AB “ALITA” MIKRO BEI MAKRO APLINKOS ANALIZĖ

TURINYS

ĮVADAS 3
1. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA 4
1.1 Įmonės veikla 4
1.2 Įmonės istorija 6
2. APLINKOS ANALIZĖ 9
2.1 Įmonės aplinkos skirstymas 9
2.2 Mikro aplinka 12
2.3 Makro aplinka 18
IŠVADOS 20ĮVADAS
Kiekviena įmonė veikia tam tikroje aplinkoje. Tarp įmonės ir aplinkos vyksta nuolatinė sąveika. Verslas funkcionuoja atsižvelgdamas į jį supančias veiklos sąlygas ir atitinkamai priima reikalingus sprendimus. Vartotojai reaguoja į juos teigiamai arba neigiamai, taip įtakodami įmonės veiklą. Tai yra grįžtamosios informacijos ciklas.

Verslininkai siekdami sėkmingos veiklos privalo atidžiai išnagrinėti jų verslo aplinką. Tik gerai pažįstant išorines sąlygas, esamą įmonės padėtį, galima imtis veiklos ar ją toliau plėtoti. Gerus rezultatus pasiekti padeda tinkama aplinkos analizė ir joos įvertinimas. Tai ypač svarbu dabar, kai vis labiau mūsų šalies verslas turi orientuotis į naujas ir mažai pažįstamas vakarų rinkas.

Šiame kursiniame darbe aš išnagrinėsiu AB “Alita” mikro bei makro aplinkas. Tai bus aptarta ne teoriniame, o labiau praktiniame lygyje minėtos firmos pagrindu. Ši įmonė yra garsi Lietuvoje alkoholinių gėrimų gamintoja. Niekam nėra abejonių dėl jos vykdomos sėkmingos veiklos. Galbūt šis darbas padės susipažinti kur slypi to priežastys.1. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA
1.1 Įmonės veikla
AB “Alita” yra viena iš Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų lyderių. Įmonėje gaminamas šaampanizuotas vynuogių vynas, putojantys vyno gėrimai, vaisų ir vynuoginiai vynai, stiprieji gėrimai – tautinis stiprus grūdų gėrimas “Samanė”, brendis “Alita”, viskiai “Alita” ir “Diplomat”, o taip pat koncentruotos obuolių sultys bei obuolių aromatas.

Bendrovės įstatinis kapitalas yra 73.088.135 Lt, valstybės kapitalas sudaro ap

pie 83,8 proc. Metinė įmonės apyvarta – 80 mln. Litų. AB “Alita” – Lietuvos maisto pramonės įmonių asociacijos ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos narė.

Bendrovės ataskaitose pateikiamos tokios pagrindinės veiklos:
 šampanizuoto vynuogių vyno, konjako, degtinės ir kitų alkoholinių gėrimų gamyba ir realizavimas;
 vaisių, uogų, daržovių bei kitų žaliavų ir medžiagų supirkimas, o taip pat koncentruotų sulčių, džiovintų išspaudų, pektino gamyba ir realizavimas;
 daržovių auginimas ir realizavimas;
 gėlių auginimas ir realizavimas;
 šiluminės energijos gamyba ir realizavimas;
 kita aptarnavimo veikla;
 taros ir pagalbinių medžiagų gamyba;
 prekybinė veikla:
 didmeninė prekyba už atlyginimą arba pagal sutartis;
 maisto, gėrimų ir tabako mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse;
 maisto, gėrimų ir kitų prekių mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse;
 baro veikla;
 bufetai ir valgykla;
 krovinių vežimas keliais;
 statybos – remonto darbai;
 nustatyta tvarka vystomas mokslinis – techninis, komercinis – ūkinis bendradarbiavimas, bendros gamybos organizavimas, komercinių sandorių su šalies ir užsienio organizacijomis sudarymas;
 vaisių, riešutų, prieskonių ir gėėrimų gamybai vartojamų kultūrų auginimas;
 kempingai, įskaitant aikšteles autopriekaboms – nameliamas;
 aprūpinimas kita niekur nepriskirta laikina buveine.

Kaip matyti iš šio sąrašo įmonės veikla apima labai plačią sferą. Tačiau taip yra nurodoma praktiškai visų firmų įstatuose, ataskaitose ar kituose panašios rūšies dokumentuose. Reikia nepamiršti, kad kiekviena veikla reikalauja papildomų veiklų, kurias būtina įvardinti.

Pagrindinė veikla yra įvairių alkoholinių gėrimų gamyba ir realizavimas. Kitos veiklos rūšys yra susiję su apsirūpinimu žaliavomis pagrindinei veiklai (pvz.: vaisių, uogų, daržovių bei kitų žaliavų ir medžiagų supirkimas), įvairiais realizavimo tipais, ga

amybinių priemonių aptarnavimu, bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis, paslaugomis įmonės darbuotojams ir pan.

Tarptautinių parodų ir konkursų apdovanojimai yra geriausias AB “Alita” produkcijos kokybės įrodymas. Įmonės produktai daugiau nei 50 kartų buvo įvertinti medaliais ir diplomais įvairiose tarptautinėse parodose ir degustacijose.

1993m. ir 1994m. Briuselyje ir Madride Europos Rinkos Tyrimų Centras už reikšmingus laimėjimus prekyboje su Europos Sąjungos (ES) šalimis skyrė “Alitai” Auksinių Žvaigždžių ir Europos Garbės Arkos kokybės sertifikatus.

Įmonė ypatingą dėmesį skiria gaminamos produkcijos kokybei. 1999 metais buvo įsigyti nauji prietaisai, sudarę galimybę tiksliai nustatyti žaliavų ir produkcijos rodiklius, patikrinti vynų stabilumą prieš išpilstant į butelius, kontroliuoti vyno apdirbimo šalčiu kokybę. Tais pačiais metais AB “Alita” išvystė ir įdiegė kokybės valdymo sistemą, atitinkančią tarptautinius ISO 9002 kokybės reikalavimus. 1999 m. rugpjūčio mėn. Įmonėje buvo atliktas sertifikavimas ir įteiktas tarptautinis kokybės valdymo sertifikatas. Įdiegta kokybės valdymo sistema leidžia užtikrinti nuolatinę gaminamos produkcijos kokybės kontrolę, o taip pat efektyvų vartotojų aptarnavimą. Kokybės sertifikatas būtinas, eksportuojant įmonės produkciją į užsienį ir siekiant tarptautinio pripažinimo.1.2 Įmonės istorija
1963 metais Alytaus linų fabriko bazėje buvo įkurta Alytaus vyno gamykla. Po metus trukusios rekonstrukcijos 1964 metų vasaryje išpiltas pirmasis butelis vyno. 1965 metais jau buvo išpilstyta 169.000 dekalitrų vynuoginio vyno. Taip pat 1965 metais pradėtas vietinės žaliavos – obuolių perdirbimas.

Naujas etapas gamyklos istorijoje – antroji rekonstrukcija, kuri buvo pradėta 19

969 metais ir visiškai pabaigta 1975 metais. Pastatytas naujas vyno gamybinis korpusas, taip pat atskiras sulčių gamybos baras. Po šios rekonstrukcijos gamybos apimtis išaugo iki 1.800.000 dekalitrų, tarp jų 1.000.000 dekalitrų vaisių ir uogų vynų.

Plečiantis įmonei, augo ir plėtėsi gaminamos produkcijos asortimentas. 1968 m. buvo pradėti gaminti pirmieji originalūs gamyklos specialistų sukurti gaminiai – aromatizuoti vynai “Žuvintas” ir “Alytis”. Nuo 1977 m. gaminami gerai vertinami tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų aromatizuoti vaisių – uogų vynai “Žilvitis” ir “Šilas”.

1975 m. pradėjus eksploatuoti naują vyno cecho korpusą, sudarytos sąlygos gaminti sudėtingesnės technologijos gaminius – natūralius vaisių ir uogų vynus. 1975 – 1977 m. įsisavintas visas lietuviškų natūralių vynų asortimentas: “Obuolių”, “Serbentų”, “Jubiliejinis”, “Šermukšnių” ir kiti.

Sumontavus putojančių vynų išpilstymo liniją, nuo 1976 m. buvo gaminamas putojantis gėrimas “Šaltinėlis” ir putojantis natūralus vynas “Svajonė”.

1980 – ieji buvo vieni reikšmingiausių metų įmonės istorijoje. Šiais metais buvo užbaigtas šampano cechas ir pagamintas pirmasis lietuviškas šampanas. Cecho projektinis pajėgumas 3 mln. butelių per metus, tačiau jau 1982 m. šis pajėgumas viršytas ir pagaminta 3,8 mln. butelių. 1985 m. pagaminta 5,6 mln., o 1990 m. – 10 mln. butelių. Šampano cechas įrengtas naudojant naujausius technikos ir technologijos pasiekimus, įdiegiant pažangiausius gamybos metodus. Išplėsta saugykla, biocheminis ir kontrolinio išlaikymo barai. Nuo 1986 m. šampano produkcija pradėta eksportuoti į Vengriją ir Lenkiją, nuo 1988 m. – į Vokietiją, 1995 m. – į Daniją.

Siekiant perdirbti obuolius ir ap

prūpinti respublikos gyventojus vaisių sultimis, nuo 1986 m. viena vyno išpilstymo linija pritaikyta pasterizuotų sulčių išpilstymui į butelius.

1985 m. pradėtas eksploatuoti nealkoholinių gėrimų cechas, kurio metinis pajėgumas 800 tūkst. Dal. Buvo gaminami didelę paklausą turintys gėrimai “Varpelis”, “Šaltukas”, “Tonika”, “Tarchunas”, “Bachmaro” ir kiti. Siekiant panaudoti vietinę žaliavą, sukurti nauji originalūs gėrimai “Gaiva”, “Vasara” iš obuolių sulčių.

1987 m. pradėti gaminti nauji nealkoholiniai gėrimai obuolių sulčių pagrindu su įvairiais priedais: “Nykštukas”, “Limpopo”, “Ežerėlis”, “Vėtrungė”.

Panaudojant koncentruotas vynuogių sultis bei sausus vynuogių vynus, prieš tai pašalinus iš jų alkoholį, įsisavinta kriušonų ir kokteilių gamyba.

Dėl naujų cechų įvedimo, nuo 1986 m. įmonė pavadinta Alytaus nealkoholinių gėrimų ir šampano kombinatu.

Nuo 1991 m. įmonė reorganizuota į valstybinę firmą “Alita”, vėliau, keičiantis Lietuvos Respublikos įstatymams, 1995 m. jau vadinama Akcinė bendrovė “Alita”.

Dabar AB “Alita” yra dvi pagrindinės gamybos:
 šampanizuoto vyno gamyba;
 vyno ir koncentruotų sulčių gamyba.

Šiuo metu baigiama vyno cecho rekonstrukcija – modernizavimas, plečiamas asortimentas. 1997 m. pradėti gaminti naujas baltas sausas vynas 136, “Šelmių” vynas, “Rožinis”, gaminami stiprūs gėrimai – brendis “Alita” iš prancūziškos žaliavos, bei “Giminių” trauktinė natūralių obuolių sulčių bei kvapiųjų vaistinių augalų ištraukos pagrindu.
Kasmet produkcijos asortimentas yra atnaujinamas ir plečiamas. 2002 m. balandžio pabaigoje AB “Alita” pasirašė bendradarbiavimo sutartį su didžiausiu sidro gamintoju pasaulyje – tarptautine kompanija “H P Bulmer Ltd.” – ir įgijo teisę gaminti bei platinti sidrą “Woodpecker” Lietuvoje, o perspektyvoje – ir kitose Baltijos šalyse bei Rusijoje.
Šiemet pristatyta dar keletas naujų gaminių bei senų m.odifikacijų (pvz.: kitokio tūrio tara). Tarp naujienų galima paminėti degtinę “Arktika”, putojantį gėrimą “Romeo”.
Įmonė dirba sėkmingai – nors 2002 metų I pusmetį stiprių alkoholinių gėrimų rinka sumažėjo, lyginant su 2001 metų atitinkamu laikotarpiu, AB „Alita“ gaminamos degtinės pardavimai sumažėjo nedaug, o kitų stiprių gėrimų, pavyzdžiui brendžio, netgi išaugo 61,4 procentais. Šiuo metu AB „Alita“ yra II vietoje Lietuvoje pagal degtinės gamybą ir užima apie 15 procentų degtinių rinkos.
2002 m. spalio 1d. AB „Alita“ pirmajai Lietuvoje iš alkoholio gamybos įmonių suteiktas aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatas ISO 14001. Tai antrasis įmonei suteikiamas ISO sertifikatas: 1999 metais „Alitai“ įteiktas tarptautinis kokybės vadybos sertifikatas ISO 9002.
Šiuo metu įmonės laukia neišvengiami pasikeitimai susiję su LR Vyriausybės nutarimu panaikinti valstybės monopolį alkoholinių gėrimų gamyboje. Kaip minėjau ankstesniame skyriuje valstybės kapitalas įmonėje sudaro daugiau nei 80 procentų. Artimiausiu metu šios akcijos turės būti parduotos ir AB “Alita” valdymas pereis į privačias rankas. Taip atsivers naujas puslapis įmonės istorijoje.2. APLINKOS ANALIZĖ
2.1 Įmonės aplinkos skirstymas
Aplinka, kurioje įmonė veikia, skirstoma į mikro bei makro aplinkas. Atskirų veiksnių priskirimas vienai iš šių aplinkų yra ginčytinas, todėl čia nėra bendro sutarimo.

Mikroaplinka – jėgos, tiesiogiai susiję su įmone ir jos galimybėmis aptarnauti vartotojus. Tai aplinka prie kurios kūrimo prisideda pati įmonė ir gali ją paveikti.

Makroaplinka – tai erdvė, kurioje veikia įmonė ir jo smikroaplinka. Tai aplinka, kurios neįmanoma paveikti. Galima tik prisitaikyti prie jos.

Mano nuomone mikroaplinkai reikėtų priskirti šiuos veiksnius:
 įmonė:
 organizacinė struktūra;
 technologijos;
 personalas;
 tiekėjai;
 prekybos tarpininkai;
 konkurentai;
 vartotojai.

Įmonė – tai vienintelis verslo aplinkos elementas, kurį vadovai gali betarpiškai valdyti, kontroliuoti ir koreguoti. Tai priemonė dalyvauti versle ir siekti pelno bei kitų tikslų. Pradedant veiklą visuomet pasirenkama jos rūšis, organizuojama struktūra ir t.t. Organizacinė struktūra turi atitikti įmonės tikslus. Technologijos ir personalas yra ištekliai, kurios vadovai turi įsigyti kaip priemones pasiekti savo tikslus. Kiekvienas iš šių elementų yra priklausomas nuo vadovų valios, todėl jie priskiriami mikroaplinkai.

Tiekėjai – tai verslo firmos ir atskiri asmenys, aprūpinantys firmą ir jos konkurentus gamybos ištekliais. Įmonė su tiekėjais veda derybas, sudaro sutartis, todėl santykius su jais galima valdyti.

Prekybos tarpininkai – verslo firmos, padedančios rasti klientų, parduoti jiems tiesiogiai prekes. Sąlytis su jais taip pat apibrėžiamas verslo santykiais, todėl šią verslo subjektų kategoriją reikia priskirti mikroaplinkai.

Konkurentai – tai kitos įmonės, kurios gamina tokius pat ar panašius produktus, arba produktus, tenkinančius tuos pačius vartotojų poreikius. Įmonės sprendimai įtakoja konkurentų atsakomuosius veiksmus, todėl įmonė turi poveikį šiam aplinkos veiksniui.

Vartotojai – tai verslo objektas, dėl kurio įmonės vykdo veiklą. Vartotojų poreikiai nulemia įmonės veiksmus, tačiau ir įmonė savo veiksmais gali formuoti vartotojų poreikius.

Makroaplinką sudaro tokie veiksniai:
 demografinė aplinka;
 ekonominė aplinka;
 gamtinė aplinka;
 mokslinė – technologinė aplinka;
 politinė aplinka;
 socialinė – kultūrinė aplinka.

Demografinė aplinka – tai visi veiksniai susiję su įmonės veiklos srities gyventojais, t.y. gyventojų skaičiaus kitimo tendencijos, gyventojų pasiskirstymas pagal amžių, pokyčiai šeimose, išsilavinimo lygis ir pan.

Ekonominė aplinka – tai gyventojų perkamoji galia ir ją įtakojantys veiksniai (pajamos, santaupos, kainos, kredito sąlygos, nedarbas, pajamų ir išlaidų struktūra).

Gamtinė aplinka – tai tokie veiksniai, kaip išteklių ir žaliavų pasaulinės atsargos, energija, gamtos teršimas.

Mokslinė – technologinė aplinka – tai žinios ir jų įdiegimas įmonės veikloje, pažangių technologijų kūrimas ir pritaikymas praktikoje, padedantis gerinti gamybos kokybę, mažinti sąnaudas ir pan.

Politinė aplinka – tai įstatymų rinkiniai, valstybinės įstaigos, įtakingo svisuonmenės grupės. Teisiniai aktai kontroliuoja įmonių veiklą (antimonopoliniai įstatymai, konkurencijos įstatymai), gina vartotojų teises ir t.t. Valstybinės institucijos prižiūri kaip šie dokumentai yra vykdomi.

Socialinė – kultūrinė aplinka – tai prisirišimas prie pagrindinių tradicinių kultūros vertybių, subkultūrų buvimas, antrinių kultūros vertybių įtakos pasikeitimas, kultūrinių vertybių raiškos būdai.

Nei vieno iš makroaplinkos veiksnių atskira įmonė paprastai negali įtakoti, nes jie yra nusistovėję per ilgą laikotarpį ir jiems pakeisti reikia labai daug pastangų bei laiko.2.2 Mikro aplinka
Pirmasis mikroaplinkos faktorius yra organizacinė struktūra. Kiekviena įmonė steigdamasi sudaro ją atsižvelgdama į savo poreikius, tikslus ir įstatymus. Nustatomos pareigybės ir joms suteikiamos funkcijos.

1 pav. AB “Alita” organizacinė struktūra
Kaip matyti iš schemos funkcijos AB “Alita” yra išskirstytos tarp direktorių (finansai, marketingas, gamyba, technika ir pan.), kurie valdo atitinkamus skyrius. Tokia struktūra užtikrina, kad atskiros srities specialistai dirbtų pagal savo specialybę bei atsakomybė būtų išskirstyta tam tikriems asmenims. Tai užtikrina sėkmingą įmonės veiklą.

Sekantis pačioje įmonėje esantis veiksnys yra technologijos. AB “Alita” nuolatos tobulina naudojamas technologijas ir įrengimus. Per pastaruosius keletą metų įsisavintas klasikinis šampanizuoto vynuogių vyno gamybos būdas, rekonstruotos šaldymo sistemos, įdiegta automatizuota plovimo sistema CIP, įgalinusi pagerinti gaminių kokybę, įdiegtos naujos žaliavų saugojimo, šildymo – vėdinimo sistemos. Bene svarbiausias laimėjimas yra greitas įsisavinimas degtinės gamybos vyno ceche, nes tokia produkcija įmonėje anksčiau niekada nebuvo gaminama. Taip įžengta į naują alkoholinių gėrimų rinkos sritį. Naujovės ne tik įgalina gerinti gaminių kokybę, bet ir padeda taupyti vandenį, elektros ir šiluminę energiją (šių sričių rekonstrukcijos leido sutaupyti apie 700.000 Lt per metus). Nuolatinis technologijų atnaujinimas padeda AB “Alita” būti vienai iš Lietuvos alkoholinių gėrimų rinkos lyderių ir vis gerinti savo konkurencinę padėtį.

Personalas. Bendrovėje dirba vidutiniškai 530 darbuotojų (76 % – darbininkai, 24 % – specialistai ir tarnautojai).

2 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo sritis

Moterys ir vyrai įmonėje sudaro praktiškai lygias dalis. Vidutinis atlyginimas sudaro apie 1500 Lt. Daugiau nei pusė darbuotojų turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Darbuotojai nuolatos gilina žinias ir kelia kvalifikaciją, darbininkų mokymui kviečiami dėstytojai. Aukšta personalo kvalifikaciją įrodo greitas degtinės gamybos įsisavinimas. Ypatingas dėmėsys skiriamas darbuotojų saugumui.
Tiekėjai. AB “Alita” medžiagas ir žaliavas perka tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pagrindinius tiekėjus galima įvardinti pagal žaliavų rūšį:
 putojančio vyno gamybai – Moldova, Prancūzija;
 vyno gamybai – Moldova, Prancūzija, vietinė žaliava;
 brendžio gamybai – Prancūzija;
 viskio gamybai – Prancūzija, Škotija;
 koncentruotų sulčių gamybai – vietinė žaliava.

Bendrovė gamybai naudoja vietinį spiritą, cukrų, obuolius, energetinius resursus. Dalis pagalbinių medžiagų ir atsarginių detalių perkama Estijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Italijoje. Naturalūs kamščiai perkami Ispanijoje ir Vokietijoje, nuskaidrinimo medžiagos – Vokietijoje, etiketės spausdinamos Lietuvoje, Italijoje, Danijoje, Švedijoje bei Lenkijoje.

3 pav. Pagrindiniai žaliavų tiekėjai

4 pav. Pagrindiniai komplektuojančių detalių tiekėjai

AB “Alita” su tiekėjais sudaro trumpalaikes sutartis. Įmonė nėra priklausoma nuo vieno tiekėjo. Tai yra didelis privalumas, nes atsižvelgiant į situaciją galima derėtis su tiekėjais palankesnių sąlygų ir pasirinkti tą, kuris yra patrauklesnis.
Prekybos tarpininkai. Įmonė savo produkciją tiekia tiek šalies, tiek užsienio vartotojams. Naudojami įvairūs prekių platinimo kanalai. AB “Alita” turi firminių parduotuvių tinklą. Be to yra sudaryta apie 140 sutarčių su pirkėjais, iš jų 50 – su didmeninės ir 90 – su mažmeninės prekybos įmonėmis (parduotuvėmis, kavinėmis ir pan.). didmeninės prekybos įmonės yra pateikę bankų arba draudimo kompanijų mokėjimo garantijas. Eksportas vykdomas per sutartis su kitomis kompanijomis.

Pavadinimas Lietuva Užsienis
Šampanizuotas vynuogių vynas 99,6 0,4
Vynas 99,8 0,2
Putojantys gėrimai 100 –
Stiprūs alkoholiniai gėrimai 99,4 0,6
Koncentruotos obuolių sultys – 100
1 lentelė. Produkcijos pasiskirstymas pagal rinka.s procentais

Kaip matome didžioji dalis alkoholinių gėrimų yra parduodama vietinėje rinkoje, tačiau eksporto dalis nuolatos auga. Dar 1998 metais eksporto į kitas šalis išvis nebuvo. Produkcija eksportuojama į Vokietiją, Latviją ir Lenkiją.

Konkurentai. Pagrindiniai AB “Alita” konkurentai, alkoholinės produkcijos gamintojai Lietuvoje, yra AB “Anykščių vynas” bei AB “Sema”, gaminantys vaisių – uogų ir putojančius vynus bei stiprius gėrimus.

5 pav. Lietuvos gamintojų dalys vyno rinkoje

Užsienio konkurentai – Latvijos AB “Rygas vini”, gaminanti ir įvežanti “Sovietskoje šampanskoje” bei pigių vynų gamintojai Bulgarijoje, Vengrijoje, Moldovoje įvežantys savo produkciją į Lietuvą be muitų. Stipriems vynams vis didesnę konkurenciją sudaro stiprus alus. Daud vartotojų ieško kuo pigesnio ir stipresnio produkto. Šiuo metu procentas alkoholio stipriame aluje ir pigiausioje lietuviškoje degtinėje kainuoja maždaug tiek pat.

Šampanizuotam vynuogių vynui konkurenciją sudaro vietiniai gamintojai UAB “Boslita”, UAB “Italiana International”. Jų pagrindinis pranašumas yra apie 16 % žemesnė gazuoto vyno kaina. Šis skirtumas egzistuoja, nes šampanizuotas vynuogių vynas yra kitos kategorijos produktas, kurio gamybos sąnaudos ir akcizas yra didesni.

Brendis “Alita” apima virš 40 % Lietuvos brendžio rinkos. Jo pagrindiniai konkurentai yra vietinių gamintojų gaminamas ar išpilstomas brendis ir importuojamas brendis. AB “Alita” yra vienintelė įmonė Lietuvoje gaminanti stiprų grūdų gėrimą pagal senovinę dzūkiškos naminės receptūrą ir technologiją. Tokiu būdu įmonė vis labiau įsitvirtina Lietuvos stiprių gėrimų rinkoje.

6 pav. Lietuvos gamintojų dalys stipriųjų gėrimų rinkoje

AB “Alita” 2001 metais pradėjo gaminti kokteilius “Mix”, 2002 m. – sidrą “Woodpecker”. Taip įžengta į silpnųjų alkoholinių gėrimų rinką. Pagrindinis konkurentas yra sidras “Fizz”. Tačiau ir šioje rinkoje įmonė turi tvirtas pozicijas.

Vartotojai. Kalbant apie vartotoją reikėtų nagrinėti rinkos poreikius, jų kitimo tendencijas.

7 pav. AB “Alita” pardavimai 1997 – 2000 metais

Įmonė 1999 metų pabaigoje pradėjo aktyvią kovą šampano, šampanizuoto vyno ir putojančių gėrimų rinkoje. Sekančiais metais pirmą kartą nuo 1995 m. pakilo šampanizuoto vyno ir putojančių gėrimų pardavimai. Ypač išaugo pastarojo gėrimo pardavimai, o pirmojo visgi nukrito. Tai paaiškinama tuo, kad vartotojai linkę rinktis pigesnį žemesnės kategorijos produktą. Reikia pastebėti, kad bendras šios rinkos talpumas išlieka stabilus.

Pastaruoju metu ypač krenta pardavimai vyno, tiek vynuogių, tiek vaisių, rinkoje. Tai įvyko dėl akcizų tarifų pakeitimo 1999 metais. Vyno vietą užėmė atpigusi degtinė ir stiprus alus. Daugelis gamintojų stengiasi pristatyti naujus gaminius, todėl taip apsunkinamas naujų gaminių įvedimas į prekybos vietas ir silpninamas vartotojų lojalumas vienai vyno rūšiai ar gamintojui.

Vyno pardavimų mažėjimą AB “Alita” stengiasi kompensuoti stipriųjų gėrimų pardavimais. Tarp vartotojų populiarios yra “Gera” ir “Putino vodka” degtinės. Išskirtinę poziciją užima brendis “Alita”, kurio įvaizdis, aukšta kokybė ir patraukli kaina užtikrina vartotojų lojalumą ir stabilius pardavimus.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad įmonės produkcijos asortimentas yra skirtas labai įvairiam vartotojui, todėl koks yra tipinis klientas apibrėžti neįmanoma. Alkoholinių gėrimų rinka ypatinga tuo, kad joje vartotojų lojalumas yra labai retas dalykas, nes tai tokia produkcija, kurios vartotojas linkęs išbandyti kuo daugiau rūšių. Todėl gamintojui, kuris nors ir gamina plačią gamą produktų, sunku tikėtis, kad vartotojas liks ištikimas jo produkcijai.

2.3 Makroaplinka

Demografinė aplinka. Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimos gyventojų mažėjimo ir senėjimo tendencijos. Tai ir yra pagrindiniai šios rinkos veiksniai. Gyventojų skaičiaus mažėjimas, dėl įvairiausių priežasčių, mažina vartotojų skaičių. Tačiau senėjimas gali turėti teigiamos įtakos AB “Alita” pardavimams, nes alkoholinia.i gėrimai parduodami asmenims nuo aštuoniolikos metų amžiaus, todėl kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių, tuo daugiau potencialių šio tipo produkcijos vartotojų.

Ekonominė aplinka. Alkoholiniai gėrimai, kaip ir daugelis maisto produktų, yra mažiau jautrūs ekonominei situacijai negu buitinė technika ar pan. Lietuvos ekonomika dabar nedideliu tempu auga. Gyventojų perkamoji galia taip pat. Tačiau vartotojai yra labiau linkę pirkti pigesnius, bet mažesnės kokybės gaminius, todėl didelę paklausą turi importuojama žemesnės kategorijos produkcija. Nemaža dalis gyventojų vartoja vadinamąjį “pilstuką”, daug alkoholinių gėrimų ar spirito įvežama į šalį kontrabandos keliu. Tai sudaro didelę konkurenciją vietos gamintojams, nes tokių produktų kaina, savaime suprantama, yra mažesnė. Alkoholinių gėrimų rinka turi platų gaminių asortimentą, todėl vartotojas gali pasinkti iš keletos prekių – pakaitalų. Kaip minėjau antrame skyriuje, stiprus alus atima vartotojus iš vyno, nes alkoholio kiekis šiuose produktuose yra panašus, o kainos – gana skirtingos vyno nenaudai. Dėl to tik tolesnis ekonomikos augimas padidins tauriųjų gėrimų vartojimą ir sumažins nelegalią produkciją.

Gamtinė aplinka. Pasaulio visuomenė skiria ypatingą dėmėsį aplinkos taršai, gamtinių išteklių saugojimui, energijos taupymui. Kiekviena įmonė turi tuo rūpintis, nes aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymas gali ne tik “uždirbti” baudą, bet ir neigiamai atsiliepti įmonės įvaizdžiui. AB “Alita” nuolatos bendrovė intensyviai dirba, siekdama sumažinti teršalų išmetimą į aplinką ir jo riziką, sumažinti įrengimų keliamo triukšmo poveikį dirbantiesiems, mažinti šalinamų vaisių ir grūdų apdirbimo atliekų kiekį bei mažinti vandens bei energijos sąnaudas ten, kur techniškai ir ekonomiškai tikslinga. Šios pastangos nėra neįvertintos. 2002 m. spalio 1 d. AB „Alita“ pirmajai Lietuvoje iš alkoholio gamintojų suteiktas aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatas ISO 14001. Iš viso per 1998 – 2002 metus „Alita“ į taršos prevenciją investavo 1.427.600 Lt, į aplinkos apsaugos vadybos sistemos įdiegimą buvo investuota 38.000 Lt. Šios investicijos sąlygojo žymų teršalų išmetimo bei naudojamo mazuto sąnaudų sumažėjimą.

Mokslinė – technologinė aplinka. Mokslas vystosi labai sparčiai, darbo priemonės nuolatos tobulinamos ir įdiegiamos praktikoje. Pastaruoju metu vis labiau plinta gamybos proceso kompiuterizavimas, nes jis padeda taupyti išteklius. Įmonės yra priverstos neatsilikti nuo mokslo progreso, nes konkurentai gali tuoj aplenkti. AB „Alita“ stengiasi įdiegti kuo naujesnes technologijas, pavyzdžiui, automatizuotą apskaitos sistemą “Concorde XAL”. Naujovių įdiegimas reikalauja aukštos kvalifikacijos darbuotojų, todėl įmonė priima naujus specialistus ir sudaro sąlygas tobulintis esamiems.

Politinė aplinka. Valstybė turi labai didelę įtaką šalies alkoholinių gėrimų gamintojams, nes iki šiol egzistuoja šios veiklos rūšies valstybės monopolis. Tai reiškia, kad visų šalies alkoholinių gėrimų gamintojų kontrolinis akcijų paketas priklauso valstybei. Tai užtikrina ir valstybinę kokybės kontrolę. Tačiau artimiausiu metu šios įmonės bus privatizuotos ir valstybės įtaka žymiai sumažės.

Be kitų bendrų verslą reguliuojančių įstatymų, alkoholinių gėrimų rinką įtakoja akcizai. Nepalankūs vietos gamintojams akcizų tarifai leidžia Lietuvoje pardavinėti pigesnius importuotus alkoholinius gėrimus. Lietuva yra vienintelė iš Europos šalių vienašališkai netaikanti muitų mokesčio į šalį importuojamam šampanizuotam vynui, putojančiam vynui ir vynui. Taip sudaromos sąlygos į Lietuvą patekti pigiausiems, abejotinos kokybės gėrimams. Pavyzdžiui, vynuogių vynui Europos Sąjunga taiko 13,1 EUR už hektolitrą muitą, Lenkija – 25 EUR už hektolitrą muitą.

Lietuvos įmonės turi pasirengti vis labiau artėjančiam šalies įstojimui į Europos Sąjungą. Tam įvykus atsivers Europos rinkos, tačiau reikės atverti savo rinką Europos gamintojams. Naujose konkurencinėse sąlygose Lietuvos įmonėms išgyventi bus labai s.unku. Produkcija turės atitikti ES reikalavimus. Todėl itin svarbu gauti tarptautinius standartus. AB „Alita“ jau yra įteikti kokybės valdymo sistemos sertifikatas ISO 9002, aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatas ISO 14001. Tai didelis žingsnis į Europos ir pasaulinę rinkas.

Socialinė – kultūrinė aplinka. Alkoholiniai gėrimai yra giliai įaugę į tradicijas. Sunku be jų įsivaizduoti šventes, oficialius susitikimus ir t.t. Tai gana reta produkto savybė. Kiekvienas alkoholinis gėrimas turi savo vartojimo tradicijas. Tam tikras gyventojų sluoksnis turi savo papročius, todėl įmonė turi teisingai panaudoti marketingo veiksmustam, kad pritrauktų dėmėsį reikiamos vartotojų grupės į savo produkciją.IŠVADOS
Įmonės aplinka yra skirstoma į mikro ir makro aplinkas. Mikroaplinką sudaro veiksniai, kuriuos įmonė sukūria, kontroliuoja. Makroplinkos paveikti negalima. Reikia tik atsižvelgti į jos sąlygas ir pritaikyti veiklą.

AB „Alita“ yra alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamintoja. Pagrindiniai produktai yra vaisių – uogų vynas, šampanizuotas ir putojantis vynas, tačiau įmonė vis labiau plečia stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybą. Pastaraisiais metais pradėta kokteilių ir sidro gamyba. Ši įmonė sėkmigai vykdo veiklą ir yra viena iš Lietuvos rinkos lyderių. Jos pagrindu aš išnagrinėjau veiklos aplinkas.

1963 metais įkurta AB „Alita“ yra suformavusi gerą organizacinę struktūrą, kurios dėka paskirstomos funkcijos ir atsakomybė atitinkamoms pareigoms. Technologijos yra nuolatos atnaujinamos tam, kad sumažinti veiklos kaštus, našiau dirbti, taupyti įvairių rūšių energiją bei mažinti žalą aplinkai. To dėka AB „Alita“ suteikti tarptautiniai ISO 9002 ir ISO 14001 serifikatai. Įmonės personalas yra aukštos kvalifikacijos, bet yra sudaromos palankios sąlygas toliau tobulėti. Taip pat didelis dėmėsys skiriamas darbo sąlygų gerinimui.

AB „Alita“ gamybai naudoja tiek vietines, tiek įvežtines žaliavas bei medžiagas. Dauguma žaliavų importuojamos iš Prancūzijos ir Moldovos (apie 75 %). Komplektuojančios detalės daugiausia naudojamos vietinės gamybos (apie 72 %). Įmonė su tiekėjais sudaro trumpalaikes sutartis ir nėra priklausoma nei nuo vieno iš jų.

Įmonė naudoja įvairius prekių platinimo kanalus. AB „Alita“ turi firminių parduotuvių Lietuvos miestuose, tačiau yra pasirašyta prekybos sutarčių su didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėmis. Dižioji dalis produkcijos parduodama vietinėje rinkoje, išskyrus koncentruotas obuolių sultis, kurios visos yra eksportuojamos. Tačiau eksporto dalis yra nuolatos didinama.

Konkurentus AB „Alita“ galima įvardinti pagal atskiras produktų grupes. Dėl alkoholinių gėrimų rinkos dalies varžosi tiek Lietuvos gamintojai, tiek užsienio kompanijos. Ši rinka yra ypatinga tuo, kad joje gausu produktų pakaitalų, kurie dar labiau padidina konkurenciją. Užsienio konkurentams padėtį gerina nepalanki vietos vyno gamintojams valstybės muitų politika.

Lietuvos vartotojas yra linkęs pirkti pigesnius, bet prastesnės kokybės gaminius. Tai nėra palanku AB „Alita“, kurios produkcija pasižymi išskirtine kokybe. Tačiau geros kokybės produktų gamybos sąnaudos yra didesnės. Alkoholinių gėrimų rinkoje pastebima vyno vartojimo mažėjimo tendencija. Jį pakeičia stiprus alus. Todėl AB „Alita“ gana greitai įsisavino degtinės gamybą, nes šiame sektoriuje paklausa išlieka stabili. Šio tipo produkcijos vartotojai nėra itin lojalūs vienai kompanijai ir siekia išbandyti įvairius panašius gaminius.

Iš makroaplinkos veiksnių galima išskirti tik ekonominę ir politinę aplinkas, nes jos bene labiausiai įtakoja įmonės veiklą.

Lietuvos ekonominė padėtis dabar yra gana sunki, nors pastebimos gerėjimo tendencijos. Kadangi gyventojų perkamoji galia yra gana maža, todėl jie teikia pirmenybę pigesniems ir žemesnės kategorijos gaminiams. Šios sąlygos yra palankios klestėti nelegaliai prekybai alkoholiniais gėrimais bei nelegaliams jų įvežimui į šalį. Tokia produkcija yra žymiai pigesnė nei vietos gamintojų ir pritraukia tam tikrą dalį vartotojų.

Valstybė įmonių veiklą kontroliuoja daugeliu įstatymų ir kitų teisinių aktų. Alkoholinių gėrimų pramonei itin svarbi yra vyriausybės mokesčių politika. Deja, Lietuva netaiko muitų importuojamam įvairių rūšių vynui (ji yra vienintelė tokia valstybė Europoje). Todėl vietos gamintojams yra sunku konkuruoti su prastos kokybės, bet pigia įvežama produkcija.

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojai yra valstybinio kapitalo įmonės, tačiau netrukus bus pradėtas jų privatizavimas. Tai bus naujas etapas AB „Alita“ ir kitoms šia veikla užsiimančioms įmonėms.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Marketingo paskaitų konspektai.
2. AB „Alita“ prospektas – ataskaita už 2000 metus.
3. Interneto .puslapis www.alita.lt .

Leave a Comment