Europoje gyventi geriau
Kokia bendrosios ES rinkos nauda
Europos Sąjungos piliečiai turi kaip niekada dideles galimybes keliauti, gyventi ir dirbti pasirinktoje ES šalyje. Jie gali, kur nori, pirkti pigiausias prekes ir paslaugas. Piliečių ir vartotojų teisės visoje ES ginamos teisės aktų taip, kaip jų gimtosiose šalyse. Visa tai yra bendrosios rinkos, kurioje žmonės, prekės, paslaugos ir pinigai gali judėti laisvai, rezultatas. Šioje rinkoje yra 460 mln. piliečių iš 27 valstybių – daugiau negu JAV ir Rusijos gyventojų kartu sudėjus. 1993 m. sukurta bendroji rinka yra nuolat plečiama, tobulinama ir atnaujinama. Šioje knygelėje aprašyta, kokia ES piliečiams iš to nauda. Bendroji rinka kiekvienam suteikia galimybę gyventi geriau.
Europos Sąjunga
Turinys
Nauda
Sėkmės formulė
Darbas nebaigtas
Žmogiškumo aspektai
Sveikas maistas ir saugūs produktai
Veiksminga konkurencija: aukšta kokybė už mažą kainą
Mūsų laisvių gynimas
Nauji uždaviniai
Papildoma literatūra
Nauda
Mes, europiečiai, iš bendrosios rinkos turime daug naudos. Galime kaip niekada laisvai judėti, rinktis įvairiausius produktus ir paslaugas bei naudotis aukščiausio lygio asmens ir sveikatos apsauga. Galime gyventi, dirbti, mokytis ir išeiti į pensiją bet kurioje pasirinktoje ES valstybėje. Kaip piliečiai ir kaip vartotojai naudojamės vis didesniu mastu taikomomis teisėmis.
2004 m. į ES įstojus 10 naujų narių, bendrojoje rinkoje atsirado 460 mln. vartotojų – daugiau negu JAV ir Rusijos gyventojų kartu sudėjus. Dauguma ES gyventojų – kiek daugiau negu 300 mln. – naudoja bendrą valiutą – eurą. Visi ES piliečiai turi naudos iš pastangų padaryti bendrąją rinką laisvės, teisingumo ir saugumo erdve.
Pašalinti kliūtis vienai bendrajai rinkai buvo nelengva. Po daugelį metų dėtų pastangų 1993 m. buvo įtvirtintos keturios laisvės – žmonėms, prekėms, paslaugoms ir pinigams laisvai kirsti ES vidaus sienas. Bet tai buvo tik proceso pradžia.
Nuo tada stiprinama ir konsoliduojama pagrindinė bendrosios rinkos struktūra. Taigi dabar už paslaugas vartotojai moka mažiau ir turi daug galimybių rinktis, nes komunalinių paslaugų (pavyzdžiui, telekomunikacijų, elektrų ir dujų) teikėjai turėjo konkuruoti dėl vartotojų, o oro transporto paslaugos buvo liberalizuotos.
Viena bendroji rinka nepadarė įtakos šalių kultūrai ir kalbų įvairovei; ES taisyklėmis nereglamentuojamose srityse šalys gali veikti savarankiškai.
Nustatytos paprastos bendros vartotojų ir įmonių apsaugos taisyklės. Paprastai jos pateikiamos kaip vienas visoje ES taikomų arba derinamų taisyklių rinkinys, o ne kaip 25 skirtingi ir galbūt prieštaringi nacionaliniai teisės aktai.
Bendrosios rinkos laisvėmis naudojamasi visose 27 valstybėse narėse, tik laikinai taikomos kelios išimtys. Svarbiausios iš jų – laikini įsidarbinimo kai kuriose ES valstybėse apribojimai naujųjų valstybių narių piliečiams bei senųjų ir naujųjų valstybių narių pasienio kontrolė. Ji bus panaikinta, kai tik naujųjų valstybių narių rytinės ir pietinės pusės pasienio kontrolė atitiks ES išorės sienų kontrolės standartų reikalavimus.
Laisvei Sąjungos viduje užtikrinti reikia išorės sienų apsaugos
Galimybė nevaržomai judėti iš vienos ES valstybės į kitą priklauso nuo to, ar Sąjungos išorės sienoms taikomos veiksmingos kontrolės priemonės. Jeigu kurios nors valstybės nebekontroliuoja tarpusavio sienos, jų vyriausybėms ir piliečiams turi būti užtikrinama, kad ši kontrolė būtų vykdoma tam, kad būtų pasiekti vienodi ES išorės sienų kontrolės standartai. Dalis šios atsakomybės šiuo metu tenka 2004 m. į ES įstojusioms valstybėms, atsakingoms už tūkstančius kilometrų Sąjungos sausumos ir jūros sienų, ir daugybei tarptautinių oro uostų. Taigi pirmenybė teikiama finansinei ir techninei paramai, skiriamai atitinkamoms šalims, taip pat dalyvavimui specialiame ES informacijos ir duomenų tinkle.
Sėkmės formulė
Bendrosios rinkos esmė yra jos paprastumas. ES laikoma viena teritorija, kurioje žmonės, pinigai, prekės ir paslaugos laisvai sąveikauja ir taip skatina konkurenciją ir prekybą bei didina veiksmingumą. Dėl didesnės prekių ir paslaugų įvairovės pagerės kokybė ir mažės kainos. Tai pagrindinis klestėjimo receptas.
Vis dėlto bendroji rinka – kur kas daugiau nei ekonomika. Žmonės gali apsigyventi bet kurioje pasirinktoje ES valstybėje.
Jie gali pirkti prekes mažesnėmis negu savo šalies kainomis. Vartotojų teisės ginamos visose bendrosios rinkos šalyse, o kai kurios teisės taikomos ir ES nepriklausančiose valstybėse. ES taip pat užtikrina, kad jos piliečių neapiplėšinėtų nesąžiningos įmonės, per brangiai parduodančios prekes arba paslaugas.
Turėti galimybę laisvai patekti į kitas nacionalines rinkas bendrovėms naudinga, nes jos gali daugiau parduoti, sutaupyti naudodamos masto ekonomiją ir gauti papildomo pelno iš investicijų bei naujovių. Bendrojoje rinkoje veikiančios bendrovės tampa konkurencingesnės savo šalyse ir pranašesnės už savo varžovus pasaulio rinkose.
Įvairovės skatinimas
Nors bendrojoje rinkoje nustatyti aukšti maisto ir kitų prekių standartai, nėra siekiama, kad produktai visoje ES būtų vienodi. Priešingai. Siekiant išlaikyti įvairovę yra užtikrinama, kad vartotojai galėtų rinktis ir autentiškus tam tikro regiono bei specializuotus gaminius. 2005 m. gegužės mėn. Europos Teisingumo Teismas įtvirtino teisę Vengrijos vynuogių augintojams savo vynui išskirtinai naudoti terminą tokai. Teismas nusprendė, kad terminas tokai yra Vengrijos regiono gaminio saugoma geografinė nuoroda. Sprendimas reiškia, kad Italijos vyno pramonėje, kurios atstovai iškėlė bylą, nuo 2007 m. šis terminas turi būti nebevartojamas. Kiti taip apsaugoti regioniniai produktai yra, pvz., itališkas Parmos kumpis ir olandiškas Dutch Gouda sūris.
Vienos bendrosios rinkos ištakos
Bendroji rinka – tai svarbiausias laimėjimas Europos Sąjungos istorijoje. Pradėdamos šalinti tarpusavio prekybos kliūtis – pirmiausia 6-ajame dešimtmetyje anglių ir plieno prekybos ir vėliau 1958 m. įsteigusios Europos ekonominę bendriją arba bendrąją rinką – platesniu mastu, šešios ES steigėjos turėjo tiek politinių, tiek ekonominių motyvų. Iš dalies jos siekė telkti pramonės ir ekonominius išteklius, kad kruvini tarpusavio karai, pasiekę apogėjų Antrojo pasaulinio karo metu, nebepasikartotų.
Tai padaryti joms pavyko. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad, panaikinus vidaus prekybos kvotų apribojimus ir iš vienos iš šių šalių į kitą įvežamų prekių muitus, pavyko pašalinti tik dalį kliūčių. Šie apribojimai buvo panaikinti 1968 m. Prekyba iš tikrųjų plėtėsi, bet ne taip, kad tuometiniai ES ekonomikos augimo rodikliai prilygtų Japonijos ir JAV rodikliams.
Ne taip paprasta
Pašalinus tiesiogines ES valstybių tarpusavio prekybos kliūtis, atsirado daug kitų iki šiol nenumatytų trukdžių, slopinusių laisvą prekių ir paslaugų judėjimą. Tai buvo šios vadinamosios netarifinės prekybos kliūtys (NTK): • tam tikros šalys taikė skirtingus techninius standartus;• prieštaringos krovinių vežimo administracinės procedūros, todėl buvo toliau vykdoma pasienio kontrolė;• nacionalinių akcizo ir kitų mokesčių tarifų skirtumai; • vyriausybių šališkumas pirmenybę teikiant savo šalies įmonėms, ypač sudarant viešąsias sutartis.
Be to, daugelio ES valstybių valdomos monopolijos sudarė sąlygas komunalines paslaugas teikiančioms telekomunikacijų, elektros ir dujų tiekimo įmonėms saugomose nacionalinėse rinkose veikti nepakankamai veiksmingai ir teikti vartotojams prastos kokybės bei brangias paslaugas.
Prireikė dar 16 metų, kad ES žengtų kitą žingsnį. Buvęs Prancūzijos finansų ministras Žakas Deloras (Jacques Delors) dar prieš tapdamas Europos Komisijos pirmininku (1985 m.) suprato, koks didelis dinaminis potencialas neišnaudojamas dėl nacionalinių apribojimų. Siekdamas šį potencialą išlaisvinti jis savo pusėn patraukė nacionalines vyriausybes.
1986 m. prasidėjo šešerių karštligiškų metų laikotarpis, per kurį ES buvo priimta 280 įstatymų, kuriais buvo šalinamos NTK ir pagaliau atveriamos nacionalinės rinkos.
Visa teisės aktų leidybos programa buvo parengta iki numatytos datos – 1993 m. sausio 1 d. Europos Komisija laikosi nuomonės, kad sukūrus bendrąją rinką ES praturtėjo daugiau negu 800 mlrd. eurų ir buvo sukurta 2,5 mln. darbo vietų.
Darbas nebaigtas
Nieko nėra tobula, ir bendroji rinka – ne išimtis. Paaiškėjo, kad nacionalinėse rinkose imti laisvai prekiauti paslaugomis sudėtingiau, negu tikėtasi. Tas pats pasakytina apie įvairias finansines, specialistų ir transporto paslaugas. Tam tikrų sektorių darbuotojai negalėjo dirbti kitose šalyse, nes jose nebuvo pripažįstama jų profesinė kvalifikacija.
Sužinojusi, kad valstybė narė netinkamai taiko bendrosios rinkos taisykles, Europos Komisija šios šalies atžvilgiu gali imtis teisinių veiksmų ir priversti ją laikytis įsipareigojimų.
ES taip pat ėmėsi tiesioginių veiksmų šiems trūkumams pašalinti, taip pat yra vykdoma papildoma programa, kuria siekiama palengvinti paslaugų teikimą tarpvalstybiniu lygmeniu. 2005 m. buvo sudarytas finansinių paslaugų veiksmų planas. Tai padės vienoje bendrojoje rinkoje nukreipti investicijas į tas įmones, kurioms jos naudingiausios. Jeigu įmonės turi galimybę išleisti mažiau ir naudotis didesnėmis lėšomis, padidėja efektyvumas, o vartotojams sumažėja kainos.
Geresnės būsto paskolų sąlygos
ES nuosavą būstą turinčių asmenų skaičius labai skiriasi. Tačiau sprendimas pirkti namą arba butą dažnai būna daugiausiai kainuojantis finansinis įsipareigojimas. Apskaičiuota, kad ES negrąžintų hipotekinių būsto paskolų suma sudaro daugiau negu 4 trilijonus eurų. Sudaryti sąlygas visoje ES gauti hipotekas kuo mažesnėmis palūkanomis ir kuo palankesnėmis sąlygomis yra vienos bendrosios rinkos prioritetas.
Šiuo metu labai mažai kas ima hipotekinę paskolą kitoje šalyje. Tarptautinės hipotekos sudaro mažiau negu 1 % visų būsto paskolų ES ir daugiausia naudojamos vasarnamiams arba turtui gretimos šalies pasienio regionuose pirkti. Iš pradžių 2001 m. ES hipotekų teikėjams buvo įvestas savanoriškas elgesio kodeksas. Juo buvo siekiama vartotojams suteikti galimybę lengviau palyginti įvairių skolintojų, įskaitant kitos ES valstybės skolintojus, paskolų produktus. Vėliau bus stebima, ar bendrosios pramonės vystymas hipotekų srityje turėtų vartotojams konkrečios naudos – įvairesnių ir kokybiškesnių produktų – ir kaip ta nauda būtų gaunama.
Be to, ES įsikišo, kad būtų sumažinti banko mokesčiai už mokėjimus eurais ir jų gryninimą. Nuo 2003 m. bankai nebegali nustatyti didesnių tarptautinių pervedimų įkainių negu vietiniai. Ši taisyklė iš pradžių buvo taikoma mažesniems negu 12 500 eurų kreditiniams pervedimams, o 2006 m. riba bus padidinta iki 50 000 eurų. Taisyklė taip pat taikoma pinigų išėmimui iš bankomatų kelionės metu ir atsiskaitymui debeto arba kredito kortele kitose euro zonos šalyse.
ES ieško būdų, kaip supaprastinti tarpvalstybines bankų operacijas ir sudaryti sąlygas klientams, atsiskaitantiems už pirkinius ES, pagrįstai rinktis taupymo planus, hipotekas, draudimą ir pensijų rūšis, remiantis skaidriais ir lengvai palyginamais duomenimis.
Vienai rinkai viena valiuta
Kadangi valiutos nestabilumas labai kenkia prekybai ir finansiniams srautams kitose valstybėse, bendra valiuta ilgai buvo pagrindinis ES tikslas. Pirmas etapas – vadinamosios ekonominės ir pinigų sąjungos įsteigimas 1970 m. Dvidešimtojo amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje buvo imtasi keleto (nevienodai sėkmingų) veiksmų siekiant išlaikyti skirtingų ES valstybių valiutų kursų stabilumą.
Tik 1992 m. Europos Sąjungos Mastrichto sutartyje buvo nustatyti faktinio euro įvedimo terminai ir sąlygos. Pagal Mastrichto sutartyje nustatytas gaires euras buvo įvestas 1999 m. ne grynųjų pinigų operacijoms atlikti. Po trejų metų euro banknotai ir monetos buvo įvesti 12 valstybių narių. Trys iš tuometinių penkiolikos ES valstybių narių – Danija, Švedija ir Jungtinė Karalystė – tebenaudoja nacionalines valiutas.
2004 m. į ES įstojusios šalys rengiasi priimti eurą. Pirmas konkretus žingsnis – kai kuriose valstybėse imtas taikyti vadinamasis valiutų kurso mechanizmas, pagal kurį tų valstybių valiutos derinamos su euru – nustatoma leistina jų kurso svyravimo riba.
Jeigu tarpusavyje prekiauja dviejų euro zonos šalių bendrovės, euras panaikina riziką ir išlaidas, patiriamas prekiaujant dviem valiutomis. Įsteigus ekonominę ir pinigų sąjungą buvo pašalinti dėl permainingų valiutų kursų svyravimų atsiradę trikdžiai ir sukurtas stabilus ekonominis pagrindas – dėl to mažėja infliacija ir palūkanų normos.
Keliaujantys piliečiai, naudojantys eurus, nebeturi keisti valiutos ir už tai mokėti. Kelionės metu arba internetu atsiskaitant už pirkinius galima iš karto lyginti kainas ir rinktis geriausią kokybę tinkama kaina.
Bendrosios rinkos paskirtis
Bendroji rinka – reikšmingiausias Europos Sąjungos laimėjimas ir konkrečiausia jos tikslo visiems savo piliečiams užtikrinti stabilumą ir gerovės augimą išraiška. Pagrindinis šio tikslo siekimo principas – ne mažinti, o didinti visoje ES taikomus vienodus standartus. Taigi bendroji rinka remia įvairias ES politikos sritis, savo ruožtu remiančias bendrąją rinką. Tai yra:• struktūriniai fondai, kuriems ES metiniame biudžete skiriama 115 mlrd. eurų ir kurie skirti ekonominiam ir socialiniam skurdesnių šalių ir regionų vystymuisi;• tvirta ES konkurencijos politika, sauganti vartotojus, nes įmonėms užkertamas kelias nustatyti kainas arba pasidalyti rinkas; prižiūrimi didelių bendrovių, buvusių valstybės monopolijų, veiksmai;• transporto politika, įskaitant vadinamuosius transeuropinius tinklus (TEN), kurios tikslas – sustiprinti tarpvalstybinių transporto, ryšių ir energijos tiekimo jungtis;• darni aplinkos politika, inter alia, reikalinga taršos įvairiose valstybėse klausimams spręsti;• Sąjungos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programa (kuriai skirtas biudžetas 2002–2006 m. yra 17,5 mlrd. eurų), taikoma tik tarptautinei partnerystei;• visiems bendros laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas ir valdymas.
Žmogiškumo aspektai
Laisvė dirbti, mokytis ir išeiti į pensiją kitoje ES valstybėje arba tiesiog lankytis kitose valstybėse narėse – tai bendrosios rinkos žmogiškumo aspektai. Keliaudami galime pirkti ir vežtis namo asmeniniam vartojimui tiek prekių, kiek norime. 2004 m. ES pradėjo diegti naują Europos sveikatos draudimo kortelę, kad keliaujantiems asmeniniais ir verslo reikalais prireikus būtų greičiau suteikta skubi medicininė priežiūra ir pagalba.
ES teisės aktai gina atostogautojus, kad, pavyzdžiui, jie ES netaptų nelegalių naudojimosi butais arba vilomis sutarčių arba piktnaudžiavimo tokiomis sutartimis aukomis. Be to, nustatytos taisyklės, kurios užtikrina kompensaciją, jeigu Jūsų kelionės organizavimo paslaugų teikėjas bankrutuoja arba jo paslaugos neatitinka reklamoje žadamos kokybės. ES pasirūpino, kad keliautojai lėktuvais turėtų įvairių teisių rinkinį (kuris turi būti pateikiamas ES oro uostuose), kuriame nustatomi oro bendrovių įsipareigojimai klientams, jeigu skrydžiai atidedami arba atšaukiami, ir kompensacijos, jeigu parduodama daugiau bilietų negu yra vietų.
Programa „Erasmus“
Vienas iš populiariausių būdų studijuoti kitos ES valstybės universitete – naudotis programa „Erasmus“, pagal kurią skiriamos paprastai vienerių metų stipendijos studijoms. Nuo 1987 m., „Erasmus“ programos pradžios, ja pasinaudojo daugiau negu 1,3 mln. studentų. Populiariausios specialybės yra verslo vadyba, socialiniai mokslai, humanitariniai mokslai ir kalbos. Tačiau pastaraisiais metais vis didesnio susidomėjimo susilaukia inžinerija ir architektūra, medicina, gamtos mokslai, informatika ir matematika. Programoje „Erasmus“ iš viso dalyvauja 2 200 aukštojo mokslo įstaigų. Jos įsikūrusios 25 ES valstybėse, taip pat Bulgarijoje, Rumunijoje, Turkijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine.
Darbo jėgos judumas
ES užtikrina kitoje valstybėje dirbančių žmonių darbo teises, įskaitant teises į socialinės apsaugos ir pensijų išmokas, nesvarbu, ar dirbti kitoje valstybėje asmenį siunčia darbdavys, ar tai padaryti nusprendžia pats darbuotojas. Darbuotojas turi teisę į šias išmokas: ligos, motinystės pašalpos, kompensacijos už nelaimingus atsitikimus darbe, invalidumo išmokos, pašalpos šeimai, nedarbingumo išmokos ir senatvės pensijos.
Daugiau negu 15 mln. ES gyventojų šiuo metu dirba ne gimtosiose šalyse. Tai palyginti nedaug. Manoma, kad jų skaičius labai nepadidės panaikinus laikinus apribojimus darbuotojams iš 2004 m. įstojusių šalių.
2005 m. ES pradėjo taikyti paprastesnes ir aiškesnes piliečių kitoje ES šalyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūras. Jos taikomos, pavyzdžiui, medikams (gydytojams, dantistams, slaugytojams ir t. t.), architektams, buhalteriams, elektrikams ir kirpėjams.
Kitoje valstybėje narėje gyvenantys ES piliečiai toje šalyje gali balsuoti savivaldybių ir Europos (bet ne nacionaliniuose) rinkimuose.
Siekdama palengvinti judumą, ES finansuoja centralizuotas įdarbinimo visoje Sąjungoje (taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje) paslaugas. Tai – portalas Eures – įdarbinimo tarnybų tinklas, kuriame teikiama informacija apie įsidarbinimo galimybes, atrenkami tinkami darbo ieškantys asmenys ir darbdaviai bei duodami patarimai apie darbo paiešką arba papildomą mokymą ir lavinimą. Išsamesnė informacija – europa.eu.int/eures.
Dėmesys piliečiams ir jų problemų sprendimas
Jeigu kilo sunkumų kitoje šalyje ieškant darbo, registruojant automobilį, atsidarant banko sąskaitą arba sprendžiant ginčą su kitoje šalyje įsikūrusia užsakymų paštu įmone, ES padės – suteiks informacijos ir duos praktinių patarimų.
Tereikia paskambinti į EUROPE DIRECT. Paslauga yra nemokama, o į skambučius atsiliepiama skambintojo kalba. Tarnyba atsako į bendro pobūdžio klausimus, o konkretesniais klausimais nukreipia skambintoją į tinkamiausią asmenį, galintį suteikti pagalbą ir patarti. Nemokamas EUROPE DIRECT telefono numeris bet kurios ES šalyje yra 00 800 6 7 8 9 10 11.
Kelrodžio piliečiams tarnyba teikia pagalbą asmenims, sprendžiantiems praktines problemas – pavyzdžiui, administracinius formalumus persikėlus gyventi į kitą šalį. Informacijos apie šią tarnybą rasite adresu europa.eu.int/citizensrights/signpost/.
Europos vartotojų centrų tinklas (ECC-Net) atlieka centralizuotos tarnybos funkciją ir konsultuoja piliečius teisių bendrojoje rinkoje klausimais bei padeda spręsti tarpvalstybinius skundus (europa.eu.int/comm/consumers/redress/ecc_network/index_en.htm).
Dar du tinklai skirti padėti piliečiams spręsti asmeninius tarpvalstybinius ginčus ir nepatirti su jų sprendimu teisme susijusių nepatogumų ir išlaidų. Paslaugos yra nemokamos.
* Solvit sprendžia su kitos šalies viešuoju administravimu susijusias problemas (europa.eu.int/comm/solvit).
* FIN-NET teikia pagalbą fiziniams asmenims, sprendžiantiems finansinius ginčus su kitos ES šalies bankais arba draudimo bendrovėmis (europa.eu.int/comm/internal_market/finservices-retail/finnet/index_en.htm).
Jeigu jums negali padėti nė viena iš šių tarnybų, rašykite tinklalapyje europa.eu.int/yourvoice/, ir jūsų balsą išgirs ES politikos formuotojai arba ES vadovai.
Sveikas maistas ir saugūs produktai
Kiekvienas pilietis yra vartotojas, ir Europos Sąjunga labai rūpinasi jo sveikata, saugumu ir ekonomine gerove. Kadangi bendroji rinka pašalina tarpvalstybinės prekybos kliūtis, paslaugų sektorius plečiasi, o interneto ir elektroninė prekyba auga, visų 25 valstybių narių piliečiams svarbi aukšto lygio vartotojų apsauga.
Pastaraisiais metais nuolat teikiama pirmenybė maisto saugai, ypač po keleto su maistu susijusių sukrėtimų, dėl kurių vartotojai kur kas mažiau pasitiki Europos maisto tiekimo sauga. Šią problemą ES sprendė sudarydama strategiją, kuria siekė padėti užtikrinti maisto saugą „nuo lauko iki stalo“. Strategiją sudaro trys pagrindinės dalys:
• nauji maisto saugą ir pašarus reglamentuojantys teisės aktai;• patikimos mokslinės konsultacijos, kuriomis grindžiami sprendimai;• su vykdymu ir kontrole susijusi skubaus perspėjimo sistema.Šie principai išdėstyti 2002 m. ES bendruosiuose maistui skirtuose teisės aktuose, pagal kuriuos nuo 2005 m. sausio mėnesio maisto sektoriaus įmonės privalo užtikrinti, kad žmonių maisto produktus ir gyvūnų pašarus būtų galima atsekti maisto grandinėje. Griežtos naujos pašarų gamybos taisyklės susijusios su tuo, kad užkrėsti pašarai buvo pagrindinė keleto su maistu susijusių nelaimingų įvykių, tarp jų ir karvių pasiutligės (GSE), priežastis. ES taip pat stengiasi užtikrinti, kad iš kitų pasaulio valstybių importuojamos prekės būtų saugios.
Nors jokia maisto saugos sistema negali užtikrinti visiško saugumo, ES piliečių apsaugos lygis yra vienas iš aukščiausių pasaulyje.
Tinkama apsauga
Pagal ES taisykles visi vartotojams parduodami produktai turi būti saugūs. Yra nustatyti aukšti standartai, ir netinkamus produktus būtina pašalinti iš rinkos. Be visiems produktams bendrų taisyklių, yra nustatytos papildomos specialios kai kurių produktų – pavyzdžiui: žaislų, elektros ir dujų prietaisų, kosmetikos produktų, vaistų, įrenginių ir laisvalaikio reikmenų – saugos taisyklės.
Kadangi siekiama pirkėjams sudaryti galimybes pirkti bet kur, ES taisyklėmis užtikrinama, kad vartotojams būtų teikiama tokia pat apsauga nuo sukčiavimo tiek perkant šalimais esančioje parduotuvėje, tiek internetu kitoje ES šalyje.
Kaip priimti pagrįstus sprendimus
Vien maisto saugumo nepakanka – pirkėjai turi teisę žinoti, ką perka. Dažnai atnaujinamos ES maisto produktų ženklinimo taisyklės, kad vartotojams būtų lengviau priimti pagrįstus sprendimus dėl vartojamo maisto. Taisyklėse teikiama informacija apie pagrindines sudėtines dalis, leidžiamus vartoti maisto priedus, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimą, be abejo, galiojimo laiką ir kt. Dėl visai ES bendrų terminų, pavyzdžiui, „mažas riebalų kiekis“ arba „didelis ląstelienos kiekis“, pasiūlymų vyksta diskusijos.
Veiksminga konkurencija: aukšta kokybė maža kaina
Mes, kaip piliečiai ir vartotojai, iš bendrosios rinkos be sienų gausime visapusiškos naudos tik tuo atveju, jeigu tiekėjai ir paslaugų teikėjai galės sąžiningai konkuruoti. Tik veiksminga konkurencija vartotojams užtikrina mažas kainas, aukštą kokybę ir didesnę prekių ir paslaugų įvairovę. ES valstybių vyriausybės suteikė Europos Komisijai plataus masto įgaliojimus – būti „patikėtine“, kuri diegtų konkurencijos taisykles, aiškiai siekdama teikti vartotojams tiesioginę naudą.
Komisija veikia keliose srityse. Ji užkerta kelią įmonėms riboti konkurenciją nustatant kainas ir (arba) pasidalijant rinkas. Ji reguliariai atlieka įmonių, sudarančių kartelinius susitarimus (kuriais siekiama tų įmonių rinkose išlaikyti dideles kainas, užuot skatinus tarpusavio konkurenciją), tyrimus ir skiria joms baudas. Komisija taip pat ėmėsi veiksmų prieš automobilių gamintojus, mėginusius trukdyti vartotojams pirkti jų gaminamus automobilius kitose juos pigiau siūlančiose ES šalyse.
Garantuojamas žiniasklaidoje sportui skirtas laikas
Galbūt sporto aistruoliai to nežino, bet ES konkurencijos kontrolės tarnybos rūpinasi ir jais. Pavyzdžiui, ES yra įsikišusi siekdama užtikrinti, kad sutartys dėl futbolo Anglijos Premier lygos ir Vokietijos Bundesligos varžybų transliavimo per televiziją būtų atviros konkurencijai ir kad žiūrovai turėtų daugiau paslaugų ir jų teikėjų pasirinkimo galimybių. Europos Sąjunga taip pat rūpinasi, kad visų ES valstybių žiūrovai nemokamais kanalais galėtų matyti svarbiausius sporto renginius, pavyzdžiui, olimpines žaidynes ir Pasaulio taurės futbolo rungtynes, ir kad jų transliacija nebūtų mokamos televizijos paslauga.
Komisija užkerta kelią didelėms įmonėms naudotis dominuojančia padėtimi rinkose ir nustatyti klientams per dideles kainas arba pašalinti silpnesnius konkurentus. ES nepriklausančiose šalyse įsikūrusių įmonių veiksmai Europos rinkose irgi yra kruopščiai nagrinėjami – JAV įmonėms, pavyzdžiui, Microsoft ir IBM, Komisija yra iškėlusi visuomenės dėmesio susilaukusių konkurencijos bylų.
Kitas uždavinys – tikrinti, ar kitoms valstybėms įtaką darančių didelių įmonių susijungimai yra tinkami. Tokie susijungimai leidžiami, jei susijungusios įmonės labai nesilpnina konkurencijos arba nemažina vartotojų pasirinkimo galimybių. Siekdama išlaikyti pakankamą konkurenciją, Komisija pritarė, kad Air France įsigytų Olandijos vežėją KLM, tik iškėlė sąlygą, kad susijungusi įmonių grupė užleis atvykimo ir išvykimo laiką 14 Europos ir tarpžemyninių maršrutų, kurie priklauso kitoms oro transporto bendrovėms.
Komisija tai pat prižiūri konkurenciją komunalinių paslaugų (telekomunikacijų, elektros ir dujų) sektoriuose, kuriuose ES yra panaikinusi valstybines monopolijas. Šioje srityje Komisija siekia pusiausvyros, siekdama užtikrinti, kad buvusios monopolijos nenaudotų savo įtakos rinkoje, siekdamos pakenkti naujiems rinkos dalyviams, ir kad pagrindinėmis paslaugomis prieinama kaina galėtų naudotis neturtingi vartotojai, neįgalieji vartotojai ir atokiuose regionuose gyvenantys asmenys.
Komisija atidžiai prižiūri, kaip teikiama valstybės pagalba, nes ji gali lengvai iškraipyti bendrovių konkurenciją ir daryti poveikį ES valstybių tarpusavio prekybai. Bendrovei, gaunančiai vyriausybės paramą, gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą konkurentų atžvilgiu. Dėl to ES taisyklės paprastai draudžia valstybės pagalbą. Išimtis galima taikyti, inter alia, palankių sąlygų neturinčiuose regionuose esančioms bendrovėms, mažosioms įmonėms ir tam tikroms schemoms, siekiant remti mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, aplinkos apsaugą, kvalifikacijos kėlimą, užimtumą arba kultūrą.
Didesnis pasirinkimas
Dėl liberalizacijos (ir naujų technologijų) sumažėjo telekomunikacijų paslaugų kainos ir labai padidėjo vartotojų pasirinkimo galimybės. Kabelinės televizijos bendrovės, be transliavimo paslaugų, savo tinklais ėmė teikti interneto, balso telefonijos paslaugas, o mobiliųjų telefonų bendrovės siūlo televizijos ir vaizdo programas trečiosios kartos telefonams. Savo ruožtu internetas yra vis aktyviau naudojamas balso telefonijai.
Mūsų laisvių gynimas
Kad būtų galima visapusiškai naudotis laisve keliauti, dirbti arba gyventi bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, gyventojams turi būti suteiktos galimybės gyventi ir tvarkyti verslą saugiai. Jie turi būti apsaugoti nuo nusikaltimų, teroristinių išpuolių ir visoje Sąjungoje turėti vienodas galimybes kreiptis į teismus bei naudotis pagrindinėmis teisėmis.
Išnykus vidinėms ES valstybių sienoms, pasienio kontrolė ir muitinių tikrinimas liks tik prie Sąjungos išorės sienų. Taigi Sąjungos viduje reikia glaudesnio nacionalinių policijos pajėgų ir teisminių institucijų bendradarbiavimo. Bendrosios rinkos teikiamais laisvės ir mobilumo privalumais naudojasi ne tik įstatymų besilaikantys piliečiai, bet ir nusikaltėliai.
Kad išspręstų šį klausimą, ES ne tik toliau didino piliečių teises keliauti ir gyventi, bet ir nustatė aiškius pagrindinių teisių, ES pilietybės, asmenų judumo, prieglobsčio ir imigracijos, vizų politikos, išorės sienų kontrolės bei glaudaus nacionalinių policijos, teismų ir muitinės institucijų bendradarbiavimo, aiškinantis nusikaltimus, tikslus ir taisykles.
Pagrindinių teisių chartija2000 m. priimta Pagrindinių teisių chartija nustato lygybės, nediskriminavimo, solidarumo, teisingumo ir kt. principus, kuriuos ES institucijos ir valstybės narės privalo gerbti ir remti. Norint padaryti ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, pagrindinis dalykas – teisę gyventi saugiai suderinti su pilietinėmis laisvėmis ir užtikrinti civilinių ir baudžiamųjų bylų teismų sprendimų tarpvalstybinį pripažinimą.
Teisminių institucijų bendradarbiavimas yra svarbus, nes taip nustatomi bendri sunkių nusikaltimų apibrėžimai, suderinami skirtingi nacionaliniai įstatymai bei nustatomos proporcingos ir atgrasančios minimalios nuobaudos.
Sugauti ir teisti nusikaltėlius yra viena, bet Europos teisingumo erdvėje taip pat būtina užtikrinti visapusišką kaltinamųjų teisių apsaugą. Vadinasi, visoje ES turi būti sudarytos galimybės konsultuotis su teisininkais ir prireikus naudotis vertėjų žodžiu paslaugomis.
Dėl bausmių arba kitų teismo sprendimų vykdymo buvo imtasi veiksmų, siekiant užtikrinti, kad vienos valstybės narės teismo nutartys (pvz., dėl baudų mokėjimo, turto konfiskavimo, tam tikrų teisių atėmimas iš įstatymų pažeidėjų) būtų vykdomos visoje ES. Taip pat bendradarbiaujama civilinės ir komercinės teisės srityse.
Kasdieniai rūpesčiai
Pagal ES taisykles bet kurioje ES valstybėje priimtus teisinius sprendimus, susijusius su civiline arba baudžiamąja procedūra, privalo pripažinti visos ES institucijos. Šis principas vadinamas abipusiu pripažinimu. Jis svarbus sprendžiant su skirtingomis valstybėmis susijusius klausimus, galinčius paveikti asmeninį gyvenimą, pavyzdžiui: skyrybų, galimybės matytis su vaikais, ieškinių dėl išlaikymo arba finansinius (bankroto, neapmokėtų sąskaitų ir kt.) klausimus.
„Šengenas“ – laisvas judėjimas
Šengeno susitarimas, pavadintas pagal Liuksemburgo miestą, kuriame 1985 m. jis buvo pasirašytas, yra kertinis Europos Sąjungos be sienų akmuo. Susitarimu buvo nustatyta Šengeno erdvė, kurioje ES gyventojai ir atvykėliai iš kitų šalių gali laisvai keliauti be pasų kontrolės, nors išimtinėmis aplinkybėmis tikrinimas gali būti atliekamas. Šengeno susitarimu suderinama išorės sienų kontrolė ir nustatoma bendra vizų iš kitų šalių atvykstantiems asmenims politika. Kad būtų pasipriešinta nusikalstamumui ir terorizmui, nacionalinė policija ir teisminės institucijos buvo paskatintos bendradarbiauti ir sudaryti sudėtingą informacijos tinklą – Šengeno informacijos sistemą (SIS). Airija ir Jungtinė Karalystė atsisakė laikytis kai kurių Šengeno taisyklių, todėl šiose valstybėse ES keliautojams tebetaikoma pasų kontrolė. 2004 m. į ES įstojusios šalys prisijungs prie šios erdvės, kai atitiks reikiamus išorės sienų kontrolės standartus ir bus integruotos į SIS. Šengeno erdvė atvira ES kaimyninėms šalims, kurių pasienio kontrolė atitinka ES standartus. Juos jau atitinka Islandija ir Norvegija, o netrukus turi prisijungti ir Šveicarija.
Imigracija ir prieglobstis
Imigrantai iš kitų šalių ilgą laiką nemenkai prisidėjo prie gyvenamosios vietos šalių ekonomikos ir kultūros raidos. Imigrantai iš trečiųjų šalių, teisėtai gyvenantys vienoje ES valstybėje narėje, įgyja daug priimančiosios šalies piliečių teisių. ES taip pat suteikia prieglobstį pabėgėliams.
ES skatina teisėtą imigraciją. Patvirtintos trys su trečiųjų šalių piliečių teisėmis susijusios direktyvos. Jose atitinkamai apibrėžiamas ilgalaikių gyventojų statusas, šeimos susijungimo teisė ir vizų išdavimo mokslo darbuotojams supaprastinimas. Tačiau ES tenka spręsti problemas, susijusias su neteisėtų imigrantų antplūdžiu arba prieglobsčio prašytojų nepagrįstais reikalavimais suteikti apsaugą. Valstybės narės nustatė bendras taisykles neteisėtos imigracijos klausimams spręsti – jose nustatytos priemonės, kurių turi būti imamasi prieš prekiautojus žmonėmis, readmisijos susitarimų sudarymas su neteisėtų imigrantų ir tariamų prieglobsčio prašytojų gimtosiomis šalimis.
Terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas
Nors už saugumą ir teisėtvarką atsakingos nacionalinės institucijos, ES vyriausybės sujungė pajėgas kovai su tarptautinėmis teroristų grupuotėmis ir organizuotu nusikalstamumu. Veiksminga išorės sienų kontrolė ir greitas keitimasis informacija yra neatskiriama šios strategijos dalis. Strategija visų pirma siekiama spręsti prekybos žmonėmis (neteisėta imigracija, seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas), narkotikų prekybos ir pinigų plovimo klausimus.
Kadangi iš esmės kiekviena nusikaltėlių gauja arba teroristų grupuotė yra susijusi su pinigų plovimu, ES griežtina kontrolę. Dabar, pervedant didesnę negu 15 000 eurų sumą, bankai, notarai, buhalteriai, nekilnojamojo turto agentai, kazino darbuotojai ir kiti privalo nurodyti klientą, gavėją ir mokėjimo priežastį.
Bendradarbiavimo priemonės
ES ir jos narės numatė keletą priemonių bendradarbiavimui stiprinti:• Europos arešto orderis, užtikrinantis greitą vienos valstybės narės ieškomų nusikaltėlių perdavimą kitai valstybei narei, kad duotų parodymus;• glaudesnis bendradarbiavimas – įsteigtas Europolas, Europos policijos kolegija ir Europos policijos vadovų grupė; • Eurojustas – aukšto rango teisėjų ir prokurorų komanda iš visų ES šalių, koordinuojanti sunkių tarptautinių nusikaltimų tyrimus;• Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra.
Nauji uždaviniai
Laikui bėgant tenka spręsti naujus ir didesnio masto uždavinius, susijusius su bendrąja rinka. Galimybės, kurias sudarė laisvė, judumas ir pernelyg griežtos administracinės ir reguliavimo kontrolės panaikinimas, turi būti naudojamos naujoms darbo vietoms kurti, turtiniams skirtumams ir skirtumams tarp senųjų ir naujųjų valstybių narių mažinti.
Vadinasi, reikia derinti švietimo politiką, įskaitant galimybę mokytis visą gyvenimą, užkirsti kelią skaitmeniniam atotrūkiui, atsirandančiam tarp piliečių ir regionų, turinčių visas galimybes naudotis internetu bei sparčiojo plačiajuosčio ryšio technologijomis, ir tų, kurie šių galimybių neturi. Be to, vyriausybės turės skirti 3 % BVP moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai.
Po kelerių metų naujosios valstybės narės bus visiškai integruotos į Šengeno erdvę be vidaus sienų, o likę šių valstybių piliečių galimybių gyventi ir dirbti bet kurioje kitoje ES valstybėje apribojimai bus pašalinti.
Kaip ES piliečiai, mes galime viešai reikšti nuomonę apie tai, kokioje Europoje norime gyventi ir kokios turėtų būtų mūsų teisės ir laisvės Europos Sąjungoje ateityje. Kad jūsų nuomonę išgirstų, kreipkitės:• į savo šalies parlamento narius, nes ES politika yra nacionalinės politikos dalis;• į savo Europos Parlamento narį, nes Europos Parlamentas priima ES teisės aktus;• į profesines organizacijas, profesines sąjungas ir vartotojų organizacijas, nes jos ES teikia konsultacijas politikos klausimais.
Taip pat galite siųsti klausimus arba pastabas Europos Komisijai. Kaip tai daryti, nurodyta įvairiuose šios knygelės skyriuose.
Papildoma literatūra
Dalis informacijos apie bendrąją rinką ir jos poveikį šaltinių pateikta šios knygelės skyriuose. Kiti šaltiniai:
Įvairios praktinės informacijos apie bendrąją rinką, piliečių ir įmonių galimybes rasite portale „Jūsų Europa“: europa.eu.int/youreurope/
Sveikatos ir vartotojų apsauga: europa.eu.int/comm/consumers/index_en.htm
Konkurencijos politika: europa.eu.int/comm/competition/index_en.html
Teisingumas ir vidaus reikalai: europa.eu.int/comm/justice_home/index_en.htm