VSAT žinybingi administracinės teisės pažeidimai

Turinys
Turinys 2
Įvadas 3
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybai žinybingi administracinės teisės pažeidimai 3
1.1 Administraciniai teisės pažeidimai, padaryti pasienio kontrolės punktuose 4
1.2 Administracinės teisės pažeidimai, padaryti pasienio ruože 5
1.3 Kiti VSAT žinybingi administracinės teisės pažeidimai 6
2. VSAT žinybingų administracinių teisės pažeidimų bylų formavimo ypatumai 7
2.1 VSAT žinybingų administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymas 7
2.2 Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės 9
2.3 Suformuotų VSAT žinybingų administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas, nutarimo priėmimas 10
Apibendrinimai 11
Literatūra 11
Norminė medžiaga 12
Interneto puslapiai 12Įvadas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai žinybingi administracinės teisės pažeidimai- labai reikšmingas klausimas ne tik pasienio teisės, bet ir apskritai vykdomosios valdžios institucijų teisinio statuso atžvilgiu.
Daugelis teisės mokslininkų pripažįsta, kaad svarbiausias šio laiko Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų teisinio statuso trūkumas yra neišsamus funkcijų ir įgaliojimų apibrėžimas. Štai Andrius Bakaveckas savo daktaro disertacijoje nurodo, jog pagrindinio Respublikos įstatymo- Konstitucijos- nuostatos šiuo aspektu yra gana lakoniškos, nepateikia vykdomosios valdžios institucijų esmės, jų sistemos struktūros. Be to Konstitucijoje nėra ir išsamaus jų administracinio- teisinio apibrėžimo. “Šie klausimai sprendžiami pasitelkus teisės normas, išmėtytas po daugelį teisės aktų”. [4]
Tą pačią problemą akcentuoja ir Petras Algirdas Čiočys, nagrinėdamas valstybės sienos apsaugos teisės klausimus. Be jau miinėtos skirtingų institucijų ir ne vienu laiku išleistų aktų gausos tarp vykdomosios valdžios institucijų teisinio statuso trūkumų jis nurodo dažną jų keitimą ir papildymą. Mokslininkas pagrįstai teigia, kad šie veiksniai trukdo valstybės sienos apsaugos subjektams greitai įsisavinti šių aktų nuostatas ir

r teisingai jas taikyti savo praktinėje veikloje. [1;4]
Todėl ypač svarbu yra kuo tiksliau apibrėžti pagrindines duotos temos nuostatas, sugrupuoti jas. Šitas rašto darbas yra skirtas:
1) išanalizuoti administracinio teisės pažeidimo, žinybingo Valstybės sienos apsaugos tarnybai, sąvoką;
2) aprašyti tokių pažeidimų bylų formavimo procesą;
3) atskleisti šio proceso ypatumus;
Pasiekus suformuluotus tikslus, darbo pabaigoje bus pateiktos pagrįstos išvados bei apibendrinimai.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybai žinybingi administracinės teisės pažeidimai
Pirmiausia reikia apibrėžti administracinio teisės pažeidimo bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos sąvokas.

Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau- ATPK) apibrėžia taip: “Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę”.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau -VSAT) sąvoką attskleidžia Lietuvos Respublikos VSAT įstatymas, kurio 2 straipsnyje yra nurodyta, jog Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo metu – ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę. VSAT savo veiklą grindžia teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, pareigūno asmens laisvės ir statutinės drausmės derinimo, nuolatinės parengties, viešumo ir konfidencialumo derinimo principais.
VSAT žinybingas administracinius teisės pažeidimus iš esmės reglamentuoja ATPK 2252 straipsnis.1.1 Administraciniai teisės pažeidimai, padaryti pasienio kontrolės punktuose
Lietuvos Re
espublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pasienio kontrolės punkto sąvoka yra taip reglamentuota: ” Pasienio kontrolės punktas – tarptautiniame oro uoste(aerodrome), atvirame tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uoste, geležinkelio stotyje ar prie automobilių kelio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta vieta, kurioje patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė ir kitos tam įgaliotos valstybės institucijos”. Pagal Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklų 12 straipsnį VSAT pareigūnai pasienio kontrolės punktuose atsako už asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną kontrolę.
Jau minėtas ATPK 2252 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiami VSAT žinybingi administraciniai teisės pažeidimai padaryti pasienio kontrolės punktuose:
1) numatyti 123 straipsnio 6 dalyje (dėl pažeidimų, padarytų pasienio kontrolės punktuose): “Transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu –

užtraukia transporto priemonės vairuotojui vieno šimto litų baudą”.
2) numatyti 1241 straipsnio 6 dalyje (dėl įstatymų numatyto draudimo dokumento neturėjimo pasienio kontrolės punktuose): “Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse,-

užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų”.
3) numatyti 137 straipsnio 2 dalyje (dėl pažeidimų, padarytų pasienio kontrolės punktuose): “Šiukšlių, nuorūkų ar kitokių daiktų išmetimas pro transporto priemonės langus arba duris –

užtraukia baudą nuo dešimties iki dvidešimties litų”.
Paskutinio varianto pažeidimo buvimą galima nustatyti gana lengvai tiesiog empiriškai. O štai norint sužimoti ar galimas pažeidėjas tu
uri įstatymų numatytą draudimo dokumentą, yra būtina atlikti patikrinimą. Analizuojant Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 dalį VSAT atžvilgiu, galima konstatuoti, kad patikrinimo sąvoka reiškia pasienio kontrolės punktuose, pasienio ruožo teritorijoje, VSAT pagal jos kompetenciją atliekamą asmens apžiūrą, dokumentų, transporto priemonių patikrinimą, kuriais siekiama nustatyti asmens, transporto priemonės vykimo, gabenimo per valstybės sieną ir buvimo pasienio ruože teisėtumą.
Todėl VSAT pareigūnams labai svarbu yra žinoti dokumentų, suteikiančių teisę naudotis motorine transporto priemone vykstant per valstybės sieną, sąrašą, patvirtintą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 76, bei jo pakeitimą 2003 m. spalio 10 d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-503.
Esant administraciniam teisės pažeidimui pasienio kontrolės punkte VSAT pareigūnai įstatymo numatyta tvarka ir pagrindais taiko administracinės atsakomybės priemones (Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 12 straipsnio 15 punktas).1.2 Administracinės teisės pažeidimai, padaryti pasienio ruože
Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas taip apibrėžia pasienio ruožo sąvoką: “Pasienio ruožas – nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti sausumos ir (ar) vidaus vandenų paženklinta juosta, kurioje galioja pasienio teisinis režimas” (9 straipsnis).O pasienio teisinis režimas yra valstybės sienos apsaugos užtikrinimas pasienio ruože ir teritorinėje jūroje, įstatymais ir kitais teisės aktais nustatant asmenų buvimo, veiklos, taip pat kitokių jų teisių įgyvendinimo tv
varkos bei elgesio taisykles (10 straipsnis).
Analizuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos vado įsakymą “Dėl nuostatų patvirtinimo”, VSAT rinktinių nuostatus, matome, kad VSAT pareigūnai įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka yra įgalioti taikyti administracinės atsakomybės priemones asmenims už pasienio teisinio režimo taisyklių pažeidimus.
Šių įgaliojimų reglamentavimą stebime ir LR ATPK 2252 straipsnio 1 dalyje, kur yra apibrėžiami VSAT žinybingi administraciniai teisės pažeidimai padaryti pasienio ruože:
1) numatyti 205 straipsnyje: “Pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimas –

užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, –

užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų”.
2) numatyti 206 straipsnyje: “Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimas –

užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio litų”.
3) numatyti 2062 straipsnyje: “Gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, –

užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų”.
Taigi yra darytina išvada, jog VSAT pareigūnų praktikoje labai svarbus be Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių yra ir Pasienio teisinio režimo taisyklių geras išmanymas, kadangi pastarosios reglamentuoja asmenų buvimą pasienio ruože, pasienio teisinį režimą valstybės sienos apsaugos zonoje ir pasienio juostos teisinį režimą; be to pasienio teisinį režimą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje (toliau vadinama – teritorinė jūra), Kuršių marių ir kituose pasienio ruožo vidaus vandenyse (1 taisyklių straipsnis). O asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (28 taisyklių straipsnis).
Kalbant apie ATPK 206 bei 2062 straipsnių reglamentuojamas nuostatas, ypatingą dėmesį reikia skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui “Dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo” bei jo pakeitimams, kadangi “ši tvarka nustato užsieniečių (asmenų, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios) atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos reikalavimus, taip pat institucijų, užtikrinančių jų laikymąsi, kompetenciją” (1 tvarkos straipsnis). Tvarkos vykdymo kontrolės skyriuje (VII) yra išskirtini šie straipsniai:
35. Užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir išvykimą iš jos kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

36. Oro ir jūrų laivų kapitonai privalo turėti keleivių, kurie atvyksta į Lietuv.os Respubliką, sąrašą, kuris prireikus pateikiamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui.
Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarka pateikia išsamius duomenis apie dokumentus, suteikiančius teisę atvykti į Lietuvos Respubliką, gyventi joje, vykti per ją ir išvykti iš jos. Įstatymų nustatyta tvarka patikrinimą atlikę VSAT pareigūnai pasitelkiant minėtus duomenis gali nustatyti atitinkamų dokumentų buvimą ar nebuvimą.
P.A.Čiočys pagrindinę pasienio ruožo paskirtį įvardija kaip sienos pažeidėjų aptikimą ir sulaikymą, kelio per valstybės sieną nelegaliems ryšiams plisti užkirtimą ir jų išaiškinimą, teisėtvarkos užtikrinimą. [1]1.3 Kiti VSAT žinybingi administracinės teisės pažeidimai
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. vasario 15 d. konsultaciją, VSAT pareigūnai yra priskirtini vidaus reikalų pareigūnams, kurie pagal ATPK 2591 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi teisę surašyti protokolus dėl pažeidimų, numatytų šiame punkte išvardintuose straipsniuose (41(3), 44, 44(1), 50, 50(2), 50(3), 110 straipsniai, 143 straipsnis – dėl pažeidimų automobilių transporte, 153(1), 160–162, 163(1), 163(2), 163(11), 164 straipsniai, 171 straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 171(1) straipsnio antroji dalis, 171(2) straipsnio antroji dalis, 171(4), 172(11), 173, 173(3), 173(6), 173(7), 173(9), 173(13), 173(18), 174, 175 straipsniai, 178 straipsnio trečioji ir ketvirtoji dalys, 180, 181, 181(1) straipsniai, 181(2) straipsnio antroji dalis, 182 straipsnio antroji dalis, 182(1) straipsnio antroji dalis, 183 straipsnio trečioji dalis, 184, 185, 185(1), 186, 186(5) straipsniai, 187 straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 187(4), 187(11), 188–188(2), 188(5) straipsniai, 188(7) straipsnio pirmoji dalis, 188(11), 188(15), 189(9), 191, 193(2), 198, 202, 205(2), 207 straipsniai, 210 straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 211, 214 straipsniai, 214(8) straipsnis – dėl įstatymų uždraustos informacijos ir informacijos apie įstatymų uždraustą ar neteisėtą veiklą skleidimo), tame tarpe ir ATPK 210 straipsnio 3 dalyje.
O štai VSAT vado įsakymas Nr. 38 “Dėl įgaliojimų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus suteikimo” be administracinių teisės pažeidimų nurodytų ATPK 2252 straipsnyje bei ATPK 2591 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nagrinėjamu aspektu dar yra minimi 2591 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus administracinius teisės pažeidimai (kuriuos reglamentuoja 513- 516, 52, 55, 561, 59–61 straipsniai, 62 straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 621 straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62(2) straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 63, 65-78, 83-85, 88-90, 152, 1633, 1634, 1635, 1636, 1637, 1638, 16310 straipsniai, 1711 straipsnio pirmoji dalis, 1712 straipsnio pirmoji dalis, 172 straipsnis – dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu).2. VSAT žinybingų administracinių teisės pažeidimų bylų formavimo ypatumai
Siekiant garantuoti tarptautinių sutarčių įvykdymą, užtikrinti būtinų sąlygų patikimai sienos apsaugai sudarymą, įstatymai reglamentuoja procesinę administracinių teisės pažeidimų, žinybingų VSAT, bylų iškėlimo, jų tyrimo ir nagrinėjimo, nutarimų šiose bylose priėmimo, jų apskundimo ir vykdymo tvarką. Tai yra šių administracinių teisės pažeidimų bylų teisena.
ATPK 248 straipsnyje yra įvardijami tokie administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.
Kadangi šio darbo uždavinys yra atskleisti VSAT žinybingų administracinių teisės pažeidimų bylų formavimo ypatumus, šiame skyriuje nebus nagrinėjami šių bylų nagrinėjimo, nutarimų jose priėmimo, jų apskundimo ir vykdymo tvarkos klausimai.
Akcentuosime administracinių teisės pažeidimų, žinybingų VSAT, bylų iškėlimo, jų tyrimo ypatumus.2.1 VSAT žinybingų administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymas
Konsultuodamas dėl administracinių teisės pažeidimų protokolo reikšmės, Vyriausiasis administracinis teismas 2002.09.22 vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 3 d. bei ATPK aštuonioliktuoju skyriumi. Konsultacijoje jis akcentavo, jog ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. O štai ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų, nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu yra darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.
Dažnai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla.

Tačiau Vyriausiasis administracinis teismas išaiškina, kad tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Štai pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Todėl yra darytina išvada, jog įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.).
ATPK normose VSAT pareigūnai nėra tiesiogiai nurodyti tarp pareigūnų, turinčių teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Todėl siekdamas formuoti vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, 2001.02.15 Vyriausiasis administracinis teismas pateikė konsultaciją “Dėl adm.t. pažeidimų protokolų už ATPK 2252 str. numatytus pažeidimus surašymo”. Joje teismas nurodė, kad pagal ATPK 2591 straipsnio 1 dalį administyracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja šio kodekso 221 ir 224 straipsniuose nurodyti organai, teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti minėto ATPK 2591 straipsnio 1-10 punktuose nurodyti pareigūnai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos statusą, funkcijas, struktūrą, pareigūnų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos sienos apsaugos tarnybos įstatymo (2000 m. spalio 10 d. Nr.VIII-1996) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos statusas, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Tarnyba priklauso Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai. Todėl, kaip jau b uvo minėta, VSAT pareigūnai priskirtini vidaus reikalų pareigūnams, kurie pagal ATPK 2591 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi teisę surašyti protokolus dėl pažeidimų, numatytų šiame punkte išvardintuose straipsniuose .
Savaime aišku, kad VSAT pareigūnai yra įgalioti surašyti protokolus dėl pažeidimų, reglamentuojamų ATPK 2252 straipsnio, kadangi VSAT pareigūnai turi teisę nagrinėti šiame straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas.
Tuo tarpu VSAT vado įsakymas Nr. 38 “Dėl įgaliojimų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus suteikimo” be administracinių teisės pažeidimų nurodytų ATPK 2252 straipsnyje bei ATPK 2591 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nagrinėjamu aspektu dar yra minimi 2591 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus administracinius teisės pažeidimus .
Pastebėtinas toks ATPK 2591 straipsnio nustatytas administracinių teisės pažeidimų bylų ypatumas, kad dėl tam t.ikrų pažeidimų protokolus surašo atitinkamų institucijų pareigūnai, o bylas nagrinėja kitos įstatymo nustatytos institucijos bei jų pareigūnai (administracinės komisijos, rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai)); tuo tarpu dėl kitų pažeidimų bylas iškelia ir nagrinėja tos pačios institucijos (pareigūnai). Pranas Petkevičius savo knygoje “Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena” kaip šio skyrimo kriterijų nurodo tam tikros bylos sudėtingumą bei griežtesnės įstatymų numatytos nuobaudos buvimą.
Suteikimas teisės surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus konkretiems VSAT pareigūnams taip pat yra reglamentuojamas šio VSAT vado įsakymo. Juo minėtas įgaliojimas yra suteiktas šiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams – tarnybos vadui ir jo pavaduotojams, štabo viršininkui ir jo pavaduotojams, tarnybos valdybų, skyrių viršininkams ir jų pavaduotojams, tarnybos vyriausiesiems specialistams, tarnybos vyresniesiems specialistams, specialistams, vyresniesiems kvotėjams, tarnybos rinktinių ir užkardų vadams ir jų pavaduotojams, skyrių viršininkams ir jų pavaduotojams, vyriausiesiems specialistams, vyresniesiems specialistams, kvotėjams, specialistams, jaunesniesiems specialistams, pasienio kontrolės punktų viršininkams ir jų pavaduotojams, vyresniesiems pasieniečiams, Užsieniečių registracijos centro viršininkui ir jo pavaduotojui, tyrimo skyriaus viršininkams, vyresniesiems specialistams, specialistams, Visagino pasieniečių mokyklos viršininkui ir jo pavaduotojui, Specialiosios paskirties būrių vadams ir jų pavaduotojams, operatyviniams budėtojams ir jų padėjėjams, vyresniesiems juriskonsultams ir juriskonsultams, pasieniečiams.
2001 m. liepos 19 d. VSAT vado įsakymas Nr. 38 atsižvelgiant į teritorinių struktūrinių padalinių pasiūlymus buvo papildytas VSAT vado įsakymu Nr. 132. Jis prie VSAT pareigūnų, įgaliotų surašyti minėtų administracinių teisės pažeidimų protokolus, sąrašo pridėjo Specialiosios paskirties būrių vadus ir jų pavaduotojus, operatyvinius budėtojus ir jų padėjėjus, vyresniuosius juriskonsultus ir juriskonsultus, pasieniečius.
Protokolo ar medžiagos pasiuntimo klausimą reglamentuoja ATPK 261 straipsnis; atvejus ir aplinkybes, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas- ATPK 262 straipsnis.2.2 Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės
Kad administracinės teisės pažeidimų bylų teisena pasiektų tikslą, būtų sėkmingai įgyvendinami jos uždaviniai, taip pat siekiant išvengti neteisėtų valstybės sienos ženklinimo pakeitimų, užtikrinti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi valstybės sienos teisinio režimo, pasienio teisinio režimo ir pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių; užtikrinti kitus gyvybiškai svarbius asmenų, visuomenės ir valstybės interesus pasienio kontrolės punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis režimas (pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnį), ATPK normos numato konkrečias bylų teisenos poveikio priemones.
1. Administracinis sulaikymas. ATPK 266 straipsnyje yra nurodyta, kad administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį gali sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai – už pasienio teisinio režimo taisyklių, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus. Šis įgaliojimas yra detalizuojamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 9 punktuose. Pagal ATPK 267 straipsnio 2 dalį Pasienio teisinio režimo taisykles arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisykles pažeidę asmenys gali būti sulaikyti iki 3 valandų protokolui surašyti, o prireikus nustatyti asmenybę ir išaiškinti teisės pažeidimo aplinkybes, – iki 48 valandų.
2. Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas. Įgaliojimas atlikti šią poveikio priemonę yra numatytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pagal ATPK 268 straipsnį, asmens apžiūrą gali atlikti tos pačios lyties asmuo, kaip apžiūrimasis, dalyvaujant dviem tos pačios lyties kviestiniams, o štai daiktai, rankinis bagažas, bagažas, medžioklės ir žvejybos įrankiai, įgyta produkcija ir kiti daiktai tikrinami paprastai asmens, kurio nuosavybė yra tie daiktai arba jo valdomi, akivaizdoje. Tais atvejais, kai atidėlioti negalima, nurodyti daiktai gali būti patikrinti ir be savininko (valdytojo), dalyvaujant dviem kviestiniams.
3. Daiktų ir dokumentų paėmimas. Pagal ATPK 269 straipsnį sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui arba sunaikinami. Naminė degtinė ir kiti namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas etilo alkoholis, denatūruotas etilo alkoholis, techninis etilo alkoholis ir jų skiediniai (mišiniai), jiems gaminti aparatai išnagrinėjus bylą sunaikinami.
4. Asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti. ATPK 2701 straipsnis nurodo, jog jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmenys, sulaikyti už administracinių teisės pažeidimų padarymą, yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nustatyta tvarka turi būti patikrinama, ar jie yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nurodyti asmenys siunčiami neblaivumui arba apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatyti ir tikrinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Pranas Petkevičius savo darbe “Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena” išsako pagrįstą nuomonę, kad be minėtų ATPK 264 straipsnyje nuostatytų bylų teisenos poveikio priemonių, ATPK 263 straipsnyje yra numatyta dar viena, speciali poveikio priemonė- pažeidėjo pristatymas. Atsižvelgiant į šios priemonės paskirtį ir pobūdį, ji taip pat turėtų būti laikoma veiksniu, skirtu teisenai užtikrinti. [2; 14] Įgaliojimas VSAT pareig.ūnams atlikti šią poveikio priemonę yra reglamentuotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo tvarką atskleidžia ATPK 271 straipsnis.
Taigi nurodytos administracinio poveikio priemonės yra procesinio pobūdžio. Jos gali būti taikomos VSAT pareigūnų tam, kad būtų nutrauktas administracinės teisės pažeidimas, nustatytas pažeidėjas, išaiškintos pažeidimo padarymo aplinkybės, kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn.2.3 Suformuotų VSAT žinybingų administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas, nutarimo priėmimas
Šio darbo 2.1 dalyje jau buvo minėtas administracinių teisės pažeidimų bylų ypatumas, kad dėl tam tikrų pažeidimų protokolus surašo atitinkamų institucijų pareigūnai, o bylas nagrinėja kitos įstatymo nustatytos institucijos bei jų pareigūnai; tuo tarpu dėl kitų pažeidimų bylas iškelia ir nagrinėja tos pačios institucijos (pareigūnai). Panagrinėkime pastarąjį atvejį. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo žinybinė priklausomybė yra glaudžiai susijusi su tam tikrų pareigūnų (institucijų) kompetencija. Tai reiškia, kad atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir skiriamos nuobaudos griežtumą šias bylas nagrinėti yra įgaliotas atitinkamas pareigūnas. [3] ATPK 2252 straipsnis nustato, kad: “Valstybės sienos apsaugos tarnybos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstaigų ir struktūrinių padalinių vadai ir jų pavaduotojai bei kiti tam įgalioti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai”.
Pranas Petkevičius apibūdina administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą kaip svarbiausią, pagrindinę teisenos stadiją, kadangi čia iš esmės yra patikrinamos, ištiriamos visos bylos aplinkybės, įvertinami įrodymai, priimamas teisingas sprendimas. “Visos kitos yra arba bylos parengiamosios arba tam tikrų sprendimų vykdymo stadijos”. [2; 93]
Išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje (ATPK 286 straipsnio 1 dalis).Apibendrinimai
Išstudijavus atitinkamą literatūrą, norminius aktus, šio darbo 1 skyriuje buvo atskleista administracinio teisės pažeidimo, žinybingo Valstybės sienos apsaugos tarnybai, sąvoka, šios rūšies administraciniai teisės pažeidimai buvo susisteminti ir sugrupuoti pagal esminius požymius (į padarytus pasienio kontrolės punktuose, pasienio ruože ir kitus); atskleisti pažeidimų buvimo arba nebuvimo nustatymo ypatumai.
2 darbo skyriuje buvo aprašytas Valstybės sienos apsaugos tarnybai žinybingų administracinių teisės pažeidimų bylų formavimo procesas, jo stadijos (bylų iškėlimas, jų tyrimas). Siekiant nušviesti bylų formavimo proceso esmę, 2.3 dalyje buvo trumpai aprašyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos etapai, nepriklausantys bylų formavimo procesui- bylų nagrinėjimo,nutarimų šiose bylose priėmimo tvarka; tai padėjo atskleisti Valstybės sienos apsaugos tarnybai žinybingų administracinių teisės pažeidimų bylų formavimo procesui būdingą parengiamąjį pobūdį.
Sugrupuotos šiame darbe esminės nuostatos, pagrįstos gausių šaltinių išsamia analize galės būti pritaikytos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų darbo praktikoje siekiant nugalėti sunkumus, sąlygotus didelio norminių aktų kiekio ir teisinio reguliavimo spragų.Literatūra
1. P.A.Čiočys. “Pasienio teisės pagrindai”. LKA. 1998. Vilnius
2. P.Petkevičius. “Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena”. Teisės informacijos centras. 2003. Vilnius
3. P.Petkevičius. “Administracinė atsakomybė”. Justitia. 1996. Vilnius
4. A.Bakaveckas. Daktaro disertacija “Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijų sistema: problemos ir sprendimai”. 2002. VilniusNorminė medžiaga
5. Lietuvos Respublikos Valstybės Sienos Apsaugos Tarnybos Įstatymas. Nr. VIII-1996, 2000. Vilnius
6. Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Nr. VIII-49. 1996. Vilnius
7. Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas. Nr. VIII-1666. 2000. Vilnius
8. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymas “Dėl nuostatų patvirtinimo” Nr. 9. 2001. Vilnius
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl pasienio teisinio režimo taisyklių patvirtinimo” Nr.598. 2002. Vilnius
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo” Nr.126. 2001. Vilnius
11. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymas “Dėl įgaliojimų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus suteikimo” Nr.38. 2001. Vilnius
12. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymas “Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos Prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymo Nr. 38 “Dėl įgaliojimų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus suteikimo” papildymo” Nr.132. 2001. Vilnius
13. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo” Nr.228. 2000. Vilnius
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 228 “Dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo” dalinio pakeitimo” Nr.761. 2001. Vilnius
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 228 “Dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo” dalinio pakeitimo” Nr.1613. 2001. VilniusInterneto puslapiai
17. www.pasienis.lt
18. www.vrm.lt
19. www.lvat.lt
20. www.litlex.lt
21. www.lrs.lt

Leave a Comment