Audito įrodymai

Turinys

Turinys 1
Įvadas 2
Audito įrodymų apibūdinimas ir reikšmė 3
Audito įrodymų svarba 3
Audito įrodymų patikimumas ir pakankamumas 3
Audito įrodymų sudėtinės dalys ir klasifikacija 5
Audito įrodymų sudėtinės dalys 5
Audito įrodymų klasifikacija 6
Audito įrodymų rinkimas tikrinant vadovybės pareiškimus 8
Audito įrodymų sinergizmo efektas 9
Audito įrodymo rinkimo procedūros ir etapai 10
Audito procedūros 10
Audito etapai 14
Išvados 15
LITERATŪRA 17Įvadas
Manoma, kad auditas atsirado Didžiojoje Britanijoje apie 1970m. Kai kurie buhalteriai jau tuomet pradėjo verstis vieša apskaita. 1853m. Škotijoje pradėjo atsirasti pirmosios apskaitos organizacijos, tačiau audito atsiradimas laikomas nuo tada kai Edinburgo buhalterių sąjungai buvo suteiktas karališkasis statusas, t.y. nuo 1854m. spalio 23d.

Paskelbus nepriklausomybę Baltijos vaalstybėse, pradėjo galvoti apie auditą ir šios šalys. Pirmoji audito pagrindus, 1990 vasario 19d., kurti pradėjo Estija. Estijos Respublikos vyriausybė patvirtino Auditinės veiklos Estijos Respublikos laikinuosius nuostatus. Latvijos Respublikos Auditinės veiklos nuostatus vyriausybė patvirtino 1991m. kovo 25d. Šie dokumentai buvo svarbus veiksnys pradėti ruošti auditorius ir kurti audito firmas. Lietuvoje buhalterių ir auditorių asocijacija buvo įkurta 1990m. rugsėjo mėn., tačiau Lietuvos Respublikos vyriausybė, dėl auditorių veiklos organizavimo, priėmė nutarimą ir patvirtino Auditinės veiklos Lietuvos Respublikos nuostatus tik 1991m. gruodžio 17d. t.y. vėėliausiai iš visų Baltijos valstybių.

Šiais laikais auditas turi labai svarbią reikšmę. Jo teikiama informacija naudinga ruošiant planus, programas, skirstant išteklius, priimant sprendimus. Audito atlikimo kokybė ir išvados priklauso nuo audito įrodymų. Svarbu, kad audito įrodymai būtų patikimi ir jų pakaktų. Re

enkant audito įrodymus svarbu išsiaiškinti audito įrodymų apibūdinimą, reikšmę, įrodymų sudėtines dalis, klasifikaciją, gavimo būdus, šaltinius, įrodymų pakankamumą, patikimumą, tinkamumą, gavimo išlaidų ir informacijos naudingumą, procedūras: apklausa, tikrinimas, patvirtinimas, skaičiavimai ir perskaičiavimai, stebėjimai, analitines procedūras. Auditoriai ne visada surenka tinkamos kokybės įrodymų todėl, kad nežino pagal kokias procedūras reikia juos rinkti ir panaudoti.

Lietuvoje audito įrodymų rinkimo ir vertinimo svarbumas buvo pradėtas nagrinėti 1992m. Specialistai nusprendė, kad spėliodami negali padaryti teisingų išvadų, todėl reikalingi tikslūs ir išsamūs audito įrodymai.Audito įrodymų apibūdinimas ir reikšmė
Audito įrodymai – tai audito metu parengta ar gauta informacija, reikalinga patvirtinti ar paneigti tam tikras išvadas. (J.Mackevičius. Auditas: teorija, praktika, perspektyvos.)

Audito įrodymams gauti informacijos šaltiniai gali būti: konkretūs dokumentai, skaičiavimai, įrašai. Audito įrodymai gaunami vykdant patikrinimą, kurio metu taikomi įvvairūs testai ir procedūros, kai kurie įrodymai gali būti gaunami ir įmonės vadovybės ar trečiųjų asmenų. Auditorius ne tik gauna informaciją iš tikrinamos įmonės, bet ir pats renka informaciją, ją analizuoją ir sistemina. Auditoriaus tikslas – surinkti kuo daugiau pirminių įrodymų, kuriuos jis gauna iš informacijos šaltinių, taip pat dar turi turėti ir papildomų įrodymų, kuriuos gali gauti iš tų pačių ar kitų informacijos šaltinių.Audito įrodymų svarba
Audito įrodymai yra svarbūs visiems proceso dalyviams: auditoriui (reikalingi tam, kad galėtų objektyviai vertinti, pareikšti sa
avo nuomonę, daryti išvadas), klientui (reikalingi, kad padėtų išspręsti įvairius nesutarimus ar ginčus, kurie gali iškilti įvairiais audito vykdymo etapais), tretiems asmenims (reikalingi, kad būtų įrodyta tiesa arba ji paneigta). Todėl visi procese dalyvaujantys asmenys turi stengtis pateikti teisingus, tikslius duomenis, kurie padės gauti neiškraipytus įrodymus.Audito įrodymų patikimumas ir pakankamumas
Surinkti audito įrodymus yra labai sunku, todėl labai svarbu, kad auditorius išanalizuotų audituojamą įmonę ir parinktų procedūras tinkančias šiai įmonei, kurios padėtų gauti kokybiškus įrodymus. Audito teorijoje skiriamos tokios įrodymų savybės: pakankamumas (turi būti pakankamai procedūrų ir konkrečios informacijos) ir patikimumas (įrodymai patikimi kai naudojama labai daug informacijos šaltinių).

Audito įrodymų pakankamumui įtakos turi tokie veiksniai:
1. Klaidų rizika ( ši rizika gali būti nulemta tiriamo dalyko pobūdžiu, įmonės veiklos rūšies, finansinės būklės, įvairių situacijų).
2. Audito procedūrų rezultatai ( auditorius turi atsižvelgti į audito rezultatus, reikšminės informacijos iškraipymus, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ir klaidų).
3. Auditoriaus patirtis ( ji įgyta ankstesnių audito darbo metu).
4. Konkretaus straipsnio svarba.
5. Informacijos pobūdžio.

Audito įrodymų duomenys gali būti ne visada patikimi, todėl įrodymų patikimumo seka turi būti tokia:
1. Įrodymai, pagrįsti išorės šaltiniais, patikimesni už pagrįstus įmonės vidaus šaltiniais įrodymus.
2. Įrodymai, pagrįsti nesuinteresuotais vidaus šaltiniais patikimesni nei suinteresuotais vidaus šaltiniais.
3. Auditoriaus parengti įrodymai patikimesni nei kliento .
4. Įrodymai, įgyti remiantis dokumentais patikimesni nei įgyti per pokalbius su klientais, vadovais, darbuotojais.
5. Vidaus duomenys patikimesni ka

ai vidaus kontrolės sistema gera.
6. Originalūs dokumentai patikimesni nei kopijos. (Аренс А., Лоббек Дж. Аудит: Правило (стaндарт) N.5. Аудиторские доказательства)

Audito įrodymų patikimumą nustatantys veiksniai:
1. Atliktų tyrimų svarba ir lygmuo.
2. Klaidingų išvadų gavimo rizikos dydis.
3. Ankstesnių audito ataskaitų pateiktų išvadų patikrinimas,
4. Audito įrodymo kaina, palyginus ją su gauta nauda.
5. Auditoriaus subjektyvumas, atliekant audito užduotis.

Audito įrodymų kokybė labai priklauso ir nuo auditoriaus kompetencijos, jo patirties. Audito įrodymų patikimumas patikimesnis tada, kai auditorius yra aukštos kvalifikacijos, nes jis turi daugiau tokio darbo patirties ir gali surinkti daugiau patikimesnės informacijos iš įvairių šaltinių, kurie būna skirtingo pobūdžio.

Auditorius, kuris abejoja dėl savo patvirtinimų, turėtų dar kartą pabandyti gauti patikimesnių ir pakankamų duomenų, juos gerai išanalizuoti, remtis ne vienu šaltiniu, bet skirtingais, išsiaiškinti iš šių šaltinių gautų duomenų nesutapimą, jei taip atsitinka, turi nustatyti papildomas procedūras, kuirų pagalba padės jam išsiaiškinti tuos neatitikimus ir padės išsklaidyti abejones. Ir tik tuomet kai visos abejonės įveiktos, auditorius turėtų pareikšti savo nuomonę.Audito įrodymų sudėtinės dalys ir klasifikacija
Audito įrodymų sudėtinės dalys
Renkant audito įrodymus auditoriams svarbu žinoti ir ištirti jų struktūrą. Literatūroje teigiama, kad audito įrodymus sudaro trys dalys:
1. Tezė. Tezė – tai teiginys, kurį reikia įrodyti. Tezėms įrodyti naudojami kiti teginiai.
2.Argumentai. Argumentas – tai ką nors pagrindžiantis teiginys. Jie gali būti įvairių rūšių:
a). Teiginiai apie tikrus faktus, jie turi būti tikslūs ir neginčijami.
b). Teiginiai, kurie pakankamai ti
iksliai parodo dalyko turinį ir esmę.
c). Aksiomos – tai teiginiai, kurie be įrodymų yra aiškus dalykas, nenuginčijama tiesa.
d). Anksčiau įrodyti teiginiai.
3.Demonstravimas. Demonstravimas – tai viešas audito įrodymas, jis užtikrina tezės logiškumą susiejamas su argumentais ir galima pademonstruoti.Audito įrodymų klasifikacija
Audito teorijoje yra įvairių audito įrodymo klasifikavimo rūšių, kurie klasifikuojami pagal įvairius požymius. Pagrindinis klasifikavimo tikslas yra išsiaiškinti įvairių įrodymų skirtumus ir bendrumus, suprasti audito įrodymo esmę.
Audito įrodymų klasifikacija:
1. Faktų realumas.
2. Pirmumas.
3. Surinkimo šaltiniai.
4. Duomenų gavimo ir kontrolės būdai.
5. Įrodymų išbandymų galimybė.
6. Tikslai.

Tikri įrodymai grindžiami tik realiais faktais. Aprašomieji faktai – tai įrodymai kai aprašomas tam tikras faktas dokumentuose. Loginius faktus sudaro įrodymai paremti žmogiškąją logika.

Rinkdamas pirminius įrodymus auditorius pats dalyvauja operacijose ir jas stebi. Antriniai įrodymai gauti iš pirminių ir suvestinių dokumentų, apskaitos registrų, finansinių ataskaitų. Netesioginiai įrodymai gaunami iš kitų įvykių ir faktų.

Vidaus šaltinai yra duomenys gauti ar surinkti iš įmonės apskaitos sistemos ir finansinių ataskaitų. Išoriniai šaltiniai tai – duomenys gauti iš kitų įmonių.

Eksperimentus auditorius atlieka kartu su kliento darbuotojais. Matematiniams įrodymams naudojamos tam tikros taisyklės ir normos, kuriomis apskaičiuojami konkretūs rodikliai.

Ginties įrodymais ginama tezė, jais remiantis ginčijamasi ir kritikuojama. Paneigiamaisiais įrodymais bandoma įrodyti tezės netikrumą ar melagystę.
Gali būti ir kiti audito įrodymų klasifikavimo požymiai, pavyzdžiui pagal jų gavimo gavimo ir kontrolės būdą. Audito įrodymus galimi surinkti:
1. Auditorius pats surenka įrodymus.(Auditoriaus surinkti duomenys būna patys patikimiausi.)
2. Audito įrodymus pateikia įmonės vadovybė.(Įrodymus gautus iš vadovybės auditoriui sunku įvertinti, gali atsirasti informacijos iškraipymų.)
3. Audito įrodymus pateikia trečiosios šalys. (Įrodymai gauti iš trečiųjų asmenų gali būti labai netikslūs, nes juos gali paveikti įmonės vadovybė.)Audito įrodymų rinkimas tikrinant vadovybės pareiškimus
Įmonės vadovybės pareiškimai yra svarbūs audito įrodymams ir reikalingi auditoriaus nuomonei pareikšti. Auditoriaus tikslas – gauti kuo tikresnius ir patikimesnius pareiškimus iš vadovybės. Rinkdamas pareiškimus ir vertindamas auditorius turi atsižvelti į taisykles:
1. Auditorius neturėtų vienareikšmiškai priimti vadovybės pareiškimų, o nuolat ieškoti pats įrodymų.
2. Turėtų atsižveglti į vadovybės pareiškimų ribotumą.
3. Vadovybės pateikti pareiškimai negali pakeisti audito įrodymų, kuriuos auditorius tikisi gauti.
Tarptautiniame 580 audito standarte „Vadovybės pareiškimai“, rašoma kokiomis formomis auditorius gali gauti pareiškimus iš vadovybės. Tai gali būti: įmonės valdybos posėdžių protokolai, pasirašyta finansinės atskaitomybės kopija, vadovybės patvirtinami laiškais.
Auditorius iš vadovybės gali gauti pareiškimus raštu, nors gali būti ir žodiniai pareiškimai. Tačiau tokie pareiškimai dažniausiai būna neefektyvūs ir nelabai aiškūs, gali kilti nesusipratimų, todėl auditorius turėtų siekti gauti iš vadovybės raštiškus pareiškimus. Šie pareiškimai turi būti reikšmingi, aiškūs, suprantami, auditorius turi informuoti vadovybę apie pareiškimų reikšmingumą, kokių norėtų jis gauti.
Gautus vadovybės pareiškimus auditorius turi kruopščiai įvertinti: ar vadovybės pareiškimai neprieštarauja gautiems audito įrodymams iš įmonės vidaus ir išorės. Jeigu taip, tai auditorius turi išsiaiškinti priežastis, lėmusias tokius neatitikimus, aplinkybes ir panaudoti papildomas procedūras ar testus šioms priežastims išsiaiškinti. Gali būti, kad vadovybė atsisako pateikti pareiškimus apie dalykus, kuriuos auditorius nori išsiaiškinti ar patvirtinti, tuomet toks atsisakymas laikomas kaip audito apimties apribojimas. Auditorius tokiu atveju gali pareikšti sąlyginę nuomonę arba iš viso jos nepareikšti.
Vadovybės pareiškimai turi svarbią galią audito įrodymams, tadėl auditorius turi šiuos preiškimus įtraukti į auditoriaus darbo dokumentus.Audito įrodymų sinergizmo efektas
Auditorius duomenis įrodymams renka iš įvairių šaltinių. Jeigu surinkti įrodymai iš vieno šaltinio apie tą patį dalyką, neatitinka, įrodymų gautų iš kito šaltinio, kyla abejonių dėl abiejų šaltinių duomenų patikimumo. Tuomet auditorius turi išsiaiškinti tų priežasčių neatitikimo priežastis ir juos lėmusias aplinkybes. Kai auditorius įsitikina įrodymų iš įvairių šaltinių visumos didesniu tikrumu negu atskirai paimtų duomenų sumos, tai toks reiškinys audito teorijoje vadinamas „sinergizmo efektu“. Jo esmė yra lygtis 2+2=5 t.y. dviejų šaltinių įrodymų visuma yra didesnė už kiekvieno šaltinio atskirai paimtų dalių sumos.
Gali pasireikšti ir atvirkštinis efektas nei sinergizmas. Tuomet audito įrodymo visumos gautos iš dviejų šaltinių, patikimumas yra mažesnis nei atskirai paimtų šaltinių sumos. Šis efektas audito teorijoje vadinamas „mažėjančiu ribiniu efektu“. Jis taip pat, kaip ir sinergizmo efektas, išreiškiamas lygtimi 2+2=3, tai parodo, kad dviejų šaltinių įrodymų visuma yra mažesnė už kiekvieno šaltinio atskirai paimtų dalių sumos.
Kartais audito praktikoje pasitaiko taip, kad surinkti audito įrodymai iš įvairių šaltinių yra prieštaringi. Šis efektas vadinamas „prieštaringumo efektu“. Esmė šio efekto yra ta, kad patikimais laikomi įrodymų rezultatai būna visiškai skirtingi. Šiuo atveju pradedama abejoti kuriuo nors šaltiniu, o gautas įrodymų patikimumas yra mažesnis už visumos ir abiejų šaltinių sumą. (J.Mackevičius.Teisė.)
Šių efektų prasmė yra daugiau teorinė, bet auditorius turi juos žinoti ir jam labai svarbu rinkti tinkamus įrodymus ir stengtis, kad būtų kuo mažiau netikslingų ir prieštaringų duomenų.Audito įrodymo rinkimo procedūros ir etapai
Audito procedūros
Auditorius renka audito įrodymus vykdydamas įvairias procedūras: tikrinimą, stebėjimą, apklausą, patvirtinimą, perskaičiavimą, atranką, įvertinimą, prognozes, analitines procedūras. Šių procedūrų trukmė priklauso nuo laikotarpio už kurį renkami audito įrodymai, trukmės.
Tikrinimas. Tai dokumentų patikrinimas. Tikrindamas dokumentus, auditorius gauna audito įrodymus, kurių ir patikimumas priklauso nuo šaltinių efektyvumo – nuo atliktų vidinių procedūrų. Auditorius tikrindamas dokumentus juos apžiūri, įvertina jų formą, tikrina dokumentų išrašymo būdus (ranka ar kompiuteriu), jų juridinę galią, dokumentų tikslumą, teisingumą, nustato ar laiku ir tiksliai išrašyti dokumentai, ar nėra klastojimo požymių, klaidų. Dokumentai gali būti renkami įvairiomis formomis:
1. Audito įrodymo dokumentai gaunami iš trečiųjų asmenų, kuriuos jie turi (vidinė informacija).
2. Audito įrodymo dokumentus turi pats auditorius, tačiau juos gauna iš trečiųjų asmenų (vidinė ir išorinė informacija).
3. Audito įrodymo dokumentai gauti iš pačio auditoriaus ir yra pas jį (vidinė informacija).
Stebėjimas. Auditorius stebi įmonės vadovų ir darbuotojų veiksmus, vertinami jų požiūriai tam tikrais klausimais.
Apklausa. Auditorius pats ieško informacijos apklausdamas kliento personalą ar trečiųjų šalių asmenis. Apklausa gali būti oficiali pateikta raštikai, skirta tretiems asmenims ir neformali apklausa skirta darbuotojams apklausti. Auditorius gali apklausti vieną asmenį ar grupę, panaudoti garso įrašymo priemones. Kartais įrodymams problemų gali sukelti žodinis duomenų panaudojimas, tuomet geriau gautą informaciją pateikti raštu. Paaiškinimai reikalingi tada, kai nustatomi pažeidimai, trūkumai, piknaudžiavimai, todėl jie reikalingi, kad padėtų įvertinti faktus nulėmusius priežastis. Auditorius rinkdamas įrodymus gali naudotis testais:
1. Kontrolės testai.
2. Finansinės informacijos tikrinimo testai.
Rinkdamas įrodymus kontrolės testais auditorius turi įvertinti kontrolės buvimą, efektyvumą, tęstinumą. Apskaitos ir vidaus kontrolės sistemas auditorius tikrina šiais aspektais:
1. Sukūrimo (ar apskaitos ir vidaus kontrolės sistemos buvo tinkamai sukurtos, kad užkirstų kelią atsirasti, aptiktų ir ištaisytų rekšminius iškraipymus).
2. Veikimo (ar sistemos egzistavo ir efektyviai veikė visą tikrinamą laikotarpį.

Jei auditorius renka įrodymus finansinės informacijos tikrinimo testais, tai turi gauti įrodymus, pagrindžiančius šiuos finansinius atskaitomybės tvirtinimus:
1. Buvimo (nurodytu laiku turtas, nuosavybė, įsiskolinimai iš tikrųjų yra ir pajamų, išlaidų operacijos vyko).
2. Teisės ir įsipareigojimai (įmonė turi nuosavybės teises į turtą).
3. Įvykimas (sandoris ar operacija tam tikru laikotarpiu tikrai vyko).
4. Pilnumas (visos operacijos atsispindi finansinėse ataskaitose).
5. Įvertinimo (turtas, įsipareigojimai, nuosavybė įvrtinti teisingai).
6. Išmatavimo (sandoris ar operacija įregistruoti reikiamu vienetu ar kiekiu, pajamos ar sąnaudos priskirtos tam laikotarpiui, kuriame vyko).
7. Pateikimas ir atskleidimas (įmonės apskaitos tinkamai parinktos ir taikomos teisingai).

Gauti apklausos atsakymai gali būti audito įrodymų patvirtinimas ar kita gauta informacija, kurios auditorius dar neturėjo.
Patvirtinimas. Tai tokia procedūra, kuria patvirtinama arba atmetama surinkta informacija, dėl kurios tikslumo auditorius abejoja. Šią informacija dažniausiai pateikia trečiosios šalys.
Perskaičiavimai. Jie atliekami aritmetinių veiksmų pagalba, kuriais tikrinami kliento dokumentų pateiktus skaičiavimus, finansines ataskaitas, apskaitos registrai.
Atranka. Auditorius atrenka informaciją ir ją ištiria. Jis turi įvertinti klaidų tikimybę visoje informcijoje ir nustatyti rizikos laipsnį.
Įvertinimas. Tam tikros sumos apskaičiavimas naudojant tam tikrą metodiką, kai nėra kitų būdų sumai nustatyti.
Prognozavimas. Tai informacijos tyrimas siekiant numatyti ateities įvykius ir padarinius.
Analitinė. Auditoriaus surinktos infomacijos. apie įmonės veiklą nagrinėjimas, svarbių rodiklių ar tendencijų analizė, atliekama tyriant svyravimus ar tarpusavio santykius, neatitinkančius kitos informacijos ar numatytų dydžių. Tai iš to paties šaltinio gautų finansinių ir nefinansinių duomenų santykio arba skirtingais laikotarpiais ar iš skirtingų institucijų gautos informacijos analizė, siekiant nustatyti atitikmenis arba numatytus pavyzdžius ar reikšmingus svyravimus ir netikėtus santykius, bei šios analizės rezultatai.
Analitinės procedūros reikalingumas:
1. Analitinė procedūra reikalinga audito įrodymo tikrumui patvirtinti.
2. Analitinė procedūra leidžia daryti vertinimus ir išvadas.
3. Analitinė procedūra padeda sutelkti auditoriaus dėmesį į svarbius dalykus patikrinimo metu.
4. Analitinė procedūra duoda galimybę patikrinti duomenis.
Labai svarbu, kad auditorius rinkdamas audito įrodymus naudotų kuo daugiau procedūrų. Jų parinkimas priklauso nuo audito tikslų, apimties, sudėtingumo. Parenkant procedūras reikėtų atsižvelgti į riziką, įvertinti padarinius.
Audito įrodymai gali būti skirstomi į tokias grupes:
1. Analitiniai.
2. Dokumentiniai.
3. Fiziniai.
4. Testavimo.
5. Rekomendaciniai.
Analitiniai įrodymai – tai išvados gautos apdorojus įvairius dokumentus, kurių pakankamumas, patikimumas ir tinkamumas nustatomas įvairiomis procedūromis.
Dokumentiniai įrodymai – tai įrodymai, kurie susideda iš pastovių formų, tai gali būti išvados gautos analizuojant informacijos šaltinius, vidiniai ir išoriniai įvairūs dokumentai.
Fiziniai įrodymai – tiesiogiai apibūdina kokią nors savybę, t.y. įvykių, daiktų, grafikų, informacijos analizės rezultatai. Šie įrodymai gaunami per stebėjimus.
Testavimo įrodymai – tai tokie įrodymai, kurie gaunami apklausos būdu, jie gali būti įvairūs pareiškimai, atsakymai į klausimus, nuomonės. Šie įrodymai surenkami anketų pagalba, kurias auditorius kruopščiai paruošia atsižvelgdamas į analizuojamą problemą.
Rekomendaciniai įrodymai – tai išvados, ataskaita, kurią auditorius pats rašo savo klientui. Ji turi būti patvirtinta ir paremta.
Rinkdamas įrodymus auditorius turi įvertinti du dalykus:
1. Jis pats gali padaryti klaidą. Veiksmai, kurie tiesiogiai susiję su auditoriaus profesine kompetencija, jo nepriklausomumu, sąžiningumu, objektyvumu, apdairumu. Todėl auditorius, vengdamas didesnės rizikos turi nuolat tobulinti savo kvalifikaciją, nagrinėti teisės aktus, naujausią literatūrą. Jis turi žinoti, kad esant dideliai rizikai neišvengiama klaidų, mažėja galimybė objektyviai vertinti.

2. Klaidų gali padaryti kiti asmenys. Veiksmai, kurie atsiranda dėl kliento kai kurių veiksmų. Tai gali būti ekonominiai nusikaltimai, pažeista mokesčių tvarka, įstatymų nepaisymas. Todėl auditorius turi atsižvelgti į įvairias piknaudžiavimo rūšis ir taip išvengti klaidų.
Taigi auditorius turi surinkti tikslius įrodymus, gautus duomenis išanalizuoti ir įvertinti. Jei jis to nepadaro t.y. neišanalizuoja ir neįvertina tam tikrų duomenų, tuomet jų jis negali skelbti. Taip pat neišanalizavęs duomenų auditorius negali daryti išvadų apie pažeidimus, kurių jis nenustatė ir neįrodė ir jų paskelbti. Rinkdamas audito įrodymus ir juos objektyviai vertindamas auditorius turi būti atsargus, nes ataskaitose gali būti ne viskas parodyta, todėl jis turi tinkamai parinkti audito įrodymų rinkimo procedūras.Audito etapai
Auditorius audito įrodymus turi rinkti nuosekliai. Galima išskirti tokius audito įrodymo rinkimo etapus:
1.Įmonės finansinių ataskaitų, atskirų straipsnių reikšmingumo ir juose egzistuojančios rizikos (įgimta , kontrolės , nepatikima ) nustatymas.

2. Procedūrų, garantuojančių pakankamus ir patikimus audito įrodymus remiantis įmonės vidaus kontrolės sistema, nustatymas ir pasitikėjimo kontrolės sistema pagrindimas.
3.Procedūrų, užtikrinančių pakankamus ir patikimus audito įrodymus, atliekant smulkius sąskaitų likučių ir operacijų patikrinimus, nustatymas ir jų visapusiškumo pagrindimas.
3. Kritinis surinktų duomenų įvertinimas ir alternatyvių audito įrodymų rinkimo procedūrų nustatymas toms sritims, kur naudojant planuotus testus nepavyko gauti pakankamų ir patikimų įrodymų.
4. Sričių, kur neįmanoma gauti pakankamų ir patikimų audito įrodymų, nustatymas.(J.Mackevičius.Teisė. 2004)

Kiekvienu audito įrodymų rinkimo etapu auditorius turi pasikliauti savo profesine kompetencija, įgytomis žiniomis, nuojauta.Išvados
Audito įrodymai – tai visais audito etapais surinkta informacija, kuri yra susisteminta arba gauta iš išorės ir vidaus šaltinių, auditoriui reikalinga nuomonei pagrįsti ir patvirtinti arba paneigti tam tikras išvadas.
Audito įrodymai turi atitikti audito tikslus ir būti susiję su parinktais kriterijais t.y. jie turi būti tinkami. Įrodymų, kuriuos surinko auditorius turi pakakti darant išvadą, t.y. įrodymai turi būti pakankami. Taip pat audito įrodymai turi būti patikimi t.y. svarbūs: yra atlikti tyrimai, rizikos dydis, ankstesnių ataskaitų patikrinimas, auditoriaus subjektyvumas įgyvendinant audito užduotis. Pabrėžiama, kad audito įrodymai daug patikimesni, kai surenkami iš skirtingų šaltinių. Kai iš vieno šaltinio duomenys nesutampa su kito šaltinio duomenimis, tuomet auditorius turi nustatyti papildomas procedūras šiems neatitikimams išsiaiškinti. Kada auditorius išsiaiškina visas priežastis, lėmusias tokius neatitikimus ir įsitikina duomenų tikrumu, tuomet gali daryti išvadas ir pareikšti savo nuomonę.
Visiems audito įrodymams yra taikomi bendri reikalavimai: renkami iš įvairių šaltinių, kuriuos auditorius palygina; išoriniai audito įrodymai yra patikimesni, nei vidiniai; rašytiniai – patikimesnis, nei žodiniai; įrodymai gauti tiesioginiu būdu – patikimesni, nei netiesioginiai; žodiniai įrodymai, kurie yra patvirtinti – patikimesni, nei nepatvirtinti; dokumentų originalai – patikimesni, nei kopijos.
Audito įrodymų klasifikacija padeda išsiaiškinti bendrumus ir skirtumus, suprasti jų esmę. Įrodymus galima skirstyti: faktų realumą, pirmumą, šaltinius, įrodymų išbandymų galimybę, tikslus, gavimo ir kontrolės būdą.
Auditorius atlikdamas auditą ir rinkdamas audito įrodymus turi taikyti kuo daugiau procedūrų: tikrinimą, apklausą, patvirtinimą, perskaičiavimą, atranką, stebėjimą, analitinę apžvalgą, įvertinimą, prognozavimą.
Audito įrodymams labai svarbūs yra ir vadovybės pareiškimai, kurie gali būti žodiniai arba raštiški. Tačiau raštu pateikti pranešimai yra daug patikimesni, tikslesni, nei žodiniai. Žodžiais išsakytuose pareiškimuose gali atsirasti nesusipratimų, netikslumų ar nesusikalbėjimo, todėl auditorius turi siekti, kad vadovybė savo pareiškimus pateiktų raštu ir taip išvengtų nereikalingų problemų.
Audito teorijoje yra išskiriami trys efektai: tai sinergizmo – įrodymų iš įvairių šaltinių visumos didesnis tikrumas, nei atskirai paimtų šaltinių sumos, mažėjantis ribinis – įrodymų visumos patikimumas mažesnis, nei kiekvieno atskirai paimtų šaltinių sumos, prieštaringumo – įrodymų patikimumas mažesnis už visumos ir abiejų šaltinių sumą.
Auditorius įrodymus turi rinkti kruopščiai, atsakingai, nuosekliai, tam tikrais etapais ir išsiaiškinti egzistuojančią ataskaitų riziką, procedūrų pakankamumą, patikimumą, sritis, kur negalima gauti pakankamai ir patikimų įrodymų, duomenų rinkimo procedūras ir jų įvertinimą.
Audito įrodymai gali turėti ir trūkumų, dėl kurių jie tampa mažaverčiai, nepatikimi ir nepakankami. Taip gali atsitikti jei įrodymai renkami tik iš vieno šaltinio; jei žodiniai pareiškimai yra nepatvirtinti; rašytiniai ar stebėjimų rezultatai yra pasenę; įrodymų nauda viršija išlaidas; įrodymų šaltinis nėra nepriklausomas; surinkti duomenys yra netikslūs; įrodymas yra prieštaringas, nevisavertis.
Taigi audito įrodymų rinkimo rezultatai labai priklauso nuo auditoriaus: patirties, jo požiūrio į atliekamą darbą, kompetencijos, sąžiningumo ir kt. asmeninių savybių. Todėl auditorius norėdamas geriau atlikti savo darbą turi: nuolat tobulintis, sekti naujausią literatūrą, įstatymų pataisas, semtis patirties iš kolegų ir savo praktikos, nedaryti klaidų ir stengtis patenkinti klientą. Mano manymu, auditoriaus darbas yra labai atsakingas, reikalaujantis daug žinių, patirties ir gerų asmeninių savybių.LITERATŪRA
1.Аренс А., Лоббек Дж. Аудит: перевод с англ. под ред. Я. В. Соколова. М.: Финансы и статистика, 2001, Правило (стaндарт) N.5. Аудиторские доказательства
2. Appley C. R. Šiuolaikinio verslo administravimas.Vilnius. 2003 (462 p.)
3. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos. Nr. 20 (356) 2005m. gegužės 23d. (16p.)
4. Kabašinskas J., Toliatienė I. Auditas. Vilnius. 1997
5. Katkus A. Valstybinė ekonominė kontrolė. Vilnius: Mintis. 1997 (196 – 209)
6. Lakis V., Mackevičius J., Rakštikas P. Auditas. Vilnius. 1992
7. Mackevičius J. Auditas: teorija, praktika, perspektyvos: Monografija. 36 knyga. Vilnius. 2001
8. Martinkus Br., Neverauskas Br., Sakalas A., Venskus R., Žilinskas V. Aiškinamasis įmonės vadybos terminų žodynas. Kaunas: Technologija. 2000
9. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2005
10. Pass C., Lowes B., Davies L. Ekonomikos terminų žodynas. Baltijos biznis. 1997
11. Puškorius S. Veiklos auditas: Monografija. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2004
12. Raišienė A. G. Veiklos audito lyginamoji analizė. Viešoji politika ir administravimas. Nr.6. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras. 2003
13. Stoner J.A.F., Edward R., Gilbert D.R., Jr. Vadyba: Poligrafija ir informatika. 2000 (567 – 568 p.)
14. Teisė. Mokslo darbai. 52 tomas. Vilnius: Vilniaus universitetas. 2004
15. http://audit-evka.by/index.php?page=law_19.06.02
16. http://www.audit.ru/standarts/12.html
17. http://www.auditservices.com/aevidence.html
18. http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/04/04aud.html
19. http://www.buh.ru/document-163
20.http://1c_audit.ru/modules/news/article.php?storyid=290
21. http://diplomat.com/archives/useful_vak/prog_08_00_12/

22. http://www.dvgups.ru/METOC/EKMEN/BU/OSN_AUDIT/METOD/BLAZSHK/MU_KONR.HTM
23. http://www.eca.eu.int/audit_approach/guidelines.docs/intosai_en.pdf
24. http://www.femida-audit.com/standart.php?#5
25. http://finansai.tripod.com/auditas.htm
26. http://www.hi-edu.ru/x-books/xbook086/01/idex.html?part-002.htm
27. http://www.yans-audit.ru/law/pad/5.pl.
28. http://www.lankrasn.ru/studies/authors/udina/audit/p_standit.html#6
29. http://www.lar.lt/Docs/Auditas.doc
30. http://www.lar.lt./Docs/8NAS.doc
31. http://www.minfin.ru/audit/post_696.pdf
32. http://ncpi.gov.by/minfin/Audit/Rekomend1/Pravilo.htm
33. http://www.rsen.ru/Fin_issled/2000_N2/aybov.htm
34. http://www.vkontrole.lt/t-aktai_limos.html
35. http://zakon.kuban.ru/private1/audit.1107001-3html

Leave a Comment