gamybos proceso esmė ir organizavimas

GAMYBOS PROCESO ESMĖ IR ORGANIZAVIMAS

Gamybos proceso organizavimas erdvėje

Šiuolaikinė įmonė, nepriklausomai nuo to, maža ji ar didelė- tai gamybinis ūkinis(o kartais ir mokslinis) kompleksas, kurį sudaro įvairūs sudėtingais ryšiais susieti struktūriniai vienetai.Šių struktūrinių vienetų, darbo vietų visuma ir jų tarpusavio ryšiai sudaro įmonės struktūrą.
Įmonėje galima išskirti gamybos ir bendrąją struktūrą.Gamybos struktūrą sudaro gamybos ir valdymo vienetai, sujungti tam tikrais tarpusavio ryšiais.
Pagrindiniai gamybos vienetai yra cechai.
Cechas-tai tam tikrą administracinį savarankiškumą turintis padalinys, dažniausiai dirbantis ūkiskaitos pagrindais.Paprastai gamybos cechas organizuojamas tik tada, jeigu jaame dirba bent 100 darbuotojų, o pagalbinis- jeigu dirba apie 75 darbuotojus. Mažesnėms įmonėms rekomenduojama becechinė struktūra, kur cechų visai nėra, o pagrindinis struktūrinis vienetas- gamybos baras, vadovaujamas meistro arba vyriausio meistro.
Priklausomai nuo paskirties cechai ar barai skirstomi į pagrindinius, pagalbinius, aptarnavimo ir šalutinius.

Pagrindiniai cechai skirti įmonės pagrindinei gaminti. Eksperimentiniai cechai taip pat priskiriami prie pagrindinių cechų grupės.
Pagalbiniai cechai gamina tokią produkciją arba atlieka tokius darbus, kurie užtikrina normalią pagrindinių cechų darbą.Tai remonto, energetiniai, įrankių cechai.
Aptarnavimo cechai, tarnybos arba ūkiai produkcijos negamina, o tiik sudaro sąlygas pagrindiniams ir pagalbiniams cechams normaliai dirbti(transporto cechai, sandėlių ūkis).
Šalutiniai cechai ar barai perdirba pagrindinės gamybos atliekas, regeneruoja formavimo žemes, tepalus, ir t.t.
Įvairių pramonės šakų pagrindiniai cechai yra skirtingi, o pagalbiniai, aptarnavimo bei šalutiniai cechai- panašūs.
Tris gamybos fazes at

titinka 3 cechų tipai:paruošimo, apdirbimo ir surinkimo.Kartais viename ceche sujungiamos dvi ar visos trys fazės.
Bendrąją struktūrą sudaro gamybos struktūra ir negamybiniai įmonės padaliniai, kurių paskirtis –socialinis darbuotojų aptarnavimas(įmonės bendrabučiai, vaikų darželiai, poilsio namai, valgyklos, medicinos punktai ir t.t.).
Šiuolaikinėse įmonėse negamybiniai padaliniai yra naikinami, nes jų išlaikymas yra susijęs su papildomomis išlaidomis.
Priklausomai nuo cechų ir barų specializavimo formos įmonė gali turėti trejopą gamybos struktūrą: daiktinę, technologinę ir mišrią.
Daiktinės struktūros įmonėms būdinga tai, kad atskiri jų cechai ar barai specializuojasi įvairiais įrengimais bei technologiniais procesais gaminti sąlyginai baigtus objektus: gaminius, detales, mazgus.
Parinkus technologinę struktūrą atskiri cechai ar barai specializuojami labai įvairiems objektams atlikti panašaus pobūdžio operacijas.
Dauguma įmonių turi mišrią gamybos struktūrą: dalis cechų ar barų specializuojami pagal daiktinį principą, kita dalis-pagal technologinį.
Be paagrindinių ir pagalbinių cechų į įmonės gamybos struktūrą dar įeina taip vadinamieji ūkiai:
a)sandėlių ūkis, kurį sudaro įvairių tipų ir įvairios paskirties sandėliai ;
b)energetikos ūkis:transformatorinės pastotės, elektros tinklai, garo, suspausto oro bei dujų vamzdynai, ryšio bei signalizacijos įrenginiai;
c)transporto ūkis: remonto dirbtuvės, kartais-geležinkelio linijos ir visos transporto bei krovimo priemonės;
d)sanitarinis –techninis(santechninis) ūkis:vandentiekio, kanalizacijos, ventiliacijos, šildymo bei vėdinimo įrenginiai ir sistemos;
e)centrinė įmonės laboratorija bei kitos specialios paskirties laboratorijos.
Visus šiuos padalinius sieja glaudūs dalykiniai bei informaciniai ryšiai.
Elementarus cecho ar baro gamybinės struktūros vienetas- tai atskira da
arbo vieta.
Darbo vieta-tai darbo priemonių komplektu aprūpinta gamybinio ploto dalis, kurioje darbininkas arba darbininkų brigada atlieka tam tikrą gamybinio proceso dalį.
Darbo vietos gali būti paprastos ir kompleksinės. Paprastose darbo vietose vienas darbininkas aptarnauja vieną ar kelis įrengimus. Kompleksinėse darbo vietose labai sudėtingus įrengimus arba įrengimų kompleksą aptarnauja kelių darbininkų brigada.
Priklausomai nuo darbo vietoje atliekamų darbų įvairovės , darbo vietos gali būti specializuotos ir universalios.
Gali būti stacionarios ir judamos darbo vietos.

Gamybos proceso organizavimo principai
Jie yra tokie:
1)proporcingumas; 2)nenutrūkstamumas; 3)ritmingumas; 4)gamybos specializavimas; 5)gamybos sroviškumas; 6)gamybos mechanizavimas ir automatizavimas; 7)gamybos proceso lankstumas.
1. Gamybos proporcingumas reikalauja, kad visų įmonės struktūrinių vienetų ar darbo vietų gamybiniai pajėgumai būtų tarpusavyje suderinti ir užtikrintų nepertraukiamą darbą.

2.Visiškas gamybos nenutrūkstamumas pasiekiamas retai, dažniausiai tik aparatiniuose procesuose. Tačiau bet kuriuo atveju reikia stengtis, kad pertraukos gamybos procese būtų kuo trumpesnės ir kad jų būtų kuo mažiau.Tokiu atveju sutrumpėja gamybos ciklas, sumažėja nebaigta gamyba, įmonei reikia mažiau apyvartinių lėšų. Gamybos nenutrūkstamumas lengviau pasiekiamas tuo atveju, kai maža darbų nomenklatūra, didesnės gamybos apimtys(orientuojamasi į masinę gamybą). Šiuo metu nenutrūkstamumas užtikrinamas organizuojant lanksčią gamybą.
3.Proporcingumas ir nenutrūkstamumas labai glaudžiai susiję su dar vienu gamybos organizavimo principu- ritmingumu.
Gamybos ritmingumas pasiekiamas tada, kai bet kuriuo laiku bet kurioje darbo vietoje, kiekviename padalinyje ar apskritai įmonėje pagaminamas vienodas ar nu

uolatos didėjantis produkcijos kiekis. Ritmingas darbas sudaro sąlygas pilnai apkrauti įrengimus, panaudoti visą darbo jėgą, išvengti prastovų mėnesio pradžioje ir šturmavimo mėnesio pabaigoje. Ritmingas darbas sudaro sąlygas gerinti produkcijos kokybę, išvengti broko, pasiekti geresnių techninių- ekonominių rezultatų.
4. Gamybos specializavimas. Šiuo atveju visi gaminiai, daliniai procesai ir operacijos pagal tam tikrus požymius paskirstomi atskiriems įmonės struktūriniams vienetams ar atskiroms darbo vietoms.Skiriamos 3 specializavimo formos: daiktinė, detalinė ir technologinė.
a)daiktinei specializavimo formai būdinga tai, kad atskiri struktūriniai vienetai specializuojami įvairiais įrengimais ir įvairiais technologiniais procesais gaminti sąlyginai baigtus ar baigtus objektus: gaminius, agregatus, surinkimo vienetus. Pvz., kojinių gamyba, trikotažinių medžiagų gamyba, sportinio trikotažo gamyba ir t.t.
b)tobuliausia daiktinės specializacijos forma yra detalinė specializacija, kai įvairiais įrengimais ir įvairiais technologiniais procesais atskiri struktūriniai vienetai gamina atskiras detales ar detalių mazgus.
c)technologinei specializavimo formai būdinga tai, kad atskiri struktūriniai vienetai specializuojami apdirbti įvairius objektus, kuriuos sieja tam tikros operacijos(mezgimo cechas, siuvimo cechas, apdailos cechas, sukirpimo baras ir t.t.).
Daiktinę ar detalinę specializavimo formas dažniau galima sutikti masinės ar stambiaserijinės gamybos įmonėse, technologinė forma būdingesnė vienetinei ar smulkiaserijinei gamybai. Gamybos specializavimo lygį galima išreikšti įvairiais rodikliais. Vienas iš jų-darbo vietos specializavimo koeficientas. Jis apskaičiuojamas taip:
Ksp=mdo/ndv;
Ksp-darbo vietos specializavimo koeficientas, kuris parodo vienai darbo vietai ar vienam įrengimui tenkantį operacijų skaičių;

mdo- be
endras struktūriniame vienete atliekamų operacijų skaičius;

ndv- bendras struktūrinio vieneto darbo vietų skaičius.
5. Gamybos sroviškumas reikalauja, kad visi darbo objektai gamybos procese judėtų nuosekliai, trumpiausiu keliu, viena kryptimi. Pageidautina, kad darbo objektų maršrutai jokiame gamybos proceso etape negrįžtų atgal, nedarytų kilpų.Šis principas pasiekiamas deramai planuojant cechus, barus ir atskiras darbo vietas. Siekiant išlaikyti sroviškumo principą sandėliai ir atskirų gamybos fazių cechai suplanuojami tokiu eiliškumu:
atsargų sandėliai – paruošimo fazės sandėliai – apdirbimo fazės sandėliai – užbaigimo fazės sandėliai – gatavos produkcijos sandėliai. Vienetinės ir smulkiaserijinės gamybos sąlygomis šį principą išlaikyti sunku. Jis visiškai išlaikomas masinės srovinės gamybos sąlygomis.
6.Kompleksiškai mechanizuojant ir automatizuojant procesus, naudojama automatinių mašinų sistema, žaliavas ir medžiagas paverčianti gatava produkcija žmogui tiesiogiai nedalyvaujant. Jam tenka tik kontrolės ir įrengimų derinimo funkcijos. Anksčiau buvo stengiamasi mechanizuoti ir automatizuoti pagrindinius gamybos procesus, dabar pereinama į aukštesnį automatizavimo etapą, kur kompleksiškai automatizuojami ne tik pagrindiniai, bet ir pagalbiniai bei aptarnavimo procesai.
7.Šiuolaikinės rinkos sąlygomis gamybos procesui keliami papildomi reikalavimai.Labai svarbu užtikrinti gamybos proceso lankstumą, todėl šiuolaikinis gamybos procesas turi būti taip organizuotas, jo techninė bazė turi būti tokia, kad gamybos procesą galima būtų greitai ir be didelių išlaidų pertvarkyti naujų gaminių gamybai.

Gamybos proceso organizavimo metodai.
Pagrindiniai gamybos proceso organizavimo metodai:
• pertraukiamasis;
• nepertraukiamasis;
• automatizuotas.
1.Organizuojant gamybą pertraukiamuoju metodu, gamyba vyksta su pertraukomis, pusgaminiai į tolimesnes operacijas patenka per tarpinius sandėlius. Šio metodo trūkumai:
• ištęstas gamybos ciklas;
• daug nebaigtos gamybos;
• reikia daug papildomų gamybinių plotų sandėliams ir transportavimo priemonėms;
• reikia daug aptarnaujančių darbininkų;
• nepilnai išnaudojami įrengimai ir t.t.
Privalumai:
• lengva keisti gaminamos produkcijos asortimentą;
• nedidelės gamybos paruošimo išlaidos.
2.Daug pažangesnis yra nepertraukiamas(srautinis) metodas. Jis leidžia suderintai atlikti visus technologinio proceso elementus per tam tikrą laiką nenutrūkstamai, perduodant darbo objektus iš vienos darbo vietos į kitą. Įrengimai išdėstomi pagal technologinę eigą, dažniausiai naudojamas specializuotas transportas. Šio metodo privalumai:
• sutrumpėja gamybos ciklas;
• reikalingi mažesni gamybiniai plotai;
• reikia mažiau aptarnaujančio personalo;
• sumažėja arba visai nelieka nebaigtos gamybos;
• išsprendžiama transporto problema ir t.t.
Trūkumai:
• sunku keisti gaminių asortimentą;
• ne visada galima išdėstyti technologinius įrengimus viename ceche
• gana didelės gamybos paruošimo išlaidos ir t.t.
3.Pati pažangiausia yra automatizuota gamyba. Jos pagrindas- automatizuotos srautinės linijos, sudarytos iš specialių mašinų, kurios tam tikru nuoseklumu automatiškai atlieka technologines operacijas. Tokios linijos dažniausiai valdomos automatizuotai, transportavimo ir kontrolės operacijos taip pat automatizuotos, darbininkas tik stebi įrengimų darbą.
Privalumai:
• trumpas gamybos ciklas;
• didelis darbo našumas;
• optimaliai išnaudojami gamybiniai plotai;
• sumažėja darbo jėgos poreikis;
• geresnė gaminių kokybė ir t.t.
Trūkumai:
• didelės paruošimo išlaidos;
• labai sudėtinga(o kartais net neįmanoma) keisti gaminamos produkcijos asortimentą;
• sudėtingas tokių sistemų aptarnavimas.

Leave a Comment