Draudimo brokeriu imones

Rizika – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Jos jausmas yra susijęs su baime dėl gyvybės, turto. Beveik neįmanoma nuspėti, kada gali būti padaryta žala, kokio ji bus dydžio ir kaip atsilieps tolesnei ūkio subjekto veiklai. Draudimas gali padėti išvengti ar bent sumažinti nuostolius ar praradimus.
Draudimo veikla tai ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama fizinių ir juridinių asmenų nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šių asmenų turtinius interesus įvykus draudiminiams įvykiams, asmenų turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skkaičiuojamus draudimo techninius atidėjimus, dengiantį turtą ir kitą turtą.
Pagal Draudimo įstatymą, kuris buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 09 18 ir įsigaliojo nuo 2004 01 01, draudimo brokerių įmonės yra nepriklausomi draudimo tarpininkai. Draudimo brokerių įmonės gali būti akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės arba įmonės, po juridinių asmenų reorganizavimo, ketinančios vykdyti šią veiklą. Draudimo brokerių įmonės negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo, perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo (išskyrus papildomą savanorišką pensijų kaupimą) sutartis veiklą, taip pat vertinti drraudžiamą turtą.
Draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas.
Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:
1) gyvybės draudimas;
2) sutuoktuvių ir gimimų draudimas;
3) gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui);
4) tontinos;
5) pensijų kaupimo veikla.
Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:
1) draudimas nuo nelaimingų at

tsitikimų;
2) draudimas ligos atvejui;
3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;
4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;
5) skraidymo aparatų draudimas;
6) laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas;
7) vežamų krovinių draudimas;
8) turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;
9) turto draudimas nuo kitų rizikų;
10) su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
11) su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
12) su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;
14) kredito draudimas;
15) laidavimo draudimas;
16) finansinių nuostolių draudimas;
17) teisinių išlaidų draudimas;
18) pagalbos draudimas.
2002 metais beveik kas trečia ne gyvybės draudimo sutartis buvo sudaroma tarpininkaujant brokeriams. 2002 m. rezultatai parodė, jog draudimo brokerių paslaugų klientui labiausiai reikia apdraudžiant automobilius ir turtą. Tarpininkaujant brokeriams, 2002 m. pasirašyta 45 proc. visų transporto priemonių draudimo įmokų. Bendra draudimo įmokų apimtis išaugo 74 proc., o pasirašyta draudimo sutarčių 71 proc. daugiau nei 2001 m.
Draudimo brokerių įmonė turi teisę veerstis draudimo tarpininkavimo ir perdraudimo tarpininkavimo veikla tik turėdama Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos išduotą licenciją. Ši licencija yra išduodama jei pateikti dokumentai atitinka visus Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, sumokėta valstybinė rinkliava , jei įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai bei administracijos vadovas yra nepriekaištingos reputacijos. Fizinis ar juridinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei yra nuteistas už bet kokias tyčines nusikalstamas veikas, baustas už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ir st
tatistikos srityje, yra patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, fizinis asmuo piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu, yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių fizinio ar juridinio asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.
Taip pat asmenys turi būti kvalifikuoti ir patyrę, turi matytis pagal verslo planą, kad apdraustųjų interesai bus tinkamai apsaugoti bei įstatinis kapitalas yra apmokėtas ir teisėtas.

Licencija, kurią išduoda Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos (toliau – Priežiūros komisija), galioja visose Europos Sąjungos šalyse, išduodama neribotam laikui ir tik konkrečiai draudimo brokerių įmonei t.y. negali būti perleista kitam asmeniui. Steigiama draudimo brokerių įmonė gali būti įregistruota juridinių asmenų registre, o jei licencija draudimo brokerių įmonės veiklai išduodama ne steigiamai draudimo brokerių įmonei, atitinkami pakeitimai juridinių asmenų registre gali būti padaryti tik po licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai išdavimo. Apie įregistravimo faktą draudimo brokerių įmonė per 5 darbo dienas privalo pranešti Priežiūros komisijai. Ši komisija pagal juridinių asmenų registro nuostatus privalo pranešti juridinių asmenų registrui apie licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai išdavimą, galiojimo sustabdymą ar panaikinimą.
Priežiūros komisija atsisako išduoti licenciją draudimo brokerių įmonės veiklai tuo atveju, jei:
1) nėra pateikti reikalaujami dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų;
2) draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir va
aldymo organų nariai nėra nepriekaištingos reputacijos, o administracijos vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs;
3) draudimo brokerių įmonė neturi profesinės civilinės atsakomybės draudimo;
4) draudimo brokerių įmonė, atsižvelgiant į planuojamos veiklos mastą (planuojamą klientų skaičių, apyvartą, įmonės vidaus struktūrą, veiklos teritoriją, būsimus filialus, atstovybes), ketina įdarbinti nepakankamą draudimo brokerių skaičių;
5) pateiktas verslo planas leidžia teigti, jog draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai nebus tinkamai apsaugoti;
6) įstatinis kapitalas nėra visiškai apmokėtas;
7) įstatinis kapitalas apmokėtas pinigais ar turtu, kurių kilmė nėra teisėta;
8) draudimo brokerių įmonė yra juridinio asmens ar juridinių asmenų teisių ir pareigų, kurių vykdymas sudarytų grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, perėmėja;
9) nesumokėta valstybės rinkliava už licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai išdavimą.
Jei buvo šiurkščiai pažeisti teisės aktai, atsisakyta licencijos, nepradėta vykdyti draudimo tarpininkavimo veikla per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo arba nevykdoma veikla daugiau kaip 6 mėnesius, tuo būdu panaikinama licencijos galiojimas draudimo brokerių įmonės veiklai vykdyti.
Priežiūros komisija taip pat vykdo draudimo brokerių imonių veiklos priežiūrą, įmonės turi pateikti statistinę, finansinę bei kitokią informaciją, reikalingą draudimo brokerių įmonės veiklos priežiūrai.
Priežiūros komisijos interneto tinklalapyje skelbiamas draudimo brokerių įmonių sąrašas. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra virš šimto draudimo brokerių įmonių. Apie naujų draudimo brokerių įmonių įsteigimą, jau veikiančias draudimo brokerių įmonės arba jų veiklos sustabdymą yr
ra skelbiama Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos internetiniame puslapyje www.vdpt.lt/brokeriai.phtml.
Draudimo brokerių įmonės pavadinime būtinai turi būti žodžių junginys “draudimo brokeris”, pavyzdžiui, UAB Draudimo brokeris “Drausma”.
Įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 15tūkst. Eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 % per finansinius metus draudimo brokerių gautų įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip 15 tūkst. Eurų. Dėl įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo keičiami draudimo brokerių įmonės įstatai Priežiūros komisijos tvarka turi būti suderinti su šia komisija prieš pateikiant juridinių asmenų registrui.
Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonės bankroto atveju iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditoriniai reikalavimai.
Su draudimo ir perdraudimo tarpininkavimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris.
Draudimo brokeriu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, išlaikęs draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą, įrašytas į Priežiūros komisijos tvarkomą draudimo brokerių sąrašą ir tapęs Draudimo brokerių rūmų nariu. Draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus rengia ir jų tvarką nustato Priežiūros komisija.
Egzaminą laikyti gali asmenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo reikalavimus. Egzaminai vyksta ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius. Pretendentai, kuriems leista laikyti egzaminą, atvykdami į jį privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jį pateikti komisijos sekretoriui. Egzaminas laikomas lietuvių kalba. Egzaminas vykdomas raštu, pateikiant atlikti testą. Priežiūros komisija išlaikiusį egzaminą egzaminuojamąjį per 5 dienas įrašo į draudimo brokerių sąrašą ir išduoda draudimo brokerio pažymėjimą. Pastarasis išduodamas tik sumokėjus valstybės rinkliavą už draudimo brokerio pažymėjimo išdavimą.
Draudimo brokerių sąraše nurodomi šie duomenys:
1. draudimo brokerio vardas (vardai), pavardė (pavardės);
2. draudimo brokerio pažymėjimo numeris;
3. informacija apie draudimo brokerio pažymėjimo galiojimo laikiną sustabdymą;
4. draudimo brokerio pažymėjimo galiojimo laikino sustabdymo data;
5. draudimo brokerio pažymėjimo galiojimo laikino sustabdymo panaikinimo data;
6. draudimo brokerio išbraukimo iš draudimo brokerių sąrašo data.
Draudimo brokerių sąrašas tvarkomas kompiuteriniu būdu. Draudimo brokerių sąrašo duomenys yra viešai skelbiami Valstybinės draudimo priežiūros komisijos interneto tinklalapyje.
Draudimo brokeris, praradęs draudimo brokerio pažymėjimą, apie tai privalo paskelbti dienraštyje, platinamame visoje Lietuvos Respublikoje bei privalo kreiptis į Priežiūros komisiją dėl naujo draudimo brokerio pažymėjimo išdavimo.
Draudimo priežiūros komisija turi teisę išbraukti draudimo brokerį iš draudimo brokerių sąrašo:
1) raštišku draudimo brokerio prašymu;
2) draudimo brokeriui mirus;
3) jeigu draudimo brokeris per 12 mėnesių nepradėjo profesinės veiklos arba jeigu jis daugiau kaip 12 mėnesių jos nebevykdo;
4) jei po įrašymo į sąrašą paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta įrašyti draudimo brokerį į sąrašą;
5) jei atsiranda sąlygų, dėl kurių jis negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją;
Priežiūros komisija turi teisę laikinai sustabdyti draudimo brokerio pažymėjimo galiojimą. Pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikotarpiu draudimo brokeris neturi teisės atlikti su draudimo tarpininkavimu susijusių funkcijų draudimo brokerių įmonėje. Iš draudimo brokerių sąrašo išbrauktas asmuo turi teisę vėl tapti draudimo brokeriu ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po išbraukimo iš draudimo brokerių sąrašo.
Priežiūros komisija turi teisę surengti draudimo brokerio peratestavimą, jei pasitvirtina skundai dėl draudimo brokerio veiklos ar patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl jo kvalifikacijos. Jei nustatoma, jog draudimo brokeris prarado kvalifikaciją arba be svarbių priežasčių neatvyko į peratestavimą, jis išbraukiamas iš draudimo brokerių sąrašo.
Draudimo brokeris privalo laikytis profesinės etikos kodekso
Draudimo brokerių įmonė privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo apsauga privalo galioti visoje Europos Sąjungos teritorijoje ir visą įmonės veiklos laiką. Apsidraudus šiuo draudimu, suteikiama draudimo apsauga draudimo brokeriui tuo atveju, kai dėl jo profesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kitiems asmenims kyla turtinių nuostolių.
Asmuo, Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos nutarimo dėl leidimų draudimo brokerių veiklai išdavimo tvarkos ir leidimo draudimo brokerio veiklai formos patvirtinimo, o taip pat kitų Lietuvo Respublikos norminių aktų ar nutarimų tvarka turintis brokerinės veiklos licenciją, norėdamas sudaryti draudimo brokerių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pateikia draudikui prašymą raštu. Draudikas, sudarydamas draudimo brokerių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis, naudoją patvirtintą standartinę draudimo liudijimo (poliso) formą. Draudimo brokerio profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už turtinius nuostolius, kuriuos jis sukėlė fiziniams ar juridiniams asmenims, vykdydamas profesinę veiklą. Draudimo suma yra nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu. Ja yra apibrėžiama sutartimi draudžiamų tutinių draudėjo interesų maksimali vertė. Ji gali būti nustatyta tiek vienam draudiminiam įvykiui, tiek visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui. Taip pat draudimo liudijime (polise) yra nustatomas išskaitos dydis. Išskaita – tai suma, kurią kiekvieno draudiminio įvykio atveju besąlygiškai arba sąlygiškai apmoka pats draudėjas.
Draudimo brokerių profesinės civilinės atsakomybės draudimo įmoka gali būti apskaičiuojama šiais pagrindais:
1. pagal apdraudžiamos įmonės darbuotojų skaičių;
2. pagal metinę paslaugų apyvartą be PVM;
3. pagal konkrečią draudimo riziką apibūdinančius kriterijus (pvz.: tik konsultavimo draudimo klausimais paslaugos; draudiminių įvykių administravimo paslaugos ir pan.)
Iš esmės pasikeitus draudimo sutartyje numatytoms aplinkybėms, dėl kurių padidėja arba gali padidėti draudimo rizika, draudėjas privalo tuoj pat, kai tik sužinojo apie draudimo rizikos pasikeitimus, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sužalojimo dienos pranešti apie tai draudikui. Draudikas, kuriam buvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką (premiją).
Pagal trečiųjų asmenų pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo yra atlyginami tik turtiniai nuostoliai, kuriuos tretiesiems asmenims sukėlė profesinių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Draudimo išmoka kiekvienu konkrečiu draudiminio įvykio atveju yra apskaičiuojama ir jos mokėjimo pagrindas yra nustatomas pagal galiojančius draudimo brokerių civilinę atsakomybę reguliuojančius įstatymus, tačiau neviršyjant draudimo sumos.
Jeigu draudimo brokerių civilinės atsakomybės draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, sumokėta draudikui draudimo įmoka (premija) draudėjui negrąžinama, jei draudimo sutartis nenustato ko kita. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams tik gavęs Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimą.
Visi nesutarimai, kylantys tarp draudėjo ir draudiko dėl draudimo brokerių profesinės civilinės atsakomybės darudimo sutarties sudarymo, vykdymo ar nutrūkimo, sprendžiami tarpusavio susitarimu. Nepavykus išspręsti nesutarimų derybomis, ginčas tarp draudėjo ir draudiko yra sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Šiuo metu, kai Lietuvoje savo paslaugas siūlo beveik 30 draudimo įmonių, labai sunku apsispręsti, kurioje draudimo įmonėje geriausia ir patikimiausia apdrausti savo automobilį, biurą, prekes, krovinį ar verslą. Todėl, kaip ir visame pasulyje, yra draudimo brokeriai – tarsi draudimo advokatai. Jie pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą vykdo kliento pavedimus draudimo srityje: nuo profesionalaus draudiminių rizikų įvertinimo, derybų su draudimo įmonėmis dėl optimalių draudimo įmokų, draudimo dokumentų įforminimo iki nuosolių sureguliavimo, įvykus draudiminiam įvykiui.
Brokerių paslaugos padeda klientams sutaupyti laiko ir pinigų. Brokeriai gali suteikti šią kvalifikuotą pagalbą:
– pateikti kelių draudikų draudimo rūšies variantus ir padėti išsirinkti optimalų;
– taikyti visas galimas maksimalias nuolaidas;
– įvykus draudiminiam įvykiui, atstovauti savo klientams draudimo kompanijose;
– rengti konsultacijas visais rūpimais draudimo ir mokesčių už draudimo įmokas klausimais ir pan.

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas 2003 09 18 Nr. IX-1737 (V.Ž. 2003, Nr. 94-4246)
2. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra. Pradedančiojo verslininko žinynas. Vilnius, 2002.
3. http://www.ergo.lt/lt/verslas/paslaugos/brokeriai/Draudimo brokerių profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (ERGO Lietuva, BRCA-2002)
4. http:// www.vdpt.lt/brokeriai
5. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija. Nutarimo projektas dėl draudimo brokerių kvalifikacinio egzamino tvarkos patvirtinimo. 2004m sausio mėn.,Vilnius

Leave a Comment