KOLEGIJA
Žmogus ir valstybė. LR piliečių teisės, laisvės ir pareigos
RAŠTO DARBAS
Teisės studijų programos
Darbo vadovas
2010
TURINYS
Turinys……………………………………………………………………………………..2
Įvadas……………………………………………………………………………………….3
Žmogaus ir valstybės teisės, laisvės ir pareigos……………………………..4
Išvados……………………………………………………………………………………..7
Naudota literatūra………………………………………………………………………8
ĮVADAS
Nagrinėjant temą „Žmogus ir valstybė. LR piliečių teisės, laisvės ir pareigos“ manau pirmiausia reikėtų išsiaiškinti kas tai yra žmogus, kaip teisinės santvarkos subjektas, ir kas tai yra valstybė. Taip pat reikia suprasti kas tai yra teisė. Teisė – tai valstybės nustatytų ar sankcionuotų, visiems privalomų, formaliai apibrėžtų, prireikus valstybės prievarta garantuojamų visuomeninių santykių dalyvių elgesio taisyklių, sistema. Taigi, šiame darbe bandysime nagrinėti kaip ši sistema veikia žmones, valstybę, piliečių teises, laisves ir pareigas.
ŽMOGUS IR VALSTYBĖ. LR PILIEČIŲ TEISĖS LAISVĖS IR PAREIGOS
Žmogaus ir valstybės veikimui vienas kito per teisę turi būti konkrečiai apibrėžtos abiejų šalių teisės, laisvės ir pareigos. Pagrindinis kiekvienos valstybės dokumentas, nusakantis žmogaus ir valstybės teises ir pareigas, yra Konstitucija. Lietuvos Respublikos konstitucija priimta 1992 m. spalio mėn. 25 d. LR piliečių referendume. Joje skelbiama, kad „Lietuvos tauta… – siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės“ priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ. Pats pirmasis Konstitucijos straipsnis skelbia, kad „Lietuvos Respublika yra nepriklausoma demokratinė respublika“, vadinasi tokia valstybė veikia per teisę ir teisinėmis priemonėmis. „Lietuvos valstybę kuria Tauta“ (2 str.). „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“ (13 str.). Šia teise Lietuvos piliečiai pasinaudojo 1990 m. sausio mėn. 13 d., kai gynė Vyriausybę nuo okupantų. Bet per 13 metų žmonės nusivylė savo Vyriausybe ir iškovota laisve. „Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“ (6 str.). Betgi ne visi iš mūsų išmano savo teises, kadangi nesidomi konstitucija ir nelabai žino kas joje rašoma.
Šiuo metu daug girdima, kaip žmonės, neradę teisybės per Aukščiausius teismus čia, Lietuvoje, kreipiasi į Strasbūro teismą ir per ten prisiteisia kompensacijas iš Lietuvos. Taigi vadinasi ne visas teises Lietuvos Aukščiausi Teismai gali apginti remdamiesi Konstitucija. Taip yra nuskriaudžiama, tiksliau pati nusiskriaudžia mūsų valstybė, nes iš jos biudžeto, kuris ir taip menkas, išmokamos tūkstantinės kompensacijos už tai, kad Lietuva negali apginti savo žmonių teisių, remdamasi savo valstybės Konstitucija. „Svarbiausi Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“ (8 str.). Pavyzdžiui, kad ir Konstitucija priimta referendume. Dar vienas nesenas svarbus Lietuvai klausimas buvo stojimas į Europos sąjungą. Valstybės valdžia negalėjo tokio svarbaus klausimo visai Lietuvai ir jos žmonėms išspręsti viena. Tam turėjo išsakyti savo nuomones visi kas gali (kas turi balsavimo teisę) – Lietuvos žmonės. Tokiu atveju, valstybės pilietis nebegalėtų kaltinti valdžios už nepateisintus lūkesčius, nes tam buvo gautas jo pritarimas. „Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje“ (13 str.). Tam užsienyje, daugelyje valstybių, yra įkurtos ambasados, kad Lietuvos piliečiui iškilus problemai būtų kur kreiptis ir ieškoti pagalbos. “Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas“ (19 str.). Galbūt todėl panaikinta mirties bausmė, nes nusikaltėlis taip pat žmogus ir turi teisę gyventi. Tačiau abortai nėra uždrausti, nors juos atliekant taip pat nutraukiama gyvybė. Ir tai mano galva yra baisu, gi mažas kūdikėlis taip pat žmogus, kuris deja negali savęs apginti. „Žmogaus asmuo neliečiamas“ (21 str.). „Nuosavybė neliečiama“ (23 str.). „Žmogaus būstas neliečiamas“ (24 str.). Žmogus nusižengęs šiems straipsniams, padaręs žalos pačiam asmeniui arba jo turtui, atsako pagal įstatymą. Jis yra baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Daugiausia yra nubaudžiami tie asmenys, kurie padaro nusikaltimą prieš kitą žmogų ar jo turtą. Labai retai išgirsi, kad būtų nubaustas asmuo, padaręs nusikaltimą prieš valstybę. Bet žinoma pasitaiko nusikaltimų prieš valstybę pavyzdžiui prieš metus buvo įvykis Lietuvoje kur vienas Ispanų studentas sostinės Gedimino prospekte nulaužė stovą ir suniokojo vėliavą, už tai Vilniaus teismas atvykėliui skyrė 6500 litų baudą. „ Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs „(29 str.). Taip turėtų būti, bet kol kas jos nėra, ypač kol klesti korupcija, o ji yra paplitusi daugelyje šalių, ir kol ji gyvuos tol paprastas, eilinis žmogus lygybės deja neturės nei prieš teismą, nei prieš kitas valstybės institucijas ar pareigūnus. Taip visada buvo ir nemanau, kad kažkas pasikeis.“Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių „(28 str.). Vadinasi siekdami savo gerovės ir naudos, gindami savo interesus, neturime teisės kenkti kitiems, negalime nepaisyti jų gerovės, turime stengtis, kad visiems viskas būtų gerai. „Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“ (38 str.). Tėvams, nesilaikantiems savo pareigų vaikams, atimamos teisės toliau jais rūpintis. Tokiu būdu valstybė apsaugo vaikus nuo nepriteklių, smurto ir panašių dalykų. Kartais tėvai peržengia ribas auklėdami savo vaikus. Ypač dabar žymiai padaugėjo atvejų, kada tėvai sumuša savo vaikus. Nuo per daug griežto ir smarkaus auklėjimo vaikai tikrai neišauga dorais žmonėmis, ir visą šita savo pyktį ir blogį, kurį kažkada patyrė ar patiria išlieja ant visiškai niekuo dėtų, nekaltų žmonių, kartai net padarydami jiems žalos. Taigi kai tėvai nesirūpina savo vaikais, jiems būna atimamos tėvystės – motinystės teisės, o kai vaikai palieka savo senus tėvus likimo valiai, ir jais visiškai nesirūpina ar netgi skriaudžia, jiems jau jokių teisų neatimsi ir už savo pareigų nevykdymą nenubausi, o tai manau taip pat nėra teisinga. „Asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Mokymasis valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas“ (41 str.). Tiesa pats mokslas nemokamas, betgi mokymosi priemonės, tai yra knygos yra perkamos. Mano nuomone, valstybė turėtų dėti visas pastangas, kad mūsų jaunimas, mūsų jaunoji karta būtų kuo daugiau apsišvietusi, išsilavinusi ir liktų dirbti Lietuvos labui. Bet šiuo metu daugiausia biudžeto skiriama visiškai kitoms sritims pavyzdžiui karininkams, o mokslui ir švietimui lieka žymiai mažiau. Bet juk Lietuvai reikia protingų žmonių, o ne karingų. O dabar jaunimas vos baigęs 10 klasių, eina ieškotis darbo, ar net išvažiuoja į užsienį dirbti, vietoj to, kad siektų mokslų mūsų šalyje. Valstybės viena iš pagrindinių pareigų būtų rūpinimasis savo tautos intelekto kėlimu. „Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai priimtais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teises ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo“ (135 str.). Siekdama užtikrinti savo žmonių gerovę, šalies saugumą ir nepriklausomybę, tokia nedidelė šalis kaip Lietuva jungiasi į sąjungas, kurios padėtų siekti savo tikslų. Šiuo atveju tai Europos sąjunga, iš kurios gauname įvairaus pobūdžio paramų. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis privalėtų būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Žinoma, reikėtų ja ir vadovautis visose gyvenimo situacijose. Bet vėlgi daugelis mūsų su Lietuvos Respublikos Konstitucija nėra susipažinęs ir dėl šito labai dažnai žmogus nukenčia, kartais net smarkiai nukenčia – dėl savo teisių nežinojimo.IŠVADOS
Žmogus ir valstybė pakankamai plačios sąvokos bei tarpusavyje labai susijusios, kadangi piliečio teises, laisves ir pareigas kiekvienas suprantame vis skirtingai, todėl privalome kiekvienas bent kažkiek išmanyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kad po to netektų pakliūti į bėdą dėl savo teisių ar pareigų nežinojimo tai yra ir turėtų būti svarbu kiekvienam mūsų. Bet deja taip manome ne visi.
Įgyvendindami savo teises ir naudodamiesi savo laisvėmis, kiekvienas žmogus negali patirti kitokių apribojimų kaip įstatymo numatyti, kad garantuoti kitų žmonių teisių ir laisvių deramą pripažinimą ir gerbimą siekiant patenkinti teisingus moralės, viešosios tvarkos ir visuotinės gerovės reikalavimus mūsų demokratinėje visuomenėje. Išnagrinėjus pagrindines žmogaus teises, laisves ir pareigas valstybei, valstybės teises ir pareigas žmogui, peršasi išvada, kad be teisės valstybė negali užtikrinti stabilumo visuomenei. Teisę Lietuvoje būtų galima suvokti kiek kitaip – kaip susiformavusią tautoje, valstybės sankcionuotų ar būtinų valstybei funkcionuoti visuomeninių santykių dalyvių elgesio taisyklių visuma, kurios funkcionuotų pritariant daugumai šalies gyventojų ir būtų garantuotos valstybės sankcijomis. Taigi galima prieiti išvadą, kad Lietuva kol kas nėra visiškai teisinė valstybė, o lietuvių tauta tai atvira visuomenė. Per daug dar Lietuvoje skurdo, neteisybės bei korupcijos, kurios ir varžo piliečių teises ir laisves.NAUDOTA LITERATŪRA
• Karolis Jovaišas Lietuvos Respublikos komentaras 2000m.• Konstitucinės teisės užrašai