Turto teisinis rėžimas,LR CK ir LR SŠK lyginamasis aspektas

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

Turto teisinis rėžimasLR CK ir LR SŠK lyginamasis aspektas

Šiauliai 2004Turinys

Įvadas ……………………………………………………………………………..21. Turto teisinis režimas………………………………………………………32. Sutuoktinių nuosavybė…………………………………………………….3 2.1. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė……………..3 2.2. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė………………………..33. Vedybų sutartimi nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas……………………………………………44. Šeimos turtinio teisinio režimo pabaiga, turto padalijimo būdai………………………….4 Išvados……………………………………………………………………………….5Literatūra…………………………………………………………………………..6

Įvadas

Pradedant rašyti ir lyginamuoju aspektu nagrinėti CK sir SŠK įstatymus, reglamentuojančius sutuoktinių turtinį teisinį režimą, pirmiausia reikėtų apibūdinti kas yra turtas.Sąvoka “turtas” nėra vienareikšmiška. Tiesiogiai ji suprantama kaip daiktai, turtinės teisės ir turtinės pareigos, pinigai. Šį žodį dar galima nagrinėti siauruoju ir plačiuoju požiūriu. Siauruoju požiūriu “turtas” reiškia daiktą ar daiktų visumą, o plačiuoju požiūriu – tai daiktai, turtinės teisės bei pareigos, išimtinės teisės, žaliavos, prekės pastatai, pinigai, prekių ir paslaugų ženklai t.t., o taip pat veiksmai ir veiksmų rezultatai – tai paslaugų teikimas, darbų atlikimas ir panašiai.Šiame darbe bus analizuojami ir lyginami turto teisinio režimo įstatymai CK ir SŠK, kuris jau nebegalioja. Bandysiu atskleisti ir aprašyti svarbiausius aspektus apie turto teisinio režimo rūšis, bendrosios jungtinės ir asmeninės sutuoktinių nuosavybės skirtumus, turto padalijimo būdus, pastebėti pagrindinius įstatymų skirtumus ir darbo gale padaryti išvadas.

1. Turto teisinis režimas, jo rūšysTurto teisinis režimas gali būti skiriamas pagal įstatymus ir sutartis. Nustatytas pagal įstatymus, kurie reglamentuojami CK 3.87- 3.100 straipsniuose, yra teigiama, jog įstatymų numatyto turtinio teisinio režimo esmė: sutuoktinių turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendras ir vedybų sutartimi, kuri reglamentuojama CK 3.101- 3.108 straipsniais. Turto teisinis režimas nustatomas vedybų sutartimi tik tuo atveju, jei vedybų sutarties sąlygos nepažeidžia įstatymų numatytų normų, moralės. Pasirašius vedybų sutartį turtas yra abiejų sutuoktinių, kitaip tariant tai įvardijama kaip turtas (pvz. Gyvenamoji patalpa, kilnojami daiktai), kuris gali būti ir yra naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Apie šiuos aspektus ir turtinio režimo sampratą nėra minima anksčiau galiojusiame SŠK.

2.Sutuoktinių nuosavybė2.1.Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybėSutuoktinių nuosavybė gali būti bendra ir asmeninė. Apie bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę kalbama CK 3.88 straipsnyje, o SŠK 21 straipsnyje. Abiejuose kodeksuose yra pasakyta, jog santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau skirtumas yra tas, jog SŠK nėra įvardijama tai, kad bendra nuosavybe taip pat gali būti laikoma pajamos(iš darbinės ir intelektinės veiklos), vaisiai, gauti iš iš asmeninio sutuoktinio turto, išmokos, dividendai, pensijos, pašalpos. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įvardijama, jog bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė yra tol, kol nėra įrodyta, kad tai yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

2.2. Asmeninė sutuoktinių nuosavybėŠi sąvoka reiškia, jog asmeninė nuosavybė yra tik tam asmeniui priklausantis turtas, jei vedybų sutartyje nenumatyta kitaip. Apie asmeninį turtą rašoma CK 3.89, o SŠK- 22 straipsnyje. Galima įžvelgti pagrindinį skirtumą, jog CK išvardijama daugiau punktų, kurie apibrėžia asmeninę sutuoktinių nuosavybę. SŠK nėra paminėta, jog asmeninė nuosavybė ir intelektinės bei pramoninės nuosavybės teisės, kurios nebūtinai gali būti turtinės, taip pat daiktai, kurie naudojami asmeniniam verslui, lėšos, gautos kaip žalos atlyginimas arba įgytas turtas už asmenines lėšas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnyje rašoma, jog asmeninė nuosavybė gali būti įrodinėjama rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, o anksčiau galiojantis SŠK to neišskiria.

3.Vedybų sutartimi nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimasTurto teisinis režimas, kaip jau buvo minėta, gali būti nustatytas ne tik įstatymais, bet ir sudarius vedybų sutartį, kurią galima pasirašyti prieš santuokos sudarymą arba po santuokos sudarymo. Apie tai rašoma CK 3 skirsnyje, 3.101-3.108 straipsniuose. Vedybų sutarties esmė- turtinių teisių numatymas ir nustatymas, jo tvarkymas, padalijimo detalės ir kiti aspektai. Anksčiau galiojusiame SŠK nėra minimos ir išskiriamos tokios galimybės kaip vedybų sutarties pasirašymas ir sudarymas, nekalbama apie vedybų sutarties sąlygas, pakeitimus, nutraukimą, sutarties turinį. Tiesiog išskiriamas 5 skirsnis, kuris apibendrintai pavadinamas “Turtinės sutuoktinių teisės ir pareigos”.

4.Šeimos turtinio teisinio režimo pabaiga, turto padalijimo būdaiApie šeimos turtinio teisinio režimo pabaigą rašoma CK 3.86 straipsnyje, įstatymų nustatyto turtinio teisinio režimo priežastys įvardijamos CK 3.100 straipsnyje, o pagal vedybų sutartį nustatytą sutuoktinių turto teisinio režimo nebegaliojimą minima galiojančiame CK 3.107-3.108 straipsniuose Kadangi SŠK nėra kalbama apie vedybų sutartis tai nėra išskirta ir priežasčių, kada sutartis nebegalioja. Tuo tarpu SŠK 23 straipsnyje: “ Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimas” teigiama, jog :“Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalijamas tiek jiems išsituokiant, tiek santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu.” Taip pat įtakos turi sveikatos būklė, turtinė padėtis, kitos, teismo manymu, svarbios aplinkybės. CK 3.86 straipsnio 2,3,4 dalyse minima, jog turtas dalijams teismo sprendimu, atsižvelgiant į nepilnamečius vaikus( jei tokie yra).

IšvadosTurto teisinė problematika visada buvo ir tebėra aktuali įvairiose teisės šakose. Pastaruoju metu imama tolti nuo nematerialinių vertybių aukštinimo ir į turto sąvoką žiūrima siauru aspektu. Ar turtas yra tik materialūs daiktai? Samprata į šį klausimą kiekvieno žmogaus bus skirtinga, tačiau reikia sutikti su tuo, kad šiandien vis dažniau mūsų gyvenime svarbų vaidmenį užima materialinė gerovė, savęs, savo šeimos aprūpinimas. Paanalizavus LR CK ir SŠK, kuris jau nebeturi galios, galima teigti, jog CK, kitaip nei SŠK išskiria daugiau detalių susijusių su turto teisiniu rėžimu. Negalima konkrečiai teigti, kuris Kodeksas yra geras, o kuris- blogas. Ir viename ir kitame galima rasti trūkumų, kurie sukelia Lietuvos piliečiams keblumų. Mano manymu, LR CK suteikia žmogui daugiau galimybių ir pasirinkimų tuo atžvilgiu, kad galima sudaryti vedybų sutartį, o ne vadovautis tik įstatymų nustatytais sutuoktinių turto teisinio režimo reglamentuonačiais CK straipsniais.

Literatūra

1. Savčiukas, V. (Red.). Šeimos teisė. Vilnius: Saulužė.

2. LR CK. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Komentaras. (2003). Vilnius: Justitia