BANKO PASKOLŲ RŪŠYS

TURINYS
ĮŽANGA 3
1. BANKO PASKOLOS ESMĖ, PASKOLŲ KLASIFIKACIJA 4
2. VERSLO IR VARTOTOJŲ BANKO PASKOLŲ TIPAI 7
2.1. Banko paskolos verslui 7
2.2. Banko paskolos gyventojams 10
IŠVADOS 15
LITERATŪRA 16ĮŽANGA
Darbo aktualumas. Bankų vaidmuo rinkos ekonomikoje yra dvejopas. Visų pirma bankai turi garantuoti indėlių saugumą tiems, kurie nori taupyti. Kitas banko uždavinys – suteikti paskolas tiems, kurie nori investuoti. Tuo reiškiasi jų gyvybiškai svarbi funkcija visoje ekonomikoje. Paskolos sudaro verslo firmoms sąlygas apmokėti einamąsias sąskaitas ir atlikti įvairias finansines operacijas. Paskolos vartotojams sudaro sąlygas atskiriems gyventojams bei šeimoms naudotis prekėmis ir paslaugomis iškilus poreikiui, o apmokėti jas ateityje išš būsimo atlyginimo. Taigi bankai ekonomikoje atlieka strateginį vaidmenį.
Todėl yra aktualu nagrinėti banko veiklą, o ypač banko siūlomas paskolų rūšis.
Darbo tikslas – remiantis literatūros analizę, išnagrinėti banko paskolų rūšis.
Darbo uždaviniai:
• išnagrinėti banko paskolų esmę bei klasifikaciją;
• apžvelgti verslo ir vartotojų banko paskolų tipus.
Rašant šį darbą buvo naudotasi mokslinės literatūros, interneto svetainių medžiagos, statistinių duomenų analize, teisės aktų studijavimu.1. BANKO PASKOLOS ESMĖ, PASKOLŲ KLASIFIKACIJA
Skirtingomis formomis ir atliekantys skirtingas funkcijas, bankai egzistavo nuo pat viduramžių. Bankinės paskolos teikė visą reikalingą kapitalą, pradedant pramoninės revoliucijos laikais. Neetgi šiuo metu, kai sekiuritizuotų paskolų instrumentų (obligacijos, kitų formų vertybiniai popieriai) paklausa auga, bankai vis tiek atlieka pagrindinį vaidmenį paskolų gyventojams, mažam ir vidutiniam verslui (o jos sudaro didžiąją dalį kiekvienos valstybės ekonomikoje) teikime.
Šių metų pradžioje Lietuvoje veikiantys komerciniai ba

ankai buvo išdavę 70,073 tūkst. paskolų – 37,3 proc. daugiau nei 2002-ųjų pradžioje (51,018 tūkst.). Lietuvos banko duomenimis, 2003 metų pradžioje bankų išduotų paskolų suma buvo 7,933 mlrd. litų – 22 proc. didesnė nei prieš metus (6,503 mlrd. litų) [11].
Gyventojams metų pradžioje buvo išduota 62,4 tūkst. paskolų, iš viso 1,221 mlrd. litų. Per metus žmonėms išduotų paskolų skaičius išaugo 38,4 proc., o suma – 70,4 procento.
Paskolų nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. litų bendra vertė per metus išaugo 1,9 karto iki 352,762 mln. litų, o nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. litų – 2,1 karto iki 351,1 mln. litų. Mažesnių kaip 20 tūkst. litų paskolų suma pernai padidėjo 41,3 proc. iki 210,2 mln. litų, o nuo 20 tūkst. iki 50 tūkst. litų – 38,2 proc. iki 271,3 mln. litų [11].
Banko paskola apima piniginius santykius, kurioms esant laisvi įmonių, įstaigų, organizacijų finansiniai ištekliai, laisvi gyventojų santaupos kaupiamos banke ir teikiamos juridiniams beei fiziniams asmenims savalaikio grąžintinumo sąlygomis ir taikant palūkanų procentus. Kreditavimo sutartimi bankas (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (RL Civilinis kodeksas, str. 6.881).
Kadangi kreditas grąžinamas su procentiniais pinigais ir terminuotai, tai galima kredituoti tik laikinus poreikius. Laikinas laisvų lėšų kaupimas, jų paskirstymas bei perskirstymas sudaro galimybes lanksčiau ir ekonomiškai tikslingiau naudoti piniginius išteklius.
Paskolų teikimas įmonėms yra svarbiausias bankų vaidmuo finansuojant ve
erslą. Fondai (depozitai), bankų gaunamų iš klientų, daugiausia naudojami finansuoti vartotojų paskolas, verslo paskolas ir paskolas nekilnojamam turtui įsigyti (A. Rutkauskas, 1999, p. 114).
Banko paskolų klasifikacija yra pakankamai įvairi ir priklauso nuo pasirinkto kriterijaus. Paskolos skiriamos pagal skolininko statusą; pagal laikotarpį, kuriam išleidžiama paskola; pagal išleidimo tikslus; pagal pajamų išmokėjimo būdus ir kt. Bankas siūlo įvairias verslo plėtros paskolas: trumpalaikes ir ilgalaikes, taip pat apdraustas ir neapdraustas paskolas. Apdraustų paskolų pavyzdys yra debitorinės paskolos ir paskolos inventoriui įsigyti; neapdraustų paskolų pavyzdžiai – kredito linijos ir automatiškai atsinaujinantys kreditai.
Priklausomai nuo paskolos teikimo termino, dažniausiai nagrinėjamos šios bankų teikiamų paskolų rūšys [5]:
• trumpalaikės paskolos, kurios paprastai yra suteikiamos laikotarpiui iki 1 metų ir dažniausiai skiriamos įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti;
• vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės paskolos, kurios yra suteikiamos verslo investiciniams projektams finansuoti bei verslui plėtoti. Šios paskolos suteikiamos ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui;
• kredito limitai. Tai tokia finansavimo forma, kai bankas skiria verslui tam tikras lėšas, kurios, esant būtinumui, atlaikytų pinigų srauto atoslūgius.
Trumpalaikė paskola teikiama ūkio subjektams jų einamajai veiklai finansuoti pagal sustambintus kreditavimo objektus. Trumpalaikis kreditas leidžia racionaliau ir efektyviau bei operatyviai perskirstyti ir naudoti pinigines lėšas Lietuvos ūkyje, užtikrina produkcijos gamybos ar paslaugų teikimo bei jų realizavimo nepertraukiamumą, ūkio subjektų finansinės padėties pastovumą, skatina apyvartinio kapitalo apyvartumą. Tr
rumpalaikio kredito objektais gali būti apyvart.inio kapitalo elementai, gamybos kaštų elementai, atsargos, gatavi gaminiai kelyje, išsiųsti dokumentai, gamybos kaštai pagal ekonominius elementus, iš jų darbo užmokesčiui mokėti ir kiti objektai.
Priklausomai nuo palūkanų normos, skiriamos šios trumpalaikės banko paskolos rūšys (Cyril Pat Obi, 1998, p. 276-279):
• paskola su paprastosiomis palūkanomis taip pat vadinama paskola su reguliariomis palūkanomis. Tai paskolų rūšis, kai skolininkas grąžina paskolą, o palūkanas moka tiktai suėjus paskolos grąžinimo terminui;
• paskola su palūkanų nuolaida. Gaunant paskolą su palūkanų nuolaida, palūkanas bankas sumažina paskolos naudojimo laikotarpio pradžioje;
• paskola dengiama dalimis kartu su palūkanomis. Užuot paskolą padengus iš karto, bankas gali reikalauti, kad ji būtų dengiama kiekvieną mėnesį. Tokia mėnesinė išmoka susideda iš palūkanų ir pagrindinės skolos. Tačiau šiuo atveju bendras palūkanų kiekis yra suskaičiuotas ir pridėtas prie pagrindinės sumos. Taigi tokiais atvejais kiekvieną mėnesį reikia mokėti ir pagrindinės skolos dalį, ir palūkanas;
• kompensacinio likučio paskola. Kompensacinis likutis – tai privalomas (paprastai nuo 5 iki 20 proc.) paskolos procentas, kurį skolininkas privalo kaip užstatą laikyti depozitinėje sąskaitoje. Kompensacinis likutis gali būti nustatytas kaip absoliutus minimalus likutis arba vidutinis likutis per tam tikrą sulygtą laikotarpį. Vidutiniai kompensaciniai likučiai yra būdingi firmų paskoloms. Jei firma depozitinėje sąskaitoje turi lygį arba didesnį pinigų kiekį negu kompensacinis likutis, jai nebereikia dėti papildomos pi
inigų sumos.
Ilgalaikis kreditas teikiamas juridiniams ir fiziniams asmenims jų ūkinės veiklos ir socialiniam vystymui pagal ilgalaikes investicines programas. Ilgalaikės paskolos teikiamos verslui plėtoti, naujiems įrengimams, technikai ar technologijoms įsigyti, nekilnojamam turtui pirkti, statybos bendrovėms gyvenamiesiems namams statyti.
Pagal tai, kam yra teikiama banko paskola, skiriamos banko paskolos verslui bei banko paskolos gyventojams. Šių paskolų tipus plačiau apžvelgsime sekančiame darbo skyriuje.
Tarptautiniame versle pagal tai, kas yra kredito teikėjas, o kas kredito gavėjas, bankų teikiami kreditai skirstomi į tokias rūšis (G. Startienė, 2002):
• tiekėjo kreditas. Tiekėjo kreditą suteikia eksportuotojui jo šalies bankas (pvz., eksportuotojo bankas). Tarptautiniame prekybiniame sandoryje eksportuotojas yra tiekėjas, nes jis tiekia prekes importuotojui. Būtent ši eksportuotojo savybė akcentuojama, vadinant eksportuotojui suteikiamą banko kreditą tiekėjo kreditu.
• pirkėjo kreditas. Pirkėjo kreditas suteikiamas užsienio importuotojui, bet kreditorius yra eksportuotojo šalies bankas. Pirkėjo kreditu šis kreditas vadinamas, akcentuojant importuotojo, kaip prekių pirkėjo, savybes.
• banko-bankui kreditas. Esant šiai banko kredito rūšiai, eksportuotojo bankas suteikia kreditą importuotojo bankui. Savo ruožtu, importuotojo bankas sudaro analogišką kredito teikimo sutartį su importuotoju.2. VERSLO IR VARTOTOJŲ BANKO PASKOLŲ TIPAI
Praktikoje dažniausiai skirstomi banko paskolos verslui ir vartotojų kreditai. Todėl šiame skyriuje bandoma apžvelgti būtent šių banko paskolų ypatumus.2.1. Banko paskolos verslui
Verslo finansavimas skirstomas į ilgalaikį finansavimą verslo plėtrai ir trumpalaikį finansavimą verslo stabilumui užtikrinti. Žemiau aprašomi labiausiai paplitę banko ilgalaikės ir trumpalaikės paskolų tipai.
Trumpalaikės banko paskola suprantama, kaip verslo stabilumo (trumpalaikio) finansavimo būdas. Daugumos trumpalaikių banko paskolų grąžinimo terminas yra ne ilgesnis kaip vieneri metai. Priklausomai nuo paskolos rūšies, jų palūkanų norma gali būti skirtinga. Bankininkystėje taikomi tokie trumpalaikių paskolų tipai [13]:
• banko paskola apyvartiniam kapitalui papildyti;
• kredito linija;
• overdraftas;
• faktoringas;
• pervedamieji akredityvai.
Banko paskola apyvartiniam kapitalui papildyti – šis apyvartinio kapitalo finansavimo būdas dažniausiai būna pigiausias. Paskolos apyvartiniam kapitalui paprastai teikiamos tik iki vienerių metų laikotarpiui, todėl nustatomos fiksuotos palūkanos. Paprastai trumpalaikės paskolos palūkanų norma būna aukštesnė, negu ilgalaikės paskolos. Paskolai gauti turi būti įkeistas įmonės ar kito asmens turtas, kurio vertė apie 1,5 karto viršija norimos gauti paskolos sumą.
Kredito linija – tai apyvartinio kapitalo finansavimo būdas, kai įmonė, turėdama tam tikrą banko nustatytą skolinimosi limitą, gauna šio limito neviršijančią sumą iš banko tada, kai jai šios sumos prireikia, ir grąžina tada, kai gauna atsiskaitymą už parduotas prekes ar paslaugas. Dažniausiai kredito linija imama tada, kai įmonės kapitalo poreikis labai svyruoja ir papildomo finansavimo įmonei reikia vidutiniškai tik 10 – 20 dienų per mėnesį. Kredito linijoms bankai nustato dvi palūkanų normas: vieną – panaudotai kredito linijos sumai, kitą – nepanaudotai. Metinė palūkanų norma nepanaudotai kredito linijos sumai paprastai siekia apie 1 proc. Vadinasi, įmonė, kai papildomas finansavimas jai nereikalingas, moka tik labai nedidelį mokestį už turimą limitą [13].
Overdraftas – finansavimo forma, kai įmonė gali turėti neigiamą, banko nustatyto limito neviršijantį atsiskaitomosios sąskaitos likutį. Ši apyvartinio kapitalo finansavimo forma yra brangesnė, negu paskola ir kredito linija, tačiau ja patogu naudotis, o sutarties sudarymo procedūros nėra sudėtingos. Paprastai neigiamo sąskaitos likučio buvimo terminas būna ribotas – per sutartyje nustatytą laiką nuo neigiamo likučio atsiradimo dienos įmonė turi jį padengti, priešingu atveju teks mokėti baudas. Gali būti vienkartinis arba daugkartinis overdraftas.
Faktoringas – prekybos finansavimo forma, kai prekių pardavėjas perleidžia faktoringo bendrovei savo teisę į pirkėjo skolą. Faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą (LR Civilinis kodeksas, 6.903 str.).
Prekių pirkėjas faktoringo bendrovei iš karto sumoka nuo 10 iki 30 proc. bendros prekių vertės, o šį mokėjimą gavusi faktoringo bendrovė pardavėjui sumoka nuo 70 iki 90 proc. bendros prekių vertės. Likusią prekių vertės dalį faktoringo bendrovė pardavėjui sumoka tada, kai gauna visą pirkėjo apmokėjimą. Už suteiktą kreditą (pardavėjo gautos ir pirkėjo sumokėtos sumos skirtumą) pardavėjas moka sutartyje su faktoringo bendrove nustatytas palūkanas.
Pervedamieji akredityvai – tai yra atsiskaitymų instrumentas, o ne kreditavimo forma, tačiau jie gali padėti įvykdyti tarptautinę prekybos operaciją, jeigu kliūtis – pardavėjo nepasitikėjimas pirkėju. Dažnai pardavėjai šią problemą bando spręsti reikalaudami išankstinio atsiskaitymo, tačiau yra kitas būdas. Pavyzdžiui, jūsų pirkėjas per savo banką išleidžia pervedamąjį akredityvą į jūsų banką, o jūsų bankas per tiekėjo banką perveda akredityvą jūsų tiekėjui. Tok.iu būdu pirkėjo bankas prisiima įsipareigojimą apmokėti už prekes tuo atveju, jeigu pirkėjas nemokus. Tiekėjas, gavęs akredityvą (atitinkamai ir pirkėjo banko įsipareigojimą), išsiunčia prekes. Gavęs prekes pirkėjas sumoka už jas, ir pardavėjas gauna atsiskaitymą už prekes pagal kontraktą, o jūs – pelną iš prekybos operacijos [13].
Ilgalaikė banko paskola verslui – tai verslo plėtros (ilgalaikio) finansavimo būdas. Trejų – septynerių metų trukmės paskolas verslo plėtrai teikia dauguma šalies komercinių bankų. Tarp bankų reikalavimų ūkio subjektui, norinčiam gauti ilgalaikę paskolą, svarbiausi yra šie du momentai:
1. ūkio subjektas turėtų nuo 20 iki 40 proc. investicinio projekto vertės finansuoti nuosavomis lėšomis;
2. ūkio subjektas turi įkeisti bankui turtą, kurio vertė 1,5 karto didesnė negu norima gauti paskolos suma, arba pateikti bankui kitą paskolos grąžinimo užtikrinimą (garantiją, laidavimą ar kita).
Smulki arba vidutinė įmonė, norinti gauti paskolą verslo plėtrai, bet neturinti pakankamo arba bankui patrauklaus užstato, gali kreiptis į banką dėl paskolos su UAB “Investicijų ir verslo garantijos” garantija suteikimo.
Ilgalaikių paskolų palūkanos dažniausiai būna kintamos. Palūkanų dydis priklauso nuo valiutos, kuria norima skolintis, ir vidutinės šešių mėnesių tarpbankinės skolinimosi šia valiuta palūkanų normos LIBOR.
Kintamos palūkanos apskaičiuojamos kas pusmetį prie atitinkamos valiutos šešių mėnesių LIBOR pridedant paskolos sutartyje užfiksuotą banko maržos dydį. Pavyzdžiui, jeigu paskolos sutartyje nustatyta, kad paskolos palūkanos sieks “LIBOR + 4,5”, o LIBOR paskolos paėmimo dieną siekia 3 proc., tuomet pusę metų mokėsite 7,5 proc. metines palūkanas, kitą pusmetį palūkanos bus pakeistos tiek, kiek pasikeis LIBOR. Paskolų litais palūkanos dažniausiai nustatomos prie vidutinės šešių mėnesių tarpbankinės skolinimosi litais palūkanų normos VILIBOR pridedant nustatytą banko maržą.
Smulkios ir vidutinės įmonės gali kreiptis į bankus dėl lengvatinės paskolos suteikimo. Lengvatines paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui komerciniai bankai teikia dažniausiai iš Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, PHARE programos, įvairių užsienio investicinių bendrovių lėšų. Šios paskolos paprastai būna patrauklesnės dėl mažesnių palūkanų arba ilgesnio (pavyzdžiui, iki dviejų metų) grąžinimo atidėjimo. Lengvatines paskolas teikia Vilniaus bankas, Šiaulių bankas, Ūkio bankas, Hansabankas, Lietuvos žemės ūkio bankas, “Sampo” bankas.
Kai kurie bankai teikia vadinamuosius mikrokreditus – mažas paskolas. Pavyzdžiui, iki 30 tūkst. eurų dydžio paskolas įmonėms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 20 žmonių, teikia Šiaulių bankas. Neseniai apie smulkiųjų mikrokreditavimą prabilo ir “Sampo” bankas. Šis bankas smulkioms ir vidutinėms įmonėms lengvatinėmis sąlygomis siūlys iki šimto tūkstančių litų dydžio paskolas [7].
Lizingas – taip pat labai paplitusi verslo ilgalaikio finansavimo forma. Lizingas skirstomas į finansinį lizingą ir veiklos lizingą. Finansinis lizingas nuo veiklos lizingo skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju lizingo sutarties terminui pasibaigus išperkamas turtas pereina lizingo gavėjo nuosavybėn, o antruoju atveju lieka lizingo bendrovės nuosavybėje. Norėdamas pasinaudoti lizingo paslauga, ūkio subjektas turi nuo 15 iki 30 proc. perkamo turto vertės sumokėti nuosavomis lėšomis.
Už naudojimąsi lizingo paslauga ūkio subjektas moka pastovias arba kintamas palūkanas, kurios paprastai būna kiek aukštesnės negu paskolų palūkanos. Nereikėtų painioti lizingo palūkanų ir lizingo būdu perkamo turto vidutinio metinio pabrangimo normos. Vidutinis metinis pabrangimas skaičiuojamas visą procentais išreikštą turto pabrangimą per lizingo sutarties galiojimą padalinus iš lizingo sutarties galiojimo metų skaičiaus. Tuo tarpu metinės palūkanos apskaičiuojamos ne nuo visos lizingo būdu perkamo turto vertės, o tik nuo likusios neišpirktos palūkanų apskaičiavimo dieną turto vertės. Todėl vidutinio metinio pabrangimo. norma būna žymiai mažesnė, negu metinių palūkanų norma.
Dauguma Lietuvos lizingo bendrovių siūlo atgalinio lizingo paslaugą. Šios paslaugos esmė – bankas gali nupirkti iš įmonės jos turtą ir jai pačiai parduoti tą turtą lizingo būdu. Tokie sandoriai paprastai sudaromi ūkio subjektams siekiant panaudoti ilgalaikiame turte įšaldytas lėšas. Šių sandorių atveju palūkanos paprastai būna truputį aukštesnės, o nuosavo įnašo dalis didesnė, negu paprastų lizingo sandorių atveju [7].2.2. Banko paskolos gyventojams
Skiriamos tokios banko paskolos teikiamos Lietuvos Respublikos gyventojams [8]:
• vartojimo prekių paskolos;
• vartojamasis lizingas;
• vartojamasis faktoringas;
• kredito kortelės.
Vartojamoji paskola – tai banko paskola fiziniam asmeniui, skirta įsigyti vartojimo prekių, remontui ir panašioms reikmėms. Vartojamųjų paskolų grąžinimui garantuoti paprastai nereikia užstatyti kito savo turto, užtenka laidavimų. Vartojamąją paskolą gali gauti kiekvienas pilnametis LR pilietis, gaunantis pakankamai pajamų, kurio darbovietė jo atlyginimą perveda į banko einamąją ar kortelės sąskaitą. Vartojimo kreditas nesuteikiamas verslui, vertybinių popierių, nekilnojamojo turto įsigijimui, statybai, skolų dengimui [8].
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) (RL Civilinis kodeksas, str. 6.886):
1. kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu;
2. kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą.
Vartojamoji paskola, priklausomai nuo skolininko poreikių ir galimybių ją grąžinti, gali būti nuo 1000 iki 20000 litų. Vartojamosios paskolos gali būti išduotos terminui nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Terminas priklauso nuo skolininko poreikių ir jo galimybių grąžinti paskolą. Vartojamąsias paskolas galima imti litais, JAV doleriais ir eurais [12].
Vartojamųjų paskolų palūkanos nustatomos išduodant paskolą visam sutarties galiojimo laikotarpiui – yra fiksuotos. Vartojamųjų paskolų palūkanų norma skirtingomis valiutomis skiriasi. Šiuo metu vartojamųjų paskolų litais palūkanų norma yra nuo 12 iki 14 proc., priklausomai nuo banko; paskolų JAV doleriais ir eurais – nuo 10 iki 14 proc. metų palūkanų.
Norint gauti vartojamąją paskolą, reikia turėti banke sąskaitą ir pervedinėti į ją atlyginimą, gauti pakankamai pajamų, kad užtektų kas mėnesį įmokėti paskolos dalis bei susikaupusias palūkanas bei liktų šeimos pragyvenimui (atėmus iš šeimos pajamų įmokas bankui, turi likti ne mažiau kaip 1 MGL kiekvienam šeimos nariui). Taip pat norint gauti vartojamąją paskolą būtina bankui pateikti kito fizinio, juridinio asmens ar darbdavio laidavimą, priklausomai nuo paskolos dydžio, termino, sutuoktinio sutikimą imti tokią paskolą. Kai kurie bankai reikalauja net gyvybės draudimo. Vartojamoji paskola išduodama per kelias dienas, pristačius reikiamus dokumentus ir banko darbuotojui priėmus sprendimą, išduoti paskolą ar ne.
Ši paskola taip pat turi savų pranašumų bei trūkumų [1].
Pagrindiniai pranašumai. Vienas didžiausių pranašumų – trumpas paskolos įforminimo laikas. Sprendimas išduoti paskolą priimamas per kelias dienas, o paskola išduodama tą pačią dieną pasirašius sutartį. Dar vienas vartotojiškos paskolos pranašumas (būtent dėl to ji dažnai pasirenkama) yra tas, kad bankas, priešingai nei suteikdamas paskolą būsto remontui, nereikalauja parodyti, kur paskolos gavėjas išleidžia gautus pinigus.
Imant vartotojišką paskolą didžiuosiuose Lietuvos bankuose, nereikia drausti gyvybės (tik „Hansa-LTB” bankas reikalauja draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, jei paskola imama ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui) bei įkeisti, vadinasi, ir drausti, turto. Daugelis bankų nereikalauja įkeisti turtą, tačiau yra ir išimčių.
Nestandartinės galimybės. Lietuvos žemės ūkio bei “Kredyt” bankų vartotojiškų paskolų išdavimo sąlygos iš tiesų skiriasi nuo standartinių, taikomų kituose pagrindiniuose Lietuvos bankuose. Lietuvos žemės ūkio bankas, prailginęs maksimalų vartotojiškos paskolos laikotarpį iki penkerių metų, padidino ir galimą maksimalią tokios paskolos sumą iki 50 tūkst. litų (kitur standartinė suma – 20 tūkst. litų). Tiems, kurie nenori arba negali bankui deklaruoti išleidžiamų pinigų, taip pat galintiems paskolą išsimokėti per gana trumpą laikotarpį, šis variantas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visai patrauklus. Tačiau, jei gautus pinigus planuojama išleisti bū.sto remontui, pasinaudoti LŽŪB siūloma vartotojiška paskola bus neįmanoma, nes bankas reikalauja įkeisti kilnojamąjį turtą. Bankas negali kaip užstato priimti statybinių medžiagų ar statybos darbų (kaip tik tam ir būtų panaudojami pinigai), be to, šis bankas kelia didžiausius reikalavimus paskolą imančių asmenų pajamoms: asmuo gali pretenduoti į paskolą tik tuo atveju, jei kas mėnesį jam lieka 1000 litų grynųjų pajamų (tuo tarpu kituose bankuose reikalaujama maždaug 600–800 litų). Toks reikalavimas atbaido potencialius mažesnes pajamas gaunančius klientus [1].
Savo ruožtu “Kredyt” bankas suteikdamas vartotojišką paskolą taip pat taiko nestandartines sąlygas. Šiame banke vartotojiškos paskolos išdavimo sąlygos praktiškai nesiskiria nuo paskolos būsto remontui išdavimo sąlygų. Čia vartotojiška paskola išduodama penkeriems metams, maksimali paskolos suma neribojama (ji priklauso tik nuo paskolą imančio asmens pajamų). Reikalaujama įkeisti bei apdrausti nekilnojamąjį turtą. Nežymiai skiriasi reikalavimai pajamoms bei palūkanų normos. Paskolos gavėjas neprivalo įrodyti, kur bus išleidžiami imami pinigai. Variantas, rodos, idealus, tačiau vėlgi netinka tiems, kurie paėmę remontui ganėtinai didelę pinigų sumą negalės mokėti didelių mėnesinių įmokų.
Trūkumai. Susižavėjusiems galimybe pasinaudoti vartotojiška paskola, reikėtų žinoti ir jos trūkumus. Visų pirma, paskolos grąžinimo terminas yra labai trumpas. Dažniausiai jis trunka tik dvejus metus, todėl mėnesinės įmokos už paskolą yra didelės. Antra, vartotojiškoms paskoloms taikomos daug didesnės palūkanų normos (vidutiniškai skirtumas tarp paskolos būsto remontui ir vartotojiškos paskolos palūkanų normų gali siekti net 5 punktus) ir tik nedaugelyje bankų yra kitaip. Trečia, ribojama maksimali galima paskolos suma – daugumoje bankų ji siekia tik 20 tūkst. litų [1].
Vartojamasis lizingas – tai plačiai vartojamų prekių įsigijimo finansavimo metodas, kai lizingo bendrovė nuperka atitinkamą prekę, leidžia ja naudotis skolininkui, kuris moka įmokas lizingo bendrovei, kol sumoka už prekę ir susikaupusias palūkanas. Įsigyti prekių vartojamojo lizingo būdu gali kiekvienas pilnametis LR pilietis, turintis nuolatinį darbą ir gaunantis pakankamai pajamų [12].
Vartojamojo lizingo būdu galima įsigyti prekių, kurių vertė yra nuo 500 iki 35000 litų. Kai norima įsigyti didesnės vertės prekių, gali būti reikalaujama pateikti kito fizinio asmens laidavimą. Vartojimo lizingo sutartys gali būti sudaromos laikotarpiui nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Terminas priklauso nuo norimos įsigyti prekės kainos ir skolininko galimybių sumokėti įmokas. Vartojamojo lizingo sutartys pasirašomos litais.
Vartojamojo lizingo būdu galima įsigyti įvairaus pobūdžio vartojimo prekių, pavyzdžiui, kompiuterių, biuro technikos, vaizdo ir garso aparatūros, buitinės technikos, baldų ir kitų interjero daiktų, apsaugos įrangos ir pan.
Norint įsigyti plačiai vartojamą prekę lizingo būdu, reikia turėti nuolatinį darbą, gauti pakankamai pajamų, kad užtektų kas mėnesį įmokėti paskolos dalis ir susikaupusias palūkanas bei liktų šeimos pragyvenimui. Kai kurios lizingo bendrovės reikalauja, kad skolininkas įneštų pradinę įmoką, kuri turi būti ne mažesnė nei 15 proc. prekės vertės. Galimybė pasirašyti su asmeniu lizingo sutartį vartojimo prekei įsigyti išnagrinėjama labai greitai ir pateikiamas atsakymas. Jeigu bendrovė sutinka finansuoti, tai skolininkas iš karto gali naudotis norima įsigyti preke. Kai kuriais atvejais net nereikia važiuoti į lizingo bendrovės biurą – lizingo sutartys gali būti pasirašomos iš karto parduotuvėje. Įsigyti prekių vartojamojo lizingo būdu galima ne kiekvienoje parduotuvėje, o tik tose, kurios yra sudariusios sutartis su lizingo bendrovėmis. Šių parduotuvių sąrašus galima lengvai surasti atitinkamų lizingo bendrovių interneto puslapiuose.
Vartojamasis faktoringas – tai plačiai vartojamų prekių įsigijimo finansavimo metodas, kai lizingo bendrovė perima iš prekę pardavusios įmonės skolą pirkėjo, kuris moka įmok.as lizingo bendrovei, kol sumoka už prekę bei susikaupusias palūkanas. Tai naujas vartojimo prekių įsigijimo finansavimo būdas, dar neturintis tradicijų Lietuvoje. Šias paslaugas teikia kol kas tik viena bendrovė – UAB “Hanza lizingas” [12].
Įsigyti prekių vartojamojo faktoringo būdu gali kiekvienas pilnametis LR pilietis, turintis nuolatinį darbą ir gaunantis pakankamai pajamų. Vartojamojo faktoringo sutartys gali būti sudaromos laikotarpiui iki 2 metų. Terminas priklauso nuo norimos įsigyti prekės kainos ir skolininko galimybių sumokėti įmokas. Vartojamojo faktoringo sutartys pasirašomos litais.
Vartojamojo faktoringo būdu galima įsigyti įvairaus pobūdžio vartojimo prekių, pavyzdžiui, kompiuterių, biuro technikos, vaizdo ir garso aparatūros, buitinės technikos, baldų ir kitų interjero daiktų, apsaugos įrangos ir pan.
Norint įsigyti plačiai vartojamą prekę vartojamojo faktoringo būdu, reikia turėti nuolatinį darbą, gauti pakankamai pajamų, kad užtektų kas mėnesį įmokėti paskolos dalis bei susikaupusias palūkanas ir liktų šeimos pragyvenimui. Skolininkas turi įnešti pradinę įmoką, kuri turi būti ne mažesnė nei 15 proc. prekės vertės.
Paskolos per kredito korteles – tai galimybė, banke įsigijus kredito kortelę, pinigų ja mokant išleisti daugiau nei buvo kortelės sąskaitoje. Iki mėnesio pabaigos kreditas turi būti padengtas kortelės turėtojo pajamomis [12].
Lietuvos bankai platina dviejų pagrindinių rūšių kredito korteles – “EuroCard/MasterCard” ir “VISA”. Taip pat galima įsigyti šių kortelių tipų “Gold” atmainą, kuri kainuoja brangiau, bet turi tam tikrų privalumų. Paprastai visos tarptautinės kredito kortelės Lietuvos bankuose atidaromos su JAV dolerių sąskaita, tik labai retais atvejais galima atidaryti kredito kortelę su litų sąskaita. Šiomis kortelėmis galima atsiskaityti visame pasaulyje. Kaip minėta, su kredito kortele galima pirkti prekių už didesnę sumą nei yra kortelės sąskaitoje tuo momentu, tačiau iki mėnesio pabaigos šią skolą bankui reikia grąžinti, t.y. į kortelės sąskaitą įnešti sumą, kuri padengs įsiskolinimą. Bankai nustato limitą, iki kurio galima skolintis su kredito kortele. Lietuvos bankuose šis limitas yra apie 2000 JAV dolerių. Kredito kortelių “Gold” atmainoms limitas yra iki 10000 JAV dolerių.
Įsigyjant kredito kortelę reikia įnešti pradinį įnašą į sąskaitą – apie 200 – 500 JAV dolerių (“Gold” atmainos kortelėms jis didesnis – nuo 500 iki 1000 JAV dolerių). Kai kurie bankai skolinimosi per kredito kortelę galimybę apsvarsto atskirai, individualiai ir suteikę kredito limitą ima 100 litų administracinį mokestį. Nereikia pamiršti, kad pinigų gryninimo operacijos apmokestinamos mokesčiais – kredito kortelėms – apie 1 – 2 proc. išgrynintos sumos. Atsiskaitant parduotuvėse, restoranuose ir pan., kortelės savininkui papildomi mokesčiai nenuskaičiuojami.
Kredito kortelės sąskaitoje atsiradus įsiskolinimui, bankas skaičiuoja palūkanas už įsiskolintą sumą. Palūkanų dydis skiriasi priklausomai nuo banko ir kortelės atmainos. Paprastoms kredito kortelėms taikomos 12 – 16 proc. metų palūkanos už įsiskolinimą kredito limito ribose. Viršijus kredito limitą bankai paprastai skaičiuoja dvigubai didesnes palūkanas už įsiskolinimo sumą – nuo 30 iki 36 procentų. “Gold” atmainos kortelėms palūkanų norma šiek tiek mažesnė.
Ilgalaikės būsto paskolos gyventojams paprastai skirstomos į [1]:
• ilgalaikę paskolą butui, kurią gali imti Lietuvos Respublikos pilietis (arba asmuo, turintis leidimą gyventi Lietuvoje), sulaukęs 21 metų, kuriam paskolos termino pasibaigimo momentu nebus daugiau nei 65 metai. Be to, tokią paskolą gali gauti tik asmuo, turintis pakankamai pajamų ne tik grąžinti dalimis paskolą ir kas mėnesį mokėti palūkanas, bet ir kasdienėms pragyvenimo išlaidoms. Tai labai priklauso nuo paskolos dydžio ir termino, žinoma, ir nuo asmens pajamų.
• ilgalaikę paskolą butui statyti, kurią gali imti asmuo, atitinkantis tokius pačius reikalavimus kaip ir imantis paskolą butui pirkti.
• paskolą namui pirkti arba pask.olą namui statyti;
• paskolą būsto remontui. Paskolos būsto remontui gavimo sąlygos nuo kitų rūšių komercinių kreditų (būsto pirkimui, statybai ar rekonstrukcijai) gavimo sąlygų iš principo skiriasi nežymiai. Šios paskolos esmė ta, kad paskolos gavėjas, pateikdamas oficialius dokumentus (sąskaitas-faktūras, čekius ir pan.) bankui, turi parodyti, kur išleido gautus pinigus. Tokio pinigų panaudojimo įrodymo reikalauja beveik visi bankai. Jeigu jau spėjote išsigąsti, supratę, jog paėmę tokią paskolą iš banko nesugebėsite įrodyti visų tų išlaidų tikslingumo (pvz., neįmanoma įrodyti išlaidų už samdomų neoficialiai dirbančių statybininkų darbą), galite nusiraminti. Kiekvienas bankas gana skirtingai traktuoja reikalavimą įrodyti pinigų išleidimo tikslingumą. Vieniems bankams turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kam buvo panaudota visa paskolos suma, kiti reikalauja tik 80% ar 50% visos sumos išleidimo įrodymo oficialiais dokumentais. Likusi išleista sumos dalis gali būti pagrįsta paskolos gavėjo surašytu išlaidų sąrašu, patvirtintu jo parašu. Vienintelis Vilniaus bankas šiuo metu suteikia paskolą būsto remontui ir nereikalauja įrodyti, kam buvo išleisti paskolinti pinigai.IŠVADOS
Apibendrinant, svarbu padaryti tokias išvadas:
1. Banko paskola apima piniginius santykius, kurioms esant laisvi įmonių, įstaigų, organizacijų finansiniai ištekliai, laisvi gyventojų santaupos kaupiamos banke ir teikiamos juridiniams bei fiziniams asmenims savalaikio grąžintinumo sąlygomis ir taikant palūkanų procentus. Paskolų teikimas įmonėms yra svarbiausias bankų vaidmuo finansuojant verslą. Fondai (depozitai), bankų gaunamų iš klientų, daugiausia naudojami finansuoti vartotojų paskolas, verslo paskolas ir paskolas nekilnojamam turtui įsigyti. Banko paskolų klasifikacija yra pakankamai įvairi ir priklauso nuo pasirinkto kriterijaus. Paskolos skiriamos pagal skolininko statusą; pagal laikotarpį, kuriam išleidžiama paskola; pagal išleidimo tikslus; pagal pajamų išmokėjimo būdus ir kt.
2. Praktikoje dažniausiai skirstomi banko paskolos verslui ir vartotojų kreditai. Verslo finansavimas skirstomas į ilgalaikį finansavimą verslo plėtrai ir trumpalaikį finansavimą verslo stabilumui užtikrinti. Bankininkystėje taikomi tokie trumpalaikių paskolų tipai: banko paskola apyvartiniam kapitalui papildyti, kredito linija, overdraftas, faktoringas, pervedamieji akredityvai. Norinčiam gauti ilgalaikę paskolą, svarbiausi yra šie du momentai: ūkio subjektas turėtų nuo 20 iki 40 proc. investicinio projekto vertės finansuoti nuosavomis lėšomis; ūkio subjektas turi įkeisti bankui turtą, kurio vertė 1,5 karto didesnė negu norima gauti paskolos suma, arba pateikti bankui kitą paskolos grąžinimo užtikrinimą (garantiją, laidavimą ar kita). Skiriamos tokios banko paskolos teikiamos gyventojams: vartojimo prekių paskolos, vartojamasis lizingas, vartojamasis faktoringas, kredito kortelės.LITERATŪRA
1. Būsto remontas – ką gali pasiūlyti bankai? [žiūrėta 2003 04 22]. Prieiga per internetą:
2. Cyril Pat Obi Verslo finansų pagrindai – Kaunas: Technologija, 1998.- 299 р. – ISBN 9986-13-605-9
3. Kredito kortelės [žiūrėta 2003 04 22]. Prieiga per internetą:
4. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 Vilnius
5. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra [žiūrėta 2003 04 25]. Prieiga per internetą:
6. Martinkus B., Žilinskas V. Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai.- Kaunas: Technologija, 1996, p. 261, ISBN 9986-13-432-3
7. Paramos smulkiajam verslui programos [žiūrėta 2003 04 22]. Prieiga per internetą:
8. PASLAUGOS PRIVATIEMS ASMENIMS [žiūrėta 2003 04 22]. Prieiga per internetą:
9. Rutkauskas A. Pelno inžinerija.- Kaunas: Technologija, 1999, p. 251, ISBN 9986-13-395-4
10. Startienė G. Tarptautinės prekybos finansavimas. Rizika, mokėjimai, kreditavimas.- Kaunas: Technologija, 2002, p. 318. ISBN 9955-09-165-7
11. Straipsnis “Išduotų paskolų pernai padaugėjo 37 proc.” [žiūrėta 2003 04 22]. Prieiga per internetą:
12. Vartojimo prekių paskolos [žiūrėta 2003 04 22]. Prieiga per internetą:
13. Verslo finansavimo būdai [žiūrėta 2003 04 22]. Prieiga per internetą:

Leave a Comment