Ūkio (komercinė) teisė

1. Klausimas

PRIEVOLIŲ RŪŠYS.

2. Klausimas

AKCINIŲ BENDROVIŲ STEIGIMO TVARKA.

TURINYS

1. PRIEVOLIŲ RŪŠYS 3
2. AKCINIŲ BENDROVIŲ STEIGIMO TVARKA 11
3. LITERATŪRA 22
4. PRIEDAI 23

1. Klausimas
PRIEVOLIŲ RŪŠYS

I. PRIEVOLĖS SAMPRATA IR PRIEVOLIŲ ATSIRADIMAS

1. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.

2. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.

3. Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viiešajai tvarkai ar gerai moralei.

4. Prievolės dalyku taip pat gali būti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibūdintas pagal rūšį ar kiekį arba kurį galima apibūdinti pagal kitus kriterijus.

5. Prievolės dalykas gali turėti piniginę arba nepiniginę išraišką, tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus

6. Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.

II. PRIEVOLIŲ RŪŠYS

II. 1. SKOLININKŲ DAUGETAS

1.1. Jeigu skolininkai yrra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus.

1.2 Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, ta

aip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

1.3. Prievolė gali būti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos, pavyzdžiui, kai vienam skolininkui nustatytas terminas, o kitam nenustatytas, kai vienas įsipareigoja besąlygiškai, o kitas – su sąlyga ir panašiai.

1.4. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

1.5. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

1.6. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai.

1.7. Bendraskoliai yra įppareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė.

1.8. Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui.

1.9. Kreditorius, kuris atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir pakvitavime nurodo, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu.

1.10. Kai pareiga solidarioji, skolininkas gali panaudoti prieš kreditoriaus reikalavimą tiek bendrus visiems skolininkams, tiek ir asmeninius atsikirtimus. Tačiau skolininkas neturi teisės atsikirsti kreditoriaus reikalavimui, kai at
tsikirtimas pagrįstas tokiais kitų bendraskolių teisiniais santykiais, kuriuose tas skolininkas nedalyvauja, taip pat negali naudoti prieš kreditorių tokių gynybos priemonių, kurias gali panaudoti tik asmeniškai vienas ar keli kiti bendraskoliai.

1.11. Kiekvienas iš solidariosios prievolės skolininkų turi teisę kitų bendraskolių vardu priimti kreditoriaus reikalavimo teisės atsisakymą jo ir kitų skolininkų atžvilgiu, jeigu tas atsisakymas taikomas ir kitiems bendraskoliams.
1.12. Prievolės įvykdymo atidėjimas, kurį kreditorius suteikia vienam iš bendraskolių, atitinkamai taikomas ir kitiems bendraskoliams, kiek tai atitinka kreditoriaus ketinimus.
1.13. Jeigu kreditorius atsisako reikalavimo vieno iš bendraskolių naudai, jis išsaugo teisę reikalauti įvykdyti visą prievolę solidariai iš likusių bendraskolių.
1.14. Dėl vieno iš bendraskolių nemokumo atsirandantys nuostoliai paskirstomi lygiomis dalimis kitiems bendraskoliams, išskyrus atvejus, kai jų prievolės dalys nelygios.

1.15. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios.

1.16. Jeigu solidarioji prievolė yra nepiniginė, atgręžtinio reikalavimo atveju įvykdžiusiam solidariąją prievolę skolininkui kiti bendraskoliai išmoka piniginę kompensaciją.

1.17. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisyklės taikomos paskirstant bendraskoliams solidariosios prievolės įvykdymo išlaidas.

1.18. Bendraskolis, kuriam buvo pareikštas reikalavimas, gali pa
anaudoti tokius pat atsikirtimus šiam reikalavimui, kokius jis galėjo pareikšti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu, taip pat kitus atsikirtimus, išskyrus tuos, kurie yra pagrįsti išimtinai asmeniniais bendraskolio santykiais su kitu bendraskoliu, nepareiškusiu atgręžtinio reikalavimo.

1.19. Jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą. Šiuo atveju kiti bendraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais.

1.20. Jeigu įstatymai ar sutartys nenumato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal šio kodekso penktojoje knygoje nustatytas taisykles, išskyrus atvejus, kai prievolė yra nedali.

1.21. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma ir kai kreditoriaus reikalavimas yra solidarusis.

1.22. Kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių novacija atleidžia kitus bendraskolius nuo pareigos vykdymo, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Jeigu novacija aiškiai susijusi tik su vieno iš bendraskolių dalimi, tai kiti bendraskoliai atleidžiami tik nuo to bendraskolio pareigos dalies vykdymo.

1.23. Jeigu skolą pripažįsta vienas iš bendraskolių, toks pripažinimas taikomas ir kitiems bendraskoliams.

1.24. Jeigu reikalavimo teisė pripažįstama vienam iš kreditorių, turinčiam solidariojo reikalavimo teisę, toks pripažinimas taikomas ir kitiems kreditoriams

1.25. Jeigu pareiga yra solidarioji, o skolininkas ir kreditorius tas pats, kitų bendraskolių prievolė šio skolininko dalyje pasibaigia.

1.26. Teismo priimtas sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių ginčo turi įtakos ir kitiems be
endraskoliams.

1.27. Kiti bendraskoliai gali panaudoti 1 dalyje nurodytą teismo sprendimą atsikirtimams kreditoriaus reikalavimui, išskyrus atvejus, kai sprendimas yra pagrįstas tik to skolininko išimtinai asmeniniais santykiais su kreditoriumi.

1.28. Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius.

1.29. Jeigu prievolę įvykdyti negalima dėl vieno iš bendraskolių kaltės, kiti bendraskoliai neatleidžiami nuo atsakomybės už prievolės neįvykdymą.

1.30. Jeigu prievolės neįmanoma įvykdyti natūra arba jos įvykdymo terminas praleistas dėl vieno ar kelių bendraskolių kaltės, kiti bendraskoliai neatleidžiami nuo pareigos atlyginti kreditoriui nuostolius, tačiau jie neatsako už papildomus kreditoriaus nuostolius. Reikalavimą dėl papildomų nuostolių kreditorius gali pareikšti tik tiems bendraskoliams, dėl kurių kaltės neįmanoma įvykdyti prievolės ar dėl kurių kaltės praleistas jos įvykdymo terminas.

1.31. Veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių santykiams, turi tokią pat reikšmę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai yra solidarioji reikalavimo teisė.
1.32. Ieškinio senaties termino sustabdymas vienam iš bendraskolių neturi įtakos kitiems bendraskoliams. Ši taisyklė taikoma, kai yra solidarioji reikalavimo teisė. Tačiau skolininkas, iš kurio buvo reikalaujama įvykdyti prievolę, turi atgręžtinio reikalavimo teisę bendraskoliams, kurių pareiga pasibaigė dėl ieškinio senaties termino pabaigos.
1.33. Vieno iš skolininkų pareikštas atsisakymas reikalauti taikyti ieškinio senatį neturi įtakos kitiems bendraskoliams. Jeigu toks atsisakymas pareiškiamas tik dėl vieno iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, jis yra taikomas ir kitiems kreditoriams. Bendraskolis, kuris atsisakė reikalauti taikyti ieškinio senatį, netenka atgręžtinio reikalavimo teisės į kitus bendraskolius, kurių pareiga pasibaigė suėjus ieškinio senaties terminui.

II. 2. KREDITORIŲ DAUGETAS
2.1. Jeigu kreditorius yra du ir daugiau asmenų, tai kiekvienas iš jų turi teisę reikalauti lygios dalies, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimų nustatytus atvejus.
2.2. Įstatymai ar šalių susitarimai gali nustatyti, kad kreditorių reikalavimas yra solidarusis, t. y. kiekvienas iš kreditorių turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies. Reikalavimas yra solidarusis ir tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus.
2.3. Skolininkas neturi teisės pareikšti vieno iš kreditorių solidariajam reikalavimui atsikirtimų, pagrįstų tokiais skolininko teisiniais santykiais, kuriuose tas kreditorius nedalyvauja.
2.4. Visos pareigos įvykdymas vienam iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, atleidžia skolininką nuo pareigos įvykdymo kitiems kreditoriams.
2.5. Gavęs iš skolininko įvykdymą, kreditorius privalo kitiems kreditoriams atlyginti jiems priklausančias dalis, jeigu ko kita nelemia jų tarpusavio santykiai.

2.6. Skolininkas turi teisę pasirinkti bet kurį iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, kuriam jis įvykdys prievolę, išskyrus atvejus, kai vienas iš kreditorių jau yra pareiškęs ieškinį skolininkui dėl prievolės įvykdymo.

2.7. Vieno iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, ir skolininko novacija taikoma tik šio kreditoriaus daliai ir negali būti panaudota prieš kitus bendraskolius.

2.8. Jeigu vienas iš kreditorių atsisako savo reikalavimo teisės, tai šis atsisakymas atleidžia skolininką tik nuo tos prievolės dalies, kurią įvykdyti galėjo reikalauti šis kreditorius, vykdymo.

2.9. Teismo priimtas sprendimas dėl vieno iš kreditorių ir skolininko ginčo turi įtakos kitiems kreditoriams. Kiti kreditoriai gali panaudoti prieš skolininką priimtą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su skolininko atsikirtimais kiekvienam iš jų.

2.10. Atsisakęs reikalavimo vienam iš skolininkų, solidariosios prievolės kreditorius nepraranda teisės pareikšti solidarųjį reikalavimą kitiems bendraskoliams.

2.11. Kreditoriaus solidarusis reikalavimas vienam iš bendraskolių pasibaigia, jeigu kreditorius:
1) be jokių išimčių pripažįsta, kad vienas iš bendraskolių sumokėjo savo dalį;
2) pareiškia ieškinį skolininkui tik dėl šio skolininko dalies išieškojimo, o skolininkas pripažįsta tokį ieškinį arba teismas tokį ieškinį patenkina.

2.12. . Kai kreditorius atsisako solidariojo reikalavimo vienam iš bendraskolių, o kitas iš bendraskolių tapo nemokus, nemokaus bendraskolio dalis paskirstoma kitiems bendraskoliams, išskyrus bendraskolio, dėl kurio buvo atsisakyta solidariojo reikalavimo, dalį.

II. 3. DALOMOSIOS IR NEDALOMOSIOS PRIEVOLĖS

3.1. . Prievolės yra dalomosios, išskyrus specialiai įstatymų numatytus atvejus, taip pat kai dėl prievolės dalyko prigimties prievolė nedaloma nei fizine, nei abstrakčia prasme.

3.2. Jeigu prievolė yra dalomoji ir ją turi daugiau nei vienas skolininkas ar kreditorius, tačiau ši prievolė nėra solidarioji, tai kiekvienas kreditorius gali reikalauti patenkinti tik savo dalį, o kiekvienas skolininkas yra įpareigotas įvykdyti tik savo dalį.

3.3. Skolininko įpėdinis, kuris buvo įpareigotas įvykdyti prievolę arba kuris valdo prievolės dalyku esantį turtą, neturi teisės reikalauti padalyti prievolės įvykdymą.

3.4. Vieno skolininko prievolė vienam kreditoriui gali būti įvykdyta tik kaip nedalomoji prievolė, tačiau ši prievolė tampa dalomąja prievolės šalių įpėdiniams, išskyrus atvejus, kai prievolė nedali.
3.5. Prievolė yra nedalomoji, jeigu jos dalykas dėl savo prigimties yra nedalus arba jeigu prievolės šalys susitarė dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma.
3.6. Prievolės nedalumas reiškia, kad ji negali būti padalyta nei kreditoriams, nei skolininkams, nei jų įpėdiniams. Šalių susitarimas dėl prievolės solidarumo nedaro jos nedalomąja.
3.7. Kiekvienas skolininkas, kurio prievolė nedalomoji, ar jo įpėdinis gali būti atskirai įpareigotas įvykdyti visą prievolę ir kiekvienas nedalomosios prievolės kreditorius ar šio įpėdinis gali reikalauti įvykdyti visą prievolę, nors ji ir nėra solidarioji prievolė. Jeigu įvykdyti visą prievolę reikalauja kreditoriaus įpėdinis, jis turi užtikrinti kitų įpėdinių interesų apsaugą.

II. 4. ALTERNATYVIOSIOS PRIEVOLĖS

4.1. Prievolė yra alternatyvioji, kai skolininkas turi atlikti vieną iš dviejų ar iš daugiau skirtingų veiksmų (pagrindinių prievolės įvykdymo būdų) savo, kreditoriaus ar trečiojo asmens pasirinkimu. Kai pasirinktas veiksmas atliktas, laikoma, kad prievolė visiškai įvykdyta.

4.2. Skolininkas negali reikalauti, kad kreditorius priimtų dalį įvykdytos prievolės vienu būdu ir dalį kitu būdu.
4.3. Prievolė nelaikoma alternatyviąja, jeigu tuo metu, kai ji atsirado, vienas iš dviejų galimų jos įvykdymo būdų negalėjo būti tos prievolės dalykas.
4.4. Alternatyvioji prievolė tampa paprasta prievole, kai pasirinkimo teisę turintis asmuo pasirenka konkretų veiksmą (prievolės įvykdymo būdą).
4.5. Kai prievolė yra alternatyvioji, pasirinkimo teisė priklauso skolininkui, išskyrus atvejus, kai įstatymai, sutartis ar teismo sprendimas nustato, kad pasirinkimo teisė priklauso kreditoriui ar trečiajam asmeniui.
4.6. Pasirinkimas tampa neatšaukiamas nuo to momento, kai atliktas konkretus pasirinktas veiksmas arba kai apie pasirinktą konkretų veiksmą viena šalis praneša kitai šaliai, arba kai apie tai pranešama abiem šalims, jeigu ši teisė priklauso trečiajam asmeniui.
4.7. Jeigu pasirinkimo teisė priklauso vienai iš prievolės šalių, tačiau ši šalis per nustatytą terminą nepasirenka konkretaus veiksmo, tai ši teisė pereina kitai prievolės šaliai. Pasirinkimo teisė negali pereiti kreditoriui tol, kol šis neturi teisės reikalauti įvykdyti prievolę, o skolininkui – tol, kol šis neturi pareigos įvykdyti prievolę. Kai konkretaus veiksmo nepasirenka trečiasis asmuo, jį nustato teismas.
4.8. Pasirinkimo teisės įgyvendinimo terminą gali nustatyti šalys savo susitarimu. Jeigu toks terminas nenustatytas, tai jį gali nustatyti pasirinkimo teisės neturinti šalis. Toks terminas turi būti protingas.
4.9. Jeigu reikalavimo teisė buvo įkeista, o prievolės įvykdyti negalima dėl to, kad nepasirinktas konkretus veiksmas, įkaito turėtojas gali nustatyti abiem prievolės šalims terminą, per kurį jos turi pasirinkti konkretų veiksmą. Jeigu per šį terminą šalys konkretaus veiksmo nepasirenka, pasirinkimo teisė pereina įkaito turėtojui.
4.10. Jeigu vienas iš kelių prievolės įvykdymo būdų yra neįmanomas nuo pat prievolės atsiradimo arba tapo neįmanomas po prievolės atsiradimo, tai prievolė vykdoma likusiu būdu.
4.11. Jeigu skolininkas turėjo pasirinkimo teisę ir vienas iš kelių prievolės įvykdymo būdų tapo neįmanomas ne dėl jo kaltės, skolininkas privalo įvykdyti prievolę likusiu būdu.
4.12. Jeigu skolininkas turėjo pasirinkimo teisę ir dėl jo kaltės prievolės įvykdyti nebeįmanoma nė vienu iš būdų, tai skolininkas kreditoriui atsako tiek, kiek buvo galima įvykdyti prievolę paskutiniu iš buvusių būdų.
4.13. Jeigu prievolės nebeįmanoma įvykdyti nė vienu būdu ne dėl skolininko kaltės, laikoma, kad prievolė baigėsi.
4.14. Jeigu pasirinkimo teisė priklauso kreditoriui ir prievolės nebeįmanoma įvykdyti vienu iš būdų, tai kreditorius turi priimti prievolės įvykdymą kitais būdais. Kai įvykdyti prievolę vienu iš būdų tapo neįmanoma dėl skolininko kaltės, kreditorius gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra kitais būdais arba reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus dėl prievolės neįvykdymo tuo negalimu būdu. Jeigu dėl skolininko kaltės prievolės neįmanoma įvykdyti nė vienu iš kelių būdų, tai kreditorius savo pasirinkimu turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus dėl vieno ar kito prievolės įvykdymo būdo neįmanomumo.

II. 5. FAKULTATYVIOJI PRIEVOLĖ
5.1. Prievolė yra fakultatyvioji, jeigu ji turi tik vieną pagrindinį dalyką (įvykdymo būdą), tačiau kai negalima prievolės įvykdyti pagrindiniu būdu, ją galima įvykdyti ir kitu pagrindiniam įvykdymo būdui neprieštaraujančiu būdu.
5.2. Skolininkas yra atleidžiamas nuo pareigos įvykdyti prievolę, jeigu ne dėl jo kaltės įvykdyti pagrindiniu būdu prievolę tampa neįmanoma ir negalima įvykdyti prievolės kitu būdu, neprieštaraujančiu pagrindiniam įvykdymo būdui.

II. 6. SĄLYGINĖS PRIEVOLĖS
6.1. Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje. Prievolės sąlyginis pobūdis nėra kliūtis perleisti ar paveldėti iš jos atsirandančias teises. Sąlyginės prievolės gali būti su atidedamąja ir su naikinamąja sąlyga.
6.2. Prievolė nelaikoma sąlygine, jeigu jos pasibaigimas susijęs su aplinkybe, kuri nežinant prievolės šalims jau buvo tuo metu, kai skolininkas prisiėmė sąlyginę prievolę.
6.3. Prievolė, kurios atsiradimas siejamas su sąlyga, kurios buvimas visiškai priklauso nuo skolininko, negalioja. Tačiau jeigu sąlyga yra tam tikrų veiksmų atlikimas ar neatlikimas, prievolė galioja net ir tais atvejais, kai tų veiksmų atlikimas ar neatlikimas priklauso nuo skolininko.
6.4. Reikalavimai sąlygai:
1) Sąlyga turi būti teisėta ir neprieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei;
2) Sąlyga gali būti tik tokia aplinkybė, kurios buvimas ar nebuvimas yra įmanomas;
3) Jeigu sąlyga neteisėta, prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei arba yra neįmanoma, tai tokia sąlyga negalioja ir daro negaliojančią prievolę, kuri su ja susijusi.

6.5. Jeigu sąlygai įvykdyti nebuvo nustatyta jokio termino, tai sąlyga gali būti įvykdyta bet kuriuo metu. Jeigu paaiškėja, kad sąlyga apskritai negali būti įvykdoma, tai laikoma, kad sąlyga neįvykdyta.
6.6. Kai prievolės atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su sąlyga, kad tam tikros aplinkybės neturi atsirasti apibrėžtą laiko tarpą, sąlyga laikoma įvykusia, jeigu ši aplinkybė neatsiranda per tą apibrėžtą laiko tarpą, taip pat jeigu iki apibrėžto laiko tarpo pabaigos paaiškėja, kad ta aplinkybė apskritai neatsiras.
6.7. Jeigu terminas nebuvo nustatytas, laikoma, kad sąlyga neįvykdyta tol, kol paaiškėja, kad ta aplinkybė neatsiras.

II. 7. TERMINUOTOS PRIEVOLĖS
7.1. Terminuotų prievolių rūšys:
1) su atidedamuoju terminu (Prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti.);
2) su naikinamuoju terminu (Prievolė su naikinamuoju terminu yra prievolė, kurios trukmę apibrėžia įstatymai ar šalių susitarimai ir kuri pasibaigia šiam terminui suėjus).
7.2. Jeigu tam tikros aplinkybės nėra, prievolė su atidedamuoju terminu vykdytina nuo tos dienos, kurią ta aplinkybė normaliai turėjo atsirasti.
7.3. Negalima išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos. Tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki įvykdymo termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti. Terminą gali nustatyti įstatymai, šalių susitarimas ar teismo sprendimas.
7.4. Jeigu šalys susitarė nustatyti terminą ateityje arba jį nustatyti buvo pavesta vienai iš šalių, tačiau tai nepadaryta, tai vienos iš šalių reikalavimu terminą nustato teismas, atsižvelgdamas į prievolės pobūdį ir bylos aplinkybes. Neatidėliotinais atvejais terminą gali nustatyti viena šalis. Terminas visais atvejais turi būti protingas.
7.5. Teismas gali nustatyti terminą, jeigu to reikalauja prievolės prigimtis, o šalys nebuvo jo nustačiusios.
7.6. Preziumuojama, kad terminas nustatomas skolininko naudai, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, taip pat kai, atsižvelgiant į prievolės esmę ir pobūdį, aišku, jog terminas nustatytas kreditoriaus ar abiejų prievolės šalių naudai. Skolininkas praranda su terminu susijusias lengvatas, kai jis tampa nemokus, bankrutuoja arba be kreditoriaus sutikimo sumažina ar sunaikina pateiktą prievolės įvykdymo užtikrinimą, taip pat kai skolininkas neįvykdo sąlygų, su kuriomis siejamas lengvatų suteikimas. Šalis, kurios naudai buvo nustatytas terminas, turi teisę atsisakyti jį taikyti be kitos šalies sutikimo. Tokiu atveju prievolę reikia vykdyti nedelsiant.
7.7. Kai viena prievolės šalis atsisako termino suteiktų lengvatų arba netenka teisės į termino teikiamas lengvatas, kita šalis įgyja teisę reikalauti įvykdyti prievolę nedelsiant.

II. 8. PINIGINĖS PRIEVOLĖS
8.1. Piniginių prievolių valiuta:
1) Piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje.
2) Piniginės prievolės gali būti įstatymų nustatyta tvarka apmokamos banknotais (monetomis), čekiais, vekseliais, mokamaisiais pavedimais, naudojant mokamąsias korteles ar kitomis teisėtomis mokėjimo priemonėmis.
3) Kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną.
4) Jeigu piniginė prievolė išreikšta valiuta, kuri negali būti teisėta atsiskaitymo priemone, tai skolininkas privalo apmokėti prievolę ta valiuta, kuri yra teisėta atsiskaitymo priemonė, pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo metu prievolės įvykdymo vietoje.
5) Jeigu skolininkas praleido prievolės įvykdymo terminą, o po šio termino pabaigos dėl valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo, tai skolininkas privalo sumokėti kreditoriui valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio kurso skirtumą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu skolininkas prievolės neįvykdė laiku dėl kreditoriaus kaltės. Šią aplinkybę privalo įrodyti skolininkas.
8.2. Palūkanos pagal prievoles:
1) Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai.
2) Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3) Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį.
4) Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų.

III. PRIEVOLIŲ VYKDYMAS IR PASEKMĖS,
JŲ NEĮVYKDŽIUS

III. 1. PRIEVOLIŲ VYKDYMAS

1.1. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo.

1.2. Skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Priešpriešines pareigas skolininkas ir kreditorius turi įvykdyti tuo pačiu metu, jeigu įstatymai, sutartis ar prievolės esmė nenumato ko kita.

1.3. Kreditorius turi teisę nepriimti prievolės įvykdymo dalimis, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Jeigu kreditorius ginčija dalį prievolės, tai jis turi priimti neginčijamos prievolės dalies įvykdymą. Tačiau kreditoriui ir po to išlieka teisė reikalauti įvykdyti likusią prievolės dalį.

1.4. Kai prievolės dalykas yra tik pagal rūšies požymius apibūdintas daiktas, skolininkas turi perduoti tokios pat rūšies, bet ne prastesnės kokybės už vidutinę tokių daiktų kokybę daiktą, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Kai prievolės dalykas yra pagal individualius požymius apibūdintas daiktas, skolininkas atsako už bet kokį to daikto kokybės pablogėjimą dėl skolininko kaltės.

1.5. Asmuo, privalantis pateikti prievolės įvykdymo užtikrinimą, kurio būdas ar forma sutartyje nenurodyti, turi teisę savo nuožiūra pasirinkti adekvačią prievolės esmei konkrečią įvykdymo užtikrinimo priemonę bei įstatymuose numatytą įvykdymo užtikrinimo būdą.

1.6. Į prievolę perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą įeina ir pareiga saugoti tą daiktą iki jo perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita.

1.7. Skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu jis turi pakankamą ir protingą pagrindą abejoti, ar asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, turi teisę priimti jos įvykdymą, ir skolininko reikalavimu šis asmuo nepateikia reikiamų reikalavimo teisės buvimo įrodymų. Skolininkas taip pat turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Skolininkas neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymo, kai kreditorius savo pareigos negali įvykdyti dėl paties skolininko kaltės, taip pat kai kreditorius savo pareigos negali įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.
1.8. Prievolės įvykdymas neveiksniam kreditoriui laikomas tinkamu prievolės įvykdymu tik tiek, kiek skolininkas įrodo, kad toks įvykdymas tikrai atitiko neveiksnaus kreditoriaus interesus ir buvo atliktas jo naudai. Jeigu prievolė įvykdyta neatsižvelgiant į tai, kad kreditorius dėl tam tikrų priežasčių (arešto ir kt.) negalėjo asmeniškai priimti prievolės įvykdymo, tai skolininkas privalo prievolę vykdyti iš naujo ir turi regreso teisę reikalauti iš kreditoriaus grąžinti tai, ką jau yra perdavęs.
1.9. Jeigu prievolę įvykdė neveiksnus skolininkas, tai negalima ginčyti prievolės įvykdymo remiantis skolininko neveiksnumu.

1.10. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Tačiau jeigu prievolės prigimtis, jos įvykdymo būdas ar įvykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievolės įvykdymo terminą gali nustatyti teismas vienos iš šalių reikalavimu. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę prieš terminą, jeigu to nedraudžia įstatymai, sutartis arba prievolės įvykdymas prieš terminą neprieštarauja jos esmei.

III. 2. PRIEVOLĖS NEĮVYKDYMO TEISINĖS PASEKMĖS

2.1. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

2.2. Jeigu skolininkas neįvykdo prievolės perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą kreditoriui nuosavybės ar patikėjimo teise arba naudotis, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas daiktą perduotų. Ši teisė išnyksta, jeigu daiktas jau perduotas kitam tos pačios rūšies teisę turinčiam kreditoriui. Jeigu daiktas dar neperduotas, pirmenybė priklauso tam kreditoriui, kurio naudai prievolė atsirado pirmiau, o kai to negalima nustatyti, – pirmiau ieškinį pareiškusiam kreditoriui. Negalintis įgyvendinti savo teisės reikalauti prievolę įvykdyti natūra, kreditorius turi teisę reikalauti tik atlyginti nuostolius. Jeigu sutartis numato netesybas, tai kreditorius turi teisę savo pasirinkimu reikalauti arba sumokėti netesybas, arba perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą.

2.3. Kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Šiais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas. Jeigu skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą ar veiksmus, kuriuos atlikti gali tik jis pats, tai kreditoriaus reikalavimu teismas iš skolininko išieško kreditoriaus naudai baudą. Baudos dydį nustato teismas. Išieškoma bauda gali būti vienkartinė arba mokama už kiekvieną praleistą dieną, kol skolininkas įvykdys prievolę.

2.4. Jeigu viena šalis nebegali įvykdyti prievolės pagal dvišalę sutartį dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nė viena iš šalių, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, tai nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad kita šalis įvykdytų sutartį. Šiuo atveju abi šalys turi teisę reikalauti grąžinti visa, ką jos įvykdė be atitinkamo priešpriešinio įvykdymo. Jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, antra šalis turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius. Jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią atsako antra šalis, tai pirmoji šalis turi teisę reikalauti iš antrosios įvykdyti prievolę ir atlyginti nuostolius, į kuriuos įskaitoma tai, ką ši sutaupė dėl negalėjimo įvykdyti savo prievolę.

2.5. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai:
1) neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos;
2) skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą;
3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad skolininkas įvykdytų prievolę;
4) kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė;
5) skolininkas iki prievolės įvykdymo termino pabaigos praneša kreditoriui, kad jis prievolės nevykdys;
6) prievolės nebegalima įvykdyti dėl skolininko kaltės.

2.6. Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė. Skolininkas atsako už visas pasekmes, susijusias su tuo, kad nebeįmanoma įvykdyti prievolės po to, kai jis prievolę pažeidė, išskyrus atvejus, kai prievolės neįmanoma. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą prievolės įvykdymą po to, kai skolininkas prievolę pažeidė, jeigu skolininkas kartu nesiūlo atlyginti dėl prievolės pažeidimo kreditoriaus patirtus nuostolius. įvykdyti dėl kreditoriaus kaltės.

2.7. Kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai:
1) skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės;
2) kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą.
2.8. Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš
dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo. Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Skolininkas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl to, kad kreditorius pažeidė prievolę, atlyginimą.

2.9. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Jeigu skolininkas turėjo nuosekliai vykdyti vieną po kito kelis veiksmus ir išduotas pakvitavimas apie dviejų paskutinių veiksmų įvykdymą, preziumuojama, kad įvykdyti ir ankstesni veiksmai, išskyrus atvejus, kai sutartyje ar pakvitavime numatyta kas kita. Jeigu kreditorius išdavė pakvitavimą apie pagrindinės sumos sumokėjimą, preziumuojama, kad skolininkas sumokėjo palūkanas ir kitokias išlaidas.

2. Klausimas
AKCINIŲ BENDROVIŲ STEIGIMO TVARKA

I. BENDROJI DALIS

1. Darbo tikslas – pateikti ir išsamiai išaiškinti akcinių bendrovių (toliau tekste AB) steigimo tvarką ir su bendrovių steigimu susijusių prievolių įvardinimą.

2. Darbe trumpai aptarti pagrindiniai akcinių bendrovių ypatumai, pateikta AB steigimo tvarka nuo minties įsteigti akcinę bendrovę iki jos įregistravimo rejestro tarnyboje ir akcininko pažymėjimo išdavimo su steigimo dokumentų pavyzdžiais.

3. Darbas parengtas vadovaujantis LR civiliniu kodeksu, patvirtintu 2000 m. liepos 18 d. įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. VIII-1864, Akcinių bendrovių įstatymu 2000m. liepos 13d. Nr.VIII-1835, kuris reglamentuoja akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas, Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 1996 m. sausio 16 d. Nr.I-1169 pakeitimais ir papildymais ir kitais Lietuvos Respublikos norminiais aktais.

II. DARBE NAUDOJAMOS SĄVOKOS

1. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

2. Statusas tai asmens ar valstybės teisinė ar socialinė padėtis.

3. Samprata – ko nors suvokimo būdas, pažiūra, koncepcija.

4. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.

5. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.

6. Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, o taip pat bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibūdintas pagal rūšį ar kiekį arba kurį galima apibūdinti pagal kitus kriterijus. Prievolės dalykas gali turėti piniginę arba nepiniginę išraišką, tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus. Prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.

7. Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybinis popierius gali patvirtinti dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų ir kt.), teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt.), teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt.). Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai) ar kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius).

8. Akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises

9. Emisija – vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, serijos išleidimas

10. Emitentas – fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu siūlantis leisti ar leidžiantis vertybinius popierius
11. Asmuo, susijęs su emitentu – įmonė ar organizacija, kurioje emitentas turi akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių), suteikiančių daugiau kaip 10% visų balsų skaičiaus, emitento kontroliuojamas ar jį kontroliuojantis subjektas, emitento vadovas, taip pat asmuo, turintis emitento vertybinių popierių, suteikiančių daugiau kaip 5% visų balsų.

12. Vertybinių popierių komisija – vertybinių popierių rinkos reguliavimo ir priežiūros institucija, veikianti pagal šio įstatymo septintojo skirsnio nuostatas.

13. Vertybinių popierių viešoji apyvarta – vertybinių popierių siūlymas, platinimas ar perleidimas per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus ir (arba) per reklamą ar kaip kitaip viešai kreipiantis į visuomenę, ir (arba) kreipiantis į daugiau kaip 50 asmenų.

14. Investitorius – fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu nuosavybės teise įsigijęs arba turintis vertybinių popierių;

15. Prospektas yra investitoriaus ir visuomenei skirtas dokumentas, atskleidžiantis pagrindinę informaciją apie emitentą bei jo vertybinius popierius, siūlomus viešajai apyvartai.

III. TRUMPAI APIE AKCINES BENDROVES

III. 1. AKCINĖ BENDROVĖ
1.1. Akcinės bendrovės statusas suteikiamas įmonei, kurios įstatinis kapitalas yra ne mažesnis 150 000 litų ir padalytas į lygias dalis, vadinamas akcijomis. Ji gali būti įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai.

1.2. AB yra ribotos turtinės atsakomybės juridinė įmonė, turinti juridinio asmens teises.
1.3. AB turtas yra atskiras nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles bendrovė atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal savo AB prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Akcininkai neatsako savo turtu už bendrovės prievoles prieš kreditorius.
1.4. AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 000 litų. Jos akcijos gali būti platinamos vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais: tiesioginiais sandoriais tarp fizinių, juridinių asmenų, viešai per Vertybinių popierių biržą, per tarpininkus – finansinių maklerių įmones.
1.5. AB privalo turėti savo pavadinimą, kuriame privalomi žodžiai “akcinė bendrovė” arba atitinkama žodžių santrumpa “AB”.
1.6. AB privalo turėti bent vieną sąskaitą LR įregistruotame banke ir savo antspaudą.
7. AB buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.
1.7. AB gali būti steigiama ribotam arba neribotam laikui. Jei AB įstatuose nenurodytas laikotarpis, kuriam ji įsteigta, laikoma, kad ji įsteigta neribotam laikui. AB veiklos laikotarpį galima pakeisti visuotiniu akcininkų susirinkimo sprendimu, atitinkamai keičiant jos įstatus.
1.8. AB yra privatus juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti privačius interesus.
1.9. AB būdama juridinis asmeniu, savo vardu`gali įsigyti turtines ir neturtines teises, sudaryti sutartis, vykdyti eksporto – importo operacijas, įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, būti ieškovu ir atsakovu teisme,arbitraže ar trečiųjų teisme.

III. 2. STEIGĖJAI
2.1. AB steigėjai gali būti LR ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė ar savivaldybė, šio įstatymo nustatyta tvarka sudarę AB steigimo sutartį (aktą). AB steigėjų skaičius neribojamas.
2.2. Kiekvienas AB steigėjas steigimo sutartyje nurodo įnašo dydį bendrovei steigti ir tai daliai pasirašo akcijų pirkimo sutartį. Kiekvienas AB steigėjas tampa jos akcininku.

III. 3. AKCININKAI
3.1. Akcininkai yra Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, valstybė ar savivaldybė, kurie
įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją.

3.2. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias turtines ir neturtines teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios AB vienos ar kitos klasės akcijos. Esant toms pačioms rūšių ir klasės akcijoms visi akcininkai turi tas pačias teises ir pareigas. Vienodos rūšies ir klasės akcijos suteikia akcininkams vienodas teises ir pareigas.

3.3. Jeigu AB visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams.

III. 4. BENDROVĖS ĮSTATAI

4.1. Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi AB savo veikloje.

4.2. Įstatuose turi būti nurodyta:
1) AB pilnas ir sutrumpintas pavadinimas;
2) AB buveinė;
3) AB veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis;
4) Įstatinio kapitalo dydis;
5) Akcijų skaičius pagal rūšis ir klases, jų nominali vertė ir suteikiamos teisės;
6) Valdymo organų struktūra;
7) Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo šaukimo bei balsavimo jame tvarka;
8) Stebėtojų tarybos, valdybos narių, administracijos vadovo rinkimo ir atšaukimo tvarka, šių valdymo organų kompetencija;
9) Revizorių (auditorių) rinkimo tvarka ir kompetencija;
10) AB pranešimų skelbimo tvarka;
11) AB dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka;
12) Sprendimų dėl AB filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo priėmimo tvarka;
13) AB likvidavimo arba reorganizavimo tvarka.
4.3. Įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių LR įstatymams.
4.4. Jeigu AB įstatuose numatytą ūkinę veiklą reglamentuoja ir kiti LR įstatymai, į juos reikia atsižvelgti rengiant ar keičiant bendrovės įstatus.
4.5. Steigiamos AB įstatai iki steigiamojo susirinkimo turi būti visų steigėjų ar jų atstovų pasirašyti. Fizinio asmens parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro, o juridinio asmens vadovo ar įgalioto asmens parašas patvirtintas antspaudu. Neturinčiam antspaudo užsienio juridiniam asmeniui taikoma fiziniams asmenims nustatyta parašų tvirtinimo tvarka.

4.6. AB įstatai bei jų pakeitimai galioja tik juos įregistravus įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos įmonių rejestre.

III. 5. AKCINĖS BENDROVĖS FILIALAI IR ATSTOVYBĖS

5.1. AB turi teisę steigti filialus ir atstovybės Lietuvos Respublikoje ir užsienyje.
5.2. AB atsako už filialo ar atstovybės prievoles savo turtu.

III. 6. PATRONUOJANTI IR DUKTERINĖ BENDROVĖ

6.1. AB yra patronuojanti, jei kitoje bendrovėje, kuri yra dukterinė, ji tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei.

6.2. AB tiesiogiai turi balsų daugumą kitoje bendrovėje, kai turi įsigijusi kitos bendrovės akcijų, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių daugiau kaip 50% balsų.

6.3. AB netiesiogiai turi balsų daugumą kitoje bendrovėje, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą trečioje bendrovėje.

6.4. AB šio įstatymo prasme gali tiesiogiai daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei, tik atitinkanti bent vieną iš šių sąlygų:
1) Turi teisę rinkti ar atšaukti kitos bendrovės administracijos vadovą, daugumą valdybos ar stebėtojų tarybos narių ir tuo pačiu metu yra šios kitos bendrovės akcininkė;
2) Yra kitos bendrovės akcininkė ir pagal susitarimus, sudarytus su kitais šios kitos bendrovės akcininkais, gali spręsti, kaip panaudoti daugiau kaip pusę šios kitos bendrovės akcijų teikiamų balsų. Įgaliojimas, suteikiantis AB teisę atstovauti kitam akcininkui ir už jį balsuoti bei priimti sprendimus, yra pakankamas tokio susitarimo įrodymas.
6.5. AB gali netiesiogiai daryti lemiamą įtaką trečiajai bendrovei tik atitinkanti bent vieną iš šių sąlygų:
1) Gali tiesiogiai daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei, tiesiogiai ar netiesiogiai turinčiai balsų daugumą trečiojoje bendrovėje arba galinčiai tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką trečiajai bendrovei;
2) Tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą kitoje bendrovėje, galinčioje tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką trečiajai bendrovei;
3) Kartu su kitomis bendrovėmis, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą arba kurioms gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką, arba šios kitos bendrovės kartu turi trečiosios bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50% balsų, arba tenkina šio straipsnio 24 dalyje išvardytas sąlygas.

III. 7. AKCINĖS BENDROVĖS FINANSINIAI METAI

7.1 AB finansiniais metais yra laikomi kalendoriniai metai. Jos įstatuose gali būti nustatomi ir kiti 12 mėnesių trukmės finansinių metų pradžios ir pabaigos terminai. Jei AB buvo įregistruota finansiniams metams prasidėjus, tai pirmųjų finansinių metų pabaiga laikoma įstatuose numatyta bendrovės finansinių metų pabaigos diena. Jei AB išregistruojama nepasibaigus finansiniams metams, paskutiniai finansiniai metai baigiasi:
1) Likvidavimo atveju – likvidavimo akto surašymo dieną;
2) Reorganizavimo atveju – turto perdavimo akto surašymo dieną.

IV. AKCINĖS BENDROVĖS STEIGIMO SAMPRATA

1.1. Akcinė bendrovė, kaip juridinis asmuo, privalo turėti savo pavadinimą pagal kurį ją galima būtų atskirti nuo kitų juridinių asmenų.

1.2. Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, tačiau jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens.

1.3. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.

1.4. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.

1.5. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

1.6. Steigėjai (ar jų įgalioti asmenys) kreipiasi į Respublikinį patentų biurą steigiamos bendrovės vardui parinkti, nurodant 2 – 3 pagrindines numatomas AB veiklos kryptis pagal Respublikinį bendrovės veiklos klasifikatorių.
1.7. Akcinę bendrovę kurti pradeda jos steigėjai. Tai asmenys, atliekantys visą preliminarinį AB steigimo darbą: rengiantys bendrovės įstatus ir vykdantys daugybę parengiamųjų organizacinių akcinės bendrovės steigimo priemonių, kurių rezultatas – akcinės bendrovės registravimas vietos savivaldybėje ar kitame valdžios organe. Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos sprendžia AB steigėjai:
1) Nustato galimas būsimos bendrovės veiklos sferas ir įvertina pelno gavimo perspektyvas;
2) Atlieka organizacinį darbą, susijusį su AB steigimu;
3) Aprūpina AB reikalinga jos veiklai baze (patalpos, žaliavos, darbo jėga ir kt.);
4) Nustato įstatinio kapitalo dydį ir garantuoja jo mobilizavimą.
1.8. Steigdami AB steigėjai turi nusistatyti bendrovės įstatinio kapitalo formavimo principus:

1) Tik piniginiais įnašais;

2) Piniginiais ir turtiniais įnašais.
Formuojant įstatinį kapitalą piniginiais ir turtiniais įnašais piniginių įnašų suma turi sudaryti ne mažiau 25% įstatinio kapitalo sumos.

1.9. AB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis 150 000 litų, tai nutarus įsteigti AB turi būti sudarytas paprastas rašytinės formos juridinių asmenų steigimo sandoris. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorių šalių, kuriam nustatyti specialūs (papildomi) rašytinės formos reikalavimai.

1.10. Todėl pradėdami savo veiklą AB steigėjai pasirašo AB steigimo sutartį, kurios sudarymo reikalavimai pateikti šio darbo V skirsnyje.

V. AB STEIGIMO PRIEVOLIŲ VYKDYMAS
IKI STEIGIAMOJO SUSIRINKIMO

V. 1. TEISĖ VEIKTI STEIGIAMOS AB VARDU

1.1. Iki AB įregistravimo steigimo sutartyje nurodyti asmenys turi teisę steigiamos AB vardu sudaryti sandorius. Toks sandoris bendrovei sukuria prievoles po to, kai visuotinis akcininkų susirinkimas jį patvirtina. Jeigu susirinkimas šio sandorio nepatvirtina, už juos pagrįstas prievoles solidariai atsako sandorį sudarę asmenys.

1.2. Atlyginimą už AB steigimą ar steigimo išlaidų kompensaciją iš bendrovės gali gauti jos steigėjai arba kiti steigimo sutartyje nurodyti asmenys, jei steigimo išlaidos yra pagrįstos dokumentais. Steigėjų ir kitų steigimo sutartyje nurodytų asmenų ginčus dėl steigimo išlaidų kompensavimo ir atlyginimo užsteigimą sprendžia teismas.

1.3. Akcininkai ar AB turi teisę reikalauti, kad steigėjai ar kiti steigimo sutartyje nurodyti asmenys atlygintų nuostolius, AB patirtus iki jos įregistravimo dienos dėl pareigų nevykdymo, nesąžiningo AB steigimo reikalų tvarkymo. Akcininkai ar AB negali reikalauti atlyginti nuostolių, patirtų dėl sandorių, kuriems pritarė visuotinis akcininkų susirinkimas. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.

1.4. Steigėjų įgalioti asmenys atidaro steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą viename iš Lietuvos Respublikos įregistruotų bankų.

V. 2. AB AKCIJŲ PASIRAŠYMAS

2.1. Steigiamos AB akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Akcijų pasirašymo sutarties sąlygos nustatomos steigimo sutartyje.

2.2. Steigiant AB, steigimo sutarties sąlygos, nustatytos šio darbo V.3 skyriuje.

V. 3. AB STEIGIMO SUTARTIS /AKTAS/
3.1. AB steigimo sutartis yra viešas dokumentas.
3.2. Steigimo sutartyje numatomi jų tarpusavio įsipareigojimai iki steigiamojo akcininkų susirinkimo, kuriame steigėjai perduoda savo įgaliojimus bendrovės valdymo organams.
3.3. Kadangi AB steigėjų skaičius neribotas, tai akcinę bendrovę gali steigti ir vienas juridinis arba fizinis asmuo. Esant keliems steigėjams sudaroma bendrovės steigimo sutartis (1 priedas). Kai bendrovę steigia vienas juridinis ar fizinis asmuo surašomas bendrovės steigimo aktas (2 priedas).
3.4. Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:
1) Steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai; juridinių asmenų pavadinimai, kodai, buveinių adresai ir šių asmenų atstovų vardai bei pavardės);
2) AB pavadinimas;
3) Steigėjų įgalinimai ir įsipareigojimai steigiant AB bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
4) Asmenys (steigėjai ir kiti asmenys), kurie gali atstovauti steigiamai bendrovei, bei jų įgalinimai;
5) AB įstatinio kapitalo dydis, akcijų nominali vertė, emisijos kaina;
6) Kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius, iš jų – skaičius pagal rūšis ir klases;
7) Steigėjų įsigyjamų akcijų suteikiamos teisės;
8) Akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai, iš jų – pradinių įnašų įmokėjimo tvarka ir terminai, delspinigiai už laiku neapmokėtas akcijas. Delspinigiai negali būti mažesni kaip 0,05% neįmokėtos sumos už kiekvieną praleisto termino dieną;
9) Steigiamojo susirinkimo sušaukimo tvarka;
10) Steigiamos AB dokumentų, taip pat informacijos, susijusios su steigiamuoju susirinkimu, pateikimo steigėjams tvarka;
11) Steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;
12) Ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;
13) Steigimo sutarties sudarymo data.
3.5. Steigimo sutartyje gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių LR įstatymams.
3.6. Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų atstovai. Jeigu bent vienas steigėjas yra fizinis asmuo, sutartis turi būti patvirtinta notaro. Jeigu visi steigėjai yra fiziniai asmenys, jų vadovų arba įgaliotų asmenų parašai tvirtinami antspaudais. Neturinčiam antspaudo užsienio juridiniam asmeniui taikoma fiziniams asmenims nustatyta parašų tvirtinimo tvarka.

3.7. AB steigimo sutartis, sudaryta šio straipsnio nustatyta tvarka, suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir registruoti akcijų emisiją Vertybinių popierių komisijoje.
3.8. AB Steigimo sutartį arba steigimo aktą turi pasirašyti:
1). Juridinis asmuo pagal įstatus, turintis teisę (pvz.: įmonės vadovas arba juridinio asmens , turinčio teisę pasirašyti steigimo aktą, įgaliotas asmuo(pagal įgaliojimą);
2). Fizinis asmuo arba jo įgaliotas atstovas (šiuo atveju įgaliojimas turi būti patvirtintas notarų biure)

Visais atvejais, kai pasirašoma AB steigimo sutartis /aktas/, ji turi būti tvirtinama notaro. Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai.

V. 4. AKCIJOS

4.1. Akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises. Akcinių bendrovių akcijos turi būti nematerialios. Akcinių bendrovių akcijos turi būti įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje, o apskaita vedama vertybinių popierių sąskaitoje.

4.2. Akcijos nominali vertė turi būti nurodyta litais be centų.

4.3. Akcijos skirstomos į rūšis:
1) pagal disponavimo būdą – į vardines ir pareikštines;
2) pagal suteikiamas teises – į paprastąsias ir privilegijuotąsias.
Pastaba: Paprastosioms vardinėms akcijoms gali būti suteikta specialiosios akcijos statusas.
4.4. Vienos rūšies akcijos pagal jų savininkams suteikiamas teises skirstomos į klases. Skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos bendrovės įstatuose. Visų tos pačios klasės akcijų nominalios vertės turi būti vienodos.
4.5. Nematerialios akcijos yra pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Akcinių bendrovių akcijų sąskaitas tvarko Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme nustatyti subjektai (toliau – sąskaitų tvarkytojai).
4.6. Sąskaitų tvarkytojas, kuris yra atidaręs akcininko vertybinių popierių sąskaitą, akcininko pageidavimu turi išduoti išrašą iš šios sąskaitos, rodantį akcijų skaičių bei kitą teisės aktuose nustatytą informaciją apie į sąskaitą įrašytas akcijas.
4.7. Informaciją, kuri turi būti pateikta apie nematerialias akcijas vertybinių popierių sąskaitose, nustato norminiai aktai, reglamentuojantys vertybinių popierių ir jų apyvartos apskaitą.
4.8. Materialioje akcijoje turi būti nurodyta:
1) pavadinimas „Akcija“ ir akcijos rūšis;
2) akcinės bendrovės kodas ir pavadinimas;
3) nominali akcijos vertė;
4) numeris;
5) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis ir balsavimo teisė;
6) išleidimo į apyvartą data;
7) akcijos savininko vardas, pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas ir kodas);
8) valdybos pirmininko (jei valdyba nesudaroma, – administracijos vadovo) parašas, patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės antspaudu.
9) akcijos į antrinę apyvartą gali būti išleidžiamos įregistravus bendrovę ar padidinus jos įstatinį kapitalą ir visiškai apmokėjus šias akcijas emisijos kaina.
10) bendrovei draudžiama išleisti akcijas, kurias galima keisti į obligacijas bei kitokias šiame įstatyme nenumatytų rūšių akcijas.
4.9. Nevisiškai apmokėtos materialios akcijos pažymimos laikinaisiais išrašais iš akcininkų sąrašo (akcininkų registro). Šiuose išrašuose turi būti nurodytas akcininkas, jo pasirašytų akcijų kiekis ir už jas sumokėta pinigų suma ar nepiniginio įnašo vertė, iki visiško jos apmokėjimo trūkstama pinigų suma ir mokėjimo termino pabaiga. Sumokėjus visą akcijų emisijos kainą, laikinieji išrašai turi būti pakeisti į materialias akcijas.
4.10. Nevisiškai apmokėtos nematerialios akcijos pažymimos įrašu šias akcijas pasirašiusio asmens vertybinių popierių sąskaitoje – nurodama už šias akcijas sumokėta suma, iki visiško jos apmokėjimo trūkstama suma ir mokėjimo termino pabaiga. Šie duomenys taip pat nurodomi akcininkui išduodamame jo vertybinių popierių sąskaitos išraše.

4.11. Paprastosios akcijos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį. Privilegijuotųjų akcijų nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo. Visų paprastųjų akcijų nominalios vertės turi būti vienodos.

4.12. Privilegijuotųjų akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės, taip pat jų pakeitimo tvarka turi būti nustatyta iš anksto, iki jas išleidžiant, ir įrašyta bendrovės įstatuose.

4.13. Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju arba nekaupiamuoju dividendu. Tai nustatoma bendrovės įstatuose iš anksto, prieš išleidžiant akcijas.

4.14. Specialiosios akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios valstybei ar savivaldybei papildomų neturtinių teisių. Specialiųjų akcijų statusas gali būti suteiktas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiai akcijai (akcijoms) visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, jei tenkinamos šios sąlygos:
1) valstybė ar savivaldybė atsisako jos turimų 2/3 ar daugiau balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime parduodama ar kitaip perleisdama dalį valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų;
2) bendrovės pagrindinė veikla yra transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ar komunalinio ūkio srityje.
4.15. Specialioji akcija suteikia šias papildomas teises:
1) vetuoti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus dėl bendrovės reorganizavimo, likvidavimo, specialios akcijos statuso atšaukimo, taip pat kitus nutarimus, kuriuos vetuoti specialios akcijos savininkui teisė suteikiama transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ar komunalinio ūkio sritis reglamentuojančiuose įstatymuose;
2) pasisakyti kiekvienu visuotiniame akcininkų susirinkime svarstomu klausimu;
3) šaukti visuotinius akcininkų susirinkimus ir siūlyti susirinkimo darbotvarkės klausimus bei nutarimų projektus.
4.16. Specialioji akcija netenka specialiosios akcijos statuso, kai:
1) valstybė ar savivaldybė perleidžia šią akciją kito asmens nuosavybėn;
nutarimą dėl specialiosios akcijos statuso atšaukimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas.

V. 5. AKCIJŲ EMISIJA

5.1. Emitentas privalo įregistruoti savo vertybinius popierius (akcijas) Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijoje, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) emitentas yra steigiama ar veikianti Lietuvos Respublikos AB arba reorganizuojama į AB bet kurios kitos rūšies įmonė;
2) paskutiniųjų finansinių – ūkinių metų paskutiniosios dienos pabaigoje Lietuvos Respublikos emitento išleistų bent vienos klasės vertybinių popierių savininkų buvo daugiau negu 100;
3) emitentas ar investitorius ketina Lietuvos Respublikoje išleisti vertybinius popierius į viešąją apyvartą.
5.2. Vertybinių popierių registracijai emitentas rengia vertybinių popierių emisijos prospektą (memorandumą), kurį pateikia LR Vertybinių popierių komisijai tvirtinti.

5.3. Vertybinių popierių įregistravimą (perregistravimą) Komisijoje ir leidimą platinti įregistruotus (perregistruotus) vertybinius popierius patvirtina nustatytos formos Vertybinių popierių įregistravimo aktas (4 priedas), išduodamas emitentui. Leidimo platinti vertybinius popierius pirminės apyvartos metu galiojimo laikas nustatomas pagal prospekte (memorandume) nustatytą vertybinių popierių platinimo terminą.

5.4. Emitentui kartu su Vertybinių popierių įregistravimo aktu grąžinamas vienas prospekto (memorandumo), kurio pagrindu įregistruoti vertybiniai popieriai, egzempliorius. Prospekto (memorandumo) pirmasis lapas užantspauduojamas Komisijos herbiniu antspaudu ir spaudu “Įregistruota”, nurodant sprendimo įregistruoti vertybinius popierius datą, numerį ir Vertybinių popierių įregistravimo numerį. Kiekvienas prospekto (memorandumo) lapas užantspauduojamas Komisijos antspaudu. Antrasis prospekto (memorandumo) egzempliorius ir Vertybinių popierių įregistravimo akto nuorašas saugomas Komisijoje.

5.5. Vertybinių popierių emisijos prospekte turi būti atskleidžiama informacija apie emitento veiklą, išleistus ir numatomus išleisti vertybinius popierius, valdymo organus ir jų narių sandorius su emitentu, taip pat finansinė atskaitomybė ir nepriklausomo auditoriaus išvada, kaip emitento apskaita ir finansinė atskaitomybė atitinka LR įstatymus ir Lietuvos Respublikoje taikomus apskaitos principus.

5.6. Tik įregistravus AB akcijas Vertybinių popierių Komisijoje, AB steigėjai gali prad

Leave a Comment