Kodėl kartais būna liūdna..? Nes kartais taip turi būti. Paliūdėti sveika – trumpas slogutis padeda dar kartą įvertinti visus smagius, jaukius, linksmus ir tiesiog gerus dalykus. Todėl kartais tiesiog reikia leisti liūdesiui šiek tiek pabūti šalia. Svarbu – ne per ilgai.
Kaip ten bebūtų, liūdėti vis tiek nėra smagu. Tad ką daryti, kad liūdesys neužsibūtų? Pirmas dalykas, kurio imuosi pati – susitikimas su linksmiausia drauge. Turiu tokių keletą. Su jomis gera bet kokiu oru, visais metų laikais ir kankinant visų rūšių nuotaikai. Esu tikra, kad kie
ekvienas savo draugų ir pažįstamų būryje atrastų tokį žmogų, kuris turėtų eįtikėtinų gabumų išspardyti liūdesio debesis. Tad sujautę pirmuosius ženklus, kad apsilankęs liūdesys kėsinasi užtrukti, nedelskit ir skambinkit šiam žmogui. Padeda 9,5 iš 10 kartų.
Visgi kokie šaunūs ir geranoriški draugai bebūtų, ne visuomet galime kėsintis į jų laiką. Tuomet tenka galvoti kitus būdus, kaip gelbėtis. Ir štai čia po ranka verta turėti kokį nors išbandytai veiksmingą filmą. Geriausiai tinka tokie, kurie matyti jau N kartų, bet vis dar priverčia jei ne kvatotis, tai bent nus
sišypsoti. Tad, viskas ko reikia – filmas, patogi vietelė, sultys/arbata/alutis (pagal skonį) ir sėdim, mėgaujamės. Filmui pasibaigus, būsite pamiršę, kodėl jį žiūrėjote, tačiau nuotaika tikrai bus pasitaisiusi.
Dar vienas pagalbininkas – muzika ir šokis. Apskritai fizinis aktyvumas – vienas iš būdų kontroliuoti savo nuotaiką. Tad jei
Beje, šiais laikais nemažai kalbama apie veido raumenų ir nuotaikos ryšį. Jeigu veido raumenys susidėlios į šypseną, anksčiau ar vėliau pasijusime geriau. Bent jau taip sakoma. Ka trukdo išbandyti. Liūdna? Atsistokite prie veidrodžio ir rodykite sau, kas nutinka žmonėms, kai jie šypsosi – lūpos ištįsta į šalis, pasimato dantys, akių kampučiai kyla į viršų. Štai, Jūs jau šypsotės! 🙂
Labai teisingi pastebėjimai 😉 Dabar kai vasara, jei būna liūdna, sėdu ant dviračio ir minu į Žaliuosius ežerus maudytis 😉 100 proc. pakelia nuotaiką 😉
Beje, pastebėjau, jog dauguma jaunimo liūdesį mėgsta skandinti alkoholyje. Nėra gerai. Bet ir pačiai teko patirti nuotaikas, kai atrodo, reikia gerai nusigerti. Geras draugas ir butelis degtinės kartais tikrai neblogai išplaudavo smegenis. Kitą rytą būdavo prastai fiziškai, bet dvasiškai vietoj blogų emocijų plytėdavo tuštuma. Daugiau šio metodo nebenaudoju. Įsitikinau, kad meilė ir pagarba savo kūnui geriau nei kas kitas užtikrina dvasinę pusiausvyrą.
Ne visai sutinku. Kai jau liudi ir liudedamas susitinki ka nors, kas tuo metu tryksta dziaugsmu, pasidaro dar liudniau. Manau liudesi geriausia isgyventi… Kam versti save stebeti visus tuos gerus dalykus, kuriu tuo metu neturi.