KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS PANEVĖŽIO INSTITUTAS VADYBOS IR ADMINISTRAVIMO FAKULTETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ KATEDRA
Panevėžio studentų nuomonės apie alaus gamintojų siūlomą produkciją tyrimas Marketingo tyrimų kursinis darbas
Atliko: PVV 0/2 gr. studentės Edita Janulytė Ana Ovčarenko Tikrino: dėst. Žverelienė
Panevėžys, 2003 TURINYS
ĮVADAS 3 1. Problemos išsiaiškinimas 4 2. Žvalgybinis tyrimas 4 3. Tyrimo tikslų nustatymas 4 4. Tyrimo reikalingumo pagrindimas 4 5. Tyrimo pobūdžio nustatymas 5 6. Tyrimo metodo parinkimas 5 7. Imčių atranka 5 8. Duomenų rinkimas 5 9. Duomenų apdorojimas ir analizavimas 6 10. Išvados ir pasiūlymai 14 IŠVADOS 15 LITERATŪRA 16
ĮVADAS
Jau seniai buvo pastebėta, kas alus tampa vis populiaresnis gėrimas, oalaus gamintojų metiniai pardavimai pastoviai auga. Todėl nusprendėmepanagrinėti studentų nuomonę apie šį gėrimą. Norėjome sužinoti studentųpožiūrį į alaus gamintojus, jų siūlomą produkciją. Tai pat norėjome gautiatsakymą, ar visi vartotojų poreikiai yra patenkinti. Darbo tikslas: studentų nuomonės apie alaus gamintojų siūlomą produkciją tyrimas.
Hipotezė: Panevėžio studentai norėtų sulaukti naujų galinių alaus rinkoje.
Darbo uždaviniai: 1. Problemos išsiaiškinimas; 2. Žvalgybinis tyrimas 3. Tyrimo tikslų nustatymas 4. Tyrimo reikalingumo pagrindimas 5. Tyrimo pobūdžio nustatymas 6. Tyrimo metodo parinkimas 7. Imčių atranka 8. Duomenų rinkimas 9. Duomenų apdorojimas ir analizavimas. 10. Išvadų ir pasiūlymų pateikimas.
Darbo metodika: • Mokslinės literatūros analizė • Anketinė apklausa • Tyrimo duomenų analizė.
.
1. Problemos išsiaiškinimas.
Marketingo problemos išsiaiškinimas turi lemiamą reikšmę visamtyrimui. Jei neteisingas bus suvokta problema, visas tyrimas vyks klaidingalinkme, bus mėginama išsiaiškinti ne pačius svarbiausius klausymus. Kitaipsakant, jei bus padaryta klaida aiškinantis problemą, tai viso tyrimopastangos pasuks neteisinga kryptimi, o jų rezultatai bus mažai naudingi.Tai pradinis marketingo tyrimo etapas, kuriame apibrėžiami klausymai,kurios išspręsti turi padėti organizuojamas tyrimas. Mūsų iškelta problema: vartotojų nuomonė apie alaus gamintojus
Panevėžio rinkoje . Norint išsiaiškinti šią problemą, atlikome marketingo tyrimą. Atlikusapklausą ir išanalizavus gautą informaciją, galėjome atsakyti į klausymą,kaip geriausiai patenkinti pirkėjų poreikius.2. Žvalgybinis tyrimas
Pirmame etape svarbu atlikti žvalgybinį tyrimą. Žvalgybinis tyrimas –tai neišsamus ir negilus tyrimas, siekiant geriau suprasti ir apibrėžtiproblemos kilmę ir aplinką. Šis tyrimas gali padėti geriau suprastivartotojų reikmes ir specifiką, konkurentus, konkurencinę situaciją. Studentų tarpe buvo girdėta nusiskundimų, kad esamą alaus pasiūlanepakankamai patenkina poreikius. Yra nuomonių, kad rinkoje jau pasigendamanaujų prekių.
3. Tyrimo tikslų nustatymas
Šiame etape aiškiai suformuluojami svarbiausias ir šalutiniai tyrimotikslai be i ką tyrimu norime pasiekti. Tyrimo praktinę naudą irveiksmingumą galima iš anksto numatyti, konkretizuojant numatomų rezultatųpraktinio panaudojimo, įdiegimo sritis ir būdus. Marketingo tyrimo tikslaidažnai susieti su informacijos, reikalingos ir tinkamos žinomai problemaispręsti, rinkimu, apdorojimu, gavimu ir panaudojimu. Kai tyrimasatliekamas tam, kad būtų priimami kuo labiau parengti ir argumentuotisprendimai, tai akivaizdu, kad jo paskirtis ir tikslai yra kus kasplatesnis, nei sumažinti vadovų ir specialistų nežinojimo laipsnį. Savo tyrime norime išsiaiškinti jau esamų rinkoje alaus gamintojųpaklausą ir naujų produktų įvedimo į rinką reikalingumą. Alaus rinkoje yranemažai gamintojų, jų siūlomų prekių pasirinkimas yra nemažas. Bet ar jisyra pakankamas? Ir kas lemia pasirinkimą vieno ar kito gamintojo siūlomąprekę? Todėl pagrindinis tyrimo tikslas išsiaiškinti studentų nuomonę apiealaus gamintojų siūlomas prekes. Papildomi tikslai: išsiaiškinti dėl kopirkėjai renkasi vieną ar kitą prekę, ar jie yra patenkinti siūlomomisprekėmis, ar pakankamas asortimentas. Didele reikšme turi vartotojų poreikių patenkinimas, todėl svarbu tosporeikius nustatyti ir išsiaiškinti alaus gamintojų galimybes.
4. Tyrimo reikalingumo pagrindimas.
Prieš pradedant tyrimų procesą, būtina atlikti vieną svarbų žingsnį,
t.y. nustatyti marketingo tyrimų būtinumą. Greitas patikimos bei tinkamosnaudoti informacijos gavimas yra labai naudingas. Tyrimo būtinumas iš esmėsnustatomas griežtai ir aiškiai suformuluojant problemą ir parūpinantreikalingų lėšų jai spręsti. Didėjant konkurencijai, marketingo tyrimųvaidmuo svarbiąja. Jie tampa būtinybe, norint išgyventi šiandieninėmiskonkurencijos sąlygomis ir plėsti veiklą. Marketingo tyrimas šiuo atvejų mums yra reikalingas, kadangi mes irgiesam vartotojais ir norime, kad mūsų poreikiai būtų patenkinti. Todėlsurinkus informaciją, galėsim atsakyti į klausymus: kokius alaus gamintojusrenkasi mūsų tyrime dalyvavusieji ir kodėl, kokie jų poreikiai ir norai, kąalaus gamintojai galėtų patobulinti, ir ar reikėtų didinti prekiųasortimentą.5. Tyrimo pobūdžio nustatymas.
Šiame etape reikia numatyti, kaip bus atsakoma į tiriamos problemosklausymus. Tai marketingo tyrimo etapas, kuriame numatomi duomenų rinkimometodai, tam reikalingos priemonės ir atrankinės visumos formavimo būdai.Svarbiausia yra nustatyti tyrimo kryptį, nuo kurios priklauso, kaip busrenkami duomenys. Šiame etape didžiausią dėmesį reikia skirti tyrimų specifikai, anketosstruktūrai, respondentų parinkimui. Priimant taktinius sprendimus privaluįvertinti tyrimo atlikimo terminus ir jiems skirtų lėšų dydį. Nusprendėme atlikti aprašomąjį tyrimą. Aprašomuoju tyrimu laikomastoks, kuriame apsiribojama reiškinių, faktų, situacijos, būklėsišsiaiškinimu, palyginimu, kitimo tendencijų konstatavimu, daugnesigilinant į jų kilmę ir raidą nulėmusias priežastis. Šios rūšies tyrimas daugiau susijęs su padėties konstatavimu, faktųišdėstymu, metodų pateikimu, siūlymu ir vertinimu, kai kada loginiumodeliavimu. Savo darbe išsiaiškinsi alaus rinkos būklę Panevėžio mieste,nesigilinant į šios situacijos priežastys.
6. Tyrimo metodo parinkimas.
Tyrimo būdai yra parenkami atsižvelgiant į tyrimo tikslus. Yra tryspagrindiniai marketingo tyrimo būdai: apklausa, stebėjimas, eksperimentas.Dažnai dar būna nurodomas ir ketvirtasis – kokybinių tyrimų būdas.
Apklausos tyrimas iš esmės yra aprašomasis tyrimas, tik retais atvejaisgalintis turėti ir priežastinio tyrimo elementų. Apklausos metu beveikniekada nesiaiškinama, kodėl žmogus vienaip ar kitaip galvoja, elgiasi arjaučia. Apklauso tyrimas atliekamas apklausos pagrindu. Apklausiant žmones,gaunama faktų, sužinomos nuomonės, požiūriai, pozicijos. Anketųpanaudojimas padeda struktūrinti renkamus duomenis, todėl žymiai lengviaujuos apdoroti ir analizuoti, naudojant kompiuterius. Savo tyrimui atlikti panaudosim anketinę apklausą. Tyrimą atliktinebus sudėtinga ir nereikalaus didelių išlaidų išdalinti ir surinktianketas. Anketas išdalinsime savo ir kitos vadybininkų grupes studentųtarpe. Surinktos ir apdorotos informacijos dėka, sužinosime esama situacijaalaus rinkoje, o taip pat vartotojų poreikius bei pageidavimus. Be to, busgalima išsiaiškinti, kokia politiką galėtų vykdyti alaus gamintojai,siekiant kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius.7. Imčių atranka
Imtis yra sudėtinė marketingo tyrimo proceso dalis. Marketingo tyrimoimtys atrenkamos iš atitinkamos tyrimo visumos. Turi būti apibrėžtadominanti tiriamoji visuma, kitaip sakant, grupė, kurios imtis busatrenkama. Grupes paprastai sudaro žmonės, kurių pažiūros, elgesys,nuostatos, prioritetai, materialinė padėtis padeda rinkos specialistamsformuoti sprendimus. Mūsų darbe mus dominanti tiriamoji visuma bus KTUPanevėžio instituto studentai. Pasirinkome šią imtį, kadangi jį pakankamaigerai galės atstovauti viso Panevėžio gyventojų nuomonę.
8. Duomenų rinkimas
Labiausiai paplitęs pirminės informacijos rinkimo metodas yraapklausa. Apklausa – tai susistemintas informacijos rinkimo metodas,pateikus anketą. Susistemintas informacijos rinkimas reiškia, kadstengiamasi gauti kuo tikslesnius rezultatus, kurių patikimumą galima būtųįvertinti matematiniais statistiniais metodais. Norėdami sužinoti respondentų elgseną, poreikius, sudarėme anketą..Jos tikslas yra išsiaiškinti kodėl vartotojai renkasi vieną ar kitą prekę,užimamą alaus gamintojų rinkos dalį, o taip pat ar vartotojai yrapatenkinti alaus pasiūlą.
Anketinė apklausą gali būti atliekama keliais būdais: respondentųapklausa tiesiogiai bendraujant su jais, respondentų apklausa pasinaudojantpašto paslaugomis, respondentų apklausa pasinaudojant laikraščio, žurnaloar kito leidinio paslaugomis. Tiesioginis respondentų apklausos metu galima per trumpą laikąapklausti įvairaus dydžio žmonių grupes. Tokią apklausą mes ir buvomepasirinkę. Anketos buvo dalijamos tiesiogiai, jiems pasiūlius ir gavus jųsutikimą. Sudarant anketą buvo laikomasi tam tikrų reikalavimų beirekomendacijų: 1. Pirmiausia buvo trumpai paaiškinta, kodėl atliekamas tyrimas. 2. Klausimai buvo formuluojami trumpai, o atsakymų variantai suprantami, kad respondentų pastangos atsakyti būtų minimalios. 3. Anketa darėme nedidelės apimties. 4. Kad tyrimas būtų nešališkas, vengėme klausymų, kurie stumtų respondentą į vieną atsakymą. 5. Stengėmės nepateikti sudėtingų klausymų.9. Duomenų apdorojimas ir analizavimas.
Surinkus duomenys, reikia juos apdoroti ir išanalizuoti. Analizėstikslas – aptarti surinktų ir susistemintų duomenų visumą ir padarytiišvadas. Vykdant tyrimą buvo išdalintos 50 anketų. Visus surinktus atsakymuspanaudojome darbe. Savo tyrimą atlikome Kauno Technologijos universiteto Panevėžioinstituto studentų tarpe. Tyrimui atlikti buvo naudojama anketa (žiūrėti 1priedas) iš 15 klausimų. Sudarytos anketos pagalba per septynias dienasbuvo apklausta 50 studentų: įvairaus amžiaus, šeimyninės padėties,poreikių ir t.t. Pirmieji anketoje pateikti klausimai daugiausia buvoasmeninio pobūdžio ir padėjo geriau suprasti vartotojo galimybes renkantistam tikrą prekę (pvz: alų). Išanalizavus gautus duomenis matome, kad apklaustųjų sudėtis buvotokia:
[pic]
1 pav. Apklausoje dalyvavusių respondentų sudėtis
Kaip matome, tyrime dalyvavo beveik vienodas skaičius moterų ir vyrų.Respondentai buvo pasirinkti neatsižvelgiant į jų lytį ir buvo vykdomaatsitiktinė respondentų atranka. Didesnė dalis dalyvavusių tyrime- moterys(52().
Respondentų šeimyninę padėtį būtų galima apibūdinti taip: [pic] 2 pav. Respondentų šeimyninė padėtis
Dauguma respondentų (69() yra nevedę (netekėję), o tai galėtų lemtididesnes jų išlaidas įvairioms pramogoms bei malonumams (pvz.: vakarėliams,
kuriuose yra geriamas alus). . Net 24( respondentų yra sukūrę šeimas irturi 1-2 vaikus, tačiau jie visi mėgsta alų ir skiria nemažai pinigų iššeimos biudžeto jo pirkimui. 4( respondentų jau yra sukūrę šeimas. Tokiosporos dažniausiai mėgaujasi laisvu gyvenimu, mėgsta dažnai pramogauti,kadangi dar neturi vaikų ir gali sau leisti išlaidauti pirkdami alų. Net 3(respondentų yra jau išsiskyrę. [pic]3 pav. Respondentų išsilavinimas
Iš gautos diagramos matome, kad dauguma respondentų 58,93( yra pabaigęvidurines mokyklas. Taip pat nemaža respondentų dalis 25,89( yra pabaigęspecialiąsias (profesines) mokyklas. Šią respondentų grupę sudaro 100(vaikinų, kurie ypač dažnai perka alų ir skiria tam daugiausiai pinigų.11,61( respondentų- jau turintys aukštesnįjį išsilavinimą ir norintys įgytikitos srities žinių žmonės, o 3,57( respondentų- turintys aukštąjįišsilavinimą studentai. Kadangi vykdėm apklausą vakarinio skyriaus studentųtarpe, dauguma jų yra dirbantis. Vėliau buvo pateikti tokie klausimai, kurie leido geriau vartotojusišskirti į tam tikras grupes. Į anketos klausimą „Ar mėgstate alų?“ buvo gauti tokie atsakymai: [pic] 4 pav. Respondentų nuomonė apie alų
Net 68( respondentų pasisakė mėgstantys ir geriantys alų ir tik 32 (teigė nemėgsta alaus. Beje, nemėgstančių alaus asmenų sudėtis yra sekanti:68,75(- merginos ir 31,25(- vaikinai. Deja, nemaža dalis respondentų po šioklausimo dėl nesuprantamų priežasčių neatsakinėjo į likusios anketos daliesklausimus, taip leisdami suprasti apie jų nusistatymą ne tik prieš alų, betir prieš bet kokią informaciją apie alų gaminančias bendroves, jųpasiūlymus ir t.t. Manau, kad tai sutrukdė išsiaiškinti tikrąją vartotojųnuomonę apie įmonių gaminančių alų reklamos efektyvumą, organizuojamasakcijas bei žaidimus ir t.t. Kito respondentams pateikto klausimo pagalba buvo norima išsiaiškintikoks yra apklaustųjų vartotojų aktyvumas perkant alų. Išanalizavus visas
anketas buvo gauti tokie rezultatai: [pic] 5 pav. Respondentų aktyvumas perkant alųĮ anketose pateiktus klausimus atsakinėję respondentai paminėjo, kad:alų perka kartą per mėnesį (10,68%), 2 kartus per mėnesį (16,5%), kartąper savaitę (23,31%), 2-5 kartus per savaitę (9,7%). 6,8% respondentų alųperka kasdien, o 11,65%- tik akcijų ir žaidimų metu. Manau, kad šie gautiskaičiai akivaizdžiai parodo, kad apklaustieji studentai yra pakankamaiaktyvūs alaus vartotojai, skiriantys nemažas pinigų sumas alaus pirkimui.Tačiau 21,36% respondentų alaus neperka visai. Iš to galime spręsti, kaddalis respondentų arba visai negeria alkoholio arba vietoj alaus renkasi kąnors kitą. Išaiškėjo tai, kad anksčiau pateiktame klausime 32( respondentųsakė nemėgstą alaus, o neperkantys alaus prisipažino tik 21,36(respondentų. Tai leidžia daryti išvadas, kad dalis nemėgstančių alausstudentų (10,64() vis dėlto kartais išgeria alaus ar perka jį ne savoreikmėms. Septintojo anketos klausimo pagalba buvo bandoma išsiaiškinti kokiosalaus prekybos vietos yra populiariausios apklaustųjų tarpe. Buvo gautitokie rezultatai: [pic] 6 pav. Populiariausia alaus pirkimo vieta
Iš gauto 6 paveikslo matome, kad pati nepopuliariausia alaus pirkimovieta- kioskai. Kioskuose alų perka tik vaikinai ir jie sudaro tik 3,54(visų apklaustųjų. Pateiktose anketose šie respondentai papildomai pažymėjo,kad alų perka ten, kadangi alumi prekiaujantys kioskai yra arti jųgyvenamosios vietos. 25,66( respondentų alų perka parduotuvėse. Net 42,48(apklaustųjų alų perka prekybos centruose. Tokį respondentų pasirinkimątikriausiai nulemia įvairios didžiuosiuose prekybos centruoseorganizuojamos akcijos bei žaidimai, taip pat ir galimybė laimėti taipdosniai juose dalijamus mažesnius ar didesnius prizus. Beje, tokiestudentai dažniausiai renkasi privačius vakarėlius namuose ar susibūrimusgamtoje. Net 28,32( respondentų dažniausiai alų perka įvairiose kavinėsebei baruose. Manau, kad šiai respondentų grupei priklauso asmenys gaunantysdidesnes pajamas bei mėgstantys linksmintis pasilinksminimo vietose. Beveik
visi respondentai (84() pateiktose anketose atsakinėdami į šį klausimąpažymėjo ne vieną atsakymą, kadangi renkantis alų svarbiausias kriterijusyra ne prekybos vieta, o gaminys, jo kokybė. Kitas pateiktas klausimas leido išsiaiškinti, kokiais kriterijaisremdamiesi apklaustieji renkasi alų. Gauti rezultatai šiame paveiksle: [pic] 7 pav. Veiksniai, nulemiantys vartotojų pasirinkimąKaip matome, svarbiausia studentams renkantis alų- kokybė. Net 37,41(apklaustųjų vadovaujasi nuostata pirmiausia rinktis kokybišką prekę, t.y.alų. Tai parodo, kad gamintojai gali orientuotis į studentus kaip įpakankamai išrankius vartotojus ir turėtų nesibaimindami pardavinėti savokokybiškus gaminius jų kokybę atspindinčiomis kainomis. Šiek tiek mažiaurespondentų (20,41() alų perka atsižvelgdami į gamintoją. Tai leidžiaspręsti, kad Panevėžio studentai yra pakankamai lojalūs savo pamėgtam aluibei jo gamintojui. Mažiausią įtaką renkantis alų daro- prekybos vieta. Tik2,72( respondentų į tai atsižvelgia. Šis skaičius parodo, kad dėl mėgstamoalaus ar prieinamos kainos gali rinktis ir toliau nuo gyvenamosios vietosesančią prekyvietę. Pateikdama respondentams sekantį klausimą norėjome išsiaiškinti arefektyvi alaus gamintojų pateikiama reklama ir ar ji įtakoja vartotojųpasirinkimą. Buvo gauti tokie rezultatai: [pic] 8 pav. Reklamos įtaka renkantis alų
Kaip matome, 48( respondentų reklama įtakoja, o 52(- ne. Iš to galimespręsti, kad reklama yra pakankami efektyvi priemonė norint pritrauktiesamus ir potencialius vartotojus. Dešimtasis anketos klausimas leido plačiau panagrinėti kokį alųrenkasi Panevėžio studentai. Tai būtų galima grafiškai pavaizduoti taip:
[pic]
9 pav. Populiariausias alus
Kadangi buvo apklausiami tik studentai, tai populiaresnis buvo nestiprus ir tamsus, bet šviesus ir silpnesnis alus. Net 60,18% respondentųmėgsta šviesų alų, kadangi jis yra žymiai silpnesnis nei tamsus alus. Tamsųalų renkasi tik vaikinai ir jie sudaro 1,77% visų atsakinėjusiųrespondentų. Silpnas alus yra populiaresnis, kadangi jį renkasi 28,32%respondentų, o stiprų alų renkasi tik vaikinai ir ši grupė sudaro 9,73%
visų apklaustųjų. Manau, kad stipresnį alų dažniausiai renkasi vyresnioamžiaus žmonės, o ypač vyrai. [pic]10 pav. Populiariausias alaus įpakavimas (tara)
Kaip matyti iš šios diagramos, respondentai dažniausiai renkasi įstiklinę tarą supilstytą alų. Net 60( visų atsakinėjusių pažymėjo būtent šįatsakymą. Tai nė kiek nestebina, kadangi visose pardavimo vietose vyraujaalus stiklinėje taroje. Be to, kiekvienoje parduotuvėje ar prekybos centrevisada galima atrasti šaldytuvuose sutalpintą alų supilstytą į stikliniusbutelius. Manau, kad stiklinės taros populiarumą nulemia ir tai, kaddažniausiai organizuojamuose žaidimuose dalyvauja būtent šioje tarojeįpakuotas alus, be to, išgėrus alų galima tuščią tarą priduoti į tarossupirktuvę ir taip gauti keliasdešimt centų. Deja, skardinės Lietuvoje visdar nėra tokios populiarios kaip kitose užsienio šalyse. Skardines renkasitik 12( apklaustųjų. Manau, kad vartotojai rečiau renkasi skardinėsesupilstytą alų, kadangi jis yra keliasdešimt centų brangesnis. Dar rečiauPanevėžio studentai renkasi plastmasiniuose buteliuose supilstytą alų. Tamįtakos gali turėti tai, kad plastmasinėje taroje supilstytas alusdažniausiai yra stipresnis ir prastesnės kokybės, t.y. sunku atrasti jaupamėgtą alų plastmasiniuose buteliuose. Tačiau tie 5( respondentų, kuriepasirinktų plastmasinius butelius, manau, tai darytų dėl mažesnės kainosbei didesnių galimybių transportuoti nusipirktą alų. 23( respondentųatsakė, kad jiems yra nesvarbu kokioje taroje įpakuotas alus, nes jiemssvarbiau koks tai alus ir kokia jo kaina. Apklausos metu domėtasi ne tik jau esama situacija, bet ir buvo bandomaišsiaiškinti vartotojų poreikius bei pageidavimus. Tai yra itin svarbu netik gamintojams, bet ir jų gaminamą produkciją parduodantiems pardavėjams,kadangi tai padeda geriau suprasti vartotoją ir pritraukti potencialiusklientus. Paklausus respondentų apie jų pageidavimus buvo gauti sekantysrezultatai: [pic]
11 pav. Alaus gamintojai turėtų
Kaip matome, šiek tiek daugiau nei 40( respondentų pageidautų, kad
gamintojai organizuotų daugiau akcijų bei žaidimų. Didžiulis noras laimėtidažnai nulemia vartotojo pasirinkimą. Trečdalis apklaustųjų norėtų, kadbūtų pakeista alaus kaina. Aišku, kad norima žemesnės kainos, tačiaugalioja tokia taisyklė, kad už aukštą kokybę reikia mokėti didesnę kainą.Jei gamintojai sumažintų alaus kainas, tai jiems nepavyktų gauti tokiųpajamų, kurios leistų investuoti į įrengimų modernizaciją, naujų alausrūšių atradimą ir t.t. 16,16( respondentų norėtų geresnės alaus kokybės. Šįklausimą yra žymiai sunkiau panagrinėti, kadangi kiekvieno vartotojonuomonė apie alų yra subjektyvi ir vienam vartotojui alus gali atrodytikokybiškas, o kitam- ne. Manau, kad geriausiai lietuviško alaus kokybęatspindi aukšti laimėjimai tarptautiniuose konkursuose. Tik 2,02(respondentų norėtų, kad gamintojai pakeistų tarą. Reiktų manyti, kas alausvartotojai pageidautų įvairesnėje taroje įpakuoto jų mėgstamiausio alaus,įdomesnių ir netikėtų sprendimų. 8,09( apklaustųjų pageidautų, kadgamintojai sugalvotų ką nors naujesnio, kadangi jie yra patenkinti ir esamaalaus kaina, ir kokybe, ir tara, be to, jiems pakanka organizuojamų akcijųbei žaidimų. Norėdama iki galo išsiaiškinti pasirinktų alaus gamintojų pozicijasPanevėžio alaus rinkoje, respondentams pateikiau klausimą apie alausgamintoją, kurio alų jie dažniausiai geria. Gauti rezultatai buvo grafiškaiatvaizduoti 12 paveiksle:[pic]
12 pav. Populiariausi alaus gamintojai
Remiantis respondentų nuomone, alų gaminančių įmonių pozicijospasiskirstė taip: 1. AB „Kalnapilis“ – 43,67( 2. UAB „Švyturys- Utenos alus“ – 21,83( 3. AB „Ragutis“ – 12,66( 4. AB „Gubernija“-11,8( 5. AB„Vilniaus tauras“ – 7,86( 6. AB“Biržų alus“ – 10,04( Kaip matome, pats populiariausias alaus gamintojas respondentų nuomone-AB „Kalnapilis“. Šios įmonės alų dažniausiai renkasi 34,93( apklaustųjų.Tai rodo, kad net 4/5 respondentų geria šios įmonės gaminamą produkciją.Manau, kad tokiam apklaustųjų sprendimui turėjo įtakos tai, kad tai yrastambiausia ir populiariausia alų gaminanti įmonė Panevėžio mieste. Antrąją poziciją užėmė UAB „Švyturys- Utenos alus“. Šios įmonės
gaminamą alų renkasi 21,83( respondentų. Trečioji vieta atiteko AB „Ragutis“. 12,66( respondentų renkasi šiojeįmonėje pagamintą alų. Kitame anketoje pateiktame klausime respondentai buvo paprašytiįvertinti save kaip pirkėją. Gauti rezultatai buvo atvaizduoti grafiškai13 paveiksle. Beveik pusė respondentų 47,67( save priskiria vidutiniškaireaguojantiems į naujoves. Tai parodo, kad gamintojams taikant tam tikrąmarketingo kompleksą- beveik pusė respondentų galėtų tapti novatoriais,t.y. žymiai „šilčiau“ reaguojančiais į rinkai pateiktas naujoves. Tokiemspirkėjams naujumas nėra labai svarbus prekės požymis, tačiau jeigu naujosprekės savybės geresnės negu senesniųjų, jie ima vartoti naują prekę. Apklaustųjų tarpe lygiomis dalimis pasiskirstė novatorių irkonservatorių pusės- po 20,93(. Konservatoriai- tai žmonės, linkę vartotipažįstamas ir įprastas prekes, kadangi jas paprasčiau pirkti, iš ankstoaišku ko galima tikėtis, taip pat sumažėja tikimybė, kad prekė nepatiks. Šipirkėjų grupė sunkiai keičia įpročius, net jei nauja prekė akivaizdžiaipranašesnė už senąją. Visa tai skatina žmones „prisirišti“ prie nuolatvartojamų, įprastų prekių. Tokį vartotojų lojalumą sunkiai įveikia net iraiškiai geresnės, bet vartotojų dar neišbandytos prekės, todėl gamintojusitin džiugina, kad vartotojų tarpe vis daugėja novatorių.[pic]
13 pav. Respondentų sudėtis atsižvelgiant į jų pažiūrį renkantis alų
Tyrimo duomenimis- net penktadalį apklaustųjų sudaro novatoriai. Taipirkėjai, kurie dar nematę prekės, tačiau kažką girdėję apie ją šnekant,jau bando įsivaizduoti jos prekines savybes ir privalumus. Jie linkę pirktiir vartoti naujas prekes, jei jos pasižymi juos dominančiomis savybėmis, beto, tokie pirkėjai nesunkiai atsisako įpročių, susijusių su anksčiau pirktųprekių vartojimu. Superkonservatoriai- tai 5,82( respondentų. Šie žmonės elgiasiabsoliučiai racionaliai, jiems prieš apsisprendžiant ką pirks, reikia
sužinoti visas kiekvienos prekės savybes ir tiksliai išmatuoti, kiekkiekvienos savybės turi konkuruojančios prekės. Tokio vartotojo elgesys yratarsi įspraustas į tam tikrus rėmus ir siūlant prekę tokiam pirkėjui yraitin svarbu- neperžengti jo nustatytų ribų. Šiam pirkėjui prekės naujumasyra nepageidautinas ir beveik neigiamas požymis. Kadangi,superkonservatoriams yra ypač sunku keisti vartojimo įpročius, jie renkasitik tokią naują prekę, kuri yra kiek galima panašesnė į anksčiau vartotą.Mažiausiai apklaustųjų tarpe yra supernovatorių. Tik 4,65( respondentų ypačdomisi naujovėmis ir gali sumanyti įsigyti bet kokią prekę nejausdamasporeikio ar vien dėl to, kad prekė yra nauja. Kaip matome 13 paveiksle, dauguma apklaustųjų save priskiriavidutiniškai reaguojantiems į naujoves, mažesnė dalis- konservatoriams irnovatoriams.[pic]
14 pav. Respondentų nuomonė apie naujų prekių įvedimą
Atsakymai į paskutinį klausymą leido suprasti, kad dauguma respondentųjau norėtų didesnės pasiūlos alaus rinkoje. 10. Išvados ir pasiūlymai
1. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad alus yra mėgstamas studentų alkoholinis gėrimas. Net 68 proc. respondentų mėgsta alų. Galima teigti, kad alus tikrai yra pakankamai populiarus alkoholinis gėrimas akademinio jaunimo tarpe. 2. Studentų tarpe populiariausias yra ,,Kalnapilio” alus. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų renkasi šio alaus gamintojo produkciją 3. Renkantis alų svarbiausia- kokybė. Atliktas tyrimas parodė, kad Panevėžio kolegijos studentai yra reiklūs gaminio (alaus) kokybei ir yra pasiryžę už kokybišką prekę mokėti aukštą kainą. Šis faktas skatina alaus gamintojus siekti geresnių rezultatų bei diegti naujas technologijas, žinant, kad vartotojai yra pasiryžę už geresnę kokybę mokėti brangiau. Be to, tai parodo, kad didelis nedarbo ir menkas pragyvenimo lygis neįtakoja vartotojų sąmoningumo bei pasirinkimo taip stipriai kaip būtų galima pamanyti. 4. Svarbiausia, tyrimas padėjo išsiaiškinti, kad Panevėžio studentai jau
pasigenda naujovių alus rinkoje. Tai gali lemti tai, kad nemažai studentų priskiria save prie novatorių ir supernovatorių tipo, t.y. labai noriai ir palankiai reaguojantys ir priimantys naujoves. 5. Alaus gamintojams galima būtų pasiūlyti plėsti savo asortimentą. Tačiau ne tik kuriant naujus gaminius, arba diegiant kitas technologijas, bet ir tobulinant jau esamų gaminių pateikimą, pvz. keičiant tarą (yra nemažai rūšų alaus, kuris galėtų būti pardavinėjamas skardinėse ir pan.), arba organizuojant įvairias akcijas ir t.t. 6. Mūsų iškelta hipotezė pasitvirtino. IŠVADOS1. Atlikus marketingo tyrimus galima gauti daug įvairios naudingos ir svarbios informacijos. 2. Tinkamai atlikus tyrimą, jo rezultatus galima naudoti valdymo ir verslo sprendimams priimti. 3. Tyrimų pagalba išsiaiškinami vartotojų poreikiai ir pageidavimai, o tai svarbu, norint pasiekti tikslus. 4. Viena iš tyrimų rūšių – aprašomasis tyrimas. Jo pagalba ne tik gauname informaciją apie esamą padėtį, bet ir galime prognozuoti jos raidą, tendencijas, bei planuoti ateities veiksmus. 5. Atlikus tyrimą, svarbu, kad rezultatai būtų praktiškai panaudoti.LITERATŪRA:
1. Marketingo valdymas.-V: Infosiūlas, 2000. 2. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. Marketingas.-V: Vilspa, 2000. 3. Urbanskienė R., Vaitkienė R., Clottey B. Rinkos tyrimai ir analizė.-K: Technologija, 1998 4. Urbonavičius S. Marketingo pagrindai.-V: Lietuvos informacijos institutas,1991.- Žvirblis A. Modernusis marketingas.-V: Žuma, 2000.- Dikčius V. Marketingo tyrimai: teorija ir praktika.-V: Vilniaus vadybos kolegija, 2003.- Alborovienė B. Marketingas.-V: Valgra, 2002.-