KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VERSLO ADMINISTRAVIMO KATEDRA
Kursinis darbas Nevyriausybinės organizacijos
Dėst. doc. Antanas Šenavičius
Atliko: EMS- 0 gr. studentas
Kaunas, 2003 Turinys
|Įvadas…………………………………………………………………………………………… |3 ||1. Visuomeninių organizacijų funkcijos ………………….……………….……………………… |4 ||2. Visuomeninių organizacijų steigimo tvarka ir veiklos |5 ||apribojimai……………………………… | ||3. Visuomeninių organizacijų teisinės garantijos ………………………………………………… |6 ||4.Visuomeninių organizacijų veiklos sustabdymas ir |7 ||nutraukimas……………………………………………… | || IŠVADOS………………………………………………………………………………………… | || LITERATŪRA…………………………………………………………………………………… | | Įvadas Vienas iš svarbiausių atviros visuomenės bruožų – nevyriausybiniųorganizacijų, kurios aktyviai skleidžia savo idėjas, stengiasi gerintivietos gyvenimo sąlygas ar padeda tiems žmonėms, kuriems pagalba labiausiaireikalinga, gausa. Nevyriausybinėmis organizacijomis jos vadinamospabrėžiant, kad jos įkurtos ne valdžios iniciatyva. Jas galima būtų vadintisavanoriškomis organizacijomis, pabrėžiant, kad jos įsteigtos laisva žmoniųvalia, kad žmonės į tokias organizacijas buriasi ir jas remia savanoriškai. Nevyriausybinėmis organizacijomis laikomos visuomeninėsorganizacijos, asociacijos, labdaros organizacijos ir fondai, daugumaviešųjų įstaigų, kurioms būdingi šie požymiai: • juridinis asmuo; • prigimtinė nepriklausomybė nuo valdžios ir valdymo institucijų; • nepelno paskirstymo principas (gautas pelnas nėra paskirstomas tarp steigėjų, darbuotojų ar narių, o investuojamas į pagrindinę įstatuose numatytą veiklą); • savivalda; • savanoriškumas (laisvas narių įstojimas ir išėjimas); • tarnavimas visuomenės labui; Diskutuojama, ar dera nevyriausybinėmis organizacijomis vadinti kitas nepelno organizacijas – profesines sąjungas, religines bendruomenes irbendrijos, butų savininkų bendrijas ir pan. Tikrai NVO nėra laikomospolitinės partijos ir organizacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, kuriai 1992 metų spaliomėnesį vieningai pritarė piliečių referendumas, kviečiama kurti “atvirą,teisinę, pilietinę visuomenę”. Lietuvos nevyriausybinių organizacijų veiklaskirta visuomenės labui, jos stengiasi didinti visuomenės sąmoningumą irneabejingumą svarbioms problemoms. Taigi, NVO mažina visuomenėssusipriešinimą bei ir didina socialinę integraciją. Nevyriausybinėsorganizacijos taip pat gali įnešti nemažą indėlį informuodamos visuomenę,formuodamos socialinių paslaugų tinklą, skatindamos vyriausybės veiksmųveiksmų skaidrumą ir keldamos visuomenės sąmoningumo lygį.
Tačiau NVO sektorius Lietuvoje, iš dalies dėl ilgai trukusios tarybinėsokupacijos, dar neturi visų sąlygų aukščiau apibrėžtiems svarbiemsvaidmenims atlikti.1.Visuomeninių organizacijų funkcijos
Nevyriausybinės organizacijos yra apibrėžiamos tokiais parametrais –jos yra įkurtos laisva valia, nepriklausomai nuo valdžios; jos yra ne pelno– tai yra, gauto pelno neskirsto tarp steigėjų ar narių, o panaudojaorganizacijos tikslams siekti; jos yra savanoriškos – t.y., remiasisavanoriška naryste, savanorišku darbu ir savanoriškai duodama parama; josturi savivaldą ir tarnauja ne siauros asmenų grupės, o visuomenėsinteresams. Valstybėje veikia įvairios visuomeninės organizacijos, tačiau ne visosatlieka vienodą vaidmenį valstybės gyvenime. Vienos jų daro tiesioginęįtaką įstatymų leidėjui priimant sprendimus – tai vadinamosios lobistinėsorganizacijos, o kitos savo pobūdžiu apskritai negali dalyvauti politiniamegyvenime (pvz., medžiotojų draugija, filatelistų sąjunga ir kt.). Tačiau,pasak kai kurių teisininkų, visos visuomeninės organizacijos ugdodemokratinius pradus ir visuomenės aktyvumą. Visuomeninės organizacijos atlieka įvairias funkcijas: išreiškiaatskirų visuomenės sluoksnių ir grupių bendrus interesus; atkreipiavalstybės valdžios ir valdymo institucijų dėmesį į šiuos interesus; skatinavaldžios institucijas atsižvelgti į šiuos interesus priimant tam tikrussprendimus; ugdo visuomenės aktyvumą ir formuoja jos nuomone socialinio,ekonominio, kultūrinio gyvenimo klausimais; daro tam tikrą ideologinį(auklėjamąjį) poveikį visuomenei ir kt. Visuomeninių organizacijų veiklos teisinis pagrindas – konstitucinėnuostata, įtvirtinanti piliečių teisę į susivienijimus. Įstatymų leidėjas,įtvirlindamas šią nuostatą konstitucijoje, nustato vienoda teisinį režimąvisų rūšių visuomeniniams susivienijimams ir įtvirtina laisvės jungtis įsusivienijimus principą. Šis principas sudaro galimybę formuotis įvairiomssocialinėms grupėms ir organizacijoms pagal jų interesus ir poreikius. Lietuvoje šiuo metu visuomeniniu organizacijų veiklą reglamentuojaVisuomeninių organizacijų įstatymas, priimtas 1995 m. vasario 2 d. Atskirųvisuomeninių organizacijų rūšių veiklą reguliuoja specialūs įstatymai
-Profesinių sąjungų įstatymas, priimtas 1991 m. lapkričio 21 d., Menokūrėjų ir jų organizacijų įstatymas, priimtas 1996 m. rugpjūčio 15 d.,Asociacijų įstatymas, priimtas 1996 m. kovo 14 d., Labdaros ir paramosfondų įstatymas, priimtas 1996 rn. kovo 14 d[1].2.Visuomeninių organizacijų steigimo tvarka ir veiklos apribojimai
Lietuvoje visuomeninės organizacijos steigiamos pareikštine-registracine tvarka. Jos savo veiklą turi pagrįsti įstatymo nustatytatvarka. Savarankiškai nustato vidinę organizacinę struktūrą, valdymoorganus ir veiklos kryptis. Bendras reikalavimas (priimant visuomeniniųorganizacijų įstatus) – jie negali prieštarauti Lietuvos RespublikosKonstitucijai ir Visuomeninių organizacijų įstatymo nustatytiemsapribojimams (pvz., draudžiama steigtis ir veikti visuomeninėmsorganizacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai – prievarta nuversti arpakeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką arba pažeisti LietuvosRespublikos teritorijos vientisumą, propaguoti karą ir smurtą, autoritarinįar totalitarinį valdymą, kurstyti rasine, religine, socialine nesantaika,varžyti žmogaus teises ir laisves, neleidžiama steigti visuomeniniųorganizacijų, kurių nariai vienijasi organizacijų, veikusių prieš LietuvosRespublikos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą, pagrindu, draudžiamavisuomeninėms organizacijoms vykdyti valstybės, jos institucijų arpareigūnu funkcijas; vykdyli profesinės sąjungos funkcijas; ginkluoti savonarius, organizuoti jiems karinius mokymus ir steigti karinius būrius,išskyrus įstatymu numatytais atvejais; gauti lėšų ar kito turto, kurįskiria kitų valstybių valdžios ir valdymo institucijos ar valstybinėsorganizacijos, išskyrus lėšas ar kilokį turtą mokslui, studijoms, kultūrai,švietimui, sportui ir kt.). Įstatymas nustato, kad visuomeninių organizacijų nariais gali būtitik tie Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantysLietuvoje, kuriems yra sukakę 18 metu, o jei organizacija tenkina vaikų arjaunimo poreikius tai jos nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metųasmenys. Visuomeninių organizacijų nariai turi lygias teises, nesvarbu,kokio dydžio jie moka įstatuose nustatytą stojamąjį ir nario mokestį arteikia paramą. Visuomeninės organizacijos nariai gali bet kada išstoti iš
visuomeninės organizacijos. Steigiant visuomeninę organizaciją, būtina sušaukti steigiamąjįsuvažiavimą, kuriame turi būti priimti įstatai ir išrinkti valdymo organai,be to įstatuose turi būti numatyta: 1) pavadinimas, simbolika ir buveinėsadresas; 2) veiklos teisiniai pagrindai, tikslai, uždaviniai, veiklosteritorija; 3) priėmimo į visuomeninės organizacijos narius ir išstojimo,pašalinimo iš jos sąlygos bei tvarka; 4) narių teisės ir pareigos; 5)padalinių steigimo, reorganizavimo bei veiklos nutraukimo tvarka, padaliniųsantykiai su visuomeninės organizacijos valdymo organais ir padaliniuteisės; 6) aukščiausiojo valdymo organo (suvažiavimo, konferencijos,susirinkimo) kompetencija sušaukimo tvarka, periodiškumas; 7) kitų valdymoorganų ir jų vadovų rinkimo tvarka, jų kompetencija; 8) valdymo organų irjų vadovų atskaitomybės visuomeninės organizacijos valdymo organui ir jųveiklos kontrolės tvarka; 9) lėšų ir pajamų šaltiniai, lėšų ir pajamųkontrolės tvarka; 10) įstatų pakeitimo ir papildymo tvarka; 11) veiklospasibaigimo ir turto -sunaudojimo tvarka. Įstatuose gali būti numatytos irkitos visuomeninės organizacijos veiklos nuostatos, jeigu josneprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Visuomeniniųorganizacijų ir kitiems įstatymams.[2] Po to seka visuomeninės organizacijos įregistravimo procesas.Priklausomai nuo to, kokį teritorijos plotą apima visuomeninėsorganizacijos veikla, jos įstatus registruoja atitinkama valstybės arsavivaldybės institucija (pvz., visuomeninės organizacijos, kurios veiklaapima daugiau nei vienos savivaldybės teritoriją ir kurios buveinė yraapskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje – miesto ar kaimogyvenamojoje vietovėje, įstatus registruoja apskrities viršininkas). Visuomeninė organizacija laikoma įsteigta nuo jos įstatųįregistravimo dienos kompetentingoje institucijoje. Nuo to momentovisuomeninė organizacija įgyja juridinio asmens teises. Atitinkamos organizacijos veiklą registruojančios institucijos galiir atsisakyti įregistruoti visuomeninę organizaciją jeigu: juose nurodytiorganizacijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja LietuvosRespublikos Konstitucijai, Visuomeninių organizacijų ar kiliems įstatymamsbei Vyriausybės nutarimams; pateiktų registruoti dokumentų duomenysneatitinka tikrovės ir eilė kitų faktorių dėl kurių visuomeninėorganizacija neregistruojama. O atsisakymas registruoti visuomeninėsorganizacijos įstatus gali būti apskundžiamas teismui per vieną mėnesį nuoatsisakymo gavimo dienos.3.Visuomeninių organizacijų teisinės garantijos
Kad Visuomeninei organizacijai įstatuose numatytus tikslus iruždavinius įgyvendinant nebūtų trukdoma jų veikimo laisvę užtikrinaVisuomeninių organizacijų įstatymo 11 str. nustatantis, jog valstybėsinstitucijoms ir pareigūnams, politinėms partijoms ir politinėmsorganizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis įvisuomeninių organizacijų veiklą ir į jų vidaus reikalus, jeigu josnepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų. Taip pat įstatymai leidžia Visuomeninėms organizacijoms įstatuosenumatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti nekliudomai raštu, žodžiuar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguotiorganizacijos tikslus ir uždavinius, steigti visuomenės informavimopriemones, užsiimti leidyba. Visuomeninės organizacijos gali organizuotisusirinkimus: mitingus, piketus, demonstracijas, procesijas, įvairiaseitynes, kitokius taikius beginklius susirinkimus ir masinius renginius. Taip pat yra griežti įstatymai garantuojantys visuomeninėmsorganizacijoms teisę i nuosavybę.Vadovaujantis šia teise visuomeninėmsorganizacijoms gali priklausyti pastatai, įrenginiai, leidyklos,spaustuvės, transporto priemonės, socialiniai ir labdaros objektai, taippat kitas turtas, kuris gali būti įgytas už visuomeninei organizacijaipriklausančias lėšas, taip pat dovanojimo, paveldėjimo ar kitokiu teisėtubūdu. Priklausomai nuo visuomeninės organizacijos veiklos pobūdžio, josveiklai plėtoti lėšų gali būti skiriama ir iš valstybės fondo. Tačiauorganizacijos veikla turi būti susijusi su krečiomis kultūros, švietimo,sporto, sveikatos ir kitomis socialinėmis ar kitokiomis tikslinėmisprogramomis (14str.3d.). O štai 14 straipsnio 4 dalis numato, kad visuomeninių organizacijųturtas ir lėšos turi būti naudojamos tik jų įstatuose numatytiems tikslamsbei uždaviniams įgyvendinti ir jokiu būdu negali būti skirstomas tosvisuomeninės organizacijos nariams. Priešingu atveju visuomeninei
organizacijai gręsia veiklos sutabdymas ir nutraukimas.4.Visuomeninių organizacijų veiklos sustabdymas ir nutraukimas
Siekiant užtikrinti visuomeninių organizacijų veiklos teisėtumą yraišleisti įstatymai, kurių pagalba kompetentingos valstybės institucijosturi teisę taikytis sankcijas (pvz., valstybinės mokesčių inspekcijoskontraliuoja visuomeninių organizacijų finansinę veiklą, kiek tai susiję sumokesčių mokėjimu, o Valstybės kontolė prižiūri, ar teisėtai naudojamosvalstybės ir savivaldybės biudžeto lėšos). Jei attitnkama valstybės institucija nustato, kad visuomeninėorganizacija pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, raštiškai privalopranešti apie tai visuomeninės organizacijos valdymo organui ir nustatytiterminą nurodytiems pažeidimams pašalinti. Jeigu per nustatytą terminąpažeidimas nepašalinamas, visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusivalstybės institucija turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijosveiklos sustabdymo. Visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymo terminasnegali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai. Jeigu visuomeninė organizacija,kurios veikla sustabdyta, nesilaiko įstatyme nustatytų apribojimų, teismas,galės valstybės institucijos, įregistravusios visuomeninę organizaciją,pareiškimą, gali nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą. Visuomeninėsorganizacijos veikla taip pat gali būti nutraukta: 1) jeigu per metus nuoveiklos sustabdymo termino pasibaigimo visuomeninė organizacija ar jospadalinys vėl pažeidžia Konstituciją ir įstatymus; 2) jeigu įregistravusvisuomeninės organizacijos įstatus paaiškėja, kad juos registruojant buvopateikti neatitinkantys tikrovės visuomeninės organizacijos steigimoduomenys. [3] Tačiau sustabdymo proceso galima išvengti, jei visuomeninėorganizacija pašalina pažeidimus.
Išvados:
Šiandiena dauguma Lietuvos nevyriausybinių visuomeninių organizacijųyra tarsi uždarame rate: neturėdamos reikalingų lėšų, jos negali pasiektireikšmingų rezultatų. O jeigu nėra veiklos rezultatų, neįmanoma gautiparamos. Todėl jos stengiasi įrodinėti savo svarbą arba glaudžiaibendradarbiauti su analogiško profilio užsienio organizacijomis. Taigisvarbu, kad Lietuvos nevyriausybinės visuomeninės organizacijos išnaudotų
visas galimybes sustiprėti, kad galėtų pasiekti savo tikslą – kurti“atvirą, teisinę ir darnią pilietinę visuomenę”.Literatūra:
1. Toma Birmontienė, Egidijus Kūris, Egidijus Jarašiūnas, Mindaugas Maksimaitis, Gediminas Mesonas, Augustinas Normantas, Alvydas Pumputis, Elena Vaitiekienė, Saulė Vidrinskaitė, Juozas Žilys “Lietuvos Konstitucinė Teisė”,Vilnius: Lietuvos teisės universitetas 2002, 924 psl. 2. K.L.Valančius “Lietuvos Valstybės Konstitucijos”, Vilnius: UAB “Ekonomikos mokymo centras” 2001, 220 psl. 3. http://www.nisc.lt/ – nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras———————–[1] Toma Birmontienė, Egidijus Kūris, Egidijus Jarašiūnas, MindaugasMaksimaitis, Gediminas Mesonas, Augustinas Normantas, Alvydas Pumputis,Elena Vaitiekienė, Saulė Vidrinskaitė, Juozas Žilys “Lietuvos KonstitucinėTeisė”,Vilnius: Lietuvos teisės universitetas 2002-597psl.[2] Toma Birmontienė, Egidijus Kūris, Egidijus Jarašiūnas, MindaugasMaksimaitis, Gediminas Mesonas, Augustinas Normantas, Alvydas Pumputis,Elena Vaitiekienė, Saulė Vidrinskaitė, Juozas Žilys “Lietuvos KonstitucinėTeisė”,Vilnius: Lietuvos teisės universitetas 2002-598-599psl.[3] Toma Birmontienė, Egidijus Kūris, Egidijus Jarašiūnas, MindaugasMaksimaitis, Gediminas Mesonas, Augustinas Normantas, Alvydas Pumputis,Elena Vaitiekienė, Saulė Vidrinskaitė, Juozas Žilys “Lietuvos KonstitucinėTeisė”,Vilnius: Lietuvos teisės universitetas 2002-603psl.