio amžiaus, miesto – beveik kas penktas. Todėl galima teigti, jog senų žmonių kaime yra santykinai daugiau negu mieste. Dėl darbingo amžiaus trukmės didinimo pensinio amžiaus žmonių dalis kaime 1995-2003 m. sumažėjo nuo 26,6 iki 24,4 proc. Gyventojų senėjimo problema bus aktuali visai Europai, tačiau Lietuvai ji bus itin sudėtinga dėl didelės jaunų žmonių dabartinės ir būsimos, kai ES laisvai galės judėti darbo jėga, emigracijos, taip pat dėl labai sumažėjusio gimstamumo pereinamuoju laikotarpiu. Tikėtina, kad darbo jėgos rinkoje po 2010 metų turėsime pastebimą duobę; bus aktualu skatinti reemigraciją, o iš dalies ir imigraciją, ypač iš pajėgaus intelekto slavų šalių. [15]3 lentelė. 60 m. ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų skaičius (tūkst., %)Metai tūkst. %2000 674 19.32005 689 20.32010 692 20.92015 707 22.02020 752 24.02025 801 26.42030 817 27.82035 823 29.12040 804 29.42045 807 30.72050 825 32.7Šalti…nis: Ó Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Lietuvos statistikos metraštis 2003. Vilnius, 2003, 75p.Iš 3 lentelės duomenų galime sakyti, jog su kiekvienais metais 60 ir vyresnių metų žmonių turėtų daugėti ir daugėti. O 2050 m. pakils iki 32,7%. Tokie skaičiai nėra džiuginantys, nes kas trečias sutiktas žmogus gatvėje bus jau nedarbingas.IŠVADOSLIETUVA§ Šalyje vėl mažėja gimstamumas 1990 m. gimstamumas buvo- 56 tūkst. o 2002 m.- 30 tūkst. 2002m. gimstamumo rodiklis padidėjo 2,3% palyginus su 2000m., tačiau tai neužtikrina demografinės pusiausvyros. § „Feminizacijos“ procesas- daugumą (64%.) pagyvenusių žmonių sudaro moterys. Taip pat padidėjo amžiaus skirtumas tarp vyrų ir moterų dėl ankstyvaus vyrų mirtingumo.§ Prasidėjo intensyvi emigracija į kitas pasaulio šalis. § Išliko ir toliau išliks didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės – 11,4 metų (vyrų – 66,2, moterų – 77,6 metų).Ir visa tai, skatino Lietuvos gyventojų senatvės gilėjimą. Pagyvenusių žmonių lyginamasis svoris bendrajame gyventojų skaičiuje vėl ėmė sparčiai didėti. § Šiuo metu vaikų beveik 10% mažiau nei 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Tokie demografiniai procesai sąlygoja tolesnį gyventojų senėjimąToks gyventojų senėjimo procesas manau yra neišvengiamas, kadangi gerėjant sveikatos apsaugai, daugiau dėmesio skiriant savijautai, viskas proporcingai ilgina žmonių gyvenimą, tokiu būdu moterys nori gyventi „aktyviai, visuomeniniškai“, todėl mažai laiko skiria vaikams. Tokiu būdu, mažėja gimstamumas, ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė, o tai veda prie visuomenės senėjimo rezultato.
PROGNOZĖS§ Gyventojų skaičius Lietuvoje mažės;§ Natūralusis prieaugis bus neigiamas, bet prognozuojama tendencija didėti;§ Vidutinė gyvenimo trukmė ilgės.
ITALIJA§ Visai pagrįstai 2000 metais „seniausia“ ES šalimi galime vadinti Italiją, nes 65 ir vyresnio amžiaus gyventojų dalis sudarė 24.1%. Sparčiausias žmonių skaičiaus augimas pastebimas seniausiose amžiaus grupėse- 80+, 85+ ir šimtamečių.§ Migracija sumažės 2 tūkst. gyventojų. § Ypač būdingas senėjimas tarp moterų („feminizacija“- 65% moterų tarp vyresnio amžiaus gyventojų)§ Natūralus gyventojų prieaugis ateityje negali išlaikyti dabar esamo demografinio balanso, nors prognozuojama, kad jis pakils iki 1,85.LITERATŪRA IR ŠALTINIAI1. Adlys P. Silpstantis tautos kamienas kelia nemažai rūpesčių. Respublika, 2002 m. liepos 1d., Nr.149(3692), priede „Plius“. 2. Ambrozaitienė D. ir Adlys P. Lietuvos gyventojai senstelėjo.- Mokslas ir Gyvenimas, 2002, Nr. 7-8, p.49.3. Chamie, J. As the world ages. [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2004 m. balandžio 28 d.]. Prieiga per internetą:< http://web6.epnet.com/citation.asp>(anglų kalba)4. Čereška B. Kursinių darbų rengimo metodiniai nurodymai. Bakalauro programa.- Vilnius: VU leidykla, 2004.-28p.5. Čiulevičienė V. Gyventojų sudėties pagal lytį ir amžių statistika.- Kaunas: LŽŪU leidybinis centras, 2000.- 19p.6. Degutienė, L. Būtina iš esmės reformuoti valstybės paramos šeimai politiką. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandžio 15d.]. Prieiga per internetą:7. Demografija. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandžio 10d.]. Prieiga per internetą: 8. Dzikevičius A. Pensinis amžius. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužėa 6d.]. Prieiga per internetą:<. http://finansai.tripod.com/pf1.htm>9. European Commission. . [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2004 m. balandžio 30 d.]. Prieiga per internetą: (anglų kalba)
10. Gyventojai. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 5d.]. Prieiga per internetą:<. http://www.std.lt11. Gyventojų geografija: [Respublikos aukšt. mokyklų geografijos spec. studentams vadovėlis].– Vilnius: Mokslas, 1984. – 175p.12. Gyventojų senėjimo bruožai Lietuvoje. . [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 5d.]. Prieiga per internetą:13. Gyventojų senėjimo bruožai Lietuvoje. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandžio 17d.]. Prieiga per internetą:<. http://www.un.lt/Bulletins/19/Page2_lt.HTM->14. Gyventojų senėjimas: pasaulio problema. Bcpolitics. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 16d.]. Prieiga per internetą:(anglų k.)15. Ilgalaikė Lietuvos ekonomikos plėtros strategija. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 4d.]. Prieiga per internetą:<. http://www.ekm.lt/catalogs/33/strategijos/bendra.doc>16. Konsultavimo tarnybos vaidmuo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtroje. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandžio 20d.]. Prieiga per internetą:17. Leonid A. ir Heuveline G. Gyventojų senėjimas. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 13d.]. Prieiga per internetą:<. http://www.galegroup.com/servlet/ItemDetailServlet?region=9&imprint=000&titleCode=M333&type=4&id=174029>(anglų k.)18. Liberienė B. Lietuvos statistikos metraštis 2003.- Vilnius: “Statistikos centras”, 2003.-655p.19. Lietuvos demografiniai pokyčiai ir gyventojų politika.– Vilnius: BĮ „Baltijos kopija“, 1995. – 278p.43- 61p.- ISBN- 9986-523-18-4 [19]20. Lietuvos Laisvasis rinkos institutas. Demografinė padėtis blogėja. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 1d.]. Prieiga per internetą:<.http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Socialin/index.phtml – 101k>21. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Lietuvos socialinės politikos kokybės, struktūros ir dinamikos tyrimas:rezultatai ir siūlymai. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 3d.]. Prieiga per internetą:<.http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Socialin/index.phtml#2. SENATVĖ>22. Lietuvos Šeima. Mokslinės- praktinės konferencijos” Lietuvos Šeima: Tradicijos ir Ateitis”, įvykusios Vilniuje, 1994 m. spalio 25- 26 d.d., medžiaga.– Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1995.- 275p. 23. Maceda J. Italijos gyventojų senėjimo atsiradimo priežastys. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 16d.]. Prieiga per internetą:< http://www.msnbc.com/news/981982.asp.>(anglų k.)24. Marteckaitė A. Li…etuvoje gyventojų mažėja ir jie vis labiau sensta. Respublika, 2003 m. lapkričio 24 d.(priede „Plius“).25. Pagyvenę žmonės Lietuvoje. Statistikos rinkinys(Lietuvos statistikai 80 metų)– Vilnius: Statistikos Departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,2000. – 71psl.26. Pagyvenę žmonės Lietuvoje.Statistikos rinkinys (Lietuvos statistikai 80 metų (Nr. A312)). – Vilnius: Statistikos Departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,1999. – 64psl. 27. Pamela M. What the United Nations Should Do About our Ageing World: Addressing Exclusion and Denial of Equal Rights. [interaktyvus]. [ Žiūrėta 2004 m. gegužės 2 d.]. Prieiga per internetą:(anglų kalba)28. Pasaulio gyventojų prognozės: 2002 metų gyventojų duomenų bazė. United nation population division. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 14d.]. Prieiga per internetą:< http://esa.un.org/unpp/p2k0data.p>(anglų k.)29. Pasaulio vyresnio amžiaus gyventojų augimas: U.S. prekybos departamento naujienos. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 20d.]. Prieiga per internetą:(anglų k.)30. Paveiksliukas (ant kursinio darbo viršelio). [Žiūrėta 2004 m. kovo 10d.]. Prieiga per internetą:31. Pensijos. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 8d.]. Prieiga per internetą:<. http://www.sodra.lt/lt.php>32. People in Europe. – Demographic change: the regional dimension. . [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandžio 22d.]. Prieiga per internetą:< http://www.geo.lt/metrastis/35/PDF/184-192.pdf>(anglų kalba)33. Pocius, A. „XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį Nr. 7 (7). – Demografinės situacijos pokyčiai Lietuvoje: problemos ir pasekmės. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandžio 8 d.]. Prieiga per internetą:< http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/2002_7_7/p3_1.html>34. Raišienė, J.Demografinė ir sergamumo situacija 995-2001 metais Lietuvoje ir Kauno apskrityje. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandžio 22d.]. Prieiga per internetą:< http://www.kvsc.lt/06_archyvas/gyv_sveikata/Demografiniai%20rodikliai.htm>35. Responding to ageing in the European Union. – Ageing population. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovo 16d.]. Prieiga per internetą:(anglų kalba)36. Senėjimas. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 14d.]. Prieiga per internetą:<. http://longevity-science.org/Population_Aging.htm. >(anglų k.)37. Stankūnienė V. (ats. red.) Lietuva: 10 metų atkūrus Nepriklausomybę.- Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 2000. 129p.38. Sveikatos apsaugos ir pensijų sistemos pokyčiai visuomeninio perskirstymo kontekste. – Lietuvos laisvosios rinkos institutas. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovo 10d.]. Prieiga per internetą:39. Šaltytė J. Kada išeisite į pensiją. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovo 26d.]. Prieiga per internetą:)40. Šumilovaitė V. Visuomenės senėjimo problemai- tarptautinės direktyvos. Respublika, 2002 m. balandžio 20 d. Nr. 89(3632), p.19.41. Toyne, S. Ageing: Europe’s growing problem. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovo 30d.]. Prieiga per internetą:(anglų kalba)42. Vaitiekūnas S., Adlys P., Perkumas L. Karta keičia kartą.– Vilnius: Mokslas, 1986. – 126p.(48-54p)PRIEDAI1 PRIEDAS4 lentelė. Gimstamumas 1990- 2002 metais.Metai Gimusių
1990 568681991 560191992 544171993 474641994 423761995 411951996 390661997 378121998 370191999 364152000 341492001 315462002 30014Šaltinis: Ó Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Lietuvos statistikos metraštis 2003. Vilnius, 2003, 85p.
2 PRIEDAS
5 lentelė. Lietuvos gyventojai pagrindinėmis amžiaus grupėmis(procentais palyginus su visu gyventojų skaičiumi)Metai iki darbingo amžiaus darbingo amžiaus pensinio amžiaus
1990 24 56,9 19,11995 23,3 56,2 20,52000 21,8 57,5 20,82001 21,3 57,9 20,82002 20,6 58,9 20,52003 19,9 60 20,2Šaltinis: Ó Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Lietuvos statistikos metraštis 2003. Vilnius, 2003, 58-60p.
3 PRIEDAS
6 lentelė. Lietuvos gyventojų 1990- 2050 m .įvairūs rodikliaiMetai Vidutinis amžius Vidutinė gyvenimo trukmės Vyrų vid. gyvenimo trukmė Moterų vid. gyvenimo trukmė Bendras gimstamumo santykis(moteriai tenkančių vaikų skaičius)1990 37.4 1995 38.5 77.3 74.0 80.5 1.282000 40.2 78.2 75.0 81.4 1.212005 42.2 78.7 75.5 81.9 1.232010 44.3 79.2 76.0 82.4 1.232025 50.5 2050 52.4 Šaltinis: Pasaulio gyventojų prognozės: 2002 metų gyventojų duomenų bazė. United nation population division. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 14d.].Prieiga per internetą:< http://esa.un.org/unpp/p2k0data.p>(anglų k.)
4 PRIEDAS
7 lentelė. Vyresnio amžiaus (65+) žmonių senėjimo dinamika pasaulyje 2000 ir 2050 metaisRegionas, šalis 2000 2050Pasaulis 6.9% 19.3%Europa 14.7% 29.2%Italija 18.1% 35.9%Švedija 17.4% 30.4%Šaltinis: Senėjimas. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 14d.]. Prieiga per internetą:<. http://longevity-science.org/Population_Aging.htm. >(anglų k.)