Avalynės ženklinimas

Turinys
ĮVADAS..............................2
1. PREKIŲ IR PAKUOTĖS ŽENKLINIMAS.......................3
1.1. Prekių ženklinimo sąvokos, prasmė, bendrieji reikalavimai...................3
2. LIETUVOS RESPUBLIKOJE PARDUODAMŲ DAIKTŲ (PREKIŲ) ŽENKLINIMO TAISYKLĖS..............................3
3. LABAI SVARBU SUTEIKTI INFORMACIJĄ APIE AVALYNĘ.........5
3.1. Informacijos pateikimo reikalavimai..............................5
3.2. Tokie patys reikalavimai Europoje..............................5
3.3. Piktogramos ir rašytinės nuorodos..............................6
IŠVADOS..............................7
DIE ZUSAMMENFASSUNG..............................8
LITERATŪRA..............................9ĮVADAS
Temos aktuolumas. Kiekvienas iš mūsų nori dėvėti saugią ir kokybišką avalynę. Tik reikia žinoti kaip ją tinkamai pasirinkti.
Temos problema. Netinkamai informuoti vartotojai apie avalynės ženklinimą.
Tikslas. Supažindinti su avalynės ženklinimu.
Uždaviniai. 1. Susipažinti su prekės ir paslaugų ženklinimu.

2. Susipažinti su ženklinimo taisyklėmis.

3. Sužinoti kaip ženklinama avalynė.
Objektas. Avalynė.
Tyrimo metodai. Literatūros analizė.
Hipotezė. Tinkamai teikiant informaciją, vartotojas galės išsirinkti saugia, paatogią ir patikimą avalynę. 1. PREKIŲ IR PAKUOTĖS ŽENKLINIMAS
1.1. Prekių ženklinimo sąvokos, prasmė, bendrieji reikalavimai
Ženklinimas – ženklinimo rekvizitų pateikimas ant prekės ar prekės pakuotės arba bendros prekės pakuotės spausdinant, priklijuojant etiketę, naudojant pritvirtinamą ženklą, reljefu ar kitu būdu.
Ženklinimo rekvizitas – spausdintinė, raštinė ar grafinė informacija apie prekę: prekės pavadinimas, gamintojas, jo adresas, prekės ženklas, tinkamumo terminas, masė, tūris, pagaminimo data irk t.
Ženklinimas turi keleriopą prasmę:
– Informacinę. Pažinimas prasideda nuo etiketės, nes ji – pirmasis gamintojo ,,žodis” vartotojui. Iš pateiktos informacijos vartotojas gali palyginti ir išsirinkti tinkamiausią gaaminį. Taip gamintojas atranda ,,savo” vartotoją, nustato pastovius, pasitikėjimu grindžiamus ryšius.
– Instrukcinę. Ženklai, išreikšti tekstu arba simboliais (arba abiem būdais kartu) ir apibūdina konkretaus gaminio paskirtį, parengimo vartojimui (naudojimui) ir vartojimo (naudojimo) būdą.
– Perspėjamąją. Kai kurių gaminių sudetyje yra pavojingų medžiagų (toksiškų, di

irginančių, ėsdinančių, tirpinančių, sprogstančių, degių, oksiduojančių ir kt.). Apie tai turi būti įspėjamieji užrašai, nurodantys ypatingą rizikąnaudojant gaminį ir pavojaus simboliai.
Prekių ženklinimu rūpinasi tarptautinės, regioninės, nacionalinės standartizacijos organizacijos. Yra patvirtinti tarptautiniai ir regioniniai prekių ženklų standartai.Konkrečios prekės ženklinimo taisykles nustato jos standartas arba kitas normatyvinis dokumentas. Kai kurių specialios paskirties prekių ženklinimu rūpinasi atskiri valstybės valdymo organai,pvz., vaistų – sveikatos apsaugos ministerija, pirotechnikos, priešgaisrinės saugos priemonių – vidaus reikalų ministerija ir kt.2. LIETUVOS RESPUBLIKOJE PARDUODAMŲ DAIKTŲ (PREKIŲ) ŽENKLINIMO TAISYKLĖS
Nauja prekių ženklinimo tvarka įsigaliojo nuo 1998 metų liepos 1 dienos. Ją nustatė Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos1998 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 137 Dėl Lietuvos Respublikos parduodamų prekių ženklinimo taisyklių patvirtinimo.
Ūkio ministro įsakymo patvirtintos taisyklės nustato bendruosius Lietuvos Respublikoje vartotojui parduoti skirtų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nuurodymo reikalavimus. Šios taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims (gamintojams, gamintojų įgaliotiems atstovams, importuotojams, platintojams, pardavėjams), tiekiantiems į Lietuvos rinką vartotojui skirtas prekes. Remiantis taisyklėmis visos Lietuvos Respublikos vartotojui parduodamosprekės turi būti paženklintos ir atitikti šiose taisyklese nustatytus prekių ženklinimo reikalavimus.
Taisyklės nustato:
– ženklinimo reikalavimus
– bendruosius prekių ženklinimo rikvizitus
– atskirų grupių prekėms būtinus ženklinimo rikvizitus
– kai kurios prekių ženklinimo rikvizitų pateikimo ypatumus.
Taisyklės reikalauja prekių ženklinimo rikvizitus pateikti valstybine kalba. Importuotas gaminys, neturintis taisyklėse numatytų ženklinimo rekvizitų, turi būti papildomai ženklinamas taip, kad atitiktų taisyklių reikalavimus, ir
r būtinai valstybine kalba. Jei Lietuvoje pagamintas prekes numatoma parduoti ir Lietuvoje ir užsienyje, ženklinimo rekvizitai gali būti rašomi ir užsienio kalba (kalbomis).
Ženklinimo rikvizitai turi būti gerai matomi, patikimai patvirtinti, neištrinami ir aiškūs, kad neklaidintų vartotojo. Jeigu prekė maža ar sudaryta iš mažų dalių, ženklinama ant pakuotės. Jei ant prekės ar pakuotės paženklinti neįmanoma arba prekė parduodama be pakuotės, ženklinama ant bendrosios (išorinės) pakuotės, o parduodant vartotojui – ženklinimo rekvizitai pateikiami raštu kainų etiketėse šalia prekės (vitrinoje, prekystalyje, prekystalyje – vitrinoje, lentynoje ir kt.).
Už Lietuvoje pagamintų prekių ženklinimą atsako gamintojas,už importuotojų – importuotojas.
Visoms prekėms būtini ženklinimo rikvizitai:
1. Prekės pavadinimas
2. Gamintojo pavadinimas, adresas, prekės ženklas. Adresas gali būti sutrumpintas, bet tik tiek, kad lengvai būtų galima nustatyti gamintoją.
3. Importuotojo pavadinimas, adresas, prekės ženklas – importuotoms prekėms.
4. Prekės kilmės šalis, jeigu ji nesutampa su gamintojo adresu. Lietuvoje pagamintoms ir parduodamoms vidaus rinkoje prekėms, jeigu jų kilmės šalis aiški iš nurodomo ūkio subjekto pavadinimo ir (ar) adreso, kilmės šalį nurodyti nebūtina.
5. Tinkamumo terminas.
6. Pagaminimo data, išskyrus atvejus, kai gamintojo ar pardavėjo įsipareigojimai vartotojui nepriklauso nuo prekės laikymo ir vartojimo laiko. Pagaminimo data rašoma nurodant metus ir mėnesį, kai kurioms prekėms – tik metai.
7. Prekės paskirtis ir vartojimo ypatumai, jeigu ši informacija reikalinga saugiam ir tinkamam prekės vartojimui.
8. Ženklinimo rikvizitai, nustatyti prekės normatyvinių dokumentų ir teisės norminių ak
ktų.3. LABAI SVARBU SUTEIKTI INFORMACIJĄ APIE AVALYNĘ
3.1. Informacijos pateikimo reikalavimai
Pardavėjas parduodamas avalynę vartotojui, privalo nurodyti gamintoją, importuotoją, jų adresus, avalynės paskirtį, jeigu ji neaiški iš pavadinimo (pvz., vienkartinio naudojimo avalynė, speciali sportinė avalynė ir kt.), avalynės dydį, kainą. Taip pat būtina nurodyti kilmės šalį, jeigu ji nesutampa su gamintojo buveinės šalimi. Dažnai vartotojams ši informacija yra labai svarbi. Štai vienas iš vartotojų skundėsi, kad pardavėjas jį informavo, jog jo perkama avalynė yra pagaminta Vokietijoje, kur yra įsikūręs gamintojas, tačiau tik namuose pastebėjo informaciją apie tai, kad ši avalynė pagaminta Lenkijoje.
Avalynės kokybė ir sauga priklauso nuo medžiagų, iš kurių ji yra pagaminta. Yra privalu pateikti informaciją iš kokių medžiagų pagamintos šios sudedamosios avalynės dalys – viršus, pamušalas ir įklotė, padas. Turi būti nurodyta kiekvienai avalynės sudedamajai daliai gaminti panaudotos medžiagos, sudarančios ne mažiau kaip 80 proc. avalynės viršaus, 80 proc. pamušalo ir įklotės paviršiaus ploto, ne mažiau kaip 80 proc. avalynės pado tūrio. Jeigu nė viena šių medžiagų nesudaro daugiau kaip 80 proc. atitinkamų avalynės dalių ploto ar tūrio, informacija pateikiama apie dvi pagrindines sudedamosios dalies medžiagas.
Informaciją reikia pateikti lietuvių kalba ant kiekvienos poros pusporės: ji gali būti priklijuota, įspausta ir kt.
Šios informacijos pateikimas nebūtinas parduodant dėvėtą avalynę.3.2. Tokie patys reikalavimai Europoje
1994 metais Europos Sąjungoje buvo priimta speciali di
irektyva, kuri reikalauja, kad gamintojai, importuotojai, pardavėjai pateiktų ES valstybių vartotojams vienodai paženklintą avalynę. Iki tol kiekviena ES šalis turėjo savo ženklinimo sistemą, kuri, beje, nebuvo privaloma. Tai nebuvo patogu vartotojams, o taip pat sudarė tam tikrus barjerus prekybai, nes įveždamas avalynę iki kitą šalį ir norėdamas įtikti vartotojui, gamintojas ženklino avalynę pagal toje šalyje įprastą praktiką. Neseniai atlikta avalynės ženklinimo analizė ES parodė, kad ženklinimo reikalavimų yra laikomasi. Be to, kiekviena šalis turi numačiusi savo baudų sistemą už ženklinimo reikalavimų nesilaikymą.3.3. Piktogramos ir rašytinės nuorodos
Informaciją apie avalynės sudedamąsias dalis galima pateikti keletu būdų. Vienas iš būdų – panaudoti piktogramas (sutartinius ženklus).
Piktogramų (sutartinių ženklų) reikšmės:

Avalynės viršus Avalynės pamušalas ir įklotė Padas

Oda Dengta oda
(dirbtine valktimi) Tekstilė Kitos medžiagos

Avalynės viršus – tai išorinė avalynės sudedamosios dalies pusė, prie kurios yra pritvirtintas padas. Paprastai avalynės viršų sudaro išviršis, pamušalas ir talpinės detalės (kietgaliai).
Avalynės pamušalasir įklotė – tai avalynės viršus ir vidpadžio pamušalas, sudarantis avalynės vidinį paviršių.
Avalynės padas – tai susidėvinti apatinė avalynės sudedamoji dalis, pritvirtinta prie avalynės viršaus.
Pardavėjas vartotojui taip pat gali pateikti informaciją nenaudodamas piktogramų, o tik rašytinių nuorodų pagalba, pvz., viršus – oda, pamušalas ir įklotė – tekstilė, padas – kitos medžiagos.IŠVADOS
Matyt, nesuklysime pasakę, kad kiekvienas iš mūsų norime dėvėti saugią ir kokybišką avalynę. Nežiūrint to, kad dar 2000 metais įsigaliojo taisyklės, reglamentuojančios avalynės ženklinimą, iki šiol tai vienas iš dažniausiai sutinkamų pažeidimų parduodant avalynę.
Lietuvoje vartotojai žino ir gauna nepakankamai informacijos apie avalynės ženklinimą. Todėl daugelis iš jų nusiperka brangią bet nekokybiška ar nepatogią avalynę.
Avalynės pardavėjai Lietuvoje turi garantuoti, kad vartotojas būtų tinkamai informuotas apie avalynės ženklinime nurodytas piktogramų reikšmes. Avalynės ženklinimo taisyklės net rekomenduoja pardavėjui pateikti informaciją vartotojui apie sutartinius ženklus (piktogramas) parduotuvėje, matomoje vietoje. Žinoma, rekomendacijos ir lieka rekomendacijomis, todėl jų nelabai ir laikomasi.DIE ZUSAMMENFASSUNG
Jeder wollen ein Schuhwerk bequem und sicher tragen. Aber ins Litauen sind wenig der Information gegen das Schuhwerkmarkieren. Darum viele Menschen kaufen tauer aber nicht bequen und nicht sicher das Schuhwerk. Der Schuchwerkverkäufer hat garantieren, daß der Verbraucher war informieren gegen das Schuhwerkmarkieren.LITERATŪRA
1. M. R. Vilkelis. Prekių kokybės vadyba. Vilnius, 2000. IBSN 9955-9324-0-6.
2. http://europa.eu.int/eur-lex/lex/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31994L0011:LT:HTML
3. http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Auto/Zenklini.phtml
4. http://www.vartotojai.lt/lt/13/pbl166.html

Leave a Comment