Baltais arkliais…

510 8

Pasiryžau. Vakar barškančiu autobusu ir purvinais keliukais nusigavusi į užmiestį užsėdau ant balto žirgo. Bandžiau papirkti vafliniu saldainiu ir juodos duonos kąsneliu, bet užsispyręs arabiškas žirgas iniciatyvos neparodė: vos judėjo, kai savo neįgudusiom kojom spūsčiojau jam šonus. Tingus. Lėtai ir išdidžiai lyg princesė sukau ratus po maniežą.

O jis įėjo pro galines duris. Prisėdo kamputyje ir žiūrėjo. Atrodė pavargęs ir liūdnas. Įsmeigiau akis. Stebėjom vienas kitą. Būčiau priėjusi ir užkalbinusi, tačiau be mažosios trenerės, be pertraukos siunčiančios sms‘us, pagalbos nedrįsau leistis nuo balto žirgo. Aš ne bailė. Tiesiog man pirmas kartas.

Sukdama treečią ratą švelniai kalbinau po manimi žingsniuojantį arabą. Atrodė, jog nesupranta lietuviškai. O aš nesuprantu arabiškai, o tuo labiau arkliškai. Pakėliau akis. Maniežo kampe buvo tuščia. Tik kažkokios lentos snaudė. Mano liūdnasis stebėtojas nepastebėtas išspruko pro duris. Gal pavydėjo arkliui. Gal turėjo svarbių reikalų. Greičiausiai išsigando pasakos, kurioje viskas vyko atvirkščiai: princesė ant balto žirgo. Liūdna. Nespėjau paglostyti.

Palikusi balną ilsėtis grįžau miestan. Visą naktį varčiausi kamuojama neaiškaus vaizdinio ar sapno – tebejojau baltais arkliais. Maniežas tapo per ankštas – dusau savo kambaryje. Pasileidom risčia pilkais laukais. Nebeištvėrusi paryčiais nubudau kankinama neaiškių dieglių ir pykkinimo. Reikėjo pasiekti tikslą, kokį nors. Nebegalėjau tverti bėgimo be poilsio – aptemusiom iš. . .

– mane tėškė nuogą ir bejėgę į kambario sieną – nualpau. Ar ne juokinga?

Kritau nuo baltų arklių.

Pasikviečiau katę. Susirangė man prie šon

no. Kairiojo. Ir dar pamiegojom.

Join the Conversation

8 comments

  1.    Reply

    Sekasi gi kai kurioms.Man prasčiau,aš kokiam tūse,na tipo puotoje,sutinku būtinai kokį asilą ir čia nei arkliai nei neseniai apsireiškusi mano krikštamotė niekuo nepagelbės…

  2.    Reply

    be saldesiu ir gyvenimas neidomus pasidarys. su karciais pipirais ilgai neistversi.:)))

  3.    Reply

    Cha cha, Rokai – jei jau taip neidomu tau cia butu, tai kazin, ar matytume cia vis dazniau tavo komentarus 😀 Gal tiesiog tau truksta vietos, kur pasireiksti? Gal ne visada pavyksta buti isklausytam? 😀

  4.    Reply

    "…ir tada, jis paziupo mane uz rankos ir savo saldziu buciniu pazadino manyje moooteri….."
    porfamor!!! Kiek galima saldesius cia rasyti? Gal cia visiems tiesiog truksta.. na gerai, nesakysiu ko..

  5.    Reply

    Nu ka as zinau.. Kazkaip tie balti arkliai tai man ne su pasakom asocijuojasi! 😀 Jei suprantat, apie ja as cia… 😀

  6.    Reply

    hmmm.. pastebejau, kad as tapau cia kone dazniausia lankytoja 🙂 taciau tiesa sakant randu siame dienorastyje sau kazkokios neaiskios atgaivos. Tad kasdien rupi uzsukti, paziureti – kas gi naujo? 🙂

  7.    Reply

    ir kritimo smugis nebaisus.bet ta minute tokia nuostabi, kad vakare atsigulus ,pamatai ,kad jau rytas. o taip noretusi viska patirt is naujo

  8.    Reply

    Pastaruoju metu ir aš joju tarsi baltais arkliais… Darbas, namai, draugai – bet viskas lyg kažkokiam rūke. Nebeaišku, ko noriu, kur einu, apie ką dabar čia tas mano gyvenimas… Jaučiu, kad priėjau ribą, kai turiu apsispręsti, kurlink keliauti toliau. Sėkmės tau, Agne, priimant savo sprendimą. Ir renkantis teisingą žirgą 😉

×
×