AB “Lietuvos energija” informacijos ištekliai

TURINYS

ĮVADAS 3
ORGANIZACIJOS DUOMENYS 4
1. ORGANIZACIJOS APLINKA 5
1.1 Vidinė aplinka 5
1.2 Išorinė aplinka 6
2. SWOT ANALIZĖ 9
2.1 Organizacijos vidaus vertinimas (stiprybės ir silpnybės) 9
2.1.1 Stiprybės 9
2.1.2 Silpnybės 10
2.2 Organizacijos išorės vertinimas (galimybės ir grėsmės) 10
2.2.1 Galimybės 10
2.2.2 Grėsmės 11
3. INFORMACIJOS SRAUTAI ORGANIZACIJOS VIDUJE IR IŠORĖJE 12
3.1 Internetas 13
3.2 Duomenų Bazės 14
4 . KOMUNIKACIJA ORGANIZACIJOJE 16
4.1 Formali komunikacija 16
4.2 Neformali komunikacija 18
5. INFORMACIJOS IŠTEKLIAI 19
6. INFORMACINĖS SISTEMOS 25
7. PERSONALAS 32
7.1 Darbo santykiai 33
7.2 Darbo ir poilsio laikas 35
7.3 Darbo apmokėjimo tvarka 35
7.4 Darbuotojų sauga ir sveikata 36
7.5 Darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas 36
7.6 Darbo grafikas 37
7.7 Darbuotojams keliami reikalavimai 38
7.7.1 AB “Lietuvos energija” profesijų apmokėjimas 38
8. INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS 40
8.1 ITT centras 40
8.2 Duomenų perdavimo paslaugos 41
8.3 Partneriai 42
8.3.1 Tinklas 43
8.4 Interneto paslaugos 43
8.5 Techninių plotų nuoma 43
IŠVADOS 45
PRIEDAI 46ĮVADAS
Plačiąja prasme resursais įprasta vadinti ekonominio potencialo elementus, kuriais disponuoja visuomenė ir kurie esant reikalui, gali būti panaudoti siekiant konkrečių ūkinio ir socialinio vystymo tikslų.
Vadybinei informacijos problematikai viis labiau skverbiantis į visas žmogaus veiklos sritis, kurios šiuo požiūriu gali būti įvardijamos jau kaip informacinės, informacijos resursai suprantami nepalyginti plačiau vien už informacijos laikmenas: jais tampa taip pat žmonės, daiktai, technika, ir jie galėtų būti traktuojami kaip informacijos šaltiniai ar saugyklos plačiąja prasme. Informacijos išteklis tai įvairių rūšių profesionalai: tiek organizacijos darbuotojai, tiek specialistai iš kitų organizacijų, konsultantai, ekspertai ir netgi žurnalistai. Iš tiesų labai svarbu nepamiršti svarbaus žmogaus kaip informacijos šaltinio vaidmens šalia tradicinių informacijos išteklių. Žmogaus žinios yrra informacijos išteklius.
Visos valdymo funkcijos (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė) remiasi nenutrūkstamu informacijos srautu apie tai, kas vyksta organizacijoje ir už jos ribų. Tik gaudami laiku ir tikslią informaciją , vadovai gali stebėti, kaip artėja prie tikslo, ir įgyvendinti planus tikrovėje. Jei va

adovai negali nuolat būti “kelyje” ir numatyti galimų problemų, lavinti sugebėjimą suprasti, kada būtini koregavimo veiksmai, ir imtis jų kai reikia, tai jų darbas toliau gali būti ir bevaisis, ir brangiai kainuoti.
Projektui medžiaga renkama buvo iš AB „Lietuvos energija“ interneto svetainės (www.lietuvosenergija.lt). Taip pat informacijos buvo gauta iš įmonės „Informacinių technologijų“ centro darbuotojų, personalo vadybininkų, informacijos vadybininkų, bibliotekos.
Projekto tikslas – išanalizuoti AB „Lietuvos energija“ informacinius išteklius, naudojamas technologijas, komunikacijos procesus, Informacinę sistemą.
Atliekant šį projektą išsiaiškinsime informacinius išteklius organizacijoje, informacijos judėjimo, gavimo, apdorojimo, informacinių sistemų reikšmę tokioje didelėje organizacijoje, visa tai atskleisime iškeldami tokias užduotis:
• Organizacijos vidinės ir išorinės aplinkos analizė,
• SWOT analizė,
• Komunikacijos įmonėje nagrinėjimas,
• Informacijos resursų aptarimas,
• Personalo kaip informacinio išteklio veiklos tyrimas,
• Įmonėje naudojamų informacinių technologijų, bei teikiamų paslaugų analizė.ORGANIZACIJOS DUOMENYS
Organizacija: AB „Lietuvos energija“
Organizacijos adresas: Žvvejų g. 14, Vilnius
Organizacija įkurta: 1995 m. gruodžio 4 d. reorganizavus Lietuvos valstybinę energetikos sistemą
Organizacijos veikla:
Perdavimo tinklo priežiūra ir plėtra
Prižiūri aukštosios įtampos (330-110 KV) perdavimo linijas ir pastotes.

Užtikrina patikimą ir ekonomišką elektros perdavimą iš Lietuvos elektrinių skirstomųjų tinklų bendrovėms ir stambiesiems vartotojams.
Dispečerinis valdymas
Nuolat koordinuoja Lietuvos elektrinių ir kaimyninių energetikos sistemų darbą, suteikia vienodas sąlygas visiems perdavimo tinklo naudotojams.
Užtikrina elektros gamybos ir sunaudojimo balansą bei elektros sistemos patikimumą.
Prekyba elektros energija
Organizuoja prekybą elektros energija, koordinuoja elektros eksportą ir importą, bei kaimyninių energetikos si
istemų elektros energijos tranzitą. Derina atsiskaitymus tarp Lietuvos ir užsienio elektros gamintojų bei tiekėjų.
Organizacijos tikslas: užtikrinti Lietuvos elektros sistemos veiksmingą ir patikimą darbą
Organizacijos vizija: pažangi ir patikima energetikos bendrovė
Organizacijos turtas: 1 117 mln. Lt
Organizacijos įstatinis kapitalas: 690 mln. Lt
Organizacijos darbuotojų skaičius: 1157
Organizacijos akcininkai: Lietuvos valstybė 96.62%, kiti 3.38%1. ORGANIZACIJOS APLINKA
Organizacijos aplinkos schema:1.1 Vidinė aplinka
Organizacijos vidinę aplinką formuoja jos:
1. Tikslai – savo tikslus bendrovė stengiasi įgyvendinti bendru darbu, sutelktomis pastangomis
2. Struktūra – tai atskirų padalinių tarpusavio ryšys, priklausomybė. Organizacijos struktūra – pagrindas vykdyti vadybos užduotis. Bendros užduotys dalinamos į daugelį veiklų.
Yra labai glaudus ryšys tarp organizacijos struktūros ir strategijos. Keičiant viena keičiasi ir kita. Be organizacijos struktūrų sukūrimo, kuri įgalina dirbti žmones kartu siekiant bendro tikslo, organizavimas apima ir įgaliojimų perdavimo sistemos sukūrimą, kuri sujungtų aukščiausią vadovybę su žemutinėmis valdymo grandimis, t.y. tam tikrą valdymo hierarchijos sukūrimą.
Organizacijos struktūros buvimas įgalina:
• visą darbą suskirstyti į atskiras užduotis, kurias vėliau turės atlikti pavieniai žmonės ar jų grupės;
• užduočių ir žmonių sugrupavimą į tam tikras grupes, skyrius (struktūros suformavimas);
• sukuriama ryšių sistema tarp aukščiausios vadovybės ir žemutinių valdymo grandžių.
„Lietuvos energija“ sudaryta iš išorinių ryšių ir informacijos departamento, apskaitos departamento, ekonomikos skyriaus, iždo skyriaus, rinkos departamento, energetikos plėtros departamento, informacinių technologijų ir telekomunikacijų centro, personalo departamento, dispečerinis centro. Bendrovė turi perdavimo tinklo skyrius skirtinguose Lietuvos miestuose, filialus, du
ukterines įmones, biblioteką.
2001 m. po restruktūrizacijos SPAB „Lietuvos energija” išskaidyta į savarankiškas bendroves:
• AB Lietuvos elektrinė – užsiima elektros gamyba;
• AB Mažeikių elektrinė – užsiima elektros gamyba ir vykdo nepriklausomo tiekėjo funkcijas;
• AB „Rytų skirstomieji tinklai“ – vykdo visuomeninio tiekėjo ir tinklų operatoriaus funkcijas;
• AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ – vykdo visuomeninio tiekėjo ir tinklų operatoriaus funkcijas.
3. Uždaviniai – bendrovės padaliniai, skyriai, departamentai, centrai atsakingi už skirtingas užduotis.
4. Technologija – bendrovė turi įvairių įrengimų ir įrankių skirtingam darbui atlikti.
5. Dirbantieji žmonės – kintant ekonomikos sąlygoms kartu keičiasi įgūdžiai, kurių reikalaujama iš darbuotojų. Vis labiau reikalaujama geriau išsilavinusių ir lankstesnių darbuotojų.
6. Kultūra – „Lietuvos energijoje“ siekiama šiuolaikiškai valdyti bei ugdyti žmogiškuosius išteklius, puoselėti bendrovės kultūrą, propaguoti pozityvų požiūrį į darbą, aplinką, kolegas. Įmonė turi savo vertybes, darbo principus. Vertinamas lojalumas, iniciatyvumas, novatoriškumas. Sukurta naujų darbuotojų adaptacijos programa, padedanti jiems greičiau įsilieti į kolektyvą ir pasiekti gerų išbandomojo laikotarpio rezultatų. Dauguma darbuotojų yra pasirengę prisiimti atsakomybę spręsdami jų kompetencijai priskirtus klausimus, o vadovai pasirengę ją deleguoti.
Dažnai organizuojamos įvairios sporto varžybos. Kiekvieną rugsėjį bendrovė švenčia tradicine tapusia šventę „Rudens energija“, drauge palydi senuosius metus.
Bendrovės simbolis – mitologinė deivė Elektra.
AB „Lietuvos energija“ valdymo struktūros schema pateikiama 3 priede.1.2 Išorinė aplinka
Išorinė organizacijos aplinka – tai visi elementai esantys už organizacijos ribų, kurie yra svarbūs organizacijos veiklai. Čia įeina tiesioginio ir netiesioginio poveikio elementai. Organizacija iš aplinkos ima išteklius (ž
žaliavas, pinigus, darbo jėgą), perdirba juos į paslaugas ir siunčia atgal į išorinę aplinką kaip rezultatus. Išorinė aplinka susideda iš tiesioginio ir netiesioginio poveikio elementų:
• Tiesioginio poveikio elementai:
1. Vartotojai – tai asmenys ar įmonės, perkančios elektrą naudojimo tikslams.
AB „Lietuvos energija ”, vykdydama nepriklausomo tiekėjo funkcijas, tiekia elektrą šioms laisvųjų vartotojų statusą turinčioms ir savo įranga prijungtoms prie perdavimo tinklo įmonėms:
• AB „Mažeikių nafta”
• AB „Mažeikių nafta” Biržų filialas
• AB „Ekranas ”
• AB „Achema ”
• AB „Lifosa ”
• AB „Akmenės cementas ”
• AB „Dirbtinis pluoštas ”
Įmonė taip pat eksportuoja elektros energiją į šias šalis: Baltarusiją, Rusiją, Latviją, Lenkiją, Estiją.
2. Tiekėjai:
Bendrovė gauna išteklius iš daugybės tiekėjų. Vienos iš jų:
BĮ UAB “Informacinės technologijos”, teikiančios informacinių sistemų kūrimo, diegimo, konsultavimo bei mokymo paslaugas.
A.Žilinskio ir Ko KŪB, aprūpinančios elektrotechnine produkcija (elektros energijos gamybos įrenginių (iki 10 MW galios), elektros energijos perdavimo linijų, skirstyklų, pastočių įrenginių , relinės apsaugos ir automatikos (iki 400 kV įtampos), geležinkelių ir troleibusų kontaktinių elektros tinklų, elektros energijos matavimo prietaisų, elektros imtuvų (jėgos ir apšvietimo įrenginių iki 10 MW galios), kintamosios srovės elektros įrenginių sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose, specialiųjų elektros įrenginių (nepriklausomai nuo imtuvo galios) statybos-montavimo, remonto, bendrastatybinių darbų projektavimas ir atlikimas bei šių įrenginių paleidimas, derinimas, bandymai, matavimai ir techninė priežiūra; energetinei statybai reikalingų gaminių ir įrenginių komplektavimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba).
UAB „Saudema“ – plokščių stogų įrengimas, renovacija, šiltinimas.
UAB „Hidroelektromontažas“
3. Vyriausybė – bendrovės veiklą reguliuoja ir reglamentuoja įvairios vyriausybinės organizacijos, energetikos ministerija, ūkio ministerija, įvairūs teisiniai dokumentai, įstatymai (mokesčių, darbo, žmogaus ir gamtos apsaugos) bei kiti valstybės aktai.
4. Žiniasklaida – žiniasklaida nuolat rašo apie bendrovės reikalus, pelną, planus ir pan. Ji priverčia bendrovę dirbti sąžiningai, nes bet kuris įmonės vadovybės veiksmas gali tapti informavimo priemonių tyrimo objektu. Dėlto įsteigti ryšių su visuomene ir marketingo skyriai, kurie padeda bendrauti su vidaus ir išorės auditorija.
5. Finansų institucijos – organizacija priklauso nuo įvairių finansų įstaigų (komerciniai bankai, draudimo kompanijos), kurios suteikia lėšų jai veikti ir plėstis. Efektingi darbo ryšiai su finansų institucijomis yra labai svarbūs ir būtini.

• Netiesioginio poveikio elementai:
1. Socialiniai kintamieji
2. Ekonominiai kintamieji
3. Politiniai kintamieji
4. Technologiniai kintamieji2. SWOT ANALIZĖ
SWOT analizė – tai metodas leidžiantis nustatyti įmonės stiprias ir silpnas puses, bei suderinti tai su aplinkos galimybėmis bei pavojais. Jis padeda geriau įsivaizduoti įmonės strateginės situacijas. Santrumpa SSGG lietuvių kalboje (SWOT anglų kalboje) iššifruojama taip: stiprybės (Strengths), silpnybės (Weaknesses), galimybės (Opportunities), grėsmės (Threats). Šis metodas leidžia sistemiškai pažiūrėti į įmonę, derinant ir išnaudojant įmonės potenciją su aplinkos galimybėmis, saugantis grėsmių ir stiprinant silpnąsias puses.2.1 Organizacijos vidaus vertinimas (stiprybės ir silpnybės)
Vidaus įvertinimo tikslas – nubrėžti organizacijos galimybių kontūrus. To reikia vertinant ribas, kuriose organizacija galės siekti savo tikslų be esamos strategijos keitimo.2.1.1 Stiprybės
1. Finansai:
dideli parduodamos elektros kiekiai; bendrovė neturi pradelsto įsiskolinimo biudžetui ir tiekėjams; laiku vykdo finansinius ir sutartinius įsipareigojimus, pelnas nuolat didėja; įmonė yra finansiškai pajėgi grąžinti skolas ir delstpinigius
2. Rinkodara:
bendrovė pasižymi greitu augimu, didele rinkos dalimi
3. Pozicija sferoje:
energetikos rinkos lyderė
4. Tyrimai ir vystymas:
aukštas produkcijos techninio lygio pažangos laipsnis; sėkmingos inovacijos; patikima bendrovė
5. Gamyba:
nauji ir naudingi įrengimai; naudoja naujas technologijas; efektyvus procedurų planavimas ir tvarkaračio sudarymas; aukšta paslaugos kokybė; turi galimybę dirbti kritiniais rėžimais
6. Paskirstymas:
didelės paskirstymo kanalų galimybes ir visaapimantis teritorijos padengimas; geras elektros perdavimo tinklas – jis yra gerai išplėtotas ir integruotas į kaimyninių šalių elektros perdavimo sistemas. Jo pralaidumas tenkina vidaus poreikį; operatyvus tinklo valdymas; pakankamas tarnybų klientams skaičius
7. Administravimas:
informacijos technologijų panaudojimas duomenų apdorojimui ir paskleidimui; nuolat plečiamos telekomunikacijų paslaugos, informacines technologijos
8. Vadyba:
aukšta vadybos kokybė – daugiametė patirtis, energingumas, entuziazmas, iniciatyva bei naujoves iniciavimas; kokybiškas valdymas;
9. Darbuotojai:
darbininkai kvalifikuoti; daugiau nei pusė centrinės buveinės bei perdavimo tinklo skyrių personalo turi aukštąjį išsilavinimą, beveik ketvirtadalis – aukštesnįjį; sudaromos jiems sąlygas tobulėti, siekiama ugdyti kūrybiškai mąstančius ir kvalifikuotai dirbančius specialistus; mažinama darbuotojų kaita2.1.2 Silpnybės
1. Paimtos rizikingos paskolos
2. Nepakankama elektros sistemų priežiūra – dėl įvairių priežasčių vyksta sutrikimai (pvz., dėl stichinių nelaimių)
3. Darbo apsauga nepakankama – darbuotojų susižalojimai (dėl energijos įtampos ir pan.)
4. Aplinkos tarša (deginant dujas ir pan.)2.2 Organizacijos išorės vertinimas (galimybės ir grėsmės)
Organizacijos išorinės vertinimo tikslas – įvertinti galimybes ir grėsmes, su kuriomis organizacija susiduria.2.2.1 Galimybės
1. bendradarbiavimas su Lietuvos mokslinėmis įstaigomis ir energetinėmis įmonėmis
2. užsienio partnerių skaičių plėtimas
3. naujų informacinių technologijų taikymas
4. toliau tobulinti personalo valdymą
5. mažinti savo skolinimosi kaštus
6. sutrikimų ir avarijų prevencija ir likvidavimas perdavimo tinkle
7. elektrinių rekonstrukcija ir modernizavimas
8. dispečerinio valdymo priemonių plėtra
9. užtikrinti veiklos saugumą bei rūpintis supančia aplinka.
10. pozicijų rinkoje plėtimas2.2.2 Grėsmės
1. augančios energijos išteklių kainos
2. didėjanti aplinkos tarša
3. besikeičiantys vartotojų poreikiai
4. kvalifikuotų darbininkų trūkumas, susijęs su dalies darbuotojų galimu išvykimu į ES šalis3. INFORMACIJOS SRAUTAI ORGANIZACIJOS VIDUJE IR IŠORĖJE
Dabartinės konkurentabilios organizacijos praranda aiškiai apibrėžtas ribas. Informacija, jos srautai, kanalai ir pobūdis yra labai įvairialypiai ir greitai kinta. AB “Lietuvos energija” aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų veikloje ir formuoja savo pozicijas siekdama palaikyti glaudžius ryšius su elektros rinkos partneriais Po reorganizavimo veiklą tęsianti AB “Lietuvos energija” prisistato kaip aktyvi tarptautinių ir nacionalinių organizacijų narė, nuolat investuojanti į savo veiklos plėtrą ir siekianti tapti pažangia ir patikima energetikos bendrove. Kadangi pažangesnės informacijos ir komunikacijos technologijos skatina internacionaluma AB “Lietuvos energija” siekia pirmauti konkurencinėje kovoje pasitelkdama informaciją ir optimaliai efektyvų jos panaudojimą.
Informacija – tai žinios įjungtos į komunikacijos procesą. Išeities taškas nuo kurio prasideda informacijos cirkuliavimas socialiniais kanalais, yra jos fiksavimas kokiose nors laikmenose – dokumentavimas. Tuomet, kai žinios yra užfiksuojamos, jos tampa informacija, informacijos ištekliumi. Kiekviena nauja informacijos laikmena sukuria naują informacijos išteklių klasę charakterizuojama daugybe savybių susietų su informacijos fiksavimu, apdorojimu, perdavimu, saugojimu, paieška. Jeigu informacijos išteklius klasifikuosime pagal informacijos pateikimo formą (laikmeną), galime išskirti:

Informacijos ištekliai apima 4 pagrindinius elementus:
a)informacijos turinį (duomenys, informacija, žinios);
b) informacinės technologijos (kompiuterinės technologijos);
c) personalas (informacijos darbuotojai, kaip sistemos dalis);
d) informacinės sistemos (sistemos, su technologija, informaciniu turiniu, žmonėmis, siekiančios organizacijos tikslų).
Niekas taip greitai nesensta kaip informacija, todėl labai svarbu, kad ta informacija, kurią mes gauname būtų pati naujausia ir greičiausiai gaunama. Vienas iš būdų greitai gauti informaciją – panaudoti elektroninius, kompiuterinius informacijos išteklius.
Galima išskirti 3 pagrindinius kompiuterinės informacijos išteklius:
• Duomenų bazes;
• Kompaktinius diskus;
• Internet tinklą.3.1 Internetas
2002 metais visuomenei prisistatyta naujoji interneto svetainė. Joje gausu informacijos apie elektros energijos perdavimo sistemą, besikuriančią elektros rinką, jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, AB “Lietuvos energija” teikiamas elektros perdavimo ir sistemines paslaugas, įmonėje diegiamas naujoves. Naujoje svetainėje skelbiama informacija apie bendrovės vykdomus prekių, paslaugų ar darbų pirkimų konkursus, laisvas darbo vietas. Svetainės lankytojai galės susipažinti su Lietuvos energetikos istorine raida, bendrovės metinėmis veiklos ataskaitomis, kitais leidiniais.
Naująją AB “Lietuvos energija” svetainę sukūrė e-sprendimų kompanija UAB “Gaumina”, kurios sukurta ir įdiegta turinio valdymo sistema “Building Blox 4 Web” leidžia administruoti tinklapio tekstus, paveiksliukus ir keisti jo struktūrą be programuotojo įsikišimo naudojantis tik interneto naršykle. Sistemos privalumas – administratoriai yra geografiškai nepriklausomi, tinklapis gali būti administruojamas realiame laike iš bet kokio kompiuterio prijungto prie interneto. Ji leidžia dinamiškai pateikinėti duomenis interneto vartotojams Lietuvoje ir užsienyje. Lankytojų patogumui įdiegta nesudėtinga svetainės tinklapių navigacija padės greitai rasti reikiamą informaciją, svetainės medis supažindins su visa jos struktūra.
AB “Lietuvos energija“ teikia didmenines interneto paslaugas pasinaudodama 155 Mbps spartos kanalu iki tarptautinių interneto paslaugų teikėjų.
Paslaugos patikimumas užtikrinamas išimtinai šviesolaidine transmisija, aukšto patikimumo SDH duomenų perdavimo ir Cisco Systems komutavimo įranga bei rezerviniu tarptautinio interneto kanalu. Priklausomai nuo pasirinktos interneto kanalo spartos parenkamas paslaugos pateikimo būdas – skirtoji linija arba plačiajuostis ryšys. Siūlomi tik dedikuoti (be dalinimo) interneto kanalai.

Klientui pageidaujant teikiamos papildomos paslaugos:
• kliento įranga talpinama AB “Lietuvos energija“ technologinėse patalpose
• suteikiamas pageidaujamas kiekis IP adresų
• atskiriama vietinio ir tarptautinio interneto greitaveika3.2 Duomenų Bazės
Organizacijos viduje informacijos apdorojimas padeda sumažinti aplinkos dviprasmiškumą, t. y. tokiu būdu kuriamos bendros chaotiškų įvykių prasmės, pasirenkama, kurie įvykiai bus traktuojami kaip prasminga informacija. Sudarytos duomenų bazės leidžia efektyviai pateikti ir naudotis informacija. Naudojama ArcSDE programinė įranga palengvina erdvinių duomenų valdymą standartinėse duomenų bazių valdymo sistemose. Suteikiama galimybė valdyti informaciją daugiavartotojiškose erdvinėse duomenų bazėse leidžiama kurti ir valdyti ne tik elementarius geometrinius primityvus bet ir išplėstinius duomenų tipus. Našumas taip pat padidinamas naudojant efektyvius duomenų saugojimo metodus, kurie suteikia greitą prieigą prie kompaktiškai saugomų erdvinių duomenų. Duomenys gali būti perkeliami iš vienos duomenų bazių valdymo sistemos į kitą be informacijos praradimo.

Duomenų bazės bendras naudojimasis iššaukia sinergetinį efektą- t.y. kaupiamų kartu duomenų vertė yra didesnė, negu atskiruose failuose kaupiamų duomenų verčių suma. Kadangi DB yra labai didelės vertės korporatyvinis resursas, ji reikalauja kontrolės ir apsaugos. Už jas atsakinga DB administracija. Ji koordinuoja koncepcinio projektavimo eigą, apmokina vartotojus, realizuoja duomenų apsaugą ir palaiko jų vientisumą bei sistemos prieinamą veikimą. Informacijos ir komunikacijos srautai, šiuolaikinės technologijos pakeitė tradicines struktūras. Kuriamos „Automatizuota elektros energijos apskaitos sistema” ir „Elektros energijos informacinė sistema”, apimančios automatizuotą elektros skaitiklių rodmenų nuskaitymą ir patalpinimą į duomenų bazę, duomenų patikrą, balansų skaičiavimą. Sukurta TS „Komercinių kontraktų registravimo sistema”, viena iš „Sistemos operatoriaus duomenų centro” komponenčių. Parengta sistema, teikianti reikalingus duomenis rinkos ir perdavimo tinklo operatoriams iš „Elektros energijos informacinės sistemos” ir dispečerinio valdymo sistemos. AB “Lietuvos energija” ir toliau lieka aktyvi tarptautinių projektų ir bendradarbiavimo tarp energetikos kompanijų dalyvė. 2002 – 2003 metais rengiant bendrovės restruktūrizavimo projektą buvo nuosekliai dirbama su CIBC World Markets. Plečiant bendros Baltijos šalių telekomunikacinių paslaugų rinkos koncepciją, pasirašyta sutartis su „Latvenergo” (Latvija) ir „Televorgu” (Estija) dėl tarpusavio duomenų mainų ir bendro paslaugų pardavimo trečiųjų šalių vartotojams. Pasinaudojant visų trijų Baltijos valstybių infrastruktūra, pasirengta teikti duomenų perdavimo paslaugas Skandinavijos šalims. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtrai bendrovėje skiriamas ypatingas dėmesys, todėl 2003 m. buvo skirta 55,1 mln. litų. Kuriamos ir diegiamos naujos taikomosios sistemos bei plečiamas telekomunikacijų tinklas ateityje bus pagrindiniai veiksniai, garantuojantys bendrovės veiksmingumą liberalizuojamoje elektros energijos ir telekomunikacijų rinkoje. Siekiant aptarnauti specifinius vartotojų poreikius, buvo pasirinkta pažangi SAS (sisteminėmis priemonėmis atliekama duomenų analizė) technologija, leidžianti sistemiškai analizuoti elektros pardavimo, energijos srautų komercinės apskaitos duomenis. Tuo būdu skirstomųjų tinklų bendrovių administracijoms bus pateiktos jau parengtos elektros pardavimo ataskaitos, o rinkos ir perdavimo tinklo operatoriai galės realizuoti savo veiklos modelį SAS programinėmis priemonėmis. Siekiant sumažinti dokumentų judėjimo srautus, įdiegta moderni dokumentų valdymo sistema. Microsoft ASP technologijos pagrindu sukurta sistema leidžia operatyviau paskirstyti darbo užduotis, koordinuoti jų vykdymą. Siekiant geriau patenkinti vartotojų poreikius, įrengtas skaitmeninis ryšys su visais elektros tinklų rajonais (skyriais) ir padidinta jau turimų srautų sparta. Magistraliniame telekomunikacijų tinkle be optinio ryšio kabelių naudojami ir esami variniai kabeliai įrengiant juose nuo 4 iki 16 Mb/s spartos signalų perdavimo sistemas, taip pat kaip paslauga gaunami iš kitų operatorių įvairių spartų skaitmeni.niai ryšių srautai. Skirtingų spartų ryšių linijų sujungimui bendrajame integruotų duomenų ir balso tinkle 2002 metais pradėti naudoti ATM (asinchroninio perdavimo būdo) komutaciniai mazgai. 2002 – 2003 m. plėstos teikiamų trečiosioms šalims paslaugų apimtys, didinti vidutinės spartos skaitmeninių srautų tinklą, įrengti pokalbių apskaitos sistemą, vartotojų atsiskaitymo už pokalbius sistemą. AB “Lietuvos energija” nesustoja vien prie formalių informacijos srautų organizavimo ir susiejimo i organizacinę struktūrą. Plečiamos organizacijos ribos suteikia galimybę internacionaliam bendravimui ir neformalių informacijos srautų kūrimui prie kurių prisideda visi darbuotojai siekdami teigimai reprezentuoti savo organizaciją. Informacija primena dalyvavimo organizacijoje poziciją, informuoja apie taisyklių pakitimus, koordinuoja rutininę veiklą išlaiko informacinio organizavimo būklę.
Siekiant organizavimo tikslų neįmanoma apsieiti be komunikacijos kelių tarp informacijos pozicijų. AB “Lietuvos energija” sukuria atitinkamą komunikacinę struktūrą, sudarytą iš atskirų komponentų – kanalų ir kelių skirtų nuo fizinio informacijos pozicijų judėjimo iki telekomunikacijų.

4 . KOMUNIKACIJA ORGANIZACIJOJE4.1 Formali komunikacija
Bet kokios informacijos rūšys reikalauja atitinkamų komunikacijos formų būdų. Informacijos judėjimas realizuojamas per komunikacinius kanalus (šių kanalų organizavimas susietas su valdymu). AB “Lietuvos energija” yra atvira organizacija t.y orientuota į aplinką (komunikacija vyksta ne tik viduje bet yra išsiplėtojusi išorinėje aplinkoje).
Rengiamos padalinių bei skyrių konferencijos kuriose svarstomi aktualūs organizacijai klausimai. Formalus rezultatų įvertinimas yra esminis ir skiriamasis bendro darbo elementas. Po kiekvieno susitikimo vyksta įvertinimas. Paskutinėje susirinkimo stadijoje, konsultantas praveda palyginamąjį įvertinimą tam, kad patikintį gautus rezultatus ir įsitikinti ar planuoti tikslai pasiekti. Skirtingų padalinių darbuotojams suteikiama galimybių komunikuoti bendradarbiavimo vidiniame tinkle per informacijos bendro naudojimosi ir bendradarbiavimo portalą kokybiškos programinės įrangos privalumai leidžia darbuotojams prieiti ir bendrai naudotis informacija organizacijos viduje ir už jos ribų, taip suteikiama galimybė išvengti dažnos klaidos kai vienas nežino ko nori kitas, subalansuotai pateikti informaciją, perduoti informaciją apie pakeitimus ir naujoves (nulemiant maksimalų darbo efektyvumą). Visos vykdomos veiklos rūšys susijusios su pasikeitimu informacija ir patirtimi kokybės srityje, įgalinant narius įgauti praktinių žinių, kurios gali būti panaudotos jų darbe.
Yra išskiriamos trys veiklos formos:
 Pasikeitimas patirtimi ir informacija tarp narių, dalyvaujant susitikimuose ir darbo grupėse.
 Pasikeitimas patirtimi ir informacija tarp ekspertų ir auditorių per seminarus ir simpoziumus, mokymų kursus ir konsultacijas
 Publikacijos: žurnalai, brošiūros, tyrimų ataskaitos
Tarnybiniai nurodymai pateikiami daugybe formų: elektroniniu paštu, skelbimo lentomis ar individualiai. Tarpininkauti tarp vidaus ir išorės paskirta atstovė spaudai. Siekdama kad bendradarbiavimas būtų abipusis AB “Lietuvos energija” atlieka apklausa. Pakartotinai atlikta galimų pikinės elektros energijos pirkėjų apklausa. Norą dalyvauti apklausoje pareiškė keturios kompanijos – UAB “INTER RAO JES” (Rusija), Koncernas “Belenergo” (Baltarusija), UAB “Energijos realizacijos centras” (Lietuva) bei ELEKTRIM VOLT S.A. (Lenkija).Pagrindinės apklausos sąlygos numatė, jog kompanijos privalėjo pateikti pasiūlymus 300 000 MWh pikinei elektros energijai pirkti ne mažesne kaip 18 EUR / MWh kaina. Taip pat buvo prašoma pateikti garantijas kompanijų mokumui užtikrinti. Užtikrintas grįžtamasis ryšys.

Siekdama užsitikrinti vietą rinkoje organizacija integruojasi ir komunikuoja su įvairiomis tarpbaltijinėmis, tarptautinėmis organizacijomis: Elektros energetikos tarptautine sąjunga / EURELECTRIC, Baltijos energetikos bendrovių organizacija / BALTREL (AB “Lietuvos energija” atstovauja Baltijos energetikos bendrovėms būdama vykdomojo komiteto nare. Susirinkimuose sprendžiami klausimai dėl bendros Baltijos jūros regiono elektros rinkos kūrimo.

Baltijos energetikos sistemų dispečerinis centras / DC “BALTIJA” (AB “Lietuvos energija” būdama viena iš trijų akcininkų dalyvauja visuose konferencijose ir pasitarimuose). Įgyvendinant 1999 m. balandžio 23 dienos Baltijos Ministrų Tarybos energetikos komiteto pasirašytą memorandumą dėl pastangų sukurti bendrą Baltijos elektros rinką, nuolatos organizuojami trijų Baltijos valstybių energetikos kompanijų bei veiklą energetikos reguliuojančių institucijų pasitarimai, keičiamasi patirtimi, svarstomi elektros rinkos liberalizavimo, poįstatyminių aktų suderinamumo, būsimos rinkos funkcionavimo klausimai. AB “Lietuvos energija” specialistai yra nuolatiniai tokių pasitarimų dalyviai.
Baltijos valstybių energetikos kompanijų ir bendros įmonės DC “Baltija” sukurta darbo grupė sprendžia techninius Baltijos valstybių elektros rinkos įgyvendinimo klausimus, kuria Baltijos elektros tinklo kodeksą, pagal kurį derinamos priėjimo prie tinklo techninės sąlygos bei technologinių sistemų funkcionavimas. AB “Lietuvos. energija” Vyriausioji dispečerinė tarnyba dalyvauja rengiant dokumentus, reglamentuosiančius dispečerinių centrų tarpusavio santykius. AB “Lietuvos energija” dalyvauja konfederacijos Energetikos komisijos veikloje ir daug dėmesio skiria pramonės ir energetikų bendradarbiavimui. Konfederacija vienija 40 šakinių ir 8 regionines pramonės įmonių asociacijas ir atstovauja stambiausių Lietuvos verslininkų interesams.
AB “Lietuvos energija” 2000 metais tapo Nacionalinės elektros energetikos asociacijos nare. NEEA skatina bendradarbiavimą tarp visų Lietuvos elektros energetikos įmonių, palaiko ryšius su kitų šalių asociacijomis. Asociacija organizuoja seminarus, pasitarimus aktualiais energetikos sektoriaus reorganizavimo klausimais.
2003 metai yra reikšmingi tobulinant regioninį bendradarbiavimą – buvo pasirašytas susitarimas tarp koncerno “Belenergo”, “Eesti energia”, “Latvenergo”, AB “Lietuvos energija” ir “RAO JES Rossii” dėl energetikos sistemų lygiagretaus darbo. Tas dokumentas padėjo teisinį pagrindą pereiti prie tokio regioninio kooperavimosi, koks yra Europos Sąjungos šalyse. Informacinės visuomenės plėtojimui ir konkurencijos telekomunikacijų ir duomenų perdavimo srityse skatinimui, Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Lietuvos nacionalinėje informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje yra numatytas esamų valstybinių ryšio ir duomenų perdavimo tinklų sujungimas. AB “Lietuvos energija” disponuoja ir plečia telekomunikacijų paskirties infrastruktūrą, todėl planuoja integruoti savo telekomunikacijų tinklą su AB “Lietuvos geležinkeliai” tinklu. Buvo pastebėta, kad beveik visi formalūs tinklai iš pradžių susikūrė neformaliai ir dauguma formalizavo savo veiklą po ganėtinai trumpo periodo. To priežastis buvo greitai augantis norinčiųjų dalyvauti tinklo veikloje skaičius. Siekiant išlaikyti efektyvią veiklą reikėjo veiksmus struktūrizuoti ir sukurti formalią organizaciją Pasikeitimas informacija yra papildomas ir socialiniais mainais. Socialiniai mainai veda link ilgalaikių asmeninių ir tarp-organizacinių santykių4.2 Neformali komunikacija
Neformali komunikacija egzistuoja šalia formaliosios ir papildo ją. Keisdamasis informacija darbuotojas sukuria begalę formalių ir neformalių santykių su aplinka (taip praplėsdamas institucijos ribas), informacijos ir komunikacijos kanalų panaudojimas tampa stateginiu konkuravimo faktoriumi. Neformali organizacija leidžia būti arčiau rinkos ir vartotojų bendraujant akis į akį neoficialiai, kompetetingi AB “Lietuvos energija” darbuotojai visada turi reikiamą informaciją reikiamu metu, reikiamoje vietoje ir gali ja generuoti, perduoti, pasidalinti ir pasisemt naujų idėjų. Darbuotojai turi galimybę lankytis sporto klubuose, dažnai organizuojamos įvairios sporto varžybos. Kiekvieną rugsėjį bendrovė švenčia tradicine tapusia šventę „Rudens energija“, drauge palydi senuosius metus.
Siekiant užtikrinti efektyią neformaliąją komunikaciją galima organizuoti susitikimus, įvairius neformalius vizitus, paitarimus, renginius, pokylius, galų gale panaudoti asmeninius kontaktus restorane, rūkykloje. Darbuotojams organizuojamos atostogos bendruose poilsio namuose suteikiant galimybę bendrauti su kolektyvu nedarbo (neoficialioje) aplinkoje. Organizuojami šventiniai renginiai kurių metu suteikiama galimybė darbo aplinkoje bendrauti su kitu padalinių ar net kitų organizacijų atstovais taip praplečiant asmeninių kontaktų (tuo pačiu ir neformalios komunikacijos galimybes) sąrašą. Be abejonės neformali komunikacija sukelia ne tik teigiamas bet ir neigiamas pasėkmes t.y nepageidautini gandai trukdantys efektyviam organizacijos darbui, bet AB “Lietuvos energija” labai atsakingai renkasi darbuotojus ir bendrauja su jais taip stengdamiesi išvengti nepageidaujamų reakcijų. Pasikeitimas informacija ir patirtimi vyksta tinkliniu principu tiek individualiame, tiek organizaciniame, tiek regioniniame, tiek nacionaliniame ir Europiniame lygmenyse.5. INFORMACIJOS IŠTEKLIAI
Viena iš svarbiausių problemų sėkmingame organizacijos valdyme ir tiksliame funkcionavime yra teisingas informacijos išteklių valdymas, paskirstymas pagal organizacijoje nustatytas taisykles. Nemažai informacijos išteklių į organizacijos vidų patenka nepakitusios ir atlieka tą patį vaidmenį kaip ir išorėje. Tai yra įvairūs spaudos leidiniai kaupiami AB “Lietuvos energija“ bibliotekoje (knygos, periodika, moksliniai-techniniai straipsniai, standartai):

Dauguma išteklių pateikiami tiek spausdintine tiek kompiuterine laikmena. AB “Lietuvos energija“ duomenų bazėse ypatingai lengvai galima surast dominančią informaciją reikia tik:
• Pasirinkti leidinių kategorijas tarp kurių norite ieškoti;
• Įvesti paieškinį žodį į vieną arba kelis laukus;
• Siūloma formuluojant paiešką rašyti tik žodžių šaknis (be galūnių);
• Papildomos paieškos galimybės:
o arba įrašytas tarp dviejų paieškos žodžių nurodo surasti leidinius, kuriuose yra pirmas arba antras paieškinis žodis
o ir įrašytas tarp dviejų paieškos žodžių nurodo surasti leidinius, kuriuose yra abu paieškiniai žodžiai;
o * (žvaigždutė) prieš arba po paieškinio žodžio arba junginio reiškia bet kokius simbolius. Pvz. jeigu rašote *etika tai gausite rezultate etika, estetika, energetika. Jeigu rašote etik* tai gausite rezultateetika, etiketas ir pan.
o “...” patalpinus paieškinį žodį arba junginį kabutėse gausite rezultate būtent tą žodį arba junginį.
Organizacijos informacijos ištekliai susideda iš šaltinių, kurias gali būti bet kas, turintis informacijos. Išteklis-gatavas produktas skirtas panaudojimui, sistemiškai juos suklasifikavus palengvinamas duomenų tvarkymas ir efektyvus jų panaudojimas, AB “Lietuvos energija“ susisteminus tiek vidinius, tiek išorinius informacijos resursus:

LIETUVOS BIBLIOTEKŲ KATALOGAI
• Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) suvestinis katalogas
• Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kompiuterinis katalogas
• Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kortelių katalogas
• Lietuvos technikos bibliotekos katalogas
• Kauno technologijos universiteto bibliotekos katalogas
• Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekos katalogas
• Vilniaus universiteto bibliotekos katalogas
UŽSIENIO BIBLIOTEKŲ KATALOGAI
• Didžiosios Britanijos bibliotekų katalogų internete sąrašas
• JAV Kongreso bibliotekos katalogas
• Jungtinis Norvegijos bibliotekų katalogas
• WebCATS: Bibliotekų katalogai WWW
• Rusijos nacionalinės bibliotekos katalogas
• Švedijos bibliotekų suvestinis katalogas
LIETUVOS PERIODIKA
• Lietuvos elektroninė periodika
• Mokslas ir gyvenimas
• Mokslas ir technika
• Naujoji komunikacija
• Veidas
UŽSIENIO PERIODIKA
• Energy Markets
• Insulator news and market report
• Transmission & Distribution
• Гидротехническое строительство
• Компьютер пресс
• Радио
• Сети и системы связи
• Электрические станции
• Энергетик
Atliekamos metinės ataskaitos leidžia susidaryti bendresnį informacijos resursų panaudojimo vaizdą:
Leidinių statistika
Kategorija Aprašų skaičius
Diskelis 4
Dosje 6
Ekspresenergetika 125
Foto-archyvas 224
Garso kasetė 12
Informacija konsultantams 140
Informacinis pranešimas 3092
Knyga 15132
Kompaktinis diskas 123
Mokslinis-techninis straipsnis 3103
Norminis dokumentas 2507
Nuorodos 22
Periodika 204
Skolinti dokumentai 2
Standartas 921
Straipsnis 4557

Iš viso duomenų bazėje užregistruota 30,174 leidinių
Skaitytojų statistika
Užregistruota skaitytojų: 566

2003 m. AB “Lietuvos energija” fondas pasipildė 2013 pavadinimų, 3573 egzempliorių dokumentais.
Kaip ir 2001, 2002 metais yra (nors ir ne toks ryškus) komplektavimo bangavimas. Didžiausias kiekis leidinių registruota sausio ir gegužės mėnesiais, mažiausiai įsigyta rugsėjį ir vasaros mėnesiais. Dokumentų tipų požiūriu 2003 m. daugiausia sukaupta knygų ir brošiūrų (46 % pavadinimų ir 26 % egzempliorių) bei periodikos (atitinkama.i 23 % ir 57 %), Mažiausiai – kompiuterinių dokumentų – kompaktinių diskų ir diskelių (5 % ir 1 %) bei foto-dokumentų (4 % ir 5 % . Fondą papildė standartai (7 % ir 4 %) bei norminiai dokumentai (15 % ir 7
Be schemose atsispindinčių komplektavimo vienetų, 2003 m. bibliotekos duomenų bazė pasipildė 868 mokslinių techninių straipsnių aprašais. Šioje duomenų bazėje galima rasti informaciją apie naujausius energetikos srities išradimus bei pasiekimus Lietuvoje ir pasaulyje. 2003 m. pradžioje AB “Lietuvos energija” bibliotekoje buvo registruota 534 skaitytojai. Metų pabaigoje, kaip ir buvo tikėtasi, jų skaičius išaugo iki 560. Augimą sąlygojo naujų bibliotekos paslaugų vartotojų – UAB “Empower”, PĮ “Termozona” – registracija bei perdavimo tinklo darbuotojų aktyvumas.
2003 m. AB” Lietuvos energija” biblioteka išdavė 3488 ir priėmė grąžinamus 2487 ( +547 nekompiuteriniu būdu) leidinius. Didžiausias išduoties pikas stebimas vasarį, kai per mėnesį buvo išduoti 658 egzemplioriai, t.y. beveik du kartus daugiau nei kitų mėnesių vidurkis. Mažiausiai dokumentų išduota rugpjūtį – rugsėjį. Daugiausia leidinių atgal į fondą sugrįžo gruodžio mėnesį. Bendra fondo išduotis viršija grąžinimo skaičių 1000 egzempliorių.

• 2003 m. AB “Lietuvos energija” fondas pasipildė 2013 pavadinimų, 3573 egzempliorių įvairių dokumentų tipų vienetais;
• Automatizuotos bibliotekinės-informacinės sistemos “Knyga. Versija 3” duomenų bazė išaugo iki 29022 įrašų rinkinio.
• AB “Lietuvos energija” bibliotekos paslaugų vartotojų per metus padidėjo 26 skaitytojais ir metų pabaigoje pasiekė 560. Didžiausią įtaką vartotojų skaičiaus augimui turėjo Perdavimo tinklo darbuotojų informaciniai poreikiai;
• AB “Lietuvos energija” bibliotekos išduoties intensyvumas, lyginant su 2002 m., šiek tiek padidėjo. 2003 m. fondo apyvartos rodiklis (išduoties ir visų turimų fonde dokumentų santykis buvo 0,1. Rodiklio sumažėjimą lėmė tai, kad 2003 m. bibliotekos DB papildė archyvinio (t.y. retai naudojamo) fondo aprašai ir registruoti egzemplioriai)
• 2003 m. tapo išskirtiniais komplektavimo/nurašymo požiūriu. Buvo nurašyta 5887 egzemplioriai, tuo tarpu, registruota – 3573 vienetai,- tai beveik 2 kartus mažiau, nei išimta. Tokį didelį nurašymą sąlygojo bibliotekos kėlimasis į kitas patalpas. Keliant fondą buvo atliekamas valymas, išimant nebeaktualią, pasenusią literatūrą, mažinant egzemplioriškumą. Dalis leidinių buvo perduota Energetikos muziejui.

Informacijos ištekliais taip pat gali būti: žinios ir patirtis kokybės srityje. Kaip informacijos šaltinį galima traktuoti ir žmogų (jis yra ir vidinis ir išorinis šaltinis vienu metu) Bendrovės nariai dalyvauja tinklo veikloje ir sujungia išteklius, t.y. žinias ir patirtį su tikslu pasikeisti jomis, siekiant sustiprinti savo veiklą. Galutinis visų narių tikslas – padidinti savo įmonės ar organizacijos konkurentabilumą.
AB “Lietuvos energija“ – patraukli darbo vieta, nes čia siekiama šiuolaikiškai valdyti bei ugdyti žmogiškuosius išteklius, puoselėti bendrovės kultūrą, propaguoti pozityvų požiūrį į darbą, aplinką, kolegas. Tobulinant žmogiškųjų išteklių valdymą, gana sparčiai vyksta organizaciniai pokyčiai. Dauguma darbuotojų yra pasirengę prisiimti atsakomybę spręsdami jų kompetencijai priskirtus klausimus, o vadovai pasirengę ją deleguoti. Didžiulę įtaką šio proceso sėkmei turi nuolatinis darbuotojų ugdymas.
Informacijos resursai, į kuriuos įeina ir programinė įranga, metodiniai dokumentai, dokumentai apie personalą, instrukcijos ir t.t sėkmingai juos susisteminus tampa pagrindu sprendimų priėmimui..6. INFORMACINĖS SISTEMOS
Informacija kartu su finansais, medžiagomis, mašinomis ir įrengimais, personalu bei vadybos priemonėmis priklauso prie pagrindinių verslo ir gamybos išteklių rūšių ir užima ypatingą vietą jų tarpe, nes visi kiti ištekliai gali būti reguliuojami ir valdomi tik per informaciją, t.y. turint informaciją ir ja remiantis.
Nuo pakankamos informacijos buvimo, nuo jos tikrumo, tikslumo, operatyvumo, t.y. nuo šios informacijos pagrindu priimamų sprendimų labai priklauso bet kokios veiklos sėkmė ir ypač verslo rezultatai. Šios informacijos gavybai bei tvarkymui kuriamos ir naudojamos organizacijų informacinės sistemos (OIS).
OIS surenka, apdoroja, saugo, analizuoja ir paskirsto informaciją, turinčią konkrečią paskirtį organizacijos veikloje.
Taigi, Informacinė sistema (IS) – tai sistema, paverčianti išorinius ir vidinius duomenis informacija, užtikrinanti informacijos kaupimą, saugojimą, apdorojimą ir perdavimą vartotojui reikiamu pavidalu, sudaranti galimybę priimti optimalius sprendimus.

Struktūros prasme informacinę sistemą sudaro:
• Techninė įranga. Techninė įranga yra rinkinys įrenginių, kurie priima duomenis ir informaciją, juos apdoroja ir atvaizduoja;
• Programinė įranga. Programinė įranga yra kompiuterinių programų rinkinys, kuris įgalina techninę įrangą apdoroti duomenis. „Lietuvos energija“ naudoja ORACLE programinę įrangą;
• Duomenų bazė. Duomenų bazė yra susijusių failų, lentelių, ryšių ir t.t. rinkinys, kuris saugo duomenis ir ryšius tarp jų;
• Tinklas. Tinklas yra jungianti sistema, kuri leidžia resursų pasidalinimą tarp skirtingų kompiuterių;
• Procedūros. Procedūros yra komandų rinkinys, kurios parodo kaip sujungti aukščiau išvardintas komponentes į visumą tam, kad būtų apdorota informacija ir sugeneruotas pageidautinas sistemos išvedimas;
• Žmonės. Žmonės yra tie asmenys, kurie dirba su sistema arba naudoja jos išvedimą, šis komponentas yra protingiausia sistemos dalis;
• Tikslas. Kaip ir bet kuri kita sistema, informacinė sistema turi tikslą .

Funkciniu požiūriu IS yra veiklos valdymo proceso grandis, kurią galima pavaizduoti tokia blokine schema:

Informacinių sistemų funkcinė struktūra

Šiuolaikinės informacinės sistemos orientuotos į duomenų valdymo ir jų pritaikymo organizacijos tikslams aspektus, ypač akcentuodamos duomenų bazes ir internetinę jų integraciją.
Informacinės technologijos versle turi aiškią paskirtį – teikti įmonės darbuotojams bei klientams verslo informaciją ir automatizuoti einamuosius rutininius darbus. Tvarkingos IT sistemos didina visų verslo dalyvių efektyvumą ir motyvaciją, užtikrina įmonės konkurencingumą rinkoje. Sėkmingos ir savalaikės IT investicijos rezultatas – didesnis veiklos operatyvumas, sutaupytos darbo valandos, geresnė darbų kokybė ir be abejo geresnės darbuotojų galimybės dirbti ir uždirbti.

1998 m. BĮ UAB „Informacinės technologijos” sukūrė „Lietuvos valstybinės energetikos sistemos informacinės sistemos” strategiją.
Sunku sukurti vieną universalią informacinę sistemą, kuri patenkintų visus įmonės poreikius. „Lietuvos energijos“ įmonės veikla yra plati. Joje dirba įvairių profesijų specialistai, kuriems reikalinga įvairi ir skirtinga informacija. Todėl natūralu, kad „Lietuvos Energija“ naudoja nemažai įvairių informacinių sistemų (IS).

Pagal organizacinės struktūros lygmenis:
1. Padalinių IS – organizacija naudoja kelias taikomąsias programas vienoje funkcionalinėje srityje. Pavyzdžiui, personalo valdyme naudoja vienokią programą žmonėms, kurie pretenduoja į darbo vietas, ir tuo pat metu kitokią programą, kurioje aprašomas darbuotojų darbo vietų keitimas.
2. Organizacijos IS – šios informacinės sistemos apima taikomąsias procedūras, būdingas visiems kompanijos skyriams, ir ne vienai funkcionalinei sričiai, pvz., elektros energijos apskaitos IS.
3. Tarporganizacinės IS – kai kurios informacinės sistemos organizacine prasme yra gan komplikuotos ir apima kelias arba labai daug organizacijų. Bendrovė turi bendrų IS ir su kitomis organizacijom.is.

Pagal funkcines veiklos sritis:
1. Apskaitos IS – kompiuterizuoja įmonės įvairios veiklos rūšių apskaitos procesus; skirtos kaupti ir analizuoti visą įmonės veiklą aprašančią informaciją. Tai užsakymų apskaita prekyboje, elektros skaitiklių rodmenų nuskaitymas ir patalpinimas į duomenų bazę, duomenų patikra, balansų skaičiavimas. Šioms apsakitos sistemoms būdingas tikslus jų veiklos scenarijus, išsamus įmonės veiklos duomenų bazės formavimas, standartinių ataskaitų pateikimas, glaudus ryšys su kitų tipų informacinėmis sistemomis.
„Lietuvos energija“ turi įvairių rūšių apskaitos sistemas: komunalinės IS, elektros energijos apskaitos IS, elektros skaitiklių apskaitos IS, šiluminės energijos apskaitos IS, elektros pardavimo apskaitos IS, pokalbių apskaitos IS ir pan.
2. Finansų valdymo IS – kompiuterizuoja įmonės finansų valdymą. Skirtos padalinių vadovams ir buhalteriams.
3. Gamybos valdymo IS – kompiuterizuoja gamybos procesus, jų valdymą ir kontrolę.
4. Marketingo IS – kompiuterizuoja įmonės marketingo skyriaus veiklą, marketingo procesus.
5. Personalo IS – kompiuterizuoja įmonės personalo valdymo funkcijas. Skirtos personalo vadovams.

Pagal pagalbos veiklai pobūdį:
1. Transakcijų apdorojimo IS (TPS) – vienos iš anksčiausiai įdiegtų IS. Jos yra skirtos kaupti, valdyti, apdoroti ir platinti duomenis, susijusius su kasdiene įmonės veikla; apdoroja didelius informacijos kiekius, atspindinčius elementarius organizacijoje vykstančius procesus. TPS palaiko užduotis, kurios yra atliekamos visose funkcionalinėse srityse. Jos skirtos operacijoms, kurios yra pagrindinės duotam skyriui ar organizacijai
2. Valdymo (vadybos) IS (MIS) – sistemos skirtos monitoringo, kontrolės, sprendimų priėmimo ir administravimo uždaviniams spręsti. Jos skirtos įmonės vadybininkams ir kitiems, už operavimą atsakingiems asmenims. Pvz., įdiegta moderni dokumentų valdymo sistema, siekiant sumažinti dokumentų judėjimo srautus. Microsoft ASP technologijos pagrindu sukurta sistema leidžia operatyviau paskirstyti darbo užduotis, koordinuoti jų vykdymą.
3. Raštinės (biuro) IS – kaupia, tvarko ir saugo įmonės dokumentus (tekstų redaktoriai ir procesoriai, leidybinės sistemos), planuoja susitikimus (elektroniniai kalendoriai), palaiko ryšius tarp atskirų įmonės padalinių, dirbančiųjų arba klientų (elektroninis paštas, audio, video konferencijos, fakso paslaugos). Ši sistema skirta raštinės darbuotojams.
4. Sprendimų palaikymo (paramos) IS – šios sistemos yra projektuojamos taip, kad leistų vartotojui pačiam nuspręsti kokie duomenys ir kaip bus analizuojami, kokios formos suvestinės bus pateikiamos. Analizei naudojami metodai įgalina įvertinti galimas situacijas, numatyti jų pasirodymo tikimybę. Šios sistemos padeda atlikti kaštų analizę, kainų ir pelno analizę, pardavimo regiono analizę, produkcijos katalogavimą ir planavimą. Šios IS skirtos valdytojams ir analitikams.
5. Geografinės IS (GIS) – kaupia ir tikslina perdavimo tinklo energetikos objektų geografinę duomenų bazę. Sukurta 330-110 kV linijų duomenų bazė ir integruota su 330-110 kV kabelinių, orinių linijų ir pastočių duomenų baze. Sistemos perspektyvoje energetikos sistemos ryšių linijų, ryšių kabelių, radiorelinių linijų duomenų bazės kūrimas, nuolatinis informacijos atnaujinimas. Planuojama toliau vystyti sistemą integruojant kitų ryšių, geležinkelių, dujotiekių, kelių linijų geoinformaciją bei ateityje teikti informaciją intranetu bei internetu.
6. Paieškos IS (Information retrieval systems) – Kaupia naujausią ir retrospektyvinę mokslo ir technikos informaciją, susijusią su energetika (formuoja duomenų bazes), realizuoja duomenų bazių per telekomunikacijų tinklus pasiekiamumą, suteikia vartotojui patogų paieškos mechanizmą, realizuoja įvairiarūšes paslaugas sistemos vartotojams.

Pagal veiklos valdymo lygmenį:
1. Operatyvinės IS (OIS) – vykdo kasdienines organizacijos operacijas, tokias kaip tarnautojų priskyrimas darbams, darbų trukmės apskaita, pirkimų-pardavimų, užsakymų aps.kaita, pinigų, algalapių, prekių judėjimas. Šias sistemas naudoja vadybininkai, organizuojantys kasdieninį įmonės darbą (pirmojo lygmens vadybininkai, operatoriai, raštinės darbuotojai, dispečeriai).
2. Žinių IS (ŽIS) – skirtos aptarnauti dirbančiuosius specialistus. Jos skirtos vidurinio lygmens vadybininkams.
3. Vadybinės IS (VIS) – (taktinės) sistemos kompiuterizuoja viduriniojo valdymo lygmens personalo veiksmus su informacija, skirtos trumpalaikiui planavimui, organizavimui ir kontrolei. Supažindina įmonės vadybininkus su momentinėmis, periodinėmis ar specialiomis ataskaitomis, kurios yra formuojamos remiantis apskaitos sistemų sukaupta informacija arba panaudojant nesudėtingus matematinius modelius. Dažniausiai tai yra savaitinės, mėnesinės arba metinės suvestinės. Tačiau šios sistemos turi vieną didelį trūkumą – yra nelanksčios. Vadybininkas negali laisvai pasirinkti jam pateikiamų ataskaitų formos, duomenų analizė apsiriboja nesudėtingomis sumavimo arba palyginimo operacijomis. Šias sistemas naudoja vidutinio lygio vadybininkai, besirūpinantys perspektyvinių planų detalizavimu ir įgyvendinimu (skyriaus vadovai, finansininkai). VIS teikia periodiškas ataskaitas.
4. Strateginės IS (SIS) – naudojamos tik ilgalaikio planavimo uždaviniams spręsti. Šios sistemos padeda įmonei rasti sprendimus, atsakymus į konkurentų veiksmus arba į kitus ryškius pokyčius įmonės aplinkoje, kuria į ilgalaikį planą neįtrauktų sprendimų variantus. Strateginės IS gali keisti tikslus, operacijas, produkciją, paslaugas ir netgi įmonės struktūrą. Pagrindinis jų tikslas derinti išorės pakitimus su organizacijos galimybėmis. Šias sistemas naudoja įmonės vyriausieji vadybininkai, sudarantys ilgalaikius perspektyvinius planus (pvz., marketingo direktorius).

Informacinės sistemos pagal veiklos valdymo lygmenį

Pagal integravimo laipsnį:
1. Elektros energijos planavimo sistema
2. Gamybos išteklių planavimo sistema
3. Integruotos gamybos valdymo sistema
4. Veiklos išteklių planavimo sistema
5. Verslo valdymo ir apskaitos sistema SCALA – visuose bendrovės filialuose diegiama bendroji verslo valdymo ir apskaitos sistema SCALA. Rengiamasi dirbti atskyrus pagrindines bendrovės gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklas.
SCALA – tai nuolatos vystoma modulinės struktūros sistema, apimanti finansų, logistikos, gamybos valdymo, projektų ir paslaugų valdymo bei personalo ir darbo užmokesčio apskaitos funkcijas. SCALA vystymas žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis, o modulinė SCALA struktūra ir plačios parametrizavimo galimybės leidžia adaptuoti sistemą bet kokiai ūkio šakai arba verslui. Įmonė gali derinti kelių veiklos rūšių apskaitą naudodama tą pačią sistemą.
6. Elektros pardavimo apskaitos ir vartotojų kontrolės sistema – sistema leidžia atlikti bendrą elektros energijos realizavimo apskaitą, teikti unifikuotas ataskaitas bendrovės ir filialų vadovybei. Vartotojų ir apskaitos prietaisų duomenų bazės leidžia operatyviai valdyti mokėjimus ir pateikti sąskaitas vartotojams.

Pagal informacijos sistemų architektūrą:
1. Atskirų asmeninių kompiuterių pagrindu sudarytos IS (sistemos pagrįstos PC) – Vieno kompiuterio modelyje sistemos taikomosios programos yra viename kompiuteryje. Duomenų įvedimas, skaičiavimai ir išvedimas atliekami viename PC. Tai paprasčiausias, pigiausias, ir greičiausiai veikiantis modelis.
2. Paskirstytos IS (Distributed IS) – Naudojama kliento-serverio architektūra, čia DBVS ir DB yra viename kompiuteryje (serveryje). Taikomoji programa, vadinama klientu, yra vartotojo kompiuteryje. Klientas ir serveris bendrauja tarpusavyje per tinklą, siųsdami užklausas SQL kalba. Duomenų apdorojimas yra paskirstytas tarp kliento ir serverio. Didžiąją duomenų apdorojimo dalį vykdo serveris, o klientas tik įvedimo, užklausų sudarymo ir ataskaitų formavimo.
Šios IS leidžia naudoti ir Interneto technologiją. Čia klientinę dalį atstoja interneto naršyklė, duomenys siunčiami HTTP protokolu, o serveryje jie performuojami į HTML kalb.os puslapius per papildomą sąsają, leidžiančią WWW serveriui ir DB serveriui bendrauti SQL kalba.

Pagal formalumo laipsnį:
1. Formalizuotos IS – turi griežtai sutartas komponenčių tarpusavio bendravimo procedūras, standartinį įvedimą ir išvedimą. Šiose sistemose galima keisti tik duomenis, o pačios programos – negalima.
2. Neformalizuotos IS – gali įgyti įvairų pobūdį , tai gali būti ir raštinės tinklas, ir tiesiog draugų grupės, besikeičiančios elektroniniais laiškais. Jos gali vartoti informacijos resursus ir kartais sąveikauti su formaliomis sistemomis. Jos taip pat gali įtakoti sistemos pasikeitimus ir arba priešintis jiems, arba juos skatinti.

2002 m. sukurta bendroji informacinės sistemos administravimo programa, kurią įdiegus kiekviena taikomoji sistema tapo bendrosios informacinės sistemos dalimi, susieta su verslo valdymo ir apskaitos sistema SCALA.

Informacinės sistemos atlieka svarbiausią vaidmenį, padėdamos „Lietuvos energijai“:
• Padidinti prekybą – sekti vartotojų poreikius, prisitaikyti prie jų (įvedami keli tarifai – naktinis ir dieninis), tiksliai žinoti ko ir kada vartotojai nori;
• Padidinti našumą – (sumažinti kaštus, padidinti efektyvumą), kompiuterizuojant tarnautojų darbą; žinant ko ir kada vartotojai nori, paslaugų užsakymus galima vykdyti per elektroninį ryšį su tiekėjais, užtikrinant greitą sandėrių vykdymą; greičiau nustatant gedimus elektros linijose ir per trumpesnį laiką juos pašalinant;
• Pagerinti kokybę;
• Siekti konkurencinio pranašumo;
• Suformuoti kompanijos strategiją;
• Reorganizuoti ir rekonstruoti verslą;
• Daryti geriausius ir efektyviausius sprendimus;
• Greitai reaguoti į vartotojų reikmes ir į rinkos pokyčius ar aplinką;
• Prieiti prie labiausiai esminės informacijos;
• Pagerinti kūrybiškumą ir inovaciją;
• Užtikrinti elektros energijos perdavimo patikimumą.

Galima įžvelgti ir keletą informacinių sistemų naudojimo „Lietuvos energijoje“ trūkumų – nepakankamas techninio aptarnavimo, kompiuterizuoto mokymo išvystymas bei nepilnai išnaudojamos technines IS galimybes.7. PERSONALAS
Personalas – tai informacijos darbuotojai, dažniausiai pats geriausias informacijos ir vienintelis žinių šaltinis. Kaip žinių šaltinius galima pateikti ir ekspertines sistemas, tačiau jų pagrindas – ekspertų žinios. Kiek komplikuota informacijos specialistų sąvoka, nes organizacijoje dirbantis žmogus informacijos resursų prasme suprantamas keleriopai. Visų pirma jis yra informacijos ir žinių šaltinis. Iš kitos pusės, būtent žmogui ir organizuojami informacijos resursai, nes jam reikalingos žinios ir informacija. Kita problema, koks personalas yra informacijos resursas. Žvelgiant informacijos vadybos požiūriu, informacijos įtakojamos visos organizacijos pozicijos, todėl resursu gali būti bet kuris darbuotojas.
Organizacijos pozicijos griežtai specializuotos, jas užimantis personalas atrenkamas pagal formalius bruožus, pavyzdžiui diplomas, specialybės atestacija ir panašiai, visai nekreipiant dėmesio į personalo globalias žinias bei asmenines savybes.
Visiems aišku, kad ir anksčiau informacija buvo neatsiejama organizacijos dalis: tik tada kiekvienas specialistas buvo pseudo informacijos vadybininkas: finansininkas tvarkė apskaitos informaciją, gamintojas lentynose rūšiavo techninę informaciją – instrukcijas, standartus, personalo skyrius blaškėsi tarp asmeninių bylų segtuvų kalnų. Ilgą laiką informacijos resursai nebuvo suvokiami kaip vientisa sritis. Kai informacijos kiekiai ėmė didėti geometrine progresija, suprasta, jog nebelieka laiko dirbti tiesioginį darbą. Be to kiekvienas skyrius dubliavo informacijos rinkimo, rūšiavimo, apdorojimo darbus, neefektyviai švaistydami laiką. Atsiranda vientisas informacijos resursų supratimas, kuris sukuria informacijos resursų valdymo poreikį. Todėl atsirado dar viena prielaida naujai informacijos vadybai, kai buvo suvokti bendri informacijos valdymo metodai visų tipų informacijai. Šios technologijos greitai atlaisvino žmones nuo rutininių darbų. Joms patikimi svarbūs procesai. Todėl bet koks konfliktas tarp žmogaus ir informacijos technologijos gali sukelti neigiamų pasekmių. Tokio konflikto pasekmių likvidavimas yra vienas iš informacijos vadybos kompetencijos klausimų. Informacijos vadyba panaikina humanitarinės ir technokratinės kultūros priešpriešą. Šios vadybos dėka technologijos tampa neagresyvios – jos informaciškai perjungiamos ir dėl to ne kenkia, o tarnauja žmonėms.
AB „Lietuvos Energija“ personalą galima suskirstyti pagal funkcines grupes, tai galima pamatyti lentelėje 1 priedas.
Akcinė bendrovė “Lietuvos energija” – darbdavys, kuriam atstovauja generalinis direktorius, ir akcinės bendrovės “Lietuvos energija” darbuotojų kolektyvas, kuriam atstovauja akcinės bendrovės “Lietuvos energija” profesinė sąjunga.

AB „Lietuvos energija“ įsipareigoja:
1. Organizuoti darbą taip, kad kiekvienas darbuotojas turėtų galimybę dirbti našiai ir kokybiškai darbo sutartyje sulygtą darbą;
2. Derinti su profsąjungomis sprendimus;
3. Užtikrinti, kad darbuotojams būtų suteiktos visos darbdaviui privalomos teikti lengvatos ir kompensacijos, nustatytos darbo įstatymais, norminiais aktais;
4. Prieš priimdamas asmenį į darbą, supažindinti jį su sutartimi ir filiale veikiančia
kolektyvine sutartimi. Sudarius su juo darbo sutartį, šios sutarties nuostatos jam yra privalomos kaip ir kitiems tos įmonės darbuotojams;
5. Teikti profesinėms sąjungoms informaciją apie:
• numatomą bendrovės reorganizaciją ar struktūrinius pasikeitimus, jei jie susiję su darbo ir socialiniais santykiais;
• esamą ir prognozuojamą bendrovės finansinę padėtį.

Darbuotojai įsipareigoja:
1. Didinti gamybos efektyvumą, gerinti darbo kokybę, kelti darbo našumą;
2. Tinkamai naudoti ir prižiūrėti technikos priemones, įrenginius, instrumentus, medžiagas ir kitą bendrovės turtą;
3. Laikytis darbo ir gamybos drausmės, darbo laiko režimo, vidaus tvarkos taisyklių;
4. Prižiūrėti darbo vietas, laikytis darbo saugos normų ir taisyklių;
5. Tobulinti darbo įgūdžius, gilinti profesines žinias, kelti kvalifikaciją.7.1 Darbo santykiai
1. Darbo sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis galiojančiais įstatymais, kitais teisės aktais, reguliuojančiais darbo santykius, ir kolektyvine sutartimi;
2. AB „Lietuvos energija“ įsipareigoja vykdyti darbo sutarties sąlygas. AB „Lietuvos energija“ neturi teisės reikalauti darbuotojo atlikti darbo, nesulygto darbo sutartimi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3. AB „Lietuvos energija“ privalo atleisti iš darbo darbuotoją nuo jo prašyme nurodytos datos, nereikalaudamas 14 dienų įspėjamojo termino, kai būtina slaugyti sergantį šeimos narį, keičiant gyvenamąją vietą, kai darbuotojas išvyksta mokytis. Šiuo atveju AB „Lietuvos energija“ ir darbuotojas privalo tarpusavyje atsiskaityti. Šiame punkte nustatytu atveju darbuotojas privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas;
4. Jei reikia mažinti darbuotojų skaičių dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, taip pat dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, AB „Lietuvos energija“ įsipareigoja:
• prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, surengti konsultacijas su profesine sąjunga, kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos;
• jei nėra galimybės įdarbinti atleidžiamus darbuotojus pagal turimą specialybę, organizuoti jų mokymą kitų bendrovei reikalingų specialybių mokymo kursuose, kurių trukmė ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai, padengiant mokymo išlaidas kursuose ir paliekant vidutinį darbo užmokestį mokymo laikotarpiui;
• esant galimybei, asmenims, gavusiems įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, sudaryti sąlygas darbo metu 8 val. per savaitę ieškotis naujo darbo, paliekant jų darbo užmokestį. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka;
• didinant darbuotojų skaičių ar atsiradus vakuojančiai vietai ir darbdaviui organizuojant viešą atranką į šią vietą, pirmenybė ją užimti teikiama darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, neturėjusiems drausminių nuobaudų, jei jų anketiniai duomenys atitinka pareigybei užimti keliamus reikalavimus.
5. Darbo ginčuose su darbdaviu darbuotoją gina ta bendrovėje veikianti profsąjunga, kurios nariu jis yra. Bendrovės profsąjungos įsipareigoja informuoti darbdavį apie bendrovėje dirbančius profsąjungos narius, taip pat apie bendrovės darbuotojus, išrinktus į renkamuosius profesinės sąjungos organus.
6. AB „Lietuvos energija“ savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš du mėnesius įspėjus darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensija liko ne daugiau kaip 5 metai, asmenims iki 18 metų, invalidui, moteriai ar vyrui, auginantiems vaikus (įvaikius) iki 14 metų, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius;
7. Jei likviduojami atskiri padaliniai, iš dalies ar visiškai sustabdoma gamyba ir dėl to per trisdešimt kalendorinių dienų darbdavio iniciatyva atleidžiama grupė darbuotojų (trisdešimt ir daugiau), tai iš anksto (ne mažiau kaip prieš 2 mėnesius) raštu pranešama profsąjungai bei nustatyta tvarka teritorinei darbo biržai ir savivaldybei. Pranešime nurodomos priežastys, atleidžiamų darbuotojų skaičius, specialybės, taip pat atleidimo data;
8. Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti paliktiems turi darbuotojai:
• Kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;
• Kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, pripažintus pirmos ar antros grupės invalidais;
• Kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje , išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius;
• kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai;
• kurie išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus.7.2 Darbo ir poilsio laikas
Darbo laiko režimas reguliuojamas bendrovės ar filialo metiniu darbo grafiku, suderintu
su profsąjunga, atsižvelgiant į gamybos pobūdį, darbo sąlygas. Bet koks visos bendrovės ar filialo darbo režimo pakeitimas derinamas su profsąjunga, išskyrus atvejus, kai pakeitimai daromi atsižvelgiant į Vyriausybės sprendimus. Metinį darbo grafiką, suderintą su profesine sąjunga, kiekvienų metų gruodžio mėnesį Personalo departamento teikimu tvirtina AB „Lietuvos energija“.
AB „Lietuvos energija“ darbuotojams gali skirti viršvalandinius darbus tik įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais. Viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Administracijos pareigūnais bendrovėje laikomi darbuotojai, užimantys direktorių ir padalinių vadovų pareigas. Šios pareigos yra nurodytos bendrovės Pareigybių ir darbuotojų sąraše.
Jei buvo taikomas ne viso darbo laiko režimas, tai neturi įtakos kasmetinių atostogų trukmei, darbo stažo apskaičiavimui ir kitoms darbuotojų teisėms.
Atostogos suteikiamos pagal iš anksto sudarytus atostogų suteikimo grafikus. Juos tvirtina bendrovės vadovas, filialo direktorius ar kitas bendrovės vadovo įgaliotas darbuotojas. Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis, išskyrus darbuotojus, kurie dirba pamainomis ar kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita. Konkretų darbo laiko režimą, atsižvelgdamas į metinį darbo grafiką bei darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus energetikos įmonėse, nustatytus Vyriausybės, nustato AB „Lietuvos energija“.
Darbuotojams, kuriems dėl darbo sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti,
AB „Lietuvos energija“ suteikia galimybę pavalgyti darbo laiku.7.3 Darbo apmokėjimo tvarka
Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
Darbo apmokėjimui taikoma laikinė darbo apmokėjimo sistema, t.y. apmokama už
dirbtą laiką. Atskirais atvejais, jei tai nurodyta su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje, gali būti taikoma vienetinė darbo apmokėjimo sistema, kai apmokama pagal įkainius už pagamintą produkciją ar suteiktas paslaugas.
Darbuotojams darbo užmokestis mokamas: avansas iki 40 proc. nustatyto darbo užmokesčio – kiekvieno mėnesio 20-25 dienomis. Visą likusią darbo užmokesčio dalį – kito mėnesio 7-10 dienomis. Esant raštiškam darbuotojo prašymui, darbo užmokestis gali būti mokamas vieną kartą per mėnesį. Kai darbo užmokesčio mokėjimo diena sutampa su poilsio ar švenčių diena, darbo užmokestis mokamas pirmą po poilsio ar švenčių dienos darbo dieną. Darbo užmokestis nurodytais terminais pervedamas į banko kortelių sąskaitas. AB „Lietuvos energija“ turi užtikrinti, kad kiekvienam darbuotojui nemokamai būtų išduota pagrindinė mokėjimo kortelė bei neimamas jos sąskaitos metinis aptarnavimo mokestis, o darbuotojas gali nemokamai išgryninti pinigus bendrovės ir banko sutartyje nustatyta tvarka, t.y. pasirinkto banko skyriuose ar/ir bankomatuose, apie kurią viešai informuojami darbuotojai. Filialų kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyta kitokia darbo užmokesčio išmokėjimo (pervedimo) tvarka.
Visi darbuotojai savo darbo užmokesčio lapelius gali atsispausdinti, naudodamiesi bendrovės „Lenetu“ vieną dieną prieš pervedant jį į banko kortelės sąskaitą. Darbuotojams, neturintiems tokios galimybės, darbo užmokesčio lapeliai išduodami Apskaitos departamente ne vėliau kaip atlyginimo dieną. Duomenys apie darbuotojo darbo užmokestį teikiami tik įstatymo nustatytais atvejais arba darbuotojui sutikus.
AB „Lietuvos energija“ filialų – elektrinių, centrinės buveinės su perdavimo tinklo skyriais darbo užmokesčio lėšų suma nustatoma bendrovės finansiniame plane. Jį tvirtina bendrovės valdyba.
AB „Lietuvos energija“ kiekvienam darbuotojui garantuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą.
Darbo apmokėjimo tvarka netaikoma bendroves vadovui, jo pavaduotojams ir vyr. finansininkui.7.4 Darbuotojų sauga ir sveikata
AB „Lietuvos energija“ įsipareigoja:
• Apdrausti darbuotojus privalomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų; užtikrinti, kad visos darbo vietos būtų saugios ir nekenksmingos sveikatai;
• Užtikrinti, kad patalpose įrengtuose bendrojo naudojimo sanitariniuose mazguose būtų rankų plovimo priemonių ir rankšluosčių.

Socialinė rūpyba
AB „Lietuvos energija“ esant galimybei finansiškai remia darbuotojų kultūrinę ir sportinę veiklą, poilsio ir sporto bazes, rūpinasi jų eksploatacija, remontu ir išlaikymu, skiria lėšų nuomai ir sporto inventoriui įsigyti.7.5 Darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas
AB „Lietuvos energija“ planuoja iki 5% darbo apmokėjimo lėšų dydžio darbuotojų mokymui ir sudaro sąlygas kelti profesinę kvalifikaciją.
Su aukštosiomis ir aukštesniosiomis mokyklomis gali būti sudaromos specialistų
rengimo sutartys nustatant apmokėjimą už mokslą.
Kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo laikotarpiu, kai kvalifikacija keliama ar perkvalifikavimas vyksta pagal bendrovės administracijos arba filialo patvirtintą planą ar esant jos sprendimui, darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
Jei darbuotojai siunčiami į užsienį ilgesnei nei vieno mėnesio stažuotei, o kviečiančioji
pusė įsipareigoja darbuotoją išlaikyti, mokėti 30 proc. Finansų ministerijos nustatytos tos šalies dienpinigių normos.
Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbuotojo prašymu be svarbios priežasties, tai
darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt.
Darbuotojams, laikantiems stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas ir sėkmingai besimokantiems (neatsitraukus nuo darbo) profesinėse, aukštesniosiose ar aukštosiose mokyklose, kai jų pasirinkta specialybė atitinka bendrovės interesus, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos apmokamos mokymosi atostogos mokant ne didesnį, nei darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.
Atskirais atvejais, kai laikomi egzaminai ar mokomasi specialybių, nors ir ne bendrovės interesais, administracijos sprendimu darbuotojams gali būti suteiktos dalinai apmokamos mokymosi atostogos.
Bendrovės darbuotojams, vadovaujantiems aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentų
gamybinei ar priešdiplominei praktikai, mokama iki 10% mėnesinio atlyginimo pastovios dalies dydžio priemoka.7.6 Darbo grafikas
1. AB „Lietuvos energija“ su Perdavimo tinklo skyriais (neįskaitant filialų) darbuotojams
nustatoma penkių darbo dienų savaitė (40 darbo valandų per savaitę) su dviem poilsio
dienomis.
Darbo pradžia – 730 val.
Pietų pertrauka- 1130- 1215 val.
Darbo pabaiga – 1630 val.
Penktadieniais dirbama iki 1515 val.
Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus.
2. Dispečeriniame centre, Aprūpinimo departamente, Informacinių technologijų ir elekomunikacijų centre, Perdavimo tinklo skyriuose, Apsaugos skyriuje yra budintis personalas, kuris dirba pamainomis pagal darbo laiko grafikus. Grafikai sudaromi ir skelbiami ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo.
3. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.
Budinčiam personalui dėl darbo pobūdžio negalima palikti darbo vietos (išskyrus pareigų instrukcijose nurodytus atvejus). Šiems darbuotojams suteikiama galimybė pavalgyti darbo vietoje palankiu laiku, bet tai neturi trukdyti jų tiesioginiam darbui.
Pareigybės apmokamos pagal 2 priede pateiktą lentelę.
Filialų direktorių darbo užmokestį nustato generalinis direktorius.7.7 Darbuotojams keliami reikalavimai
• Veiklos žinios. Tai bendrieji organizacijos tikslai, strateginis organizacijos vaizdas.
• Organizacijos specifikos žinios. Tai organizacijos kultūra, struktūra, organizacijoje vykstantys procesai ir pagrindiniai organizacijos specialistai bei jų motyvavimas ir pan.
• Žinios informacijos sistemų srityje. Tai projektų vadyba, žinios apie realius organizacijų poreikius, apie tai, kas gali atlikti specifinę technologijų ekspertizę ir pan.
• Tarpdisciplininiai įgūdžiai. Nebanalūs interesai, plati pasaulėžiūra, sugebėjimas įtakoti topvadybininkus bei bendrauti organizacijos viduje ir už jos ribų, sugebėjimas organizuoti komandos darbą, jautrumas vadovaujamo personalo poreikiams, konkurentiškumas.
• Komunikaciniai įgūdžiai. Sugebėjimas išklausyti, būti neformaliam bendraujant, būti jautriam, atidžiam, turėti informacijos vertės pojūtį, bendroji kultūra, rašytinė komunikacija.
• Pažinimo galimybės. Aukštesnis intelekto koeficientas, galimybė analizuoti problemines situacijas, intuicija, aukštesni negu vidutiniai problemų sprendimų įgūdžiai.
• Bendrieji asmenybės bruožai. Orientacija į žmones, energija ir entuziazmas, sugebėjimas integruoti bendražmogiškus ir profesinius dalykus, atsakomybė, orientacija į perspektyvą, raidą, permainas.7.7.1 AB “Lietuvos energija” profesijų apmokėjimas
Apmokėjimo grupė Koeficientas Darbininkų profesijos
12 2 Profesijos, kai nereikia specialaus pasirengimo ir išsilavinimo. Tai pagalbinis arba nesudėtingas darbas, kuriam atlikti nereikia profesinių žinių ar patyrimo.
13 3 Profesijos, kai reikia specialaus pasirengimo atitinkamose mokymo įstaigose ar kvalifikacijos kėlimo kursuose. Tai sudėtingas darbas, kuriam atlikti reikia profesinių žinių ir patyrimo.
14 3,5 Profesijos, kai reikia specialaus pasirengimo atitinkamose mokymo įstaigose, kvalifikacijos kėlimo kursuose ar mokymo centruose. Tai itin sudėtingas darbas, kuriam atlikti reikia profesinių žinių ir patyrimo, darbo stažo, sudėtingų įrenginių valdymo ir priežiūros įgūdžių, atsakomybės ir tikslumo.
Įvertinus darbo sudėtingumą ir intensyvumą, padėtį darbo rinkoje, gali būti taikomas papildomas 1.4 koeficientas kiekvienai pareigų grupei.

Pakeitimai organizacijoje vykdomi atsargiai, stengiantis išvengti proceso trūkių, skiriant laiko personalui susipažinti su naujovėmis arba pakeisti naujais darbuotojais. Personalas informuojamas apie pokyčius, jų priežastis, ko tikimasi ir kaip jam tai atsilieps.
Pasikeitimai šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje verčia keistis ir taikyti veikloje modernias priemones. Kiekvienas specialistas tokioje aplinkoje, siekdamas sėkmingai konkuruoti, būdamas geru savo srities specialistu turi būti informacijos vadybininkas.8. INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS
AB „Lietuvos energija” naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, tokiomis kaip kompiuteriai, fakso aparatai, telefonų linijomis. Visa ši įranga atitinka šiuolaikinį lygį, naudojama pagreitinti duomenų perdavimą, pagerinti susisiekimą su klientais Lietuvoje bei užsienyje, darbuotojais iš kitų padalinių. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų sričiai pagerinti buvo įkurtas Informacinių technologijų ir telekomunikacijų centras.
Informacinės technologijos yra labai svarbios kiekvienoje organizacijoje, nes:
• Informacinės technologijos sukuria galimybes realizuotis personalui ir sustiprina arba susilpnina administracinę informacijos srautų kontrolę;
• Informacinės technologijos centralizuoja arba decentralizuoja organizacijos valdymą;
• Informacinės technologijos sustiprina arba apriboja dirbančiųjų galimybes dalyvauti valdyme;
• Informacinės technologijos išlaiko arba keičia organizacijos struktūrą. Informacinių technologijų įtakoje atsiranda pokyčiai:
a. padaugėja žmonių priimančių sprendimus, oficialiai įeinančių į administraciją, atsiranda bendras valdymas, idėjos cirkuliuoja,
b. sprendimų priėmimas vyksta naudojant sprendimus remiančias ir palaikančias sistemas,
c. išauga sprendimų priėmimo proceso sistemos formalizavimas, tai lemia informacijos šaltinių prieinamumas, atsiranda sprendimo algoritmas;
• Informacinės technologijos lemia permainų planavimą, tiesiogiai lemia valdymą;
• Išryškėja informacijos svarba organizacijos mastu.8.1 ITT centras
AB „Lietuvos energija” veikla informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje vykdoma nuo 1965 metų. 2001 metais, sujungus Informacinių technologijų departamentą bei Ryšių ir teleinformatikos tarnybą, įkurtas Informacinių technologijų ir telekomunikacijų centras (ITTC).

Viena iš pagrindinių ITT centro veiklos sričių – energetikos sistemai skirtų taikomųjų sistemų (toliau TS) kūrimo organizavimas, priežiūra ir palaikymas. Pagrindinis centro pranašumas šioje srityje – išsamios žinios apie energetikos sistemos sandarą bei kitus šio verslo ypatumus. Pagrindiniams energetikos procesams, o taip pat finansinei ir valdymo apskaitai skirtos taikomosios sistemos pritaikytos naudoti AB „Lietuvos energija“, skirstomųjų tinklų bei elektros energijos gamybos įmonėse.

Atnaujinta moderni telekomunikacijų infrastruktūra leidžia patenkinti didelio patikimumo paslaugų reikalaujančios bendrovės, pagrindinio ITTC kliento, poreikius, o taip pat teikti IT ir telekomunikacijų paslaugas kitiems klientams Lietuvoje bei užsienyje.

Pagrindiniai ITTC klientai yra energetikos bendrovės, telekomunikacijų operatoriai, telekomunikacijų ir interneto paslaugų teikėjai, kabelinės televizijos, valstybės institucijos, mokslo įstaigos bei finansų įmonės.

Teikiamos paslaugos:
• Duomenų perdavimo paslaugos;
• Interneto paslaugos;
• Techninių plotų nuoma.

ITTC misija – teikti patikimas ir kiekvienam klientui individualiai pritaikytas paslaugas, suderinant ITTC aptarnaujamos energetikos sistemos dalies patikimumą ir stabilumą su modernių technologijų sprendimais optimaliai išnaudojant AB „Lietuvos energija” telekomunikacijų infrastruktūros ir lanksčios bei kvalifikuotos centro darbuotojų komandos galimybes.

Siekiant minėto tikslo bei vadovaujantis ITIL metodologija centre diegiama IT ir telekomunikacijų paslaugų valdymo sistema. Esamam tinklui inventorizuoti įdiegta Telekomunikacinio tinklo informacinė sistema (LE-TIS).8.2 Duomenų perdavimo paslaugos
AB „Lietuvos energija” ITT specialistai, detaliai išnagrinėję kliento poreikius, siūlo geriausią sprendimą didelės spartos duomenų perdavimui.

Siūlomos sąsajos:
2 Mbps G.703 elektrinė;
34 Mbps G.703 elektrinė;
45 Mbps G.703 elektrinė;
155 Mbps G.703 elektrinė;
155 Mbps G.957 optinė;
622 Mbps G.957 optinė;
Ethernet 10/100/1000 BASE-T.
Visa telekomunikacijų infrastruktūra remiasi žiedine topologija šalies viduje. Tinklas apima visus pagrindinius miestus bei rajonų centrus, taip pat yra sujungimai su daugeliu kaimyninių valstybių operatorių tinklais.

SDH tinklas įrengtas naudojant „Siemens“ ir „Nokia“ bendrovių SDH įrengimus. Visi pagrindiniai magistraliniai sujungimai yra STM-16 (2.5 Gbps spartos). Atsižvelgiant į vartotojo poreikį, individualioje paslaugos teikimo vietoje STM-16 yra dalijamas į STM-4, STM-1, E3, T3 arba E1.

Klientui pateikiama paslauga arba techniniai resursai (pralaidumas), naudojant kompanijų “Cisco” ir „Nortel Networks” daugiafunkcinius komutatorius. Į pastaruosius yra jungiami LAN komutatoriai.

Informacinę sistemą šiuo metu sudaro duomenų centras, turintis daugiau kaip 80 valdytuvų bei specializuotų darbo stočių, 200 procesorinių vienetų. Informacinių saugyklų talpa (online) – 3 TB.

ITTC budėjimo centre teikiamos paslaugos prižiūrimos 24 valandas per parą. Nenutrūkstamas tinklo ir įrangos monitoringas užtikrina maksimalų paslaugų pateikiamumą. ITTC specialistai garantuoja aukštos klasės pilną aptarnavimą bei skubų sistemos sutrikimų šalinimą.8.3 Partneriai
2002m. rugpjūčio mėnesį įkurtas Baltijos šalių energetikos bendrovių telekomunikacijų padalinių aljansas – Baltic Optical Network , valdantis šviesolaidinio ryšio tinklą visame regione. Sujungus bendrovių tinklus, BON disponuoja vienintele didelės apimties tiesiogine linija, jungiančia Pietų Europą su Skandinavija ir Rusija. Duomenų perdavimo paslaugos tranzitu bei pačiame regione teikiamos iki 2,5 Gbps sparta.

BON tikslas – teikti aukštos kokybės, didelės apimties duomenų bei balso perdavimo paslaugas nacionalinėms bei tarptautinėms informacinių technologijų ir telekomunikacijų kompanijoms.8.3.1 Tinklas
Nuosavo AB „Lietuvos energija” telekomunikacijų tinklo pagrindas yra šviesolaidinės linijos, įrengtos naudojant aukštos įtampos elektros linijas bei duomenų perdavimo įrangą pagrindinėse elektros pastotėse. Tinklas patikimai apsaugotas nuo nesankcionuoto fizinio priėjimo.8.4 Interneto paslaugos
AB „Lietuvos energija“ teikia didmenines interneto paslaugas pasinaudodama 155 Mbps spartos kanalu iki tarptautinių interneto paslaugų teikėjų.

Paslaugos patikimumas užtikrinamas išimtinai šviesolaidine transmisija, aukšto patikimumo SDH duomenų perdavimo ir Cisco Systems komutavimo įranga bei rezerviniu tarptautinio interneto kanalu. Priklausomai nuo pasirinktos interneto kanalo spartos parenkamas paslaugos pateikimo būdas – skirtoji linija arba plačiajuostis ryšys. Siūlomi tik dedikuoti (be dalinimo) interneto kanalai.

Klientui pageidaujant, teikiamos papildomos paslaugos:

• kliento įranga talpinama AB „Lietuvos energija“ technologinėse patalpose;
• suteikiamas pageidaujamas kiekis IP adresų;
• atskiriama vietinio ir tarptautinio interneto greitaveika.8.5 Techninių plotų nuoma
AB „Lietuvos energija”, pasinaudodama turimu nekilnojamu turtu bei telekomunikacijų infrastruktūra, teikia specialiai klientui pritaikytas techninių plotų nuomos paslaugas. Telekomunikacijų operatoriams ir paslaugų teikėjams skirtos techninių plotų nuomos paslaugos apima:

• vietos telekomunikacinėje spintoje nuomą;
• prisijungimą prie AB „Lietuvos energija” tinklo galinių taškų.

Užtikrinant įrangos bei duomenų saugumą, įrangą prie galinių taškų pajungia bei prižiūri patys klientai. Esant poreikiui, šias paslaugas bei klientui pritaikytus telekomunikacijų sprendimus teikia ITT centras.

Bendrovė taip pat teikia duomenų centrų paslaugas aukštus ir standartinius techninius bei saugumo reikalavimus atitinkančiose patalpose. Duomenų centrų paslaugas sudaro techninių plotų nuoma ir priežiūra 24×7. ITTC siūlo papildomas paslaugas:

• vietos duomenų saugykloje nuoma;
• serverių nuoma;
• kritinių serverių talpinimo paslaugos (“on demand”);
• komunikacijų nuoma;
• kliento įrangos techninė priežiūra.

Bendros techninių plotų specifikacijos:

• Įžeminimas;
• Praėjimo kontrolės sistema;
• Apsauginė signalizacija;
• Gaisrinė signalizacija;
• Upsuota elektros maitinimo sistema rezervuota dyzeliniu generatoriumi;
• Kondicionavimo sistema (18°C – 22°C);
• Santykinė drėgmė (40%-60%);
• Tarptautinius standartus atitinkančios montažinės spintos.IŠVADOS
Išanalizavus AB „Lietuvos energija“ informacinius išteklius sužinojome tokius dalykus:
• Organizacijoje gerai suderinti komunikacijos procesai, veikiantys tiek su išorine aplinka, tiek organizacijos viduje.
• Įvykužius SWOT analizę išryškėjo organizacijos stiprybės ir silpnybės, pagal tai galima spręsti kad AB „Lietuvos energija“ yra ekonomiškai stipri organizacija, turinti perspektyvų.
• Organizacijos informacijos srautai yra reguliuojami labai gerai, šį darbą atlieka informacijos reguliavimo padalinys.
• AB „Lietuvos energija“ turi savo duomenų bazes, vidinį tinklą bei interneto svetainę, iš kurių darbuotojai gali gauti jiems reikiamų duomenų.
• Įmonėje derinama tiek formali, tiek neformali komunikacija, neakcentuojamas dėmesys tik formaliai, arba tik neformaliai komunikacijai.
• Organizacijoje veikia labai daug informacinių sistemų, kurios apdoroja ir paskirsto informaciją priklausomai nuo informacinių poreikių.
• Išanalizavus personalo vadybą, tobulinimosi planus, apmokėjimą, darbo laiką ir kitus su darbuotojais susijusius veiksnius organizaciją galima apibūdinti kaip besirūpinančią savo darbuotojais ir vertinančią žmogų kaip informacijos išteklių.
• Informacinių technologijų panaudojimui skiriama daug dėmesio šioje įmonėje.
• Įmonė nėra tik informacijos išteklių naudotojas, bet ir paslaugų tiekėjas t.y. teikia Interneto prieigos, duomenų saugojimo ir kitas paslaugas.
• Tokioje didelėje organizacijoje informacijos ištekliams, jų panaudojimui, paskirstymui ir saugojimui skiriamas labai didelis dėmesys, nes nuo to priklauso darnus visos organizacijos padalinių darbas.

Smulkiau nagrinėjant AB „Lietuvos energija“ galima būtų gilintis į organizacijos viduje esančius informacinius išteklius, padaryti smulkesnę SWOT analizę, smulkiau išnagrinėti personalo vadybos politiką, nagrinėti informacines technologijas esančias organizacijos viduje ir už jos ribų. Tačiau šis darbas skirtas tik bendrai supažindinti su informaciniais ištekliais įmonėje, atskleisti bendrąsias informacijos panaudojimo, gamybos, saugojimo erdves.
AB „Lietuvos energija“ perspektyvi įmonė, joje naudojamasi labai moderniomis technologijomis informacinių išteklių valdymui, pateikimui bei naudojimui.PRIEDAI
1 priedas
Funkcinė grupė Formali pozicija Pareigybinė instrukcija
Administracija Vyriausiasis administratorius

– įmonės veiklos organizavimas ir planavimas;

– organizacijos reprezentavimas aplinkoje;

– santykių su tiekėjais palaikymas;

– sutarčių pasirašymas;

– personalo priėmimo, atleidimo tvirtinimas;

– atsiskaitymas su valdžios institucijomis;

– veiklos ataskaitų ruošimas akcininkų tarybai;

– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis

Vyr. administratoriaus pavaduotojas – vyr. administratoriaus patikėtų darbų tvarkymas;

– pavaduoja vyr. administratorių nebuvimo atveju;

– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

Biuro administratorė – oficialių raštų ir sutarčių ruošimas;

– raštvedyba;

– korespondencijos paskirstymas;

– įsakymų skelbėja;

– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

Logistika Logistikos vadovas – žaliavų tiekimo planavimas ir koordinavimas;

– darbinių santykių su tiekėjais palaikymas;

– logistikos skyriaus personalo koordinavimas ir kontrolė;

– tiekimo ataskaitų ruošimas;

– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

Tiekimo vadybininkai – atitinkamos žaliavos tiekimo koordinavimas ir kontrolė;

– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

Gamyba Gamybos vadovas – gamybos procesų planavimas ir organizavimas;

– gamybos personalo koordinavimas ir kontrolė;

– gamybos procesų ataskaitų ruošimas;

– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

Gamybos proceso operatoriai – vadovo nurodytų operacijų gamybos sferoje atlikimas;

– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

Tyrimai ir vystymas Tyrimų ir vystymo
skyrius vadovas – tiriamųjų darbų koordinavimas ir kontrolė;

– skyriaus personalo koordinavimas ir kontrolė;

– tyrimų ataskaitų ruošimas

Tyrimų ir vystymo skyriaus operacijų vykdytojai

– vadovo nurodytų operacijų R&D sferoje atlikimas;

– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

Rinkodara Rinkodaros vadovas – rinkodaros darbų koordinavimas ir kontrolė;

– skyriaus personalo koordinavimas ir kontrolė;

– tyrimų ataskaitų ruošimas.

Produktų vadybininkai – atitinkamo produkto rėmimas ir realizavimas;

– vadovo nurodymų rinkodaros srityje atlikimas;
– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

Personalo vadyba Personalo skyriaus vadovas – personalo klausimų koordinavimas ir kontrolė;
– žmonių testavimo ir perkvalifikavimo klausimai;
– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

Psichologas – darbuotojų parinkimas ir testu sudarymas;
– konfliktų sprendimas;
– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

Referentė – asistavimas skyriuje;
– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

Finansai Vyr. finansininkas – finansinių ataskaitų ruošimas;
– finansų politikos taktinių sprendimų priėmimas;
– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

Ekonomistas – finansinė analizė;
– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

Buhalteris – vyr. finansininko skirtų darbų atlikimas;
– einamojo balanso ruošimas;
– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

Teisė Teisininkas – teisinių klausimų sprendimas;
– sutarčių turinio ruošimas;
– organizacijos atstovavimas teismuose.

Projektų vadyba Projektų koordinatorius – skiria ir koordinuoja užduotis projektų vadovams;
– užtikrina projektų suderinamumą laike ir erdvėje;
– kontroliuoja ginčus tarp projektų vadovų;
– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

Projektų vadovai – koordinuoja darbą projektų grupėse;
– derina projektą su projektų koordinatoriumi;
– rūpinasi finansavimu ir kitais resursais;
– darbo instrukcijų bei vidinės tvarkos laikymasis.

2 priedas

Apmokėjimo grupė Koefici-entas Pareigybės pavadinimas
2 Filialo direktorius, filialo direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas.
3 12 Departamento direktorius, centro direktorius, regioninio skyriaus viršininkas, vyriausiasis specialistas, teisės skyri.aus viršininkas, vidaus audito skyriaus viršininkas.
4 9 Departamento direktoriaus pavaduotojas, centro direktoriaus pavaduotojas, regioninio skyriaus viršininko pavaduotojas, skyriaus viršininkas, tarnybos viršininkas, cecho (baro) viršininkas.
5 8 Regioninio skyriaus tarnybos viršininkas, skyriaus viršininko pavaduotojas, tarnybos viršininko pavaduotojas, vyriausiojo finansininko pavaduotojas, atstovas ryšiams su visuomene, auditorius.
6 7 Autotransporto skyriaus viršininkas, raštinės vedėja, regioninio skyriaus tarnybos viršininko pavaduotojas, sektoriaus viršininkas, grupės vadovas, vadovaujantysis dispečeris, vyresnysis juriskonsultas, kompiuterių sistemų administratorius.
7 6 Regioninio skyriaus grupės vadovas, vyriausiasis programuotojas. Vadovaujantieji: specialistas, inžinierius, ekonomistas, buhalteris, programuotojas, inspektorius. Vyresnysis dispečeris, vyresnysis personalo vadybininkas, juriskonsultas. Vyriausiasis programuotojas, duomenų bazių administratorius, kompiuterių tinklo administratorius.
8 5 Vyresnieji: specialistas, inžinierius, ekonomistas, buhalteris, programuotojas, vadybininkas, inspektorius, dispečeris, meistras, bibliotekos vedėjas, sandėlio vedėjas, ūkio dalies vedėjas, personalo vadybininkas.
9 4 Specialistas, inžinierius, ekonomistas, buhalteris, programuotojas, inspektorius, vertėjas, redaktorius, archyvaras, vyresnysis technikas, vyresnysis administratorius, bibliotekininkas.
10 3 Technikas, administratorius, raštininkas, sekretorė referentė, apskaitininkas, sandėlininkas, ūkvedys, tiekimo agentas, transporto dispečeris, vyresnioji slaugytoja-slaugos administratorė, bendrosios praktikos slaugytoja, ryšininkas.
11 2,5 Sekretorė, mašininkė, specialisto padėjėjas.

3 priedas

Leave a Comment