KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
PANEVĖŽIO INSTITUTAS
VADYBOS IR ADMINISTRAVIMO FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ KATEDRA
Panevėžio studentų nuomonės apie alaus gamintojų siūlomą produkciją tyrimas
Marketingo tyrimų kursinis darbas
Atliko: PVV 0/2 gr. studentės
Edita Janulytė
Ana Ovčarenko
Tikrino: dėst. Žverelienė
Panevėžys, 2003
Įvadas
Jau seniai buvo pastebėta, kas alus tampa vis populiaresnis gėrimas, o alaus gamintojų metiniai pardavimai pastoviai auga. Todėl nusprendėme panagrinėti studentų nuomonę apie šį gėrimą. Norėjome sužinoti studentų požiūrį į alaus gamintojus, jų siūlomą produkciją. Tai pat norėjome gauti atsakymą, ar visi vartotojų poreikiai yra patenkinti.
Darbo tikslas: studentų nuomonės apie alaus gamintojų siūlomą produkciją tyrimas.
Hipotezė: Panevėžio studentai norėtų sulaukti naujų galinių alaus rinkoje.
Darbo uždaviniai:
1. Problemos išsiaiškinimas
2. Žvalgybinis tyrimas
3. Tyrimo tikslų nustatymas
4. Tyrimo reikalingumo pagrindimas
5. Tyrimo pobūdžio nustatymas
6. Tyrimo metodo parinkimas
7. Imčių atranka
8. Duomenų rinkimas
9. Duomenų apdorojimas ir analizavimas
10. Išvadų ir pasiūlymų pateikimas.
Darbo metodika:
• Mokslinės literatūros analizė
• Anketinė apklausa
• Tyrimo duomenų analizė.
1. Problemos išsiaiškinimas.
Marketingo problemos išsiaiškinimas turi lemiamą reikšmę visam tyrimui. Jei neteisingas bus suvokta problema, visas tyrimas vyks klaidinga linkme, bus mėginama išsiaiškinti ne pačius svarbiausius klausymus. Kitaip sakant, jei bus padaryta klaida aiškinantis problemą, tai viso tyrimo pastangos pasuks neteisinga kryptimi, o jų rezultatai bus mažai naudingi.
Tai pradinis marketingo tyrimo etapas, kuriame apibrėžiami klausymai, kurios išspręsti turi padėti organizuojamas tyrimas.
Mūsų iškelta problema: vartotojų nuomonė apie alaus gamintojus
Panevėžio rinkoje .
Norint išsiaiškinti šią problemą, atlikome marketingo tyrimą. Atlikus apklausą ir išanalizavus gautą informaciją, galėjome atsakyti į klausymą, kaip geriausiai patenkinti pirkėjų poreikius.
2. Žvalgybinis tyrimas
Pirmame etape svarbu atlikti žvalgybinį tyrimą. Žvalgybinis tyrimas –
tai neišsamus ir negilus tyrimas, siekiant geriau suprasti ir apibrėžti problemos kilmę ir aplinką. Šis tyrimas gali padėti geriau suprasti vartotojų reikmes ir specifiką, konkurentus, konkurencinę situaciją.
Studentų tarpe buvo girdėta nusiskundimų, kad esamą alaus pasiūla nepakankamai patenkina poreikius. Yra nuomonių, kad rinkoje jau pasigendama naujų prekių.
3. Tyrimo tikslų nustatymas
Šiame etape aiškiai suformuluojami svarbiausias ir šalutiniai tyrimo tikslai be i ką tyrimu norime pasiekti. Tyrimo praktinę naudą ir veiksmingumą galima iš anksto numatyti, konkretizuojant numatomų rezultatų praktinio panaudojimo, įdiegimo sritis ir būdus. Marketingo tyrimo tikslai dažnai susieti su informacijos, reikalingos ir tinkamos žinomai problemai spręsti, rinkimu, apdorojimu, gavimu ir panaudojimu. Kai tyrimas atliekamas tam, kad būtų priimami kuo labiau parengti ir argumentuoti sprendimai, tai akivaizdu, kad jo paskirtis ir tikslai yra kus kas platesnis, nei sumažinti vadovų ir specialistų nežinojimo laipsnį.
Savo tyrime norime išsiaiškinti jau esamų rinkoje alaus gamintojų paklausą ir naujų produktų įvedimo į rinką reikalingumą. Alaus rinkoje yra nemažai gamintojų, jų siūlomų prekių pasirinkimas yra nemažas. Bet ar jis yra pakankamas? Ir kas lemia pasirinkimą vieno ar kito gamintojo siūlomą prekę?
Todėl pagrindinis tyrimo tikslas išsiaiškinti studentų nuomonę apie alaus gamintojų siūlomas prekes. Papildomi tikslai: išsiaiškinti dėl ko pirkėjai renkasi vieną ar kitą prekę, ar jie yra patenkinti siūlomomis prekėmis, ar pakankamas asortimentas.
Didele reikšme turi vartotojų poreikių patenkinimas, todėl svarbu tos poreikius nustatyti ir išsiaiškinti alaus gamintojų galimybes.
4. Tyrimo reikalingumo pagrindimas.
Prieš pradedant tyrimų procesą, būtina atlikti vieną svarbų žingsnį, t.y. nustatyti marketingo tyrimų būtinumą. Greitas patikimos bei tinkamos naudoti informacijos gavimas yra labai naudingas. Tyrimo būtinumas iš esmės nustatomas griežtai ir aiškiai suformuluojant problemą ir parūpinant reikalingų lėšų jai spręsti. Didėjant konkurencijai, marketingo tyrimų vaidmuo svarbiąja. Jie tampa būtinybe, norint išgyventi šiandieninėmis konkurencijos sąlygomis ir plėsti veiklą.
Marketingo tyrimas šiuo atvejų mums yra reikalingas, kadangi mes irgi esam vartotojais ir norime, kad mūsų poreikiai būtų patenkinti. Todėl surinkus informaciją, galėsim atsakyti į klausymus: kokius alaus gamintojus renkasi mūsų tyrime dalyvavusieji ir kodėl, kokie jų poreikiai ir norai, ką alaus gamintojai galėtų patobulinti, ir ar reikėtų didinti prekių asortimentą.
5. Tyrimo pobūdžio nustatymas.
Šiame etape reikia numatyti, kaip bus atsakoma į tiriamos problemos klausymus. Tai marketingo tyrimo etapas, kuriame numatomi duomenų rinkimo metodai, tam reikalingos priemonės ir atrankinės visumos formavimo būdai.
Svarbiausia yra nustatyti tyrimo kryptį, nuo kurios priklauso, kaip bus renkami duomenys.
Šiame etape didžiausią dėmesį reikia skirti tyrimų specifikai, anketos struktūrai, respondentų parinkimui. Priimant taktinius sprendimus privalu įvertinti tyrimo atlikimo terminus ir jiems skirtų lėšų dydį.
Nusprendėme atlikti aprašomąjį tyrimą. Aprašomuoju tyrimu laikomas toks, kuriame apsiribojama reiškinių, faktų, situacijos, būklės išsiaiškinimu, palyginimu, kitimo tendencijų konstatavimu, daug nesigilinant į jų kilmę ir raidą nulėmusias priežastis.
Šios rūšies tyrimas daugiau susijęs su padėties konstatavimu, faktų išdėstymu, metodų pateikimu, siūlymu ir vertinimu, kai kada loginiu modeliavimu.
Savo darbe išsiaiškinsi alaus rinkos būklę Panevėžio mieste, nesigilinant į šios situacijos priežastys.
6. Tyrimo metodo parinkimas.
Tyrimo būdai yra parenkami atsižvelgiant į tyrimo tikslus. Yra trys pagrindiniai marketingo tyrimo būdai: apklausa, stebėjimas, eksperimentas.
Dažnai dar būna nurodomas ir ketvirtasis – kokybinių tyrimų būdas.
Apklausos tyrimas iš esmės yra aprašomasis tyrimas, tik retais atvejais galintis turėti ir priežastinio tyrimo elementų. Apklausos metu beveik niekada nesiaiškinama, kodėl žmogus vienaip ar kitaip galvoja, elgiasi ar jaučia.
Apklauso tyrimas atliekamas apklausos pagrindu. Apklausiant žmones, gaunama faktų, sužinomos nuomonės, požiūriai, pozicijos. Anketų panaudojimas padeda struktūrinti renkamus duomenis, todėl žymiai lengviau juos apdoroti ir analizuoti, naudojant kompiuterius.
Savo tyrimui atlikti panaudosim anketinę apklausą. Tyrimą atlikti nebus sudėtinga ir nereikalaus didelių išlaidų išdalinti ir surinkti anketas. Anketas išdalinsime savo ir kitos vadybininkų grupes studentų tarpe.
Surinktos ir apdorotos informacijos dėka, sužinosime esama situacija alaus rinkoje, o taip pat vartotojų poreikius bei pageidavimus. Be to, bus galima išsiaiškinti, kokia politiką galėtų vykdyti alaus gamintojai, siekiant kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius.
7. Imčių atranka
Imtis yra sudėtinė marketingo tyrimo proceso dalis. Marketingo tyrimo imtys atrenkamos iš atitinkamos tyrimo visumos. Turi būti apibrėžta dominanti tiriamoji visuma, kitaip sakant, grupė, kurios imtis bus atrenkama. Grupes paprastai sudaro žmonės, kurių pažiūros, elgesys, nuostatos, prioritetai, materialinė padėtis padeda rinkos specialistams formuoti sprendimus. Mūsų darbe mus dominanti tiriamoji visuma bus KTU
Panevėžio instituto studentai. Pasirinkome šią imtį, kadangi jį pakankamai gerai galės atstovauti viso Panevėžio gyventojų nuomonę.
8. Duomenų rinkimas
Labiausiai paplitęs pirminės informacijos rinkimo metodas yra apklausa. Apklausa – tai susistemintas informacijos rinkimo metodas, pateikus anketą. Susistemintas informacijos rinkimas reiškia, kad stengiamasi gauti kuo tikslesnius rezultatus, kurių patikimumą galima būtų įvertinti matematiniais statistiniais metodais.
Norėdami sužinoti respondentų elgseną, poreikius, sudarėme anketą..
Jos tikslas yra išsiaiškinti kodėl vartotojai renkasi vieną ar kitą prekę, užimamą alaus gamintojų rinkos dalį, o taip pat ar vartotojai yra patenkinti alaus pasiūlą.
Anketinė apklausą gali būti atliekama keliais būdais: respondentų apklausa tiesiogiai bendraujant su jais, respondentų apklausa pasinaudojant pašto paslaugomis, respondentų apklausa pasinaudojant laikraščio, žurnalo ar kito leidinio paslaugomis.
Tiesioginis respondentų apklausos metu galima per trumpą laiką apklausti įvairaus dydžio žmonių grupes. Tokią apklausą mes ir buvome pasirinkę. Anketos buvo dalijamos tiesiogiai, jiems pasiūlius ir gavus jų sutikimą.
Sudarant anketą buvo laikomasi tam tikrų reikalavimų bei rekomendacijų:
1. Pirmiausia buvo trumpai paaiškinta, kodėl atliekamas tyrimas.
2. Klausimai buvo formuluojami trumpai, o atsakymų variantai suprantami, kad respondentų pastangos atsakyti būtų minimalios.
3. Anketa darėme nedidelės apimties.
4. Kad tyrimas būtų nešališkas, vengėme klausymų, kurie stumtų respondentą į vieną atsakymą.
5. Stengėmės nepateikti sudėtingų klausymų.
9. Duomenų apdorojimas ir analizavimas.
Surinkus duomenys, reikia juos apdoroti ir išanalizuoti. Analizės tikslas – aptarti surinktų ir susistemintų duomenų visumą ir padaryti išvadas.
Vykdant tyrimą buvo išdalintos 50 anketų. Visus surinktus atsakymus panaudojome darbe.
Savo tyrimą atlikome Kauno Technologijos universiteto Panevėžio instituto studentų tarpe. Tyrimui atlikti buvo naudojama anketa (žiūrėti 1
priedas) iš 15 klausimų. Sudarytos anketos pagalba per septynias dienas buvo apklausta 50 studentų: įvairaus amžiaus, šeimyninės padėties, poreikių ir t.t. Pirmieji anketoje pateikti klausimai daugiausia buvo asmeninio pobūdžio ir padėjo geriau suprasti vartotojo galimybes renkantis tam tikrą prekę (pvz: alų).
Išanalizavus gautus duomenis matome, kad apklaustųjų sudėtis buvo tokia:
[pic]
1 pav. Apklausoje dalyvavusių respondentų sudėtis
Kaip matome, tyrime dalyvavo beveik vienodas skaičius moterų ir vyrų.
Respondentai buvo pasirinkti neatsižvelgiant į jų lytį ir buvo vykdoma atsitiktinė respondentų atranka. Didesnė dalis dalyvavusių tyrime- moterys
(52().
Respondentų šeimyninę padėtį būtų galima apibūdinti taip:
[pic]
2 pav. Respondentų šeimyninė padėtis
Dauguma respondentų (69() yra nevedę (netekėję), o tai galėtų lemti didesnes jų išlaidas įvairioms pramogoms bei malonumams (pvz.: vakarėliams, kuriuose yra geriamas alus). . Net 24( respondentų yra sukūrę šeimas ir turi 1-2 vaikus, tačiau jie visi mėgsta alų ir skiria nemažai pinigų iš šeimos biudžeto jo pirkimui. 4( respondentų jau yra sukūrę šeimas. Tokios poros dažniausiai mėgaujasi laisvu gyvenimu, mėgsta dažnai pramogauti, kadangi dar neturi vaikų ir gali sau leisti išlaidauti pirkdami alų. Net 3(
respondentų yra jau išsiskyrę.
[pic]
3 pav. Respondentų išsilavinimas
Iš gautos diagramos matome, kad dauguma respondentų 58,93( yra pabaigę vidurines mokyklas. Taip pat nemaža respondentų dalis 25,89( yra pabaigę specialiąsias (profesines) mokyklas. Šią respondentų grupę sudaro 100(
vaikinų, kurie ypač dažnai perka alų ir skiria tam daugiausiai pinigų.
11,61( respondentų- jau turintys aukštesnįjį išsilavinimą ir norintys įgyti kitos srities žinių žmonės, o 3,57( respondentų- turintys aukštąjį išsilavinimą studentai. Kadangi vykdėm apklausą vakarinio skyriaus studentų tarpe, dauguma jų yra dirbantis.
Vėliau buvo pateikti tokie klausimai, kurie leido geriau vartotojus išskirti į tam tikras grupes.
Į anketos klausimą „Ar mėgstate alų?“ buvo gauti tokie atsakymai:
[pic]
4 pav. Respondentų nuomonė apie alų
Net 68( respondentų pasisakė mėgstantys ir geriantys alų ir tik 32 (
teigė nemėgsta alaus. Beje, nemėgstančių alaus asmenų sudėtis yra sekanti:
68,75(- merginos ir 31,25(- vaikinai. Deja, nemaža dalis respondentų po šio klausimo dėl nesuprantamų priežasčių neatsakinėjo į likusios anketos dalies klausimus, taip leisdami suprasti apie jų nusistatymą ne tik prieš alų, bet ir prieš bet kokią informaciją apie alų gaminančias bendroves, jų pasiūlymus ir t.t. Manau, kad tai sutrukdė išsiaiškinti tikrąją vartotojų nuomonę apie įmonių gaminančių alų reklamos efektyvumą, organizuojamas akcijas bei žaidimus ir t.t.
Kito respondentams pateikto klausimo pagalba buvo norima išsiaiškinti koks yra apklaustųjų vartotojų aktyvumas perkant alų. Išanalizavus visas anketas buvo gauti tokie rezultatai:
[pic]
5 pav. Respondentų aktyvumas perkant alų
Į anketose pateiktus klausimus atsakinėję respondentai paminėjo, kad:
alų perka kartą per mėnesį (10,68%), 2 kartus per mėnesį (16,5%), kartą per savaitę (23,31%), 2-5 kartus per savaitę (9,7%). 6,8% respondentų alų perka kasdien, o 11,65%- tik akcijų ir žaidimų metu. Manau, kad šie gauti skaičiai akivaizdžiai parodo, kad apklaustieji studentai yra pakankamai aktyvūs alaus vartotojai, skiriantys nemažas pinigų sumas alaus pirkimui.
Tačiau 21,36% respondentų alaus neperka visai. Iš to galime spręsti, kad dalis respondentų arba visai negeria alkoholio arba vietoj alaus renkasi ką nors kitą. Išaiškėjo tai, kad anksčiau pateiktame klausime 32( respondentų sakė nemėgstą alaus, o neperkantys alaus prisipažino tik 21,36(
respondentų. Tai leidžia daryti išvadas, kad dalis nemėgstančių alaus studentų (10,64() vis dėlto kartais išgeria alaus ar perka jį ne savo reikmėms.
Septintojo anketos klausimo pagalba buvo bandoma išsiaiškinti kokios alaus prekybos vietos yra populiariausios apklaustųjų tarpe. Buvo gauti tokie rezultatai:
[pic]
6 pav. Populiariausia alaus pirkimo vieta
Iš gauto 6 paveikslo matome, kad pati nepopuliariausia alaus pirkimo vieta- kioskai. Kioskuose alų perka tik vaikinai ir jie sudaro tik 3,54(
visų apklaustųjų. Pateiktose anketose šie respondentai papildomai pažymėjo, kad alų perka ten, kadangi alumi prekiaujantys kioskai yra arti jų gyvenamosios vietos. 25,66( respondentų alų perka parduotuvėse. Net 42,48(
apklaustųjų alų perka prekybos centruose. Tokį respondentų pasirinkimą tikriausiai nulemia įvairios didžiuosiuose prekybos centruose organizuojamos akcijos bei žaidimai, taip pat ir galimybė laimėti taip dosniai juose dalijamus mažesnius ar didesnius prizus. Beje, tokie studentai dažniausiai renkasi privačius vakarėlius namuose ar susibūrimus gamtoje. Net 28,32( respondentų dažniausiai alų perka įvairiose kavinėse bei baruose. Manau, kad šiai respondentų grupei priklauso asmenys gaunantys didesnes pajamas bei mėgstantys linksmintis pasilinksminimo vietose. Beveik visi respondentai (84() pateiktose anketose atsakinėdami į šį klausimą pažymėjo ne vieną atsakymą, kadangi renkantis alų svarbiausias kriterijus yra ne prekybos vieta, o gaminys, jo kokybė.
Kitas pateiktas klausimas leido išsiaiškinti, kokiais kriterijais remdamiesi apklaustieji renkasi alų. Gauti rezultatai šiame paveiksle:
[pic]
7 pav. Veiksniai, nulemiantys vartotojų pasirinkimą
Kaip matome, svarbiausia studentams renkantis alų- kokybė. Net 37,41(
apklaustųjų vadovaujasi nuostata pirmiausia rinktis kokybišką prekę, t.y.
alų. Tai parodo, kad gamintojai gali orientuotis į studentus kaip į pakankamai išrankius vartotojus ir turėtų nesibaimindami pardavinėti savo kokybiškus gaminius jų kokybę atspindinčiomis kainomis. Šiek tiek mažiau respondentų (20,41() alų perka atsižvelgdami į gamintoją. Tai leidžia spręsti, kad Panevėžio studentai yra pakankamai lojalūs savo pamėgtam alui bei jo gamintojui. Mažiausią įtaką renkantis alų daro- prekybos vieta. Tik
2,72( respondentų į tai atsižvelgia. Šis skaičius parodo, kad dėl mėgstamo alaus ar prieinamos kainos gali rinktis ir toliau nuo gyvenamosios vietos esančią prekyvietę.
Pateikdama respondentams sekantį klausimą norėjome išsiaiškinti ar efektyvi alaus gamintojų pateikiama reklama ir ar ji įtakoja vartotojų pasirinkimą. Buvo gauti tokie rezultatai:
[pic]
8 pav. Reklamos įtaka renkantis alų
Kaip matome, 48( respondentų reklama įtakoja, o 52(- ne. Iš to galime spręsti, kad reklama yra pakankami efektyvi priemonė norint pritraukti esamus ir potencialius vartotojus.
Dešimtasis anketos klausimas leido plačiau panagrinėti kokį alų renkasi Panevėžio studentai. Tai būtų galima grafiškai pavaizduoti taip:
[pic]
9 pav. Populiariausias alus
Kadangi buvo apklausiami tik studentai, tai populiaresnis buvo ne stiprus ir tamsus, bet šviesus ir silpnesnis alus. Net 60,18% respondentų mėgsta šviesų alų, kadangi jis yra žymiai silpnesnis nei tamsus alus. Tamsų alų renkasi tik vaikinai ir jie sudaro 1,77% visų atsakinėjusių respondentų. Silpnas alus yra populiaresnis, kadangi jį renkasi 28,32%
respondentų, o stiprų alų renkasi tik vaikinai ir ši grupė sudaro 9,73%
visų apklaustųjų. Manau, kad stipresnį alų dažniausiai renkasi vyresnio amžiaus žmonės, o ypač vyrai.
[pic]
10 pav. Populiariausias alaus įpakavimas (tara)
Kaip matyti iš šios diagramos, respondentai dažniausiai renkasi į stiklinę tarą supilstytą alų. Net 60( visų atsakinėjusių pažymėjo būtent šį atsakymą. Tai nė kiek nestebina, kadangi visose pardavimo vietose vyrauja alus stiklinėje taroje. Be to, kiekvienoje parduotuvėje ar prekybos centre visada galima atrasti šaldytuvuose sutalpintą alų supilstytą į stiklinius butelius.
Manau, kad stiklinės taros populiarumą nulemia ir tai, kad dažniausiai organizuojamuose žaidimuose dalyvauja būtent šioje taroje įpakuotas alus, be to, išgėrus alų galima tuščią tarą priduoti į taros supirktuvę ir taip gauti keliasdešimt centų. Deja, skardinės Lietuvoje vis dar nėra tokios populiarios kaip kitose užsienio šalyse. Skardines renkasi tik 12( apklaustųjų. Manau, kad vartotojai rečiau renkasi skardinėse supilstytą alų, kadangi jis yra keliasdešimt centų brangesnis. Dar rečiau
Panevėžio studentai renkasi plastmasiniuose buteliuose supilstytą alų. Tam įtakos gali turėti tai, kad plastmasinėje taroje supilstytas alus dažniausiai yra stipresnis ir prastesnės kokybės, t.y. sunku atrasti jau pamėgtą alų plastmasiniuose buteliuose. Tačiau tie 5( respondentų, kurie pasirinktų plastmasinius butelius, manau, tai darytų dėl mažesnės kainos bei didesnių galimybių transportuoti nusipirktą alų. 23( respondentų atsakė, kad jiems yra nesvarbu kokioje taroje įpakuotas alus, nes jiems svarbiau koks tai alus ir kokia jo kaina.
Apklausos metu domėtasi ne tik jau esama situacija, bet ir buvo bandoma išsiaiškinti vartotojų poreikius bei pageidavimus. Tai yra itin svarbu ne tik gamintojams, bet ir jų gaminamą produkciją parduodantiems pardavėjams, kadangi tai padeda geriau suprasti vartotoją ir pritraukti potencialius klientus. Paklausus respondentų apie jų pageidavimus buvo gauti sekantys rezultatai:
[pic]
11 pav. Alaus gamintojai turėtų
Kaip matome, šiek tiek daugiau nei 40( respondentų pageidautų, kad gamintojai organizuotų daugiau akcijų bei žaidimų. Didžiulis noras laimėti dažnai nulemia vartotojo pasirinkimą. Trečdalis apklaustųjų norėtų, kad būtų pakeista alaus kaina. Aišku, kad norima žemesnės kainos, tačiau galioja tokia taisyklė, kad už aukštą kokybę reikia mokėti didesnę kainą.
Jei gamintojai sumažintų alaus kainas, tai jiems nepavyktų gauti tokių pajamų, kurios leistų investuoti į įrengimų modernizaciją, naujų alaus rūšių atradimą ir t.t. 16,16( respondentų norėtų geresnės alaus kokybės. Šį klausimą yra žymiai sunkiau panagrinėti, kadangi kiekvieno vartotojo nuomonė apie alų yra subjektyvi ir vienam vartotojui alus gali atrodyti kokybiškas, o kitam- ne. Manau, kad geriausiai lietuviško alaus kokybę atspindi aukšti laimėjimai tarptautiniuose konkursuose. Tik 2,02(
respondentų norėtų, kad gamintojai pakeistų tarą. Reiktų manyti, kas alaus vartotojai pageidautų įvairesnėje taroje įpakuoto jų mėgstamiausio alaus, įdomesnių ir netikėtų sprendimų. 8,09( apklaustųjų pageidautų, kad gamintojai sugalvotų ką nors naujesnio, kadangi jie yra patenkinti ir esama alaus kaina, ir kokybe, ir tara, be to, jiems pakanka organizuojamų akcijų bei žaidimų.
Norėdama iki galo išsiaiškinti pasirinktų alaus gamintojų pozicijas
Panevėžio alaus rinkoje, respondentams pateikiau klausimą apie alaus gamintoją, kurio alų jie dažniausiai geria. Gauti rezultatai buvo grafiškai atvaizduoti 12 paveiksle:
[pic]
12 pav. Populiariausi alaus gamintojai
Remiantis respondentų nuomone, alų gaminančių įmonių pozicijos pasiskirstė taip:
1. AB „Kalnapilis“ – 43,67(
2. UAB „Švyturys- Utenos alus“ – 21,83(
3. AB „Ragutis“ – 12,66(
4. AB „Gubernija“-11,8(
5. AB„Vilniaus tauras“ – 7,86(
6. AB“Biržų alus“ – 10,04(
Kaip matome, pats populiariausias alaus gamintojas respondentų nuomone-
AB „Kalnapilis“. Šios įmonės alų dažniausiai renkasi 34,93( apklaustųjų.
Tai rodo, kad net 4/5 respondentų geria šios įmonės gaminamą produkciją.
Manau, kad tokiam apklaustųjų sprendimui turėjo įtakos tai, kad tai yra stambiausia ir populiariausia alų gaminanti įmonė Panevėžio mieste.
Antrąją poziciją užėmė UAB „Švyturys- Utenos alus“. Šios įmonės gaminamą alų renkasi 21,83( respondentų.
Trečioji vieta atiteko AB „Ragutis“. 12,66( respondentų renkasi šioje įmonėje pagamintą alų.
Kitame anketoje pateiktame klausime respondentai buvo paprašyti įvertinti save kaip pirkėją. Gauti rezultatai buvo atvaizduoti grafiškai
13 paveiksle. Beveik pusė respondentų 47,67( save priskiria vidutiniškai reaguojantiems į naujoves. Tai parodo, kad gamintojams taikant tam tikrą marketingo kompleksą- beveik pusė respondentų galėtų tapti novatoriais, t.y. žymiai „šilčiau“ reaguojančiais į rinkai pateiktas naujoves. Tokiems pirkėjams naujumas nėra labai svarbus prekės požymis, tačiau jeigu naujos prekės savybės geresnės negu senesniųjų, jie ima vartoti naują prekę.
Apklaustųjų tarpe lygiomis dalimis pasiskirstė novatorių ir konservatorių pusės- po 20,93(. Konservatoriai- tai žmonės, linkę vartoti pažįstamas ir įprastas prekes, kadangi jas paprasčiau pirkti, iš anksto aišku ko galima tikėtis, taip pat sumažėja tikimybė, kad prekė nepatiks. Ši pirkėjų grupė sunkiai keičia įpročius, net jei nauja prekė akivaizdžiai pranašesnė už senąją. Visa tai skatina žmones „prisirišti“ prie nuolat vartojamų, įprastų prekių. Tokį vartotojų lojalumą sunkiai įveikia net ir aiškiai geresnės, bet vartotojų dar neišbandytos prekės, todėl gamintojus itin džiugina, kad vartotojų tarpe vis daugėja novatorių.
[pic]
13 pav. Respondentų sudėtis atsižvelgiant į jų pažiūrį renkantis alų
Tyrimo duomenimis- net penktadalį apklaustųjų sudaro novatoriai. Tai pirkėjai, kurie dar nematę prekės, tačiau kažką girdėję apie ją šnekant, jau bando įsivaizduoti jos prekines savybes ir privalumus. Jie linkę pirkti ir vartoti naujas prekes, jei jos pasižymi juos dominančiomis savybėmis, be to, tokie pirkėjai nesunkiai atsisako įpročių, susijusių su anksčiau pirktų prekių vartojimu.
Superkonservatoriai- tai 5,82( respondentų. Šie žmonės elgiasi absoliučiai racionaliai, jiems prieš apsisprendžiant ką pirks, reikia sužinoti visas kiekvienos prekės savybes ir tiksliai išmatuoti, kiek kiekvienos savybės turi konkuruojančios prekės. Tokio vartotojo elgesys yra tarsi įspraustas į tam tikrus rėmus ir siūlant prekę tokiam pirkėjui yra itin svarbu- neperžengti jo nustatytų ribų. Šiam pirkėjui prekės naujumas yra nepageidautinas ir beveik neigiamas požymis. Kadangi, superkonservatoriams yra ypač sunku keisti vartojimo įpročius, jie renkasi tik tokią naują prekę, kuri yra kiek galima panašesnė į anksčiau vartotą.
Mažiausiai apklaustųjų tarpe yra supernovatorių. Tik 4,65( respondentų ypač domisi naujovėmis ir gali sumanyti įsigyti bet kokią prekę nejausdamas poreikio ar vien dėl to, kad prekė yra nauja.
Kaip matome 13 paveiksle, dauguma apklaustųjų save priskiria vidutiniškai reaguojantiems į naujoves, mažesnė dalis- konservatoriams ir novatoriams.
[pic]
14 pav. Respondentų nuomonė apie naujų prekių įvedimą
Atsakymai į paskutinį klausymą leido suprasti, kad dauguma respondentų jau norėtų didesnės pasiūlos alaus rinkoje.
10. Išvados ir pasiūlymai
1. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad alus yra mėgstamas studentų alkoholinis gėrimas. Net 68 proc. respondentų mėgsta alų. Galima teigti, kad alus tikrai yra pakankamai populiarus alkoholinis gėrimas akademinio jaunimo tarpe.
2. Studentų tarpe populiariausias yra ,,Kalnapilio” alus. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų renkasi šio alaus gamintojo produkciją
3. Renkantis alų svarbiausia- kokybė. Atliktas tyrimas parodė, kad
Panevėžio kolegijos studentai yra reiklūs gaminio (alaus) kokybei ir yra pasiryžę už kokybišką prekę mokėti aukštą kainą. Šis faktas skatina alaus gamintojus siekti geresnių rezultatų bei diegti naujas technologijas, žinant, kad vartotojai yra pasiryžę už geresnę kokybę mokėti brangiau. Be to, tai parodo, kad didelis nedarbo ir menkas pragyvenimo lygis neįtakoja vartotojų sąmoningumo bei pasirinkimo taip stipriai kaip būtų galima pamanyti.
4. Svarbiausia, tyrimas padėjo išsiaiškinti, kad Panevėžio studentai jau pasigenda naujovių alus rinkoje. Tai gali lemti tai, kad nemažai studentų priskiria save prie novatorių ir supernovatorių tipo, t.y.
labai noriai ir palankiai reaguojantys ir priimantys naujoves.
5. Alaus gamintojams galima būtų pasiūlyti plėsti savo asortimentą.
Tačiau ne tik kuriant naujus gaminius, arba diegiant kitas technologijas, bet ir tobulinant jau esamų gaminių pateikimą, pvz.
keičiant tarą (yra nemažai rūšų alaus, kuris galėtų būti pardavinėjamas skardinėse ir pan.), arba organizuojant įvairias akcijas ir t.t.
6. Mūsų iškelta hipotezė pasitvirtino.
Išvados
1. Atlikus marketingo tyrimus galima gauti daug įvairios naudingos ir svarbios informacijos.
2. Tinkamai atlikus tyrimą, jo rezultatus galima naudoti valdymo ir verslo sprendimams priimti.
3. Tyrimų pagalba išsiaiškinami vartotojų poreikiai ir pageidavimai, o tai svarbu, norint pasiekti tikslus.
4. Viena iš tyrimų rūšių – aprašomasis tyrimas. Jo pagalba ne tik gauname informaciją apie esamą padėtį, bet ir galime prognozuoti jos raidą, tendencijas, bei planuoti ateities veiksmus.
5. Atlikus tyrimą, svarbu, kad rezultatai būtų praktiškai panaudoti.
Literatūra
1. Marketingo valdymas.-V: Infosiūlas, 2000.
2. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R.
Marketingas.-V: Vilspa, 2000.
3. Urbanskienė R., Vaitkienė R., Clottey B. Rinkos tyrimai ir analizė.-K: Technologija, 1998
4. Urbonavičius S. Marketingo pagrindai.-V: Lietuvos informacijos institutas,1991.- Žvirblis A. Modernusis marketingas.-V: Žuma,
2000.- Dikčius V. Marketingo tyrimai: teorija ir praktika.-V:
Vilniaus vadybos kolegija, 2003.- Alborovienė B. Marketingas.-V:
Valgra, 2002.-