Europos Komisija: valdininkų grupės ir rangai

TURINYS:

1. Įvadas 3
2. Istorinė apžvalga 4
3. Europos Komisijos organizacinė struktūra ir funkcijos 5
4. Komisijos nariai 6
5. Valdininkų grupės ir rangai 8
6. Išvados 14
7. Literatūros sąrašas 15

ĮVADAS:

Komisija –
1. “Komisijos nariai”, t. y. šiai institucijai vadovauti ir jos sprendimams priimti valstybių narių ir Parlamento paskirtų dvidešimt penkių vyrų ir moterų grupė.
2. pati institucija ir jos darbuotojai.
Europos Komisija (viena iš 5 pagrindinių Europos Sąjungos institucijų) – politiniu atžvilgiu nepriklausoma institucija, atstovaujanti visos Europos Sąjungos interesams ir juos palaikanti. Tvirtinama, kad tokių valdžios institucijų, kokia yra Europos Komisija, arba bent panašių į ją daugiau nėra jokioje kitoje tarptautinėje organizacijoje ar kokioje nors atskiroje paasaulio valstybėje. Tai yra Europos Sąjungos institucijų sistemos varomoji jėga: ji siūlo teisės aktus, politikos kryptis ir veiksmų programas, yra atsakinga už Parlamento ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą.
Būtent dėl šių priežasčių pasirinkau šią instituciją, kad galėčiau iš arčiau apžvelgti jos struktūrą bei valdininkų grupių ir rangų sistemą. Ji suviliojo mane savo unikalumu. Norėčiau susipažinti su šia organizacija, jos darbuotojų sąlygomis, jų atranka, kad ateityje galėčiau priartinti savo siekį – įsidarbinimą valstybinėje institucijoje kaip ši.
Savo darbe bandysiu pateikti Europos Komisijos darbo ypatumus, suupažindinti su pačiu terminu „komisija“, atskleisti šios organizacijos atsiradimo aplinkybes, komisijos narių darbą, jų atranką, valdininkų paaukštinimą pareigose, jų atlyginimą bei visą valdininkų grupių ir rangų sistemą. Šis darbas galėtų būti labai aktualus ir reikalingas visiems, kas nori iš arčiau pa

asižiūrėti į Europos Komisijos darbą, kas nori daugiau sužinoti apie žmones dirbančius joje, o ypač tiems, kas pats kartais pagalvoja apie darbą tokioje organizacijoje.

1. Istorinė apžvalga

Dabartinės Europos Komisijos pirmtaku yra laikoma Europos anglies ir plieno bendrijos (EAPB) Vyriausioji valdyba. Pirmasis jos pirmininkas Jeanas Monetas (1952-1955) suformavo efektyvią administracinę struktūrą, kurios paskirtis buvo spręsti naujai atsiradusias funkcines problemas. 1958 m. pasirašius Romos sutartį, buvo įsteigta Europos Ekonominės Bendrijos (EEB) Komisija, kurios pirmuoju pirmininku tapo Valteris Hallsteinas (1958-1967). Po EEB Komisijos įsteigimo buvo aiškiai atskirtos jos ir Tarybos (šiuo metu – Europos Sąjungos Taryba) funkcijos. Pastarosios tikslai buvo EEB valstybių narių interesų atstovavimas, o Komisija tapo pačios Bendrijos interesų gynėja. Pagrindines Komisijos funkcijas apibrėžė Romos sutarties 155 straipsnis:
1) Komisijai buvo suteikta sprendimų priėmimo iniciatyvos teisė, t.y. Taryba galėjo priimti sprendimą tiik po Komisijos pasiūlymo;
2) Komisija įgijo legislatyvinę funkciją. Ji galėjo priiminėti privalomus sprendimus bei atstovauti Bendrijai tarptautinėje arenoje;
3) Komisija tapo pagrindiniu organu, įgyvendinančiu EEB teisės normas bei prižiūrinčiu nacionalinių įstatymų harmonizacijos procesą.
1967 m. liepos 1 d. įsigaliojus Sujungimo sutarčiai, buvo galutinai suformuota vieninga Europos Bendrijų Komisija, sujungianti EAPB Vyriausiąją valdybą, EEB Komisiją bei Euratomo Komisiją. Nuo 1993m. įsigaliojus ES sutarčiai vis dažniau vartojamas pavadinimas “Europos Komisija”.

Komisijos pagrindinė buveinė yra Briuselis (Belgija), bet ji turi įstaigų ir Liuksemburge, atstovybes visose ES valstybėse narėse ir de

elegacijas daugelio pasaulio valstybių sostinėse.

2. Europos Komisijos organizacinė struktūra ir funkcijos
Europos Komisija vykdo keturias svarbiausias funkcijas:
1. siūlo teisės aktus Parlamentui ir Tarybai priimti;
2. administruoja ir vykdo ES politiką ir biudžetą;
3. įgyvendina ES teisę (kartu su Teisingumo Teismu);
4. atstovauja ES tarptautinėje arenoje, pavyzdžiui, vesdama derybas dėl ES susitarimų su kitomis valstybėmis.

2.1 Naujų teisės aktų siūlymas
Pagal Sutartį Komisija turi “teisės aktų leidimo iniciatyvos teisę”. Kitais žodžiais sakant, Komisija viena yra atsakinga už naujų ES teisės aktų pasiūlymų, kuriuos ji teikia Parlamentui ir Tarybai, rengimą. Šiais pasiūlymais turi būti siekiama ginti Sąjungos ir jos piliečių, o ne konkrečių valstybių narių ar pramonės šakų interesus.
Prieš teikdama pasiūlymus Komisija turi gerai suvokti Europoje atsirandančias naujas situacijas bei problemas ir apsvarstyti, ar ES teisės aktai labiausiai tinka joms tvarkyti ir spręsti.
Komisija tik tuomet siūlo imtis veiksmų ES lygmeniu, kai mano, kad problemos negalima veiksmingiau išspręsti valstybių narių, regionų ar vietos lygmeniu. Šis principas tvarkyti reikalus kuo žemiausiu lygmeniu yra vadinamas “subsidiarumo principu”.
Tačiau jei Komisija prieina prie išvados, kad ES teisės aktas yra reikalingas, ji pasiūlo jo projektą, kuris, jos manymu, padės veiksmingai išspręsti problemą ir patenkins kuo plačiausius interesus. Konkrečiais siaurų sričių klausimais Komisija konsultuojasi su ekspertais – įvairių jos komitetų ir darbo grupių nariais.

2.2 ES politikos ir biudžeto vykdymas
Kaip ES

S vykdomosios valdžios institucija, Komisija yra atsakinga už ES biudžeto, Parlamento ir Tarybos patvirtintų politikos krypčių bei programų tvarkymą ir vykdymą. Didžioji darbo ir išlaidų dalis iš tikrųjų tenka valstybių narių ir vietos valdžios institucijoms, bet Komisija yra atsakinga už to darbo ir išlaidų priežiūrą.
Labai įvairios yra Komisijos administruojamos ES programos, jas visas sunku ir išvardyti – nuo “Interreg” ir “Urban” programų (skirtų įvairių valstybių regionų partnerysčių kūrimui ir sunykusių miestų rajonų regeneravimui) iki studentų mainams Europoje skirtos “Erasmus” programos.

2.3 ES teisės įgyvendinimas
Komisija veikia kaip “Sutarčių sergėtoja”. Tai reiškia, kad Komisija kartu su Teisingumo Teismu yra atsakinga už tinkamo ES teisės taikymo visose valstybės narėse užtikrinimą.
Nustačiusi, kad kuri nors ES valstybė narė netaiko kurio nors ES teisės akto ir dėl to nesilaiko teisinių įsipareigojimų, Komisija imasi priemonių tai padėčiai ištaisyti.

2.4 Atstovavimas ES tarptautinėje arenoje
Europos Komisija vaidina svarbų vaidmenį kaip ES interesų atstovė tarptautinėje arenoje. Per ją 25 valstybių narių tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip Pasaulio prekybos organizacija, gali kalbėti vienu balsu.
Komisija taip pat yra atsakinga už derybų dėl tarptautinių susitarimų vedimą ES vardu. Vienas iš pavyzdžių – Kotonu (Cotonou) susitarimas, nustatantis ES ir besivystančių Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių svarbios pagalbos ir prekybos partnerystės sąlygas.

Komisijos nariai
Neoficialiai Komisijos nariai yra vadinami “komisarais”. Vi

isi jie yra ėję aukštas politines pareigas savo kilmės valstybėse, o daugelis yra buvę ministrais, bet kaip Komisijos nariai jie yra įsipareigoję veikti paisydami visos Sąjungos interesų ir neklauso valstybių narių vyriausybių nurodymų.
Nauja Komisija patvirtinama kas penkeri metai, per šešis mėnesius nuo Europos Parlamento rinkimų. Tvarka yra tokia:
• Valstybių narių vyriausybės kartu sutaria, kas turėtų būti skiriamas naujuoju Komisijos pirmininku.
• Numatytasis Komisijos pirmininkas, tardamasi su valstybių narių vyriausybėmis, pasirenka kitus Komisijos narius.
• Naujasis Parlamentas apklausia visus narius ir pateikia savo nuomonę apie visą “kolegiją”. Ją patvirtinus, naujoji Komisija gali oficialiai pradėti darbą nuo kitų metų sausio.
Kiekvienas komisaras yra nepriklausomas nuo savo šalies vyriausybės, nors šios juos ir skiria. Komisarai turi tarptautinio valdininko statusą ir yra įsipareigoję tik Europai. Juos būtų galima vadinti savotiškais Europos „vyriausybės“ ministrais. Kaip valstybių vyriausybių ministrai, komisarai atsakingi už vieną ar kelias veiklos sritis (žemės ūkis, vidaus rinka, gamtos apsauga ir pan.), kurios dažniausiai priskiriamos tam tikram direktoratui. Komisijos narių posėdžiai vyksta kartą per savitę. Sprendimai priimami konsultacijose bei derybose ir yra kolegialūs, t.y. jų priimti vienas komisaras negali. Nutarimas įsigalioja, kai už jį balsuojama balsų dauguma. Komisijos nariai skiriami 5 metams. Jų kadencija gali būti pratęsta.

Europos Komisijos pirmininkai:
 1958-1967 m.m. H.Halšteinas (Vokietija)
 1967-1970 m.m. Ž.Rėjus (Belgija)
 1970-1972m.m. F.M.Malfatti (Italija)
 1972-1973 m.m. S.Mansholtas (Olandija)
 1973-1977 m.m. F.Krtoli (Prancūzija)
 1977-1981 m.m. R.Dženkinsas (D.Britanija)
 1981-1985 m.m. K.Thornas (Liuksemburgas)
 1985-1994 m.m. Ž.Deloras (Prancūzija)
 1995-1999 m.m. Ž.Santeras (Liuksemburgas)
 1999-2004 m.m. Romano Pradi (Italija)
 2004 01 11 José Manuel Durāo Barroso (Portugalija)
Komisijos pirmininką bendru susitarimu skiria valstybių narių vyriausybės. Dėl aukštų užimamų pareigų jis yra ir Europos Tarybos narys. Kiekviena ES valstybė gali vetuoti pretendento į Komisijos pirmininko postą kandidatūrą, tad dėl kandidatūrų neretai vyksta ilgos derybos. Pagal ES sutartį ES valstybių paskirto Komisijos pirmininko kandidatūrą dar turi patvirtinti EP. 1985 -1994 metais Europos Komisijos pirmininku buvo prancūzas Ž. Deloras. Šis autoritetą turintis prancūzų socialistas daug prisidėjo prie integracijos stiprinimo, nors, atrodo, neišvengė ie tam tikrų nukrypimų. 1994 m., Ž. Deloro kadencijai pasibaigus, ES šalių vadovams teko skirti naują Komisijos pirmininką – juo tapo liuksemburgietis, buvęs šalies premjeras, krikščionis demokratas Ž. Santeras. Šis politikas buvo bene vienintelis, kuriam niekas neturėjo rimtesnių priekaištų, koks mažas bebūtų Liuksemburgas, jo premjeras pastaraisiais metais sustiprino Liuksemburgo – „pavyzdingos šalies“ įvaizdį.
Iki 2004m. Europos komisiją sudarė 20 komisarų. Penkios didžiosios šalys – Vokietija, Italija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Ispanija – skyrė po 2, likusios – po vieną komisarą. Po 2004m. pakeitimų iš kiekvienos valstybės skiriama po vieną komisarą, o jų skaičius išaugo iki 25 komisarų. Komisijos formavimo procedūra numatyta Europos Bendrijų steigimo sutartyse. Komisijos pirmininką bendru sutarimu skiria ES valstybių vyriausybės. Kiekviena ES valstybė gali vetuoti pretendento į Komisijos primininko postą kandidatūrą, tad dėl kandidatūrų neretai vyksta ilgos derybos. Suformavus Komisijos sudėtį, kiekvieną jos narį apklausia Europos Parlamentas (EP), paskui visa Komisija turi prisiekti atskirai – Teisingumo Teismui. Jie prisiekia, kad savo darbe vadovausis tik ES interesais ir nebus pavaldūs savo šalies vyriausybės nurodymams. Galutinai patvirtinus Komisiją EP neturi teisės atšaukti vieną jos narį, jis tik gali pareikšti nepasitikėjimą In corpore. Tuomet privalo atsistatydinti visa Komisija. Teisingumo Teismas gali atšaukti bet kurį Komisijos narį arba Tarybos ar pačios Komisijos reikalavimu sustabdyti jo įgaliojimus.
25 komisarai kuruoja generalinius Direktoratus bei kitas komisijai pavaldžias institucijas (Generalinį sekretoriatą, vertimų biurą, Statistikos biurą ir t.t.).
Hierarchinę Komisijos struktūrą apibūdina tokia pavaldumo sistema:
• Visi svarbūs reikalai aptariami kartą per savaitę vykstančiuose Komisijos posėdžiuose. Sprendimai priimami daugumos balsavimu bei skelbiami viešai.
• Atskiras veiklos sritis kuruoja už jas Komisijai atsakingi komisarai.
• Generaliniams direktoratams vadovauja Generalinis Direktoriai, kurie yra tiesiogiai atsakingi tą generalinį direktoratą kuruojančiam komisarui.
• Kiekvienas Generalinis Direktoratas yra atsakingas už tam tikrą politikos sritį, o jam vadovauja generalinis direktorius, kuris yra atskaitingas vienam iš Komisijos narių.
• Direktoratų skyriams vadovauja skyrių vadovai, atsakingi direktoriams.

3. Valdininkų grupės ir rangai

Kasdienį Komisijos darbą dirba jos administracijos pareigūnai, specialistai, vertėjai raštu bei žodžiu ir sekretoriai. Tokių čia dirbančių ES tarnautojų yra apytikriai 24 tūkstančiai. Galbūt tai pasirodys daug, bet iš tikrųjų tai yra mažiau negu tarnautojų, kuriuos samdo daugelis vidutinio dydžio Europos miestų tarybų.
Šie žmonės toli gražu nėra beveidžiai biurokratai – tai paprasti kiekvienos ES valstybės narės piliečiai, atrinkti konkursinių egzaminų tvarka ir drauge dirbantys, kad būtų sėkmingai sukurta tvirta Europos Sąjunga.
Komisijos darbą organizuoja apie 10 aukšto rango įvairių tarnybų: Generalinis sekretoriatas, Statistikos tarnyba, Juridinė tarnyba, Spaudos atstovų tarnyba ir t.t. Apskritai visoms Europos Sąjungos institucijoms (EK, Parlamentui, Teisingumo Teismui, Auditorių Rūmams, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui) išlaikyti skiriama 5 proc. Bendrijos biudžeto.
Komisijos tarnautojams taikoma ta pati rangų suteikimo sistema kaip ir kitų ES institucijų personalui. Iki 2004m. egzistavo penkios tarnautojų funkcinės grupės:
A – politikas formuojantys bei jas administruojantys valdininkai;
B – valdininkai, atliekantys rutininį administracinį darbą ir mažai dalyvaujantys priimant politinius sprendimus;
C – sekretoriai ir kitas patarnaujantis personalas;
D – valytojai, rūbininkai, pašto darbuotojai.
LA – vertėjai žodžiu ir raštu;
A funkcinės grupės valdininkai suskirstyti į aštuonis rangus, pradedant nuo aukščiausio A1 ir baigiant žemiausiu – A8.
1999 metais Komisijoje dirbo 52 A1 rango valdininkai, o iš viso A funkcinės grupės valdininkų buvo 7068, tai sudarė maždaug 34 proc. viso Komisijos personalo.
B funkcinės grupės valdininkai skirstomi į penkis rangus: nuo B1 iki B5. Šie valdininkai dirba vadybininkais, vyresniais sekretoriais, archyvarais. Komisijoje 1999 metais dirbo 4473 B funkcinės grupės valdininkai ir tai sudarė 22 proc. viso Komisijos personalo.
C funkcinės grupės valdininkai suskirstyti į penkis rangus: nuo C1 iki C5. Komisijoje 1999 metais dirbo 6491 šios funkcinės grupės valdininkas, ir tai sudarė 31 proc. visų darbuotojų.

LA funkcinės grupės valdininkai (vertėjai) privalo, be savo gimtosios kalbos, labai gerai mokėti dar vieną ES kalbą. Šios grupės valdininkai skirstomi į 6 rangus: nuo LA3 iki LA8. Komisijoje 1999 metais dirbo 1903 LA funkcinės grupės valdininkai. Tai sudarė 9 proc. visų Komisijos darbuotojų.
A funkcinės grupės valdininkų pareigybės yra geriausiai apmokamos ir prestižiškiausios. Nelengva tapti šio lygio valdininku. A funkcinės grupės valdininko vietą galima užimti keturiais būdais.
Daugiausia A grupės valdininkų į Komisiją patenka per atvirus konkursus, iš pradžių tapdami A8 ir A7 rangų valdininkais. Pretendentai į šių rangų valdininkų pareigas privalo turėti universitetinį išsilavinimą, be savo gimtosios kalbos, gerai mokėti dar vieną ES kalbą ir turėti ne mažiau 2 metų darbo stažą pretenduojant į A7 rangą. Kandidatų atranka vykdoma konkursų būdu, atliekant rašytinius ir žodinius testus. Į kiekvieną postą skelbiamas vidaus konkursas, kuriame surašomi kvalifikaciniai reikalavimai. Visi pretendentai dalyvauja konkurse.
1998 metais į 150-200 pareigybių pretendavo 30 000 kandidatų, arba po 150 kandidatų į vieną vietą. Itin didelė konkurencija būna tais metais, kai priimamos naujos valstybės narės ir kai būna didesni ES biudžeto išlaidų apribojimai.

Konkursus laimėję pretendentais įdarbinami ne iškart. Jie įrašomi į vadinamąjį “rezervo sąrašą”. Iš šio sąrašo į atitinkamus postus žmonės parenkami pagal jų pomėgius ir specializaciją. Pavyzdžiui, atsiradus laisvai vietai Aplinkos generaliniame direktorate rezervo sąraše ieškoma žmonių, turinčių aplinkosaugos srities išsilavinimą arba darbo patirtį. Patekimas į “rezervo sąrašą” automatiškai negarantuoja pareigybės Komisijoje. Iš šio sąrašo pirmiausiai pasirenkami tie žmonės, kurie yra aktyvūs ir gerai žinomi Komisijos padalinių vadovams.

Kitas patekimo į Komisiją būdas naudojamas dažniausiai įdarbinant vidurinio valdininkijos lygio atstovus. Šiuo atveju specialių konkursų būdu įdarbinami laikinai arba antraeilėms pareigoms tie, kurie dirba nacionalinėse Vyriausybėse ir turi gerą darbo patirtį tose srityse, kurių kompetentingų specialistų Komisija stokoja.

Į žemesniąsias Europos Komisijos pareigas nauji žmonės patenka taip pat konkurso tvarka. Paprastai konkursai rengiami visose ES valstybėse ir yra visiškai atviri. Už tai atsakingas Personalo samdymo skyrius, į kurį informacija apie numatomas laisvas pareigas suplaukia iš visų generalinių direktorių. Informacija apie konkursą skelbiama visų ES valstybių spaudoje ir Internete. Galima užsisakyti EK leidinį, kuriame spausdinamas visų laisvų etatų sąrašas ir paraiškos dalyvauti konkursuose formos pavyzdys. Konkursas vyksta keturiais etapais. Pirmojo etapo, rengiamo kiekvienoje ES valstybėje, metu kandidatai atsakinėja į įvairių testų klausimus: patikrinamos kandidato žinios apie Europos Sąjungą ir jos institucijas, antrosios ES kalbos mokėjimas, gimtosios kalbos žinios, matematikos sugebėjimai. Antrajame etape rašoma keltas rašinių – taip patikrinamas kandidato sugebėjimas sklandžiai išreikšti savo mintis. Praėjusieji šį etapą: įtraukiami į Komisijos rezervą (minėtąjį aukščiau). Komisijos rezerve kandidatas gali išbūti net trejus ar penkerius metus – kol atsiras laisvos jo kvalifikaciją atitinkančios pareigos.

Darbas Europos biurokratinėse struktūrose yra itin prestižinis ir garbingas. Didžiulė atranka į žemiausias pakopas ir lėtas kilimas karjeros laiptais iki aukščiausiųjų pareigų padeda užtikrinti rimtą pareigūnų požiūrį ir išvengti atsitiktinių parėjūnų.

Paaukštinimas tarnyboje ir atlyginimas

Paaukštinimo komisijos tarnyboje procesą stebi ir vykdo speciali taryba, į kurios sudėtį įeina Personalo ir administracijos generalinio direktorato bei kitų generalinių direktoratų, kuriuose vykdomas tarnybinis paaukštinimas, nariai. Šios Tarybos nariai kalbasi su pretendentais į paaukštinimus naudodamiesi visa apie juos prieinama informacija.
Žemesnio ir vidurinio lygio valdininkams itin svarbi informacija yra: patirtis, tarnybos laikas ir nuopelnai. Žemesnio lygio valdininkai gali tikėtis paaukštinimo tik po 3 tarnybos metų, o vyresniems tarnyboje reikia išbūti ilgiau.
Aukštesnio lygio valdininkams virš A4 rango svarbu ir nacionalinė priklausomybė bei partiniai ryšiai. A1-A3 rango valdininkams turi įtakos valstybės dydis ir numatytos kvotos.
Labai patrauklūs ir daugelio pretendentų geidžiami yra Užsienio ryšių ir Prekybos generaliniai direktoratai, todėl tikėtis juose paaukštinimo sunkiau nei kituose direktoratuose.
Atsiradus laisvai vietai kokiame nors departamente pretendentui į šią vietą irgi pridera rodyti iniciatyvą, bendrauti su to departamento arba skyriaus vadovaujančiais darbuotojais.
ES institucijose yra patvirtinta visų tarnautojų funkcinių grupių , rangų ir pakopų sistema su baziniais atlyginimais. Ji suderinta su profsąjungomis.
Daugiausia uždirba A1 kategorijos darbuotojas (generalinis direktorius): 62000 Lt per mėnesį, o mažiausiai gauna tie, kurių pareigos priskiriamos D4 (nekvalifikuoti darbininkai) kategorijai: 9000 Lt per mėnesį. Iš šios sumos eurokratai moka valstybinius mokesčius ir tuo beveik didžiuojasi, nes kitos tarptautinės organizacijos to nedaro.
ES institucijų valdininkų rangai, pakopos bei pagrindiniai atlyginimai eurų/mėnesį pagal šiuo metu galiojančias Personalo taisyklių 66 straipsnį nurodyti 1.1 lentelėje:

ES valdininkų funkcinės grupės ir jų atlyginimai 1.1 lentelė.
Rangai Pakopos
2002 m. liepos 1 d. 1 2 3 4 5 6 7 8
A1 12179,52 12826,51 13473,50 14120,49 14767,48 15414,47
A2 10808,33 11425,71 12043,09 12660,47 13277,85 13895,23
A3 8951,25 9491,28 10031,31 10571,34 11111,37 11651,40 12191,43 12731,46
A4 7520,00 7941,50 8363,00 8784,50 9206,00 9627,50 10049,00 10470,46
A5 6199,87 6567,17 6934,47 7301,77 7669,07 8036,37 8403,67 8770,97
A6 5357,85 5650,18 5942,51 6234,84 6527,17 6829,50 7111,83 7404,16
A7 4612,02 4841,51 5071,00 5300,49 5529,98 5759,47
A8 4078,92 4243,42
B1 5357,85 5620,18 5942,51 6234,84 6527,17 6819,50 7111,83 7404,16
B2 4642,16 4859,80 5077,44 5295,08 5512,72 5730,36 5948,00 6165,64
B3 3893,81 4074,78 4255,75 4436,72 4617,69 4798,66 4979,63 5160,60
B4 3397,80 3524,74 3681,68 3838,62 3995,56 4152,50 4309,44 4466,38
B5 3010,37 3137,37 3264,37 3391,37
C1 3435,01 3573,53 3712,05 3850,57 3989,09 4127,61 4266,13 4404,65
C2 2987,74 3114,68 3214,62 3368,56 3495,50 3622,44 3749,38 3876,32
C3 2787,00 2895,75 3004,50 3113,25 3222,00 3330,75 3439,50 3548,25
C4 2518,27 2620,28 2722,29 2824,30 2926,31 3028,32 3130,33 3232,34
C5 2322,00 2417,15 2512,30 2907,45
D1 2624,21 2738,95 2853,69 2968,43 3083,17 3197,91 3312,65 3427,39
D2 2392,77 2494,68 2596,59 2698,50 2800,41 2902,32 3004,23 3106,14
D3 2227,04 2322,36 2417,68 2513,00 2608,32 2703,64 2798,96 2894,28
D4 2099,79 2185,90 2272,01 2358,12

Lentelėje pateiktos raidės ir skaičiai atitinka toliau nurodomas funkcines grupes ir rangus.
A funkcinė grupė:
A1 – Generalinis direktorius;
A2 – Direktorius;
A3 – Padalinio vadovas;
A4-A5 – Vyriausiasis administratorius;
A6-A7 – Administratorius;
A8 – Administratoriaus padėjėjas.

B funkcinė grupė:
B1 – Vyriausiasis administracijos asistentas;
B2-B3 – Vyresnysis administracijos asistentas, vyresnysis techninis asistentas, vyresnysis asistentas-sekretorius.
B4-B5 – Administracijos asistentas, techninis asistentas, asistentas-sekretorius.

C funkcinė grupė:
C1 – Sekretoriato vadovas, vyriausiasis sekretorius, vyriausiasis raštvedys;
C2-C3 – Sekretorius/stenografas, raštvedys;
C4-C5 – Stenografas, raštvedžio padėjėjas.

D funkcinė grupė:
D1 – Padalinio vadovas;
D2-D3 – Kvalifikuotas darbininkas;
D4 – Nekvalifikuotas darbininkas.

Kalbų tarnyba:
LA3 – Vertimo arba žodinio vertimo padalinio vadovas;
LA4-LA5 – Vertimų grupės vadovas, kontrolierius, vyriausiasis vertėjas, vyriausiasis vertėjas žodžiu;
LA6-LA7 – Vertėjas, vertėjas žodžiu;
LA8 – Vertėjo padėjėjas, vertėjo žodžiu padėjėjas.

IŠVADOS:

Atlikus darbą dar labiau įsigilinau į Europos Sąjungos veiklą bei susipažinau su viena iš svarbiausių jos institucijų – Europos Komisija. Šiame darbe nustatyta:
 Bendra visų trijų Bendrijų (EAPB, EEB ir Euratomo) Europos Komisija buvo sukurta, kai 1967m. Liepos 1 d. įsigaliojo jų administracijas sujungianti sutartis.
 Komisijos pagrindinė buveinė yra Briuselis (Belgija), bet ji turi įstaigų ir Liuksemburge, atstovybes visose ES valstybėse narėse ir delegacijas daugelio pasaulio valstybių sostinėse.
 Komisija tai Europos Sąjungos institucijų sistemos varomoji jėga: ji siūlo teisės aktus, politikos kryptis ir veiksmų programas, yra atsakinga už Parlamento ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą.
 Egzistuoja penkios tarnautojų funkcinės grupės:
A – politikas formuojantys bei jas administruojantys valdininkai;
B – valdininkai, atliekantys rutininį administracinį darbą ir mažai dalyvaujantys priimant politinius sprendimus;
C – sekretoriai ir kitas patarnaujantis personalas;
D – valytojai, rūbininkai, pašto darbuotojai.
LA – vertėjai žodžiu ir raštu;
 Daugiausia uždirba A1 kategorijos darbuotojas (generalinis direktorius): 62000 Lt per mėnesį, o mažiausiai gauna tie, kurių pareigos priskiriamos D4 (nekvalifikuoti darbininkai) kategorijai: 9000 Lt per mėnesį.
Džiaugiuosi, kad galėjau atlikti darbą būtent šia tema, nes ji yra gana aktuali profesijai, kurią dabar studijuoju. Tikiuosi, ši medžiaga nors truputėlį bus naudinga ir kitiems.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:

1. A. Junevičius “Europos Sąjunga”, – Kaunas, 1999 m.
2. V. Paulikas „Europos Sąjungos institucijos ir valdymas”, – Vilnius, 2004 m.
3. “Enciklopedinis žinynas”, – Vilnius, 2002 m.
4. “ES – institucinė sąranga ir politikos aktualijos”, – Vilnius, 2000 m.
5. “Piliečio vadovas ES institucijoms pažinti”, – Liuksemburgas: Europos Bendrijos oficialiųjų leidinių biuras, 2004 m.

Leave a Comment