Bankų kredito

TURINYS

Įvadas 1TEORINĖ DALIS1.Kredito rizikos valdymas 2 1.1.Kredito rizikos prisiėmimo principai 2 1.2.Kredito rizikos valdymo priemonės 2 1.3.Kredito normavimas 2 1.4.Banko paskolų portfelio diversifikavimas 3 1.5.Pagrindiniai paskolų suteikimo principai 3 1.6.Paskolų grupavimas pagal joms tenkančią riziką 3 1.7.Abejotinų aktyvų vertinimas ir grupavimas bei spec. atidėjimų sudarymas 42.Klientų kreditingumo įvertinimas ir paskolos grąžinimo bei išieškojimo užtikrinimas 5 2.1.Skolininkų būklės įvertinimo kriterijai 5 2.2.Skolų išieškojimo būdai 6PRAKTINĖ DALIS3.Straipsniai ir publikacijos spaudoje ir internete 6 3.1.Dešimtadalis darbingų piliečių skolingi 6 3.2.Bankininkai kuria skolinimo produktus 7 3.3.Kredito unijoms – griežtesni reikalavimai 8 3.4.Palūkanos šiemet išliks palankios skolintis 8 3.5.,,Snoras“ rizikavo mažiau 9 3.6.Užsienyje skolintis brangiau ir ilgiau 9 3.7.Paskolas smulkiajam verslui garantuos Europos fondas 10 3.8.Bankai stumia verslą` bankroto link 11 3.9.Bankai skolina daugiau, bet nenusipigina 12 3.10.Apie blogus bankus 14Išvados 15Priedai 17Panaudotos literatūros sąrašas 21 Įvadas

Žodis ,,rizika“ dažniausiai turi neigiamą reikšmę, ši sąvoka reiškia galimą pavojų, žalą ir nuostolius. Rizika suprantama kaip galimybė patirti nuostolių, prarasti pajamas arba tai, kad siekiant numatyto tikslo prireiks papildomų išteklių.Nors rizika yra ir labai nepageidautina, tačiau banko veikloje ji yra neišvengiama. Maža to – esama tiesioginio ryšio tarp siekiamo pelningumo ir prisiimamos rizikos, t.y. norėdamas pasiekti didesnį pelningumą, bankas turi prisiimti didesnę riziką. Kitaip tariant, kuo daugiau bankas rizikuoja, tuo daugiau galimybių jis turi gauti didesnį pelną. O jei bankas nori funkcionuoti prisiimdamas minimalią riziką, didesnio pelno jis negali tikėtis. Todėl kiekvienas bankas priklausomai nuo savo ,,apetito“ pelnui turi ,,suvirškinti“ atitinkamą porciją rizikos.Anot Valterio Vraistono (Walter Wriston), Citibank vadovo, šis faktas reiškia ne ką kita, o būtent tai, kad iš tikrųjų bankininkystė yra rizikos valdymo verslas. Tai ir yra bankininkystės verslas.Supratimas, kad bankų verslas iš esmės yra banko rizikos valdymo verslas, sukuria nuolatinės verslo rizikos valdymo veiklos, į kurią yra įtraukti visi banko padaliniai, būtinybę. Norint užtikrinti kryptingą ir koordinuotą veiklą būtinai reikia formalizuoti rizikos valdymo politiką ir sukurti strategiją. Tokiu būdu bankas gali numatyti ir išvengti nepalankių bankui įvykių, o ne tik švelninti jų pasekmes Dar neseniai buvo susiformavusi nuomonė, kad banko riziką sudaro kredito ir rinkos rizikos rūšys, kurių pirmąją valdo bankas, o kita yra visiškai nekontroliuojama. Šiandien jau suvokiame, kad bankai didesnę dalį savo veiklos rizikos gali sėkmingai valdyti, jei tik geba nustatyti rizikos šaltinius.Kredito rizika – tai rizika, kad banko skolininkas dėl tam tikrų priežasčių (ekonominiai, politiniai pakitimai, bankrotas ir kt.) negalės įvykdyti savo įsipareigojimų bankui. Kredito rizikos priimtinumas banke kinta ciklais. Iš pradžių kovojama dėl rinkos dalies, lengvinamos kreditavimo sąlygos, mažinamos kredito kainos. Tačiau tokia politika ilgainiui daro didesnių nei įprasta kredito nuostolių, o tai priverčia banko vadovybę sugriežtinti kreditavimo sąlygas. Dėl to mažėja pelningumas. Tada vadovybė vėl nusprendžia laisvinti kreditavimo sąlygas, skatinti kreditavimą. Ciklas prasideda iš naujo.Už rizikos valdymą banko viduje yra atsakingi atitinkami skyriai, banko valdyba. Aktyvų/pasyvų valdymo komitetas (APVK), valdydamas kredito riziką, veikia kitaip negu kreditų departamentai. Pagal aktyvų ir pasyvų valdymo technologiją jis analizuoja visą banko aktyvų ir pasyvų būklę bei galimą rizikos atsiradimą, o ne atskiros jų dalies situaciją. Savaime aišku, kad kredito projekto analizę, sutarčių parengimą, konkrečių sutarčių kontrolę ir pan. atlieka banko kreditų departamentas.APVK tikslas – atlikti kreditų portfelio analizę atsižvelgiant į kaštų kainą. Visada reikia prisiminti, kad kalbėdami apie kreditų portfelį, parastai turime omenyje pačią didžiausią banko aktyvų dalį.APVK užduotis – analizuoti ir įvertinti visą kreditų portfelio riziką, galimus nuostolius bei parinkti pelno ir rizikos santykį. Labai rizikingas kreditų portfelis turės lemiamos reikšmės ir bankas taps nestabilus, nes kreditų dalis visoje aktyvų struktūroje dažnai labai didelė. Paprastai didesnę kreditų riziką gali prisiimti tie bankai, kurių stipresnės kapitalo pozicijos.Kredito rizikos analizė nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Aišku, kad kredito gavėjas savo padėtį ir perspektyvas žino geriau, nei banko analitikas, kuris remiasi ataskaitomis, kitais formaliais dokumentais. Gali nepadėti ir trečiųjų šalių įvertinimai (auditorių ataskaitos, rinkos analitikų prognozės ir pan.), nes ateities požiūriu rezultatas visada išlieka nedeterminuotas. Čia kalbama tik apie objektyviąją reikalo pusę, tačiau egzistuoja ir subjektyvioji (sąmoningas neteisingos informacijos pateikimas, slėpimas ir pan.), ji taip pat labai reikšminga.

TEORINĖ DALIS

1.Kredito rizikos valdymas

Kredito rizika reiškia, kad klientas neįvykdys savo įsipareigojimų bankui. Atitinkamai kredito rizikos valdymo tikslas – įvertinti galimų nuostolių atsiradimo galimybę, numatyti jų dydį, pateikti informaciją banko vadovybei, kad būtų pagerinta susidariusi padėtis.

1.1.Kredito rizikos prisiėmimo principai prisiimti tik tą kredito riziką, kuri yra išmatuojama ir valdoma; finansuoti tik tokius klientus, kurie yra mokūs ir gali garantuoti paskolų gražinimą iš teikiamų pinigų srautų per visą paskolos laikotarpį; valdyti konsoliduotą kredito riziką vadovaujantis susijusių asmenų principu.

1.2.Kredito rizikos valdymo priemonės kreditavimo taisyklės ir tvarka; kreditavimo procedūros, reglamentuojančios kreditavimo veiklą; kredito rizikos limitų sistema; paskolų klasifikavimo modeliai be jų nustatymo kriterijai; kredito rizikos valdymas banko padaliniuose; kreditavimo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas;

Paskolos suteikiamos pagal griežtai nustatytus kriterijus. Šie kriterijai turi apibrėžti klientą, paskolos struktūrą ir tikslą, paskolos grąžinimo šaltinius ir apdraudimo priemonę.Vertinant kliento mokumą svarbiausia yra gerai atlikti kredito analizę. Ją atliekant, kiekvienam klientui priskiriamas kliento reitingas. Ūkio subjekto reitingas apima kliento finansinės būklės įvertinimą, kliento kokybines charakteristikas ir verslo perspektyvą. Fizinio asmens reitingas parodo kliento mokumą bei galimybes grąžinti paskolą.

1.3.Kredito normavimas

Svarbus banko verslo paskolų teikimo bruožas yra kredito normavimas. Bankas, kitaip negu kitos firmos, neteikia tiek savo produktų – paskolų, už kiek klientas galėtų mokėti. Bankas neskolina ir kiekvienam, kas prašo paskolos; neskolina net ir tuo atveju, jei klientas žada mokėti pakankamai dideles palūkanas, kurios atlygintų paskolos rizikingumą. Bankai normuoja paskolas atsisakydami teikti jas vieniems ir ribodami paskolos dydį kitiems. Kodėl bankai, skirtingai nuo kitų pardavėjų, riboja savo produktų (paskolų) teikimą kiekvienam klientui? Ogi todėl, kad bankai prisiima riziką. Bankas perduoda savo lėšas ir negali būti tikras, kad jos bus grąžintos.Vienas iš svarbių kredito normavimo veiksnių yra dalykiniai ryšiai tarp bankininko ir verslo skolininko. Dauguma banko teikiamų verslo paskolų duodama ankstesniems skolininkams; tai yra pasikartojanti veikla. Firmos užmezga dalykinius ryšius su tam tikru banku. Tokie santykiai reiškia, kad bankas įsipareigoja rūpintis pagrįstais esamų klientų kredito poreikiais. Taigi paskolas teikiantis bankas nėra visiškai laisvas agentas; jis turi tenkinti pamatuotus savo kliento reikalavimus. Dėl to jam gali tekti atstumti naujus potencialius klientus arba normuoti paskolas esamiesiems klientams.

1.4.Banko paskolų portfelio diversifikavimas

Diversifikavimas pasireiškia kreditavimo galimybių išskirstymu. Banko kredito rizika didėja didinant bendrą kreditų apimtį, koncentruotą tarp nedidelio skaičiaus skolininkų. Diversifikuojant banko kredito portfelį kreditai skirstomi pagal: terminus – priklausomai nuo laukiamų rinkos konjuktūros pakitimų reguliuojama trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių skolų dalis; kreditų paskirtį – sezoniniai, kreditai ilgalaikiam turtui įsigyti ir kt.; užstato patikimumą; palūkanų už kreditą nustatymą – fiksuotos ar kintamos; ūkio šakas, šalis ir kt.

1.5.Pagrindiniai paskolų suteikimo principai

1.Kolegiali atsakomybė priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo (paskolų komitetų sistema).2.Įgaliojimų ir atsakomybės nustatymas.3.,,Keturių akių“ principas, kuris reiškia: sprendimą dėl paskolos suteikimo priima ne mažiau kaip 2 žmonės; paskolos sutartį rekomenduojama pasirašyti 2 banko įgaliotiems asmenims.4.Rizikos padalijimas, t.y. asmuo, pateikęs paskolos projektą, negali priimti sprendimo dėl paskolos suteikimo.

1.6.Paskolų grupavimas pagal joms tenkančią riziką

Dabar Lietuvoje bankų paskolos pagal joms tenkančią riziką kol kas grupuojamos į penkias grupes:1.Standartinės paskolos (paskolos ir palūkanos grąžinamos nustatytu laiku, gavėjo finansinė būklė nekelia abejonių, paskola yra pakankamai apdrausta). Rizika ir specialiųjų atidėjimų poreikis – 0 proc.2.Galimos rizikos paskolos (būdingi standartinės paskolos bruožai, tačiau: palūkanos mokamos pavėluotai nuo 1 iki 30 dienų arba nuo 1 iki 90 dienų, bet paskola pakankamai apdrausta, gavėjo finansinė būklė stabili). Rizika ir specialiųjų atidėjimų poreikis taip pat lygus 0 proc.3.Padidėjusios rizikos paskolos (paskolų ir palūkanų grąžinimo terminai uždelsti nuo 31 iki 90 dienų, gavėjo finansinė būklė blogėja, paskola apdrausta nepakankamai). Rizika ir būtini specialieji atidėjimai – 20 proc. paskolos.4.Abejotinos paskolos (terminai uždelsti nuo 91 iki 180 dienų, skolininkas turi rimtų finansinių problemų, veikla nuostolinga ir tolesnis verslo gyvavimas kelia didelių abejonių, paskola tik iš dalies garantuota užstatu). Rizika ir būtini specialieji atidėjimai – 40 proc. paskolos.5.Nuostolingos paskolos (terminai uždelsti daugiau kaip 180 dienų, skolininko finansinė būklė yra bloga ir jis neturi realių galimybių tęsti savo veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais, paskola negarantuota arba užstatas yra apskaičiuotas kaip neturintis jokios vertės bankui). Rizika ir būtini specialieji atidėjimai – 100 proc. paskolos.

1.7.Abejotinų aktyvų vertinimas ir grupavimas bei specialiųjų atidėjimų sudarymas

Lietuvos banko valdyba 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 15 patvirtino naujas ,,Abejotinų aktyvų vertinimo, grupavimo ir specialųjų atidėjimų sudarymo bendrąsias nuostatas“. Sutinkamai su jomis Lietuvos Respublikoje veikiantys bankai ir užsienio šalių bankų filialai, taip pat Centrinė kredito unija abejotinus aktyvus vertina, grupuoja ir sudaro specialiuosius atidėjimus vadovaudamiesi banko abejotinų aktyvų vertinimo ir grupavimo taisyklėmis.Banko taisyklėse nustatyta tvarka paskolos skirstytinos į homogeninių paskolų grupes: verslo paskolos; hipotekinės paskolos; vartojamosios paskolos; paskolos centrinių ir vietinių valdymo institucijų, įskaitant privalomuosius socialinio ir sveikatos draudimo fondus, funkcijoms vykdyti; paskolos finansiniam tarpininkavimui.Homogeninių paskolų grupė (pogrupis) – tai pagal tam tikrus kriterijus sugrupuotos paskolos, kurioms būdingi panašūs kredito rizikos požymiai ir kurias vertindamas ir grupuodamas bankas taiko tuos pačius pagrindinius vertinimo ir grupavimo kriterijus.Abejotini aktyvai tai:  banko suteiktos paskolos bet kuriems klientams, bet kurios nuosavybės formos įmonėms ir fiziniams asmenims, bankams ir finansinėms institucijoms tiek šalyje, tiek užsienyje, už šias paskolas priskaičiuotos palūkanos, jei dėl šių lėšų (paskolų ir palūkanų) grąžinimo kyla abejonių ar bus laikomasi sutartyje numatytų terminų arba pagal tam tikrus nustatytus kriterijus numatoma galima rizika; banko nebalansiniai įsipareigojimai (garantijos, laidavimai ir kt.), jei yra požymių, kad bankui gali tekti juos įvykdyti.Abejotini aktyvai vertinami šiais metodais: indvidualiai, atsižvelgdami į pagrindinius ir papildomus vertinimo ir grupavimo kriterijus; bendrai, taikant statistinius metodus ir modelius, pagrįstus istorinių duomenų vertinimu.Banko taisyklėse nustatoma suma, kurią viršijančios paskolos vertinamos indvidualiai. Paskolos neviršijančios šios sumos, vertinamos bendrai, taikant statistinius metodus ir modelius. Banko taisyklėse numatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada ir kaip gali būti keičiamas paskolos vertinimo ir grupavimo metodas. Abejotinų aktyvų grupavimo dažnumas numatomas taip pat banko taisyklėse. Indvidualiai vertinamų abejotinų aktyvų grupavimas atliekamas ne rečiau kaip kas ketvirtį, o bendrai vertinamų – kas pusmetį.Abejotini aktyvai (paskolos) grupuojami į anksčiau minėtas penkis rizikos grupes.Į rizikos grupes (pogrupius) sugrupuotų abejotinų aktyvų specialiųjų atidėjimų poreikis nustatomas atsižvelgiant į: indvidualiai vertinamų abejotinų aktyvų – abejotino aktyvo rizikos grupę (pogrupį), užtikrinimo priemonę ir kitus veiksnius; bendrai, taikant statistinius metodus ir modelius, vertinamų abejotinų aktyvų – statistiniais metodais ir modeliais nustatytą specialiųjų atidėjimų poreikį.Specialieji atidėjimai – tai sudaryti rezervai, atspindintys banko balanse numatomą nuostolį iš aktyvų, identifikuotų kaip abejotinos vertės aktyvai. Specialieji atidėjimai rizikingoms paskoloms sudaromi galimiems banko nuostoliams amortizuoti, kai bankui negrąžinamos paskolos, laiku nesumokamos palūkanos.Bankai sudaro šiuos specialiuosius atidėjimus: abejotiniems aktyvams; bendram abejotinų aktyvų portfeliui.Specialieji atidėjimai abejotiniems aktyvams:I rizikos grupė – 0 proc.;II rizikos grupė – nuo 1 iki 15 proc.;III rizikos grupė – nuo 15 iki 40 proc.;IV rizikos grupė – nuo 40 iki 60 proc.;V rizikos grupė – 100 proc.Specialieji atidėjimai bendram abejotinų aktyvų portfeliui – ne mažiau kaip 0,1 proc. visų abejotinų aktyvų sumos, išskyrus tam tikrus atvejus.

2.Klientų kreditingumo įvertinimas ir paskolos grąžinimo bei išieškojimo užtikrinimas

Skolininko ūkinė bei finansinė būklė įvertinama prieš išduodant paskolą, prisiimant įsipareigojimą ir toliau šis įvertinimas tęsiamas tol, kol prievolė bankui visiškai įvykdoma ar baigiasi kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais atvejais.Skolininko būklė vertinama atsižvelgus į visas jau išduotas paskolas ir prieš išduodant kiekvieną naują paskolą pagal šią būklę apibūdinančius objektyvius rodiklius ir subjektyvius kriterijus, kurie atitinka skolininko būklės apibūdinimą, pateikiamą Lietuvos banko valdybos 1997 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr.87 patvirtintose ,,Abejotinų aktyvų grupavimo taisyklėse“.

2.1.Skolininkų būklės įvertinimo kriterijai

Skolininko būklė įvertinama pagal tokias objektyvių rodiklių ir subjektyvių kriterijų grupes: vadovavimo profesionalumo ir vadovų kvalifikacijos įvertinimas (1 priedas); veiklos srities perspektyvos ir įmonės konkurencingumo įvertinimas (2 priedas); veiklos (verslo) plano ir paskolos struktūros įvertinimas; finansinės būklės (mokumo, likvidumo, pinigų srautų, pelningumo ir nuosavo kapitalo) įvertinimas.Skolininko būklė pagal kiekvieną objektyvių rodiklių ar subjektyvių kriterijų grupę yra įvertinama atitinkamu penkių balų sistemos balu šioje sistemoje:1 (vienetas) – geriausias balas;5 (penketas) – blogiausias balas.Kredito skyriaus darbuotojas lygina apie skolininką sukauptą faktinę medžiagą bei finansinės analizės rezultatus su lentelėse pateiktais rodikliais bei kriterijais ir nustato skolininko būklę geriausiai atitinkantį jo būklės apibūdinimą, įvertindamas skolininko būklę atitinkamu balu. Pagal kiekvienoje lentelėje pateikiamą objektyvių rodiklių ir subjektyvių kriterijų grupę skolininko būklės įvertinimo balai susumuojami (minimali balų suma gali būti 4, maksimali – 20) ir skolininko būklė gali būti apibūdinama:

 labai gera būklė, kai balų suma yra nuo 4 iki 16; gera būklė, kai balų suma yra nuo 7 iki 11; patenkinama būklė, kai balų suma yra nuo 12 iki 14; nepatenkinama būklė, kai balų suma yra nuo 12 iki 14; bloga būklė, kai balų suma yra nuo 18 iki 20.Skolininko būklės įvertinimas banke yra naudojamas kaip vienas iš veiksnių, lemiančių skolininkui suteiktų paskolų rizikos grupę.

2.2.Skolų išieškojimo būdai

Skolų išieškojimo banke būdai yra tokie: skolininko įtikinėjimas ir sąlygų jam sudarymas, kad jis geruoju vykdytų prievoles; skolininkų turtinės būklės ir galimybių išieškoti skolą iš jų turto bei verslo įvertinimas, šio turto, verslo, verslo ir nedeklaruojamos (nebalansinės) veiklos paieška bei sutarčių dėl papildomų skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių sudarymas; laisvas skolininkų turto pardavimas, gavus reikiamus skolininkų įgaliojimus; skolininkų turto perėmimas banko nuosavybėn vietoje skolos grąžinimo pinigais ir perimto turto pardavimas; banko atstovo skyrimas skolininko įmonei ar kitam turtui tvarkyti, valdyti ar kontroliuoti; skolininkų turto, kurį bankas įgijo savo nuosavybėn vietoje skolos grąžinimo pinigais, perėmė per varžytines, neįvykus kelioms varžytynėms ar nerealizavus to turto LR civilinio kodekso nustatyta tvarka, panaudojimas ar nuomojimas, kol atsiras pirkėjas; kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ir skolos išieškojimo LR baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; kreditinių pretenzijų pareiškimas ir skolos išieškojimas įmonių bankrotą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka; kiti įstatymuose numatyti būdai arba būdai, nors ir nenumatyti įstatymuose, bet šiems neprieštaraujantys.Skolas išieško banko Juridinis, Turto valdymo ir Kredito departamentai.

PRAKTINĖ DALIS

3.Straipsniai ir publikacijos spaudoje ir internete

3.1.Dešimtadalis darbingų piliečių skolingi

Maždaug 150,000, arba 10%, iš 1,5 mln. Darbingų Lietuvos gyventojų negrąžina skolų, skelbia skolų išieškojimo ir kreditų valdymo UAB,,Žvilgsnis iš arčiau“. Iki š.m. kovo įmonės

Asmens skolų registre ketinama sukaupti ir sutvarkyti daugiau kaip 100,000 įrašų apie fizinių asmenų skolas.Anot Eriko Zubraus, ,,Žvilgsnis iš arčiau“ (ŽIA) rinkodaros direktoriaus, negrąžinantieji skolų gali susidurti su keblumais norėdami gauti paskolą ar pirkti paslaugas bei prekes išsimokėtinai.,,Negalime teigti, kad įmonės kiekvieną kartą atsisakys suteikti finansavimo paslaugas į registrą patekusiam skolininkui, tačiau jam teks pasiaiškinti, kodėl vilkina atsiskaitymus ir neapmoka sąskaitų“, – antrina Lina Rindzevičienė, ŽIA Registrų skyriaus Asmens skolų projekto vadovė.Dešimčiai metų Ji aiškina, kad jei asmuo, gavęs specialų kreditoriaus įspėjimą, negrąžina skolos per 18 d., tai skolininko duomenys atsiranda registre ir apie tai sužino visos prie jo prisijungusios įmonės. Kai skola grąžinama, įrašas bazėje vis tiek lieka 10 m. Dėl to, tikimasi, ateityje fiziniai asmenys elgsis apdairiau ir skolas grąžins laiku.,,Vakarų valstybių patirtis rodo, jog po poros metų, kai pradėjo veikti panašūs registrai, darbingų asmenų negrąžinamų skolų skaičius stipriai sumažėjo ir dabar siekia vos 2-3%, – teigia p. Radzevičinė. ( 4. – 2004, sausio. 8. – P. 9.)

3.2.Bankininkai kuria skolinimo produktus

,,Pasaulyje analogiški bankiniai produktai egzistuoja, todėl Lietuvoje anksčiau ar vėliau jų taip pat reikės, ir mes tam rengiamės“, – sako Deividas Raipa, ,,Sampo banko“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.Bankininkai palankiai vertina Vyriausybės patvirtintą Lietuvos būsto strategiją ir analizuoja galimybes teikti paskolas butų bendrijoms bei mokėti periodines išmokas žmonėms už jų įkeičiamą turtą. Pripažįstama, jog tai yra potenciali galimybė plėsti paskolų rinką.,,Būstams atnaujinti butų bendrijos nuo 1996 m. gali pasinaudoti Pasaulio banko teikiama paskola per Centrinę projekto valdymo agentūrą prie Finansų ministerijos. Paskoloms buvo skirta 10 mln. USD. Paskolas jau paėmė 500 bendrijų, yra dar pateiktų paraiškų, tačiau skirtos lėšos baigia išsekti. Pagal bendrąją šalies politiką, Pasaulio banko paskolų atsisakyta, todėl strategijoje numatoma ieškoti galimybių skolintis iš vietos bankų“ – sako Vytautas Jonaitis, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktoriaus pavaduotojas.Ponas Jonaitis nurodo, jog butų bendrijoms sunku gauti paskolas iš bankų, nes jos neturi turto, o asmenys savo turto įkeisti nenori. Todėl planuojama bankams teikti tam tikras garantijas ir galvojama apie šių paskolų draudimą.Igoris Trofimovas, ,,Būsto paskolų draudimo“ vyriausiasis draudimo vadybininkas, sako, jog jau analizuojamos visos aplinkybės ir planuojama kurti produktą būsto bendrijų imamoms paskoloms drausti.

Renta už butą Be to, strategijoje numatoma tirti, kodėl Lietuvoje nefunkcionuoja atvirkštinė hipoteka.Civilinis kodeksas numato, jog bankai ar kitos nekilnojamojo turto institucijos gali sudaryti sutartis su žmonėmis, kurie neturi pajamų, tačiau turi vertingesnius burus, dėl periodiškos rentos mokėjimo ( t.y. žmonės savo turtą perduotų kredituojančiai institucijai, o ši jiems mokėtų kasmėnesines arba kasketvirtines išmokas).,,Kol kas Lietuvoje tokios praktikos nėra, tačiau įstatymai galimybes numato. Nagrinėsime, kodėl tai praktiškai netaikoma“, – sako p. Jonaitis.Naujos paslaugos Bankininkai teigiamai vertina būsto strategiją ir tvirtina, jog aptariamos finansavimo galimybės praplėstų skolinimo produktų sektorių.Bankininkai dar nesirįžta vertinti potencialios rinkos. Pono Raipos vertinimu, metus truktų, kol šis produktas būtų pripažintas rinkoje, mat klientai turės įveikti psichologinę kliūtį, kad jų turtas, nors ir po mirties, nepriklausys giminėms, o pereis finansinei institucijai.Paskolų teikimas butų bendrijoms, pasak bankininkų, komplikuotas dėl daugelio priežasčių: bendrijos įstatuose būna numatyta, kad ji negali prisiimti jokių finansinių įsipareigojimų; jai norint imti paskolą, vertinamas bendrijos finansinis pajėgumas, t.y. visų asmenų finansinis pajėgumas, kuris dažniausiai labai skiriasi; reikalingas solidarus visų bendrijos asmenų sutarimas ir t.t.,,Jei paskolos, teikiamos bendrijoms, būtų draudžiamos, bankai turėtų papildomą garantiją ir tai išties pagerintų padėtį. Vyriausybei tariantis su bankais įmanoma rasti įvairių sprendimų, nes butų atnaujinimo problema aktualėja ir neišvengiamai reikės rasti finansavimo galimybių“, – sako p. Raipa. (4. – 2004, sausio.12. – P.7.)

3.3.Kredito unijoms – griežtesni reikalavimai

Kredito unijos ateityje finansines paslaugas galės teikti tik netiesiogiai – per Centrinę uniją (jeigu yra jos narė) arba per pasirinktą banką.Kredito unijų įstatymo pataisas, numatančias šioms finansų institucijoms griežtesnius reikalavimus, Vyriausybei siūlo svarstyti Finansų ministerija. Pataisomis siūloma numatyti skolinimo terminus, pagal kuriuos kredito unijos paskolas su laidavimu galės teikti tik 2 metams, o su įkeitimu – 5 metams. Finansų ministerijos teigimu, kredito unijų turimi finansavimo ištekliai yra trumpalaikiai, o ilgalaikės paskolos išbalansuotų piniginius srautus ir kelia grėsmę unijos likvidumui.Siūloma vienam kredito unijos nariui neskolinti daugiau už dešimteriopą jo pajinio įnašo kredito unijoje dydį. Kredito unijos vadovams bei jų giminaičiams bendra skolinimo suma neturės viršyti 50% kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. (4. – 2004, sausio. 29. – P. 6.)

3.4.Palūkanos šiemet išliks palankios skolintis

Vidaus paklausos skatinamas bankų paskolų portfelis pernai išaugo daugiau nei 50%. Anot ekspertų, tai toks pat svarbus rodiklis, kaip ir rekordinis 8,9% BVP augimas. Skolintis skatino žemos palūkanos, jos ir šiemet neturėtų smarkiai didėti.

Lietuvos banko duomenimis, per 2003 m. bankų suteiktos paskolos išaugo 52,4%, arba 4,16 mrld. Lt, iki 12,1 mrld. Lt.Pasak Gitano Nausėdos, Vilniaus banko prezidento patarėjo, sunkoka rasti tokio augimo analogą. ,,Panašiais tempais augo Estijos ir Latvijos

paskolų rinka prieš kelerius metus, dabar tą matome ir Lietuvoje – auga visi paskolų portfelio segmentai – daugiau skolinasi ir korporatyviniai klientai, ir vidutinis bei smulkusis verslas, ir gyventojai“, – kalbėjo p. Nausėda.Gyventojai, fiksuoja statistikai, pernai skolinosi beveik 2 kartus daugiau nei 2002 m.,,Spartus privataus skolinimosi augimas buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, lėmusių namų ūkių vartojimą, o kartu ir BVP augimą. Galima teigti, jog lietuviai jau nebebijo gyventi skolon, nors pagal išduotų paskolų ir BVP santykį dar gerokai atsiliekame ir nuo ES, ir nuo savo kaimynės Estijos“, – kalbėjo Algirdas Šemeta, Statistikos departamento direktorius.Gyventojai reikalauja Vadimas Titarenko, ,,NORD/LB Lietuva“ prezidento patarėjas, spartų paskolų portfelio augimą taip pat sieja su bendru ūkio augimu, žemomis palūkanomis bei statybų bumu.,,Be to, pernai gerėjo ir gyventojų bei namų ūkių lūkesčiai, tai skatina žmones drąsiau skolintis iš bankų. Lygiai taip pat gerėjo ir verslo subjektų lūkesčiai, tai pirmiausia atspindi įmonių finansiniai rezultatai, jie gerokai solidesni nei ankstesniais metais“ – kalbėjo p. Titarenko.Kalbėdamas apie šiuos metus p. Titarenko prognozavo, jog paskolų portfelis augs ir šiemet, aišku, ne taip sparčiai kaip 2003 m.Ponas Nausėda taip pat pritarė, kad paskolų portfelio augimas ir šiemet turėtų būti gana žymus.(4. – 2004, sausio. 30. – P. 4.)

3.5.,,Snoras“ rizikavo mažiau

Pasak ,,Snoro“ valdybos pirmininko Raimondo Baranausko, bankas nesivėlė į konkurencinę kovą paskolų rinkoje, o pasirinko ne tokią pelningą, bet ir mažiau rizikingą sritį – skolos vertybinius popierius. Šios investicijos bankui atnešė maždaug 6% vidutinių metinių palūkanų.

,,Orientavomės į protingą pelną, ir akcininkus tai tenkino“, – aiškino p. Baranauskas.Pasak jo, dėl to 2003 m. pakito banko pajamų struktūra: išaugo bankinių paslaugų ir komisinių pajamų dalis (nuo 29% iki 39%), o paskolų palūkanų dalis sumažėjo(nuo 52% iki 55%). (4. – 2004, vasario. 2.- P. 6.)

3.6.Užsienyje skolintis brangiau ir ilgiau

Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius, nors ir stebisi komercinių bankų argumentais, dėl kurių brangsta bankų paslaugos, neabejoja, kad ir ateityje vietiniai bankai skolins vietos įmonėms.Skolintis užsienyje galimybių turi apie 50 Lietuvos didžiausių įmonių, tačiau jos daugiausia finansavimo siekia Lietuvoje. Bankininkai prognozuoja, kad tokia tendencija vyraus ir Lietuvai tapus ES, nors komerciniai bankai ėmė didinti paskolų palūkanas ir branginti paslaugas.Lietuvai tapus ES nare, pasak p. Kuodžio, paskolų rinkos padėtis nesikeis: vietos bankai skolins vietos įmonėms.Jis primena, kad apribojimų skolintis užsienyje nėra ir dabar. Nepaisant to, įmonės dažniausiai tiek skolinasi, tiek leidžia vertybinius popierius Lietuvoje. Taip yra todėl, kad skolinantieji ir besiskolinantieji geriau išmano vidaus rinką.Vytautas Galvelė Lenkijos banko ,,Kredyt Bank SA“ Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas, teigia, kad po gegužės 1 d. skolintis svetur pigiau nei Lietuvoje nebus: bendrovė už užsienio institucijai mokamas palūkanas turi mokėti 10% mokestį į šalies biudžetą.Raimundas Rapkevičius, ,,Nordea Bank Lietuva“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas, pritaria, kad po gegužės 1 d. stebuklo užsienio paskolų rinkoje nebus, nes Lietuvos bankininkystės rinkos dalyviai jau yra gana stiprūs: SEB grupė, ,,Nordea“,,,Vereins-und Westbank“. Lietuvoje veikiantys bankai kreditines linijas teikia tokiomis pat kainomis ir terminais, kaip ir užsienyje“, – teigia p. Rapkevičius.Į užsienį nevyks Didžiausias mažmeninės prekybos tinklas UAB ,,VP Market“, save įvardijantis antrąja įmone Lietuvoje, sausio pradžioje iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pasiskolino 35 mln. EUR.Ignas Staškevičius, ,,VP Market“ generalinis direktorius, tuomet tikino, kad skolintis iš šio banko bendrovei pigiau nei iš Lietuvos finansinių institucijų.Lietuvoje ,,VP Market“ daugiausia dirba su šio sektoriaus didžiausiais – Vilniaus banku, ,,Hansabanku“ ir ,,NORD/LB Lietuva.Ponas Staškevičius pažymi, kad skolintis svetur gali tik labai stambios įmonės ir išskirtiniams projektams, o ne plėtrai vidaus rinkoje.,,Dėl bankų tarpusavio konkurencijos Lietuvoje yra susidariusi verslininkams palanki situacija“, – argumentuoja p. Staškevičius.Pasak jo, skolinantis užsienyje reikėtų daugiau laiko, nes bankams užtruktų susipažinti su įmonėmis, su sektoriais, kuriose jos dirba, o Lietuvos bankų privalumas – jie pažįsta savo klientus. Jam pritaria ir Inga Skisaker, UAB ,,Rimi Lietuva“ generalinė direktorė, teigdama, kad vietiniai bankai sugeba puikiai kokuruoti. ,,Mūsų prioritetas – naudingiausios skolinimosi sąlygos. Jis išliks ir po gegužės i d.: rinksimės tuos, kurie siūlys palankiausias sąlygas“, – kalba p. Skisaker.(4. – 2004, vasario. 12.- P. 3.)

3.7.Paskolas smulkiajam verslui garantuos Europos fondas

Zita Gurauskienė, UAB,,Investicijų ir verslo garantijos“ generalinė direktorė: ,,Sutartis su Europos investicijų fondu mums leis esant reikalui šiemet padvigubinti garantijų krepšelį – taigi daugiau verslininkų galės gauti paskolų“.Smulkieji verslininkai šiemet galės pasinaudoti dvigubai didesniu valstybės garantijų krepšeliu, nei Vyriausybės nustatytas limitas. Mat užstato bankams neturintiems verslininkams paskolų garantijas teikiančios UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ įsipareigojimus ketina pergarantuoti Europos investicijų fondas.Vyriausybė šiais metais INVEGA nustatė 80 mln. Lt garantijų limitą.Pernai INVEGA suteikė daugiau kaip 25 mln.Lt vertės paskolų garantijų, šiemet planuojama jų suteikti dvigubai daugiau – už 45-50 mln. Lt.,,Pasirašę sutartį su Europos investicijų fondu mes įgyjame galimybę dvigubai padidinti šią garantijų sumą, jei bus poreikis iš verslo ir bankų“,-sako p. Gurauskienė.O garantijų poreikį ji prognozuoja tikrai didėsiant, nes verslui reikės pinigų bendrafinansuoti projektus, įgyvendinamus ES struktūrinių fondų paramos lėšomis.Jau rašyta, kad INVEGA garantuoja paskolų grąžinimą bankams už įmones, kurios nori pasiimti paskolą, bet jų turimo užstato bankui nepakanka.Garantijos teikiamos mažoms įmonėms, kuriose dirba iki 50 darbuotojų, ir itin smulkioms įmonėms. Investicijoms garantuojama iki 1 mln.Lt paskolos, o apyvartinėms lėšoms- iki 0,5 mln.Lt.Itin smulkioms įmonėms, imančioms paskolą investicijoms, garantuojama iki 80% jos sumos, visais kitais atvejais – iki 50%,nesvarbu, ar tai paskola investicijoms, ar apyvartinėms lėšoms. Taip pat kompensuojama pusė palūkanų – šiais metais tuo tikslu numatyta per 1,5 mln. Lt.

Aukštai įvertinti Pagal sutartį, Europos investicijų fondas (EIF) kompensuos 50% INVEGA nuostolių garantijoms, suteiktoms nuo sutarties pasirašymo dienos.,,Sutartis su EIF – tai ir papildomos garantijos, ir aukštas INVEGA įvertinimas, nes mūsų darbą pripažino rimta Europos finansų institucija. EIF patikimumo reitingas pats aukščiausias – AAA“,-Džiaugiasi Audrius Zabotka, INVEGA Verslo plėtros skyriaus vadovas.Jis tikisi, jog ši sutartis bus dar didesnis postūmis Lietuvos bankams naudotis INVEGA garantijomis finansuojant smulkiuosius verslininkus. (4. – 2004, kovo. 9. – P. 5.)

3.8.Bankai stumia verslą bankroto link

Smulkioms Europos įmonėms, kurios tikėjosi, kad ekonominio sąstingio metu bankuose atpigs paskolos, teko nusivilti, kadangi bankai neskuba mažinti palūkanų ir dėl to pastarosios stumiamos į bankrotą.

Europos centriniam bankui (ECB) atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog po to, kai visoje euro zonoje buvo sumažintos bazinės palūkanų normos (iki 2%), šios zonos komerciniai bankai palūkanų normų nesumažino arba sumažino labai nedaug, skelbia ,,Business Week“.Maža to, bankai ėmė išdavinėti mažesnes paskolas trumpesniam laikui, griežtesnėmis sąlygomis, nepaisydami to, jog Europos bendrovių finansinis patikimumas vėl didėja. Kritikai tvirtina, jog tuo atveju, jeigu bankai ir toliau apsunkins paskolų išdavimą, euro zonos, o ir visos europos Sąjungos ūkio atsigavimas gali sužlugti, mat jis dar ganėtinai trapus. Bankų paskolų portfeliai per pastaruosius kelerius metus kasmet augo ganėtinai kukliu vidutiniu 3,1% metiniu greičiu.Sunkiausia vokiečiams Griežtos paskolų išdavimo sąlygos – ypač opi Vokietijos problema. Vokietijoje ypač sudėtinga gauti paskolą tapo mažoms ir vidutinėms bendrovėms. Manoma, kad tai gali sustabdyti smulkaus ir vidutinio verslo vystymąsi, kadangi kadaise šios kategorijos bendrovės iš bankų gaudavo pigius kreditus, o dabar jie atsieina ganėtinai brangiai.Statistika rodo, jog, sugriežtėjus bankų pasakolų išdavimo sąlygoms, paskolų Vokietijoje pernai negavo 45% mažų ir vidutinio dydžio bendrovių, 2002 m. tokių buvo 32%.,,Bankų politika stabdo ekonomikos vystymąsi“, – aiškina Martinas Vambachas (Martin Wambach), finansų konsultavimo bendrovės ,,Rodl&Partner“ vyriausiasis partneris. Jam pritaria kolega ekonomistas iš ,,Citigroup“ Maiklas Sondersas (Michael Saunders), jis tvirtina, kad dėl šito, net jeigu pasaulio ekonomika bus jau atsigavusi, euro zona vis dar gali trypčioti vietoje.Ekspertai žurnalui sako, jog tai, kad bankai didina paskolų maržą ir smarkiai nesumažina palūkanų normos, reiškia, jog jie vis dar neatsigauna nuo blogųjų paskolų , kurias išdavė praėjusį dešimtmetį, todėl ir yra tokie atsargūs.Pagrindiniai Vokietijos bankai pripažįsta, jog lengvo kredito ir delsimo sugrąžinti paskolą laikai praėjo.Vokietijos bendrovių skolos bankams sudarė vidutiniškai 42% visų skolinių įsipareigojimų, Italijoje -32%, o Prancūzijoje – 10%.Didžiausio Vokietijos komercinio banko ,,Deutsche bank“ paskolų portfelis pernai, lyginant su 2002 m., sumažėjo 14%, iki 185 mlrd. USD.(4.- 2004, kovo. 17. – P. 11 )

3.9.Bankai skolina daugiau, bet nenusipigina

Nors vartojimo paskolų paklausa pastaruoju metu Lietuvoje ėmė gana sparčiai augti, bankininkai teigia, kad jų vartojimo lygis dar labai žemas – net lyginant su baltijos šalimis. Tačiau palūkanos už šias paskolas mažėja nežymiai – bankininkai brangius kreditus motyvuoja didesne rizika.Beveik visų bankų atstovai tikina, kad vartojimo kreditų rinka auga – kai kurie bankai skaičiuoja net 200% augimą.Tai siejama su augančia ekonomika, didėjančiu vartojimu, be to, keičiasi ir žmonių požiūris į skolinimąsi. ,,Galima sakyti, kad būsto ir vartojimo paskolų lygis Lietuvoje yra aiškiai per mažas, todėl sekant mūsų kaimynų pavyzdžiu, paskolos fiziniams asmenims Lietuvoje turėtų augti 2-3 kartus. Tuomet pasiektume Estijos lygį“, – aiškina Robertas Čipkus, UAB,,Sampo bankas“ valdybos pirmininko pavaduotojas. Pasak jo, norint pasiekti Europos Sąjungos lygį, tokios paskolos Lietuvoje turėtų augti 10 kartų.Mažiausios palūkanos ,,Hansabankas“siūlo tris šio vartojimo kredito produktus – vartojimo paskolą, ,,Ego“ kortelę ir kredito limitą sąskaitoje. Banko atstovai teigia, kad tokių paskolų augimas pernai viršijo 200%. Palūkanos už vartojimo paskolas šiame banke yra vienos iš mažiausių.Standartinė vartojimo paskola – 30,000 Lt, tačiau ji gali būti ir didesnė. Paskola teikiama iki 5 metų.,,Nereikia įkeisti nekilnojamojo turto. Palūkanos priklausomai nuo pasirinktos valiutos ir termino svyruoja tarp 8-9%. Mokesčio už anksčiau grąžinamą paskolą bankas neima“, – aiškina Jūratė Gumuliauskienė, ,,Hansabanko“ Privačių asmenų finansavimo departamento direktorė. Pasak jos, vartojimo paskolų portfelis per 2003 m. paaugo daugiau nei 60 mln. Lt.

,,Tai rodo, kad žmonės domisi šiuo produktu ir labai plačiai jį naudoja. Sąlygos gauti tokias paskolas yra labai paprastos – tereikia abiejų sutuoktinių pasų, ,,Sodros“ pažymėjimų ir pažymų apie 6 mėn. pajamas. Jei klento atlyginimas pervedamas į ,,Hansabanką“, tai pažymos apie pajamas nereikia“, – vardija p. Gumuliauskienė.Bendrame banko privačių asmenų paskolų portfelyje vartojimo kreditai sudaro apie 25%. Įvairins paskolų formas ,,Sampo bankas“(SB) vartojimo paskolas suteikia už 9-9,5% palūkanas. Maksimali paskolos suma – 40,000 Lt., minimali – 2000 Lt.,,Yra galimybė gauti paskolą net per 1 dieną – jei kreditas neviršija 10,000Lt. Sąlygos panašios kaip ir visuose bankuose“, – teigia p. Čipkus. Įkeitus nekilnojamąjį turtą, galima vartojimo reikmėms skolintis iki 200,000 Lt. 15 metų terminui.Ponas Čipkus prognozuoja, kad artimiausiais metais Lietuvoje turėtų stipriai mažėti neapibrėžtas skolinimasis vartojimui – labiau turėtų populiarėti tikslinės vartojimo paskolos.,,Tai – kortelės su tam tikru vartojimo limitu ir partnerių tinklu, kur galima gauti nuolaidas naudojant tokią banko kortelę“, – teigia SB atstovas. Išanalizavus kaimynų patirtį, pasirodė, kad būtent toks produktas yra populiariausias.,,Tai yra žymiai patogiau klientams, o bankams – saugiau. Lietuvoje šis produktas dar nėra stipriai išvystytas – manau, kad čia ir slypi vartojimo paskolų rinkos ateitis“, – prognozuoja p. Čipkus.Remiasi Europos patirtimi ,,Mes manome, kad ne palūkanos yra klientui svarbiausia. Vartotojui svarbu greitai gauti kreditą – atvirą, aiškų produktą, be jokių papildomų paslėptų mokesčių. Mes tokį produktą ir siūlome, o palūkanos pas mus nėra vienareikšmiškai nustatytos – jos priklauso nuo mūsų santykių su klientu, tiksliau nuo kliento lojalumo bankui“, – teigia Arvidas Bendorius, VB Kreditavimo produktų skyriaus viršininku.Maksimali vartojimo paskolos suma Vilniaus banke – 40,000 Lt. Norint gauti didesnę vartojimo paskolą, reikia užstatyti nekilnojamąjį turtą.Tačiau VB, vienintelis iš VŽ apklaustų bankų, ima 3% mokestį nuo tos kreditų sumos, kurią klientas grąžina anksčiau numatyto termino.Vartojimo kreditai privačių paskolų portfelyje sudaro apie 8,7%.Padidino kreditų sumą Bankas,,NORD/LB Lietuva“ nuo kovo 8 d. padidino vartojimo kredito be užstato sumą nuo 20,000 iki 40,000 Lt., o terminas pailgėjo nuo 3 m. iki 5 m.,,Palūkanos svyruoja nuo 8,3% iki 9.15%. Laidavimo sutartis neprivaloma“, – aiškina Irena Dirsytė, banko Mažmeninio verslo departamento Indvidualių klientų grupės vadovė. Pasak jos, šių paskolų paklausa pastebimai auga – dabar banko privačių asmenų paskolų portfelyje ji sudaro 17%. Ypač didelį augimą bankas pastebėjo 2003 m. – jis viršijo 100%.Ponia Dirsytė mano, kad jų populiarumą skatina ir didėjantis vartojimas, ir tai, kad šios paskolos greitai forminamos, nereikalaujama užstato.(4.- 2004, kovo.24.- P. 5.) Išvados

Lietuvoje Bankų sistema susikūrė palyginti seniai, tačiau bankų vystymasis nebuvo nuoseklus. Esant planinės sistemos sudėtine dalimi, bankai negalėjo atlikti visų komercinių funkcijų bei efektyviai veikti. Kadangi socialistinėje sistemoje ūkio subjektų poreikio skolintis lėšų praktiškai nebuvo, tai tuo pačiu neegzistavo bankų kreditavimo politikos, savo ruožtu nebuvo sukurta ir kreditų rizikos valdymo politika.Po nepriklausomybės atkūrimo, pereinant iš planinės į rinkos ekonomiką, išaugo skolinimosi poreikis. Prasidėjo komercinių bankų kūrimosi, tiksliau, atsikūrimo pradžia. Jie ėmė dygti kaip grybai po rudeninio lietaus. 1990 m. Lietuvoje komercinių bankų buvo 12, o 1992 m. jų jau buvo net 27. Atvira Rytų rinka, įstatymų spragos, didelė infliacija leido gauti pasakiškus pelnus, o valstybinis turtas nebuvo realiai įvertintas, todėl sukaupti pakankamą akcinį kapitalą būsimiems bankams buvo nesunku.Nors ir trumpa, bet dramatiška atkurtos nepriklausomos Lietuvos komercinių bankų istorija akivaizdžiai parodė, kad griežtai įstatymais nereglamentuota ir neprižiūrima komercinių bankų veikla gali padaryti didžiulę žalą Valstybės ekonomikai, jos žmonėms. Lietuvos komercinių bankų krizė tiesiogiai palietė apie 30 proc., o netiesiogiai – iki 70 proc. ūkio subjektų.Iki 1995 metų Lietuvoje nebuvo pakankamai stiprios bankų priežiūros įstatyminės bazės, suteikiamų paskolų rizikingumo lygis buvo labai aukštas. Siekdami maksimizuoti pelną, bankai paskolas išdavinėjo neatsižvelgdami į galimybę atgauti išduotas lėšas, t.y. bankų kreditavimo politika buvo nepagrįstai liberali.Šiuo metu padėtis yra smarkiai pasikeitusi. Dabar bankai taiko konservatyvią kreditavimo politiką, kuri kaip pagrindinį faktorių, priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo, įvardija aukštą patikimumą ir maksimalų kredito užtikrinimą.Vertinant viso Lietuvos bankų paskolų portfelio kokybę pažymėtina, kad nuolat gerėja paskolų portfelio kokybės rodikliai (žiūrėti 3 priedą).

LR Seimas 1994 m. gruodžio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos Komercinių bankų įstatymą, kurio 26 straipsnis nurodo Banko veiklos riziką ribojančius normatyvus: tai – kapitalo pakankamumo; likvidumo; maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais; maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui; didelių paskolų; kiti Lietuvos banko teisės aktų nustatyti normatyvai, neprieštaraujantys Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijoms ir Europos Sąjungos direktyvoms. Komercinių bankų priežiūros institucijos, visų pirma Lietuvos bankas, kontroliuoja, kad bankai vykdytų šiuos normatyvus, tuo pačiu apribodami komercinių bankų veiklą.Patirtis rodo, kad bankai yra linkę išduoti paskolas su banku tiesiogiai susijusiems asmenims (pvz.: banko akcijų paketo savininkams, asmenims, susijusiems giminystės ryšiais su banko vadovais ir pan.) taikant jiems lengvatines sąlygas. Kadangi tokie skolinimai yra potencialiai pavojingi bankui, tai Komercinių bankų įstatymo 29 straipsnis riboja tokių paskolų sumas (ne daugiau kaip 10 proc. banko kapitalo) ir įpareigoja apie tokias paskolas pranešti Lietuvos bankui.Bankų priežiūra yra sudėtingas kompleksas priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti bankų kreditorių ir šalies visuomenės interesus nuo pavojų, kuriuos kelia kartais nepamatuotai rizikinga bankų veikla.Banko rizikos, o ypatingai kredito rizikos valdymo politika – tai priemonės, kurias taiko pats bankas, kad galėtų apsisaugoti nuo nuostolių įgyvendindamas savo tikslus. Ši politika vykdoma dviem kryptimis: siekiama užkirsti kelią rizikai, kurios galima išvengti, arba siekiama sumažinti neišvengiamą riziką.Nežiūrint į tai , kad nuo 1995 metų Lietuvoje sustiprinta Komercinių bankų priežiūra, o taip pat bankų viduje vykdomas dokumentais reglamentuotas kreditų rizikos valdymas, vis dėlto stebimas žymus bankų teikiamų paskolų augimas ( žiūrėti 4 priedą). Ypatingai didėja būsto kreditavimo paskolų, taip pat auga vartojimo paskolos. Atėjus į Lietuvą Vakarų Europos bankams žymiai padidėjo ilgalaikių paskolų portfelis, o tai labai svarbus rodiklis atsigaunančiai Lietuvos ekonomikai. Šiuo metu bankai rinkoje patiria didelę konkurenciją, dėl to atsiranda naujų formų, o dažnai ir pigesnių skolinimosi produktų. Žymiai palengvėjo paskolų gavimas, greitesnis jų įforminimas, didėja paskolų be užstato sumos.Bet reikia pažymėti, kad Lietuva dar smarkiai atsilieka pagal paskolų portfelio dydį nuo Europos Sąjungos šalių. Bet įvertinus Lietuvoje sparčiai didėjantį vartojimą, juridinių ir fizinių asmenų mokumą, augantį BVP ir verslo įmonių stiprėjimą, galima tikėtis, kad kreditavimo lygis griet pasieks ES lygį.

Panaudotos literatūros sąrašas

1. Vaškelaitis V. Pinigai: Komerciniai bankai ir jų rizikos valdymas., -V., 2003. 2. Mayer T., Dusenberry J.S., Aliber R.Z. Pinigai, bankai ir ekonomika.-V.,1995. 3. Jasevičienė F., Giniotienė R., Stankevičienė V. Bankų rizikos: sisteminis požiūris. –V. 2000. 4. Verslo žinios. –V., 2004 m. sausio 8 d. – kovo 24 d. 5. Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas. 1994 m. gruodžio 27 d., Nr. I-720., -V.6. www.lrinka.lt 7. www.lb.lt

1 priedas

Vadovavimo įmonei profesionalumo ir vadovų kvalifikacijos lentelė

Rodikliai BalaiLabai gera būklė:Vadovai labai profesionalūs ir kvalifikuoti; aiški įmonės istorija; patikima informacija ir geras strateginis planavimas; tobula finansinė atskaitomybė ir kontrolė; finansinės ataskaitos patvirtintos nepriklausomų auditorių; veikla vykdoma tiksliai pagal gerai parengtą verslo planą, finansinį planą ir finansines prognozes; įmonė gerai organizuota.

1Gera būklė:Vadovai gana profesionalūs ir kvalifikuoti; aiški įmonės istorija; patikima informacija ir patenkinamas strateginis planavimas; pakankama finansinė atskaitomybė ir kontrolė; yra nepriklausomų auditorių patvirtintos finansinės ataskaitos; veikla vykdoma laikantis verslo plano, finansinio plano ir finansinių prognozių; nėra didesnių įmonės organizavimo trūkumų. 2Patenkinama būklė:Vadovų patirtis leidžia patenkinamai vadovauti tokio tipo įmonei; pakankama finansinė atskaitomybė ir kontrolė; nėra nepriklausomo audito išvadų; verslo plano, finansinio plano ir finansinių prognozių dažniausiai nesilaikoma; netikėtai kyla apyvartinio kapitalo poreikis; didesnių įmonės organizavimo trūkumų nėra. 3Nepatenkinama būklė:Vadovų gebėjimas vadovauti įmonei yra abejotinas; finansinė atskaitomybė ir kontrolė nepakankama; nėra gero verslo plano, patenkinamo finansinio plano ar finansinių prognozių. 4Bloga būklė:Vadovai negeba vadovauti tokio tipo įmonei; nėra jokios finansinės atskaitomybės ir kontrolės; negebama valdyti finansų išteklių; nėra jokio verslo plano, finansinio plano ir finansinių prognozių; dideli įmonės organizavimo trūkumai. 5

2 priedas

Veiklos srities perspektyvos ir įmonės konkurencingumo įvertinimo lentelė

Rodikliai BalaiLabai gera būklė:Veiklos sritis perspektyvi; įmonės verslas išgyvena ekonominio pakilimo periodą; nėra jokios konkurencijos; didelė produkto paklausa; dauguma šios ūkio šakos ar sektoriaus įmonių gauna gerą pelną. 1

Gera būklė:Veiklos sritis perspektyvi; įmonės verslui ekonominės sąlygos palankios; konkurencijos lygis padidėjęs, bet nekelia grėsmės įmonės būklei; nėra veiklos sezoniškumo (arba jo įtaka nereikšminga); jautrumas nuosmukiui ūkio šakoje ar kitiems pakitimams veiklos aplinkoje nedidelis. 2Patenkinama būklė:Veiklos sritis dabartiniu metu gana pelninga; įmonės verslui ekonominės sąlygos palankios; produkcija nekonkurencinė; veikla sezoniška; nuosmukis ūkio šakoje ar kiti pakitimai veiklos aplinkoje gali paveikti įmonės būklę. 3Nepatenkinama būklė:Ekonominės sąlygos gauti pelną nepalankios; aukštas konkurencijos lygis; pasenusi technologija; veikla sezoniška ir labai jautri nuosmukiui ūkio šakoje ar pakitimams įmonės veiklos aplinkoje; tokiomis sąlygomis išsilaiko tik gerai valdomos įmonės. 4Bloga būklė:Veiklos sritis neperspektyvi; nėra rinkos produktui; mažai tėra arba nėra jokių galimybių dirgti pelningai. 5