Visiems gerai suprantama profesinių pakenkimų rizika dirbant atominėjeelektrinėje, statyboje, medžio padirbimo įmonėse ir t.t. Biurai, raštinėsir įstaigos dažniausiai priskiriamos saugiai ir nekenksmingai darboaplinkai. Tradicinėse šių įstaigų darbo vietose, kai pagrindinės darbopriemonės buvo rašiklis ir popierius, darbuotojas atlikdavo eilę fiziniųveiksmų ir turėjo pakankamai vietos kūno padėčių ir judesių įvairovei. Jisgalėjo tvarkyti dokumentus, naudotis telefonu, skaityti tekstą, keistisinformacija su kolegomis, spausdinti ir atlikti kitus veiksmus. Tokiamįvairiam fiziniu požiūriu darbui, per žemas ar per aukštas stalas ar kėdėnegalėjo sukelti dirginančio poveikio ar fizinio diskomforto. Vis daugiaudarbo vietų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje aprūpinamos kompiuteriais. Deja,kompiuterinė įranga ne tik palengvina darbą, bet gali ir rimtai pakenktisveikatai. Darbuotojai ištisas valandas dažnai be pertraukos praleidžiaprie kompiuterio. Vis daugiau darbuotojų biuruose ir valstybės tarnautojųįstaigose praleidžia darbo dieną dirbdami su klaviatūra, pele ir visą laikąžiūrėdami į displėjų. Dirbantis kompiuteriu tampa sistemos žmogus-kompiuteris-aplinka dalimi. Sistemoje apriboti operatoriaus fiziniaijudesiai, dėmesys sukoncentruotas į displėjų, o abi rankos fiksuotos antklaviatūros. Dėl tokių darbo sąlygų kompiuterių vartotojai yra labiaujautrūs darbo vietos trūkumams, tokiems kaip netinkamas apšvietimas,nepatogūs baldai, nevykęs sistemos komponentų išdėstymas ir t.t. Fiksuotadarbo poza, netinkamas darbo stalo aukštis, regos įtampa tampa sveikatospakenkimų rizikos šaltiniu. Kad taip neatsitiktų, rūpinasi medicinos šakos– ergonomikos – specialistai. Ergonomika – tai mokslinė disciplina, tirianti žmogaus arba žmoniųgrupių psichofiziologines galimybes, ribas ir ypatumus darbo procese,naudojant įvairias technines priemones. Remiantis ergonominių tyrimųišvadomis, kuriamos optimalios darbo sąlygos, didinančios darbo našumą,užtikrinančios saugumą darbe, tausojančios žmogaus sveikatą, mažinančiosįtampą ir nuovargį. Ji remiasi technikos, fiziologijos, psichologijos,higienos, anatomijos, biochemijos, biofizikos ir kitų mokslų duomenimis. Ergonominis projektavimas apima žmogaus sugebėjimų įvertinimą,optimizuojant sistemą žmogus – kompiuteris saugos, efektyvumo ir patogumožmogui kriterijais. Pagrindinis kompiuterizuotos darbo vietos organizavimoprincipas – technika turi tarnauti žmogui, o ne žmogus turi prisitaikytiprie technikos Lietuvoje 2000 metų pradžioje buvo instaliuota apie 230000kompiuterių. Įvertinant tai, kad daugelis šių kompiuterių yra kolektyviainaudojami mokyklose, biuruose ar namuose, realiai šiuo metu apie pusėmilijono Lietuvos gyventojų dalį laiko arba net ir visą darbo dienąpraleidžia kompiuterių aplinkoje. Asociacijos INFOBALT duomenimispastaraisiais metais kasmet Lietuvoje buvo nuperkama ir instaliuojama apie30000-40000 kompiuterių. Žemiau pateiktoje diagramoje parodyta, kaippastarąjį dešimtmetį Lietuvoje augo bendras kompiuterių kiekis.[pic] Europos Sąjungos valstybėse kompiuterizacijos tempai yra gerokaispartesni. Lietuva 1999 metais pagal šimtui šalies gyventojų tenkančiųkompiuterių kiekį pakankamai smarkiai atsiliko ne tik nuo pirmaujančių šiuopožiūriu Europos Sąjungos valstybių, bet ir nuo kaimyninių valstybių –kandidačių į Europos Sąjungą, kaip tai parodyta kitoje diagramoje. [pic] Įvertinant tai, kad mūsų kompiuterių klasės ar biurai sukompiuterizuotomis darbo vietomis neretai organizuojami be didesniųinvesticijų – paprasčiausiai ant darbo stalo atsiranda kompiuteris – tadaskeptikas ir klausia – ar kartu su kompiuteriu į darbo vietą neateinapapildoma rizika sveikatai. Rizika sveikatai Įsiviešpatavus šiuolaikinei informacijos ir komunikacijųtechnologijai, žmogus tapo kompleksiškos sistemos “žmogus mašina”dalimi.Personalinis kompiuteris jau senai tapo įprastu prietaisu ne tik darbovietose, bet ir daugelio žmonių namuose. Dirbant priešais ekraną, pastebimitokie padariniai: • 60 proc. Žmonių skundžiasi atramos ir judamojo aparato negalavimais; • 60 proc. nuolat skauda galvą, • 40 proc. vargina akių negalavimai; • daugiau nusiskundimų dirbant kompiuteriu ilgą laiką; • paprastai moterys išvardija daugiau negalavimų nei vyrai; • žmonės su akiniais dažnai skundžiasi regėjimo sutrikimais. (H.D. Kempf. 2001)
Žmogaus ir kompiuterio sąsajos problemos pradėtos nagrinėti 1980metais. Ergonominių tyrimų metu nustatyta dirbančiųjų darbo vietose sukompiuteriais sveikatos rizikos dėl ilgalaikės įtampos sindromo pagrindinėspriežastys:
1. blogas darbo vietų ir įrangos darbo vietose išdėstymas; 2. netikę kūno laikysenos įpročiai; • menkas vartotojo supratimas apie darbo vietos su kompiuteriu komforto svarbą. Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis,kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis beistresu, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai.Augantis susidomėjimas kompiuterių vartotojų sveikata jaučiamas nuo patpirmosios Tarptautinės mokslinės konferencijos “Darbas su videodisplėjais”,įvykusios 1986 metais Švedijoje. Pirmieji moksliniai pranešimai apiekompiuterių įtaką sveikatai atkreipė visuomenės dėmesį į darbo kompiuteriuįtaką regos organui, jo nuovargiui ir pakenkimui. Vėliau susidomėta kaulųir raumenų sistemų pakenkimais, atsirandančiais dėl nepatogios kūnopadėties ir šių sistemų įtampos darbo metu. Tuo pačiu metu pradėtadiskutuoti apie protinio darbo krūvius, protinio nuovargio įvertinimometodus, stresą, monotoniją ir darbo organizavimo įtaką dirbančiųjųsveikatai. Devintajame dešimtmetyje iškilo tokios naujos mokslinėsproblemos, kaip darbo kompiuteriu įtaka nėščiųjų sveikatai, reprodukcineifunkcijai, odos pakenkimai, susiję su padidintu jautrumu elektros krūviams,o taip pat karpalinio tunelio sindromas, kurio atsiradimas sutampa su naujopersonalinio kompiuterio priedo – pelės – atsiradimu. Dvidešimtojo amžiauspaskutiniojo dešimtmečio moksliniai tyrimai, nagrinėjantys dirbančiųjųkompiuteriu sveikatos pakenkimus, orientuoti atskirų pakenkimų atsiradimopriežasčių bei jų tarpusavio sąveikos tyrimui. Moksliniuose tyrimuose
pradedamas nagrinėti elektromagnetinės spinduliuotės žemų dažnių diapazonepoveikis sveikatai ir jo vystymosi mechanizmai. Gausios publikacijosįvairiuose leidiniuose rodo problemos svarbą ir įvairius jos sprendimoaspektus. Nustatyta, jog susirgimus ar atskirus sindromus lemia įvairūsaplinkos veiksnių deriniai, kurių tarpe yra svarbiausi psichosocialiniai,darbo organizavimo ir aplinkos veiksniai. Lietuvoje jau dabar nemažai laiko – nuo keleto valandų per savaitę ikiištisų darbo dienų su viršvalandžiais – kompiuterių aplinkoje praleidžiabent pusė milijono įvairių specialybių, amžiaus ir polinkių žmonių.Daugeliui Lietuvos gyventojų iškyla klausimas – ar darbo su kompiuteriusąlygos bent minimaliai tenkina saugos ir sveikatos reikalavimus. Keliamą klausimą sudaro bent trys dalys: 1) kompiuterio kelias pas vartotoją – kiek patikimai gamintojas ar tiekėjas užtikrina, kad kompiuterinė įranga yra kokybiška ir atitinka jos kokybei keliamus saugos ir sveikatos reikalavimus; 2) kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas – ar tikrai vartotojui darbo metu neatsiranda rizikos laipsnis sveikatai; 3) kaip turi būti organizuotas darbas, kad rizika dirbančiojo kompiuterio aplinkoje sveikatai būtų minimali ir kokios yra susirgimų prevencijos priemonės. Neteisingas veiklos kompiuterizuotoje darbo vietoje organizavimas galižymiai sumažinti darbingumą, pabloginti sveikatos stovį, sukelti depresijąir kitas nemalonias pasekmes. Abejingas požiūris į standartų reikalavimus,higieninių normų ar rekomendacijų nesilaikymas gali nemaloniai atsilieptidirbančiojo sveikatai. Pavyzdžiui, nugaros ir sąnarių skausmai – neteisingo sėdėjimo pasekmė.Šių ligų gydymo kabinetai auga kaip grybai. Lietuvos ligoninėse dėl stuburodegeneracinių pakitimų kasmet gydosi keli tūkstančiai darbingo amžiausžmonių. Skirtingai nei knyga, kompiuterio ekranas negali būti pajudintas,ir dirbantis žmogus priverstas ilgai sėdėti viena, lyg ir įprasta, tačiaužalinga poza. Toks sėdėjimas sukelia nepatogumą, dėl kurio savo ruožtuatsiranda ligų. Paplitusi nuomonė, kad sėdėdamas žmogus pailsi. Be abejo,taip ir yra, jeigu jis gali pasirinkti patogią padėtį ir laisvai ją keisti,atsilošti, ištiesti ar užkelti kojas, pasidėti po šonu minkštą pagalvę.Tačiau dirbant paprastai sėdima viena statiška poza. Sėdintis žmoguspatiria susijusį su kūno padėtimi mechaninį krūvį, reikalaujantį tikfizinės įtampos, o ne raumenų darbo. Kai raumenys yra įtempti, į visusaudinius patenka mažai deguonies prisotintas kraujas, todėl pavargstamadaug greičiau nei dirbant judrų darbą. Statiškas darbas ir pasikartojantysmažos amplitudės judesiai (dirbant su klaviatūra, pele) – priežastysmikrotraumoms atsirasti. Mikrotraumomis vadinamas lėtas organizmo susidėvėjimas dėl nuolatiniųapkrovų. Besikartojančios mikrotraumos sukelia įvairių organizmo sutrikimų.Tokie sutrikimai neatsiranda staiga, tuo jie skiriasi nuo makrotraumų –pavyzdžiui, kojos ar rankos lūžių. Skausmas ar diskomfortas pradedami justipo kelių mėnesių įtampos arba dar vėliau. Deja, tuomet paprastai jaukonstatuojamos ligos. Ar galima jų išvengti? Taip. Yra bent du būdai: pirma – reguliariaimankštintis, antra – teisingai susitvarkyti darbo vietą, atsižvelgiant įergonomikos specialistų patarimus. Ergonomika kompleksiškai nagrinėja žmogaus galimybes ir ypatumusdarbe, kad galima būtų sukurti sąlygas, kurios skatintų darbo našumą irgarantuotų saugumą. Ergonomikos žinios pritaikomos projektuojant gamybineserdves, darbo vietas, baldus. Ergonomiškais vadiname tokius gaminius,dirbant su kuriais rizika patirti mikrotraumų ar pajusti nuovargį yraminimali, o darbo rezultatyvumas – maksimalus. Pavyzdžiui, kuriantergonomiškas darbo kėdes, atsižvelgiama į tai, kokia sėdėjimo padėtisžmogui yra natūraliausia, palankiausia stuburo slanksteliams, kraujoapytakos procesams, sukelia mažiausiai įtampos. Kėdė ir yra pagrindinisergonomiškos biuro darbo vietos elementas.Kėdės pasirinkimas
Nuo pat vaikystės buvome mokomi sėdėti tiesiai, pasitempus, 90° kampu.Tokie sėdėjimo įpročiai yra žalingi, nes labai apkrauna stuburotarpslankstelinius diskus bei sukelia statinę įtampą nugaros raumenims irpadidina juosmens srities skausmų atsiradimo riziką. Idealios sėdėjimo pozos nėra: kiek žmonių, tiek patogių kūno padėčių.Tačiau yra bendrų patarimų, paremtų žmogaus anatomijos ir fiziologijostyrimais, kurių laikantis galima išvengti kraujo apytakos sutrikimų,nugaros ir raumenų skausmų Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati formuojataisyklingą sėdėjimo padėtį. Naudojantis netinkama kėde, kai dirbantysisyra priverstas nepatogiai sėdėti, nugaros ir kojų raumenis veikianepageidautinas statinis krūvis. Taigi moderni ir ergonomiška kėdė – nesnobiškas statuso ar įmonės klestėjimo ženklas, o būtinybė, paremta žmogausfiziologiniais poreikiais ir darbo efektyvumo sumetimais, darbuotojųvertinimo įrodymas. Higienos norma HN 32:1998 reikalavimus kėdei nusako trimis punktais: 1. Darbo kėdė turi būti stabili, bet leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią pozą. 2. Darbo kėdės konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus: kėdė turi būti su kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą; kėdės atlošas turi būti pakankami aukštas ir pasviręs. 3. Pėdų atrama turi būti pritaikoma darbuotojui, kuriam reikia ja naudotis. Panagrinėkime smulkiau. Norint išsirinkti ergonomišką kėdę, turitebūti įsitikinę, kad ji atitinka šiuos kriterijus: • Kėdės sėdimoji dalis yra patogi ir tinka Jūsų kūno formai. Kėdė iš abiejų pusių turi būti bent 2,5 cm platesnė negu Jūsų klubai ir
šlaunys. Kėdės sėdimoji dalis turi būti ne per ilga kojoms (38-43 cm), priešingu atveju ji arba užsikabins už pakinklių arba trukdys pilnai atremti juosmenį. Dauguma ergonomiškų kėdžių turi nuolydį į priekį, kuris neleidžia kojoms užsikabinti už sėdynės. Kėdės sėdimoji dalis turi būti tokios formos, kad sudarytų tolygų svorio pasiskirstymą ir būtų patogu sėdėti. • Kėdės aukštis yra reguliuojamas. Geriausiai, kai kėdė turi pneumatinį reguliavimo įtaisą, kad galima būtų pritaikyti jos aukštį. Kėdės gali būti reguliuojamos ir mechaniškai (pvz. sukimas). • Kėdės aukščio reguliavimo ribos atitinka vartotojo antropometrinius duomenis. 95% vartotojų tenkina reguliavimo diapazonas nuo 38 cm iki 53 cm. Turite sureguliuoti kėdės aukštį taip, kad šlaunys būtų horizontaliai arba truputį žemiau, o pėdos būtų tvirtai padėtos ant grindų. Daugumoje atvejų atramos kojoms Jums nereikia. Kėdės aukščio reguliavimo mechanizmas turi būti lengvai pasiekiamas bei užtikrinamas reikiamas lygis. Fiksuoto aukščio kėdė taip pat yra tinkama, jeigu tik sėdėdami jaučiatės patogiai, o be to, jeigu ja dažniausiai naudositės tik Jūs. • Kėdė turi patogų atlošą apatiniai nugaros daliai (juosmeniui). Dauguma kėdžių turi minkštus atlošus, kuriuos galima reguliuoti pritaikant pagal Jūsų kūno formą. Jeigu kėde naudosis daug vartotojų, tada bus reikalingas toks reguliavimas. Kėdės atlošo palinkimas svarbus operatoriui, kad šis galėtų patogiai palinkti į priekį ar atgal, išlaikydamas teisingą kampą tarp kėdės sėdynės ir atlošo. 90( – 130( atlošo palinkimo kampo reguliavimo galimybė yra tinkama. Kėdės su aukštais atlošais yra labiau mėgstamos, kadangi jos suteikia atramą ir apatinei, ir viršutinei nugaros daliai. Rekomenduojama pilna atrama, kurios aukštis 45 – 51 cm. Mažiausias atlošo plotis 36 cm. Tam, kad apsaugoti nugarą nuo įtempimo, rekomenduojama kėdė su atrama juosmeniui, kadangi sėdint ši kūno dalis yra labiausiai įsitempusi. • Sėdint atsirėmus į kėdės atlošą yra pakankamai vietos klubams. Jeigu nėra pakankamai vietos klubams, gali tekti sėdėti pasislinkus toliau į priekį taip, kad šlaunys neturės pilnos atramos. • Kėdė dar yra patogi po 40 – 60 minučių sėdėjimo. Naudojantis kėdės sėdimąja dalimi, pagaminta iš mažo tankumo akyto plastiko, jos forma gali pasikeisti. Šiuo atveju nebeliks tinkamos atramos. Netinkama sėdynė bei netinkanti jos forma gali sukelti nepatogumą, pusiausvyros nebuvimą, klubų ir nugaros nuovargį. • Kėdės sėdimosios dalies palenkimas yra reguliuojamas. Kai kuriais atvejais reikalingas sėdimosios dalies reguliavimas tam, kad palaikytumėte sėdimos padėties pusiausvyrą. • Kėdės sėdimosios dalies palenkimas yra nesusietas su kėdės atlošo palenkimu. Reguliuojant kėdės atlošo palenkimo kampą, neturi keistis sėdimosios dalies kampas, t.y. turi būti du nepriklausomi reguliavimo mechanizmai. Jei pavertus kėdės atlošą atgal, pakyla sėdimosios dalies priekis, tai jis gali spausti šlaunis ar pakinklius. • Kėdė turi penkias stovo atramas. Jeigu dirbant svarbu kėdės judrumas, tada kėdės stovas turi turėti bent penkias atramas su ratukais, kurie laisvai slystų grindų paviršiumi. • Jums reikalingi kėdės porankiai. Jie turi būti platūs, kontūriniai, minkšti ir patogūs. Įsitikinkite, kad sėdint galite laisvai pakeisti porankių aukštį bei pritraukti prie savęs ir atitolinti. Porankių aukštis nuo kėdės sėdimosios dalies reguliuojamas 21 – 28 cm ribose. Geriausia, kad prireikus būtų galima nuimti porankius.Kiti patarimai: • Pėdų atrama. Įsitikinkite, ar Jums reikia pėdų atramos, kad galėtumėte patogiai sėdėti kėdėje. Tačiau, jeigu Jums reikia tokios atramos, pasirinkite laisvai stovinčią, ant grindų padėtą, kad galėtumėte patogiai pailsinti kojas. Rekomenduotinos reguliuojamo aukščio ir polinkio kampo pėdų atramos. • Kėdės danga. Kėdės gali būti aptrauktos įvairiomis medžiagomis. Vinilo ir panašūs į vinilą apmušalai lengvai išvalomi ir atsparūs irimui, tačiau jie nepraleidžia oro ir, jeigu kėdė po šlaunimis pradės kaisti, gali kauptis drėgmė. Drobės arba vilnos ir sintetinio pluošto mišinio apmušalai yra pralaidūs orui, tačiau mažiau atsparūs irimui bei sunkiau išvalomi. Jums paliekama teisė rinktis higieniškumą ar ilgaamžiškumą. • Grindys. Patogu ir sveika, kai kontoros grindys yra padengtos žingsnius amortizuojančia kilimine danga. Deja, minkštoji danga sukelia vieną didelį nepatogumą: ant jos stringa kėdžių ratukai, kurie būtini pavojingam stuburo sukamajam krūviui išvengti. Todėl, renkantis dangą, reikėtų pagalvoti, kaip šis keblumas bus sprendžiamas. Kartais patariama po kėde padėti… storą stiklą. Kad ir kaip būtų keista, padėtas ant lygių, švarių grindų, užtiestų kilimine danga, jis nedužta, užtikrindamas greitą ir lengvą, ergonomišką kėdės riedėjimą.Darbo stalai ir darbo paviršiai
Higienos norma HN 32:1998 nurodo tokius reikalavimus darbo stalui arbadarbo paviršiui: • darbo stalas arba darbo paviršius turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti būtinus reikmenis; paviršiai turi būti
mažai atspindintys; • dokumento laikiklis turi būti stabilus, reguliuojamas, kad iki minimumo sumažintų galvos ir akių nepatogius judesius; • stalo konstrukcija turi užtikrinti darbuotojui patogią pozą. Reikalavimai darbo stalams ir darbo paviršiams priklauso nuo darbopobūdžio, naudojamų kompiuterių ir pagalbinių reikmenų kiekio, dydžio irkonfigūracijos. Papildomas darbo paviršius gali būti reikalingasdokumentacijos, literatūros ar ryšio priemonių laikymui. Kompiuteriniamsstalams taikomi šie ergonominiai reikalavimai (ISO 9241; ANSI/HFS 100-1988): • Reguliuojamas aukštis. Reguliavimo ribos nuo 68 cm iki 76 cm. Jeigu Jūs nusprendėte įsigyti nereguliuojamą stalą, tai rekomenduotinas 72 cm aukšis. • Aukštis keičiamas lengvai. Gali būti panaudotas pneumatinis arba mechaninis įtaisas. • Stalo paviršiaus plotas turi būti pakankamas. Rekomenduotinas minimalus plotis 80 cm, o ilgis 160 cm. Kad kompiuterizuotos darbo vietos įranga neišsikištų už stalo ribų, patartina naudoti 100 cm pločio stalą. Darbo stalo paviršiaus ploto padidinimui galima panaudoti dviejų lygių stalus. Tai gali būti papildoma plokštuma displėjui: arba papildoma lentyna klaviatūrai: Klaviatūros lentynos ar panašių priemonių panaudojimas gali kartaispriversti toli siekti kai kurių darbo priemonių. Jeigu darbo vietoje yranaudojama daug reikmenų, tai galima panaudoti kampinį stalą arbaapjuosiantį vartotoją figūrinį stalą. Tai leis ne tik padidinti paviršiausplotą, bet ir priartinti pagalbines priemones. • Turi būti pakankamai vietos kojoms. Minimalus rekomenduojamas plotis kojoms po stalu 51 cm, nors tinkamesnis yra 61 cm. Minimalus nišos kojoms gylis 38 cm kelių lygyje ir 59 cm pėdų lygyje. Turi būti užtikrintas mažiausia 5 cm tarpas tarp šlaunų viršaus ir stalo darbo paviršiaus ar papildomos lentynos apačios. • Darbo paviršiai neryškių tonų, matiniai. Stalviršiai neturi būti balti, blizgantys, kad nesukeltų akinančių atspindžių.Ergonominiai reikalavimai displėjams
Blogas darbo vietos išplanavimas taip pat susijęs su neteisingudisplėjaus aukščio arba vietos parinkimu. Dažniausiai jie statomi peraukštai ir sąlygoja kaklo pečių ligų riziką. Jeigu displėjus pasukamaskampu vartotojo atžvilgiu, tai vartotojas, stebėdamas ekraną, priverstaspasukti viršutinę kūno dalį, ir tai didina juosmens skausmų riziką.Neteisinga displėjų lokalizacija natūralios ir dirbtinės šviesos šaltiniųatžvilgiu gali sukelti akinantį blizgesį bei atspindžius ir sąlygoti regospakenkimus. Netinkamas klaviatūros ir pelės išdėstymas vartotojo atžvilgiupadidina riešo kanalo sindromo pasireiškimo riziką, kuri aprašoma kitameskyrelyje.
Daugumos kompiuterinių stalų lentynėlės yra per trumpos, kad būtųgalima šalia klaviatūros patalpinti pelę. Vartotojai pelę laiko ant staloir dėl to susidaro nepatogi rankos riešo padėtis. Siekiant išvengti riešokanalo sindromo rizikos, reikia minimizuoti darbo su pele laiką.Nerekomenduojama laikyti rankos ant pelės, kai nevykdomos operacijos.Reikia išnaudoti galimybę pakeisti darbą su pele darbu su klaviatūra.
Nors ir tobulinama darbo vietų su kompiuteriais įranga, tačiauapsiribojama tik daliniais pakeitimais. Gerų rezultatų negalima tikėtis,kol problema nebus sprendžiama visapusiškai. Siekiant darbo vietosergonomiškumo, bet kokios pastangos privalo suderinti mažiausiai trijųreikmenų išdėstymą: displėjaus paviršiaus, klaviatūros bei kėdės paviršiųkampus ir aukščius.
Derinant šiuos paminėtus paviršius, darbo stalo aukštį reikia parinktitaip, kad displėjaus viršus būtų 5 – 8 cm aukščiau vartotojo akių lygio, oklaviatūrą talpinti alkūnės lygyje.
Daugelis darbuotojų įsitikinę, kad darbo vietose su kompiuteriukomfortą pasiekti neįmanoma ir vienintelė išeitis komfortui pasiekti yrapalikti darbo vietą. Kiti taip įsitraukia į darbą su kompiuteriu, kadužmiršta visus ergonomistų patarimus (pertraukos, pratimai ir kt). Be to,nereti atvejai, kai dirbantys kompiuteriu pertraukas leidžia žaizdamikompiuterinius žaidimus. Toks darbo režimas neužtikrina komforto ir didinaprofesinių susirgimų riziką.
Išanalizavus tarptautinius bei atskirų valstybių priimtus standartusir atitinkamą literatūrą, displėjaus vaizdo ergonominius parametrus galimasuskirstyti į tris grupes. 1. Šviesos techniniai parametrai: • ekrano skaistis – ekrane spinduliuojamas ir atspindėtas šviesos srautas, sudarytas iš šviesių simbolių, esant šviesiems vaizdams tamsiame fone ir šviesaus fono, esant tamsiems vaizdams šviesiame fone; • skaisčio kontrastas – tai santykis tarp ekrane esančio vaizdo skaisčio (Lmax) ir fono skaisčio (Lmin), esant šviesiems vaizdams tamsiame fone, arba vaizdo skaisčio (Lmax) ir fono skaisčio (Lmin), esant tamsiems vaizdams šviesiame fone, išreikštas kaip kontrasto moduliacija CM = (Lmax – Lmin) / (Lmax + Lmin) arba santykiniu kontrastu CR = Lmax / Lmin,kaip tai parodyta žemiau pateiktame paveiksle. [pic] • skaisčio vienodumas – skaisčių santykis tarp sričių ekrane, kurios numatytos kaip sritys, turinčios vienodą skaistį; • skaisčio tolydumas – santykis tarp ekrane esančio vaizdo skaisčio ir jo artimiausios aplinkos arba vienas po kito stebimų paviršių skaisčio; • pikselis (grūdas) – mažiausias adresuojamas elementas ekrane, spalvotuose ekranuose galintis atvaizduoti visą spalvų gamą; • skaisčio kodavimas – informacija, išreikšta tarpusavyje nepriklausomais vaizdo skaisčių skirtumais; • vaizdo regeneravimas – tai vaizdo kadro atvaizdavimo ekrane pasikartojimo dažnis. 2. Ergonominiai rodikliai, charakterizuojantys vaizdo atkūrimą: • ženklo kampinis aukštis – kampas tarp linijos, jungiančios ženklo apačią su stebėjimo tašku ir linijos, jungiančios ženklo viršų su stebėjimo tašku; • ženklo formato matrica – simboliui suformuoti naudojamų horizontalių
ir vertikalių elementų kiekis; • ženklo aukštis – atstumas tarp nekirčiuoto didžiojo ženklo viršutinio ir apatinio kraštų; • atstumas tarp ženklų, žodžių, eilučių – atstumas tarp horizontaliai vienas kito atžvilgiu išdėstytų ženklų, žodžių, vertikaliai išdėstytų ženklų (eilučių) artimiausių taškų; • ženklo aukščio su pločiu santykis – santykis tarp ženklo aukščio ir jo pločio; • linijos plotis – išreiškiamas ženklo aukščio dalimi; • statmenumas – adresuojamos ekrano darbinės srities stačiakampės formos išlaikymas; • simbolių matmenų pastovumas – ženklų aukščio ir pločio vienodumas; • atspindys nuo ekrano ir priekinės displėjaus dalies – ekrano ir priekinės displėjaus dalies savybė atspindėti pašalinę šviesą; • stebėjimo atstumas – mažiausias atstumas tarp stebėjimo taško ir ekrano paviršiuje stebimo taško; • žvilgsnio kampas – maksimalus kampas tarp horizontalios linijos ir linijos, einančios iš stebėjimo taško į displėjaus sritį, naudojamą informacijai pateikti, keičiant monitoriaus padėtį: [pic] • stebėjimo kampas – kampas tarp žvilgsnio linijos ir linijos statmens ekrano paviršiui (normalės) taške, kuriame stebėjimo linija kertasi su ekrano paviršiumi: [pic] • sferinis nestabilumas – 1 mm dydžio vaizdo elemento matmenų pakitimas skirtingose vaizdo vietose. 3. Informacijos atvaizdavimo kokybės rodikliai: • įskaitomumas – vaizdinės ženklo savybės, apibrėžiančios jo atpažinimo lengvumą; • informacijos atvaizdavimo patikimumas charakterizuoja displėjų, užtikrinantį operatoriaus vaizduojamos informacijos patikimą atpažinimą nustatytu laiku duotom sąlygom be prognozuojamų atpažinimo klaidų; • informacijos atvaizdavimo patogumas – charakterizuoja displėjų, užtikrinantį patikimą informacijos atvaizdavimą, tuo pačiu įvertinant optimalias arba leistinas žmogaus veiklos sąlygas pagal psichologinius, fiziologinius ir medicininius higieninius kriterijus; • informacijos atvaizdavimo efektyvumas – charakterizuoja displėjų, užtikrinantį patikimą ir patogų informacijos atvaizdavimą, esant minimalioms žmogaus pastangų ir resursų sąnaudoms. Lentelėje žemiau pateikti standartuose ISO 9241 ir TCO-99 nustatytiergonominiai parametrai.Vaizdo ergonominiai parametrai
|Eil.N|Pavadinimas |Parametrų ||r. | |reikšmės || | |ISO |TCO –|| | |9241 |99 ||1 |Stebėjimo atstumas |400 mm | ||2 |Žvilgsnio kampas |60o | ||3 |Stebėjimo kampas |40o | ||4 |Ženklo kampinis aukštis |16′ | || | |-22′ | ||5 |Linijos plotis |1/6-1/1| || | |2 | ||6 |Ženklo pločio ir aukščio santykis |0,7:1; | || | |0,9:1 | ||7 |Vaizdo parametrai: | | || |a) moduliacija juodai baltam displėjui; |CM ≤ | || |b) moduliacija spalvotam displėjui; |0,4 | || |c) užpildymo koeficientas (pikselio ploto |CM ≤ | || |santykis su pikseliui skirtu plotu) |0,7 | || | |≥ 0,3 | ||8 |Ženklo formatas (matrica) |5 x 7; | || | |7 x 9 | ||9 |Ženklo dydžio vienodumas |≤ ± 5 %| ||10 |Atstumas tarp ženklų |≤ 1 | || | |pikseli| || | |s | ||11 |Atstumas tarp žodžių |≤ 1 | || | |ženklo | || | |pločio | ||12 |Linijų atskyrimas |≤1 | || | |pikseli| || | |s | ||13 |Tiesiškumas: | | || |a) ženklo horizontalaus postūmio tarp eilučių ar|≤ 5 % | || |ženklo vertikalaus postūmio eilutėse santykis su|≤2 % | || |ženklo pločiu ar aukščiu | | || |b) skirtingų eilučių ar stulpelių ilgių skirtumo| | || |santykis su eilučių ar stulpelių ilgiais Δx/x, | | || |Δy/y: | | || |[pic] | | ||14 |Statmenumas: | | || |a) santykis tarp horizontalių linijų ilgių |≤0,02 |≤0,02|| |skirtumo (| H1 – H2 |) ir vidutinio ilgio (H + |≤0,02 |≤0,02|| |H2)/2 |≤0,04 | || |b) santykis tarp vertikalių linijų ilgių | |≤0,03|| |skirtumo (| V1 – V2 |) ir vidutinio ilgio (V1 + | | || |V2) / 2; | | || |c) santykis tarp įstrižainių ilgių skirtumo | | || |(|D1-D2|) ir vidutinio ilgio (D1+D2)/2 | | || |[pic] | | ||15 |Ekrano šviesumas |≥ 35 |≥ 35 || | |cd/m2 |cd/m2||16 |Skaisčio kontrastas |CM ≥ | || | |0,5 | ||17 |Skaisčio pasiskirstymas |CR ≥ | || | |3:1 | ||18 |Skaisčio vienodumas: |≤ 1,5 😐 || |a) tarp ekrano centro ir kraštų |1 | || |b) ženklo viduje |≤ 1,5 😐 || | |1 | ||19 |Skaisčio tolydumas |≤ 1,5 :|≤ 1,5|| | |1 |: 1 ||20 |Žymės mirksėjimo: |1-5 Hz | || |a) dažnis |50-70 %| || |c) skverbtis | | ||21 |Ryškumo stabilumas |≥ 90 % | ||22 |Sferinis nestabilumas |≤ | || | |0.0002 | || | |mm | ||23 |Vaizdo regeneracijos dažnis |≥85 Hz | |
Standartuose nustatytos ekrano sritys, kuriose yra vykdomi matavimai,kaip tai parodyta žemiau pateikiamame paveiksle. [pic] Matavimo sritys ekrane
Ergonomiški baldai neužtikrina ergonomiškos darbo vietos
Neužtenka vien įsigyti ergonomiškus baldus ir tikėtis, kad turėsimeergonomišką darbo vietą, kuri tiks vartotojui. Egzistuoja visa eilėpriežasčių, dėl kurių darbo vieta tampa neergonomiška. Tai atsitinka tada,kai: 1. Vartotojas nėra tinkamai apmokytas sureguliuoti įrangą. Jis turi žinoti, kada reguliuoti savo darbo vietą, kokį nustatyti aukštį ir atstumą, pasvirimo kampą ir kaip reguliuoti. Žmonės gali tingėti reguliuoti ir sėdėti diskomforte ir tuo skųstis. Tik tuo atveju, kai žmogus gerai supranta kuo rizikuoja, jis imasi veiksmų. 2. Visas dėmesys skiriamas baldams arba įrangai ir pamirštama aplinka. Problema gali atsirasti tada, kai kompiuteris patalpinamas į patalpą, neįvertinus esamos apšvietimo sistemos arba neįvertinamas šiluminės aplinkos pasikeitimas dėl kompiuterio skleidžiamos šilumos. Tik pilnai įvertinus visus aplinkos faktorius ir jų įtaką darbuotojui, galėsime išvengti problemų. 3. Naudojama pagalbinė ergonominė priemonė nėra tikrai ergonomiška. Dabar beveik viskas vertinama kaip ergonomiškai sukurta, tačiau dažniausiai tai yra netiesa. Kartais tai sukelia rimtus pažeidimus. Ilgai dirbant su klaviatūra arba kompiuterio pele, galima susirgtilabai nemalonia, darbingumą sumažinančia liga, vadinama riešo kanalosindromu. Jis pasireiškia nykščio, smiliaus, didžiojo ir iš daliesbevardžio pirštų, riešo ir plaštakos skausmais, tirpimu ir jautrumopraradimu. Šia liga susergama tuomet, kai ilgai dirbama pirštais, sulenkusar sukinėjant riešą. Tokie judesiai, atliekami šimtus tūkstančių kartų perdarbo dieną (renkant tekstus, įvedinėjant duomenis, programuojant ir pan.),sukelia sausgyslės pabrinkimą ir nervo, nervuojančio plaštaką, suspaudimą.Skausmingų simptomų galima išvengti teisingai pasirinkus specialią atramąriešui bei klaviatūrą. 1. Ergonomiška klaviatūra. Dažniausiai tai yra klaviatūros, kuriose alfabetiniai – skaitmeniniai klavišai yra padalinti kampu.
Spausdinantiems akląja sistema šios klaviatūros yra tikra bėda. Padalintos klaviatūros dizainas sukelia alkūnės kaulo iškrypimą. Nėra atitinkamų mokslinių tyrimų įrodymų, kad padalintos klaviatūros dizainas duotų naudą. Daugumai žmonių puikiai tinka įprastas klaviatūros dizainas, jeigu ji naudojama užtikrinant tinkamą (neutralią) riešo padėtį. 2. Riešo atrama. Tai buvo labai populiaru prieš kelis metus, bet moksliniai tyrimai neatskleidė jokios naudos. Jeigu vis dėlto pasirinksite riešų atramą, geriau būtų plati, plokščio paviršiaus atrama. Venkite minkštos atramos, kadangi ji deformuosis pagal riešo kontūrus ir tada, riešas išsilenks. Jūsų ranka, įvedant duomenis, turi slidinėti atramos paviršiumi. 3. Ergonomiška pelė. Daugumos pelių dizainas ar pasirinkto alternatyvus įvedimo būdo dizainas gali pagerinti riešo padėtį. Labai svarbu patikrinti, ar Jūs galite jais naudotis užtikrindami žasto atpalaidavimą, žastui esant kiek galima arčiau kūno. Jei tenka siekti “ergonomiškos pelės”, tai jos dizaino nauda netenka prasmės. 4. Tvirtinantys raiščiai ar pirštinės. Nėra mokslinio tyrimo įrodymų, kad, dirbant kompiuteriu ir naudojant riešus tvirtinančias priemones, išvengiama pažeidimų. Jeigu Jums patinka naudoti šiuos įtvirtinimus, įsitikinkite, kad jie laiko plokščią ir tiesų riešą. Svarbu, kad nebūtų užlenktas į viršų. Yra keletas įrodymų, kad dėvint riešus tvirtinančias priemones lovoje naktį, gali susilpnėti riešo kanalo sindromas.Ergonominiai reikalavimai klaviatūrai
Klaviatūra šiuo metu yra pagrindinis informacijos įvedimo į kompiuterįįrenginys. Klaviatūros ergonominiai parametrai yra reikšmingi darboefektyvumui, produktyvumui ir svarbūs patogumo požiūriu – ar malonu dirbti,ar nevargsta rankos ir t.t. Klaviatūros ergonominius parametrusreguliuojantys standartai skirti daugiau klaviatūros projektuotojams,tačiau jais gali vadovautis ir vartotojas, pasirinkdamas klaviatūrąkuriamoms kompiuterizuotoms darbo vietoms. Išanalizavus priimtus standartus ir atitinkamą literatūrą, galimaišskirti šiuos pagrindinius klaviatūros ergonominius parametrus: profilioaukštis, nuolydžio kampas, klavišo nuspaudimo jėga, grįžtamasis ryšys(apčiuopiama klavišo grįžimo į pradinę padėtį atbulinė jėga), girdimasisgrįžtamasis ryšys (papildomas garsinis signalas, signalizuojantis ženkloįvedimą), klavišų padėtis, klavišo išvaizda bei ženklo dydis, šviesosatspindėjimas, trintis į dabartinį paviršių, stabilumas, svoris, riešųatramos. [pic] Paveiksle klaviatūros vaizdas: PA – profilio aukštis; NK – nuolydžio kampas; A – A eilutė; B – B eilutė; C – C eilutė; D – D eilutė; E – E eilutėLentelėje pateikti standartuose ISO 9241 ir TCO-99 nustatyti arrekomenduojami (pažymėti skliausteliuose) parametrai: Klaviatūros ergonominiai parametrai|Eil.N|Pavadinimas |Parametrų reikšmės ||r. | | || | |ISO 2241 |TCO – 99 ||1 |Profilio aukštis |≤ 35 mm (≤ 30 mm) |≤ 30 mm ||2 |Nuolydžio kampas: |5o-12o |≤ 15o (5o-12o) || |reguliuojamai |0o-15o |0o-15o || |nereguliuojamai | | ||3 |Klavišo nuspaudimo |0,25N-1,5N |0,25N-1,5N || |jėga |(0,5N-0,8N) |(0,5N-0,8N) ||4 |Klavišo nuspaudimo |1,5mm-6,0mm |- || |gylis |(2,0mm – 4,0 mm) | ||5 |Grįžtamasis ryšys |apčiuopiamas |apčiuopiamas || | | |(girdimasis) ||6 |Klavišo išvaizda |≥110 mm2 |≥110 mm2 || | |paviršiaus |paviršiaus || | |plotis12-15 mm |plotis12-15 mm ||7 |Klavišo ženklo |≥2,6 mm |≥2,6 mm || |dydis | |plotis 50-100% || | | |aukščio ||8 |Trintis į darbinį |- |(7,5N – 13,0N) || |paviršių | | ||9 |Svoris |- |( ≥ 1,2 kg) ||10 |Vieta delnams |(50-100mm pločio) | |
[pic]
Darbo vietos reikmenys ir jų išdėstymas
Projektuojant naują kompiuterizuotą darbo vietą arba modernizuojantseną svarbu teisingai išdėstyti darbo vietoje naudojamus reikmenis. Būtų idealu, jei kiekvienas įtaisas būtų patalpintas optimaliojevietoje, siekiant užsibrėžto tikslo. Optimalumas priklauso nuo žmogaussugebėjimų ir charakteristikų, įskaitant pojūčius, antropometrines irbiomechanines charakteristikas. Jeigu kompiuteriu naudosis vienas asmuo, tada darbo vieta turi būtipritaikyta to asmens antropometriniams matmenims. Jeigu kompiuteriunaudosis keli asmenys, reikia sukurti tokią darbo aplinką, kuri tiktų netgipriešingoms žmogaus savybėms: aukštas – žemas, storas – plonas. Kompiuterįnaudojant tik po keletą minučių per dieną ergonomikos reikalavimai neturėsesminės įtakos. Esant darbo trukmei daugaiu nei 1 val. per dieną, reikiaįvertinti ergonomikos reikalavimus, nes jų nepaisymas gali pakenktisveikatai. Darbo aplinkos su kompiuteriu ergonomikos reikalavimai yra skirtistacionariam kompiuteriui, kai ekranas yra atskirtas nuo klaviatūros.Populiarėja nešiojami kompiuteriai, kurie labiausiai tinka trumpiemsdarbams. Patarti dėl nešiojamo kompiuterio ergonomiško naudojimo yra daugsunkiau, kadangi jo dizainas yra problematiškesnis – kada ekranas yrapatogiame aukštyje ir atstume, klaviatūra naudotis nepatogu, iratvirkščiai. Kiekviena darbo vieta gali turėti skirtingą įrangą. Ankstesnėshigienos normos ir standartai nurodydavo labai konkrečius dydžius irreikalavimus. Dabartiniu metu darbo vietos įrengimo principas – daugiauindividualumo, mažiau ribojimų. Biuro patalpose su keliais darbuotojaisstengiamasi suformuoti uždaras erdves su atskiromis zonomis. Žemiaupateiktas tokios kompiuterizuotos darbo vietos reikmenų išdėstymo variantassu papildoma zona rašymui, skaitymui ar klientų priėmimui. Paprastai tokiosdarbo vietos apribojamos (130-150) cm aukščio pertvaromis. [pic] Kompiuterizuota darbo vieta su papildoma zona
Nors kiekvienam vartotojui paliekama individualiai spręsti savo darbovietos išplanavimą, tačiau saugias ir sveikas darbo sąlygas jis galėssusidaryti tik vadovaudamasis pagrindiniais ergonomikos principais irmokslinių tyrimų rezultatais. Išdėstant įtaisus darbo vietoje taikomisvarbumo, naudojimo dažnio, funkcinio ryšio bei naudojimo sekos principai. 1. Svarbumo principas – svarbūs komponentai turi būti patalpinti
patogioje padėtyje. 2. Naudojimo dažnio principas – dažniausiai naudojami įtaisai turi būti patalpinti patogioje padėtyje. 3. Funkcinio ryšio principas pagal susitarimą taikomas grupei elementų, priklausomai nuo jų atliekamų funkcijų (displėjai, valdymo įtaisai ar įrenginiai, kurie funkcionaliai susiję su sistemos ar jos dalies veikimu). 4. Naudojimo sekos principas. Atliekant tam tikrą darbą, valdant įrenginį, nusistovi tam tikra veiksmų seka. Naudojant šį principą, reikmenis reikia išdėstyti ta tvarka, kuria jie dažniausiai naudojami.Priimta tokia bendra reikmenų išdėstymo darbo erdvėje tvarka: 1. Svarbiausių informacijos vaizdavimo priemonių išdėstymas. Informacijos vaizdavimo priemonės išdėstomos atitinkamu kampu nuo normalaus žvilgsnio linijos. 2. Svarbiausių valdymo reikmenų, susijusių su minėtomis informacijos vaizdavimo priemonėmis, išdėstymas normalioje pasiekiamumo zonoje. Mažiau svarbūs įtaisai talpinami maksimalioje pasiekiamumo zonoje. [pic] Normali ir maksimali pasiekiamumo zonos horizontaliame paviršiuje (matavimo vienetai – centimetrai) 3. Reikmenų išdėstymas pagal naudojimo seką. 4. Dažniausiai naudojamų reikmenų patogus išdėstymas.
Darbo ir poilsio režimo organizavimas
Dirbdami su kompiuteriu kontroliuokite kūno laikyseną. Stebėkite, argalite nesulenktais ir nepasuktais riešais dirbti su klaviatūra ar pele.Įsitikinkite, kad dilbiai lygiagretūs kėdės sėdimajai daliai, o kampas tarpžasto ir dilbio ne didesnis kaip 90o-115o. Žastai turėtų būti statmenigrindims arba truputį (ne didesniu kaip 30o kampu) palenkti į priekį.Alkūnes laikykite ne toliau kaip 20o kampu nuo kūno. Kėdės atramos Jumsturi padėti išlaikyti nuleistus pečius ir atpalaiduotas rankas. Sėdėdamiatsirėmę į kėdės atlošą, Jūs sumažinsite apkrovą stuburotarpslanksteliniams diskams bei juosmens raumenims. Žiūrėkite tiesiai irnesukinėkite galvos į šonus. Galvą laikykite pakeltą. Ji gali būti nedaugiau kaip 20o kampu palinkusi į priekį. Krūtinės ląsta tiesi, dubuotruputį pasviręs į priekį. Sėdint šlaunys turi maksimaliai remtis į kėdėssėdynę, o pėdos į grindis arba į pėdų atramą. [pic] Sėdėkite atsipalaidavę. Atsiminkite, kad reikia keisti kūno pozą. Ilgąlaiką būnant vienoje pozoje kūnas sustingsta ir įsitempia. Atsilošdamikėdėje ar pasiremdami į stalą Jūs galite efektyviai keisti darbo pozą.Atsiminkite, kad visos pozos yra priimtinos. Nėra vienintelės tinkamiausiospozos prie kompiuterio. Pozas keiskite taip dažnai, kaip tai Jums patinka.Padėties keitimas pagerina kraujo ir medžiagų apykaitą ir apsaugo nuoilgalaikio vienos kūno vietos apkrovimo. Dirbant reikalingos ne tikhigienos normoje nurodytos, bet ir daugkartinės pertraukėlės. Žiūrint įkompiuterio ekraną, akys pavargsta, jos pradeda mirkčioti. Kas 15 min.turite 1 – 2 min. atitraukti akis nuo ekrano ir pažiūrėti į tolį. Tai leisakių raumenims pailsėti. Taip pat smarkiai pamirkčiokite kelias sekundes.Tai sudrėkina akis ir nuvalo dulkes nuo akių paviršiaus. Darbas greičiaupadaromas, jeigu jis yra suskirstytas dalimis. Darant pertraukėles tarpvieno ir kito darbo, atpalaiduokite rankas (ištieskite). Stenkitės organizuoti savo darbą taip, kad: • darbą prie kompiuterio pakeistumėte darbu prie rašomojo stalo, kavos virimu ar dokumentų tvarkymu; • duomenų įvedimą keiskite duomenų apdorojimu; • tekstų įvedimą ir koregavimą keiskite skenavimu; • darbo dienos užduotis paskirstykite pagal dienos biologinį ritmą. Pertraukos metu atliekama akių, rankų, kojų, galvos, liemensatpalaidavimo judesiai, darbo pozos kaita. Tokie mankštos pratimai, kaippasitempimai, posūkiai, pritūpimai, rankų ir kojų mostai, judesiainejudančioms raumenų grupėms suaktyvinti gerina širdies ir kraujagyslių,kvėpavimo, nervų ir raumenų sistemų veiklą, dujų ir medžiagų apykaitą,stuburo, sąnarių paslankumą.Tai mažina nuovargį, raumenų, nervų beipsichinę įtampą, padeda atgauti darbingumą. Pratimų kompleksas, jų trukmė ir periodiškumas sudaroma kiekvienamžmogui atskirai, atsižvelgiant į dirbančiojo amžių, sveikatos būklę, darbopobūdį, treniruotumą, gyvenimo sąlygas. Pratimai gali būti daromi išįvairių pradinių padėčių: stovint, sėdint. Pakeitus padėtį, keičiasi irpratimo poveikis atskiroms raumenų grupėms. Nors judesio pobūdis lieka irtas pats, bet pratimas būna tarsi naujas. Pratimai parenkami įvairioms raumenų grupėms apkrauti: • pirmąją pratimų grupę sudaro pratimai akims, galvos, rankų ir pečių juostos raumenims lavinti; • antrąją – nugaros, pilvo raumenims; • trečiąją – kojų raumenims lavinti; • ketvirtąją – bendrojo fiziologinio poveikio pratimai. Mankštintis pradedama lėtai, fizinis krūvis ir tempas palengvadidinami, o pertraukai baigiantis – mažinami. Didesnių fizinių pastangųreikalaujantys pratimai turi būti derinami su lengvesniais. Lengvesnipratimai (akių, kaklo, rankų raumenims mankštinti) kartojami ilgiau, osunkesni – (pečių, nugaros raumenims mankštinti) trumpiau. Svarbu permankštą nepervargti, po jos žmogus turi jaustis žvalus, darbingas. Produktyvaus ir sveiko darbo atlikimui medicinos terapeutai ir darbofiziologai parinko visą eilę pratimų fizinei įtampai mažinti. Tai vienaspigiausių ir efektyviausių būdų sumažinti žalą, kuri gaunama dėl lėtinionuovargio ir įtampos atliekant monotonišką darbą nejudančioje kūnopadėtyje. Siūlomi skirtingi fiziniai pratimai aštuonioms labiausiaipažeidžiamoms žmogaus, dirbančio su kompiuteriu, kūno dalims mankštinti:akims, kaklui, pečiams, nugarai, rankoms (nuo peties iki riešo), plaštakaiir pirštams, riešui, kojoms.
Poilsio pertraukėlės pratimai
1. Akių akomodacija. Stebėkite daiktą, esantį arti (arčiau nei 80 cm).
Kelias sekundes koncentruokite dėmesį. Stebėkite daiktą, esantį toli (toliau nei 6 m). Kelias sekundes koncentruokite dėmesį. Pratimą kartokite pasirinktą laiką. 2. Galvos sukiojimas. Sėdėkite laikydami nugarą tiesią ir žiūrėkite į priekį. Pasukite galvą į dešinę ir palaikykite 4 – 5 sek. Grįžkite į pradinę padėtį. Pasukite galvą į kairę ir palaikykite 4 – 5 sek. Grįžkite į pradinę padėtį. Pratimą kartokite pasirinktą laiką. 3. Pečių kėlimas. Sėdėkite kėdėje atsipalaidavę, rankos nuleistos arba padėtos ant šlaunų. Pakelkite pečius aukštyn. Palaikykite 6-8 sekundes ir grąžinkite į pradinę padėtį. Pratimą kartokite pasirinktą laiką. 4. Nugaros lenkimas. Sėdėkite ant kėdės. Rankos ant šlaunų. Laikydami nugarą tiesiai, lenkitės kol pasiekiate nosimi kelius ir pajuntate lengvą nugaros patempimą. Išlaikykite 6 – 8 sekundes. Pratimą kartokite pasirinktą laiką. 5. Pirštų tempimas. Rankas sulenkite per alkūnes 90o kampu, delnus atsukite į viršų, pirštus ištieskite, rankas atpalaiduokite. Pirštus lenkite ir pirštų galiukais pasiekite pirštų pagrindą prie plaštakos. Pirštus ištieskite. Pratimą kartokite pasirinktą laiką. 6. Riešo tempimas. Laikykite kairę ranką ištiestą prieš save. Fiksuokite plaštaką palenktą aukštyn per riešą. Dešinę ranką laikydami už pirštų, švelniai lenkite plaštaką per riešą link dilbio, kol pajusite pasipriešinimą. Palaikykite 4 – 5 sekundes. Grąžinkite į pradinę padėtį. Pakeiskite rankas. Pratimą kartokite pasirinktą laiką. 7. Dilbio tapšnojimas. Dešinės rankos dilbį laikykite 90o kampu žasto atžvilgiu delnu į viršų. Pradėdami nuo riešo kairės rankos delnu dilbį tapšnokite link alkūnės. Pasiekę alkūnę, dilbį pasukite delnu žemyn ir tapšnokite atgal link riešo. Pakeiskite rankas. Pratimą kartokite pasirinktą laiką. 8. Pėdų kilnojimas. Sėdėkite laikydami pėdas ant grindų pečių plotyje. Nugara tiesi. Užtikrinkite, kad pėdos ir blauzdos sudarytų statų kampą. Neatitraukdami kulnų nuo grindų, kelkite pėdas aukštyn. Palaikykite 3 – 5 sekundes. Grįžkite į pradinę padėtį. Pratimą kartokite pasirinktą laiką. Pratimai akims. Pratimai atliekami sėdint, galvą laikant tiesiai.Kiekvienas pratimas kartojamas 4 – 5 kartus. 1. Neįtempdami akių raumenų užsimerkite. Po to plačiai atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. 2. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį. 3. Nepasukdami galvos lėtai atlikite akims sukamuosius judesius: į viršų – į dešinę – į apačią – į kairę. Pakartokite į priešingą pusę. Po to nukreipkite žvilgsnį į viršų, o po to tiesiai. Analogiškai: į apačią ir tiesiai, į dešinę ir tiesiai, į kairę ir tiesiai. Pratimai, gerinantys galvos smegenų kraujotaką: 1. Pakelkite rankas už galvos. Alkūnes plačiai išskėskite į šalis, galvą atloškite atgal. Alkūnes stumkite į priekį. Rankas atpalaiduokite ir nuleiskite žemyn, galvą palenkite į priekį. Pratimą kartokite 4 – 6 kartus. Tempas lėtas. 2. Lėtai ir atsargiai atloškite galvą. Po to lėtai ir atsargiai galvą lenkite į priekį, pečių nekelkite. Kartokite 4 – 6 kartus. Tempas lėtas. 3. Rankas išskėskite į šalis delnais į priekį, pirštus praskėskite. Stipriai apkabinkite save rankomis per pečius ir laikykite kiek galima ilgiau. Kartokite 4 – 6 kartus. Tempas lėtas. 4. Rankos ant juosmens. Pasukite galvą į dešinę, sugrįžkite į pradinę padėtį. Po to pasukite į kairę, vėl į pradinę padėtį. Kartokite 6 – 8 kartus. Tempas lėtas. Pratimai, skirti pečių juostos ir rankų nuovargiui mažinti: Kiekviena įtempimo padėtis turi būti atliekama pagal galimybes keletąsekundžių ir sugrįžtant į pradinę padėtį. Atsipalaidavimui pakankapakartoti pratimus 5 – 10 kartų. Raumenų įtempimo pratimai atliekami 15 –20 kartų, tris kartus per dieną. 1. Pečius pakelkite, po to – nuleiskite. Kartokite 6 – 8 kartus. Atpalaiduokite pečių juostos raumenis. Tempas lėtas. 2. Padėkite plaštakas išorine puse ant juosmens. Stumkite alkūnes į priekį ir žemyn lenkite galvą. Po to stumkite alkūnes atgal, kelkite galvą ir išsirieskite. Tempas lėtas. Kartokite pratimą 4 – 6 kartus, po to nuleiskite rankas žemyn ir atpalaidavę pakratykite. 3. Dešinę ranką tieskite į priekį, kairę – į viršų. Keiskite rankų padėtį. Pratimą baikite, nulieskite rankas ir pakratykite plaštakas. Kartokite 4 – 6 kartus. Tempas vidutinis. 4. Laisvu judesiu pakelkite rankas į šalis, lengvai išrieskite nugarą, “numeskite” rankas, po to jas pakelkite ir sukryžiuokite ant krūtinės. Kartokite 4 – 6 kartus. Kiekvienas asmuo turėtų susiplanuoti savo penkių ar dešimties minučiųpertraukėlės pratimų programą. Pasirinkite pratimus, jų eiliškumą ir jųatlikimo trukmę. Įsisavinkite šį pratimų kompleksą ir naudokitepertraukėlių metu. Periodinis padėties keitimas palengvina kraujocirkuliaciją ir apsaugo vienos kūno vietos apkrovimą per ilgą laiko tarpą. Dirbant viršvalandžius arba esant stresinėje būsenoje, norint laikuįvykdyti darbus, dažniausiai padidėja nepatogumai ir atsiranda skausmai. Beto, darant pertraukas bei keičiant kūno padėtį, Jūs turite atkreipti dėmesįkaip kūnas reaguoja į skausmą. Skausmas, kuris dingsta per naktį,dažniausiai yra nuovargio ženklas. Skausmas, kuris tęsiasi ir nesibaigiaper naktį, gali pranašauti svarbesnes problemas. Jeigu patiriate tokįskausmą, perspėkite savo darbo vadovą ir pasitikrinkite savo sveikatą. Ligąlengviau išgydyti pirmose stadijose. Ignoruojant skausmą, gali liktichroniški ir rimti pažeidimai. Ergonomiška darbo vieta pailgina aktyvų darbo laiką Dar tik pradėjus plisti ergonomikos mokslui, Šiaurės Amerikoje 1985 m.buvo surengta apklausa, kurioje, be įvairių sričių darbininkų, dalyvavo 123klerkai. Aštuonis mėnesius dienynuose jie užsirašinėdavo laiką, sugaištamąįvairioms užduotims. Buvo fiksuojami neatvykimai į darbą, stebėta, kokiądarbo laiko dalį biuro darbuotojai praleidžia prie kompiuterių, skaičiuotospadarytos tvarkant dokumentus klaidos ir vidutinis laikas, reikalingaskonkrečioms funkcijoms atlikti. Darbuotojai kas pusvalandį specialiuoseblankuose aprašinėjo savo kūno padėtis ir savijautą. Vadovai taip patfiksavo dienoraščiuose savo ir tiesioginių pavaldinių darbo efektyvumą.Pertvarkant biurą darbuotojai patys užsakinėjo baldus, projektavo darboerdvę ir rinkosi įvairius ergonomiškus priedus. Pokyčių efektyvumas buvovertinamas dar šešis mėnesius po biuro pertvarkymo. Rezultatai įspūdingi:neatvykimų į darbą skaičius sumažėjo nuo 7 iki 1%, klaidų tikimybė – nuo 25iki 11%, laikas, praleistas prie kompiuterio, išaugo nuo 60 iki 86% visosdarbo dienos. Sumažėjo nusiskundimų dėl kūno padėties dirbant sukeliamųnepatogumų, nemalonių pojūčių intensyvumas, trukmė ir dažnumas. Apie 70%vadovų pajuto, kad jų darbo efektyvumas “labai stipriai padidėjo”, 90%pažymėjo, kad “gerokai padidėjo” pavaldinių darbo efektyvumas. Visi šierezultatai reiškė aktyvaus darbo laiko pailgėjimą 40%. Ko gero, papildomi40% aktyvaus darbo laiko, perskaičiuoti į potencialius materialiuosiusrezultatus, gana išsamiai atsako į klausimą, ar verta investuoti įergonomišką firmos “baltųjų apykaklaičių” darbo vietų įrengimą. Išties,ergonomiškose darbo kėdėse paslėpti tikri lobiai… Europos Sveikatos ir saugos darbe agentūros duomenimis: kasmetmažiausiai 120 milijonų darbo dienų prarandama dėl nugaros skausmų;daugiausia nedarbingumo lapelių išduodama dėl nugaros skausmų; žmogus,patiriantis nugaros skausmus, būna vidutiniškai 13 dienų nedarbingas; kasantras Londono kontorų darbuotojas, dirbantis ne mažiau kaip 2 valandas perdieną prie kompiuterio ar telefono, skundžiasi kaklo ir nugaros skausmais;du trečdaliai suaugusiųjų patiria nugaros skausmus; svarbiausia nugarosskausmų profilaktikos priemonė – ergonomiška darbo kėdė. Sveikiausia sėdėti prie darbo stalo, kai: sąnarių (klubų, kelių,alkūnių) sulenkimo kampai didesni nei 90°; nugara tiesi, kūnas palinkęs įpriekį ne didesniu kaip 30° kampu; nesikūprinama: galva ir stuburas sudarovieną liniją; žastai vertikalūs arba palenkti į priekį mažesniu kaip 20°kampu; alkūnės sulenktos 90 – 120° kampu; dilbiai horizontalūs arba pakeltiiki 20° į viršų; dilbiai turi į ką atsiremti; riešai nesulenkti, sudarovieną liniją su dilbiu; pečiai nuleisti ir atpalaiduoti; alkūnėsnenutolusios nuo liemens; smakras neatsikišęs, kai žiūrima į priekį arbažemyn; kūno padėtis dažnai keičiama anksčiau rekomenduotų reikšmių ribose;sėdint užkėlus koją ant kojos, jos dažnai kaitaliojamos; liemuo nepalinkęsį šoną; kas 50 minučių daroma pertrauka.IŠVADOS
Naudokimės visomis baldų galimybėmis. Net ir patys geriausi baldai beijų priedai neišgelbės, jei neįprasime naudotis jų galimybėmis. Kadneutralizuotume perkrovas ar jų išvengtume, galima, pirma, sumažintikrūvius, antra vertus, padidinti darbingumą. Tai pavyks, jei optimaliaisutvarkysime darbo aplinką ir tausosime sveikatą. Saugių ir sveikų darbosąlygų sukūrimas yra viena sveikatos tausojimo darbo vietoje prielaida.
Norint pagerinti darbo kompiuteriu sąlygas reikia:
1. Kaip galima geriau įrengti darbo vietą, naudojant tam tinkamus baldus;
2. Laikytis reikalavimų laikysenai prie kompiuterio;
3. Kaip galima daugiau judėti bei keisti darbo pozas;
4. Išnaudoti visas galimybes gerinant darbingumą. Kiek galima daugiau judesių “deleguokime” savo kėdei (ypač kai reikiaatsigręžti ar pakelti iš šalies stovinčio telefono ragelį). Leiskime savoraumenims padirbėti, keisdami kūno padėtį ir judindami kojas. Klaviatūra irmonitorius turi būti tiesiai prieš dirbantįjį, kad nereikėtų sukti kaklo.Telefoną ir pelę pasidėkime kuo arčiau. Naudokime dokumentų laikiklį. Štai,ko gero, pagrindiniai patarimai, skirti kokybiškai mūsų “varomosios dalies”– kaulų ir raumenų sistemos – darbui pailginti. Tačiau ar darbo vietųįrengimas pagal antropometrijos dėsnius nereiškia pinigų “įšaldymo”? Kadabus galima pasidžiaugti ekonominiu efektu? Patirtis tų šalių, kurioseergonomika jau užkariavo tvirtas įmonių valdymo pozicijas, rodo, kadinvesticijos į darbuotojų komfortą pasiteisina gana greitai.
Dažnai krūvį įmanoma sumažinti palyginti greitai, panaudojus paprastaspriemones. Raumenų ir kaulų negalavimus galima palengvinti teisingaipasirinkus stala, kėdę ir ekraną, regėjimo sutrikimus – teisingai pakreipusekraną ar pakeitus apšvietimą.
Tyrimai taip pat parodė, kad pablogėjusi savijauta, stresas ar nugarosskausmai yra susiję su tokiu psichosocialiniu krūviu kaip nepasitenkinimasdarbo vieta, bloga atmosfera darbovietėje ar jos stoka. Jei darbesusiduriame su tokiu psichosociologiniu krūviu, pasikalbėkite su kolegomis,viršininkais ir paieškokite konstruktyvių sprendimų.
NAUDOTA LITERATŪRA
1. A. J. Kliučininkas (2000). Ergonomika. Kaunas: KTU;
2. H. D. Kempf (2001). Sveikata ir kompiuteris.Vilnius: Asveja.
3. V. Kučinskas (2001). Ergonomika.
4. Gydytoja Nijolė NARUŠEVIČIENĖ
© 1999 IVAIZDIS Consulting, Kaunas, Lithuania. All rights reserved.
5. http://www.google.lt
6. http://www.takas.lt