TEISINĖ KŪRINIO APSAUGA

TURINYS

ĮŽANGA 31. AUTORIŲ TEISĖS 41.1. Autorių teisių reglamentavimas Lietuvos Respublikos įstatymais 41.2. Autorių ir gretutinių teisių reglamentavimas tarptautinėmis sutartimis 61.3. Europos Sąjungos teisės aktai autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityje 61.4. Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas 72. SITUACIJOS TEISINĖJE MUZIKINIŲ KŪRINIŲ APSAUGOJE APŽVALGA 82.1. Muzikinių ir audiovizualinių kūrinių apsauga 82.2. Teisinis vertinimas 93. AUTORIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMINĖS BAZĖS RAIDOS YPATUMAI LIETUVOS KONTEKSTE 13IŠVADOS 17LITERATŪRA 18ĮŽANGADarbo aktualumas. Dar niekada moderniosios istorijos amžiuje nė viena sritis nesivystė taip greitai, kaip internetas – bendravimo ir ryšio priemonė, t.y. pasaulinis kompiuterių tinklas, skirtas kolektyviniam informacijos resursų panaudojimui. Atitinkamai vis daugėja pranešimų dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų. Galima teigti, jog didžiausią grėsmę autorinės teisės subjektams (autoriams, kitiems fiziniams arba juridiniams asmenims, Įstatymo nustatytais atvejais turintiems išimtines turtines autorių teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjams) (1.)) kelia Interneto plėtra. Visuotiniame tinkle informacijos duomenų perdavimas vyksta realiu laiku, taip panaikindamas bet kokias kliūtis dėl perduodamos informacijos turinio ir kiekio. Pasauliniu mastu nelegalių muzikinių įrašų rinka baigia perkopti pusketvirto milijardo dolerių ribas. O remiantis išankstiniais pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos skaičiavimais, pastebima, jog sulig kiekvienais metais autorinių teisių subjektai praranda iki trisdešimties procentinių punktų visų gautinų pajamų.Remiantis šia informacija formuluojamas darbo tikslas – aptarti aktualiausias problemas, susijusias su muzikinių kūrinių autorių teisių apsauga Interneto tinkluose. Užsibrėžtas tikslas pasiekiamas per išsikeltus uždavinius:  Pateikti teorinį autorių teisių aprašymą, apibrėžimą, nurodant pagrindinius įstatymus bei teisės aktus ir tarptautines sutartis, reglamentuojančias jų apsaugą; Atlikti situacijos teisinėje muzikinių kūrinių apsaugoje apžvalgą; Aptarti autorių ir gretutinių teisių įstatyminės bazės raidos ypatumus Lietuvos kontekste;Darbe naudojami metodai: pirminių ir antrinių duomenų analizė, atitinkamai analizuojant ir aptariant darbui aktualių įstaymų straipsnius bei rašytinius ir internetinius šaltinius.1. AUTORIŲ TEISĖSPrieš pradedant gilintis į pasirinktą temą, tikslinga būtų pradėti nuo tolimesnėje analizėje naudojamų teorinių apibrėžimų. Tad pirmasis gilesnei analizei reikalingas terminas būtų kūrinys, kuris yra apibrėžiamas, kaip originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos (1, I sk., 1 str). Kūrinys, būdamas kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas tampa autorių teisių objektu (1, II sk., 4 str). Taigi, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tris kriterijus (originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formą (2)). Šiame darbe bus remiamasi šiais autorių teisių objektais: muzikos bei audiovizualiniais kūriniais.Remiantis autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu (1.) galima apibrėžti autorių teisių subjektą, kuris apibūdinamas kaip autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, Įstatymo numatytais atvejais turintis išimtines turtines autoriaus teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autoriaus teisės. Sprendžiant iš tokio apibrėžimo autoriumi gali būti tik fizinis asmuo, nes praktiškai tik fizinis asmuo gali kurti. Be to, autorius – tai asmuo, kurio vardas įprastu būdu turi būti nurodytas kūrinyje.Toliau svarbu apibrėžti pačią autorių teisių formuluotę. Autorių teisės – tai išimtinės privatinės teisės į literatūros, mokslo, meno kūrinį. Šios teisės į kūrinį atsiranda nuo jo sukūrimo momento, todėl jų teisinei apsaugai registracija nėra privaloma. (2)

Autorių teisės skirstomos į asmenines neturtines ir turtines. Asmeninės neturtinės teisės (moralinės teisės) yra neatskiriamai susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t.y. jo vardu, jo garbe ir reputacija (teisė į autorystę, teisė į vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę). Minėtos teisės saugomos neterminuotai. Turtinės teisės, skirtingai nuo asmeninių neturtinių teisių, yra susijusios su kūrinio panaudojimu (tai teisė atgaminti, išleisti, versti, perdirbti, platinti, importuoti, viešai rodyti, viešai skelbti, viešai atlikti, transliuoti, retransliuoti kūrinį) (2). Išimtinis autoriaus turtinių teisių pobūdis pasireiškia tuo, kad šios teisės priklauso tik autoriui ir jas įgyvendinti gali tik autorius arba kiti asmenys autoriaus pavedimu ar jo teisių perėmėjai (išskyrus apribojimus). Taip pat autorius gali perduoti ar suteikti galimybę kitiems asmenims naudotis tomis teisėmis. Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (1), autoriaus turtinės teisės saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, nepaisant kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos (1, IV sk, 49 str).Aptarus svarbiausius teorinius aspektus vertėtų grįžti ir aptarti toliau darbe nagrinėjamo kūrinio specifiką. Kaip paminėta skyriaus pradžioje darbe gilinamasi į muzikinių kūrinių teisinės apsaugos ypatumus pasauliniu mastu. Atsižvelgiant į tai, tikslinga apibrėžti muzikinio kūrinio, kitaip tariant fonogramos, teisinę formuluotę. Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje (1, I sk, 1 str). Nuo fonogramos neatsiejamas ir fonogramos gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe užfiksuotas pirmasis kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas. Tuo tarpu audiovizualinis kūrinys apibūdinamas kaip kinematografinis kūrinys ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje (1, I sk, 1 str).Valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgyvendina ir šių teisių apsaugą koordinuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai ir tarptautinės sutartys autorių teisių ir gretutinių teis…ių apsaugos srityje. Toliau, šio skyriaus poskyriuose kiekvienas koordinavimo elementas bus glaustai aptartas.1.1. Autorių teisių reglamentavimas Lietuvos Respublikos įstatymaisAutorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (2003 m. kovo 5 d. Nr. IX-1355; 1999 m. gegužės 18 d. Nr.VIII-1185). Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas 2003 m. rugpjūčio 29 d. priimtas LR Vyriausybės nutarimas “Dėl atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymo ir mokėjimo tvarkos“.Administracinę atsakomybę už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes), audiovizualinio kūrinio ar fonogramos viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis siekiant turtinės naudos, taip pat neteisėtų kopijų platinimą, laikymą, importavimą, eksportavimą ar gabenimą siekiant turtinės naudos nustato Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnis. Baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus autorių teisėms ir gretutinėms teisėms nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXIX skyriaus “Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei” 191, 192, 193, 194 straipsniai.Taipogi vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio normomis laiduojama nuosavybės teisių apsauga. Šiame straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas įpareigoja kitus asmenis nepažeisti saviniko teisių, o valstybę – saugoti ir ginti nuosavybės teises. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį saugoma ir intelektinė nuosavybė. Na, o intelektinė nuosavybė apima autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, taip pat atlikėjų, fonogramų gamintojų ir audiovizualinio kūrinio gamintojų teises (gretutines teises).
Kaip žinia, Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, atsižvelgtina ir į tai, jog autorių teisių ir interesų apsaugą bei gynybą numato ir Konstitucijos 42 straipsnio 3 dalis. Šioje dalyje numatyta, kad dvasinius ir materialinius autorius interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.1.2. Autorių ir gretutinių teisių reglamentavimas tarptautinėmis sutartimisDidelę reikšmę autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai turi tarptautinės sutartys, kurių dalyve yra Lietuvos Respublika. 1992 m. balandžio mėnesi Lietuva prisijungė prie Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos konvencijos. Nuo 1994 m. gruodžio 14 d. šalis dalyvauja Berno sąjungoje dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ratifikuota 1996 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr.I-1351 (2). Siekiant užtikrinti gretutinių teisių apsaugą, 1998 m.gruodžio 22 d. įstatymu Nr. VIII-1001 ratifikuota Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos. Ši konvencija Lietuvos Respublikoje isigaliojo 1999 m. liepos 22 d. Siekiant sukurti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo sistemą, 1999 m. balandžio 13 d. įstatymu Nr.VIII-1140 ratifikuota Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo, kuri įsigaliojo Lietuvos Respublikoje 2000 m. sausio 27 d (2). Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis ratifikuota 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1956 ir isigaliojo Lietuvos Respublikoje 2002 m. gegužės 20 d (2). 2001 m. kovo 13 d. įstatymu Nr. IX-212 Lietuva įsipareigojojo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartimi, kuri įsigaliojo Lietuvoje 2002 m. kovo 6 d.Minėtų Berno ir Romos konvencijų, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos sutarčių nuostatas įgyvendina Kultūros ministerija, už Ženevos konvencijos nuostatų įgyvendinimą Kultūros ministerija atsakinga kartu su Vidaus reikalų ministerija.Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai stiprinti 2001 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. IX-292 ratifikuota Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis. 2001 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublika tapo Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) nare (2).1.3. Europos Sąjungos teisės aktai autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityjeSiekiant užtikrini Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procesą, nacionalinės teisės normos autorių teisių ir gretutinių teisių srityje buvo suderintos su šiais Europos Sąjungos teisės aktais (2): 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonių ir procedūrų. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo; 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos; 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo (pakeista 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo); 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam retransliavimui, koordinavimo;  1992 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 92/100/EEB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (pakeitimai 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo ir 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo); 1991 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyva 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (pakeitimai 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo);1.4. Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas
Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai didelę reikšmę turi kolektyvinis šių teisių administravimas, vykdomas autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų ir jų teisių perėmėjų narystės pagrindu įsteigtose ne pelno organizacijose. Lietuvos ir užsienio autorių teises Lietuvoje kolektyviai administruoja 1991 m. įsteigta Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) (7). Atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisėms kolektyviai administruoti 1999 m. atlikėjų ir fonogramų gamintojų iniciatyva įsteigta Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) (6). Kultūros ministerija ir kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, įgyvendindamos autorių teises ir gretutines teises, aktyviai bendradarbiauja su kitomis asociacijomis šioje srityje: BSA Lietuva, InfoBalt autorinių teisių agentūra, Lietuvos muzikos industrijos asociacija, Lietuvos fonogramų gamintojų ir platintojų asociacija, Lietuvos leidėjų asociacija.

2. SITUACIJOS TEISINĖJE MUZIKINIŲ KŪRINIŲ APSAUGOJE APŽVALGA

Įvertinus Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus ir tarptautinines sutartis autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos atžvilgiu, toliau ketinama paanalizuoti, kaip šie veikia konkrečiu, pasirinktu atveju t.y. aptarti aktualiausias problemas, susijusias su muzikinių kūrinių autorių teisių apsauga Interneto tinkluose.2.1. Muzikinių ir audiovizualinių kūrinių apsaugaMuzikinių bei nuo jų neatsiejamų audiovizualinių kūrinių apsauga, plečiantis visuotiniam interneto tinklui, tapo itin problematiška. Tai salygojo bene pagrindinės problemos, susijusios su kūrinių išleidimu, atgaminimu bei platinimu, atsiradimas. Prie to labiausiai prisidėjo tobulėjantys vaizdo bei garso suspaudimo algoritmai, įgalinantys suspausti originalių kūrinių duomenis ir tokiu būdu platinti juos toliau (8). Suspaudus kūrinį, šis techniškai nežymiai modifikuojamas ir savo savybėmis praktiškai nesiskiria nuo originalo. Nors mp3 formatas suteikia labai plačias garso suspaudimo bei atkūrimo galimybes ir, skaičiuodamas jau dvyliktuosius savo gyvavimo metus, šiuo metu išlieka populiariausiu savo srityje, autorių teisių apsaugos aspektu jis kelia daugiausiai rūpesčių (8). Ir nors šis formatas džiugina vartotojus, tačiau erzina įrašų studijų prodiuserius, nors neatmetama galimybė, jog ir šie konkurencinių tikslų pagrindu nevengia paklasusyti mp3 formato muzikinių kūrinių, tik jau iš kitų muzikos leidybos įmonių. Savo technine prigimtimi jis nesudaro jokių kūrinio atgaminimą bei nelicencijuotą kopijavimą ribojančių galimybių. Pagrindiniu jo trūkumu laikomas visiškai nekontroliuojamas mp3 bylų kūrimas, atgaminimas bei perdavimas, tuo ignoruojant tiek turtines, tiek neturtines (1, III sk, 14, 15 str) autorių, atlikėjų bei fonogramų gamintojų teises įtvirtintas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. Taigi, 1961 m. Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuotojų apsaugos 10 straipsnyje (5), atitinkančiame Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 43 straipsnį (1), numatyta fonogramų gamintojų teisė leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti jų fonogramas tampa gana reliatyvi. Nepasisant to, jog mp3 formatas leidžia į pagrindinę bylą įrašyti informaciją apie kūrinių autorius (ID-tags), taip pat autorių teisių apsaugos ženklą, tačiau tokia galimybė nesuteikia realiai apčiuopiamos naudos. Tai sąlygoja galimybė minimą informaciją pakeisti ar tiesiog ištrinti. Bene vieninteliu apsaugos faktoriumi, galinčiu apriboti mp3 bylų platinimą, galima įvardinti apsaugos parametrus, įdiegtus nešiojamuosiuose mp3 grotuvuose. Šie turi galimybę patikrinti ar pageidaujamas kūrinys turi kodą, patvirtinantį jo teisėtumą. Tokiu būdu vartotojui sudaroma galimybė naudotis tik legaliai platinamomis ir įsigijamomis muzikos bylomis, užkertant kelią piratinio pobūdžio failų naudojimui bei neteisėtam tolimesniam jų platinimui. Tačiau tokia apsauga realiai gali būti apibūdinama tik teoriškai, kadangi praktikoje neteisėti muzikiniai failai bet kada gali būti atkurti kompiuteriu. Nepasisant bergždžių mėginimų sukurti tam tikras apsaugos priemones, galinčias užtikrinti teisinę kūrinių apsaugą International Federation of the Phonografic Industry (3.) tyrimai parodė, kad per paskutinius keletą metų garso kūrinių piratavimo lygis išaugo ketvirtadaliu. Trečdalį šio augimo masto sudarė būtent mp3 formato bylos.

Tokius mastus iš esmės sąlygoja tai, jog praktiškai neįmanoma nustatyti internetinės svetainės, platinančios nelegalius muzikinius kūrinius, savininko. Internete itin populiarios svetainių patalpinimo internete paslaugos. Svarbus faktorius, skatinantis domėtis tokia veikla, iš esmės yra tik labai formalūs reikalavimai keliami fiziniams asmenims. Šiems užtenka užpildyti reikalaujamos formos anketą, išreikšti sutikimą dėl kai kurių reikalavimų, ir čia pat gauti vietą virtualaus pobūdžio serveryje, kur iš esmės gali skelbti nekontroliuojamo pobūdžio informaciją. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, tolimesniame skyriuje bus aptartas teisinio pobūdžio įvertinimas.2.2. Teisinis vertinimasMinėtame Romos konvencijos 10 straipsnyje (5) numatyta fonogramų gamintojų teisė leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti jų fonogramas. Naudojant garso suspaudimo technologiją, fonograma gali būti apdorota, toliau jos atgaminimą ar patalpinimą apsprendžiant nebe jos gamintojui, o asmeniui, kuris originalų kūrinį modifikavo į mp3 formato bylą ir viešai patalpino internete. Romos konvencijos 12 straipsnyje (5) numatyta atlikėjų arba fonogramų gamintojų teisė į vienkartinį teisingą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistą fonogramą ar jos kopiją, naudojamą tiesioginiam transliavimui, arba bet kokiam kitam viešam skelbimui internete tampa pakankamai sunkiai įgyvendinama. Taipogi, nežiūrint kad Romos konvencijos 15 straipsnyje (5) bei Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 20 bei 22 straipsniuose (1) numatytos išimtys dėl autorių teisių apsaugos netaikymo, jei kūrinys yra naudojamas asmeniniams poreikiams, arba naudojimo išimtinai mokymo arba mokslinio tyrimo tikslais, šios išimtys negali būti praktiškai įgyvendinamos platinant muzikinio pobūdžio bylas internetinėje aplinkoje. Nepaisant to, jog, remiantis šiais įstatymais, vartotojas turi pilną teisę sau pasidaryti legaliai įsigyto kūrinio skaitmeninio formato kopiją, tačiau ji griežtai gali būti naudojama tik nurodyto pobūdžio jo asmeniniams tikslams tenkinti. Tai jokiu būdu neturėtų būti komercinio pobūdžio veikla, ar kitos veiklos pagrindu gaunamos pajamos. Taipogi, reikėtų įvertinti ir kitą teisėtumo sąlygą – tai, kad vartotojas tokio pobūdžio kopiją turi teisę naudoti tik pats. Atrodytų būtent taip ir elgiasi dauguma personalinių kompiuterių naudotojų, jų programinės įrangos dėka klasusančių legaliai atgamintų kūrinių. Tačiau čia verta stabtelti ir prisiminti tokių internetinių kompanijų kaip KazaA, iMesh, Napster inc. veiklos pagrindą t.y. galimybė vartotojams leisti vieni kitiems keistis bylomis, sudarant sąlygas be apribojimų naudotis bet kurio programos naudotojo kompiuteryje esančiais kūriniais. Vadinasi, tokiu būdu net ir legaliai įgytas kūrinys tam tikra prasme patalpinamas internete. O toks veiksmas jau išeina už asmeninio naudojimo ribų, nes tokiu būdu vartotojas leidžia kitiems nemokamai pasinaudoti produktu, už kurį turi būti sumokėta jo autoriui. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis. Tokia autoriaus teisė numatyta autorių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnyje (1). Be to, šio įstatymo 20 straipsnyje nurodoma, jog atgaminant audiovizualinį kūrinį ar fonogramoje įrašytą kūrinį, kūrinio autorius ar jo teisių perėmėjas kartu su atlikėjais ir audiovizualinių kūrinių bei fonogramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą, kuris nustatomas procentais nuo asmeniniam atgaminimui skirtų tuščių garso ir audiovizualinių laikmenų (išskyrus laikmenas, skirtas eksportui, profesionalioms reikmėms ir žmonių, turinčių klausos ar regos negalią, reikmėms) didmeninio pardavimo kainos (1). Dažnai mp3 formato bylas platinančių serverių savininkų naudojamas argumentas – kūrinio naudojimas mokymo tikslais. Tokią jų teisę įtvirtina autorių apsaugos įstatymo 58 straipsnis (1), nurodantis, jog be gretutinių teisių subjektų leidimo ir be atlyginimo leidžiama naudoti atlikimą, fonogramą, audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą bei transliuojančiosios organizacijos transliaciją arba jų įrašus nekomerciniais tikslais panaudojant kaip pavyzdį mokomajame, mokslo tiriamajame darbe, kritikai ar apžvalgai, jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant atlikėjo vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma. Tokiu atveju svetainėse dažniausiai pranešama, kad svetainės savininkas ar naudotojas patalpino kūrinį, kurį gali atsisiūsti bet kuris naudotojas, tačiau per 24 valandas šis įrašas turi būti ištrintas iš vartotojo kompiuterio kietojo disko.
Suprantama, kad jokios atsakomybės už tokio pobūdžio perspėjimo nevykdymą negali būti k…albos, nes nubausti vartotoją už tai, kad šis neištrynė kūrinio, nėra jokių realių teisinių galimybių. Todėl atsakomybė šiuo atveju turėtų būti taikoma ne vartotojui, o subjektui, kuris platina nelegalias bylas. Šiuo atveju tai serverio arba jame patalpintos svetainės savininkui. Kaip matome nagrinėjamu atveju kiekvienam konkretų veiksmą draudžiančiam įstatymui galioja kitas, įgalinantis jį vienaip ar kitaip apeiti. Tad siekiant bendro tikslo apsaugoti kūrinius bei jų autorių teises nuo neteisėto naudojimo galėtų būti susitelkimas ties neribotomis technikos galimybėmis. Ši savo ruožtu ne tik suteikia savotišką veiksmų laisvę savo naudotojams, bet tinkamai pritaikyta kartu gali ir gerokai tą veiksmų laisvę suvaržyti. Tad pradėkime nuo to, kad vienas iš žingsnių, kurių gali imtis autorių teises ginančios organizacijos – tai bylų su mp3 praplėtimu įdiegiant saugojimo bei siuntimo apribojimus. Pirmomis tokio pobūdžio apribojimų aukomis galėtų tapti populiarūs serveriai, kurie savo serveryje paprastai sudaro galimybę vartotojams nemokamai patalpinti savo Interneto svetaines. Realiausiu tokio pobūdžio serverio pavyzdžiu galima nurodyti www.geocities.com serverį. Gavusios garso įrašų kompanijų pareiškimą serverius aptarnaujančios organizacijos turi teisę nurodyti, jog autorių teisių apsauga yra viršesnė už vartotojų interesus ir su bylos praplėtimu mp3 be perspėjimo gali būti ištrinamos. Tačiau net ir tokiu atveju susiduriama su neribotomis technikos galimybėmis. Apribojimai lengvai apeinami paprastai tariant „suzipavus“ mp3 formato bylą ir paverčiant ją .zip tolygiu formatu. Ko gero realiausia prevencine priemone būtų galima įvardinti svetainių, talpinamų serveryje, dydžio apribojimą. Nemažai nagrinėjamo pobūdžio paslaugų teikiančių svetainių realioje praktikoje iš esmės pavyko apriboti, nes vartotojai galėdavo svetainėje patalpinti daugiausiai vieną kūrinį. O kai kuriuose serveriuose leidžiama pateikti tik tekstines arba HTML formato bylas. Daugelis gali paklausti, kas bus po mp3, kada jis pagaliau baigs gyvuoti? Kad šis formatas gyvuos dar labai ilgai, galima neabejoti. Dabar bene didžiausi konkurentai – “Microsoft WMA”, “OGG Vorbis”, AAC. Visi šie formatai turi savų privalumų ir trūkumų, tačiau bene greičiausiai į populiarumo viršūnę kopia WMA. Žinoma, tam padeda “Microsoft“ pinigai. WMA labiau optimizuotas žemesniems bitų srautams, tačiau labai limituotas – taip neva stengiamasi kovoti su piratavimu. Tačiau realiame gyvenime visi šie triukai akivaizdžiai trukdo, pavyzdžiui, negalima keisti žymų ir kt. Tačiau gali būti, jog būtent WMA ir pakeis žymųjį mp3, nes yra daug kur palaikomas. Ginklų nesudeda ir AAC bei OGG. Dauguma mano, jog AAC taip pat laukia labai šviesi ateitis. (8) Kaip matome technikos naujovės visuotiniu mastu linkusios tobulėti ir apie jų indėlį piratavimui kalbama visiškai atvirai, nieko nenutylint. Susidaro gana paradoksali situacija, kai ta pati Microsoft kompanija, būdama autorių teisių subjektu, kuria programas, įgalinančias neteisėtai naudotis tam tikro pobūdžio kūriniais, esančiais kitų fizinių ar juridinių asmenų autorių teisių objektais. Tokiu būdu atsiduriama pakankamai keblioje situacijoje, kai įstatymai ir kiti teisės aktai yra tobulinami, derinami vieni su kitais ar galų gale kuriami nauji, siekiant užtikrinti autorių teises ir gretutines teises. O galiausiai atsiduriama situacijoje, kai atsiduriama padėtyje be išeities, nes vienu įstatymo straipsniu uždrausta atitinkama veikla, kito straipsnio ar įstatymo taikymo pagrindu tampa galima ir be to visiškai teisėta. Nepasiekus tikėtųsi rezultatų minėtu būdu, yra stengiamasi pažaboti nesuvaldomai tobulėjančią techniką, daugeliu atvejų ir sudarančią palankias sąlygas bei aplinkybes autorinių teisių pažeidimams. Tuomet visomis išgalėmis stengiamasi įdiegti tam tikro pobūdžio apribojimus, įgalinančius sutrukdyti neteisėtai veiklai internete, platinant fonogramas ar audiovizualinius kūrinius (kaip minėta anskčiau dažniausiai pasitelkiant mp3 fo…rmatą) be teisėto autoriaus sutikimo ir žinoma nesumokant jam autorystės teisėmis priklausančio užmokečio. Tačiau čia ir pasireiškia visas technikos žavesys, jog tinkamai ją išmanat, galima apeiti bet kokius apribojimus. Na jei ne iš karto, tai bent jau laikui bėgant.
Tokiu atveju vėl grįžtama prie teisinio pobūdžio kūrinių apsaugos. Ir pagrindiniu tiklslu galima apibūdinti EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOJE išsakytą nuostatą, jog „galiojantys autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes“. Tai paskatino technologijų plėtra, padauginusi ir paįvairinusi kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis.

AUTORIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMINĖS BAZĖS RAIDOS YPATUMAI LIETUVOS KONTEKSTE

Aptarus kūrinių teisinės apsaugos situaciją Interneto tinkle, pastebime, jog nagrinėto pobūdžio problema labiau aktuali pasauliniu mastu. Be abejonės ši problema egzistuoja ir Lietuvoje, tačiau bent jau paskutiniu metu institucijos, įgyvendinančios autorių teisių ir gretutinių teisių politiką, plačiajai visuomenei nepateikė tokio pobūdžio duomenų, kaip ypatingų šių dienų aktualijų. Greičiau, masinių visuomenės informavimo priemonių pagrindu, mus pasiekia naujienų apie sulaikytus asmenis, kuriems pateikti kaltinimai neteisėta audiovizualinių įrašų prekyba bei gamyba. Tokiu būdu šie yra kaltinami padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnio 1 dalyje.Ties šia vieta būtų tikslinga stabtelti ir aptarti minėtos veiklos pagrindą. Be abejonės, parduodami nelegalūs muzikiniai ar audiovizualiniai kūriniai ar jų rinkiniai, dažniausiai yra įgijami ankstesniame skyriuje aptartų internetinių tinklų veiklos pagrindu. Juk praktiškai nėra tikslo mokėti atitinkamas pinigines sumas už ne vieną atitinkamų kūrinių rinkinį, kurie paprastai nebūna pigūs. Tokiu būdu paprasčiausiai būtų „neprotingai“ didinami tokio pobūdžio komercinės veiklos kaštai. Atitinkamai padidėtų minimos nelegalios produkcijos savikaina, vadinasi didėtų ir galutinė kaina. Ties šiuo punktu nederėtų pamiršti, jog šioje rinkoje konkurencija pakankamai didelė ir atitinkamai verčianti mažinti kainas iki minimumo. Apibendrinant galima pastebėti, jog legaliai įgyti, nelegaliai prekybai muzikiniais ar audiovizualiniais kūriniais, reikalingą žaliavą yra tiesiog netikslinga ir nenaudinga. Tad gan pagrįstai galima teigti, jog pagrindinis šaltinis yra neteisėtai kūrinius platinantys internetinio profilio tinklalapiai. Be to, kokybe šie kūriniai, kaip buvo minėta antrajame skyriuje, tik nežymia dalelyte gali nusileisti originalui. Tad kūrinio teisinė apsauga, svarstant jo nelegalų platinimą interneto tinklų pagrindu, pasirodo esanti išties opi problema.Nustačius problemos šaknis galima įvertinti tarptautinių teisės aktų įtaką autorių teisių ir gretutinių teisių politikai Lietuvos kontekste. Ties šia vieta sugrįžkime prie pirmoje pastraipoje paminėtos aktualios problemos dėl dažnai sulaikomų asmenų, kaltinamų neteisėta audiovizualinių įrašų prekyba bei gamyba.Sugrįžkime bent šešetą metų atgal, kai Lietuvos Respublikoje dar nebuvo ratifikuota ir įsigaliojusi Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos. Tokiu metu asmuo, kaltinamas pažeidęs administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnio 1 dalį už neteisėtą audiovizualinių įrašų prekybą, galėjo kreiptis į teismą, teigdamas, jog užsienio šalyse sukurti audiovizualiniai įrašai tuo metu Lietuvoje neturėjo teisinės apsaugos, nes Lietuva dar nebuvo ratifikavusi 1961 metų Romos konvencijos ir nebuvo priimtas Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnyje tokia aplinkybė neįvardinta ir neaptarta, o tai sudaro pagrindą bausti asmenis, konfiskuoti jų įsigytus vaizdo ir garso įrašus, pagamintus užsienio va…lstybėse ir teisėtai platinamus Lietuvoje.Toliau šis asmuo galėtų teigti, jog autorinė teisė yra privatinės teisės jurisdikcija, ir atitinkamai tokie santykiai turėtų būti reguliuojami civilinės, o ne administracinėmis teisės normomis. Vadinasi administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnyje nustatyto pobūdžio reguliavimu galėtų būti pažeidžiamas vienas iš pagrindinių civilinės teisės principų – dispozityvumo. Tokiu būdu kaltinamasis praranda teisę pats, kaip civilinės teisės subjektas, įgyvendinti jam įstatymu suteiktą teisę. Taip apribojama jo teisė į nuosavybę.

Tokiu būdu kaltinamasis pareikštų savo nuomonę dėl dažniausiai tokiu atveju taikomos sankcijos – konfiskuoti neteisėtą (neturint autoriaus arba garso ir (ar) vaizdo įrašo gamintojo, arba jų teisių perėmėjų leidimo) produkciją. Kur konfiskavimo teisėtas pagrindas įtvirtintas minėtame ATPK straipsnyje. Savo nepasitenkinimą numanomoje situacijoje kaltinamasis galėtų pagrįti Konstitucija, teigdamas, jog nuosavybė neliečiama (4. 23 str., 1 dalis). O konfiskuotus daiktus įvardinti kaip paprastus, pirktus nuosavybės teisės objektus. Tad šis gali laisvai disponuoti savo nuosavybe jam primtinais būdais Taipogi kaltinamasis gali teigti, jog pagal CK 515 straipsnį, kurio 2 dalyje nurodyta: (Autorinė teisė į kūrinį nesiejama su nuosavybe į materialinį objektą, kuriame šis kūrinys išreikštas), kad daiktai, kuriuose įrašyti kūriniai, priklauso juos įsigijusiems asmenims, o ne įrašyto kūrinio autoriui ar įrašo gamintojui. Tokiu būdu, autorius savo teises, numatytas įstatymu, įgyvendina duodamas sutikimą įrašyti kūrinį į laikmenas. Įrašų pardavimui autoriaus sutikimo įstatymai nenumato. Vadinasi kaltinamasis galėjo pasidaryti prielaidą, jog jį leidžiama naudoti viešose vietose be gamintojo sutikimo. Kaip matome, esant neaiškiai įstatyminei bazei, reguliuojančiai veiklą su autorių ir gretutinių teisių objektais, galima susidurti su daugybe dviprasmybių, neturinčių aiškaus teisinio vertinimo. Tačiau galima pabandyti paieškoti atitinkamų sprendimo būdų aukščiau išvardintiems tariamojo kaltinamojo argumentams, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu „dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (9). ATPK 21410 straipsnyje, pavadintame (Autorinių ir gretutinių autorinėms teisių pažeidimas”, nustatyta: (Neteisėtas (neturint autoriaus arba garso ir (ar) vaizdo įrašo gamintojo, arba jų teisių perėmėjų leidimo) literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba garso ir (ar) vaizdo įrašo atgaminimas, platinimas, viešas atlikimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniams tikslams, taip pat laikymas tokiems tikslams – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su neteisėtai išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų egzempliorių konfiskavimu, taip pat neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimu (9). Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su neteisėtai atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų egzempliorių, taip pat neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimu.” (9). Konstitucinio Teismo nutarimo pagrindu galime daryti išvadą, jog kaltinamojo argumentai dėl ATPK 21410 straipsnio būtų vertinami kaip neturintys pagrindo ir sulaikyta nelegalios klimės produkcija vis tiek būtų konfiskuota, nenumatant jokios kilmės atlyginimo už patirtus nuostolius. Pažeidžiamos autorių ir gretutinių teisių subjektų teises, šie pažeidimai užtraukia neteisėtai išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų komerciniams tikslams egzempliorių konfiskavimą, taip pat neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimą. Nekonfiskavus jų, kaltinamasis asmuo vėl gali juos … panaudoti taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei būtų padaryta žala. O tuo tarpu atitinkamas autorių teisių gynimas įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje ir 42 straipsnio 3 dalyje, todėl net jei atitinkama tarptautinė sutartis ir nėra ratifikuota, Konstitucijoje įtvirtinta nuosavybės teisių apsauga ir gynimas turi būti įgyvendinama. Toliau būtų galima panagrinėti kaip šie Konstitucijos straipsniai atitinka taikymo atžvilgiu. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta (4):Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Konstitucijos 23 straipsnio normomis laiduojama nuosavybės teisių apsauga. Šiame straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas įpareigoja kitus asmenis nepažeisti savininko teisių, o valstybę – saugoti ir ginti nuosavybės teises. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį saugoma ir intelektinė nuosavybė (4).
Intelektinė nuosavybė apima autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (knygas, brošiūras, straipsnius, dienoraščius, kitus literatūros kūrinius, kompiuterių programas, kalbas, paskaitas, pamokslus ir kitus žodinius kūrinius, muzikos kūrinius su tekstu ir be teksto, audiovizualinius kūrinius (kino filmus, televizijos filmus, videofilmus, diafilmus, kitus kinematografinėmis priemonėmis išreikštus kūrinius)) ir kt. Intelektinė nuosavybė taip pat apima atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises) (9). Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, todėl tiriant ginčijamų teisės normų atitikimą Konstitucijos 23 straipsniui taip pat atsižvelgtina į tai, jog autorių teisių ir interesų apsaugą bei gynybą numato ir Konstitucijos 42 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas (9). Pagal Konstituciją garantuojama nuosavybės apsauga. Neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe. Taigi atitinkamai ir tariamas kaltinamasisi neįgyja nuosavybės teisių, kurios saugomos pagal Konstituciją. Neteisėtu (t.y. neturint autoriaus arba garso ir (ar) vaizdo įrašo gamintojo, arba jų teisių perėmėjų leidimo) literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba garso ir (ar) vaizdo įrašo atgaminimu, platinimu, viešu atlikimu, kitokiu panaudojimu bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniams tikslams, taip pat laikymu tokiems tikslams pažeidžiamos autorių ir gretutinių teisių subjektų teisės. Autoriaus teisių ir interesų gynyba nuo pažeidimų yra viešas interesas. Nepaisant to, jog dar prieš keltą metų ši įstatyminė bazė nebuvo pilnai suderinta su tarptautinio pobūžio sutartimis, tačiau iš pateikto pavyzdžio galima daryti prielaidą, jog autorių ir gretutinės teisės buvo pakankamai saugomos Lietuvoje galiojančių įstatymų. Ratifikavus tarptautinio pobūdžio sutartis nagrinėjamu klausimu, galiojantys teisės aktai buvo suderinti su pasauliniu mastu galiojančiais, taip užkertant kelią šiame skyriuje pateikto pavyzdžio pasikartojimui ir be abejonės užkertant kelią autorių teisių objektų neteisėtam platinimui, gaunant iš to pelną….IŠVADOSValstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgyvendina ir šių teisių apsaugą koordinuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai ir tarptautinės sutartys autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityje. Nepaisant ginčų, kylančių dėl kūrinių platinimo ir naudojimo internete, teisinės priemonės šioje srityje vis dar bejėgės. Nors teisės aktų bei tarptautinių konvencijų, skirtų autorių teisių apsaugai yra užtektinai, o jų teikiama apsauga bent iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamai patikima, išlieka teisminės praktikos formavimo problema. Autorių teisių apsauga interneto kontekste yra nauja sritis ir teismai dar deja nespėja jos formuoti. Problematiškas išlieka ir bylų nagrinėjimo procesas, pradedant nuo įrodymų rinkimo ir baigiant viso proceso vedimo ypatybėmis. Šios srities naujumas atitinkamai nespėjo suformuoti ir atitinkamos advokatūros praktikos aptariamoje srityje. Nepasaisant įvairių teisinių priemonių autorių teisių objektai dažniausiai yra įgijami Inernetinės veiklos pagrindu, dažnai užsiimant tolimesne jų prekyba ir gaunant atitinkamo dydžio pelnus, iš kurių nemokami atitinkami mokesčiai kūrinių autoriams. Dažnu atveju naudojamasi spragomis įstatyminėje bazėje. Tokio pobūdžio problema buvo itin aktuali neratifikavus Romos konvencijos bei nepriėmus Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo, kuriam įsigaliojus neteko galios CK 4 ir 5 skyriai. Apibendrinant galima pastebėti, jog technologijų plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis. Atsižvelgiant į tai galiojantys autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymai turėtų būti atitinkamai modifikuojami, kad atspindėtų technologijos bei ekonomikos realijas.LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. 2003 m. kovo 5 d. Nr. IX-1355; 1999 m. gegužės 18 d. Nr.VIII-1185. Žin., 1999, Nr. 50-1598 2. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Teisinė informacija. Prieiga per internetą: http://www.lrkm.lt/index.php?ItemId=19138 3. European eCommerce website. Intellectual Property Rights, IPR. Prieiga per internetą: 4. Lietuvos Respublikos Konstitucija. 1992 m. lapkričio 6 d. Nr.: 220. Žin., 1992, Nr. 33-1014 Aktuali nuo 2004 07 135. Romos konvencija. 6. AGATA. Lietuvos gretutinių teisių asociacija. Prieiga per internetą: 7. LATGA-A. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra. Prieiga per internetą: < http://www.latga.lt/about.php?id=1&type=pages&page_menu=4 >8. Naujoji komunikacija. Prieiga per internetą: < http://www.audiotown.lt/straipsnis.php?a_id=25 >9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Nutarimas. Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vilnius, 2000 m. liepos 5 d.