Turtinio pobūdžio bausmės LR BK

TURTINIO POBŪDŽIO BAUSMĖS LR BK

Vilnius 1997

Įvadas

Turtinės bausmės yra “pigi” alternatyva daug lėšų reikalaujančiam laisvės atėmimui. Šių bausmių auklėjamasis poveikis nė kiek ne mažesnis , o kai kuriais atvejais ir didesnis , nes asmuo nėra izoliuojamas nuo visuomenės. Problematiškas yra ir lygtinis atleidimas nuo bausmės. Tokia poveikio priemonė nukreipta tik Į nuteistojo psichiką , bet praktiškai nepaveikia jo fizinės laisvės ar materialinių interesų.”Auksinis vidurys” , ko gero , yra turtinės bausmės , neizoliuojančios asmens nuo visuomenės , bet kartu ir darančios nuteistajam didelį poveikį.Turtinės bausmės dažniausiai numatytos už neatsargius bei nesunkius nusikaltimus(išimtis – turto konfiskavimas).Tokia bausmė nuteistajam už minėtus nusikaltimus yra žymiai efektyvesnė nei laisvės atėmimas ar lygtinis atleidimas nuo bausmės. Taigi , atrodytų , tokios bausmės turi būti naudojamos dažniau nei kitos bausmės. Bet iš tikrųjų viskas yra atvirkščiai. Tai byloja statistiniai duomenys , kurie bus pateikti toliau. Toks akivaizdus prieštaravimas paskatino mane susidomėti turtinėmis bausmėmis. Analizuojant jų taikymo tvarką bei jų specifiką galima nustatyti pagrindinius turtinių bausmių trūkumus ir priežastis, dėl kurių šių bausmių paskyrimas nuteistajam palyginus retas. Tai leistų numatyti šių bausmių tobulinimo kryptis ir efektyvesnĮ jų panaudojimą. Rašant šĮ kursinį darbą , didžiausią problema buvo literatūros trūkumas. Didžioji literatūros dalis parašyta aštunto dešimtmečio viduryje yra pasenusi ir nebeatitinka dabartinių realijų. Taigi , šia literatūra remtis galima tik iš dalies , atižvelgiant Į to meto kriminogeninę , ekonominę ir politinę situaciją. Iš kitos pusės , tai sudarė sąlygas savarankiškai vertinti dabartinę turtinių bausmių sistemą , lyginti ją su senesne , numatyti perspektyvas. Nagrinėjant šią temą mano manymu tikslinga aptarti turtinių bausmių vietą ir reikšmę galiojančioje bausmių sistemoje , po to nagrinėjant kiekvieną bausmę atskirai. Analizuojant turtines bausmes būtina išanalizuoti :

1. taikymo tvarką , palyginant ją su anksčiau galiojusią tvarka; 2. asmenų ratą , kuriems šios bausmės taikomos; 3. esminius šių bausmių privalumus ir trūkumus; 4. kitų šalių praktiką taikant panašias bausmes.

Bendra turtinių bausmių charakteristika

Policijos įstatymo 1 straipsnyje be kitų policijos uždavinių minimi šie: “nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija , nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas , viešosios tvarkos , visuomeninės rimties bei saugumo , piliečių teisių laisvių ir turto apsauga…”. Visi šie uždaviniai glaudžiai susiję su bausmių sistema , nes kriminalinė bausmė yra galutinis nusikalstamos veiklos įvertinimas , o kartu ir bendrosios bei specialiosios prevencijos priemonė. Iš to seka , kad policijos pareigūnui , kasdien susiduriančiam su nusikaltimų atskleidimu ir tyrimu , būtina žinoti ne tik bausmių numatytų už konkrečias veikas dydį ir rūšis , bet ir jų skyrimo bei vykdymo pagrindinius ypatumus ir sąlygas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas turtinio pobūdžio bausmėms , nes nuo 1990 metų Lietuvoje vyrauja savanaudiški turtinio pobūdžio nusikaltimai ( apie 75-80% visų nusikaltimų ). Į jų skaičių įeina įvairaus pobūdžio pasikėsinimai į asmeninę ir viešąją nuosavybę. Kaip pavyzdį galima pateikti Vilniaus raj. PK statistinius duomenis apie iškeltas baudžiamąsias bylas per 1995 metus ( duomenys iš 2E formos ). Taigi apie 65% visų bylų iškelta pagal LR BK 271 straipsnį. 7% bylų iškelta už turto tyčinį sunaikinimą ar sužalojimą ( LR BK 278 str. ) , 4% bylų iškelta pagal plėšimo faktą ( LR BK 272 str. ). Be to turtiniai nusikaltimai priklauso didelio latentiškumo grupei , taigi faktinis jų skaičius žymiai viršija oficialųjį. Vis daugiau pasitaiko ir kitokių nusikaltimų , susijusių su valstybės ar asmenų materialinių interesų pažeidimu. Pavyzdžiui , ekonominiai nusikaltimai , kyšininkavimas , kontrabanda ir kt. Nors lyginamoji jų dalis bendrame nusikaltimų kiekyje nėra didelė ( apie 5% visų nusikaltimų ) , bet šiais nusikaltimais padaromi labai žymūs nuostoliai.

Vyraujant turtinio ir ekonominio pobūdžio bausmėms natūralu būtų priešpastatyti tam adekvačią valstybės reakciją , t.y. turtinio pobūdžio bausmes.Tokių bausmių paskyrimo kiekis neturėtų atsilikti nuo turtino pobūdžio nusikaltimų kiekio. Bet šiuo metu situacija yra priešinga ( žr. lentelę Nr. 1 ). Laisvės atėmimas 32 %Pataisos darbai 6 %Bauda 13 %Bausmių vykdymo atidėjimas 49 %Atleidimas nuo bausmės ——Mirties bausmė ——

Išanalizavus Vilniaus raj. ap. teismo darbą per 1996 metus paaiškėjo , kad tik apie 40% nuteistųjų buvo paskirta vienokia ar kitokia turtinė bausmė ( turima galvoje ir pagrindinės , ir papildomos bausmės ). Tai sąlygoja neracionali valstybinė politika bausmių sistemos atžvilgiu , nes dažnai efektyvių pagal savo poveikį bausmių taikymas yra labai susiaurintas ir galimas tik siauram specifinių asmenų ratui. Dabar galiojantys Lietuvos Respublikos Baudžiamieji ir Baudžiamieji procesiniai įstatymai ir jų papildymai numato šias turtinio pobūdžio bausmes: – pataisos darbai be laisvės atėmimo ( toliau pataisos darbai ); – bauda; – turto konfiskavimas. Įstatyme jos pagal paskirtį skirstomos į pagrindines ir papildomas. Pagal LR BK 22 str. pagrindinės turtinės bausmės yra pataisos darbai ir bauda. Papildomos drausmės – turto konfiskavimas ir bauda. Taigi bauda gali būti skiriama kaip pagrindinė ir kaip papildoma bausmė. Esminis skirtumas tarp šių bausmių yra jų skyrimo tiksluose , o taip pat ir jų dydyje , kuris apibrėžtas LR BK 32 straipsnio 2 ir 3 dalyse Turtinio pobūdžio bausmės dažniausiai būna numatytos ypatingosios LR BK dalies straipsnių alternatyviosiose sankcijose kartu su kitomis griežtesnėmis ar švelnesnėmis bausmėmis. Tai reiškia , kad bausmės bausmės rūšies ir jos dydžio nustatymas individualizuojant bausmę paliekamas teismo valiai. Dėl šios priežasties teismai privalo laikydamiesi įstatymo , skiriant turtinę bausmę (nepriklausomai nuo to ar ji yra pagrindinė ar papildoma ) , atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobūdį , pavojingumo visuomenei laipsnį , kaltininko asmenybę , kitas aplinkybes lengvinančias ar sunkinančias atsakomybę. Tai yra labai svarbu , nes turtinės bausmės ( kaip ir kitų bausmių ) tikslai gali būti pasiekti tik tada , kai teismo paskirta bausmė teisinga.

Bausmė yra nukreipta prieš nuteistojo asmenybę , Tačiau šia bausme daromas nors ir ne tiesioginis , bet visgi didelis poveikis nuteistojo šeimos nariams bei artimiesiems. Tai prieštarauja pagrindiniams kriminalinės bausmės principams , skelbiantiems , kad asmuo už padarytą nusikaltimą atsako asmeniškai. Pažiūrėjus atidžiau galima pastebėti , kad ir kitos , ne turtinės bausmės daro įtaką nuteistojo artimiesiems. Taigi vienoks ar kitoks pašalinis poveikis būdingas visoms bausmėms. Reikia pabrėžti , kad nubaudimas , kuris visuomet būdingas turtinei bausmei , nėra galutinis bausmės tikslas. Tai tėra priemonė siekiant perauklėti nuteistąjį ir užkirsti kelią naujiems nusikaltimams. Tai reiškia , kad vienas iš turtinės bausmės tikslų yra nusikaltimą padariusio asmens perauklėjimas. Bausmė riboja nuteistojo teises ir užtraukia pareigas , tuo sukeldama sunkumus , nepriteklių , neigiamas emocijas , moralinius pergyvenimus nuteistajam. Jam daromas materialinis ir dorovinis poveikis. Asmuo turi galimybę , jausdamas poveikio priemones , tinkamai įvertinti savo atliktą veiką , suprasti veikos pavojingumą visuomenei ir priešingumą teisei , jos sukeltas žalingas pasekmes. Tai sudaro prielaidą , kad nuteistasis ateityje susilaikys nuo naujų nusikaltimų padarymo. Nuteistojo sąmonėje formuosis nuostatos , skatinančios ji gyventi ir dirbti sąžiningai , tiksliai vykdyti įstatymus , gerbti kitų žmonių teises ir teisėtus interesus.

Pataisos darbai be laisvės atėmimo

Pataisos darbus be laisvės atėmimo reglamentuoja LR BK 29 str. Tai yra bausmė , kai nuteistasis dirba , ir iš jo uždarbio daromos nustatyto dydžio atskaitos valstybės naudai. Ji skiriama tik kaip pagrindinė bausmė , kai pataisos darbai yra numatyti baudžiamojo Įstatymo straipsnio sankcijoje arba kai jie skiriami kaip švelnesnė negu Įstatyme numatyta bausmė (LR BK 45 str.). Taip pat pataisos darbais galima pakeisti dalį neatliktos bausmės (LR BK 54 , 55 str.). Dažniausiai pataisos darbai skiriami už tyčines nelabai pavojingas veikas, arba veikas padarytas dėl neatsargumo asmenims , kuriuos nėra tikslinga izoliuoti nuo visuomenės. Dažniausiai LR BK straipsnių sankcijose pataisos darbai numatyti alternatyvinėje sankcijoje kartu su griežtesnėmis (pvz. 204 str.) , švelnesnėmis (pvz. 2501 str.) arba ir su griežtesnėmis ir švelnesnėmis bausmėmis kartu (pvz. 287 str.). Pataisos darbai kaip vienintelė sankcija numatyti tik 140 str. ir 219 str. Tai reiškia , kad teismas , skirdamas bausmæ – pataisos darbus , kartu išreiškia padarytos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei , remdamasis nusikaltimo sudėties požymiais ir atsižvelgdamas Į nusikaltėlio asmenybæ.

Pirmoje 29 LR BK str. dalyje numatyta , kad nuteistasis pataisos darbus atlieka savo darbovietėje. Ankstesnė šio straipsnio redakcija numatė , kad pataisos darbai gali būti atliekami ir kt. vietose, nurodytose pataisos darbų priežiūrą vykdančių organų, nuteistojo gyvenamosios vietos rajone. Be abejo , ši nuostata nėra priimtina dabartinėmis aukšto bedarbystės lygio sąlygomis , nes valstybė šiuo atveju garantuotų asmeniui darbo vietą ir pragyvenimo šaltinį. Taip pat sumažėja darbo kolektyvo auklėjamoji Įtaka nuteistajam. Šia problemą nagrinėjo savo knygoje prof. Galperin I.M. . Jis irgi teigė, kad nuteisti asmenį kituose vietose atlikininėti pataisos darbus nėra tikslinga. Bet savo nuomone jis rėmė tuo, kad tokia bausmė nenaudinga socialistinei valstybei, nes tai skatintų nekvalifikuotą darbą. Autorius siūlo šią bausmæ transformuoti Į viešuosius darbus . Dabartinėmis sąlygomis , manau, viešieji darbai irgi pritaptų baudžiamųjų bausmių sistemoje , jei butų gerai sureguliuotas jų Įgyvendinimo mechanizmas. Pataisos darbų taikymo galimybæ labai susiaurina tai , kad ji gali būti paskirta tik asmeniui , dirbančiam pagal darbo sutartį , tuo tarpu , kai nemažai žmonių dirba kitokia Įstatymo numatyta tvarka (pvz. ūkininkai , namų šeimininkės , individualių Įmonių savininkai ir t.t.). Pataisos darbų laikas yra skaičiuojamas mėnesiais . Pagal LR BK pataisos darbai gali būti skiriami nuo dviejų mėnesių iki dviejų metų . Iš nuteistojo uždarbio išskaičiuojama nuo 5 iki 20 % Į valstybės pajamas , t.y. šia bausme asmeniui daromas materialinis poveikis , kai jis praranda dalį savo turto. Išskaitos daromos iš visos uždarbio sumos , neišskaičiuojant mokesčių ar kitų mokėjimo formų , taip pat neatsižvelgiant Į pretenzijas nuteistajam pagal vykdomuosius dokumentus. Išskaitos nedaromos iš pensijų ir pašalpų , gaunamų socialinio aprūpinimo ir socialinio draudimo tvarka , iš vienkartinio pobūdžio išmokų , nenumatytų darbo užmokesčių sistemoje , iš uždarbio , apskaičiuoto už dienas , atidirbtas virš grafiko , iš sumų , laikomų kompensacijomis už komandiruotes , persikėlimą , priėmimą iš naujo Į darbą ir nukreipimą Į kitą vietovæ , iš sumų , išmokamų už panaudojimą asmeniškai priklausančius darbininkui Įrankius , už neišduotus specdrabužius , kitų kompensacinių išmokėjimų.
Į pataisos darbų bausmės atlikimo laiką neĮskaitoma:1. Laikas , kai bausmė nebuvo vykdoma dėl jos atidėjimo pagal teismo nutartį.2. Administracinės nuobaudos atlikimo laikas areštu arba pataisos darbais , taip pat , jei nuteistasis buvo suimtas kardomosios priemonės tvarka už Įvykdytą kitą nusikaltimą.3. Neapmokamų atostogų laikas.4. Ligos laikas , kai laikino nedarbingumo pašalpa neišduodama.5. Laikas , kai nuteistasis nedirbo ir jam nebuvo mokamas darbo užmokestis , išskyrus laiką , suteiktą ligoniui slaugyti. Jei nuteistasis per teismo nustatytą bausmės laiką neatidirbo būtino dienų skaičiaus , nesant pagrindo Įskaityti neatidirbtas darbo dienas bausmės atlikimo laiką , tai pataisos darbai tæsiami tol , kol jos bus atidirbtos. Pataisos darbų atlikimo laikas nėra Įskaitomas Į darbo stažą , bet ketvirtas 29 LR BK str. numato , kad  jei nuteistasis <…> atlikdamas bausmæ , sąžiningai dirbo ir pavyzdingai elgėsi , tai jam atlikus bausmæ , teismas visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvo prašymu gali pataisos darbų atlikimo laiką Įskaityti Į darbo stažą. Šioje dalyje pateikta nuostata , kad prašymai gali būti teikiami visuomeninių organizacijų , mano manymu , yra pasenusi.Vienintelės visuomeninės organizacijos , turėjusios Įtaką nuteistojo perauklėjimui ir kartu susijusios su darbo Įstaiga -profesinės sąjungos , dabar prarado savo ankstesnæ įtaką. Pažymėtina , kad pataisos darbų atlikimo metu nuteistasis praranda teisæ Į lengvatas ir priedus prie darbo užmokesčio , taip pat jam negali būti suteiktos eilinės atostogos. Nuteistuosius pataisos darbais draudžiama atleisti iš darbo jiems patiems prašant be organų , kurių žinioje yra bausmės vykdymas , leidimo.Bet toje pačioje darbovietėje jie gali būti perkelti Į kitas pareigas vadovaujantis darbo Įstatymų bendraisiais pagrindais. Penktoje dalyje numatoma , kad pataisos darbai gali būti pakeisti bauda , skaičiuojant vieną MGL baudos už du pataisos darbų mėnesius. Tai yra taikoma asmenims , kurie dėl savo sveikatos būklės , amžiaus ar kt. priežasčių negali atlikti pataisos darbų. Ši taisyklė taikytina skiriant bausmes už veikas , kurių sankcijose nėra numatyta alternatyvios lengvesnės bausmės.
Baudžiamajame Kodekse tiesiogiai nėra numatyta , kokioms asmenų grupėms pataisos darbai negali būti paskirti. Bet pagal bausmės turinį aišku , kad pataisos darbai negali būti paskirti šiems asmenims:1. Pirmos ir antros grupės invalidams. 2. Nėščioms moterims ir motinoms , turinčioms vaikų iki 3 metų amžiaus.3. Nepilnamečiams , neturintiems 16 metų amžiaus arba nedirbantiems mokiniams.4. Nedirbantiems pensininkams.5. Asmenims , kurie yra darbingi ir gali atlikti pataisos darbus , bet dirba ne pagal darbo sutartį .6. Asmenims , padariusiems nusikaltimus , susijusius su jų tarnybinių ar profesinių pareigų vykdymu , jei jų palikimas tame pačiame darbe gali sudaryti sąlygas daryti naujus nusikaltimus. Jei pataisos darbai yra skiriami kariui , šeštoje 29 LR BK str. dalyje numatyta , kad ši bausmė pakeičiama laikymu daboklėje iki dviejų mėnesių. Konkretaus santykio tarp pataisos darbų laiko , pakeičiamo laikymu daboklėje , nėra numatyta. Jei asmuo , nuteistas pataisos darbais piktybiškai vengia atlikti bausmæ , tai teismas gali neatbūtą laiką pakeisti laisvės atėmimu tokiam pačiam laikui , kas numatyta septintoje dalyje. Čia piktybinis vengimas suvokiamas kaip darbo drausmės , viešosios tvarkos ar nustatytų pareigų pažeidimai , padaryti per vienerius metus tris kartus po oficialaus , raštiško pataisos darbus vykdančių organų Įspėjimo , arba jei nuteistasis pasislėpė siekdamas išvengti bausmės. Anksčiau piktybinis vengimas buvo traktuojamas kiek kitaip. 1972 metais TSRS Aukščiausiojo Teismo Plenumas nutarime “ Apie pataisos darbų be laisvės atėmimo taikymą teismų praktikoje “ aiškino , kad piktybinis vengimas suvokiamas kaip: neĮsidarbinimas be pateisinamosios priežasties per 15 dienų nuo asmens Įrašymo Į Įskaitą arba išėjimo iš kt. darbovietės , arba neatvykimas be pateisinančios priežasties tokį pat laikotarpį Į organus , vykdančius nuosprendžio priežiūrą užsiregistruoti , po atvykimo Į naują gyvenamą vietą , arba vienos ar kelių pravaikštų padarymas , kurių bendras laikas didesnis nei 5 paros , jei šie veiksmai kartojasi po organo , vykdančio pataisos darbų priežiūrą, oficialaus Įspėjimo. Taigi aiškiai matome , kad dabar piktybinis vengimas suvokiamas žymiai platesne prasme , bet susiaurinta galimybė jĮ taikyti praktikoje.
Pataisos darbai kaip bausmės rūšis turi savo privalumų ir trūkumų. Vienas iš privalumų yra tai , kad ši bausmė yra pelninga valstybei , skirtingai nuo laisvės atėmimo , reikalaujančio daug lėšų nuteistųjų išlaikymui. Pataisos darbais asmeniui daromas dvejopas poveikis:1. materialinis (asmuo nubaudžiamas konkrečia bausme);2. auklėjamasis (darbo kolektyvas ir pataisos darbus vykdantys organai daro Įtaką nuteistajam , kad šis susilaikytų nuo nusikaltimų darymo ateityje);Svarbu pažymėti , kad asmuo nėra izoliuojamas nuo visuomenės , taigi jam auklėjamąją Įtaką turi ne tik darbo kolektyvas , bet ir kitos visuomeninės organizacijos (pvz. bažnyčia) bei šeima. Bet reikia Įvardinti ir trūkumus. Nors nuteistasis ir suvokia , kad atlieka bausmæ , bet jo kasdieniniame gyvenime neįvyksta kokių nors žymių pakitimų. Tai be abejo sumenkina bausmės auklėjamąjį poveikį. Iš kitos pusės , atsiranda tam tikra socialinė nelygybė. Nuteistajam jo bausmės vykdymo laikotarpiu yra garantuojama darbo vieta ir pragyvenimo šaltinis. Kitose valstybėse (neskaitant buvusių TSRS šalių) baudžiamieji Įstatymai nenumato pataisos darbų. Kai kuriose šalyse yra panašios bausmės , pavyzdžiui , priverstiniai darbai arba viešieji darbai. Tokios bausmės , mano manymu , turi didesnį poveikį nuteistajam , bet būtina , kad būtų gerai sureguliuotas bausmės vykdymo mechanizmas.

Bauda

Baudą reglamentuoja LR BK 32 str. Įstatymas numato , kad bauda yra teismo skiriama piniginė nuobauda. Ji gali būti skiriama kaip pagrindinė ir kaip papildoma bausmė. Taip pat teismas gali skirti baudą kaip švelnesnę negu Įstatyme numatyta bausmė (LR BK 45 str.) arba pakeisti dalį neatliktos griežtesnės bausmės bauda(LR BK 54 , 55 str.). Remiantis LR BK 29 straipsnio 5 dalimi , pataisos darbai gali būti pakeisti bauda , bet tuo atveju baudos dydis nustatomas vadovaujantis aukščiau minėtu straipsniu , o ne LR BK 32 straipsnio 2 ir 3 dalimis , kaip tai daroma bendra tvarka. Bauda dažniausiai skiriama asmenims , padariusiems nesunkius savanaudiškus nusikaltimus , kuriuos netikslinga izoliuoti nuo visuomenės. Ši bausmė skiriama kaip pagrindinė ar kaip papildoma bausmė tik Įstatymo numatytais atvejais. Kaip pagrindinė bausmė ji numatyta daugelio Baudžiamojo kodekso ypatingosios dalies straipsnių sankcijose ir dažniausiai su kitomis bausmių rūšimis (pvz. LR BK 206 , 324 str.). Kaip vienintelė bausmių rūšis bauda numatyta LR BK 1401 str. 1 d. ir 2391 str. sankcijose. Bauda kaip papildoma bausmė numatyta LR BK 271 str. 2 , 3 , 4 d. , 272 str. ir kituose straipsniuose. Šiuo atveju ji skiriama su griežtesnėmis pagrindinėmis bausmėmis. Pažymėtina , kad už daugelį nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai bauda kaip papildoma bausmė privaloma , jei teismas neskiria baudos kaip pagrindinės bausmės.

Anksčiau tarybiniame kodekse nebuvo aiškiai išdėstyta , kada teismas gali skirti baudą kaip papildomą bausmę . Kai kurie autoriai teigė , kad baudos skyrimas Įstatymo numatytais atvejais apima tik baudą kaip pagrindinę bausmę. Dėl to kilo daug ginčų – ar teismai gali skirti baudą kaip papildomą bausmę , jei ji nėra numatyta straipsnio sankcijoje. Dabartiniame LR BK tai yra išspręsta. Bauda kaip pagrindinė ir kaip papildoma bausmė skiriama tik Įstatymo numatytais atvejais. 32 LR BK straipsnio 2 ir 3 dalys nurodo baudos dydį. Kaip pagrindinė bausmė ji gali būti nuo 100 iki 1000 MGL dydžio , o kaip papildoma – nuo 10 iki 500 MGL. Konkrečių straipsnių sankcijose baudos dydis nėra nustatytas. JĮ nustato teismas , atsižvelgdamas Į padaryto nusikaltimo pavojingumą , nusikaltimo padarytą žalą , kaltinamojo asmenybę ir jo materialinę padėtį. Bauda turi būti tokio dydžio , kad nuteistasis galėtų sumokėti ją iš savo santaupų neprarasdamas tos pajamų dalies , kuri būtina jam pačiam ir jo šeimai pragyventi. Senesnė šio straipsnio redakcija numatė kitokį baudos apskaičiavimo būdą: priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo ir kaltininko turtinės padėties – nuo 50 iki 500 rublių , o už savanaudiškus nusikaltimus – iki 1000 rublių.Taigi Įstatymo leidėjas diferencijavo baudos dydį remiantis nusikaltėlio motyvais ir teigdamas , kad savanaudiški nusikaltimai yra žymiai pavojingesni visuomenei. Pažymėtina ir tai , kad naujojoje šio straipsnio redakcijoje baudos nėra fiksuotos konkrečia pinigine išraiška kaip anksčiau. Tai atitinka dabartines realijas , nes dabar skaičiuojant baudos dydį MGL-ais baudos veiksmingumas išlieka nepakitęs , nepriklausomai nuo infliacijos ir ekonomikos svyravimų.Tendencijos baudos dydį fiksuoti pagal pajamas tarnybinėje teisėje atsirado aštunto dešimtmečio pradžioje. Štai , pavyzdžiui , profesorius I. Galperin teigia : ” Šios bausmės (baudos) dydžio nustatymas pagal algą visiškai atitiktų socialinių sąlygų pokyčius ” . Tokią išvadą jis priėjo , nes tuometinės pagerėjusios socialinės sąlygos neatitiko santykinai nedidelių baudų , kurios buvo Įtvirtintos TSRS respublikų baudžiamuosiuose kodeksuose , priimtuose dar penktame-šeštame dešimtmečiuose.
Paskirta teismo bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio Įsiteisinimo dienos. Atsižvelgiant Į nuteistojo materialinę padėtį teismas gali nustatyti ilgesnį baudos mokėjimo terminą. Ši bausmė turi būti Įvykdyta savanoriškai , priešingu atveju , jei asmuo per du mėnesius ar kitą teismo nustatytą laikotarpį neįvykdo bausmės , bauda išieškoma priverstinai. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas ir Kriminalinių bausmių , nesusijusių su pataisos darbų poveikio priemonėmis nuteistiesiems , vykdymo nuostatai . Priverstinio išieškojimo atveju negali būti paimtas turtas , numatytas CPK priede Nr.2  Fizinių asmenų turto , Į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus , rūšių sąrašas . Priverstinį baudos išieškojimą vykdo teismo antstoliai. Įstatyme numatyti baudos sumokėjimo terminai ir priverstinis baudos išieškojimas Įgyvendina bausmės už padarytą nusikaltimą neišvengiamumo principą. Į tai orientuota ir 32 LR BK straipsnio 6 dalis , numatanti , kad jei asmuo vengia savanoriškai sumokėti baudą , kuri paskirta kaip pagrindinė bausmė , ir nėra galimybės išieškoti ją priverstinai , teismas gali pakeisti baudą laisvės atėmimu. Tokiu atveju viena laisvės atėmimo diena prilyginama vieno MGL baudos dydžiui , bet laisvės atėmimo laikas negali viršyti 90 dienų. Čia vengimas suprantamas kaip toks nuteistojo elgesys , kai jis tyčia siekia išvengti nuosprendyje numatytos pareigos vykdymo. Baudžiamojo Įstatymo numatyta bauda labai panaši Į administracine baudą. Pagrindiniai jų skirtumai būtų šie:1. Baudą skiria tik teismas ar teisėjas , o administracinę baudą gali skirti teismas , teisėjas , kitos tam Įgaliotos valstybinės institucijos ir pareigūnai.2. Bauda skiriama už nusikaltimus , o administracinė bauda skiriama už administracinius pažeidimus.3. Paskyrus baudą asmeniui atsiranda teistumas , o po administracinės baudos teistumas neatsiranda.4. Baudos dydis skaičiuojamas MGL , o administracinės baudos – litais.
5. Straipsniuose nenurodytas baudos dydis , o administracinės baudos dydis nurodytas straipsnio sankcijoje. Bauda kaip kriminalinė bausmė yra labai efektyvi , ypač kai ji taikoma asmenims , padariusiems nesunkius turtinius nusikaltimus. Asmuo nėra izoliuojamas nuo visuomenės , nenutraukiami socialiai vertingi nuteistojo ryšiai. Būtina pažymėti , kad ši bausmė yra “pigi” , turint galvoje mokesčio mokėtojo kišenę. Bet iš kitos pusės baudos kaip kriminalinės bausmės , paskyrimo galimybę labai susiaurina jos minimalus dydis. Dabar minimalus baudos dydis sudaro apytiksliai 20- ies mėnesių vidutinių atlyginimų sumą (11.000 Lt).Aišku , kad dauguma gyventojų neturi tokių lėšų , taigi visai nenuostabu , kad bauda tesudaro apie 10% nuo visų paskirtų bausmių Lietuvos Respublikoje. Tarp administracinės baudos ir baudos kaip kriminalinės bausmės susidaro “duobė”. ATPK reglamentuoja maksimalią baudą – 1000 Lt , tuo tarpu BK mažiausia bauda dabar yra 11.000 Lt. Tai reiškia , kad bausmių ir nuobaudų sistemoje nėra būtino pakopiškumo. Teisės mokslų daktaro profesoriaus A.Michlin nuomone : “Minimalus baudos kaip baudžiamosios bausmės dydis turi sutapti su maksimaliu administracinės baudos dydžiu. Taip susidarytų nuosekli bausmių sistema , apimanti administracines nuobaudas ir baudžiamąsias bausmes” . Taigi galima teigti , kad anksčiau numatyta minimali bauda (10 MGL) buvo žymiai daugiau pagrįsta. Seimas , priimdamas šio straipsnio pataisą , susiaurino galimybę teismui skirti šios rūšies bausmę , tuo pačiu sudarydamas iliuziją , kad žymiai sugriežtino šią bausmę. Iš tikro taip nėra , nes maksimalus baudos dydis padidėjo tik du kartus. Mano manymu , optimalus baudos dydis turėtų būti nuo 20 iki 5000 MGL. Tokiu būdu būtų išlaikytas bausmių nuoseklumas , taip pat užtikrintas efektyvus poveikis už nusikaltimus , kurių pasekoje valstybė ar kt. fiziniai ar juridiniai asmenys patiria labai didelius materialinius nuostolius (pvz. mokesčių nemokėjimas , falsifikuotos produkcijos dideliais kiekiais gaminimas ir realizavimas). Daugumoje valstybių baudžiamieji Įstatymai numato baudą. Teismų praktikoje ši bausmė sudaro apie 90% visų paskirtų bausmių. Taip yra todėl , kad skirtingai negu Lietuvoje bausmių dydis ir jų skyrimo bei išieškojimo procedūros yra gerai sureguliuotos. Daugelyje valstybių maksimalus baudos dydis neviršija 6-7 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio , tuo tarpu Lietuvoje net minimalus baudos dydis yra žymiai didesnis .

Turto konfiskavimas

Turto konfiskavimas tai yra turtinio pobūdžio valstybinio poveikio priemonė , numatyta LR BK 35 straipsnyje. Jo esmė ta , kad iš nuteistojo priverstinai ir neatlygintinai paimamas visas ar dalis turto , kuris yra jo asmeninė nuosavybė , arba turto kuris yra perduotas kitų asmenų nuosavybėn , ir kuris yra įsigytas neteisėtu būdu. Taikydamas turto konfiskavimą teismas neprivalo atsižvelgti į nusikaltimo pavojingumą visuomenei , į kaltės laipsnį ir teisiamojo asmenybę , nes ši papildoma turtinė bausmė yra teismo skiriama privalomai. Į visus anksčiau išvardintus faktorius teismas gali atsižvelgti tik nustatydamas konfiskuojamo turto dalį. Skirdamas švelnesnę , nei įstatyme numatyta bausmę , teismas negali neskirti papildomos bausmės – turto konfiskavimo , nors gali neskirti kitas papildomas bausmes. Tai numatyta BK 45 straipsnio 3 dalyje. Atidėdamas pagrindinės bausmės vykdymą( BK 471 str.) , teismas paskirtos papildomos bausmės – turto konfiskavimo – , vykdymą atidėti negali , t.y. turto konfiskavimas turi būti vykdomas. Konfiskuojamas gali būti visas turtas arba jo dalis. Konfiskuodamas dalį turto teismas turi nurodyti kuri turto dalis konfiskuojama , arba konfiskuojamo turto vertę pinigais , arba išvardinti konfiskuojamus daiktus. Jei turtas yra perduotas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims , turto konfiskavimas galimas tik tuo atveju , jei tie asmenys žinojo ar galėjo ir turėjo numatyti , kad jiems padovanotas ar kitaip perduotas turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Tokia nuostata leidžia išieškoti turtą , kai jį bandoma nuslėpti. Po Nepriklausomybės Lietuvoje atstatymo vienas po kito sekė asmenų indėlių iššvaistymo atvejai , bankų krizė ir pan. Šių įvykių pasekoje nusikaltėliai sukaupė daug turto , įgyto neteisėtu būdu. Bet dažnai nusikaltėliai neteisėtai įgytą turtą investuodavo į teisėtas finansines operacijas , tokiu būdu atlikdami ” pinigų plovimą”. Dėl to dabar 35 straipsnyje numatyta , kad visas turtas įsigytas per nusikalstamos veiklos laikotarpį yra gautas neteisėtu būdu ir yra konfiskuotinas. Pirmieji žingsniai šia linkme buvo padaryti dar 1983 metais , kai buvo priimtai nuostatai dėl kriminalinių bausmių , nesusijusių su pataisos darbais , atlikimo tvarka ir sąlygomis. Čia nurodoma , kad konfiskuotina yra ir bendroje nuosavybėje esančio turto nuteistajam priklausanti dalis , jo indėliai taupomosiose kasose ir valstybino banko įstaigose.

Šeštoje LR BK 35 straipsnio dalis numato , kad konfiskuojant turtą , pirmiausiai tenkinami nukentėjusiojo reikalavimai. Taigi po turto konfiskavimo tretieji asmenys netenka teisės įrodinėti savo nuosavybės teisių į tą turtą. Be turto konfiskavimo kaip kriminalinės bausmės Lietuvos Respublikos įstatymai numato ir specialųjį konfiskavimą. Jis suvokiamas kaip nusikaltimo įrankių ir priemonių , taip pat pinigų ir kitokių vertybių , įsigytų nusikalstama veika , konfiskavimas. Specialusis konfiskavimas numatytas kaip administracinė nuobauda ( ATPK 26 str. ) ir kaip baudžiamojo poveikio priemonė (BPK 93 str. ). ” Tai retai pasitaikanti baudžiamosios-teisinės sankcijos rūšis. Ji skiriasi nuo paprasto konfiskavimo tuo , kad valstybės nuosavybėn paimami individualiai apibrėžti daiktai , kurie nusikaltimo įrankiais ar priemonėmis , arba buvo įsigyti nusikalstamos veikos pasekoje. <…> Specialios konfiskacijos negalima laikyti baudžiamąja bausme , nes ji nenumatyta baudžiamajame įstatyme” . Teismas , skirdamas turto konfiskavimą , privalo žinoti , kad turto neradimas nuosprendžio priėmimo metu nėra kliūtis paskirti šią papildomą turtinę bausmę , nes konfiskuojamas turtas gali būti rastas vykdant nuosprendį. Kad nekiltų neaiškumų ir abejonių vykdant nuosprendį , teismas turi tiksliai nustatyti visiško ar dalinio konfiskavimo apimtį. Kad turto konfiskavimas būtų garantuotas , tardytojas ar kvotėjas , vadovaujantis LR BPK 195 str. privalo uždėti areštą įtariamojo ar kaltinamojo turtui , arba turtui kitų asmenų , kurie turi nusikalstamu būdu gautą turtą , imasi jo apsaugos priemonių. Jei amnestijos aktu nuteistasis visiškai atleidžiamas nuo bausmės , jis atleidžiamas ir nuo turto konfiskavimo , bet tik tuo atveju , jei iki amnestijos akto išleidimo dienos ši bausmė nebuvo įvykdyta , t.y. turtas nebuvo paimtas. Kai reikia išieškoti iš nuteistojo lėšas , būtinas padengti materialinius nuostolius , padarytus nusikaltimo pasekoje , pirmiausiai išieškomas turtas, skirtas nuostoliams atlyginti , ir tik paskui , taikoma konfiskacija likusiai turto daliai. Turto konfiskavimas kaip kriminalinė bausmė yra efektyvi poveikio priemonė asmenims padariusiems nusikaltimus numatytus LR BK 35 str. 1 dalyje. Taip kaip ši bausmė gali būti skiriama tik kaip papildoma bausmė , ji daro antrinį poveikį nuteistajam. Galima teigti , kad ji yra dvejopo poveikio. Vienas jų – “atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujus nusikaltimus ”( LR BK 21 str. 3 p.). Konfiskavus turtą nuteistasis praranda galimybę jį panaudoti nusikalstamiems tikslams arba bent jau apribojamas jo neteisėtų veiksmų mastas. Kita poveikio kryptis – prevencinė. Turto praradimo perspektyva sulaiko asmenis nuo nusikaltimų padarymo. Bet reikia paminėti , kad turto konfiskavimas , savo esme prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui , skelbiančiam turto neliečiamybę. Aukščiausio Teismo baudžiamųjų bylų kolegija nagrinėdama bylą susidūrė su šia problema , ir kreipėsi į Konstitucinį teismą , prašydama išaiškinti ar turto konfiskavimas yra galimas apskritai, o ne tik pagal tuos Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius, kurie buvo taikyti nagrinėtoje byloje. Konstitucinis teismas nusprendė , kad nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko,kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigų ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Savininko teisės valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti, gali būti įstatymais ribojamos dėl turimo turto pobūdžio (ginklai, narkotinės priemonės ir kt.), arba dėl visuomenei būtino intereso (ekologinės problemos ir kt.), arba dėl savininko padarytų veiksmų. Įstatymuose nustatyta, kad į savininko turtą gali būti nukreipti išieškojimai pagal prievoles, atsirandančias iš sutarčių, deliktinių, šeimos ar kitų santykių. Tai, kad turtas gali būti paimamas , patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio trečioji dalis , kurioje numatyta: “Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama”.
Tai neprieštarauja ir tarptautinėms normoms. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio 2 punkte skelbiama: “iš nieko negali būti savavališkai atimta jo nuosavybė”. Tai reiškia, kad nuosavybė gali būti paimta, bet tai turi būti daroma įstatymais nustatyta tvarka ir kompetentingo valstybės pareigūno ar organo. Konfiskavimas taikomas kai kaltininkas pasinaudoja savo turtu kaip priemone kitų asmenų turtinėms ar asmeninėms teisėms pažeisti. Todėl toks turtas gali būti nusavintas įstatymuose numatyta tvarka ir sąlygomis.Taigi konfiskavimas yra viena iš teisinių priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią visų pirma sunkiems savanaudiškiems nusikaltimams, kuriais kėsinamasi į Konstitucijos saugomąkitų asmenų nuosavybę.Remdamasis šiais motyvais, Konstitucinis Teismaspadarė išvada, kad Baudžiamojo kodekso 148 straipsnio antrojoje dalyje numatyta papildomoji bausmė – turto konfiskavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Daugelio valstybių kriminalinių bausmių ir kriminalinio poveikio priemonių sistemoje yra numatytas turto konfiskavimas. Dažnai turto konfiskavimas taikomas siauresnėje sferoje nei LR BK ir BPK. Jis gali būti taikomas už konkrečios rūšies nusikaltimus , tokius kaip neteisėta prekyba narkotikais ir ginklais , terorizmas , prostitucija , “pinigų plovimas” ir kt. Konfiskavimas apima neatlygintinį nusikalstamu būdu įgyto ar gauto turto paėmimą , kartais ir nusikalstamai veiklai įgytą turtą.

IŠVADOS

Išanalizavus dabartiniu metu vykdomą baudžiamąją politiką galima prieiti išvados , kad ji yra per griežta ir brangiai kainuojanti. Tolimesnis bausmių griežtinimas nebėra efektyvus , ir net atvirkščiai , pavyzdžiui , ilgalaikis laisvės atėmimas yra vienas iš recidyvą skatinančių veiksnių. Šių problemų sprendimui ypatinga reikšmė turėtų būti skiriama turtinių bausmių efektyvesniam taikymui , jų taikymo galimybių praplėtimui. Dabartiniu metu jų skyrimas ir taikymas kol kas lieka problematiškas. Pataisos darbų be laisvės atėmimo taikymas dabar teismams sukelia kai kurių sunkumų , nes šia bausmę galima skirti tik asmenims , dirbantiems pagal darbo sutartį, Baudžiamojo kodekso projekte pataisos darbai nėra numatyti , bet vietoj jų yra viešieji darbai , kurių skyrimo galimybė žymiai platesnė. Mano manymu tai bus viena iš efektyviausių bausmių , jei šios bausmės realizavimo mechanizmas bus gerai sutvarkytas.

Bauda kaip pagrindinė ir papildoma bausmės skyrimą labai suvaržė pataisa dėl baudos dydžio. Ko gero efektyvesnis žingsnis būtų padidinus maksimalų baudos dydį , palikti minimalų baudos dydį nepakitusį , kartu griežtai reglamentuojant skiriamos baudos dydžio individualizaciją. Turto konfiskavimas kaip turtinė bausmė yra griežta ir veiksminga poveikio priemonė nusikaltimą padariusiam asmeniui ir kartu reikšminga ji daro didelę teigiamą įtaką bendrai nusikaltimų prevencijai. Ypač svarbūs pakeitimai , ir papildymai , iš esmės pakeitę 35 BK straipsnio taikymo galimybę. Mano manymu šios bausmės skyrimas ir vykdymas šiuo metu geriausiai sureguliuoti , lyginant su kitomis turtinėmis bausmėmis Kaip matome dabar galiojančios turtinės bausmės nėra tobulos , reikia tikėtis kad naujame Baudžiamajame kodekse jos bus patobulintos.

LITERATŪRA

1. LR BK tekstas su pakeitimais iki 1997 02 252. LR BPK tekstas su pakeitimais iki 1996 12 233. LR PDK tekstas su pakeitimais iki 1994 11 104. LR konstitucinio teismo nutarimas ” Dėl Lietuvos Respublikos BK 148 straipsnio antros dalies ir BPK 93 straipsnio 1ir 2 punktų atitikimo konstitucijai”/ Vilnius 1993 12 135. Baudžiamoji teisė (bendroji dalis) / Vilnius Eugrimas 19966. Íąêîçąíčå: ñîöčąėüíūå ôóíêöčč , ïšąêòčêą ïščìåíåíčÿ / Ãąėüïåščí Č.Ì. Ìîñêâą: žš.ėčò.7. Êîíôčñêąöčÿ čìóùåñòâą ïî óãîėîâíîìó äåėó // Ñąâåėüåâą Â. ÑŽ 1984 Nr. 12 18 psl.8. Íåêîòîšūå âîïšîñū ïščìåíåíčÿ čñïšąâčòåėüíūõ šąĮîò // Ò. Úåêîâą ÑŽ 1984 Nr. 5 28-29 psl. 9. ¨òšąô č åãî ïščìåíåíčå // Ìčõėčí Ą. ÑŽ 1985 Nr.5 18-19 psl.