Banko marketingo aplinkos analizė

TURINIS

Įvadas.
1. Marketingo kryptys.
2. Marketingo aplinka.
3. Pasirinktos verslo įmonės marketingo įmonės įvertinimas.
3.3 Apibūdinkite pasirinktos įmonės statusą, jos gaminamą produktą ar teikiamą paslaugą, asortimentą.
3. Banko „Snoras“makroaplinkos analizė,
4. Banko „Snoras“ mikroaplinkos analizė. Įvertinimas
5. Įmonės SWOT analizė.
6. Išvados.
7. Literatūros sąrašas

ĮVADAS
Marketingas – bankų organizavimo ie valdymo sistema,kuri orientuoja visą veiklą į rinkoje vykstančius procesus.
Šiuo atvėju marketingas yra mastymo būdas, veiklos filosofija, orientuota į rinką ir skirta jos poreikiams tenkinti.Remiantis marketingo koncepcija, visa banko veikla orientuojama į paslaugų teikimą. Tai aktyvi strateginio valdymo koncepcija, paremta visapusiškais rinkos tyrinėjimais, jos įtakų bankui nustatymu. Jis auksčiausia forma yra marketingas.Marketingui būdinga:
– orientacija į rinką , kai priimant kiekvieną sprendimą žiūrima, kokią įtaką tam turi ar turės rinka.Pagrindiniai saveikaujantys objektai: bankai,klientai,indėlininkai, rinkos konjuktųūra, paslaugų charakteristika;
– situacijos valdymas, kai sprendimas yra sąlygojamas ne tvirtai nusistovėjusių sąlygų, bet rinkoje besikeičiančios situacijos.Situacijos valdymui būdingas didelis variantiškumas ir dinamizmas;
– nepertraukiams, aktyvus informacijos rinkimas, atnaujinimas ir apdorojimas;
– aktyvaus poveikio strategija, paremta ne tik pasyviu rinkos tyrimu, bet ir aktyviu jos keitimu, naudojant reklamą, kontroliuojant tam tikrus jos sritis-fragmentus, veikiant vyriausybę;
– banko veiklos sėkmės vertinimas pelnu, formuojamu ne tik vidiniu, bet ir išorinių veiksmų;
– ilgalaikės komercinės seekmės, lyderio pozicijų siekimas.
Marketingas apima ir aprūpinimą, ir pardavimus, kadangi tai to paties proceso priešingybės: indėlininkui – pardavimas, bankui – pirkimas, o kredituojant – atvirksčiai. Konkurencinėje rinkoje akcentuojamas aktyvus paslaugų (pardavimų) pobūdis, todėl akcentuojami pardavimu marketingo aspektai.
Žemiau pateiktame paveiksle parodytos pagrindinės marketingo kryptys.Visos ma

arketingo pavaizduotos sudėtinės dalys glaudžiai susijusios, tačiau kiekvieną jų galima nagrinėti atskirai.

MARKETINGO KRYPTYS

Bankininkystės srityje ankstesniais periodais marketingo poreikis buvo nedidelis. Tik 7 – jo dešintmečio pabaigoje situacija iš esmės pasikeitė. Rinkos liberalizavimas, internacionalizavimas susijęs su labai didele konkurencija, naujų paslaugų pasiūla, todėl šiandien bankų vadovybė labai suenteresuota marketingu – naujų klientų ir vartojimo rinkų paieška.

Tai kiekvienoje įmonėje tapo besitęsiančiu procesu. Tam, kad sėkmingai veikti toliau ir nustatyti orientaciją į ateitį reikia įvertinti esamą padėtį. Taip ir šiuo, AB bankas „Snoras“ atveju reikia atlikti esamos rinkos tyrimą.Tam mes ir pasinaudosim marketingo aplinkos tyrimu.

MARKETINGO APLINKA
Marketingo aplinkos, marketingo komplekso ir vartotojo ryšį vaizduoja ši chema:

Marketingo aplinka – tai visuma už įmonės ribų veikiančių iegų, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką įmonės veiklai, jos marketingo sprendimams .Marketingo sprendimams svarbios applinkos sąlygos skirstomos į bendrąsias (makroaplinka) ir specifines (mikroaplinka).

Bankų marketingas – specifinis marketingas , besiskiriantis , sakykim, nuo pramonės marketingo, kadangi specifiniai patys paslaugų ir produktų ypatumai:
1. Bankų paslaugos yra gana abstrakčios.
2. Skirtingai nuo kitų paslaugų, kur yra dažniausiai pateikiamas produktas, bankose įvairiomis formomis pateikiami pinigai.
3. Kiekvienai paslaugų formai yra būdingas sandorio elementas.
4. Kiekviena paslaugų forma yra susijusi su trumpesniu ar ilgesniu laiku.
Marketingo valdymo problemų sprendimui reikalingos informacijos paieška, rinkimas, apdorojimas, analizė leis: įvertinti situaciją, numatyti galimus pokyčius, apibrėžti naujus tikslus, parengti strategijas, suformuoti marketingo priemones. AB ba

anko „Snoras“ kaip tyrimo objekto panaudoti aplinkos ir įmonės analizės sritis, tam, kad būtų išspręstas uždavinys – suformuota marketingo tyrimo problemai išspęsti. Atlikti visą marketingo tyrimo procesą pasirinkta aprašomuoju tyrimo plano tipu, turint informacijos iš antrinių tyrimų šaltinio.
Atlikus AB banko „Snoras“ marketingo tyrimą pateikiamas konkretus darbo rezultatas: parengtas marketingo planas, kuris įvertina esamą situaciją rinkoje ir pateikimas perspektyvus pasiūlymas banko produktų ir paslaugų pardavimui didinti ne tik išlaikant pastovius klientus, bet pritraukiantnaujus – kitų bankų klientus.

1.Pasirinktos verslo įmonės marketingo komplekso įvertinimas:

1.1 Apibudinkite pasirinktos įmonės statusą,jos gaminamą produktą ar teikiamą paslaugą, asortimentą. Trumpai pagrįskite savo pasirinkimą.
Kiekvienam leista pasirinkti marketingo tyrimui atlikti verslo įmonę.
Įmonė – yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas,įsteigtas įstatymų numatyta tvarka, tam tikrai ūkinei komercinei veiklai. Įmonę sudaro medžiagų daiktinių, finansinių ir materialinių aktyvų jos teisių ir pareigų kompleksas.
Šiame darbe nagrinėjama konkreti įmonė yra AB bankas „Snoras“.

Bankas „Snoras“, įkurtas 1991 gruodžio 3 ., o 1992 m. kovo 17 d.įregistruotas banko statusas, jis yra ketvirtasis pagal dydį Lietuvos bankas, turintis didžiausią ir moderniausią teritorinį klientų aptarnavimo tinklą – 205 mini banku ir klientų aptarnavimo sales visoje Lietuvoje. 1993 05 11 įregistruotas banko Vilniaus filialas, kuri 1996 metais tapo centirine būstine. 1995 metai sbankas perregistruotas į AB banką „Snoras“
1998 07 10 įregistruota banko dukterinė įmonė „Snoro garansa“, o 1999 04 30 antra dukterinė įmonė – „Snoro lizingas“.
Banko išskirtinumas yra orientacija į mažmeninę bankininkystę ir lyderio po

ozicijos daugelyje jos sričių. Bankas „Snoras“ laikomas vienu iš sparčiausiai augančių Vidurio ir Rytų Europos bankų: žurnalo „The Banker“ reitinge jis įrašytas dešimtuoju ir 25 sparčiausiai augančių šio regiono bankų. Pagal dydį „Snoras“ yra 78-is šio Europos regiono bankas.
Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ 2003 metų gruodžio 23 dieną padidino banko „Snoras“ individualų reitingą iki D su stabilia perspektyva bei pakėlė palaikymo reitingą iki 4, o taip pat patvirtino jau anksčiau suteiktus ilgalaikių įsipareigojimų reitingą BB- sus stabilia perspektyva ir trumpalaikių įsipareigojimų reitingą B. Bankas „Snoras“ yra tarptautinės bankų grupės „Konversgrupė“ narys. Bankas turi daugiau kaip pusę milijonų klientų ir kasdien atlieka vidutiniškai 125 tūkstančius bankinių operacijų savo klientų aptarnavimo tinkle.
Banko veiklą atspindi šūkis „Mano artimas bankas“, kadangi turi nuosavą unikalų tinklą, tai analogų neturintys nei Rytų Europoje nei Lietuvoje banko padaliniai – minibankai, juose dirba vienas arba du darbuotojai, o atliekamos visos bankinės operacijos.
2003.10.24 Lietuvos bankas (LB) davė sutikimą asmenų grupei, kurią sudaro Rusijos uždaroji akcinė bendrovė “Konversbank” ir Liuksemburgo akcinė bendrovė “Incorion Investment Holding Company”, valdyti kvalifikuotą banko “Snoras” įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį tiek, kad “Snoras” taptų jos kontroliuojama.
Lietuvos banko valdyba nusprendė, jog šis leidimas įsigalios uždarajai akcinei bendrovei “Konversbank” gavus Rusijos centrinio banko leidimą investuoti į banko “Snoras” akcinį kapitalą.
Taigi, tai įmonė yr
ra juridinio asmens teises turinčios ribotos civilinės atsakomybės, kurios kapitalas padalytas į akcijas.
Akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir nustatyta tvarka patvirtinti bei įregistruoti atskiros akcinės bendrovės įstatai.
AB bankas „Snoras“ teikia visas bankininkystės paslaugas ir pagrindinį dėmesį skiria ilgalaikiams ryšiams su klientais. Šių tikslų siekia gerindamas privačių bei verslo klientų aptarnavimo kokybę, modernizuodamas naudojamą bei diegdamas naujas technologijas. Paslaugos (angl. services) – tai kokia nors nemateriali ekonomikos veikla, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai prisideda prie žmonių poreikių tenkinimo; tai pardavimo objektu laikoma veikla, kuri gali suteikti naudą, malonumą,patenkinti poreikius.
Banko teikiamos paslaugos:
Indėliai (ne/terminuoti, terminuoti kaupiamieji)) bei sąskaitos, mokėjimo kortelės, kreditai (būsto, vartojamieji, ilgalaikiai, trumpalaikiai), savitarnos seifai, čekiai, akredityvai, dokumentiniai inkaso, sąlyginis mokėjimas, vekseliai: vekseliai užsienio valiuta, vekseliai, pagal kuriuos mokama Lietuvoje (litais), tarptautiniai ir vietiniai pinigų pervedimai, investiciniai fondai, vertybiniai popieriai, valiutos keitimas, vertybių pervežimas, faktoringas, IB Internetas, tiesioginis debetas, kasos operacijos, GSM bankas.

Dukterinės banko įmonės: UAB „Snoro lizingas“, UAB “Verslo vizija” ir UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“

BANKO „SNORAS“ MAKROAPLINKOS ANALIZĖ

Išanalizuokime AB Banko ‚Snoras“ makroaplinką. Kaip minėjome, makro aplinka – tai ekonominė, socialinė – kultūrinė, politinė – teisinė, mokslinė – technologinė bei gamtinė aplinka.
Paanalizuokime, kai veikia mūsų tyrimo objektą ekonominė aplinka.
Ekonominė aplinka marketingo kompleksą daugiausia veikia per perkamosios galios svyravimą. Perkamoji (mūsų atveju – vartotojų) galia labiausiai priklauso nuo šių faktorių:
1. Vartotojų pajamų lygio.
2. Kaupimo lygio.
3. Prekių kainų lygio.
4. Kredito gavimo galimybių
5. Šalies bendrojo vidaus produkto.

Marketingo komplekso požiūriu reikšmingiausi šie ekonomikos reiškiniai:

1. Vystymosi cikliškumas.
2. Infliacija.
3. Nedarbas.

Ekonominis vystymasis vyksta ciklais, iš kurių kiekviename išskiriamos keturios fazės: krizė, depresija, pagyvėjimas ir pakilimas.

Kiekvienoje fazėje vartotojų elgesys yra skirtingas, todėl skirtinga turi būti ir marketingo veikla. Planuojant marketingo veiksmus, labai svarbu teisingai nustatyti, kokioje fazėje yra ekonomika ir kokios situacijos vystymosi perspektyvos. Didžiausias noras pirkti esti ekonomikos pakilimo fazėje. Kitose fazėse, ypač smukimo, pirkėjai linkę atsisakyti ne ypač būtiniausių pirkinių. Jie jaučiasi nesaugiai, todėl stengiasi taupyti.
Išnagrinėkime AB banko ‚Snoras“veiklą ir rodikliu skirtingais periodais, pažiūrėkime kaip atsilipeia ekonominiai, teisiniai ir politiniai įvykiai banko veikloje.
Ekonominė aplinka – tai marketingo mikroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais bei tendencijomis, kurie daro įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams.
Bankų veiklos sekmė nemažai priklauso nuo ekonimonės situacijos. Didelė infliacija, kapitalo trūkumas, aukštas spekuliacijos , šešėlonės ekonomikos lygis lemia aukštus kredito palūkanų kreditų palūkanų normas ir apriboja kreditais naudojančiūsi klientų ratą. Esant tokiai situacijai , praktiškai nekredituojamos ilgalaikės investicijos. Gyventojų nuskurdimas riboja galimybes taupyti ir mažina bankų finansinį pajėgumą.Kita vertus svarbu suvikti bankų vaidmenį intensyvinant ekonominius ir socialinius procesus.
Paimkime periodą”nuo 1997, kai Rusijos bei Petryčių krizės sukrėtė viso pasaulio finansų sistemą. Lietuvoje 1997 metais sumažėjus transporto, statybų, medžio gaminių eksportui – bankrutavus įmonėms, padidėjo nedarbo lygis, sumažėjo terminuotų indėlių skaičius. 1998 metais medienos eksportui padidėjus, kilo USD kursas visų valiutų atžvilgiu, padidėjo terminuotų indėlių šia valiuta. Tačiau bankui „Snoras“pavyko atlaikyti šią krizę, ir 1999 metais padididnti savo kapitalą.
Socialinė – demografinė aplinka – tai marketingo aplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.
2004 gegužės mėnesį, Lietuvai tapus ES nare, padidėjo lietuvių migracija į ES šalis, kadangi Lietuvoje aukštas nedarbo lygis, jie tikisi darbo susirasti užsienyje. Valiutos keityklose padaugėjo superkamos valiutos asortimentas. Padidėjo tarptautinių pervedimų „MoneyGram“, kadangi tai yra labai greita paslauga , neatidarant sąskaitos banke, taip pat tarptautinių magnetinių kortelių paklausa, kadangi tai yra patogu ir saugu. AB bankas ‚Snoras“ per pirmą pusmetį išplatino daugiau kaip 450 000 tarptautinių debetinių kortelių.
Kaip matome, visi šie politiniai, ekonominiai , bei teisiniai tiesiogiai paveikė AB banko „Snoras“veiklą bei rodiklius.Prie socialinės – kultūrinės aplinkos galima priskirti Lietuvos įstojimą į ES, kadangi padidėjo gyventojų migracija, ir kaip auksčiau minėjome, tai taipogi tiesiogiai palietė ir banko veiklą. Pastaruoju metu jaučiasi išsilavinimo lygio kilimas, bankuose taip pat padidėjo reikalavimai banko darbuotojams, užsienio kalbų žinojimas, išsilavinimas.
Politinė – teisinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis visuomenės politinių struktūrų veiksmus ir teisės aktus, kurie daro įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.
Marketingo veiklai svarbiausius teisės aktus tikslinga skirstyti į tris grupes:
1. Reguoliuojantys įmonių steigimą, jų vidaus veiklą ir likvidavimą.
2. Reguliuojantys įmonės santykius su pirkėjais, partneriais konkurentais.
3. Reguliuojantys atskiras marketingo sritis.
Bankai yra komercinės, pelno siekinačios organizacijos. Bankų vaidmuo ekonomikos plėtrai yra didelis, tačiau bankas teigiamai yra vertinamas tik tada, kai jo duodama nauda ūkio subjektams suderinama su už teikiamas paslaugas gaunama ar numatoma gauti nauda. Todėl vyriausybė visada sprendžia dilemą: ar nepamėginus panaudoti bankų veiklą kaip priemonę savo „efektyviai“ ekonominei politikai įgyvendinti? Kita vertus, negalima iš banko reikalauti, kad būtų atsisakoma realaus šiandieninio pelno dėl neapibrėžtų ateities laimėjimų. Politinė situacija turi įtakos bankų veiklos reglamentavimo lygiui, veiklos, kapitalo formavimo prioritetams, atvirumo ar uždarumo laipsniui, valstybės ir bankų sistemos patikimumo lygiui.

Bankus ir jų personalo veikia ir tarptautinė aplinka, mūsų laikais nėra izoliuotų šalių, formuojasi bendra rinka, gyvenimas ir darbinė veikla intensyviai internacionalizuojasi, todėl labai padidėja konkurencijos mastai. Teisinis bankų veiklos reglamentavimas yra anksčiau minėtų aplinkos veiksnių kaip visumos išraiška. Vyriausybės bankų veiklai skiria ypatingą dėmesį, nes jos sutrikimai tiesiogiai veikia ekonominę situaciją. Tai labai aiškiai pajutome 1996 metais, kai keleto veiklos bankų veiklos sustabdymas praktiškai paralyžiavo įmonių veiklą, sukėlė nepasitikėjimą bankais ir vyriausybe.
Pateikime keletą pavyzdžių, įvykius, kurie tiesiogiai paveikė banko „Snoras“ veiklą.

Prancūzijos pilietis Jeanas Philippe’as Iliescu de Grimaldi (Žanas Filipas Iljesku de Grimaldis) kovo 8- ąją pateikė Lietuvos bankui prašymą įsigyti ir valdyti 1,2 mlrd. litų vertės “Snoro” akcijų paketą.
2002.05.15 Valstybės saugumo departamentas (VSD) užkerta kelią milijardinei investicijai į ketvirtą pagal dydį šalies banką “Snoras”.
2002.05.16 Ketvirtadienį Lietuvos bankas nutarė nepatenkinti Prancūzijos piliečio Žano Filipo de Grimaldžio (Jean-Philippe Alvaro Georges Marie Iliesko de Grimaldi) prašymo įsigyti bei valdyti 1,2 mlrd. litų vertės naują “Snoro” banko akcijų paketą, nes šio asmens pateiktuose dokumentuose esanti informacija neįrodo lėšų, kurios būtų panaudotos “Snoro” akcijoms pirkti, kilmės ir jų įsigijimo teisėtumo. Todėl neleista pervesti 1,2 milijardo Lt už AB banko “Snoras” pasirašytas akcijas į Lietuvos banke atidarytą šio banko sąskaitą, kurioje kaupiamos asmenų lėšos už išplatintas akcijas.

P o 1993 metų atkūrus nepriklausomybę ir privatizavus daugelį įmonių, bankrutavo viena po kitos tokios stambios įmonės, kaip ENSK, o po to ir Alytaus tekstilė“, kurios nauji vadovai liko neatsiskaitę su banku „Snoras“‚ “2003.06.25 Ketvirtas pagal dydį Lietuvos bankas “Snoras” nestabdo skolos išieškojimo iš “Alytaus tekstilės” procedūros, tačiau patikino esąs pasirengęs deryboms.
“Mes esame pasirengę deryboms, tačiau principingai sieksime atgauti skolą, nes tai yra mūsų klientų bankui patikėtos lėšos”, – sakė “Snoro” Kreditų departamento direktorius Aidas Rinkūnas.
“Alytaus tekstilė” bankui yra negrąžinusi dviejų paskolų apyvartinėms lėšoms papildyti, kurių bendra apimtis siekia 6,653 mln. litų. “Snoras” teigia neradęs kalbos dėl jų perfinansavimo, todėl kreipėsi į Hipotekos įstaigą, prašydamas pradėti skolos išieškojimo procedūrą. Jei įmonė su banku nesugebės susitarti, ji gali netekti “Snorui” už paskolas įkeisto audimo fabriko.
“Snoras” neatmeta galimybės atsiimti prašymą Hipotekos įstaigai, jei įmonės atstovai pakeis savo poziciją ir ims ieškoti realių galimybių atsiskaityti su banku.“(ELTA)
Nuo 1998 m. siekiant sustiprinti bankininkystę, Lietuvoje įvestos naujos bankų ir finansinio sektoriaus priežiūros taisyklės.
AB banko „Snoras“ Pagrindiniai vartotojai:
Privatūs klientai – tai fiziniai asmenys, t.y. žmogus kaip teisių ir prievolių turėtojas, sulaukęs 18 metų bei galintis atsakyti už savo veiksmus, taip pat bankui yra svarbu, kad jie būtų mokūs, tačiau tai nėra esminis prioritetas.
Verslo klientai – tai juridiniai asmenys, tiksliau, įstaiga, įmonė ar organizacija, kuri, vykdydama jai pavestas funkcijas, pvz., sudarydama turtinius sandėrius, stoja savo vardu kaip savarankiškas civilinių teisių ir pareigų subjektas. Juridinis asmuo turi atskirą turtą ir savarankiškai atsako pagal savo įsipareigojimus. Jų nuosavybė priklauso vienam arba keliems fiziniams asmenims

Santykiuose su vartotojais labai svarbi marketingo priemonė yra prekės ženklas, su prekės ženklu vartotojas sieja prekių ir paslaugų kokybęir jų gamintoją. Labi svarbu išlaikyti klienta, nes gavęs nekokubišką prekę arba paslaugą, jis gali daugiau nebegrižti.

AB banko „Snoras“ konkurentai“:
„Vilniaus bankas“ – vienas iš pagrindinių konkurentų įkurtas 1990 metų kovo mėn. 2 d.

Trečiojo 2003 metų ketvirčio pabaigoje Vilniaus banko turtas pasiekė beveik 7,2 mlrd. litų. Per devynis 2003 m. mėnesius banko turtas išaugo daugiau nei 11 procentų.
Hansabankas –orientuoja savo veiklą į smulkias bei vidutines įmones, taip pat į tuos gyventojus, kurių perkamoji galia yra didesnė už šalies vidurkį.
Sampo – žinomiausia finansinių paslaugų grupė Suomijoje, aktyviai stiprinanti pozicijas Baltijos šalyse bei Vidurio ir Rytų Europoje. Daugiau kaip 2 milijonai žmonių Šiaurės Europoje bendradarbiauja su Sampo kaip lygiaverčiai partneriai.
Sampo grupė teikia visas finansines paslaugas. Pagrindinės SAMPO veiklos sritys yra gyvybės bei ne gyvybės draudimas, bankininkystės, lizingo bei investicinės paslaugos.
AB bankas ,,NORD/LB Lietuva”
1924 m. Lietuvos žemės ūkio bankas – vienas iš seniausių bankų Lietuvoje. Banko istorija siejasi su Lietuvos finansinės sistemos formavimosi pradžia.
2002 m. kovas. Užbaigtas Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimas. Banko strateginiu investuotoju, įsigijęs 76,01 % akcijų paketą, tapo Vokietijos bankas NORD/LB.
2002 m. spalis. Padidinus banko kapitalą, NORD/LB valdomas Lietuvos žemės ūkio banko akcijų paketas išaugo iki 93,09 %.
2003 m. gegužės 2 d. Lietuvos žemės ūkio banko pavadinimas pakeistas į NORD/LB Lietuva.
Parex bankas
1996 m. spalio 24 d. UAB Industrijos bankas buvo įregistruotas Lietuvos banke, 2000 m. kovo 3 d. AB Parekks-banka įsigijo pagrindinį AB Industrijos banko akcijų paketą ir 2000 m. spalio 5 d. bankas buvo pervadintas į AB Parex bankas.
Kredyt bank
Kredyt Bank įsteigtas 1990 m. Lenkijoje. Kredyt Bank yra vienas didžiausių Lenkijos bankų. Lietuvoje įsteigtas Kredyt Bank skyrius, turintis jau penkis poskyrius. Veiklą Lietuvoje Kredyt Bank pradėjo 1997 m.
Šiaulių bankas
Bankas įkurtas 1992 m. Centrinė banko buveinė įsikūrusi Šiauliuose.
Pastaroji bendrovė užsiima ilgalaikėmis investicijomis į žemę ir nekilnojamąjį turtą.
Medicinos bankas
UAB Medicinos bankas įkurtas 1992 m.
Didžiausią banko akcinio kapitalo dalį valdo Lietuvos įmonės – 57.24 % viso kapitalo, 36.98 % užsienio įmonės ir 5.78 % privatūs asmenys. Medicinos bankas – universalus komercinis bankas, teikiantis finansinį aptarnavimą ir paslaugas visiems verslo ir privatiems klientams.

Mokslinė – technologinė aplinka – tai marketingo aplinkos elementas, apimantis mokslo žinių ir jų praktinio taikymo poveikį marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.

Mokslo – technologinė aplinka daro įtaka visiems marketingo komplekso elementams. Prieš daugelį metų bankuose vietoj kompiuterių stovėjo dideli elektroniniai skaičiavimo aparatai „Iskra“, vėliau „Robotron“, jie užėmė daug vietos ir atlikdavo primityviausias operacijas, ilgainiui į bankų sistemą įsibrovė mokslinės technologijos naujovės – kompiuteriai, kurie žymiai palengvino tarnautojų darbą.
Kompiuterio pagalba galima atsiskaitinėti internetu už paslaugas, keisti valiutą,, daryti vietinius bei tarptautinius pavedimus ir daugelį kitų operacijų. Atsirado tokios paslaugos , kaip GSM bankas – paslauga mobiliojo telefono pagalba galima sužinoti apie judėjimą sąskaitoje, BIS sistema – juridiniam asmeniui – telefono su toniniu režimu pagalba galima gauti iš banko ar siūsti informaciją bankui.
Mokėjimo kortelėmis galima atsiskaitinėti už prekes, paslaugas. Bankas ‚Snoras“ neseniai išleido naujas, neturinčias analogų Lietuvoje kreditines korteles „VISA Clasic“su nuotrauka, greitu laiku pasaulį išvys nauja tarptautinė mikroprocesorinė kortelė, kuri taip pat yra naujovė.
Gamtinė aplinka – tai marketingo aplinkos elementas, apimantis klimato sąlygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.
Gerėjanti ekonominė situacija bei augantis pragyvenimo lygis Lietuvoje sudaro palankias sąlygas turizmo plėtotei. Ypač tai skatina vidaus turizmą. Santykiškai žemesnės kainos kol kas yra vienas iš Lietuvos patrauklumo veiksnių turistams ne tik iš Rytų, bet ir iš Vakarų.
Lietuvos ekonomikos augimas bei restruktūrizacija, šalies tarptautinė integracija sudaro palankias galimybes turizmo verslui ir turizmo paslaugų sektoriui plėsti. Formuojasi palanki investicinė sritis. Palankesni įstatymai, reglamentuojantys užsienio subjektų ekonominę veiklą Lietuvoje, didina užsienio verslininkų susidomėjimą šalimi, o dėl to daugėja ir verslo turistų.
Vaizdingos vietovės, kurių kraštovaizdžio gamtiniai komponentai (vandenys, miškai, reljefas) tinka įvairiai rekreacijai, sudaro apie 7,6 proc. Lietuvos ploto. Labiausiai lankomos teritorijos yra pajūryje, Rytų ir Pietų Lietuvoje, Žemaitijos aukštumų regione bei didžiųjų miestų rajonuose.
Verslininkai siekia ir toliau plėstis, didinti teikiamų paslaugų asortimentą ne tik kiekybiškai, bet ir stengiasi kelti jų kokybę, tam reikalingi pinigai. Pajūrio įmonių verslininkai nebijo įsipareigojimų bankui, ir šiuo metu banko „Snoras „ paskolomis naudojasi 20,69% respondentų, o turistai, atkeliavę iš užsienio šalių didina banko pelną, keisdami palankiausiu kursu valiutą banko keityklose.

AB BANKO „SNORAS“ MIKROAPLINKOS ANALIZĖ.

Svarbiausis kiekvienos įmonės uždavinys – patenkinti tikslinių rinkų vartotojų poreikius ir gauti pelno. Siekdama šio tikslo, įmonės užmezga ryšius su žaliavų, medžiagų, įrengimų ir kitų gamybps išteklių tiekiejais.
Vartotojai, partneriai ir konkurentai sudaro įmonės marketingo mikroaplinką.
Įmonė turi tierti savo mikroaplinką ir, atsižvelgdama į jos situacijąbei joje vykstančiu sprocesus, priimti ir įgyvendinti marketingo sprendimus. Kartu savo gali ir turi daryti įtaką mikroaplinkai, stebėti šių veiksmų padarinius ir atitinkamai reaguti. Į monės įtaka aplinkai gali pasirelšti įvairiomis kryptimis ir būdais:

Pirkėjai , dažnai esantys ir vartotojai, daro didžiausią įtaką marketingui. Jie lemia marketingo tikslus, jo strateginius ir taktinius sprendimus, netiesiogiai formuoja marketingo kompleksą. Pirkėjai tam tikra prasme irgi yra esami ar potencialūs įmonės partneriai, pasireiškiantys rinkoje kaip paklausos atstovai.
Pirkėjas – tai fizinis arba juridinis asmuo, norintis iš kito asmens įsigyti prekę ir įsipareigoantis už ją sumokėti nustatytą pinigų sumą.
AB banko „Snoras“ Pagrindiniai vartotojai:
Santykiuose su vartotojais labai svarbi marketingo priemonė yra prekės ženklas, su prekės ženklu vartotojas sieja prekių ir paslaugų kokybęir jų gamintoją. Labai svarbu išlaikyti klienta, nes gavęs nekokubišką prekę arba paslaugą, jis gali daugiau nebegrižti.

Fiziniai asmenys – tai žmogus kaip teisių ir prievolių turėtojas, sulaukęs 18 metų bei galintis atsakyti už savo veiksmus, taip pat bankui yra svarbu, kad jie būtų mokūs, tačiau tai nėra esminis prioritetas. Šie asmenys gali paimti iš banko kreditą (vartojimo, būsto įsigijimui ir kredito liniją „Plius“), turėti banke indėlį (ne/terminuotą, terminuotą kaupiamąjį),gali naudotis Snoro lizingo paslauga, IB bankas internetu,tiesioginiu debetu, valiutos keitimo paslaugomis, keitimo paslaugomis, atlikti kasos operacijas, naudotis tarptautinių ir vietinių pinigų pervedimais, investiciniais fondais, taip pat bankas teikia savitarnos seifų, vertybių pervežimo paslaugas, gali įsigyti turėti mokėjimo korteles (debetines ar kreditines, tarptautines ar vietines.
Juridiniai asmenys – tai įstaiga, įmonė ar organizacija, kuri, vykdydama jai pavestas funkcijas, pvz., sudarydama turtinius sandėrius, stoja savo vardu kaip savarankiškas civilinių teisių ir pareigų subjektas. Juridinis asmuo turi atskirą turtą ir savarankiškai atsako pagal savo įsipareigojimus. Jų nuosavybė priklauso vienam arba keliems fiziniams asmenims.
AB bankas“Snoras“ jiems teikia tokias paslaugas, kaip: indėliai (ne/terminuoti, terminuoti kaupiamieji,), sąskaitos, mokėjimo kortelės (kortelės-debetinę vietinę-eLitoCardVerslo ir ,kreditinę tarptautinę- EuroCard/MasterCardBusines, kreditai verslui (trumpalaikiai, ilgalaikiai), faktoringas (paskolos perdavimas), čekiai, akredityvai (importo/eksporto), dokumentiniai inkaso, sąlyginis mokėjimas, vekseliai (vekseliai užsienio valiuta, vekseliai, pagal kuriuos mokama Lietuvoje (litais)), tarptautiniai ir vietiniai pinigų pervedimai (ne/periodiniai), investiciniai fondai, vertybiniai popieriai, valiutos keitimas, savitarnos seifai, tiesioginis debetas, kasos operacijos, IB bankas .

Pardavimo partneriai (tarpininkai) – tai ekonominiu ir juridiniu atžvilgiu savanoriški ūkio subjektai, savo vardu ir rizika perkantys prekes, kad jas parduotų. Tokių tarpininkų vaidmenį dažnai atlieka prekybos įmonės.
Pagrindinis banko „Snoras“ pardavimo tarpininkas yra VP finansų maklerio birža – ataskaitoje už 2003 metus bankas „Snoras“ pažymėtas kaip vienas iš VP valdymo lyderių – FMĮ „Baltijos vertybiniai popieriai“, ‚Sampo“ bankas ir bankas“Snoras“. Jie valdė 88,7% poertfelių vertės, kas sudarė 146,8 mln.litų.
Partneriai – tai įmonės partneriai, padedantys užmegsti glaudžius ryšius tarp atskirų paskirstymo grandžių, taip pat teikiantys kitas prekių pardavimą skatinančias paslaugas.
Pardavimo pagalbininkus galima suskirstyti į tris grupes:logistikos, marketingo ir finansinių paslaugų teikėjai.
Investuodamas į vertybinius popierius tarptautinėse rinkose, bankas „Snoras“aktyviai bendradarbiauja su finansų pasaulyje gerai žinomomis institucijomis – „Merrill Lynch International“, „Salomon Brothers International Ltd“, „Lehman Brothers“ ir kitomis.
Logistikos paslaugos – atlieka prekių ekspedijavimo fukcijas.Prekių transportavimo paslaugas teikia geležinkėlio, autotransporto įmonės, aviakompanijos, krovininiai laivai.
Kiekvienas gamintojas, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų kaštus. Paitikimumą , greitį, gali pasirinkti prekių gabenimo bei sandeliavimo būdą. Tačiau, jis gali nuspręsti , kad jam labiau apsimoka pačiam įsirengti ar išsinuomuoti reikalingus sandėlius arba įsigyti ir naudoti savo transporto priemones.
Banko ‚Snoras“ priskiriamas prie įmonių, kurios turi savo transporto ūkį.
Marketingo paslaugų teikėjai – rinkos tyrimo firmos, reklamos agentūros, visuomeninės informavimo priemonės, marketingo konsultantai – padeda išsiaiškinti rinkos situaciją ir pasirinkti bei įgyvendinti įvairias marketingo priemones. Ir dabar iškyla klausimas, ar patiems pasitelkiant savo specialistus, imtis šios veiklos, ar naudotis kitų įmonių paslaugomis. Stambios įmonės dažniausiai pačios turi šios srities specialistus.
AB bankas „Snoras“ taip pat turi savo specialistų, bet retkartčiais pasinaudoja tokios firmos, kaip „Personalo Strategijos Projektas“, kuris rengia seminarus stambioms įmonėms.
Taip pat prie pardavimo pagalbininkų galima priskirti internetines svetaines, kuriose reklamuojamos banko paslaugos.
Finansinių paslaugų teikėjai – bankai, kredito draugijos, draudimo bendrovės ir kitos įmonės , finansuojančios prekių pirkimą ir pardavimą arba perimančios su tuo susijusią rizika.
Kaip ir kiekvieno banko, banko „Snoras“ klientų indėliai yra apdrasti Valstybės draudimo fonde.

Tiekiejai – tai įmonės ir pavieniai asmenys, iš kurių perkamos gamybos ptiemonės.
Įmonės specialista turi pasirinkti tokius tiekiejus, kurie palankiausiomis kainomis ir sutartu laiku užtikrintų jos aprūpinimą reikiamos kokybės gamybos priemonėmis.
Tiekiejų aplinkos pokyčiai gali turėti neigiamų padarinių. Gamybos išteklių kainų padidėjimas, žaliavų, prekių tiekimo sutrikimaiir panašūs reiškiniai priverčia pačią įmonę pažeisti tiekimo įsipareigojimus, sumažina realizaciją , atneša nuostolių ir sukelia piorkėjų nepasitenkinimą.
Tiekiejo ir pirkėjo santykiai vis dažniau tampa geranoriška partneryste ir bendradarbiavimu.
Kai kurios įmonės su tiekiejais pradėjo dirbti pagal vadinamąją Just – in – Time (JiT)sistemą, kuri apibūdinama kaip sinchroniškas gamybai reikiamos kokybės gaminių tiekimas, leidžiantis iš esmės atsisakyti prekių sandėliavimo ir jų kokybės tikrinimo.
Pvz. kompiuterinę techniką bankui „Snoras“ tiekia „Hewlett – Packard Development Company , viena didžiausių pasaulio informacijos technologijos bendrovių.

Konkurentai – tai rinkos dalyviai, siūlantys potencialiems pirkėjams tuos pačius ar panašius poreikius tenkinančias prekes.

Konkurencija tarp įmonių iš esmės pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių. Skiriamos tokios tarp prekių vykstančios konkurencinės rūšys: visuotinė (totalinė),vertikalioji ir horizontalioji.
Visuotinė konkurencija – tai visų rinkoje siūlomų prekių varžymaisi dėl pirkėjų joms įsigyti skiriamų piniginių lėšų.
Pirkėjo turimos lėšos visada ribotos. Išleidęs pinigus vienoms prekėms, kitų jis turi atsisakyti. Todėl dėl pirkėjo ir jo pasirinkimo varžosi visos prekės ir jas gaminančios įmonės.
Banko „Snoras“ vienos iš auksčiausių terminuotųjų indėlių palūkanų normos, dažnai būna akcijos, lošimai, kas pritraukia klientus, todėl vartotojas, padėjęs banke indėlį, kitų bankų paslaugų atsisakys, kadangi skirtą terminuotui indėliui pinigų sumą jis padės banke „Snoras“ . Neseniai bankas išleido naują kreditinę kortelę „VisaClasic“ su nuotrauką, jos kainą yra 30 litų, ji saugi, nes apsaugota ir kliento parašu ir nuotrauka. Įsigijęs tokią kortelę, klientui jau nebereiks kitų bankų kortelių. Dėl paprasčiausios priežąsties, lėšas , skirtas kortelei įsigyti , jis paliks banke „Snoras“.

Vertikalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių skirtingų priekių rūšių.
Pavyzdžiui, vietoj tarptautinės kortelės „Maestro“, galima rinktis vietinę kortelę „eLitoCard“, kainos vienodos, bet vienos galiojimo laikas 2 metai, o kitos 5 metai, viena naudotis galima ir Lietuvoje ir užsienyje, kita tik Lietuvoje. Ši konkurencija sunkiai pastebima, dėl to yra įvairių šakų įmonėm kelia pavojų.
Horizontalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių vienos rūšies priekių.
Šios rūšies konkurencija labai paplitusi ir aiškiai pastebima, ją intensyviai skatina reklama.
Konkurencijos pobūdžiui, jos situacijai didelę reikšmę turi rinkos struktūra. Paprastai skiriami tokie keturi rinkos struktūrų tipai:
 gynoji konkurencija;
 mnopolinė konkurencija;
 oigopolija;
 monopolija.
Esant grynai konkurencijai – pirkėjų yra daug, jie perka nedidelį kiekį priekių, todėl didelės rinkai neturi. Ir pardavėjas ir pirkėjas turi vienodą reikiamą informaciją apie paklausą, kainas.
Realiame ekonominiame gyvenime tokios konkurencijos nebūna.
Monopolinės konkurencijos rinkoje – kiekviena įmonė siekia išskirti savo prekes iš kitų. Rinkoje yra daug pardavėjų , siūlančių panašias, tačiau pirkėjo požiūriu ne identiškas prekes. Monopolinėje konkurencijoje kiekvienos įmonės tikslas – sukurti įvaizdį, kad jos prekė išsiskiria iš kitų savo ypatingomis savybėmis, yra kuo nors savitos, unikalios. Siekdamos kad pirkėjas pasirinktų būtent tas prekes , pardavėjas pažymi jas tam tikrais simboliais. Tokias prekes pamėgę vartotojai, tampa ištikimi jai, ir tam tikra prasme ta įmonė tampa monopolistinė, kadangi vartotojas nesidomi konkurentų prekėmis.
Pvz. Banko“Snoras“ dukterinė įmonė „Snoro lizingas“ išleido pirkimo išsimokėtinai korteles UAB „TOPO CENTRAS“, UAB „Elektromarkt“, UAB „Senukai“.
Panašę kortelę išsimokėtinai, kuri vadinasi „EGO“yra išleidęs „Hansabankas.
Bankas „Snoras“ ilgą laiką vienintėlis turėjo vietinę lustinę kortelę, neseniai analogą pradėjo gaminti ir Hansabankas“.
Oligopolinė konkurencija – konkurentai priklauso vienas nuo kito. Kadangi jų yra nedaug , nesunku sekti jų marketingo veiksmus.Neabejotina, kad vienai įmonei pradėjus akcijos kompaniją, kita įmonė imsis atitinkamų veiksmų Todėl vietoje konkurencijos kainų srityje, kuri gali duoti neblogų rezultatų anksčiau minėtose rinkose, oligopolinėje rinkoje paprastai naudojami kiti metodai – technologijhos tobulinimas, gaminių kokybės gerinimas, teikiamų paslaugų plėtimas ir t.t.
Bankas „Snoras“ pagerino sąlygas studentams paskolai gauti. Nuo rugpjūčio 15 dienos visų aukštųjų mokyklų studentai – ir neakivaizdinių ir dieninių skyrių turi galimybę gauti paskolą – vartojamąją, studijoms arba būstui įsigyti.
Konkurentų veiksmai įmonės veiklai gali turėti lemiamų padarinių. Todėl priimant svarbius marketingo sprendimus reikalinga informacija apie esamą ir laukiamą konkurencinę situaciją, esamus ir laukiamus konkurentų ketinimus ir elgseną.

ĮMONĖS SWOT ANALIZĖ
(anglų k. Strengths, Weaknesses, Opportunities, Teats)

Atlikus įmonės analizę ir surinkus informaciją, toliau yra atliekama banko „Snoras“ stipriųjų ir silpnųjų pusių, galimybių ir pavojų analizė. Ši analizė suteikia galimybę kritiškai įvertinti Banko personalo įgūdžius, produktus ir paslaugas, marketingo politiką, ankstesnę banko „Snoras“ veiklą. Tai yra pagrindas kuriant naują banko strategiją, kurioje turi būti maksimaliai išnaudojamos banko stipriosios pusės, nurodomi keliai, kaip įveikti silpnąsias puses, pasinaudojama rinkos teikiamomis galimybėmis banko veiklos vystymui ir atsižvelgiama į galimus pavojus.
1. Stipriosios pusės. Tai tos veiklos sritys, kuriose bankas „Snoras“ turi pranašumą prieš konkurentus. Jos gali atsirasti dėl banko imidžio, gerų banko specialistų, siūlomų kokybiškų paslaugų ir produktų ir pan.Pvz.banko „Snoras“turi unikalų aptarnavimo tinklą:

Dažniausiai sutinkamas bankas Lietuvoje
Bankas „Snoras“ turi didžiausią ir moderniausią klientų aptarnavimo tinklą:10 filialų, 205 mini bankai, 278 bankomatai.
Dažnai sutinkami kompaktiški paviljonai, žmonių vadinami „snoriukais“išdėstyti patogiausiuose klientams vietose- tai atspindi dabartinis banko šūkis „Mano artimas bankas“, juose atliekamos visos bankinės operacijos.
Surask savo skyrių

Šiuos pranašumus būtina išnaudoti kuriant marketingo politiką ir naujus banko produktus.
2. Silpnosios pusės. Tai tos sritys, kuriose būtina pagerinti banko veiklą. Šias sritis galima nustatyti analizuojant klientų pasitenkinimą banku. Tai gali būti blogas banko imidžas, nepakankamas produktų ir paslaugų asortimentas, bloga aptarnavimo kokybė (eilės prie kasos langelių) ir pan. Pvz. Kol kas dar nėra galimybės susimokėti visus mokesčius debeto pavedimo pagalba arba internetu, gal būt tai padėtų šiek tiek sumažinti eiles prie langelių .
3. Galimybės. Tai sąrašas išorinių galimybių (išdėstant pagal prioritetus), kurias bankas „Snoras“ gali panaudoti konkurenciniams pranašumams įgyti. Pvz., galimybė kompleksiškai aptarnauti banko klientus, siūlant jiems banko paslaugų ir produktų paketus; galimybė skverbtis į naujas rinkas atidarant filialus, ir t.t. Naudojamas kompleksinis saugumo priemonių paketas užtikrina duomenų konfidencialumą ir autentiškumą.Pvz. Išvykdamas atostogauti, klientas jau turi banko „Snoras“ tarptautinėje kortelėje reikiamą pinigų sumą, kurią jam suteikė bankas pagal kredito liniją „Plius“arba kreditinę kortelę su kredito limitu. Šioje kortelėje pinigai yra saugūs ir sąskaitos būklę klientas gali matyti bet kada, bet kurioje pasaulio šalyje, iš bet kurio kompiuterio, turinčio interneto ryšį, nes klientas jau yra pasirašęs „Bankas internetu“ sutartį. Sąskaitos likutį jis gali pažiūrėti ir naudodamasis „GSM – BANKAS“ paslauga, kurią taip pat suteikia bankas „Snoras“.
4. Pavojai. Tai sąrašas išorinių pavojų (išdėstant pagal prioritetus), kurie gali daryti įtaką banko „Snoras“ veiklai. Pavojai gali kilti dėl įstatyminių apribojimų, bankų konkurentų veiklos (ypač dėl jų marketingo politikos), dramatiškų pokyčių šalies ekonomikoje, politikoje ir t.t. Kiekvienas toks faktorius gali potencialiai sumažinti banko klientų skaičių.

„AB “Klaipėdos mediena”, viena iš UAB “Vakarų medienos grupė” įmonių, palieka banką “Snoras”. Jos 25 mln. litų paskolą perfinansuoti imasi Vilniaus bankas. Bendrovė šį apsisprendimą argumentuoja tuo, kad “Snoras” negali patenkinti jos finansinių poreikių, tuo tarpu bankas tai neigia.“,“Verslo žinios“- 2003.04.29.

IŠVADOS
Atlikus marketingo aplinkos analizę ir SWOT analizę, iš naujo peržiūrimi banko „Snoras“ iškelti tikslai ir uždaviniai. Jie yra specifikuojami (tiksliau, smulkiau apibrėžiami), detalizuojami, numatant konkrečius skaičius ir vykdymo terminus. Sukuriamos programos iškeltų tikslų ir uždavinių vykdymui.
Apskritai banko „Snoras“ organizacinė bei techninė veikla yra nuosekliai organizuota bei valdoma. Konkurencinė kova su varžovais tik paskatina teikti kokybiškesnes paslaugas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:

1. „Marketingas“ Autorius, Vytautas Pranulis,
Arvydas Pajuodis, Sigitas Urbonavičius, Regina Virvilaitė. Metai, 1999.
2. „Šiuolaikinio verslo administravimas“, Robert C Appleby
3. „Bankų vadyba“, D.Ivaškevičius, A.Sakalas
4. „Verslo ir vadybos įvadas“, L.Juozaitienė, J.Staponkienė
5. „Verslo žinios“, 2003.04. 29
6. www.jt.lt

Leave a Comment