Darbinių santykių etika

TURINYS

TURINYS 2
ĮVADAS 3
1.KOMPIUTERIS IR SVEIKATA 4
2. NEIGIAMA KOMPIUTERIO ĮTAKA SVEIKATAI 7
2.1REKOMENDACIJOS REGĖJIMO SUTRIKIMŲ PROFILAKTIKAI 9
2.2KAULŲ IR RAUMENŲ SISTEMOS PAKENKIMAI 10
2.3STRESO MAŽINIMO PRIEMONĖS 12
2.4VEIDO IR KAKLO SRITIES ODOS PAKENKIMAI 12
3.KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS ORGANIZAVIMAS 13
4.DARBO VIETOS ERGONOMIKA 14
5.DARBO IR POILSIO REŽIMAS 16
IŠVADOS 19
LITERATŪRA 20ĮVADAS
XXI amžiaus technikos stebuklas – kompiuteris. Neoficialiais statistikos duomenimis, dabar mūsų šalyje instaliuota daugiau kaip 400000 kompiuterių. Be jų neapsieina moksleiviai ir studentai. Nemažai laiko tiek darbe, tiek namuose prie monitoriaus ekrano praleidžia ir suaugusieji. Kompiuteris tapo nebe prabanga ar žaidimų šaltinis vaikams, o kasdieniniu darbo įrankiu. Kompiuteriai šiandien daugumai mūsų yra tokia būtina ir neeatskiriama aplinkos dalis,kaip šaldytuvas,televizorius,telefonas. Jis gali būti naudojamas darbui,poilsiui,žaidimams,mokymuisi ir daugeliui kitų tikslų.
Kompiuterį sukūręs žmogus dabar sėdi prie jo ir labai dažnai pamiršta, kur esąs. Kompiuterio pagalba gali užsisakyti prekių,įsigyti būtiniausių daiktų,susirasti draugų,žaisti,o pagaliau net šeimą sukurti. Patogu ir greita.Mokslininkai apskaičiavo, kad taip bendraudamas su kompiuteriu žmogus per pusmetį gali prarasti ryšius su jį supančiu gyvuoju pasauliu. Tačiau informatikos specialistų ir ypač medikų nuomone, kompiuterių turėtojams yra iškilęs rimtas pavojus sveikatai. Todėl, dirbdami kompiuteriu, ir nesilaikydami tam tikrų standartų reikalavimų, hiigienos normų ar specialistų rekomendacijų, vartotojai gali pakenkti savo sveikatai. 40% ilgai dirbančių žmonių skundžiasi akių negalavimais, apie 60% vargina sprando raumenų įsitempimas, pečių ir nugaros skausmai. Daugeli kompiuterininku kamuoja neaiškus sveikatos sutrikimai, jie tampa nervingi, jaučiasi išsekę ir blogai miega. Ką da

aryti, kad šis sudėtingas darbo įrankis būtų ne tik svarbiausias pagalbininkas1.KOMPIUTERIS IR SVEIKATA
Lietuvoje 2000 metų pradžioje buvo instaliuota apie 230000 kompiuterių. Įvertinant tai, kad daugelis šių kompiuterių yra kolektyviai naudojami mokyklose, biuruose ar namuose, realiai šiuo metu apie pusė milijono Lietuvos gyventojų dalį laiko arba net ir visą darbo dieną praleidžia kompiuterių aplinkoje. Asociacijos INFOBALT duomenimis pastaraisiais metais kasmet Lietuvoje buvo nuperkama ir instaliuojama apie 30000-40000 kompiuterių. Žemiau pateiktoje diagramoje parodyta, kaip pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje augo bendras kompiuterių kiekis.
Nemažas darbuotojų būrys įvairiose Lietuvos institucijose kasmet tampa kompiuterių vartotojais. Įvertinant bendrąją informacinės visuomenės kūrimo Europoje ir Lietuvoje tendenciją, galima prognozuoti, kad kompiuterinės įrangos plitimo tempai ateityje dar sparčiau augs. Daugės kompiuterizuotų darbo vietų, atsiras naujos kompiuterių klasės mokyklose ir universitetuose, vis daugiau ekonominių, vaaldymo, projektavimo, mokymo, kūrybos uždavinių padės spręsti intelektualaus darbo įrankis – kompiuteris.
Pastaruoju metu nemažai kompiuterių įsigyja piliečiai privačiam naudojimui. Prie bute instaliuoto kompiuterio ilgas valandas leidžia studentai, moksleiviai ir net darželinukai.
Europos Sąjungos valstybėse kompiuterizacijos tempai yra gerokai spartesni. Lietuva 1999 metais pagal šimtui šalies gyventojų tenkančių kompiuterių kiekį pakankamai smarkiai atsiliko ne tik nuo pirmaujančių šiuo požiūriu Europos Sąjungos valstybių, bet ir nuo kaimyninių valstybių – kandidačių į Europos Sąjungą, kaip tai parodyta kitoje diagramoje.
Aišku, kad kompiuterizacijos procesai Lietuvoje turės spartėti, ne
es to reikalauja pasaulinės ekonomikos vystymosi tendencijos, Europos Informacinės visuomenės kūrimo planai.
Žiūrintys į šį visuotinio kompiuterizavimo procesą skeptiškai, kelia klausimą – ar darbo vietoje atsiradęs kompiuteris visada yra tik nesavanaudiškas pagalbininkas. Populiarus Vokietijos žurnalas FOCUS rašė, kad eilinis darbuotojas visos savo darbinės karjeros metu darbo vietoje išbūna iki 65 000 valandų. Neretai to darbuotojo veiklos erdvė yra smarkiai apribota tarp stalo krašto ir sienos, sėdima ant išklerusios kėdės ne visada gerai vėdinamoje ir pakankamai apšviestoje patalpoje. Įvertinant tai, kad mūsų kompiuterių klasės ar biurai su kompiuterizuotomis darbo vietomis neretai organizuojami be didesnių investicijų – paprasčiausiai ant darbo stalo atsiranda kompiuteris – tada skeptikas ir klausia – ar kartu su kompiuteriu į darbo vietą neateina papildoma rizika sveikatai.
Nagrinėjant publikacijas kompiuterizuotų darbo vietų organizavimo bei vertinimo tema, galima tik stebėtis tokių publikacijų įvairiomis kalbomis gausa. Darbo vietų organizavimui visose šalyse skiriamas didelis dėmesys, nes nuo to priklauso darbuotojo sveikatos stovis, o tai tiesiogiai lemia ir darbo rezultatus. Publikacijos rodo, kad daugelyje šalių, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje dirbančiojo priešais displėjų sveikatingumo klausimai nagrinėjami ypač aštriai. Vokietijoje darbas priešais displėjų yra įtauktas į keturiasdešimties labiausiai pavojingų ir kenksmingų profesijų sąrašą. Tai akivaizdžiai demonstruoja nagrinėjamos problemos aktualumą ir svarbą.
Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu, ps
sichosocialinėmis problemomis bei stresu, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai. Augantis susidomėjimas kompiuterių vartotojų sveikata jaučiamas nuo pat pirmosios Tarptautinės mokslinės konferencijos “Darbas su videodisplėjais”, įvykusios 1986 metais Švedijoje. Pirmieji moksliniai pranešimai apie kompiuterių įtaką sveikatai atkreipė visuomenės dėmesį į darbo kompiuteriu įtaką regos organui, jo nuovargiui ir pakenkimui. Vėliau susidomėta kaulų ir raumenų sistemų pakenkimais, atsirandančiais dėl nepatogios kūno padėties ir šių sistemų įtampos darbo metu. Tuo pačiu metu pradėta diskutuoti apie protinio darbo krūvius, protinio nuovargio įv.ertinimo metodus, stresą, monotoniją ir darbo organizavimo įtaką dirbančiųjų sveikatai. Devintajame dešimtmetyje iškilo tokios naujos mokslinės problemos, kaip darbo kompiuteriu įtaka nėščiųjų sveikatai, reprodukcinei funkcijai, odos pakenkimai, susiję su padidintu jautrumu elektros krūviams, o taip pat karpalinio tunelio sindromas, kurio atsiradimas sutampa su naujo personalinio kompiuterio priedo – pelės – atsiradimu. Dvidešimtojo amžiaus paskutiniojo dešimtmečio moksliniai tyrimai, nagrinėjantys dirbančiųjų kompiuteriu sveikatos pakenkimus, orientuoti atskirų pakenkimų atsiradimo priežasčių bei jų tarpusavio sąveikos tyrimui. Moksliniuose tyrimuose pradedamas nagrinėti elektromagnetinės spinduliuotės žemų dažnių diapazone poveikis sveikatai ir jo vystymosi mechanizmai. Gausios publikacijos įvairiuose leidiniuose rodo problemos svarbą ir įvairius jos sprendimo aspektus. Nustatyta, jog susirgimus ar atskirus sindromus lemia įvairūs aplinkos veiksnių deriniai, kurių tarpe yra svarbiausi psichosocialiniai, darbo organizavimo ir aplinkos veiksniai.
Kadangi darbo vietoje ce
entrinis darbuotojo veiklos objektas yra kompiuteris, darbo vietos įvertinimas dažniausiai ir siejamas su kompiuterio kokybe bei vartotojo santykiu su juo. Šis santykis nėra paprastas, nes kompiuteris – sudėtingas intelektualaus darbo įrankis, kurį valdyti yra nepalyginamai sudėtingiau negu bet kokį kitą darbo vietoje naudojamą įrenginį.
Lietuvoje jau dabar nemažai laiko – nuo keleto valandų per savaitę iki ištisų darbo dienų su viršvalandžiais – kompiuterių aplinkoje praleidžia bent pusė milijono įvairių specialybių, amžiaus ir polinkių žmonių. Daugeliui Lietuvos gyventojų iškyla klausimas – ar darbo su kompiuteriu sąlygos bent minimaliai tenkina saugos ir sveikatos reikalavimus. Labai trūksta informacijos lietuvių kalba apie tai, kaip turi būti organizuota kompiuterizuota darbo vieta, kad vartotojui būtų užtikrintas pakankamas komfortas darbinei veiklai ir čia jis jaustųsi ekologiškai saugus.

Keliamą klausimą sudaro bent trys dalys:
1) kompiuterio kelias pas vartotoją – kiek patikimai gamintojas ar tiekėjas užtikrina, kad kompiuterinė įranga yra kokybiška ir atitinka jos kokybei keliamus saugos ir sveikatos reikalavimus;
2) kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas – ar tikrai vartotojui darbo metu neatsiranda rizikos laipsnis sveikatai;
3) kaip turi būti organizuotas darbas, kad rizika dirbančiojo kompiuterio aplinkoje sveikatai būtų minimali ir kokios yra susirgimų prevencijos priemonės.
Neteisingas veiklos kompiuterizuotoje darbo vietoje organizavimas gali žymiai sumažinti darbingumą, pabloginti sveikatos stovį, sukelti depresiją ir kitas nemalonias pasekmes.Todėl klausimas, kaip dirbti kompiuterio aplinkoje tampa labai aktualiu vis platesniam Lietuvos gyventojų ratui. 2.NEIGIAMA KOMPIUTERIO ĮTAKA SVEIKATAI
Siekiant sukurti saugią darbo vietą ir sumažinti neigiamą įtaką sveikatai, yra būtinos keturios pagrindinės sąlygos.
1. Kokybiška kompiuterinė įranga, atitinkanti elektromagnetinio suderinamumo, žemo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės bei displėjaus vaizdo kokybės standartų reikalavimus.
2. Kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas, įrengimas bei darbo ir poilsio režimas dirbant kompiuteriu. Šią problemą formaliai sprendžia 1998 metais priimta Lietuvos higienos norma HN 32-1998 ,,Darbas su videoterminalu, saugos ir sveikatos reikalavimai”. Norma apibrėžia darbo aplinkos erdvės, apšvietimo, įrangos išdėstymo, šiluminio režimo, triukšmo, vibracijos bei elektromagnetinio spinduliavimo parametrų reikalavimus.
3. Darbo vietos ergonomika, darbo priemonių optimalus pritaikymas dirbančiojo antropometriniams duomenims bei darbo pobūdžiui.
4. Tinkamas darbo ir poilsio režimas. Savalaikė sveikatos pažeidimų profilaktika.
Oftalmologiniai simptomai yra vieni iš dažniausių, dirbant kompiuteriu. Atliktų tyrimų duomenimis regėjimo įtampa, nuovargiu (astenopija) skundžiasi nuo 40 iki 85 % visų dirbančiųjų kompiuteriais. Astenopija ( gr. asthenes – silpnas + ops – akis) vadinamas akių nuovargis, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Jos požymiai: akių skausmas, ypač dirbant smulkius darbus, mirga raidės, eilutės, dvejinasi akyse, akys ašaroja, parausta, peršti, pablogėja ryškaus matymo pastovumas. Nebūtinai regėjimo nuovargis siejamas tik su darbu kompiuteriu. Tyrimų duomenimis, astenopijos simptomai atsiranda – 40-45 % dirbančiųjų kompiuteriu, 7-14 % asmenų – ilgai žiūrint televizorių, 6-8 % asmenų – skaitant knygas ar laikraščius.
Lietuvos Higienos Normose rekomenduojama pertraukėlių trukmė yra 10 minučių kiekvienai darbo valandai.
REGĖJIMAS Jei dirbantysis žiūri į ekraną per artimo matymo stiklus, jis yra priverstas mažinti regėjimo nuotolį, palenkiant galvą nenatūraliu kampu, o tai sukelia kaklo ir pečių lanko raumenų skausmus. Todėl, nešiojantys akinius su bifokaliniais stiklais, dirbant kompiuteriu į ekraną žiūri per lęšius, skirtus tolimam matymui.
Kontaktiniai lęšiai taip pat sukelia eilę papildomų problemų dirbantiesiems kompiuteriu. Žema santykinė oro drėgmė, elektrostatinio krūvio įtakoje prie ekrano susikaupę įsielektrinę dulkės bei kompiuterio generuojama šiluma lemia nepalankias, sausas aplinkos sąlygas. Visi minėti faktoriai lemia ,,sausos akies” sindromą, dėl ko atsiranda akių paraudimas, perštėjimas ir deginimas bei akių skausmas. Turi įtakos ir asmeniniai dirbančiųjų faktoriai, tai yra tai, jog dirbančių kompiuteriu asmenų yra ryškiai suretėjęs mirksėjimo dažnis.
Darbas kompiuteriu turi įtakos ”sausos akies” sindromo atsiradimui. Atviras akies paviršiaus plotas tarp dviejų mirktelėjimų padidėja, o mirksėjimo dažnis sumažėja dirbant kompiuteriu, skaitant, mezgant ar vairuojant. Esant didesniam atviram akies paviršiaus plotui, didesnis ašarų kiekis nugaruoja. Taip pat, jei mirksima rečiau, akies atviras paviršius išdžiūsta greičiau. Tai yra susiję su ašarų plėvele – specialios sudėties drėgnu apvalkalu, dengiančiu akies obuolio, vokų junginės ir ragenos paviršių, besilaikančiu vertikaliai, be pastebimo gravitacinės jėgos poveikio. Storiausia ašarų plėvelė būna iškart po mirktelėjimo. Garuojant ašaroms, ji plonėja, kol atsiranda “duobė” ragenos paviršiuje – plotas, nepadengtas ašarų plėvele. Sausi plotai ragenoje, nepadengti ašarų plėvele, sukelia dirginimo pojūtį, kuris sumirksėjus ir padengus rageną nauju ašarų sluoksniu, pranyksta.2.1REKOMENDACIJOS REGĖJIMO SUTRIKIMŲ PROFILAKTIKAI
Pagrindinės strateginės kryptys, mažinančios darbo aplinkos įtaką regėjimo funkcijai bei regos analizatoriaus nuovargį , yra šios:
1. Užtikrinti optimalius natūralaus ir dirbtinio (bendrinio ir vietinio) apšvietimo parametrus;
2. Eliminuoti pašalinių blyksnių atsiradimo galimybę, įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas. Kitais atvejais, juos pašalinti, keičiant atskirų darbo vietos elementų išsidėstymą;
3. Dirbti tik su kokybiškais, technikai tvarkingais ir sertifikuotais monitoriais;
4. Dirbantieji kompiuteriais turi reguliariai tikrinti regėjimą ir, reikalui esant, jį tinkamai koreguoti;
5. Dirbantieji kompiuteriu sąmoningai turi stengtis dažniau mirksėti, tuo būdu mažinant džiūvimo reiškinius akies junginėje bei su tuo susijusius nemalonius subjektyvius jutimus akyse.2.2KAULŲ IR RAUMENŲ SISTEMOS PAKENKIMAI
Dažniausios kaulų ir raumenų pakenkimų kompiuterių vartotojams lokalizacijos yra: pečių lankas ir kaklas, stuburo juosmeninė dalis, dilbis, riešas bei plaštaka.
Sutrikimų pobūdis: skausmai, apsunkintas judrumas, spazmai, tremoras, “skruzdžių” bėgiojimas, dygčiojimas. Kiekviena pakenkimo lokalizacija susijusi su specifiniu darbo pobūdžiu. Medicininių apžiūrų ir apklausų metu patvirtinta, kad atliekant duomenų įvedimą į kompiuterį, yra dažnesni kaklo ir pečių pakenkimai. Dirbant dialogo režimu dažnesni rankų ir riešo sąnario skausmai bei stuburo juosmeninės dalies skausmai.
Žmogaus kaulų ir raumenų sistema nėra pritaikyta ilgai trunkančiam darbui sėdimoje padėtyje. Šią situaciją dar labiau pablogina netinkamai įrengta darbo vieta, nepatogi kėdė, nepritaikytas darbo stalo aukštis , statinė darbo poza. Statinis raumenų įtempimas atsiranda dėl to, kad dirbančiojo galva yra pastovioje pozicijoje, užtikrinančioje vienodą nuotolį tarp akių ir ekrano, tuo pačiu tai riboja rankų judesius ir kūno padėties pasikeitimo galimybę.
Darbo metu raumenys yra tarpinėje būklėje tarp susitraukimo ir atsipalaidavimo, dėl ko susidaro statinis raumenų apkrovimas. Šioje būklėje raumenys, nors ir nėra pilnai susitraukę, relaksuotis negali. Todėl sumažėja kraujo cirkuliacija ir kaupiasi medžiagų apykaitos produktai. Per didelis pieno rūgšties kiekis ir per maža deguonies koncentracija sąlygoja raumenų nuovargio ir skausmų atsiradimą. Be to sutrikusi kraujo ir limfos cirkuliacija gali sukelti audinių paburkimą ir sąlygoti nervų bei kraujagyslių suspaudimą.
Ilgalaikė arba trumpesnė intensyvi statinė nugaros raumenų įtampa veikia šių raumenų kraujotaką, ji sutrinka ir dėl to vystosi išemija. Išemijos poveikyje atsiranda audinių paburkimas arba edema bei pradeda kauptis medžiagų apykaitos produktai – katabolitai. Šie procesai sukelia uždegiminę reakciją, kurią lydi skausmas. Skausmas pažeidimo vietoje padidina raumenų įtempimą, taip sukeldamas ilgalaikį , grįžtamojo ryšio principu paremtą pakenkimą.
Visi profesiniai kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai glaudžiai siejasi su darbo poza, darbo vietos įranga ir atliekamo darbo pobūdžiu. Įvairūs darbo aplinkos įrengimo elementai keičia kūno padėtį ir taip predisponuoja kaulų ir raumenų sutrikimų vystymąsi. Nefiziologiškos kaulų ir raumenų sistemos padėtys ir jų priežastys, dirbant kompiuteriu, gali būti įvairios: per didelis delnų pasukimas į išorę atliekant duomenų įvedimą, perdėtas kaklo sulenkimas dėl pernelyg žemo darbo stalo, statinė stuburo juosmeninės dalies įtampa dėl nepatogios darbo kėdės; netinkamas alkūnės kampas dėl netinkamo darbo stalo.
Pagrindiniai profilaktikos principai:
• Ergonomiškai pagrįstas darbo vietos įrengimas;
• Darbinių užduočių įvairovė;
• Galimybė laisvai keisti darbo pozą;
• Trumpalaikės pertraukėlės.
Pagrindinės priemonės padedančios dirbantiesiems kompiuteriu minimizuoti stresinių faktorių poveikį bei sumažinti streso įtaką organizmui, yra šios:
1. Užtikrinti optimalias ergonomines darbo sąlygas, siekiant sumažinti organizmo psichofiziologinę įtampą darbo metu. Taip pat svarbu iki minimumo sumažinti kenksmingų darbo aplinkos faktorių poveikį, sukurti ergonomiškas ir estetines darbo aplinkos sąlygas.
2. Mažinti nervinę ir emocinę įtampą darbo metu, taikant darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, profesinio mokymo programas, siekiant išvengti darbuotojų adaptacijos problemų, kylančių dėl naujų darbo technologijų bei darbo kompiuterizavimo įdiegimo.
Rekomenduojama maksimali darbo dienos trukmė dirbant kompiuteriu yra 8 valandos. Pietų pertrauka turi būti daroma praėjus 4 valandoms nuo darbo pradžios, jos trukmė – ne trumpesnė kaip 1 valanda. Nepertraukiamo darbo kompiuteriu trukmė priklauso nuo darbo pobūdžio. Programuotojams rekomenduojame 30 min. trukmės pertraukėles kas 1,5 valandų darbo. Dirbantiems dialogo režimu, atliekantiems duomenų įvedimą, teksto surinkimo ir redagavimo darbus, rekomenduojamos 15 min. trukmės pertraukėlės po kiekvienos darbo valandos. Nuovargi.ui ir raumenų įtampai mažinti pertraukėlių metu rekomenduojama atlikti specialius fizinius pratimus darbo vietoje arba rekreacijos patalpose.2.3STRESO MAŽINIMO PRIEMONĖS
Pagrindiniai reabilitacijos ir streso malšinimo metodai remiasi organizmo kompensacinių funkcijų treniravimu, viso organizmo adaptyvumo didinimu, nervinės reguliacijos funkcijų gerinimu. Reabilitacijos ir streso mažinimo priemonių yra gausybė ir visos jos yra gana skirtingos. Šios priemonės turėtų būti taikomos arba pasirenkamos individualiai pagal norus ir galimybės.

Rekomenduojamos reabilitacijos priemonių grupės:
• muzikos terapija;
• biblioterapija;
• choreoterapija;
• sportiniai žaidimai;
• ekskursijos;
• fizinio, protinio, kūrybinio darbo terapija;
• dramos, operos teatrų, parodų lankymas.2.4VEIDO IR KAKLO SRITIES ODOS PAKENKIMAI
Jau 1980 metų pradžioje buvo svarstoma odos pakenkimo galimybė dirbant kompiuteriu. Buvo manoma, jog pagrindinės priežastys, lemiančios šiuos pakenkimus yra kompiuterių skleidžiami elektrinis ir magnetinis laukai.
Tyrimais nustatyta, kad veido odos pažeidimas prasideda praėjus kelioms valandoms nuo darbo kompiuteriu pradžios ir pirmieji simptomai yra niežėjimas bei odos paraudimas. Dažniausia lokalizacija yra skruostų sritis, kiek rečiau parausta ir kitos veido dalys bei kaklas. Paraudimas paprastai išnyksta po darbo, savaitgaliais, atostogų metu. Šių simptomų dažnis yra 10 – 38 % ir jie stebimi visose kompiuterizuotose įstaigose, kuriose buvo atliekami tyrimai. Atkreiptas ypatingas dėmesys į dirbančiųjų teiginius, jog bėrimas atsiranda tik dirbant kompiuteriu ir išnyksta, nutraukus darbą. Be to, nustatyta statistiškai patikima priklausomybė tarp darbo laiko kompiuteriu trukmės ir bėrimų intensyvumo.
Buvo atlikti provokaciniai testai, kurie patvirtino bėrimų ir darbo kompiuteriu ryšį. Kadangi darbas kompiuteriu negali būti priežastinis faktorius, ieškota konkretaus veiksnio, esančio darbo aplinkoje ir lemiančio odos pakenkimus. Nustatyta, kad minėti simptomai yra dažnesni, jeigu darbo aplinkoje yra žemesnė santykinė oro drėgmė (<40 %) ir didelis elektrostatinis krūvis. Yra aprašomas sėkmingas provokacinis mėginys, atliktas naudojant generatorių, kuris aktyvuoja intensyvų elektrostatinį lauką. Tiriamiesiems asmenims buvo sukelti analogiški odos pakitimai, tokie patys, kokie atsiranda tiems patiems asmenims dirbant kompiuteriu.
Pagrindinės priemonės, kurios gali būti naudojamos odos pakenkimų profilaktikai dirbantiesiems kompiuteriu, yra:
• santykinės oro drėgmės palaikymas ribose nuo 40 iki 60 %;
• kompiuterių monitorių elektrostatinių krūvių kontrolė;
• apsauginių ekranų vartojimas.3.KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS ORGANIZAVIMAS
Kompiuterizuotos darbo vietos turi būti projektuojamos ir įrengiamos pagal galiojančius normatyvinius dokumentus ir jų reikalavimus. Draudžiama įrengti darbo vietas rūsiuose, belangėse patalpose. Būtina atsižvelgti į minimalius ploto ir erdvės reikalavimus, vienam dirbančiajam kompiuteriu asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 ploto ir 20 m3 erdvės. Patalpų lubos ir sienos turi būti dažomos nesodriomis spalvomis. Paviršiai turi būti matiniai, kad nesusidarytų nereikalingi atspindžiai ir blyksniai, varginantys regėjimą. Būtina užtikrinti optimalias mikroklimatines sąlygas. Optimali oro temperatūra turi būti +18-22o C, leidžiama santykinė oro drėgmė 40-60%, oro judėjimo greitis neturi viršyti 0,1 m/s. Patalpoje esančių įrengimų keliamas triukšmas neturi blaškyti darbo, trikdyti darbuotojų dėmesį ir trukdyti bendrauti.
Kompiuterizuota darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad darbuotojas galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti bei kūno padėčiai keisti. Atstumas tarp kompiuterio ekrano ir kito kompiuterio užnugarinio paviršiaus turi būti ne mažiau kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių atstumas turi būti ne mažiau kaip 1,2 metro. Jei kompiuterizuota darbo vieta yra įrengiama namie, nerekomenduojama ją įrengti miegamojoje patalpoje, nes kompiuteriai spinduliuoja elektromagnetinius laukus bei jonizuoja patalpų orą. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad šviesos šaltiniai (tai gali būti langai, permatomos arba peršviečiamos pertvaros, ryškiai dažyti įrenginiai arba sienos) neakintų ir, kiek galima, mažiau atsispindėtų ekrane. Displėjaus ekrane neturi būti akinančių blyksnių ir atspindžių, kad nesukeltų darbuotojui nemalonių jutimų ir regos nuovargio. Atspindžių poveikis kompiuterių vartotojams yra blaškantis dėmesį ir varginantis. Atspindžiai sumažina kontrastą tarp fono ir simbolių, tuo apsunkindami informacijos gavimą, papildomai apkraudami regėjimo analizatorių. Akinančių atspindžių arba blyksnių problema yra viena iš praktiškai sunkiausiai sprendžiamų, nes labai sunku tinkamai išdėstyti kompiuterius, parinkti jiems patalpoje tinkamą vietą, ypač jei patalpoje dirba keli ar daugiau žmonių.
Kompiuterizuotose darbo vietose apšvietimas turi būti mišrus – natūralus ir dirbtinis. Natūralus apšvietimas turi būti šoninis, optimali langų orientacija – į šiaurę, šiaurės rytus, šiaurės vakarus. Jei langų orientacija yra kita, darbo patalpoje turi būti įrengta žaliuzės, kurios apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių ir sumažina galimybę susidaryti pašaliniams atspindžiams. Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojami išsklaidytos arba atspindėtos šviesos liuminescenciniai šviestuvai.4.DARBO VIETOS ERGONOMIKA
Dirbančiojo kompiuteriu darbo vieta turi atitikti ergonomikos reikalavimams. Baldų: darbo stalų ir kėdžių konstrukcija bei matmenys turi atitikti individualius dirbančiojo antropometrinius matmenis, užtikrinti patogią ir nevarginančią kūno padėtį darbo metu. Darbo stalo ilgis (iš kairės į dešinę) turi būti ne mažesnis kaip 80 cm, plotis turi būti toks, kad nuo klaviatūros iki stalo krašto būtų ne mažiau 30 cm pasidėti dokumentams, knygoms, tačiau ne daugiau kaip 60 cm. Displėjus turi turėti stovą arba reguliuojamą stalą, kuris leistų keisti displėjaus padėtį. Darbo kėdė turi turėti kėdės aukščio ir jos atlošo atlenkimo kampo įtaisą, alkūnės ramsčius. Pėdų atrama turi būti individualiai pritaikoma darbuotojui. 1 paveiksle yra pavaizduotas optimalus darbo aplinkos elementų išdėstymas.

Optimalus atstumas tarp dirbančiojo akių ir ekrano turi būti 50 – 70 cm. Darbo vieta turi būti įrengta taip, kad kampas tarp horizontalios linijos ir linijos, susidarančios tarp dirbančiojo kompiuteriu akių ir ekrano centro būtų ne mažiau 10o. Optimalus šio kampo dydis turi būti nuo 20 iki 30o. Tai užtikrins geresnes regėjimo sąlygas, sumažins kaklo, pečių lanko ir stuburo raumenų įtampą bei stuburo kaklinės dalies skausmus.
Esant regėjimo sutrikimams, refrakcijos ydoms yra reikalinga regėjimo korekcija akinių pagalba. Dirbant kompiuteriu kontaktiniai lęšiai yra nerekomenduotini, kadangi yra suretėjęs mirksėjimo dažnis nulemiantis akių junginės sausumą ir dirginimą. Koreguojant akiniais amžinius ir miopinius pokyčius, reikalinga parinkti specialius akinius tik darbui kompiuteriu – dirbti optimaliu 50-70 cm atstumu nuo kompiuterio ekrano. Nerekomenduotina dirbant kompiuteriu naudoti bifokalinius akinių stiklus, nes tada į ekraną yra žiūrima per apatinę akinių lęšių dalį, skirtą artimam matymui. Galva pernelyg atlošiama atgal, o tai sukelia statinę įtampą kaklo ir pečių lanko raumenyse.5.DARBO IR POILSIO REŽIMAS
Darbo ir poilsio režimas turi būti diferencijuotas priklausomai nuo darbinės veiklos pobūdžio. Rekomenduojama maksimali darbo dienos trukmė dirbant kompiuteriu yra 8 valandos. Pietų pertrauka turi būti daroma praėjus 4 valandoms nuo darbo pradžios, jos trukmė – ne trumpesnė kaip 1 valanda. Nepertraukiamo darbo kompiuteriu trukmė priklauso nuo darbo pobūdžio. Programuotojams rekomenduojame 30 min. trukmės pertraukėles kas 1,5 valandų darbo. Dirbantiems dialogo režimu, atliekantiems duomenų įvedimą, teksto surinkimo ir redagavimo darbus, rekomenduojamos 15 min. trukmės pertraukėlės po kiekvienos darbo valandos. Nuovargiui ir raumenų įtampai mažinti pertraukėlių metu rekomenduojama atlikti specialius fizinius pratimus darbo vietoje arba poilsio patalpoje.
Akių nuovargiui pašalinti ir regėjimo sutrikimų profilaktikai pertraukų ir mikropertraukų metu rekomenduojama daryti specialius pratimus akims. Jie gali būti atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant. Siūlomi keli šių pratimų variantai.
1 variantas
1. 10-15 kartų nestipriai pamirksėti.
2. Užsimerkus, nepasukant galvos, skaičiuojant nuo 1 iki 4 – žiūrėti į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 4 – žiūrėti į dešinę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti tiesiai. Skaičiuojant nuo 1 iki 4 pažiūrėti į viršų, skaičiuojant nuo 1 iki 4 – pažiūrėti į apačią, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti tiesiai. Kartoti 4-5 kartus.
3. Skaičiuojant nuo 1 iki 4, žiūrėti į savo rodomąjį pirštą, ištiestą 25-30 cm atstumu nuo akių, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti į tolį. Kartoti 4-5 kartus.
4. Sukant žvilgsnį ratu, apvesti akis 4-5 kartus į kairę pusę, po to 4-5 kartus – į dešinę pusę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti į tolį. Kartoti 2 kartus.
2 variantas
1. Skaičiuojant nuo 1 iki 4 užsimerkti ir stipriai suspausti vokus, atsimerkti, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti į tolį. Kartoti 4-5 kartus.
2. Užsimerkti, skaičiuojant nuo 1 iki 4, stengtis žiūrėti sau į nosį, atsimerkti, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti į tolį. Kartoti 4-5 kartus.
3. Nepasukant galvos, skaičiuoti nuo 1 iki 4, maksimaliai nukreipti žvilgsnį į kairę; skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti į tolį. Skaičiuojant nuo 1 iki 4, maksimaliai nukreipti žvilgsnį į dešinę, skaičiuojant nuo 1 iki 6, žiūrėti į tolį. Kartoti 4-5 kartus.
3 variantas
1. Skaičiuojant nuo 1 iki 4 užsimerkti, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – atsimerkti, ir išplėtus akis žiūrėti į tolį. Kartoti 4-5 kartus.
2. Skaičiuojant nuo 1 iki 4 – žiūrėti į nosies galą, skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti į tolį. Kartoti 4-5 kartus.
3. Nepasukant galvos, lėtai daryti judesius akimis: žiūrėti į viršų, dešinę, apačią, kairę. Po to žiūrėti į viršų, kairę, apačią, dešinę. Skaičiuojant nuo 1 iki 6 – žiūrėti į tolį. Kartoti 4-5 kartus.
Rekomenduojamas fizinių pratimų kompleksas, skirtas kaulų ir raumenų sistemos pakenkimų profilaktikai:
1. Atsisėskite ant kėdės – nugarą laikykite tiesiai, į atlošą nesiremkite, kojas tvirtai įremkite į grindis. Pakelkite rankas. Kaire ranka paimkite už dešinės rankos riešo ir neskubėdami palenkite rankas į šoną. Pakeiskite rankų padėtį ir palenkite jas į kitą šoną.
2. Atsisėskite ant kėdės krašto ir sudėkite rankas už nugaros, ant liemens. Ištieskite nugarą, pečius įtraukite atgal, įsitempkite ir suskaičiuokite iki 5.
3. Atsisėskite ant kėdės ir pakelkite aukštyn vieną kelį, apimdami jį rankomis. Keldami kelį kiekvieną kartą, neskubėdami suskaičiuokite iki 5.
4. Atsisėskite, ištieskite nugarą ir pasukite liemenį į vieną pusę. Rankas sudėkite prie to šono, į kurią pusę tuo metu pasisuksite. Suskaičiuokite iki 5 ir pasisukite į kitą pusę.
5. Ištiestas kojas pakelkite horizontaliai ir jas sukryžiuokite. Suskaičiuokite iki 5 ir pakeiskite kojų padėtį.
6. Atsisėskite ant kėdės krašto, pražerkite kojas. Pasilenkite žemyn tiek, kiek galite. Suskaičiuokite iki 5.
7. Atsistokite už kėdės truputį toliau ir pasilenkite, laikydamiesi ištiestomis rankomis už kėdės atlošo. Žiūrėkite žemyn. Įtempkite .ir lėtai rąžykite pečius bei krūtinės ląstą.
Kiekvieną pratimą pakartokite po 4-5 kartus. Pratimų pabaigoje lengvai atpalaiduokite visus kūno raumenis.IŠVADOS
Nėra patvirtina kad, kompiuterių vartotojams yra iškilęs visuotinis pavojus jų sveikatai, bet abejingas požiūris į standartų reikalavimus, higieninių normų ar rekomendacijų nesilaikymas gali nemaloniai atsiliepti dirbančiojo sveikatai. Darbas kompiuteriu ir taip nėra visai paprastas, todėl reikia siekti padėti kompiuterių vartotojams susidaryti darbe pakankamą komfortą. Tas leis kiekvienam saugiai jaustis kompiuterio aplinkoje ir sutelkti dėmesį tiesioginėms darbo problemoms.
Kompiuteris – žmogiško tobulėjimo priemonė. Be jo žmogus neišsivers ateityje.LITERATŪRA
1. http://www.kompirsveikata.lt/main1.html
2. http://distance.ktu.lt/kursai/buitis/etb_2.htm
http://www.vsis.lt/straipsniai/patar_kompiut.htm

Leave a Comment