1. VEIKSMAI IR JŲ REZULTATAI KAIP CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAICivilinių teisių objektai yra įvairūs veiksmai ir jų rezultatai – krovinių gabenimas, daiktų remontas, patarnavimas ir pan. (5, 1.113 str.).Šiame straipsnyje nustatyta, kad civiliniai teisiniai santykiai tarp asmenų gali atsirasti dėl įvairių veiksmų bei jų rezultatų, t.y. įvairūs veiksmai ir jų rezultatai yra civilinių teisių objektas. Pvz., CK 6.808 straipsnyje sakoma, kad, pagal krovinio vežimo sutartį, vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui.CK 6.645 straipsnyje, reglamentuojančiame rangos sutarties dalyką, numatyta, kad tokią sutartį galima sudaryti pagaminti tam tikrą daiktą ar atlikti kitus darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui. Darbai gali būti ne tiktai daikto gamyba, bet ir esamo daikto, pavyzdžiui, remontas. Pagal viešąją sutartį juridinis asmuo (verslininkas) gali teikti, pavyzdžiui, ryšių paslaugas. Patarnavimas (paslauga) reiškia veiklą, kuria tenkinamas konkretus materialus ar nematerialus vartotojo poreikis. Civilinių teisių objektas taip pat gali būti keleivių vežimas (CK 6.809 str.) ir kiti veiksmai bei jų rezultatai.2. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ SAMPRATA IR RŪŠYSCivilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės (5, 1.97 str.).Civilinių teisių objektai yra visa tai, su kuo yra susijusios civilinių santykių subjektų teisės ir pareigos. LR Civilinio kodekso 1.97 str. pateiktas civilinių teisių objektų sąrašas nėra baigtinis, nes nurodoma, kad civilinių teisių objektas yra ir kitos turtinės ir neturtinės vetrybės. Pvz., CK 1.114 str. nurodytos asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kurias saugo civilinė teisė, t.y. vardas, gyvybė, sveikata, kūno neliečiamumas, garbė, orumas, žmogaus privatus gyvenimas, autoriaus vardas, dalykinė reputacija, juridinio asmens pavadinimas, prekės (paslaugų) ženklas ir kitos vertybės, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių padarinių atsiradimą. Sąvoka “turtas” reiškia daiktus, turtines teises ir turtines pareigas, pinigus. Siauruoju požiūriu ši sąvoka reiškia daiktą ar daiktų visumą. Plačiuoju požiūriu “turtas” – tai ir daiktai, ir turtinės teisės bei pareigos, išimtinės teisės ir panašiai (žalivos, prekės, pastatai, pinigai, prekių ir paslaugų ženklai, juridinio asmens pavadinimas ir t.t.). Veiksmai ir veiksmų rezultatai – tai paslaugų teikimas, darbų atlikimas ir panašiai.
Paslaugos gali būti įvairios: tai ir medicininės paslaugos, ir keleivių vežimo paslaugos, ir buitinio aptarnavimo, ir kt. Šių paslaugų teikimo taisykles nustatinėja ir reguliuoja civilinis kodeksas, įvairūs kiti kodeksai, reglamentai ir taisyklės. 3. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO OBJEKTASTeisinio santykio objektas – dažniausiai yra daiktai ir kitos materialinės gėrybės. Kai kurių santykių objektas yra paslaugos, neįgyjančios materialinės formos, pvz., paslaugos, pervežimo ir kt. santykiuose.Jei teisinio santykio objektu laikysime tai, į ką nukreiptos civilinės teisės ir pareigos, galima teigti, kad teisinio santykio objektas yra įpareigoto asmens elgesys, į kurį nukreipta teisę turinčio asmens subjektinė teisė.Teisinis santykis atsiranda teisės normos pagrindu, bet pačios teisės normos civilinio teisinio santykio nesukuria. Subjektinės teisės bei pareigos atsitranda ne savaime, o dėl kokio nors daikto, kitokios materialios ir nematerialios gėrybės, skirtos teisės subjekto poreikiams bei interesams tenkinti. Ta vertybė, dėl kurios atsiranda ir egzistuoja subjektinės teisės ir pareigos, ir yra teisinio santykio objektas.Dažniausiai skiriamos keturios civilinių teisių santykių objektų rūšys: 1) daiktai, 2) veiksmai ir veiksmų rezultatai, 3) kūrybinės veiklos rezultatai, 4) asmeninės neturtinės vertybės.Daiktai yra nuosavybės , tiekimo, pirkimo-pardavimo, mainų, paveldėjimo ir daugybės kitų teisinių santykių objektai.Veiksmų rezultatai taip pat dažnai reiškiasi kaip civilinių teisinių santykių objektai. Tačiau galima teigti, kad kai kurių civilinių teisinių santykių objektą sudaro ne veiksmų rezultatai, o patys veiksmai. Apie veiksmus, kaip civilinės teisės bei santykių objektus, kalbama tada, kai vienas asmuo teikia kokias nors paslaugas kitam, bet tos paslaugos , nors ir sudaro veiksmų rezultatą, neįgyja daiktinės formos ir gali būti naudojamos kartu su veiksmu arba jam pasibaigus. Pvz., krovinio pervežimas, koncertas, pasauga ir kt.Žmonių kūrybinės veiklos rezultatai – tai mokslo, literatūros, meno kūriniai, atradimai, išradimai, pramoniniai pavyzdžiai. Šios nematerialios vertybės teisinių santykių, kartu ir subjektinių teisių, objektais laikomos tik tada, kai jos įgyja atitinkamos kūrybos rūšiai būdingą objektyvią formą, o atradimai, išradimai bei pramonės pavyzdžiai dar turi būti nustatyta tvarka oficialiai pripažinti kūrybinės veiklos produktais. Mokslininko, kompozitoriaus, išradėjo idėjos, neįgijusios objektyvios formos, negali būti saugomos teisės ir nesudaro civilinių teisinių santykių objekto. Sąvoka “paskelbti kūriniai” reiškia autoriaus sutikimu paskelbtus kūrinius, koks bebūtų egzempliorių gamybos būdas, su sąlyga, kad turimas tų egzempliorių kiekis galėtų patenkinti pagrįstus visuomenės poreikius atsižvelgiant į kūrinio pobūdį.Paskelbimu nelaikomas dramos, dramos-muzikos, kinematografijos ar muzikos kūrinio atlikimas, viešas raiškusis literatūros kūrinio skaitymas, literatūros ar meno kūrinių perdavimas laidais ar transliavimas eteryje, meno kūrinio eksponavimas ir architektūros kūrinio pastatymas.Šių teisinių santykių objektas nėra pats veiksmas. Kiekvieną veiksmą galima prilyginti priežasčiai, kuri sukelia tam tikrą padarinį-rezultatą. Krovinio pervežėjo veiksmų rezultatas yra krovinio perkėlimas iš vieno erdvės taško į kitą; pasaugos rezultatas yra daikto išsaugojimas; koncerto artistų veiksmai sukelia tam tikrą malonumą, estetinį pasigėrėjimą, praturtina žiūrovo (klausytojo) dvasią. Krovinį duodame pervežti ne dėl pačios pervežėjo veiklos, bet dėl jo rezultato, kad krovinys nustatytu laiku būtų nugabentas į sutartą vietą. Jeigu pervežėjas užduotį ir įvykdo, bet nesilaiko pergabenimo termino, jam atsiranda teisinė atsakomybė. Lygiai tas pats su pasauga. Daiktus duodame saugoti dėl to, kad jie nedingtų ar nenukentėtų. Mums svarbu ne saugotojo veikla, bet jos rezultatas. Nėra civilinių teisinių santykių, kurie atsirastų vien dėl tam tikrų veiksmų. Šių santykių objektas gali būti tik veiksmų rezultatai. Tačiau vienais atvejais tie veiksmų rezultatai įgyja daiktinę formą (kapitalinės statybos rangos atveju), kitais atvejais – ne (pervežimo, pasaugos ir kt. atveju), tačiau teisiniai santykiai atsiranda dėl šių veiksmų rezultatų. Todėl paslaugas reikia suprasti ne kaip veiksmą, o kaip veiksmo rezultatą – naudingą efektą, kuris yra tų veiksmų padarinys.4. CIVILINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ RŪŠYSAtsižvelgiant į jų objektus, civiliniai teisiniai santykiai klasifikuojami į turtinius ir neturtinius. Santykiai, atsirandantys dėl daiktų ar kitokio turto, vadinami turtiniais santykiais, o į jų sudėtį įeinančios subjektinės teisės ir pareigos – turtinėmis, nes šių teisių galimybės, o ir teisinių pareigų teisinės būtinybės atlikti tam tikrus veiksmus, susijusios su turtu ir pasireiškia turto valdymu, naudojimusi juo bei disponavimu, turto perdavimu ir priėmimu, pinigų mokėjimu ir pan. Teisiniai santykiai, atsirandantys dėl žmogaus kūrybinės veiklos rezultatų ar asmeninių neturtinių gėrybių, neatskiriamų nuo asmens ar asmenų kolektyvo, yra neturtiniai teisiniai santykiai. Atitinkamai neturtinės yra ir tų teisinių santykių dalyvių subjektinės teisės bei pareigos, nes jos susijusios su neturtinėmis gėrybėmis. Pagal savo turinį civiliniai teisiniai santykiai skirstomi į absoliučius ir santykinius. Toks skirstymas pradėtas Senovės Romos laikais. Turtiniai teisiniai santykiai sudaro didžiausią visų civilinių teisinių santykių dalį, nes faktiniai turtiniai santykiai yra pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo komponentas. Turtiniai teisiniai santykiai skirstomi į dvi pagrindines grupes: nuosavybės ir prievolinius teisinius santykius.Nuosavybės teisiniai santykiai – tai tokie civilinės teisės sureguliuoti turtiniai santykiai, kur teisę turintis asmuo – nuosavybės teisės subjektas, dažniausiai vadinams savininku – turi teisę turtą valdyti, naudotis juo ir disponuoti, o visi kiti asmenys turi pasyvias pareigas – privalo netrukdyti jam įgyvendinti šių teisių.Nuosavybės teisiniai santykiai pagal nuosavybės teisės rūšis yra skirstomi į privačius ir viešosios nuosavybės santykius. Viešosios nuosavybės formos yra valstybinė ir savivaldybių nuosavybė.Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys. Jais taip pat gali būti ir juridiniai asmenys. Taigi privačios nuosavybės teisė gali būti individuali ir kolektyvinė.Prievoliniai santykiai – tai civilinės teisės normomis sureguliuoti faktiniai turtiniai santykiai, kurių vienas subjektas – kreditorius, turi teisę reikalauti iš kito subjekto – skolininko, kad šis perduotų jam turtą, atliktų kokius nors darbus, teiktų tam tikras paslaugas, sumokėtų pinigus arba susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų, o skolininkas privalo vykdyti savo pareigą. Tai – pirkimo-pardavimo, tiekimo, mainų, jungtinės veiklos, paskolos ir kt. prievoliniai teisiniai santykiai.Neturtiniai teisiniai santykiai – tai santykiai, atsirandantys dėl neturtinių gėrybių, kurios neatskiriamos nuo žmogaus ar žmonių kolektyvo, asmenybės. Pvz., santykiai dėl garbės ir orumo, vardo, firminio pavadinimo ir pan. Įstatymas reikalauja (6), jog autorinė teisė taikoma kūriniams, paskelbtiems ar nepaskelbtiems, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, leidžiančia autoriaus kūrybinės veiklos rezultatą atgaminti (rankraštis, brėžinys, paveikslas, skulptūra, filmo juostelė, mechaninis ar magnetinis įrašas,fotgrafija, vieša kalba, pranešimas, viešas atlikimas ir pan.). Tai reiškia, kad įstatymas reikalauja, jog kūrybinės veiklos rezultatas gali būti prievolės atsiradimo pagrindu tik tada, kada jis išreikštas objektyvia forma ir sudaro galimybę juo pasinaudoti kitiems asmenims. Toks pasinaudojimas autoriaus kūriniu ir sudaro prievolinių santykių atsiradimo pagrindą, t.y. autoriui ir asmeniui, kuris pasinaudojo kūriniu atsiranda subjektinės pareigos, įstatymu numatytomis sąlygomis ir tvarka. Taigi, ne pats kūrinio sukūrimo faktas, bet sutartis su autoriumi ar jo teisių perėmėju sukuria subjektines teises ir pareigas prievolės šalims. Kitas reikalas, jeigu kiti asmenys pasinaudoja kūriniu be autoriaus arba jo teisių perėmėjo sutikimo. Tokį faktą reikėtų vertinti kaip teisės pažeidimą, kurio pagrindu atsiranda tam tikros subjektinės prievolinės teisės ir pareigos atitinkamoms šalims, t.y. kūrinio autoriui ir autorinės teisės pažeidėjui. Dėl asmeninių neturtinių gėrybių atsiradus subjektinėms teisėms, jos negali būti perleidžiamos kitiems asmenims.Neturtiniai santykiai, atsirandantys dėl dvasinės kūrybos produktų, dažnai vadi-