VSAT PAREIGŪNAMS TAIKOMŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ YPATUMAI. TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI IR DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

1. VSAT pareigūnų socialinių garantijų ypatumai.

Pareigūnų socialinės garantijos buvo svarbios ir aktualios visais Lietuvos Respublikos kūrimosi laikais. Net ir ankstesniuose amžiuose kariai, nes tuo metu nebuvo tokios savokos kaip pareigūnai reikalavo atitinkamo atlygio už savo sunkų darbą. Šis reikalavimas pasireikšdavo geresniu atlyginimu, maistu, ir net sveikatos priežiūra.

Mūsų laikais socialinių garantijų svarba žymiai padidėjo. Tai lemia daugelis faktorių. Visų pirma, pareigūnų darbas yra specifinio pobūdžio ir reikalauja didelės atsakomybės. Antra, pareigūnų darbas susijęs su didele rizika sveikatos bei gyvybės atžvilgiu, todėl jie daažniau patyria traumų tarnybos metu ir panašiai. Trečia, toks pareigūnų darbas turi būti tinkamai atlyginamas, nes tai susiję su darbo kokybe.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos ( toliau VSAT ) pareigūnų socialinės garantijos yra aprašytos “ Vidaus tarnybos statute “ , kuris buvo patvirtintas 2003m. balandžio 29d. įstatymu Nr09- 1538.

1.1 Darbo laikas ir atostogos.

Darbo laikas. Nuo 2003m. gegužės 1d. įsigaliojo Vidaus tarnybos statutas, kuris reglamentuoja visų Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių statutinių įstaigų pareigūnų tarnybą, tarp jų ir Valsybės sienos apsaugos tarnybos. Be kitų nuostatų, minėtas statutas reglamentuoja ir paareigūnų darbo laiką. Vidaus tarnybos statutas, kaip ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai ( Europos Sąjungos dokumentai, LR darbo kodeksas, LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei juos įgyvendinantys Vyriausybės nutarimai ), nustato bendrą taisyklę, jog visų pareigūnų, išskyrus kai kurias iš

šimtis, darbo laiko norma negali būti ilgesnė, kaip 40 valandų per savaitę. Tik ekstremaliais atvejais, kurių sąrašą taip pat nustato statutas ( stichinės nelaimės, masinės riaušės, pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, grėsmė valstybės sienos saugumui, įvykdyti tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti sustabdytas ar nutrauktas ir pan. ) pareigūnams gali būti pavesta dirbti ilgiau ir už tai pagal galiojančius įstatymus ( Vidaus tarnybos statutą, Valstybės tarnybos įstatymą ) turi būti mokama kaip už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Vidaus tarnybos statute nustatytos kai kurių pareigūnų darbo laiko išimtys yra pagrįstos ES direktyvų nuostatomis, be to, šias išimtis leidžia nustatyti ir jau minėti Lietuvos įstatymai. Šios išimtys taikytinos tiktai tam tikras funkcijas vykdantiems pareigūnams, kurių sąrašą nustato Vyriausybė, šiame sąraše yra ir Vaalstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Šios tarnybos pareigūnai dirba pamainomis, todėl, kaip ir minėti teisės aktai, taip ir Vidaus tarnybos statutas nustato, kad jų pamaina negali būti ilgesnė kaip 24 val., o per savaitę jie negali dirbti ilgiau kaip 48 valandas.

Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas pareigūnų darbo laiko reglamentavimas buvo ir iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo.

Svarbu ir tai, kad minėtas pareigūnų darbo laiko išimtis kompensuoja tik pareigūnams taikomos socialinės garantijos, kurių neturi kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai.

Atostogos. Kalbant apie kasmetines atostogas norėčiau ta
ai pradėti nuo to kaip buvo suteikiamos atostogos pareigūnams saugantiems valstybės sieną nuo 1929m. O gi atostogos buvo suteikiamos ištarnavus ne mažiau kaip pusę metų. Kasmetinų atostogų trukmė- vienas mėnuo. Nuo 1929metų atostogos buvo suteikiamos ištarnavus ne mažiau kaip metus laiko. Pasienio policijos pareigūnai galėjo ilsėtis ir gydytis Birštono, Kulautuvos, varėnos ir kitose sanatorijose. Išlaidas už nuomuojamaą gyvenamąjį plotą, besigydant sanatorijoje, savo nariams ir jų šeimoms padengdavo Policijos klubas, o raudonojo Kryžiaus organizacija- 25 proc. gydymo i,laidų. 1933m. birželio 17 d. palangoje buvo atidaryta “ Palangos “ sanatorija, turėjusi 40 kambarių ir dirbusi nuo birželio 1 iki rugsėjo 10d. Visi policijos tarnautojai, kurių atlyginimas buvo ne didesnis kaip 5 kategorijos, už parą mokėdavo 3 litus, 6- 10 kategorijų- 3,5 lito, aukštesnių kategorijų- 5 litus.

Taigi kaip matome, tais metais pareigūnų socialinės garantijos buvo tikrai ne blogos. Pareigūnas turėjo teisę ne tik į kasmetines atostogas, bet ir turėjo galimybę pailsėti ir pasigydyti sanatorijose, už kurią išlaidos buvo apmokamos. Manau, kad tai tikrai buvo ypatingos socialinės garantijos.

Na o kaip gi tai yra mūsų laikais? Pareigūnų kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:
• Iki 10 metų- 30 kalendorinių dienų;
• Nuo 10 iki 15 metų- 35 kalendorinės dienos;
• Nuo 15 iki 20 metų- 40 kalendorinių dienų;
• 20 metų ir daugiau- 45 kalendorinės dienos.

Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė pirmaisiais kalendoriniais tarnybos metais nustatoma skaičiuojant po dvi su puse kalendorinės dienos už kiekvieną vi
isą dirbtą mėnesį nuo priėmimo dienos iki metų pabaigos. Jeigu šių atostogų trukmė mažesnė negu 10 kalendorinių dienų, pareigūno prašymu jos gali būti suteikiamos kartu su kitų metų kasmetinėmis atostogomis. Pareigūnų kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba, suderinus su vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas, dalimis, iš kurių viena negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Pereigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų 1-ą ketvirtį. Pareigūnui, ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių atostogų metu atveju gavusiam iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos formos laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir pateikusiam jį tiesioginiam vadovui ( arba pranešusiam kitu būdu ), kasmetinė atostogos pratęsiamos ar perkeliamos visam laikinojo nedarbingumo laikotarpiui.

Pareigūno sutikimu kasmetinės atostogos gali būti nutrauktos ir jis vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu gali būti iškviestas tęsti tarnybos ne daugiau kaip du kartus per vienerias atostogas. Ekstremaliais atvejais pareigūną iš atostogų be jo sutikimo gali atšaukti vidaus reikalų įstaigos vdovas savo įsakymu.

Paskatinimo tvarka, taip pat esant svarbioms priežastims vidaus reikalų ministras bei vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali suteikti iki 10 kalendorinių dienų papildomų mokamų atostogų. Papildomų mokamų atostogų iki 5 kalendorinių dienų gali suteikti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų įgalioti pareigūnai.

Taip pat pareigūnams , kurie mokosi, būna suteikiamos mokymosi atostogos, ku
urios būna apmokamos. Apie jų apmokėjimą bus kalbama potemėje “ priemokos “.

1.2 Darbo užmokestis ir kitos išmokos.

Na ir vėl gi pirma apžvelkime padėti kuri buvo susiklosčiusi su darbo užmokesčiu ir priemokomis prie jo 1922- 1937metais.

Pasienio policijos pareigūnų atlyginimai buvo nustatyti pagal Steigiamojo seimo 1922m. balandžio 28d. priimtą Valstybės tarnautojų atlyginimų įstatymą. Kaip žinoma, visi valstybės tarnautojai buvo suskirstyti į kategorijas ( nuo 4- 14 ). Aukščiausia 14 kategorija galėjo būti suteikiama Klaipėdos krašto pasienio policijos vadui, jo padėjėjui- 13, barų viršininkams- 12 kategorija. Kokie gi atlyginimai buvo mokami pareigūnams turintiems įvairias kategorijas:
• 1-os eilės rajonų viršininkai priklausė 9- 11 kategorijoms ( 340- 350 litų atlyginims per mėnesį ),
• 2- os eilės- 7- 8 kategorijoms ( 280- 320 litų atlyginimas per mėnesį ).
• Sargybų viršininkai priklausė 5 kategorijai ( 200 litų per mėnesį ),
• o eiliniai policininkai- 4 kategorijai ( 180 lit. Per mėnesį ).

Pagal minėtų atlyginimų įstatymą pasienio policijos tarnautojai ir valdininkai greta pagrindinės algos dar gaudavo taip vadinamus trimečius priedus ( 10 proc. ), kurie būdavo išmokami ištarnavus 3, 6, 9, 12 ir 15 metų. Taupant valstybės lėšas 1932m. gegužės 1 d. buvo panaikinti trimečiai priedai už ištarnautus 9, 12 ir 15 metų, o nuo 1935m. kovo 1 d.- ir už užtarnautus 6 metus.

Pasieniečiai, auginantys vaikus iki 14 metų, už kiekvieną vaiką gaudavo 5 litų priedą per mėnesį. Nuo 1937m. buvo nustatyta, kad vaikais laikomi ir 14- 21m. amžiaus sūnūs ir dukterys, jei jie mokosi aukštojoje mokykloje iki 24 metų amžiaus. Tais atvejais, kai tėvai išlaiko dėl fizinės ar dvasinės negalios nedarbingus vaikus, šių amžius neribojamas. Nuo 1937m. vieno vaiko priedas buvo padidinta iki 10 litų per mėnesį. Už du vaikus buvo mokama po 15 litų, už tris- po 20 litų už kiekvieną vaiką.

Nuo 1922m. pasienio policininkui keliantis iš vienos tarnybos vietos į kitą buvo išmokama pagrindinės algos dydžio kompensacija, žmonai- 50 proc., kiekvienam vaikui- po 25 proc. skaičiuojant nuo pagrindinės algos. Nuo 1935m. vedusiam pasieniečiui keliantis į kitą tarnybos vietą buvo skiriama vienos pagrindinės mėnesinės algos kompensacija, viengungiui- pusė jo pagrindinės algos.

Nuo 1925m. pasienio policininkams, tarnaujantiems Klaipėdos krašte ir mokantiems vokiečių kalbą, buvo mokamas 20 proc. mėnesinis priedas, apskaičiuojamas nuo pagrindinės algos. Du kartus per metus, per Kalėdas ir Velykas, buvo išmokamas švenčių priedas- pusė pagrindinio mėnesinio atlyginimo. Tačiau nuo 1931m. kalėdinis švenčių priedas buvo panaikintas.

Šiuo metu atlyginimai mokami visai kitaip nei anksčiau, mokami priedai prie algos už laipsnius ir t.t. VSAT pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus laipsnius, apskaičiavimo pagal Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ( toliau- MMA ) koeficientai:
1. grandinis- 0,1 MMA;
2. jaunesnysis puskarininkis- 0,15 MMA;
3. puskarininkis- 0,2 MMA;
4. vyresnysis puskarininkis- 0,3 MMA;
5. leitenantas- 0,4 MMA;
6. vyresnysis leitenantas- 0,5 MMA;
7. kapitonas- 0,6 MMA;
8. majoras- 0,7 MMA;
9. pulkininkas leitenantas- 0,8 MMA;
10. pulkininkas- 0,9 MMA;
11. generolas- 1 MMA.

Taip pat vertinamas pareigūnų profesionalumas, kuris vertinamas kvalifikacijos kategorija. Pagal pareigūnų dalykines savybes, profesinius įgūdžius, administracinius gebėjimus, tarnybinės veiklos rezultatus ir vidaus tarnybos stažą nustatomos 3- ioji, 2- oji ir 1- oji kvalifikacinės kategorijos. 3- ioji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta pareigūnui, turinčiam ne mažesnį kaip dviejų metų vidaus tarnybos stažą. 2- oji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta pareigūnui, turinčiam ne mažesnį kaip penkerių metų vidaus tarnybos stažą. 1- oji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta pareigūnui, turičiam ne mažesnį kaip dešimties metų vidaus tarnybos stažą. Pareigūnui suteikta kvalifikacinė kategorija iš naujo tvirtinama kas penkeri metai. Duomenys apie pareigūnui suteiktą kvalifikacinę kategoriją įrašomi į jo tarnybos bylą ir pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui. Konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti, kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir patvirtinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

VSAT pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas:
• už 3- iąją- 10 procentų pareiginės algos;
• už 2- ąją- 20 procentų pareiginės algos;
• už 1- ąją- 30 procentų pareiginės algos.

Priemokos. Dėl priemokų VSAT pareigūnams yra išleistas VSAT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos vado įsakymas “ Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnautojams priemokų mokėjimo tvarkos patvirtinimo “, 2003m. gruodžio 19d. Nr. 4-688, Vilnius. Bet įsigaliojo jis tik nuo 2004m. sausio 1d.

Pagal šį įstatymą pareigūnams gali būti mokamos sekančios priemokos:
1. už darbą švenčių ir poilsio dienomis;
2. už darbą nakties metu ( nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu trys valandos tenka nakčiai );
3. už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis;
4. už papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą (viršvalandžius);
5. už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą;
6. už darbą, tiesiogiai susijusį su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu.

Manau, kad tikrai įdomu būtų žinoti kada gi mokamos šios priemokos? O gi mokamos tada, kai:
• 3 punkte nurodytos priemokos mokamos esant darbo aplinkos vertinimui, kuris atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka.
• Pareigūnams, dirbantiems pagal grafiką, 1- 4 punktuose nurodytos priemokos mokamos už faktiškai tomis sąlygomis dirbtą laiką pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis.
• 4 punkte nurodyta priemoka pareigūnams mokama Vidaus tarnybos statuto 30 str. nurodytais atvejais ( pvz., gelbėti žmonių gyvybę ar sveikatą, įvykdyti tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti nutrauktas ir t.t. ). Šiais atvejais įstaigos vadovas įsakymu paveda pareigūnams dirbti viršvalandžius. Viršvalandžiai apskaitomi taikant ketvirtinę darbo laiko apskaitą ir apmokami kas ketvirtį, remiantis įstaigos vadovo įsakymu.
• 5 punkte nurodyta priemoka mokama pareigūnams už įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos vykdymą: nesančio darbuotojo pavadavimą, papildomų pavedimų ( užduočių ), neįeinančių į pareigybės aprašymą, atlikimą.
• 6 punkte nurodyta priemoka mokama pareigūnams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu. Manau, kad šios priemokos nustatymas yra labai taisingas ir naudingas, nes kinologų darbas yra labai sunkus ir jį gali dirbti tik labai atsidavę tam darbui specialistai. Ir už tai, kad pareigūnai ryžtasi kinologo darbui reikia tai tinkamai atlyginti.

Na o dabar kai apterėme už ką mokamos priemokos, tai galime aptarti ir kiek:
1. už darbo valandą švenčių dienomis pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip 1 pareiginės algos valandos atlygis
2. už darbo valandą švenčių ir poilsio dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokamas ne mažesnis kaip vienas pareiginės algos valandos atlygis arba pareigūno pageidavimu kompensuojama suteikiant pareigūnui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.
3. už darbo valandą kenksmingomis darbo sąlygomis- 0,5 pareiginės algos valandos atlygio, už darbo valandą labai kenksmingomis darbo sąlygomis- 1 pareiginės algos valandos atlygis, už darbo valandą pavojingomis darbo sąlygomis- 0,3 pareiginės algos valandos atlygio.
4. už darbo valandą nakties metu ir darbo valandą virš nustatytos darbo trukmės (viršvalandžius)- 0,5 pareiginės algos valandos atlygio.
5. už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą- iki 50 proc. pareiginės algos.
6. už darbą tiesiogiai susijusį su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu- iki 20 proc. pareiginės algos. Bet kiek teko bendrauti su pareigūnais, dirbančiais kinologais, šio priedo tikrai nepakanka tinkamam šunio išlaikymui. Nes 20 proc. pareiginės algos čia vidutiniškai 200 litų, o jei atsižvelgti, kad tinkamam šunio išlaikymui reikalingas ne tik geras maitinimas, bet ir vitaminai bei įvairūs maisto papildai, šių pinigų tikrai nepakanka. Ir todėl dažnai pareigūnai tarnybinį šunį išlaiko iš savo kišenės.

Atkreiptinas dėmesys, kad visos aukščiau nurodytos priemokos negali viršyti 60 proc. pareigūno pareiginės algos. 1- 4 punktuose nurodytos priemokos apskaičiuojamos, pareigūno darbo valandos atlygį padauginus iš valandų, dirbtų atitinkamomis sąlygomis pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, skaičiaus ir padauginus iš priemokos nustatyto dydžio.

Mokymosi atostogų apmokėjimas. Mokymosi atostogų apmokėjimą reglamentuoja VSAT prie VRM vado 2003m. spalio 31d. įsakymas Nr.4- 551 “ Dėl mokymosi atostogų apmokėjimo tvarkos “ bei VSAT prie LR VRM vado pavaduotojo štabo viršininko 2003m. birželio 06d. išaiškinimo raštu NR.(21)-14-1937 “ Dėl mokymo atostogų apmokėjimo tvarkos “.

Darbuotojas prieš stojant į Lietuvos Respublikos ar kitos šalies aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas, privalo informuoti padalinio vadovą tarnybiniu pranešimu, nurodant mokymo įstaigą bei studijų programą ir suderinti su Personalo skyriaus viršininku, Operatyvinės veiklos skyriaus viršininku, Sienos apsaugos skyriaus viršininku. Taip pat darbuotojas įstojus mokytis, privalo pateikti prašymą Personalo skyriui dėl sutarčių mokymosi laikotarpiui sudarymo ( sutarties pavyzdys yra pateiktas ? priede). Prašymas dėl mokymosi atostogų suteikimo ir gautą pažymą- iškvietimą iš mokymo įstaigos pristatomas į Personalo skyrių likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki mokymosi atostogų pradžios. Po kiekvienos mokslo metų sesijos, per pirmą kalendorinį mėnesį. Pareigūnas privalo pristatyti į Personalo skyrių pažymą apie sesijos rezultatus, išduotą tos mokslo įstaigos, kurioje mokosi. Pareigūnui nepristačiusiam pažymos, per sekančią sesiją mokslo atostogos suteikiamos, bet jos nėra apmokamos.

Pagal šį įstatymą mokymosi atostogos apmokamos 100 proc. pareigūnams ir tarnautojams:
• kurie VSAT ištarnavę daugiau negu 3 metus;
• neturintiems galiojančių drausminių ar tarnybinių nuobaudų;
• padalinio vadovo charakterizuojamiems teigiamai;
• Sienos apsaugos bei Operatyvinės veiklos skyrių vertinamiems teigiamai ( neigiama įvertinimas pateikiamas raštu rinktinės vadui);
• jei mokosi Lietuvos teisės universitete Policijos fakultete, Lietuvos karo akademijoje, Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje, pagal specialybę;
• jei paskutinę sesiją išlaikė laiku ir be skolų.

Taip pat yra nustatyta, kad mokslo metu įžanginės sesijos neapmokėti. Sutarties galiojimo laikotarpiu pareigūnui gavusiam tarnybinę ar drausminę nuobaudą, padalinio vadovo neigiamą charakteristiką, Sienos apsaugos ar Operatyvinio skyriaus neigiamą vertinimą ar persivedusiam į mokymo įstaigą, kurioje mokymas nesusijęs su pareigūno specialybe, ar paskutinę sesiją išlaikiusiam nelaiku ir su skolom, sutarties galiojimo laikas turi būti nutrauktas, o klausimą dėl tolesnio mokymosi atostogų apmokėjimo sprendžia specialiai tam sudaryta komisija. Pareigūnui, neįtrauktam į rezervo sąrašus, studijuojančiam LTU Policijos fakultete, LKA, apmokamos tik bakalauro studijos, o dėl tolimesnių mokslų apmokėjimo sprendžia komisija.

1.3 Pareigūnų sveikatos priežiūra.

Pagal 1924m. gegužės 27d. priimtą įstatymą visi susirgę Pasienio policijos pareigūnai turėjo teisę į nemokamą gydymą ligoninėse. O nuo 1931m. pagal naujas “ Policijos tarnautojams gydyti taisykles “ nemokamas gydymas buvo suteikiamas tik valstybinėse ligoninėse ir sanatorijose.

Šiuo metu asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų, savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Pareigūnų papildomo asmens sveikatos priežiūros rėmimo programos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Pareigūnų priminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūrą atlieka Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, o ten, kur jų nėra- kitos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos pagal pareigūno gyvenamąją vietą. Tretinio lygio sveikatos priežiūrą atlieka Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Sveikatos priežiūros įstaigos, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, atlieka privalomus pareigūnų sveikatos periodinius profilaktinius patikrinimus. Šių patikrinimų atlikimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Pareigūnų profilaktiniai patikrinimai, skiepijimai bei sveikatinimo paslaugos finansuojami teisės aktų nustatyta tvarka. Pareigūnų ir jų tarnybos aplinkos visuomenės sveikatos priežiūra ir valstybinė visuomenės sveikatos kontrolė vykdoma įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Mano manymu pareigūnų sveikatos priežiūra palyginti su kitų įstaigų darbuotojais yra tikrai ypatiga! Nes yra specialiai jiems skirtos Vidaus reikalų ministerijos sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose gydymas jiems yra apmokamas. Bet jei lyginti su 1929m. pareigūnų socialinėmis garantijomis, tai yra šiek tiek blogesnės, nes tada pareigūnai turėjo teisę gydytis ir ilsėtis sanatorijose, ko dabar jau seniai nėra. Suprantama, kad viskas siejama su pinigų stygiu valstybėje, bet visgi tikėsimes, kad ateityje situacija pagerės.

Kompensacijos pareigūno VSAT pareigūnams yra numatomos kompensacijos ir tais atvejais, mirties ar sveikatos sutri- kai pareigūno sveikata sutrinka ar jo mirties atveju.

kimo atvejais. Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, taip pat tais atvejais, kai jo mirtis yra susijusi su tarnyba, jo šeimai- vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams gimusiems po jo mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie moksi nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiem sukaks 24 metai, sutuoktiniui, tėvui ar motinai- bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimisišmokama 120 mėnėsių darbo užmokesčio dydžio vienkartinę kompensacija. Žuvęs pareigūnas laidojamas valstybės lėšomis arba jo artimiesiems išmokama 40 MGL dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Pareigūno, kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka valstybė. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pareigūnui, kuris buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, išmokama nuo vienų iki penkerių metų ( nuo 12 iki 60 mėnesių) jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Nustatomos šios kompensacijos:
• 1 grupės invalidams dėl sužalojimo- 60 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
• 2 grupės invalidams dėl sužalojimo- 48 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
• 3 grupės invalidams dėl sužalojimo- 36 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
• sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju- 24 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
• apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju- 18 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
• lengvo sveikatos sutrikdymo atveju- 12 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

Ar pareigūno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar jo tarnyba- nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

Taip pat yra numatytos kompensacijos, kai pareigūnas pateko į avariją ir susižalojo ar jo mirties atveju, kai jis vyko į darbą ar iš jo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukščiau nurodytos kompensacijos nemokamos, jeigu:
1. pareigūnas žuvo arba susižalojo darydamas tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą;
2. pareigūno žuvimo arba susižalojimo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių arba kitų svaigiųjų medžiagų;
3. pareigūnas nusižūdė, kęsinosi nusižūdyti ar tyčia susižalojo;
4. pareigūnas žuvo ar susižalojo autoavarijos metu, jei vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių arba kitų svaigiųjų medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti;
5. pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu;
6. pareigūno mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas.

Mano manymu visi šie punktai yra labai taisingai numatyti, nes tokie dalykai kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, ar apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių arba kitų svaigiųjų medžiagų, vairavimas esant neblaiviam ir t.t.- nu niekaip to negalima susieti su pareigūno uniforma ir vardu!

Jeigu pareigūnas mirė ar susižalojo dėl savo paties didelio neatsargumo, atsižvelgiant į jo kaltės dydį kompensacija gali būti sumažinama arba nemokama. Ginčai dėl atsisakymo nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka. Pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pareigūnų laikinasis ne- Pareigūnams ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos atveju išduo-

darbingumas ir jo apmo- damas nedarbingumo pažymėjimas, o nėščioms ir gimdyvėms pa-

kėjimo tvarka. reigūnėms išduodamas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėji-
mas. Jų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą pareigūnas turi raštu ar žodžiu pranešti savo tiesioginiam vadovui.

Pareigūnų laikinojo nedarbingumo dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos trukmę, pareigūnių nėštumo ir gimdymo atostogų trukmę, apmokėjimo sąlygas, taip pat laikinojo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarką reglamentuoja privalomojo valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys tesės aktai. Laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis, o vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogų laikotarpiu- 60 procentų vidutinio jų darbo užmokesčio.

Pareigūnų, kai jų laikinojo nedarbingumo trukmė atitinka nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkoje nustatytus maksimalius terminus arba anksčiau, nei šie terminai nustatyti, jeigu yra invalidumo požymių, sveikata tikrinama Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje.

Iš valstybės biudžeto Vidaus reikalų ministerijai ar atitinkamų vidaus reikalų centrinėms įstaigoms skirtų lėšų apmokama:
1. pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas po sužalojimo vykdant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
2. pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas, prevencinė medicininė ir psichologinė reabilitacija, vykdoma asmenims sveikatos priežiūros įstaigoje, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija.

Traumos. Palyginus su 2002 metų tuo раčiu laikotarpiu, tarnybinių patikrinimų, susijusių su VSAT tarnautojų patirtomis traumomis tarnybinių pareigų vykdymo metu, skaičius išlieka beveik nepakitęs, 2002m. – 27, 2003 metais – 26. Iš 26, 2003 metais atliktų tyrimų, 15 atvejų nustatyta, kad traumos patirtos tarnybinių pareigų vykdymo metu, 11 – ne tarnybinių pareigų vykdymo metu. Daugiausia draudiminių išmokų išmokėta Ignalinos rinktinėje – 3157,93 Lt. Didžiausią VSAT tarnautojų patirtų traumų skaičių sudaro traumos, patirtos vykdant tarnybines pareigas.

Nagrinėjamu laikotarpiu pagal 2003-04-10 VSAT vado įsakymu Nr.4-130 “ Dėl patikrinimų pasienio kontrolės “, Vidaus tyrimų poskyrio pareigūnai 6 kartus dalyvavo VSAT padalinių tarnybos vykdymo patikrinimuose.

Pareigūnų materialinis aprūpinimas,
pensija ir kitos socialinės garantijos.

Pareigūnų aprūpinimas tarnybine uniforma. Kaip žinoma į pareigūnų materialinį aprūpinimą įeina ir aprūpinimas tarnybine uniforma. Jeigu tai nagrinėti atsigręžiant į 1924- 1940 metus, tai pažymėtina tai, kad tada taip pat pareigūnams buvo išduodama tarnybinė uniforma.

Piliečių apsaugos departamento direktorius 1924m. vasario 21d. įsakymu Nr. 1579 paskelbė laikinuosius nuostatus dėl pasienio policijos uniformos. Po 4 metų –1928m. Piliečių apsaugos departamento įsakymu Nr. 2 buvo įvesta nauja tarnybinė pasienio policijos uniforma. Ir ji netrukus susilaukė pagrįstos kritikos ir nusiskundimų. Daugiausia pasieniečių nusiskundimų buvo dėl uniforminės kepurės ir kailinių. Kepurė dėl plataus viršaus buvo labai nepatogi pučiant stipriam vėjui, persekiojant sienos pažeidėją, patruliuojant miške. Kadangi sargyboje būdavo tik vieneri kailiniai, tai pradėjęs patruliavimą pasienietis perimdavo permirkusius savo kolegos kailinius ir taip tęsdavosi toliau.

Nuo 1934m. pereita prie slepiamos spalvos pasieniečių uniformos, kuri buvo geriau pritaikyta vykdyti valstybės sienos apsaugos funkcijas, tačiau ši uniforma taip pat susilaukė nemažai pastatbų ir pasiūlymų.

Šiuo metu pareigūnai taip pat valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Tik padėtis yra geresnė negu 1924- 1940 metais. Šiuo metu visi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai yra aprūpinami tiek lauko, tiek taip vadinama paradine uniforma. Pagrindiniai nusiskundimai yra dėl batų kokybės, nes jie labai greitai susidevi, nes yra pagaminti iš nekokybiškos odos, kuri greitai sutrūkinėja. Bet vadovybė dažniausiai į tai atsižvelgia ir pagal galimybes išduoda naujus. Na ir kaip visada tai susiję su finansavimu.

Aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis. Kaip gi buvo susiklostę reikalai su gyvenamųjų patalpų skirimu anais laikais? O gi iš pradžių, remiantis 1920m. gegužės 20d. “ Milicijos įstatyme “, pasienio policininkus butu aprūpindavo vietinės savivaldybės. Nuo 1928m. buvo mokami butpinigiai. Jų dydis 1932m. priklausė nuo gyvenamos vietos ir policijos pareigūno šeimyninės padėties. Klaipėdos mieste vedusiems buvo mokama 40 proc. pagrindinės algos dydžio suma, nevedusiems- 30 proc. Šiaulių ir Panevėžio miestuose bei Klaipėdos krašte vedusiems buvo mokama 30 proc., nevedusiems- 20 proc. O kitose vietovėse vedusiems mokama 25 proc., nevedusiems- 15 proc. Mano manymu, išmokų paskirstymas pagal vedybų miestą labai keistas.

Kalbant apie dabartinę situaciją, iškart norėčiau pabrėžti tai, kad tai kas bus žemiau aprašyta, tikrai neveikia taip kaip turėtų veikti. Ir mano manymu, šis straipsnis vertas dėmesio tik kalbant apie aukščiausius Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, o žemesnius tarnybos pareigūnus tai iš praktikos neliečia, nes tam, kad tai įgyvendinti reikia nemažai lėšų, kurių dažniausiai nėra. Bet kadangi toks straipsnis yra ir yra kaip tokia socialinė garantija, tai mes visgi paliesim ir šį straipsnį.

Pareigūnas, kuris pats, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), vaikai (įvaikiai) pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies ir pastaruosius 5 metus nėra jo perleidę ( išskyrus perleidimo dėl santuokos nutraukimo), iš Vidaus reikalų ministerijos ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprūpinami pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių ir suremontuotu tarnybiniu butu ( viengungis arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietą- atskira tarnybine gyvenamąją patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą ( gyvenamąsias patalpas) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energijos, ryšių bei visas komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.

Pareigūnas gali nauditis tarnybiniu būtu tol, kol turi pareigūno statusą. Atleistas iš tarnybos Valstybės sienos apsaugos tarnyboje pareigūnas privalo tarnybinį butą atlaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos.

Aprūpinimas maistu. Pareigūnai specialiūjų tarnybinių užduočių, susijusių su apribojimu palikti užduoties vietą, vykdymo laikotarpiu, taip pat vykdantys tarnybą lauko sąlygomis aprūpinami maistu arba jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.

Apklausus Ignalinos rinktinės pareigūnus paaiškėjo, kad šis straipsnis irgi neveikia. Niekas maisto ar maistpinigių jiems neišduoda kai jie vykdo tarnybą lauko ar kitomis sąlygomis. Tai klausimas, kam tada šis straipsnis, jei praktiškai jis neveikia? Gal mūsų valdžia tikisi, kad ateityje Vidaus reikalų sistemos finansavimas pagerės? Na ką gi tada ir mes tikėsimes!

Pareigūnų socialinis draudimas ir pensijos. 1931m. pasienio policijos pareigūnai, kaip ir visi valstybės tarnautojai, po 6 proc. atlyginimo mokėję į specialų pensijų fondą, pasieniečiai turėjo teisę gauti pensiją. Ištarnavus ne mažiau kaip 25 metus, pensijos dydis siekė 60 pagrindinio atlyginimo procentų. Pensija galėjo būti padidinta iki 75 proc., pridedant po 2 proc. už kiekvienus metus, ištarnautus nuo 25 iki 30 metų ir po 1 proc. už metus, ištarnautus nuo 30 iki 35 metų. Pensijos taip pat buvo skiriamos:
• dėl tarnybos netekus ne mažiau kaip 25 proc. fizinio ar profesinio darbingumo;
• dėl tarnybos netekus 100 proc. darbingumo ir esant reikalingai kito asmens priežiūrai, gaudavo pensiją iki 50 proc. dydžio jiems skirtos pensijos priedą;
• atleidus iš tarnybos dėl senatvės ( šiuo metu galiojantys darbo įstatymai tai draudžia), ligos netekus darbingumo žuvusiojo šeimai.

Dabar pareigūnų pensija tai yra viena iš pagrindinių jų socialinių garantijų. Pareigūnai privalomai draudžiami valstybinių socialinio draudimo pensujų draudimu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka.

Pareigūnams valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pareigūnui, vykdžiusiam pavestus vidaus tarnybos uždavinius ir funkcijas bei viršijusiam tarnybinės rizikos ribas ir tuo padariusiam nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba nukentėjusiam vykdant tarnybines funkcijas ar dėl vidaus tarnybos, iš VSAT darbo užmokesčiui skirtų lėšų gali būti kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis.

Tika vat įdomu ar kam nors bus apmokamos tokios advokatų paslaugos, jei pinigai imami iš darbo užmokesčio lėšų, kai visi ne sykį yra girdėję, kad dėl pinigų stygiaus pareigūnai priverstinai išleidžiami neapmokamų atostogų, ypač tai liečia policijos pareigūnus. Mano manymu, šis straipsnis komedija, o ne straipsnis. Tiesiog šakėmis ant vandens parašytas. O gal tai dar vienas ženklas, kad pagerės finansavima? Nors aš tikrai abejoju.

Kompensacijos, pašalpos ir kitos išmokos. Už pareigūnui ir jo šeimos nariams padarytą materialinę žalą, kurią jie patyrė dėl pareigūno vidaus tarnybos ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pareigūnui, kurio materialinė padėtis sunki dėl jo paties ar jo šeimos narių ligos, šeimos narių mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pareigūno raštiškas prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, gali būti suteikiama iki 5 minimalių mėnesinių algų dydžio pašalpa.Ši pašalpa taip pat skiriama iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

Pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. O tiems, kurie pagal savo tarnybos pobūdį važinėja keleviniu ar asmebniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kiek žinau, ši socialinė garantija taip pat veikia tik dalinai.

1.1 VSAT pareigūnų laipsniai.

Manau baigiant kalbėti apie VSAT pareigūnų socialinių garantijų ypatumus reiktų tai pradėti nuo pareigūnų specialių laipsnių ir jų suteikimo tvarkos. Pareigūnų tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams, vidaus tarnybos stažui, kvalifikacijai žymėti nustatomi specialūs pareigūnų nekariniai laipsniai ( toliau laipsniai ). Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams suteikiami vidaus tarnybos laipsniai. Bet tai įvyko visai neseniai, nes prieš tai VSAT pareigūnams buvo priskiriami policijos laipsniai, ir jie buvo pervardinti taip:
1. policininko stažuotojo pareiginis laipsnis- vidaus tarnybos grandinio laipsniu;
2. policininko pareiginis laipsnis- vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio laipsniu;
3. vyresniojo policininko pareiginis laipsnis- vidaus tarnybos puskarininkio laipsniu;
4. viršilos pareiginis laipsnis- vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio laipsniu;
5. jaunesniojo inspektoriaus pareiginis laipsnis, inspektoriaus pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos leitenanto laipsniu;
6. vyresniojo inspektoriaus pareiginis laipsnis- vidaus tarnybos vyreniojo leitenanto laipsniu;
7. komisaro inspektoriaus pareiginis laipsnis- vidaus tarnybos kapitono laipsniu;
8. komisaro pareiginis laipsnis- vidaus tarnybos majoro laipsniu;
9. vyresniojo komisaro pareiginis laipsnis- vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsniu;
10. vyriausiojo komisaro laipsnis- vidaus tarnybos pulkininko laipsniu.

Dabar gi laipsniai skirstomi visų pirma pagal grandis:
• Pirminės grandies pareigūnų;
• Vidurinės grandies pareigūnų;
• Aukštesniosios grandies pareigūnų;
• Aukščiausiosios grandies pareigūnų.

Kiekvienai grandžiai priskiriami tam tikri laipsniai, jie skiriasi tuo, kad kuo aukštesnė grandis ar laipsnis joje, reiškia tuo aukštesnės pareigūnų pareigos, jų kvalifikacija ir t.t.

Pirminės grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra :
– vidaus tarnybos grandinis;
– vidaus tarnybos jaunesnysis puskarininkis;
– vidaus tarnybos puskarininkis;
– vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis.

Vidurinės grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:
– vidaus tarnybos leitenantas;
– vidaus tarnybos vyresnysis leitenantas;
– vidaus tarnybos kapitonas.

Aukštesniosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:
– vidaus tarnybos majoras;
– vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas;
– vidaus tarnybos pulkininkas.

Aukščiausiosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsnis yra vidaus tarnybos generolas. Jis buvo suteiktas buvusiam Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadui Algimantui Songailai ir dabartiniam šios tarnybos vadui Jurgiui Jurgeliui.

Pareigūnas gali netekti laipsnio tik netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Netarnaujančių buvusių pareigūnų laipsniai yra atsargos laipsniai. Duomenys apie tai, kokius laipsnius turi šie pareigūnai, įtraukiami į Vidaus reikalų pareigūnų registrą.

Svarbu yra paminėti pareigūnų laipsnių suteikimo tvarką, kas gali suteikti tam tikrus laipsnius ir panašiai. Vidaus tarnybos majoro ir vidaus tarnybos pulkininko leitenanto suteikia vidaus reikalų ministras vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo teikimu. O grandinio laipsnis įgijus bazinį profesinį parengimą arba po įvadinio mokymo kursų baigimo, paskyrus į atitinkamas pareigas. Aukštesnis pirminės grandies pareigūnų laipsnis, atsižvelgiant į kvalifikaciją ir nuopelnus, suteikiamas pareigūnui, einančiam atitinkamas pareigas ir ištarnavusiam: vidaus tarnybos grandiniu ne mažiau kaip 3 metus; vidaus tarnybos jaunesniuoju puskarininkiu ne mažiau kaip 3 metus; vidaus tarnybos puskarininkiu ne mažiau kaip 3 metus.

Aukštesnį pirminės grandies pareigūnų laipsnį suteikia VSAT vadas , atitinkamo padalinio vado teikimu. Vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik kai jie pakelia kvalifikaciją, įgyja aukštajį išsilavinimą ir yra pakiriami į atitinkamas pareigas. Leitenanto laipsnis suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgyjusiems aukštajį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus. Aukštesnis vidurinės grandies pareigūnu laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja: leitenantu ne mažiau kaip 2 metus; vyresniuoju leitenantu ne mažiau kaip 2 metus. Aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovas. Vidaus tarnybos majoro laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir kai ji ištarnauja: majoru ne mažiau kaip 4 metus; pulkininku leitenantu ne mažiau kaip 4 metus.

Mano manymu, buvo labai teisinga nustatyti terminus, kurių privaloma laikytis norint paaukštinti pareigūno laipsnį. Nes kol dar nebuvo taip nustatyta, aiškiai matėsi tarnybinių laipsnių skirimo srityje daromi pyktnaudžiavimai. Neretai būdavo ir taip, kad pareigūnas, kuriam tik neseniai suėjo 25 metai jau turėdavo aukštesniosios grandies pareigūnų laipsnį, kurį dažniausiai užsitarnaudavo tik gerų pažinčių tarnyboje dėka.

Vidaus tarnybos pulkininko laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu. Generolo laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu. Generolo laipsnis turinčiam pulkininko laipsnį pareigūnui gali būti suteikiamas paskyrus jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu.

Už ypač didelius nuopelnus tarnyboje aukštesnis laipsnis anksčiau už nustatytą terminą arba viena pakopa aukštesnis ( negu priklausytų pagal einamas pareigas ) laipsnis suteikiamas tik vieną kartą per pareigūno tarnybą.

Manau, kad tai irgi aktualus klausimas praėjusiems laikams, nes laipsniai buvo dalijami peržengiant ne vieną pakopą, o net kelias ir net neaišku už kokius nuopelnus. Dabartiniai pakeitimai draudžia tai daryti daugiau nei kartą per pareigūno tarnybą.

Pareigūnui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas.

Laipsniai gali būti ne tik suteikiami, bet ir taip sakant pažeminami. Pavyzdžiui, skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą- laipsnis pažeminamas viena pakopa. Laipsnį dažniausiai pažemina tas vadovas, kuris jį ir suteikė.

Pareigūnų laipsnių priklausomybę nuo pareigūno einamų atitinkamų pareigų ir pareigūnų laipsnių suteikimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

1.2 Pareigūnų profesinis rengimas ir kvalifikacijos kėlimas.

Pradedant kalbėti apie pareigūnų išsilavinimą, nuo kurio labai dažnai priklauso užimamos pareigos, darbo užmokestis ir net kai kurios socialinės garantijos, siūlau palyginti pareigūnų išsilavinimo lygį nuo 1995- 2000m. ir nuo 2000- 2003m. Kaip žinoma, pirmais Lietuvos Respublikos nepriklausomybes metais, kai tik pradejo kurtis toks padalinys kaip Pasienio policija, į darba ten buvo priimami asmenys su labai įvairiais išsilavinimais. Dauguma iš ju neturėjo aukštojo išsilavinimo. Ir tai lėmė susimastyti vadovybę apie tai, kad pareigūnai pradėtų siekti aukštojo išsilavinimo.

Iš 1 lentelės matyti, kad 1995- 2000m. žymiai pakilo pasienio policijos pareigūnų išsilavinimo lygis. Turinčių aukštąjį išsilavinimą pasienio policijos pareigūnų skaičius išaugo nuo 365 iki 721, t.y. beveik du kartus, ir 2000m. sausio 1d. sudarė 20 proc. Visų pareigūnų skaičius. Tuo pat metu nežymiai sumažėjo turinčių vidurinį išsilavinimą pareigūnų skaičius. Daugiausia jų buvo 1997m. – net 1685. Tai sudarė 51.5 proc. Visų pareigūnų. Turinčių aukštesnįjį išsilavinimą pareigūnų skaičius nesikeitė ir svyravo nuo 1297 iki 1078 žmonių arba nuo 40 proc. iki 31.8 proc.

Iš 2 lentelės matyti, kad pasienio policijos tuometinių komisarų, turinčių aukštąjį išsilavinimą 1995- 2000m. padaugėjo nuo 59 iki 171, t.y. beveik tris kartus, o jų lyginamoji dalis procentais- nuo 64.8 iki 78.4. Tuo pat metu turinčių tik vidurinį išsilavinimą skaičius padidėjo nuo 9( 1995m.) iki 12( 2000m.), bet jų lyginamoji dalis sumažėjo daugiau kaip dvigubai- nuo 12.4 proc. ( 1997m.) iki 5.5 proc. ( 2000m.). Nors pasienio policijos komisarams yra keliami pakankamai aukšti reikalavimai, bet per visą nagrinėjamą laikotarpį vis dar buvo komisarų tik su viduriniu išsilavinimu. Antra vertus, per visą šį laikotarpį pasienio policijoje buvo nemažas skaičius neužimtų komisarų etatų, o tuo pat metu po keletą šimtų žmonių su aukštuoju išsilavinimu ėjo pasienio policijos inspektorių pareigas ir nebuvo pakeliami į aukštesnes pareigas.

Iš 3 lentelės matyti, kad pasienio policijos inspektorių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičius 1995- 2000m. pastoviai didėjo: nuo 134 iki 392 žmonių, t.y. išaugo 2.9 karto, o jų lyginamoji dalis- nuo 33.5 proc. iki 40.7 proc. Vidurinį išsilavinimą turinčių inspektorių daugiausia buvo 1999 metais- 154, o 2000 metais sumažėjo iki 94 žmonių. Jų lyginamoji dalis 1995- 2000 m. svyravo nuo 25.2 proc. (1995m.) iki 9.7 proc.( 2000m.). Aukštesnijį išsilavinimą turinčių pasienio policijos inspektorių 1995- 2000m. padaugėjo daugiau kaip dvigubai – nuo 165 žmonių (1995m.) iki 478 (2000m.), o jų lyginamoji dalis svyravo nuo 41.3 proc. iki 50.1 proc.

Iš 4 lentelės matyti, kad pasienio policininkų, turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičius 1995- 2000m. svyravo nuo 257 iki 172 žmonių, o lyginamoji jų dalis sudarė 9.8- 6.5 proc. Pasienio policininkų, turinčių vidurinį išsilavinimą per tą laiką padaugėjo nuo 1299 iki 1672, o jų lyginamoji dalis- nuo 52.6 pro. Iki 67.3 proc. tuo tarpu aukštesnįjį išsilavinimą turinčių policininkų skaičius 1995- 2000m. sumažėjo nuo 40.5 proc. iki 26.2 proc.

Lyginant 2, 3, 4 lentelėse pateiktus statistinius duomenis krenta į akis tai, kad nemažas skaičius pasienio policijos darbuotojų, turinčių aukštesnįjį ir net aukštąjį išsilavinimą, ėjo eilinio policininko pareigas, o tuo pat metu palyginti nemažas skaičius pasienio policijos inspektorių ir net komisarų turėjo tik vidurinį išsilavinimą. Tai liudija apie tai, kad struktūrinių padalinių ir personalo tarnybų vadovai napakankamai vertino pasienio policijos pareigūnų išsilavinimą ir neskyrė reikiamo dėmesio, kad aukštesnį išsilavinimą įgiję pareigūnai būtų perkelti į aukštesnes pareigas. Tačiau, antra vertus, išsamiau paanalizavus, paaiškėja, kad nemaža dalis šių pareigūnų- tai agronomai, zootechnikai, mechanizatoriai ir kiti žemės ūkio specialistai, kurie sugriovus kolūkinę santvarką, liko be darbo ir atėjo dirbti į pasienio policiją, neturėdami jokio pasirengimo dirbti šioje srityje.

Iš 5 lentelės matyti, kad Lietuvos pasienio policijoje 1997- 2000m. dirbo palyginti nedidelis pareigūnų, turinčių specialųjį teisinį, ypač aukštąjį išsilavinimą, skaičius. Vyravo pareigūnai, neturintys specialaus profesinio pasirengimo dirbti šitoje teisėsaugos srityje. Pasienio policijos reorganizacijos metais ( 1997m.) jų lyginamoji dalis padidėjo nuo 74.5 proc. (1995m.) iki 95.5 proc. tai liudija apie tai, kad reorganizacijos metu iš darbo buvo atleista labai didelė pareigūnų dalis, turinčių specialųjį profesinį išsilavinimą. Nors pirmaisiais metais po reorganizacijos pareigūnų, neturinčių specialaus teisinio pasirengimo, dalis šiek tiek sumažėjo- 1998m. iki 84.9 proc., 1999m.- iki 85.4 proc., bet 2000m. jų vėl padaugėjo iki 90 proc. Pareigūnų, turinčių specialųjį teisinį išsilavinimą, skaičius pasienio policijoje 1997- 2000m. padidėjo nuo 146 iki 393, t.y. daugiau kaip du kartus. Ypač padaugėjo turinčių aukštesnįjį specialų teisinį išsilavinimą. 1997m. jų buvo 133, o 2000m.- 304, t.y. padaugėjo daugiau kaip du kartus. Aukštąjį specialųjį teisinį išsilavinimą turinčių pareigūnų skaičius taip pat smarkiai padidėjo, nors jų lyginamoji dalis bendrame pareigūnų skaičiuje buvo labai nežymi. Komisarų, turinčių aukštąjį specialųjį išsilavinimą, 1997- 2000m. padaugėjo nuo 2 iki 31, inspektorių- nuo 9 iki 54 pareigūnų. Taip pat beveik tris kartus padidėjo inspektorių, turinčių aukštesnįjį specialųjį teisinį išsilavinimą, skaičius: nuo 25 iki 71. Lietuvos policijos ( teisės) akademijos magistrantūr! baigusių skaičius pasienio policijoje 1997- 2000m. padidėjo nuo 2 iki 13 pareigūnų, civilines aukštąsias teisės mokyklas- nuo 9 iki 27 pareigūnų.

Šiuo metu situacija keitčiasi gerąja linkme, per visą savo darbo laiką Valstybės sienos apsaugos tarnyboje , pareigūnas ne tik gali, bet iš dalies ir privalo tobulintis savo darbo srityje. Pareigūnų profesisinis rengimas vidaus reikalų Profesinio mokymo įstaigose ir vidaus reikalų Ministerijos siuntimu kitose mokymo istaigose. Asmenys, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir profesijas, įgytas ne vidaus reikalų profesinio mokymo istaigose, ir siekiantys dirbti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, turi baigti ivadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose. Pareigūnai privalo nuolat kelti turimą kvalifikaciją- mokytis arba studijuoti. Manau, tai susiję su tuo, kad Lietuvoje yra dažni naujų įstatymų leidimai ir senų pakeitimai, nuo to atsiranda nauji reikalavimai pareigūno darbui, jo kokybei ir t.t., todėl labai svarbu yra pareigūnui nuolat tobulintis savo darbo srityje ir žinoti visas naujoves.

Pareigūnai, siekiantys eiti aukštesnes pareigas, privalo baigti atitinkamus mokymo ar kvalifikacijos kėlimo kursus. Duomenys apie tokius kursus baigusius asmenis įtraukiami į Vidaus reikalų pareigūnų registrą. Pareigūnų profesinis rengimas vidaus reikalų profesinio mokymo istaigose finansuojamas is Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų įstaigų asignavimu, skirtų pareigūnų mokymui.

Na o dabar galime apžvelgti kokia gi situacija dėl mokymo, kiek dėmesio tam skiriama ir t.t. yra šiomis dienomis. Apžvelgsim situaciją, kuri yra visoje Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Nežiūrint į tai, kad personalo nekomplektas per metus sumažėjo nuo 507 iki 451, ši problema ir toliau išlieka aktuali. Š.m. sausio 1 d. buvo nesukomplektuotos 83 karininkų bei 339 puskarininkių ir grandinių pareigybės. Bendras nekomplektas sudarė 8.9 proc.

Pagrindinės nekomplekto priežastys yra nuolat didėjęs pareigybių skaičius ir asmenų, atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus, trūkumas. O tai reiški, kad dabartinė vadovybė skiria didelį dėmesį pareigūnų išsilavinimui. Esamomis sąlygomis Visagino PM nepajėgi parengti reikiamą skaičių pareigūnų, kuris galėtų kompensuoti natūralią personalo kaitą ir užpildyti naujai steigiamas pareigybes. Na o Lietuvos teisės universitetas dar nespėjo išleisti savo pirmą laidą pasienio specialistų. Policininkų kvalifikaciją įgiję asmenys, kurie taip pat priimami į tarnybą, nenoriai renkasi pasieniečio darbą, nors nuolat vykdoma aktyvi agitacija, skelbiami duomenys apie laisvas pareigybes.

VSAT vadas savo kasmetinėje ataskaitoje apie pareigūnų išsilavinimą pasakė, kad: “.kaip ir iki šiol tvirtai laikysimės nustatytų kvalifikacinių reikalavimų ir į tarnybą priimsime tik turinčius reikiamą išsilavinimą asmenis. Pareigūnų išsimokslinimas kasmet auga. 2003 m. padaugėjo 215 pareigūnų su aukštuoju išsilavinimu, iš jų 136 karininkų. Per 2003 metus per pusę sumažėjo karininkų su viduriniu išsilavinimu. Š.m. planuose nėra numatyta didinti bendro pareigybių skaičiaus, todėl, manau, bendromis pastangomis yra visos prielaidos sumažinti nekomplektą iki darbinio. Atsižvelgiant į kintančią situaciją planuojama palaipsniui tam pasiruošus tik perskirstyti pareigybes nuo būsimų vidinių ES sienų prie išorinių ES sienų. 2003 m. patvirtinti pareigybių normatyvai”.

Kvalifikacijos kėlimo renginiai 2003m. buvo organizuojami visų kategorijų (pasieniečių, valdininkų bei kitų tarnautojų) ir specializacijų (pagrindinių ir pagalbinių veiklos sektorių) pareigūnams ir kitiems tarnautojams − organizuoti 183 kvalifikacijos tobulinimo renginiai, kuriuose dalyvavo 1702 tarnautojai. Organizuoti intensyvūs anglų ir vokiečių kalbos įgūdžių tobulinimo ir kiti kursai. Tačiau dar nepakankamai skiriama dėmesio profesiniam rengimui darbo vietose. Nenuosekliai įgyvendinami norminiai metodiniai reikalavimai. Tai rodo profesinio pasirengimo patikrinimo rezultatai. Iš keturių tikrintų užkardų tik viena (Zarasų) įvertinta ,,gerai“, o likusios – nepatenkinamai..

2.Paskatinimai ir apdovanojimai bei tarnybiniai nusižengimai ir drausminė atsakomybė.

2.1 Paskatinimai ir apdovanojimai.

VSAT pareigūnams už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, gali būti skiriami įvairūs paskatinimai ir apdovanojimai:
• Padėka;
• Vienkartinė ( iki 5 minimalių gyvenimo lygio dydžio) piniginė išmoka;
• Vardinė dovana;
• Žiybiniu ženklu;
• Vardiniu ginklu;
• Suteikiant aukštesnį laipsnį.

Pareigūnai už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei gali būti pristatomi valstybės apdovanojimui gauti. Pažymėtina tai, kad pareigūnai turintys galiojančią nuobaudą, neskatinami ir neapdovanojami. Nors mano manymu, tai netaisinga. Juk kai pareigūnas prasižengia jis yra baudžiamas ir niekas nežiūri į tai ką jis buvo anksčiau gero padaręs! Tai kodėl gi nepaskatinti pareigūną už gerą darbą, jei jis ir turi galiojančią nuobaudą.

Pareigūnams taikomi apribojimai. Jei prakalbome apie paskatinimus ir pareigūnų ypatingas socialines garantijas, tai pakalbėkimi ir apie tai kas yra draudžiama pareigūnams:
1. būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas vidaus reikalų įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą. Šiam pareigūnui, pasiųstam į tarnybinę komandiruotę, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos.
2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas. Tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės (partnerystės) ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ir t.t., turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 proc. įstatinio kapitalo arba akcijų.
3. dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu valstybės tarnautojams įstatymų nustatytą darbo užmokestį, išskyrus už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijoje ir už darbą pagal sutartis su rinkimų arba referendumo komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiujų švietimą, už teisės aktų projektų rengimą, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra intelektinės nuosavybės teisių objektai.
4. eiti daugiau kaip vienas pareigas valstybės tarnyboje.
5. būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje.
6. streikuoti.
7. darbo laiku vykdyti profesinių sąjungų veiklą.

2.2 Tarnybiniai nusižengimai ir drausminė atsakomybė.

VSAT pareigūnui už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. O už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (toliau – Tvarka) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų (toliau – tarnybiniai nusižengimai) atlikimo bei Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) (toliau – Statutas) nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką.

Tvarka taip pat taikoma ir Jungtinių Tautų ar kitų tarptautinių organizacijų misijose (toliau – misijos) dalyvaujantiems pareigūnams dėl jų padarytų misijos personalo disciplinos pažeidimų, jeigu dalyvavimo konkrečioje misijoje tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad dalyvaujančio misijoje pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimo sprendimas perduodamas valstybės, kuriai atstovauja pareigūnas, atitinkamoms institucijoms ar įstaigoms, bei dėl misijos buvimo vietoje šių pareigūnų tarnybinių nusižengimų, padarytų, nesilaikant jiems privalomų Lietuvos teisės aktų.

Pagrindinis tvarkos tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.

Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Kalbant apie tarnybinius nusižengimus ir jų drausminių nuobaudų skirimo tvarką prisiminkime pagrindines sąvokas:
• vidaus tarnybos sistemos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja Statutas ir (ar) kuris turi viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims.
• tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
• pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.
• akivaizdus tarnybinis nusižengimas – pareigūno veika, turinti visus tarnybinio nusižengimo sudėties požymius, kai pareigūnas padaryto tarnybinio nusižengimo neginčija.

Tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis šių taisyklių:
1. už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą;
2. atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes;
3. už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo;
4. atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį.

Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą prasižengusiam pareigūnui, privalu atlikti tarnybinį patikrinimą. Jis taip pat atliekamas laikantis tam tikros tvarkos:

1. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija.
2. Tarnybinis patikrinimas atliekamas supaprastinta tvarka, jei iš gautos informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą matyti akivaizdus tarnybinis nusižengimas. Tokiu atveju tikrintojas įteikia akivaizdų tarnybinį nusižengimą padariusiam pareigūnui pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Tvarkos 17 punkte nustatyta tvarka, siūlo pareigūnui pateikti paaiškinimą bei surašo tarnybinio patikrinimo išvadą ir ją pateikia vadovui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pavedimo gavimo. Jeigu tikrinamas pareigūnas savo paaiškinime ginčija tarnybinio nusižengimo padarymo faktą ar kitas reikšmingas tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tarnybinis patikrinimas atliekamas laikantis bendros tvarkos.
3. Tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
• nustačius, kad dėl gautos informacijos apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą jau buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas atitinkamas sprendimas, o gautoje informacijoje nenurodoma jokių naujų pareigūno atsakomybei reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo tirtos, ir nėra įtikinamų argumentų, jog ankstesnis sprendimas yra neteisingas;
• nustačius, kad ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendžiu įvertinta pareigūno veika, dėl kurios yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą, ir joje teisės aktų pažeidimų nekonstatuota;
• . nustačius, jog skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti procesiniai sprendimai, atliekant ikiteisminį tyrimą;
• nustačius, kad pareigūnas nedirba vidaus tarnybos sistemoje arba yra miręs.
4. Tarnybinis patikrinimas taip pat gali būti neatliekamas, o pradėtas – gali būti nutrauktas, jei nustatoma, jog skundžiami pareigūnų veiksmai atlikti daugiau nei prieš 1 metus (išskyrus, jei veikoje įžvelgiama nusikaltimo požymių). Tokiu atveju sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo (nutraukimo) priima Tvarkos 1 punkte nurodyti pareigūnai.
5. Gavus Tvarkos 1 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų.
6. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Tais atvejais, kai savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, įgalinantys atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, paaiškėja kompetentingų institucijų tyrimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje atnaujinama ir tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų.
7. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius kitus pareigūnų pažeidimus, nenurodytus gautoje informacijoje apie galimą tarnybinį nusižengimą, tyrimas dėl jų tęsiamas laikantis šios Tvarkos reikalavimų.
8. Tikrinamas pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, įsakymu, esant svarbioms priežastims (veikoje įžvelgiama nusikaltimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymių, tikrinamas pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą ar kt.), tarnybinio patikrinimo atlikimo metu gali būti nušalinamas nuo pareigų (išskyrus atvejus, kai pareigūnas yra nušalintas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka). Tokį įsakymą vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, esant minėtoms svarbioms priežastims, gali priimti savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tikrintojo teikimą. Draudžiama tikrinamą pareigūną nušalinti nuo pareigų neinformavus jo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą Tvarkos 12 punkte nustatyta tvarka. Su įsakymu dėl nušalinimo nuo pareigų tikrinamas pareigūnas nedelsiant supažindinamas pasirašytinai. Pareigūnui atsisakius pasirašyti, tai pažymima įsakymo prieraše, kurį pasirašo už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Nušalintas nuo pareigų pareigūnas nuo nušalinimo nuo pareigų momento privalo grąžinti pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis, asmeninį antspaudą, visus jam patikėtus tarnybinius dokumentus, seifų, saugyklų ir tarnybinių patalpų raktus, inventorių, kitas darbo priemones vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui.
9. Jeigu yra pagrindas manyti, kad pareigūnas tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, tiesioginis jo vadovas nedelsdamas pareigūną nušalina nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui. Nušalinimo nuo pareigų faktas įforminamas aktu, kurį surašo pareigūną nušalinęs nuo pareigų vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Nušalinęs nuo pareigų vadovas nedelsdamas privalo pareigūną, įtariamą neblaivumu ar apsvaigimu, teisės aktų nustatyta tvarka pasiųsti arba pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti, ar toks pareigūnas yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. Apsvaigimas nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Už nušalinimo nuo pareigų laiką darbo užmokestis nemokamas.
10. Tikrintojui draudžiama atlikti tarnybinį patikrinimą, jei tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Tikrintojas apie galimą interesų konfliktą privalo nedelsdamas raštu informuoti savo tiesioginį vadovą arba pavedusį atlikti tarnybinį patikrinimą pareigūną ir nusišalinti nuo tolesnio tarnybinio patikrinimo. Toks pareigūnas (vadovas) gali nepriimti nusišalinimo ir įpareigoti tikrintoją toliau tęsti tarnybinį patikrinimą.
11. Tikrintojas turi teisę:
• išvykti į įvykio vietą;
• apklausti su tikrinama veika susijusius pareigūnus ir kitus asmenis;
• nustatyta tvarka susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų kopijas;
• konsultuotis su reikiamais specialistais;
• gauti kitą reikiamą informaciją;
• teikti motyvuotą teikimą dėl tikrinamo pareigūno nušalinimo nuo pareigų.
• Tikrinamas pareigūnas turi teisę:
• teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus;
• baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Su tarnybinio patikrinimo medžiagos įslaptinta informacija supažindinami tik tikrinami pareigūnai, turintys nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija;
• tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą;
• pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus.
12. Tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos 2 ir 8 punktuose numatytus atvejus, surašo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu tikrinamas pareigūnas nepasirašo, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo įstaigos, kurioje dirba tikrinamas pareigūnas, vadovas (tikrintojas) ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui.
13. Pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti įstaigos, kurioje dirba, vadovui (tikrintojui) rašytinį paaiškinimą, kuris nedelsiant persiunčiamas tikrintojui.
14. Tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.
15. Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos 3.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
16. Vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų:
• patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Jeigu išvadą tvirtinantis pareigūnas nėra įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudą, išvada ne vėliau kaip kitą darbo dieną po išvados patvirtinimo turi būti išsiųsta pareigūnui, kuris turi tokią teisę;
• grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos 14 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.
17. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu tikrinamas pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, tvirtinant išvadą kartu išsprendžiami jo nušalinimo nuo pareigų atšaukimo ir grąžinimo į pareigas bei apmokėjimo už nušalinimo laikotarpį klausimai. Nušalinimo nuo pareigų atšaukimas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, įsakymu, su kuriuo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai.
18. Žemesnių pagal pavaldumą tikrintojų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą vertina aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos tikrintojai, pavedus aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus.
19. Vidaus tarnybos sistemoje atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą Vidaus reikalų ministerijos vadovybės pavedimu vertina ministerijos Generalinio inspektoriaus skyriaus vedėjas. Vidaus reikalų ministras (ministerijos vadovybė) gali pavesti Generalinio inspektoriaus skyriaus vedėjui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl bet kurio pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo.

Tarnybinių nuobaudų skirimas:
• Vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
• Skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos organus, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamą organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamas organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamas organas nepateikia atsakymo, darbdavys turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308, Nr. 36-1067, Nr. 60-1955; 2000, Nr. 85-2566, 2001, Nr. 62-2219, 2003, Nr. 38-1675) nustatyta tvarka.

Už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) laipsnio pažeminimas viena pakopa;
5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas;
6) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Tarnybinė nuobauda — atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už:
• už aukščiau išvardytų pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimą;
• viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisetų pajamų аг privilegijų sau ar kitiems;
• nebuvimą tarnybos vietoje vieną аг daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;
• buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių аг kitų svaigiųjų medžiagų;
• tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai jam nors vieną kartq per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda — griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda.

Su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai per 5 darbo dienas, neįskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo. Pareigūnui atsisakius pasirašyti, tai pažymima įsakymo prieraše, kurį pasirašo personalo vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.

Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos, neskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo, bei laiko, per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus. Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena.

Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai.

Numatytais atvejais sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs. Tokiu atveju tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo, jei po ikiteisminį tyrimą atlikti ar administracinę bylą tirti kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos nepraėjo daugiau kaip vieneri metai. Jei šis terminas praėjo, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama.

Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą tikrintojo teikimu sustabdo bei atnaujina vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba pareigūnas, turintis teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus.

Atsiradus numatytiems atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindams, pradėta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turi būti nutraukiama, jeigu jos neįmanoma užbaigti minėtų pagrindų atsiradimo dieną. Jei išvada, kurioje konstatuoti tarnybinio nusižengimo požymiai, patvirtinama minėtų pagrindų atsiradimo dieną, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra turi būti baigiama, neatsižvelgiant į minėtų pagrindų atsiradimą.

Duomenys apie pareigūnui paskirtas tarnybines nuobaudas įrašomi į pareigūno tarnybos bylą, kaupiami ir pateikiami Vidaus reikalų pareigūnų registrui.

Tarnybinių nuobaudų panaikinimo tvarka. Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas, kuriam paskirta tarnybinė nuobauda, jo advokatas ar kitas įgaliotas atstovas turi teisę apskųsti vidaus reikalų centrinių statutinių įstaigų vadovams, turintiems teisę panaikinti pavaldžių pareigūnų priimtus sprendimus, arba vidaus reikalų ministrui, arba administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Skundas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pavaldumo tvarka gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo įsakymo dėl nuobaudos paskyrimo priėmimo dienos. Praleidus skundo padavimo terminą, skundas paliekamas nenagrinėtas. Skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Vidaus reikalų centrinių statutinių įstaigų vadovai, gavę skundą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paveda vidaus reikalų centrinės statutinės įstaigos padaliniui, tiriančiam tarnybinius nusižengimus, arba kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą ir įvertinti pavaldžių įstaigų atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų, kurių pagrindu priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teisėtumą ir pagrįstumą.

Vidaus reikalų centrinės statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į išvadoje pateiktą vertinimą, turi teisę priimti vieną iš šių sprendimų:
• panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei nustatyta, kad:
– atlikto tarnybinio patikrinimo išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių;
– naujai nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu yra padaroma išvada, jog pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo;
– netinkamai išsiaiškintos ar pritaikytos materialinės teisės normos;
– nesilaikyta nustatytos tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos, jei dėl to neteisingai paskirta tarnybinė nuobauda;
• paskirtą tarnybinę nuobaudą pakeisti švelnesne arba griežtesne, jei nustatyta, jog nesilaikyta Tvarkos 5 punkte nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo nuostatų.

Pareigūnui paskirta tarnybinė nuobauda (išskyrus pažeminimą laipsniu) gali būti panaikinta ją paskyrusio vadovo motyvuotu įsakymu, esant nubausto pareigūno tiesioginio ar aukštesnio vadovo teikimui, anksčiau, nei sueis nustatytas terminas, bet praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo jos paskyrimo, jei pareigūnas gerai ir sąžiningai dirba.

Pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda po tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjus vieneriems metams arba ją panaikinus!

Tam, kad pasižiūrėti kokia gi padėtis dėl pareigūnų nusižengimų, tarnybinių patikrinimų atlikimo, drausminių nuobaudų skirimo, bei tam, kad sužinoti už ką gi nuobaudos Valstybės sienos apsaugos tarnyboje skiriamos daugiausiai, siųlau susipažinti su 2003metų Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vidaus audito ir kontrolės skyriaus ataskaita dėl 1- ojo pusmečio.

Tarnybiniai patikrinimai. Per 2003 metų 1-ą pusmetį VSAT Štabe ir strukturiniuose padaliniuose atlikti 452 tarnybiniai patikrinimai, iš jų VSAT Vidaus audito и kontrolės skyriaus Vidaus tyrimų poskyryje – 78, Varėnos rinktineje – 84, Vilniaus rinktinėje – 79, Ignalinos rinktinėje – 51, Pagėgių rinktinėje – 47, Šiaulių rinktinėje – 40, Visagino РМ – 29, Lazdijų rinktinėje – 18, Раkrančių AR – 14, Ignalinos АЕ – 10, URС – 2.

2002 metais per tą patį laikotarpį atlikta- 460 tarnybinių patikrinimų. VSAT Vidaus audito ir kontrolės skyrius per 2003m. 1-ą pusmetį kontroliavo 70 tarnybinių patikrinimų, atliekamų padaliniuose, eigą, pernai kontroliuotas 51 tarnybinis patikrinimas. (priedas – 1 ).

Tarnybos drausmės pažeidimai. Nagrinėjamuoju laikotarpiu užregistruota 400 VSAT tarnautojų įvykdyti tarnybos drausmės pažeidimai. 2002 metais per tą patį laikotarpį buvo užregistruoti 295 draumėss рažeidimai, t.у. šiais metais 35.5 % pažeidimų užregistruota daugiau. Didžiąją nusižengusiųjų dalį sudaro statutiniai valstybės tarnautojai – 379 arba 95% visų pažeidėjų. Taikyta 266 drausminės nuobaudos, iš jų 19- atleidimas iš tarnybos, 5 pareigūnams pažemintos pareigos, 45 – griežtų papeikimų, 112 – papeikimų, 85 – pastabos, 128 VSAT tarnautojai ispėti, 6 tarnautojams taikytos kitos drausminio poveikio priemonės.

2002 metais tuo pačiu laikotarpiu užregistruota 295 VSAT tarnautojų tarnybos drausmės ir teisėtumo pažeidimų. Skirta 279 tarnybinės nuobaudos. 2003m. 1-ą pusmetį drausmės рažeidimų skaičius žymiai išaugo Varėnos rinktinėje — 2.5 karto (2002m. – 39 pažeidimai, 2003 m. 1-ą pusmetį – 101), Vilniaus rinktineje – 36 % ( 2002m. – 74, 2003m. 1-ą pusm. – 101), tačiau sumažėjo Lazdijų rinktinėje 50 %, Siaulių rinktinėje 33 % (2002m. – 54, 2003m. 1-ą pusm. – 36), Ignalinos rinktinėje 22 % (2002m. – 45, 2003m. 1-ą pusm. – 35).
(priedas —2).

Neblaivių tarnautojų drausmės ir teisėtumo pažeidimai. Pažymėtina, kad 9 % visų VSAT tarnautojų įvykdytų tarnybinių nusižengimų, viso 34 atvejai įvykdyti, esant neblaiviems. Būtina pažymėti, kad statistiniai duomenys rodo, jog palyginus su 2002 metų tuo раčiu laikotarpiu neblaivių VSAT tarnautojų įvykdytų nusižengimų skaičius šiais metais sumažėjo 11 % (2002m. – 38, 2003m. 1-ą pusm. – 34 nusižengimai), neblaivių tarnautojų įvykdytų nusižengimų skaičius per 2003m. 1 ketvirtį sumažėjo Šiaulių (2002m. – 11, 2003 metais – 3), Vilniaus (2002m. – 5, 2003 metais – 2, Ignalinos (2002m. – 10, 2003 metais – 7) rinktinėse, tačiau padidėjo Lazdijų rinktinėje (2002m. – 3, 2003 metais – 7), Ignalinos АЕ AR (2002m. – 1, 2003 metais – 4). Neblaivių įvykdyti už КЕТ pažeidimus ne tarnyboje per 2003m. 1 pusmetį, palyginti su 2002 metų tuo расiu laikotarpiu sumažėjo – 42 %, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2003 metais 53 % užfiksuota daugiau neblaivių VSAT tarnautojų tarnybos metu, negu 2002m. per tą patį laikotarpį, ураč padaugėjo neblaivių VSAT tarnautojų tarnybos metu per 2003m. I pusmetį palyginus su 2002 metų tuo раčiu laikotarpiu Lazdijų rinktinėje (2002m. – 0, 2003 metais- 7), Ignalinos АЕ APR (2002m. – 0, 2003 metais – 4 visi dirbantys pagal darbo sutartį), Vilniaus rinktinėje (2002m. – 0, 2003 metais – 2), sumažėjo Ignalinos rinktinėje (2002m. – 5, 2003m. metais – 1), Šiaulių rinktinėje (2002m. – 3, 2003 metais – 0). Pažymėtina, kad tik Užsieniečių registracijos centre nei 2002m. , nei 2003 per 1 pusmetį nebuvo užfiksuota neblaivių tarnautojų įvykdytų drausmės ir teisėtumo pažeidimų. (priedas 3).

Būtina pažymėti, kad buvęs VSAT vadas А.Songaila ir naujas- Juris Jurgelis ne kartą teisės aktais nurodė bei atkreipė pareigūnų dėmesį į tai, kad nemažėjant tarnybos drausmės bei Кеlių eismo taisyklių pažeidimams esant neblaiviems, būtina griežtinti pareigūnų tarnybos kontrolę ir taikyti griežčiausias tarnybines nuobaudas. Vienas iš skaudžiausių autoįvykių per 2003 metų pirmą pusmetį buvo neblaivaus, vykusio iš tarnybos, Varėnos rinktinės l.e. Purvėnų užkardos vado pavaduotojo pareigas Vytauto Chadzinsko žūtis.

Tam, kad patvirtinti tai, kad už šį drausmės pažeidimą taikomos griežčiausios bausmės pateiksiu dar vieną atvejį. Kai visai neseniai griežtai buvo nubausti du Valstybės sienos apsaugos Lazdijų rinktinės pareigūnai, kurie neblaivūs vyko lengvuoju automobiliu ir lazdijų mieste buvo sulaikyti kelių policijos pareigūnų. VSAT vidaus audito ir kontrolės skyriaus atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį tarnybos metu vairavęs ir įvykio metu uniformą vilkėjęs pareigūnas (jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) parodė nepagarbą policijos pareigūnams, netinkamai elgėsi sulaikymo metu, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Už tai jam skirta griežčiausia drausminė nuobauda- už pareigūno vardo pažeminimą jis buvo atleistas iš tarnybos sienos apsaugos sistemoje. Kartu su juo vykęs taip pat neblaivus tos pačios rinktinės Akmenių užkardos pareigūnas, tai pat trukdė policijos pareigūnams tirti teisės pažeidimą, nepakluso jų teisėtiems reikalavimams, triukšmavo. Už tai jam paskirtas griežtas papeikimas.

Teisėtumo pažeidimai. Per 2003m. I -ą pusmetį užfiksuoti 32 teisėtumo pažeidimai. Kaip ir 2002 metais didžiąją teisėtumo normų pažeidimo dalį sudaro autoįvykiai – 25, už kuriuos paskirtos 25 administracinės nuobaudos, iš jų 6 autoavarijos, kurių metu apgadintos tarnybinės transporto priemonės, 2002m. – 14. Palyginus su 2002 metų tuo pačiu laikotarpiu teisėtumo pažeidimų skaičius žymiai sumažėjo Šiaulių rinktinėje 70 % (2002m. – 10, 2003 metais – 3 pažeidimai), pažeidimų skaičius šį pusmetį išaugo Pagėgių rinktinėje (2002m. – 3, 2003 metais – 7 pažeidimai), Ignalinos rinktinėje (2002m. – 6, 2003 metais – 9 pažeidimai), pažymėtina, kad Pagėgių bei Ignalinos rinktinėse per 2003 metų I pusmetį padaugėjo ir administracinių nuobaudų Ignalinos rinktinėje (2002m. – 6, 2003 metais – 9 nuobaudos), Pagėgių rinktinėje (2002m. – 3, 2003 metais – 7 nuobaudos). (priedas – Forma I 2).

Šiais metais VSAT tarnautojų atžvilgiu iškeltos 27 baudžiamosios bylos, t.y. tarnautojams skirtos kardomosios priemonės ir pareikšta kaltinimų pagal įvairius LR ВК straipsnius, 2002m. per tą patį laikotarpį – 17. LR BPK tvarka buvo sulaikyta 20 VSAT tarnautojų, vieno pareigūno atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Daugiausia VSAT tarnautojų, kurių atžvilgiu iškelta baudžiamųjų bylų yra: ро 9 Lazdijų ir Šiaulių rinktinėse, Lazdijų rinktinėje daugiausia sulaikyta LR BPK tvarka – 10. Šiaulių -9, nušalinta nuo pareigų LR ВРК tvarka – 12 VSAT tarnautojų (2002m. – 10), iš jų 7 – Lazdijų rinktinėje, 4 – Vilniaus rinktinėje, 1- Ignalinos rinktinėje. Šiaulių rinktinėje 9 VSAT tarnautojams pareikštii kaltinimai, iš jų 2 pareigūnams pagal Latvijos Respublikos įstatymus. Atkreiptinas dėmesys, kad rinktinėse nepakankamai kreipiamas dėmesys į pareigūnų, kuriems iškeltos baudžiamosios bylos tolimesnę baudžiamųjų bуlų procesinę eigą, nekontroliuojami nušalinimo, kardomojo sulaikymo terminai. Pasitaiko atvejų, kai rinktinės vadovybė net nežino, kad jų pavaldžių pareigūnų atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos. (priedas Forma – I 3).

Skundai. Atsiskaitomuoju laikotarpiu Vidaus tyrimų poskyryje išnagrinėti 27 skundai, iš jų 21 gautas VSAT Vidaus audito ir kontrolės skyriaus Vidaus tyrimų poskyryje, iš jų 10 užsieniečių, 6 – раsieniečių skundai ir 5 LR piliečių skundai dėl VSAT pareigūnų elgesio, 2 iš jų yra dėl vaikų vykimo per valstybės sieną. Per 2002 metų tą patį laikotarpį gautas 41 skundas, pažymėtina, kad šiais metais skundų skaičius sumažėjo 49 %. 2003 metais Vidaus tyrimų poskyryje išnagrinėta 3 VSAT tarnautojų prašymai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, konstatuota, kad drausminės nuobaudos skirtos pagrįstai, 2002m. per tą patį laikotarpį iš gautų 10 pareigūnų prašymų, išnagrinėta 8 dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, 1 nuobauda panaikinta.

Išvados.

Apibendrinant mano kursinį darbą, norėčiau pateikti keletą išvadų, kurios man kilo nagrinėjant įvairius teisės aktus, statistiką, ir kaip gi įgyvendinamos pareigūnų socialinės garantijos bei drausminių nuobaudų skirimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje:
• Svarbu tai, kad pareigūnų darbo laiko išimtis kompensuoja tik pareigūnams taikomos, aš sakyčiau ypatingos socialinės garantijos, kurių neturi kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai.
• Vidaus tarnybos statutas įtvirtina tarnybos ypatumų kompensavimo principą, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai ( padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai ) yra kompensuojami šiame statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis ( įvairiais priedais ir priemokomis, specialia tvarka skaičiuojamu tarnybos stažu, 100 proc. apmokamu laikinuoju nedarbingumu, nemokama sveikatos priežiūra, kompensacijomis, ilgesnėmis atostogomis, specialia pareigūnų valstybine pensija, aprūpinimu maistu, gyvenamosiomis patalpomis ir t.t.).
• Tokias socialines garantijas numato ir Europos sąjungos rekomendacija (2001) 10 patvirtintas Europos policijos etikos kodeksas.
• Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visos aukščiau nurodytos socialinės garantijos veikia ne taip, kaip norėtųsi, kad jos veiktų.
• Nagrinėjant teisės aktus labai dažnai į akis krenta žodeliai “gali būti”, o tai duoda galimybę piktnaudžiauti įstaymais ir dažnai tai tampa žodelio “visada” arba “niekada” sinonimu. Pavyzdžiui, visada pasienio pareigūnas dirbs ilgiau nei yra nustatytas darbo laikas, nes iš praktikos žinoma, kad taip ir yra. Ir niekada negaus kompensacijos už teisinę pagalbą! Šių žodžių parinkimas yra ypač susijęs su asmens pareigomis.
• Apibendrinus nagrinėjamo laikotarpio VSAT tarnautojų tarnybos drausmės ir teisėtumo pažeidimų statistiką, daromos išvados, kad išlieka ta pati problema, neblaivių VSAT tarnautojų įvykdytų nusižengimų praktiškai nemažėjantis skaičius bei tai, kad užfiksuota daugiau neblaivių VSAT tarnautojų tarnybos metu. Taip pat akivaizdu, kad vis dažniau VSAT tarnautojai įsitraukia į nusikalstamas veikas, yra sulaikomi LR BPK tvarka, du pareigūnai už nusikaltimų раdarymą sulaikyti Latvijos Respublikoje. Rinktinėse nepakankamai kreipiamas dėmesys į pareigūnų, kuriems iškeltos baudžiamosios bylos tolimesnę baudžiamųjų bylų procesinę eigą, nekontroliuojami nušalinimo, kardomojo sulaikymo terminai. Visa tai rodo užkardų, rinktinių vadovybės prevencinio darbo su pavaldiniais stoką, nepakankamą pavaldžių раreigūnų tarnybos vykdymo kontrolę.

Literatūros sąrašas.

1. Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003m. balandžio 29d. įstatymu Nr. 9- 1538.
2. Č. Mančinskas, A. Balaišis, I. Reikaitė “Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybos istorija (1918-2000) ”, 2003m.
3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2003m. 1-mo pusmečio Vidaus audito ir kontrolės skyriaus veiklos ataskaita.
4. Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2002m. 1-mo pusmečio Vidaus audito ir kontrolės skyriaus veiklos ataskaita.
5. VSAT statistiniai duomenys.
6. LR Vidaus reikalų ministro įsakymas “Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos”, 2003m. rugpjūčio 27d., Vilnius.
7. Interneto tinklapis www.pasienis.lt.
8. Interneto tinklapis www.vrm.lt.
9. Internetinė“GOOGLE” paieškos sistema.
10. Pokalbis su VSAT Ignalinos rinktinės ir VSAT Ignalinos AE apsaugos rinktinės pareigūnais.

Leave a Comment