VIEŠOJI ĮSTAIGA
VIEŠOJI ĮSTAIGA
LIETUVOS VERSLO KOLEGIJA
REKREACIJOS IR TURIZMO VERSLO VADYBOS KATEDRA
ŠILUTĖS RAJONO TURIZMO INFORMACINIŲ CENTRŲ PASLAUGŲ ANALIZĖ
(Referatas)
Darbą tikrino
Dėst. asist. A. Jurkienė
Klaipėda, 2012
TURINYS
Įvadas ……………………………………………………………………………………………………………. 3
1. Informacinio turizmo samprata, vieta turizmo sistemoje…………………………………………………………………………………………………………..5
2. Paslaugų ir informacijos susietumas ……………………………………………………………….. 6
3. Šilutės rajono turizmo informacijos centrų paslaugų analizė ……………………………… 8
Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centro veiklos analizė ……………………… 9
Šilutės turizmo ir verslo informacijos centro veiklos analizė ………………………….. 13
Turizmo informacijos sklaida Šilutės rajono TIC-uose …………………………………… 18
SSGG analizė ……………………………………………………………………………………………. 18
Išvados ir pasiūlymai ……………………………………………………………………………………… 19
ĮVADAS
Temos aktualumas. Informacinės priemonės ir informacijos pateikimo technologijos yra vienas iš būdų, skatinantis individualių turistų srautą. Individualiai keliaujantiems turistams informacija yra ypač svarbi, nes keliones jie planuoja patys. Tokiems turistams svarbi informacija apima siūlomus kelionės maršrutus, lankytinas vietas, nakvynės vietas ir nakvynės paslaugų kainas, informaciją apie maitinimo, finansinių paslaugų, pramogų įvairovę bei jų teikimo vietas. Tradiciniai tokios informacijos šaltiniai yra interneto svetainės, leidiniai, turizmo informacijos centrai bei turizmo objektų ženklinimas. Turizmo industrijos plėtra pakankamai priklauso nuo informacinių paslaugų sistemos išvystymo.
Turizmo informacijos paslaugas teikia gidai, Turizmo informacijoscentrai bei atskiros įmonės. Šių paslaugų teikimas yra reglamentuotas Turizmo įstatyme. Lietuvoje veikia 16 turizmo informacijos centrų. Šiomis paslaugomis naudojasi ir atvykę užsienio turistai ir vietiniai gyventojai. Turizmo informacijos centrų pagrindinė funkcija – plėsti atvykstamąjį turizmą į šalį ar regionus ir pateikti lankytojams išsamią informaciją. Lietuvoje turizmo informacijos centrai steigiami panaudojant Vakarų šalių patirtį, kai jų steigėjai yra vietos savivaldybės ar apskričių administracijos. Pagrindinės problemos – nepakankamas supratimas ir dėmesys šiai veiklai vietose, maža darbo patirtis, koordinavimo stoka, dar nesuformuota šalies turizmo informacijos sistema ir šių centrų tinklas.
Šilutės rajone yra įsikūrę du turizmo informaciniai centrai: Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centras ir Šilutės turizmo ir verslo informaciniaicentras.
Temos ištirtumas. Turizmo ir turizmo plėtros ir informacijos klausimai mokslinėje literatūroje pradėti aktyviau nagrinėti XX a. šeštajame dešimtmetyje. Turizmo sistemos struktūrą bei funkcionavimo ypatumus nagrinėjo užsienio mokslininkai. Daugelis autorių akcentuoja turizmo plėtros planavimo ir valdymo svarbą siekiant minimizuoti galimus turizmo plėtros poveikius. Turizmo, turizmo verslo organizavimo ir valdymo klausimai išsamiai nagrinėjami taip pat Lietuvos ir Rusijos tyrinėtojų (Ligeikienės, 2003, Labanauskaitės, 2004, Grecevičiaus, Armaitienės, 2002, Žalio, Žalienės, Janulienės, 2005, Папирян, 2000, Харрис, 2000, Сенин, 1999, Квартально, 2001) mokslinėse publikacijose.
Turizmo industrijos plėtra pakankamai priklauso nuo informacinių paslaugų sistemos išvystymo. Tam labai didelę reikšmę turi turizmo rinkodaros priemonių veikla, t.y. turizmo informacinė sklaida, turizmo informacijos infrastruktūra (kelio ženklai, stendai, žemėlapiai ir kt.), įvaizdžio kūrimas ir įtvirtinimas Lietuvos ir užsienio rinkose, produkto reklama, ryšiai su visuomene ir kt. Spartėjant turizmo plėtrai ir turizmo informacijos sklaidai Lietuvoje, viena iš aktualių problemų yra viešosios turizmo informacinės infrastruktūros trūkumas Lietuvos miestuose ir rajonuose. Siekiant tobulinti viešąją turizmo informacinę sistemą, Lietuvos miestų (rajonų) savivaldybės bei jų informacijos centrai turi gerinti savo miesto (rajono) turizmo informacijos paslaugų tinklą.
Darbo objektas – Šilutės rajono turizmo informacijos centrai
Darbo tikslas – išanalizuoti informacinio turizmo paslaugų sistemą ir pateikti informacinių centrų plėtros galimybes Šilutės rajone.
Darbo uždaviniai:
Išanalizuoti rekreacijos ir turizmo bei informacinio turizmo sąvokų reikšmes.
Atlikti turizmo informacijos centrų Šilutės rajone veiklos analizę.
Atlikti Šilutės rajono turizmo informacijos centrų SSGG analizę.
Pateikti turizmo informacijos centrų verslo plėtros galimybių.
Darbo metodai:
Mokslinės literatūros analizė.
Statistinių duomenų analizė.
SSGG analizė.
1.INFORMACINIO TURIZMO SAMPRATA, VIETA TURIZMO SISTEMOJE
Turizmo plėtojimui labai svarbu informacijos pateikimas. Žmogaus pasirinkimui didžiausią įtaką turi informacijos dydis ir kokybė. Kuo daugiau mes žinosime apie laisvalaikio, pramogų ir turizmo galimybes, tuo efektyviau galėsime kurti, bei formuoti įvairiapusiškas laisvalaikio galimybes žmonėms.
Pagal turizmo paslaugų rūšių klasifikaciją, patvirtintą Turizmo įstatymu, turizmo informacijos paslaugos sudaro ypatingą svarbą turizmo plėtroje. Lietuvoje turizmo informacijos paslaugas teikia dvi grupės teikėjų – gidai ir kelionių vadovai bei turizmo informacijos centrai.
Pagal LR Turizmo įstatymą, gidas tai yra teisės aktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, kuris ekskursijų metu suteikia specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves. Gidai savo veiklą vykdo būdami susiję darbo santykiais ar sutartimis su Lietuvoje įregistruotomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis ar įregistravę įmonę.
Turizmo įstatymas kelionių vadovą apibrėžia kaip asmenį, kuris teikia kelionės informaciją ir lydi turistus kelionėse šalies viduje ar užsienyje. Kelionių vadovas savo veiklą vykdo būdamas susijęs darbo santykiais ar kitokiomis sutartimis su kelionių organizavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir atstovauja šioms įmonėms kelionės metu. Gidas ir kelionių vadovas paslaugas teikia tik turėdami kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą (sertifikatą). Kvalifikacinius reikalavimus gido ir kelionių vadovo kategorijai ir pažymėjimui (sertifikatui) gauti, taip pat pažymėjimo arsertifikato suteikimo (panaikinimo) tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pažymėjimą (sertifikatą) išduoda Valstybinis turizmo departamentas, įvertinęs gidus ir kelionių vadovus vienijančios asociacijos rekomendacijas. Tai parodo kaip svarbu, turėti reikalingą kvalifikaciją informacinio turizmo paslaugoms teikti.
Dar vienas iš būdų teikti turizmo informaciją yra informaciniai centrai. Pagrindinė šių centrų paskirtis yra teikti nemokamą informacija apie regiono ar šalies turizmo paslaugas bei kitus turizmo išteklius, taip pat gali užsakyti vietas apgyvendinimo, maitinimo įmonėse, organizuoti keliones. Vietiniai gyventojai bei iš užsienio atvykę turistai apie turizmą gali sužinoti kelionių agentūrose, turizmo informaciniuose centruose leidžiamose kataloguose bei visą informaciją gali gauti kompiuterizuotoje turizmo informacinėje sistemoje, kuri plečiantis informacinėmstechnologijoms, turi vis didesnę reikšmę . Tai pat atvykusiems turistams labai svarbu, kad būtų aiškūs lankytinų objektų ženklinimai (iškabos, kelio ženklai, informaciniai stendai ir t.t.).
Apibendrinant galima teigti, kad aiškiai parengta turizmo informacinė sistema itin svarbi turistams, turizmo paslaugų teikėjams bei turizmo plėtrai, nes tai įtakoja turistų pasirinkimą renkantis į kokią šalį vykti. Turizmo informacinė sistema tai kompleksas įvairių priemonių, leidžiančių gauti tikslią ir išsamią informaciją visiems turizmo informacinių centrų asociacijos, kurią reglamentuoja LR įstatymai. Norint užtikrinti informacinių paslaugų kokybę, yra svarbu tobulinti centro darbuotojų kvalifikaciją.
2. PASLAUGŲ IR INFORMACIJOS SUSIETUMAS
Prieš pradedant analizuoti turizmo informacijos paslaugas, svarbu pirma išsiaiškinti „paslaugų“ sąvoką ir ypatumus bei įvertinti „informacijos“ sąvoką ir jos atliekamą vaidmenį. Tik išanalizavus šias sąvokas, galima tiksliai įvertinti turizmo informacijos paslaugų sistemą, jos tikslingumą, reikalingumą.
Informacija yra plati sąvoka, kilusi iš lotynų kalbos žodžio „informatio“, reiškiančio „išaiškinimas, pranešimas“. Atkočiūnienė (2006) teigia , kad „informacija – tai organizuoti faktiniai duomenys ir jų tarpusavio ryšiai, apibūdinantys tam tikrą reiškinį, situaciją“. Informacijos sąvoka praktikoje nėra labai svarbi. Daug svarbiau konkrečiai įvardyti turimą ar ieškomą informaciją, jos turinį, tinkamumą bei vertę. Būtenttoks informacijos apibūdinimas aktualus kalbant apie turizmo informacines paslaugas, kurioms svarbu suteikti pageidaujamą informaciją vartotojams, kuri būtų tinkama, aktuali. Turistams informacija pateikiama apdorota ir pagal tam tikrus kriterijus sugrupuoti duomenys.
Į turizmo produktą įeina turistams ir svečiams teikiamos paslaugos, todėl, norint suvokti paslaugų veiklos savitumą, privalu suprasti ir „paslaugų“ sąvoką. Kaip „informacijos“, taip ir „paslaugų“ sąvoka yra įvairiai interpretuojama. Vakarų šalių paslaugų rinkodaros specialistai teigia, kad nėra bendro požiūrio apie paslaugos apibrėžimą bei prigimtį. Svetikienė (2002) teigia, kad „paslauga – tai prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu metu, dalyvaujant vartotojui, ir kurios turinys bei kokybė priklauso nuo paslaugos teikėjo, paslaugos vartotojo ir tuo metu veikiančių kitų aplinkybių“ (p.90).
Akivaizdu, kad mokslininkai pateikia skirtingus apibrėžimus, tačiau turinčius bendrų reikšmių. Paslaugos būna įvairios, priklausomai nuo veiklos, todėl prie šių paslaugų priskiriamos ir turizmo paslaugos. Grecevičius (2002) teigia, kad „turizmo paslauga – tai veikla susijusi su turistų poreikių tenkinimu, suteikiant turistams kelionės organizavimo, transporto, apgyvendinimo, maitinimo, informacijos ar specialias paslaugas. Apibrėžiant paslaugą turizme yra pabrėžiamos paslaugų savybės: paslaugų neapčiuopiamumas, paslaugų neatsiejamumas, paslaugų kokybės kintamumas, paslaugų nuosavybės nebuvimas, paslaugų nekaupiamumas, paslaugų teikimo ir vartojimo vienovė. (Langvinienė, Vengrienė, 2005).
Apibendrinant galima teigti, kad turizmo paslaugų informacijos pateikimas yra viena svarbiausių šio verslo plėtros sričių, kadangi turizmo verslas dar tik plečiasi, todėl patikima ir kokybiška informacija apie turizmo paslaugas yra reikalinga tiek atvykstamajam, tiek išvykstamajam turizmui. Ypač svarbu, kad tiek Lietuvos piliečiai, tiek užsienio turistai, galėtų lengvai rasti tinkamos ir prieinamos informacijos apie individualius kelionių maršrutus, apgyvendinimo vietų paslaugas, maitinimą, ekskursijų ar kelionių programas bei siūlomas pramogas. Informacijos perdavimo sistema būtina ne tik tarp turizmo įmonių, bet ir informacijai galutiniam ar potencialiam vartotojui pateikti. Anot Armonienės (2005), informacijos paslaugas teikiančias organizacijas vienija tai, kad informacija teikiama tokia, kokios reikia vartotojams, norintiems funkcionuoti visuomenėje, ir tokios pageidaujamos informacijos neįmanoma gauti tiesiogiai iš aplinkos. Turizmo paslaugų informacijospateikimas nėra pakankamai gerai išvystytas, nes turizmo verslas dar tik pradėjo vystytis. Todėl būtina suvienodinti informacijos perdavimo sistemą ne tik tarp turizmo įmonių, bet informacijos galutiniam vartotojui pateikimui.
3. ŠILUTĖS RAJONO TURIZMO INFORMACIJOS CENTRŲ PASLAUGŲ ANALIZĖ
Šilutės r. savivaldybėje veikia du informaciniai centrai: Šilutės turizmo ir verslo bei Rusnės Salos etnokultūros ir turizmo informaciniai centrai. Siekiant kad turizmo informacijos teikimo veiksmai būtų efektyvesni, centrai turėtų pradėti bendradarbiavimą ir informacijos mainus tarpusavyje.Tuomet pagerėtų teikiamos informacijos pasiekiamumas ir kokybė.
Rusnėje įsikūręs Salos etnokultūros ir informacijos centras, tai – 2002 m. vasario 6 d. įsteigta biudžetinė ne pelno siekianti įstaiga, kuri veikia kultūros srityje ir viešai teikia šios srities paslaugas:siūlo dalyvauti centro organizuojamuose renginiuose, aplankyti kilnojamas parodas, gido paslaugas po Rusnės salą ir jos apylinkes, centro darbuotojai gali lydėti ekskursijas po pamario kraštą sausumos ir vandens keliais; taip pat centre galima įsigyti atvirukų, nuotraukų, žemėlapių ir leidinių apie pamario kraštą.
Šilutės turizmo ir verslo informacijos centro (toliau – TVIC) veiklos sektorius – turizmo ir verslo informacijos kaupimas ir sklaida, konsultacijos ir mokymai Šilutės rajono verslo įmonių darbuotojams, bendruomenės nariams bei turizmo paslaugų teikėjams. TVIC siekia aktyviai dalyvauti Lietuvos, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių fondų programose, skirtose verslo inovacijų ir žmogiškųjų išteklių plėtrai rajone.
TVIC savo veiklą sutelkia tokiose pagrindinėse sferose:
Propaguoja pažangias ekonomines idėjas visuomenėje;
Skatina naujų technlogijų ir mokslo pasiekimų bei naujovių diegimą versle;
Padeda užmegzti kontaktus tarp potencialių verslo partnerių;
Konsultuoja įmones ruošiant verslo vystymo projektus;
Organizuoja ir vykdo kvalifikacijos kėlimo programas;
Siekia, kad kuo daugiau ūkio subjektų sutvirtėtų pirmaisiais veiklos metais, įgytų pakankamai išteklių ir patirties plėtojant verslą;
Siekia glaudžiai bendradarbiauti su kitais šalies verslocentrais, verslininkų asocijuotomis struktūromis ar panašiomis struktūromis, keičiantis informacija ir patirtimi.
Kaupia, sistemina ir teikia informaciją apie Šilutės rajono turistinius išteklius atvykstantiems turistams.
Atliekant centrų veiklos analizę pateikti strateginio formavimo veiksniai, kurie būtini kuriant įstaigos veiklos gaires, siekiant efektyvių darbo rezultatų, skatinant verslumą rajone, teikiant centrų paslaugas versininkams, turistams ir kt.
RUSNĖS SALOS ETNOKULTŪROS IR INFORMACIJOS CENTRO VEIKLOS ANALIZĖ
Rusnė miestelis yra toje vietoje , kur Rusnės upė (Nemuno šaka) suskyla į Atmatą ir Skirvytę, 7 km. į pietvakarius nuo Šilutės. Šios dvi šakos ir Kuršių marios vakaruose sudaro lyg savotišką salą. Apie Rusnės vardo kilmę rašoma “Nemuno žemupio vardas Rusnė yra labai senas,jis susijęs su žodžiu rusenti-lėtai tekėti”. Taigi Rusnė reikštų lėtai tekančią upę, kaip iš tikrųjų ir yra.
Galima teigti, kad būtent dėl tokios miestelio geografinės padėties Centras propaguoja žvejų gyvenimo būdą, upeivių tradicijas, Mažosios Lietuvos istoriją, laivininkystę, savitą kulinarinį paveldą, tampa populiarių renginių iniciatoriumi.
Pagrindiniai Centro tikslai yra skleisti bei puoselėti vandens ir senųjų žvejybos ir laivininkystės amatu, telkti menininkus, etnografus bendram darbui, siekiant saugoti ir populiarinti salos etninę kultūrą bei vystyti vietos etnokultūros sklaidą rajone, šalyje ir užsienyje.
Centro išsikelti pagrindiniai uždaviniai:
Tyrinėti, fiksuoti etnokultūrines vertybes, adaptuoti jas šiuolaikinio gyvenimo poreikiams;
Sudaryti sąlygas etninės kultūros sklaidai ir laiduoti etninės kultūros perimamumą;
Propaguoti senąsias pamario krašto kultūros tradicijas Šilutės rajone, šalyje ir užsienyje;
Telkti mokslininkus, etnografus, meno mėgėjų kolektyvus, kultūros, švietimo darbuotojus, menininkus, visuomenines organizacijas, siekiančias saugoti ir populiarinti šio krašto kultūrą;
Rinkti, kaupti ir teikti informaciją apie turizmo paslaugas, lankomus objektus ir vietoves;
Kurti veiklos projektus, juos įgyvendinti;
Rengti etninės kultūros pažinimo seminarus, konferencijas, paskaitų ciklus ir kitus renginius etninės kultūros tematika;
Kaupti etninės kultūros duomenų archyvą;
Organizuoti meno mėgėjų kolektyvų veiklą per projektus.
Įgyvendinantšiuos tikslus ir uždavinius centre kaupiamas archyvas sudarytos sąlygos ugdytinių saviraiškai ir meninių gebėjimų raiškai. Ugdytiniai šventiniuose renginiuose, tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose dalyvauja pagal pasiruošimo meninį lygį. 2007 metais Studija organizavo ir dalyvavo 68 įvairaus lygio renginiuose. Iš jų organizuota: Studijoje ,,Inkarėlis“ – 22, mieste – 28, labdaros koncertai – 2, pažintinės-kultūrinės išvykos – 4.
Centras savo organizuojamais tradiciniais renginiais pritraukia daugybę svečių į Rusnės salą:
Rajoninė dramos mėgėjų kolektyvų apžiūra “Lėkis” vykstanti kiekvieną kovo mėnesį.
Strateginis renginys “Keliai į Rusnę. Laivininkų šventė” – rugpjūčio mėn. (vyksta kas antri metai).
Klojimo teatrų šventė “Nendrynų raganėlė”, vykstanti kiekvienųmetų rugsėjo mėnesį.
Edukacinė stovykla “Rusnė”.
Kasmetiniai Advento vakarai.
Rusnė nuo seno yra senų dainavimo tradicijų sala. Visais laikais turėjo savo poetų ir kompozitorių. Todėl čia yra susibūręs nemažas pulkas vokalinių ansamblių, kurie dažnai koncertuoja Rusnės ir kitų aplinkinių miestelių švenčių metu. Yra keletas šokių kolektyvų kurie taip pat aktyviai dalyvauja savo gyvenvietės, rajono, respublikos kultūriniuose renginiuose, festivaliuose.
Kultūrinio turizmo informacinė veikla.
Per 2009 metus pilnai įrengtas informacinis centras, kaupiama medžiaga apie Lietuvos miestus, regionus ir kt. Papildytos 9 bylos apie Vilnių, Kauną, Alytų, Klaipėdą, Panevėžį, Šiaulius, Gargždus, Palangą, Kretingą. 2009 metais populiariausios buvo centro teikiamos gido paslaugos, pravesta 19 ekskursijų po Rusnės salą ir jos apylinkes. Per 2009 metus centre apsilankė 491 turistas iš Vokietijos, Amerikos, Kanados, Prancūzijos, Rusijos.
Centrui bendradarbiaujant su partneriais iš Vokietijos suorganizuotas seminaras-apskritas stalas ,,Partnerystės tąsa“, kuriame dalyvavo ir pasisakė Rusnės kaimo turizmo paslaugų organizatoriai, kiti bendruomenės nariai, Šilutės rajono savivaldybės, Šilutės turizmo ir verslo informacijos centro, Nemuno deltos regioninio parko, Šilutės muziejaus atstovai bei Lietuvos ornitologų draugija. Centras trečius metus dalyvavo tarptautiniame projekte „Muziejų naktys“ (Prancūzija)ir organizavorenginį„Šviesa naktyje“ K. Banio etnografinėje sodyboje. Už dalyvavimą šiame projekte 2009 m centras gavo organizatorių padėką iš Prancūzijos.
Nuo 2006 metų centras bendradarbiauja su dailininku Kurt Beutler (Vokietija), 2008 m. dailininkas 27 savo darbus padovanojo centrui. Vėliau kolekciją papildė 6 darbai.
Vienas iš pagrindinių Centro tikslų yra ugdyti bendrąją visuomenės kultūrą.
Per 2010 m. Rusnės, Juknaičių ir Usėnų seniūnijose suorganizuoti 103 renginiai, prie centro veikia 8 meno mėgėjų kolektyvai, 94 dalyviai, praėjusioje tūkstantmečio dainų šventėje dalyvavo du kolektyvai: Juknaičių šokių kolektyvas ,,Juknaičiai“ ir Rusnės šokių kolektyvas ,,Rusnietis“, iš viso 37 dalyviai. Organizuotas valstybinių švenčių minėjimas, suorganizuoti 4 neplanuoti renginiai.
Per 2010 m. suorganizuotos ir pristatytos 8 parodos:
1 paroda profesionalių menininkų,
2 liaudies menininkų parodos,
2 fotografijų parodos,
2 parodos iš muziejų fondų, viena – iš Nidos istorijos muziejaus bei Šilutės muziejaus.
Salos ir etnokultūros dažnai apsiima organizuoti projektinę kultūros veiklą Rusnės, Usėnų ir Juknaičių seniūnijose.
Rusnės seniūnijoje projektus rengė ir veiklą vykdė 4 meno kolektyvai (šokių kolektyvas, tremtinių ansamblis bei vokalinis ansamblis) Rusnėje, parengė 9 koncertines programas, atliko 25 pasirodymus Rusnės bendruomenei bei 27 pasirodymus rajone ir suorganizavo 8 renginius bendruomenei iš jų 3 rajoninio lygio suaugusiems ir jaunimui. Moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“ atliko 2 mokamus koncertus bei šokių kolektyvas „Rusnietis“ atliko 2 mokamus koncertus. Rusnės suaugusių žmonių šokių kolektyvui bendradarbiaujant su Lietuvos liaudies kultūros centru pasiūta tautinių šokių koncertinė apranga, pasiūti 9 vyriškų ir moteriškų rūbų komplektai atspindintys Klaipėdos krašto tautinį kostiumą.
Juknaičių seniūnijoje 3 koncertines programas parengė Juknaičių suaugusių žmonių šokių
kolektyvas, atliko 16 pasirodymų rajone, bei 2 koncertai užsienyje (Latvijoje – Juknaičių šokių kolektyvas), suorganizuoti 3 renginiai ir 6 pasirodymai Juknaičių seniūnijos bendruomenei, Juknaičių šokių kolektyvas dalyvavo respublikinėje apžiūroje ir pelnė 2-tro laipsnio diplomus, kolektyvas „Juknaičiai“ įvykdė 1 mokamą koncertą.
Usėnų seniūnijoje 3 koncertines programas parengė 3 menokolektyvai – dramos mėgėjų
kolektyvas ir kaimo kapela, atliko 11 pasirodymų rajone, 1 pasirodymas apskrityje ir 7 pasirodymai Usėnų bendruomenei. Usėnų dramos kolektyvas „Veržė“ atliko 1 mokamą spektaklio pristatymą.
Įgyvendinti Šilutės rajono tarybos sprendimu patvirtinti strateginiai renginiai: Rusnėje „Laivininkų šventė“, Juknaičiuose – interpretacijos Juknaičiuose „Visada jauni“.
2010 m. didelis dėmesys buvo skiriamas centro darbuotojų, kaimo turizmo draugijos, Rusnės bendruomenių tarybų (Rusnėje – 3) bei abiejų mokyklų tarpusavio bendravimui ir bendradarbiavimui organizuojant renginius, pristatant parodas ir įgyvendinant projektus. Etnokultūros centras suorganizavo 2 susitikimus, rinko pasiūlymus ir pageidavimus. Bendradarbiaujant su Rusnės kaimo turizmo draugija, mokyklomis suorganizuotas strateginis renginys „Laivininkųšventė“, organizaciniuose darbuose aktyviai dalyvavo jaunimas. Etnokultūros centras puoselėjo bei populiarino tradicijas, susietas su Rusnės paveldu, parengtas 1 pranešimas ,,Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“ ir pristatytas Rusnės bibliotekos organizuotame renginyje. Centro darbuotojai su amatų pateikėjais dalyvavo Lietuvos jūrų muziejaus renginiuose, užmezgė bendradarbiavimo ryšius su Vokietijos miestu.
Kasmet efektyvesnė tampa centro darbuotojų ir visuomenės informavimo sistema: nuolat teikiama informacija žiniasklaidai „Pamarys“, „Šilokarčema“, „Šilutės naujienos“, elektroniniam laikraščiui „Šilutės žinios“, bei Savivaldybės interneto svetainėje www.silute.lt .
Sukomplektuotas pakankamai kvalifikuotas kultūros darbuotojų, administracijos ir ūkinis techninis personalas. Koordinuojama kultūros darbuotojų veikla, kas ketvirtį tvirtinamos jų veiklos ataskaitos, pirmadieniais organizuojami darbuotojų pasitarimai. Sudaromos sąlygos darbuotojų kvalifikacijai tobulinti.
Inicijuojami tarptautiniai renginiai – Muziejų naktys bei ,,Laivininkų šventė“, autorinės dainos ,,Vėjopatis“ festivalis tapo regioniniais. Meniniai kolektyvai skatinami su paruoštomis programomis dalyvauti apmokamuose koncertuose, kaimo turizmo sodybose, įvairiuose komerciniuose šventiniuose renginiuose.
Centro veikla sisteminga, tęstinė, kūrybiškai taikomos edukacinio ugdymo programos. Jaunimas noriai dalyvauja keramikos būrelyje, jaunųjų dramos mylėtojų studijoje, karpymo pamokėlėse, folkloro kolektyvo organizuotose edukacinėseAdvento programėlėse.
Nuolat gerinamos darbo sąlygos, visos darbo vietos kompiuterizuotos. Sukurtas palankus mikroklimatas, atitinkantis bendruomenės dvasinius poreikius.
Šiuo metu pagrindiniai veiksniai, trukdantys pilnavertei Centro veiklai yra: neskiriamos lėšos muzikos aparatūrai įsigyti (centrui reikia pianino) arba elektrinių vargonėlių, taip pat ypatingai sunku pakviesti dirbti specialistus į mažus miestelius, dėl mažo darbo užmokesčio.
5. ŠILUTĖS TURIZMO IR VERSLO INFORMACIJOS CENTRO VEIKLOS ANALIZĖ
Centro vizija ir misija:
Tapti kompetentinga ir patikima verslo informacijos ir konsultacijų teikimo įstaiga Šilutės rajone.
Pasiekti,kad Šilutės turizmo ir verslo informacijos centras taptų informacijos resursų ir paslaugų centru, padedančiu atvykstantiems turistams ir vietiniams gyventojams rasti reikiamą informaciją ir patenkinti jų poreikius, ir išliktų lygiavertis partneris Šilutės rajono savivaldybei įgyvendinant Šilutės rajono strateginį veiklos planą 2005-2014 metams.
Siekiant šio strateginio plano keliami tokie tikslai:
Tobulinti susisiekimo infrastruktūrą.
Pritaikyti gamtinę aplinką turizmo reikmėms ir užtikrinti jos išsaugojimą.
Vystyti turizmo paslaugas.
Kurti naujus turizmo produktus, panaudojant gamtos išteklius ir istorinį – kultūrinį paveldą.
Tobulinti turizmo valdymą bei rinkodarą ir formuoti Šilutės krašto kaip unikalaus turistinio regiono įvaizdį.
Šių tikslų įgyvendinimui keliami tokie uždaviniai:
Modernizuoti gyvenviečių gatves, privažiavimus, stovėjimo aikšteles.
Pagerinti rajono automobilių kelių kokybę ir patobulinti viešojo transporto sistemą.
Sutvarkyti ir eksponuoti saugomas teritorijas bei kitus gamtinius objektus.
Vykdyti ekologinio švietimo darbą ir propaguoti gamtosaugos idėjas.
Sukurti palankias sąlygas apgyvendinimo paslaugų plėtrai.
Skatinti aktyvaus poilsio ir pramogų plėtrą.
Išvystyti kultūrinį turizmą, panaudojant ir išsaugant Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sandūroje susiformavusį kultūrinį-istorinį paveldą.
Inicijuoti naujų netradicinių ir originalių renginių organizavimą.
Parengti turizmo specialistusir kelti turizmo darbuotojų kvalifikaciją.
Gausinti informaciją apie Šilutės turizmo galimybes ir gerinti jos kokybę.
Formuoti Šilutės krašto kaip unikalaus turistinio regiono įvaizdį
Taigi, Centras siekdamas įvykdyti savo užsibrėžtus tikslus, dirba dviem pagrindinėm kryptim: teikia verslo ir turizmo informacines bei konsultacines paslaugas, kurios tarpusavyje persipina ir papildo viena kitą. Tai leidžia koncentruoti turizmo ir verslo paslaugų teikimą vienoje vietoje.
Centre teikiamos paslaugos: verslo klientų bei fizinių asmenų konsultavimo, informavimo, biuro, interneto paslaugos, organizuojami įvairūs mokymai, teikiamos organizacinės paslaugos (informacijos sklaidos renginiai, seminarai ir konferencijos). Teikiant paslaugas Centras vadovaujasi Visuotinio dalininkų susirinkimo 2007 03 27 d. patvirtintais paslaugų įkainiais.
Šilutės rajone su Centrubendradarbiauja 33 turizmu užsiimantys verslininkai, kurių didžiausia koncentracija yra Rusnės saloje. Iš viso Šilutės rajone yra 3 viešbučiai, 2 svečių namai, 19 kaimo turizmo sodybų, 3 nakvynės ir pusryčių paslaugų teikėjai bei 2* kempingas.
Turizmo verslininkai teikia ne tik apgyvendinimo paslaugas, bet siūlo ir įvairias pramogas: žvejyba, plaukiojimas laivais, įvairios vandens pramogos, aktyvus poilsis, ekskursijos, ekstremalūs mokymai, konferencijų, pobūvių ir seminarų organizavimas.
Per 2008 m. Centras suteikė 786, t. y. 11 %, turizmo informacinių paslaugų daugiau nei per 2007 metus – aiškiai pastebimas didelis suteiktų paslaugų skaičiaus skirtumas. Besikreipiančių turistų srautai ryškiai padidėjo po parodos „Vivattur 2008“. Turizmo informacinių paslaugų padidėjimą 2008 m. lėmė keletas faktorių: puikus Šilutės rajono pristatymas tarptautinėje turizmo parodoje „Vivattur 2008“, patekimas tarp 13 geriausių projektų Lietuvoje pristatant kasmetinį renginį „Kuršių marios – paukščių ralis“, sukaupta ir skleidžiama informacija apie Šilutės rajono turizmo išteklius ir turizmo paslaugų teikėjus, taip pat pagerėjo teikiamų turizmo paslaugų kokybė, atsirado įvairesnis paslaugų spektras.
Žiemos ir pavasario mėnesiais Šilutės turizmo ir verslo centras atlieka paruošiamuosius darbus: renkama nauja informacija apie Šilutės rajono turizmo išteklius, bei atnaujinama ir koreguojama jau turima, planuojami turistiniai maršrutai, ruošiamasi dalyvavimui turizmo parodose, taip pat vykstama į kitus turizmo informacijos centrus pasidalinti patirtimi ir pasikeistiinformacijos paketais, tvarkomi Nacionalinės turizmo išteklių sistemos duomenys.
1 pav. Lietuvos ir užsienio šalių turistų pasiskirstymas 2008 metais
2 pav. Pasiskirstymas regionais 2008 metais.
3 pav. Šalių pasiskirstymas 2008 m.
Analizuojant turistų srautus pagal šalis, pastebimas Lietuvos turistų srauto didėjimas. Iš to galima daryti išvadas, kad lietuviai turistai vis dažniau poilsio ieško Lietuvoje, o ne užsieniovalstybėse, tai sąlygoja nuolat kylanti paslaugų ir aptarnavimo kokybė, plečiasi teikiamų paslaugų pasiūla.
Kaip matoma iš diagramos ypač didelis vokiečių turistų susidomėjimas Pamario kraštu, tačiau sumažėjo „nostalginio“ turizmo atstovų, nes būtent šios vietovės susijusios su Vokietijos praeities istorija. Dabartiniu metu pradeda keistis atvykusių vokiečių turistų amžius, vis daugiau pradeda atvykti jaunesnio amžiaus turistai. Taip pat šį kraštą mėgsta kaimyninių šalių turistai (Lenkija, Latvija, Rusija), atvyko nemažai turistų iš Prancūzijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos. Pagrindinė palyginti žemo kaimyninių šalių turistų skaičiaus rodiklio problema – trūksta informacijos šiose šalyse apie Šilutės rajono turizmo išteklius ir jų panaudojimo galimybes, apie platų turizmo paslaugų spektrą, beveik nėra informacijos kaimyninių šalių turistų kalbomis (latvių, rusų).
2010 metais buvo suteikta 1230 turizmo informacijos paslauga 25 užsienio šalių turistams. 2010 metais buvo daug mažiau atvykę turistų iš egzotinių šalių, nors informacijos paslaugos buvo suteiktos tokioms šalims kaip JAV. Šie turistai dažniausiai informacijos ieško elektroniniu paštu.
Užsienio turistus labiausiai domino informacija apie:
1. Rajono lankytinus objektus, maitinimo įstaigas, kelius;
2. Dviračių trasas;
3. Apgyvendinimo galimybes (kaimo turizmas, viešbučiai, kempingai);
4. Persikėlimo į Kuršių Neriją galimybės.
Apibendrinant Lietuvos turistų srautų pasiskirstymą pagalregionus buvo pastebėta, kad 80 % turizmo informacinės paslaugos buvo suteiktos kitų Lietuvos regionų turistams, o 20 % – Šilutės miesto ir rajono gyventojams. 2008 m. padidėjo atvykstančiųjų ir besikreipiančiųjų į Centrą iš kitų Lietuvos regionų, tai rodo, kad Centras tampa svarbus ir reikalingas atvykstantiems į šį kraštą turistams. Vietiniai rajono gyventojai kreipėsi dėl:
1. Apgyvendinimo paslaugų informacijos prie ežerų ir lankytinų vietovių kituose Lietuvos regionuose;
2. Šilutės rajono lankytinų vietovių (šią informaciją jie suteikia savo svečiams, atvykusiems į mūsų rajoną);
3. Poilsinių kelionių į užsienio šalis;
4. Išvykstamojo turizmo į užsienio šalis.
5. Žvejybos licencijų.
Kitų Lietuvos regionų turistai 2008 m. į Centrą dažniausiai kreipėsi dėl:
1. Bendros turistinėsinformacijos apie rajoną (lankytinos vietos, žemėlapiai, kt.);
2. Apgyvendinimo galimybių;
3. Vandens turizmo pramogų;
4. Potvynio stebėjimo galimybių;
5. Žvejybos.
Dažniausiai pasitaikantys turistai iš kitų Lietuvos rajonų yra Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių. Kitų Lietuvos miestų turistų srautai pasiskirsto netolygiai ir dažniausiai tai pavieniai turistai. Dauguma turistų iš didžiųjų Lietuvos miestų atvyksta su šeimomis praleisti savaitgalio kaimo turizmo sodyboje, pažvejoti ir tiesiog pailsėti nuo miesto triukšmo.
Šilutės turizmo ir verslo informacijos centras per 2008 m. gavo 1398 užklausimus. Didžiausias užklausimų skaičius yra gaunamas sesono metu, žymiai mažiau ne sezono metu.
Šaltinis : diagrama sudaryta remiantis Šilutės TVIC-o duomenimis pateiktais www.siluteinfo.lt
Daugiausia turizmo informacinių paslaugų suteikta tiesiogiai atvykusiems į centrą, o kitos paslaugos suteiktos įvairiomis ryšio priemonėmis: telefonu, elektroniniu paštu, paštu, faksu. Užklausimų pasiskirstymas įvairiomis ryšio priemonėmis pateiktas schemoje. Pats didžiausias skaičius yra užklausimai atvykstant į centrą tiesiogiai – 53 %. Užklausimai telefonu sudaro 40 %, o užklausimai elektroniniu paštu – 7 %, negauta užklausimų raštu. Telefoninių ir elektroninio pašto skaičių rodikliai auga, nes centro kontaktiniai duomenys patalpinti svarbiausiose informacinėse sistemose ir įvairiuose kataloguose, telefonu gauta informacija- pats greičiausias ir efektyviausias būdas informacijai gauti.
TURIZMO INFORMACIJOS SKLAIDA ŠILUTĖS RAJONO TIC-uose
Šilutės turizmo informacijos centruose kaupiami ir platinami įvairūs turistams skirti leidiniai, teikiama informacija ne tik apie Šilutės rajoną, bet ir apie kitus Lietuvos regionus, organizuojamos ekskursijos, klientų pageidavimu sudaromi individualūs maršrutai. Centrai kaupia informaciją apie Šilutės rajone teikiamas paslaugas turistams, taip pat kaupia ir teikia duomenis apie lankytinus objektus. Aktyviai bendradarbiaujama su Šilutės rajono savivaldybe, Nemuno deltos regioniniu parku, Šilutės statybos, turizmo ir paslaugų mokykla, Šilutės muziejumi, turizmo verslininkais – tokiu būdu pastoviai dalinamasi ir atnaujinama turima informacija.
Abu Centrai teikia informaciją apie apgyvendinimo ir kitus turizmo paslaugų teikėjus, Centrų paslaugas į leidinius, kurie informuoja apie poilsio galimybes rajone, masinėmis informavimo priemonėmis.
SSGG ANALIZĖ
2 lentelė
Nagrinėtų informacinių centrų SSGG analizė
Stiprybės
Silpnybės
patogi geografinė padėtis didelių turizmo rinkų atžvilgiu
gausūs rekreaciniai ir kultūros paveldo ištekliai
mažai urbanizuotas kaimo kraštovaizdis
sparčiai auganti apgyvendinimo paslaugų ir laisvalaikio pramogų pasiūla
patrauklios paslaugų kainos ir gera jų kokybė
trumpas turistinis sezonas,
lėtai kuriama infrastruktūra sezoniškumo poveikiui mažinti,
netolygi regioninė turizmo paslaugų sektoriaus plėtra, nepakankamai aktyviai formuojamas turistinio krašto įvaizdis,
neintegruota į turizmo sektorių didelė kultūros ir gamtos paveldo objektų dalis, sudėtingos pasiekiamumo sąlygos užsienio turistams.
Galimybės
Grėsmės
efektyvus ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas viešajai turizmo infrastruktūrai sukurti
viešojo ir privataus sektorių partnerystės principo turizmo sektoriuje įgyvendinimas,
viešųjų investicijų koncentravimas į tikslines turizmo vietoves
nepakankamas turizmo sektoriaus plėtotės finansavimas
negebėjimas sukurti patrauklaus turizmo įvaizdžio
sumažėjęs šalies kultūros ir gamtos paveldo objektų bei rekreacinių vietovių, turistinių produktų patrauklumas
didėjanti turizmo specialistų migracija į kitas šalis
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Salos etnokultūros ir informacijos centras – Šilutės rajono savivaldybės turto ir lėšų įsteigta biudžetinė ne pelno siekianti įstaiga, veikianti kultūros srityje ir viešai teikianti šios srities paslaugas visuomenės nariams. Siekdama įgyvendinti savo tikslus įstaiga įsipareigojo rūpintis etninės kultūros sklaida ir populiarinimu: kaupti, saugoti, tirti ir populiarinti dvasines bei medžiagines salos etninės kultūros vertybes; užsiimti kultūrinio turizmo informacine veikla; skatinti kultūrinius mainus; rūpintis etninės kultūros sklaida ir populiarinimu; ugdyti bendrąją visuomenės kultūrą; organizuoti projektinę kultūros veiklą Rusnės, Usėnų ir Juknaičių seniūnijose.
Įgyvendinant strateginį tikslą Centre buvo vykdomos šios programos:
1. Administravimo ir paslaugų teikimo programa.
2. Kultūros plėtros programa.
3. Materialinės bazės gerinimo programa.
Šilutės turizmo ir verslo informacijos centras teikia informacijos bei konsultacijų paslaugas ne tik pažengusiems verslininkams.
Konsultacijos ir verslo informacijos paslaugos pradedantiesiems verslą sudarė daugiau nei 50 % (verslo pradžios, planavimo, finansavimo šaltinių paieškos, informacijos paieškos ir valdymo klausimais) visų verslo konsultacinių ir informacinių paslaugų skaičiaus.
Skatindami verslą bei turizmą rajone abu centrai palaiko glaudžius ryšius su rajono verslininkais, su kitomis turizmo informaciją teikiančiomis įstaigomis. Šilutės TVIC-as dar palaiko ryšius su asocijuotomis struktūromis – Šilutės moterų verslininkių organizacija, Šilutės darbo birža bei LR Ūkio ministerija ir pan.
1. Abu Centrai yra nepelno siekiančios organizacijos, todėl be dalininkų paramos įstaigai savarankiškai egzistuoti negalėtų. Reikėtų didesnį dėmesį skirti Centro darbuotojų darbo užmokesčiui, tuo pačiu būtų išvengta personalo kaitos.
2. Centrai įgyvendina Paslaugų verslui ir Turizmo programas, įgyvendina tarptautinius verslo plėtros projektus. Plečiantis teikiamų paslaugų apimtims esamo darbuotojų skaičiaus nepakanka.
3. Centrų darbuotojams išlieka poreikis kelti kvalifikaciją ir gauti naujausią informaciją, užtikrinant kokybiškas rajono verslininkų konsultacijas.
Pasiūlymai.
Susirinkimų metu teikti kuo išsamesnę informaciją apie įstaigos, kiekvieno darbuotojo veiklą, rezultatus ir indėlį į inovacinius procesus. Sukurti tokią komunikacinęsistemą, kad kiekvienas darbuotojas turėtų pakankamai jam reikalingos informacijos. Ugdyti bendrą žinojimo lygį įstaigoje. Skatinti įstaigos darbuotojų bendradarbiavimą, komandinį darbą. Nuolat atlikti rezultatų palyginimus. Periodiškai apklausti darbuotojus, sužinant ju nuomone apie problemas įstaigoje ir lūkesčius, kad būtų įveiktas pasipriešinimo atsiradimo šaltinis. Sukurti skatinimo ir pripažinimo sistemą, motyvuojančią darbuotojus aktyviai įsitraukti į įstaigos veiklą, tai yra sukurti su įstaigos rezultatais susietą vertinimo ir skatinimo sistemą. Kurti atviro, abipusio bendravimo ir pasitikėjimo klimatą tarp įstaigos vadovo ir pavaldinių.
Svarbu gerinti materialinę bazę. Sėkmingą Centrų strateginių tikslų įgyvendinimą salygoja strateginių tikslų parinkimas tai įstaigos daliai, kuriai ji būtiniausia.
Turizmo paslaugas bei produktus būtų tikslinga plėsti šiomis kryptimis:
Tobulintipaslaugų kokybę, didinti jų įvairovę, eksponuoti kultūrinį paveldą, įspūdingus kraštovaizdžius ir t.t.
Plėsti turizmo infrastruktūrą ir paslaugas atvykstantiems savaitgalio turistams, atostogaujančioms šeimoms.
Plėsti esamas arba sukurti naujas sporto trasas (dviračių, vandens, žiemos slidžių, rogių ir pan.)
Tobulinti turizmo informacijos įstaigų veiklą, taikant specialistų mainų programą tarp užsienio šalių TIC-ų, bei rekreacinių ir turizmo išteklių reklamą.
Organizuoti bendradarbiavimą su kaimyninių regionų turizmo informacijos įmonėmis.
Didinti informacinės medžiagos sklaidos mastus, t.y. informacija gali būti dalijama, ne tik TIC-e bet ir kitose gausiai lankomose vietose: prekybos centruose, pašte, degalinėse ir t.t. Taip pat medžiagą galima platininti Lietuvos TIC užsienyje.
2
6056
1230
Lietuvos turistai
Užsienio turistai
67%
21%
8%
3%
1%
0%
VakarųEuropa
Vidurio ir Rytų Europa
Pietų Europa
Šiaurės Europa
Šiaurės Amerika
Australija
729
149
71
63
43
25
25
17
15
15
14
12
12
11
10
6
6
6
4
3
2
1
28
Vokietija
Lenkija
Prancūzijair Monakas
Latvija
Didžioji Britanija
Nyderlandai
Rusija
Švedija
Airija
Estija
Italija
JAV
Ispanija
Belgija
Suomija
Čekija
Kanada
Šveicarija ir Lichtenšteinas
Slovakija
Danija
Norvegija
Australija
Paklausimų skaičius 2010 m.
742
561
95
0
0
100
200
300
400
500
600
700
800
atvykus
telefonu
el. paštu
raštu
Series1