TEISĖS SAMPRATA
Teisės sampratos būtinybė kildinama iš praktinio reikalo:
1) pažinti galiojančią teisę, 2) jos laikytis, 3) taikyti ją praktiškai, 4) prognozuoti jos raidą.
Teisės samprata – įstatymų įvairovės vienovė – pažindami kas yra teisėkartu pažįstame, kas yra esmingiausia, stabiliausia kiekviename ir visuoseįstatymuose. Totalitariniuose režimuose teisė remiasi įstatymu, o įstatymas –valdančiosios jėgos valia. Demokratinės visuomenės teisė remiasi ne tik įstatymu, bet ir teise(precedento teisė, teismų savarankiškumas įgyvendinant teisingumą,konstitucinė ir administracinė teisės aktų kontrolė).
Teisė padeda žmogui tapti žmogumi ne kaip biologinei rūšiai, o kaipsocialinei būtybei, sugebančiai būti ne tik savimi, bet ir drauge sukitais.
Teisės terminas nevienareikšmis: žmogaus teisė, prigimtinė teisė,objektinė teisė (teisės normų sistema), pozityvioji teisė (valstybėssukurta), subjektinė teisė (pareigų vykdymu konkretaus asmens susikurtąleistiną elgesį).
Iš to galima pabrėžti:
teisė – socialinis interesas, paverstas visuotinai privaloma elgesio taisykle, skirta norminti žmonių elgesį, derinti priešingus interesus.
TRYS TEISINĖS BŪTIES LYGMENYS
Teisinės būties lygmenys:
I. Teisinė idėja – tai pageidaujamo socialinių santykių modelio vaizdiniai; II. Teisės norma – tas pats idėjinis elgesio taisyklės projektas (modelis), tik jau oficialiai valstybės paskelbtas, suvienytas su valstybės prievarta ir dėl to tapęs visuotinai privaloma elgesio taisykle, pajėgia daryti tiesioginį poveikį žmonių elgesiui; III. Teisiniai santykiai – teisės normų formuluojami leidimai ir imperatyvai (moralinės normos, taisyklės) virtę praktiniu žmonių elgesiu.
Teisės, kaip interesų juridizavimosi formulė:
Teisė kaip procesas:
TI TN TSTI – užtikrina teisės sąmoningumą;TN – to sąmoningumo norminį pobūdį ir privalomumą;TS – praktinį jos funkcionavimą.
TEISINIS PERSONALIZMAS* – ŠIUOLAIKINĖS TEISĖS SAMPRATOS VARIANTAS
ŠIUOLAIKINĖS TEISĖS SAMPRATOS TERMINO SĄVOKOS RELIATYVUMAS (santykis, priklausomumas nuo ko nors)
Neturint aiškios teisės sampratos:
1) negalima sukurti sąmoningos teisinės doktrinos; 2) vargu ar būtų galima moderniai skaityti Konstitucijos straipsnius, atpažinti jų autentišką teisinę prasmę; 3) sunku būtų visais atvejais vykdyti teismuose teisingumą; 4) būtų neįmanoma aiškiai skirti teisinius argumentus nuo neteisinių; 5) pati jurisprudencija nustotų būti mokslu.
Kaip suprasime teisę, tokią turėsime –
➢ teisinę doktriną, ➢ taip interpretuosime Konstituciją ir kitus įstatymus, ➢ tokią turėsime administracinę ir konstitucinę valdžios aktų teisėtumo kontrolę, ➢ “ bendruosius teisės principus”, ➢ jų pagrindu vykdomą teismų teisėkūrą ad hoc, ➢ tokią turėsime teisinę valstybę bei realią žmogaus teisių apsaugą.
Apibrėžti teisę totalitariniuose režimuose – tai apibrėžti valdžiosteisę (teisinis pozityvizmas ir jo atmainos: normatyvizmas ir institucinisarba reliatyvistinis** pozityvizmas*** )
Apibrėžti teisę demokratiniuose režimuose – tai apibrėžti žmogausteisę ( žmogaus teisę apibrėžiančios teorijos: prigimtinė teisė,psichologinė, teologinė, sociologinė, visuomeninės sutarties, “socialiniųpriklausomybių” arba solidarumo ir kt.).*testinė šiuolaikinė filosofijos kryptis, asmenybę laikanti pirminetikrovės forma ir aukščiausia dvasine vertybe, o pasaulį laikantiabsoliučios asmenybės – Dievo kūrybine apraiška; personalizmas susiformavoXIX a. pabaigoje Rusijoje ir JAV, vėliau išplito ir kitose šalyse;remdamasis krikščioniškąja žmogaus samprata, personalizmas laiko, kadasmenybė galinti susiformuoti tik izoliuodamasi nuo socialinės aplinkos irnuolat save tobulindama; kritikuodami kapitalizmą, personalizmo atstovaiiškelia viduramžių bendruomenės idealą ir propaguoja asmens revoliuciją,kuri turi vykti per vidinį asmenybių tobulėjimą** Reliatyvizmas- filosofijos pažiūra, teigianti, kad loginės ir pažintinėsvertybės (tiesa, melas), etinės (gėris, blogis) ir estetinės bei su jomissusijusios normos ir vertinimai yra santykinio pobūdžio)*** (XIX–XX a. filosofijos kryptis (jos pradininkas Ogiustas Kontas (Comte;1798–1857), prancūzų filosofas)), teigianti, kad mokslas yra faktų tyrimas,paremtas gamtos mokslų metodika; neigiantis moksle bet kokią metafiziką. ).
DU TEISĖS SEMANTINIAI (reikšminiai) LYGMENYS: VERTYBINIS IR NORMINIS
Teisės struktūrą sudaro du jos elementai:
1) vertybinis – asmens egzistenciniai interesai – vertybės, kurias jis nori apsaugoti, susikurti ar įsigyti norminant savo ir kitų asmenų ar institucijų elgesį (teisės objektas);
2) norminis – tai subjektyvus asmens reikalavimas pagarbos savo egzistencinėms vertybėms (teisės objektui).TEISĖ KAIP SUBJEKTINIŲ TEISIŲ IR PAREIGŲ VIENOVĖ
Teisė – tai pagarbos reikalavimas ir įsipareigojimas pagarbai. Filosofinėmis kategorijomis – tai egoizmo ir altruizmo vienovė. Teisės kategorijomis – subjektinių teisių ir pareigų vienovė.
Todėl:
Teisės atskirtos nuo pareigų virsta privilegijomis; Pareigos, atskirtos nuo teisės – prievolėmis (pavergimu). Teisių ir pareigų vienovė apsaugo individą nuo vergavimo visuomenei(pareigų absoliutinimo), o visuomenę – nuo konkretaus individo agresijos(teisių absoliutinimo). Teisių ir pareigų vienovė yra prigimtinė, o ne nustatyta valstybės(pvz. teisės į gyvybę absoliutinimas). Tokia teisės samprata – pilietinė, arba societarinė.
TEISINIS PERSONALIZMAS KAIP SUBJEKTINĖS TEISĖS TEORIJA
TEISINIS PERSONALIZMAS KAIP SUBJEKTINĖS TEISĖS TEORIJA
Teisės kilmė ir jos specifika grindžiama keturių aksiomų modeliu:
1) pripažinimas, jog visi asmenys (individai), savo vertybėmis, savo laisvėmis, interesais yra vienodai vertingi ir šia prasme lygūs;
2) kiekvienas asmuo yra kultūriškai pats sau nepakankamas garantuoti savo interesų įvairovės įgyvendinimo;
3) poreikis įveikti šį kultūrinį nepakankamumą verčia individą bendrauti su kitais individais – keistis su jais paslaugomis;
4) laisvi ir lygiateisiai asmenys negali keistis paslaugomis kitaip, kaip tik tų paslaugų lygiavertiškumo pagrindu.
Teisinis personalizmas yra šiuolaikinė teisės samprata, besiremianti keturių aksiomų modeliu ir siekianti suorganizuoti į sistemą individo loginį pirmumą su demokratinio veikimo vertybėmis.
Išvada:
Šiuolaikinės demokratinės teisės esmę išreiškia personalistinė teisės samprata, kuri, grįsdama subjektinės teisės pirmumą, o jo specifiką siedama su leidimų ir paliepimų vienove, duoda pagrindo objektinės teisės (valstybės kuriamos specifiką “išvesti” iš subjektinės teisės specifikos: objektinė teisė kuriama subjektinei teisei ir jos formuluojamiems principams konkretinti, sankcionuoti, ir jų įgyvendinimui organizuoti.
TEISĖS PRINCIPAI
Principium (lot.) – pradžia, kilmė, pagrindas
UNIVERSALŪS ŽMOGIŠKO SUGYVENIMO PRINCIPAI: demokratiškumas, humaniškumas, lygiateisiškumas
GRYNIEJI TEISĖS PRINCIPAI
• įstatymui ir teisei visi lygūs;
• visų asmens subjektinių teisių santykinumas, išreiškiantis neatskiriamą teisių priklausomybę nuo pareigų vykdymo;
• privilegijų ir absoliučių teisių neleistinumas;
• socialinio kompromiso (arba saiko) derinantis priešingus interesus;
• žalos atlyginimo privalomumas.
TEISINGUMAS – visiškai sutampa su teisių ir pareigų vienove ir tėra tik jos sinonimas.
BENDRIEJI TEISĖS PRINCIPAI
1. Žmogus nėra priemonė siekti tikslo, o visada tikslas. Visi gimsta laisvi ir lygūs savo laisve.
2. Įstatymas yra tai, ką tauta per savo atstovus arba per referendumą nustato ir įsako.
3. Pilietis, paklūstantis įstatymui, turi turėti galimybę priversti laikytis įstatymų ir pačią valstybę, taip pat teisę reikalauti, kad kiti piliečiai laikytųsi įstatymų.
4. Teisėtumas – užtikrinti teisės paliepimų vykdymą, įgyvendinimą. Požymiai:
• teisėtumo vieningumas,
• įstatymo taikymo visuotinumas,
• įstatymo viršenybė kitų teisės aktų atžvilgiu.
5. Lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja).
6. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
7. Nemo contra factum proprium venire potest (niekas negali ginčyti padarinių veiksmo, kurį atliko pats savo naudai).
8. Ex in juria non oritur jus (iš neteisės neatsiranda teisė).
TEISĖS FUNKCIJOS
Pagrindinės funkcijos:
1) reguliavimo – asmens teisės (vertybės) saugomos nustatant vieno teisinio santykio dalyvio teisę į tam tikrą vertybę, o kitiems – pareigą susilaikyti nuo žalingų veiksmų tų vertybių turėtojo atžvilgiu; 2) priešingų interesų derinimo arba socialinio kompromiso – saugomos visų visuomenės narių, dažnai turinčių priešingus interesus teisės; 3) valstybės prievartos (sankcijų) legalizavimo ir normavimo (represinė) – imperatyvas – bausti.Ji nustato valstybės prievartos pobūdį ir mąstą, kurį leidžiama taikyti už reguliacinių teisės normų nustatomų įpareigojimų, draudimų nevykdymą.
Išvestinės iš pagrindinių funkcijų:
4) informavimo – nurodo, kokio teisinio santykių dalyvių elgesio reikalauja konkreti teisės norma ir kokios sankcijos taikomos tiems, kurie nevykdys nustatytų pareigų; 5) Auklėjamoji, arba teisės pažeidimo prevencijos – skatina apmąstyti tą žalą, kurią patirs asmuo nepaklusdamas imperatyvams, arba gaus naudą, jei juos vykdys. TEISINIO REGULIAVIMO OBJEKTAS
Teisinis reguliavimas – praktiškai funkcionuojanti, veikianti teisėssamprata.
Teisės normomis reguliuojami:
1) turtiniai žmonių santykiai (biologinė + kultūrinė egzistavimo priemonė, žmogaus teisių ir laisvių gerovės pagrindas); 2) žmonių santykiai, atsirantys valdant valstybę (valdingųjų įgalinimų atsiradimas valdomiesiems); 3) teisėsaugos santykiai užkertantys kelią visuomeninės tvarkos pažeidimams, patraukiant teisės pažeidėjus teisinėn atsakomybėn.
TEISINIO REGULIAVIMO METODAS
Jis atsako į klausimą: Kaip? Kokiu būdu? Kiek? reguliuojamivisuomeniniai santykiai. Įstatymų leidėjas, norėdamas pakreipti visuomeninius santykius kokianors vertybine linkme gali suformuluoti visuomeninių santykių dalyviamsvieną iš trijų paliepimų: 1) elkitės tik šitaip (įpareigojimas); 2) taip nesielkite (draudimas); 3) elkitės taip, kaip manote reikalinga (įgalinimai). (R.Z. Lifšicas) Du pagrindiniai metodai: 1) imperatyvusis (direktyvinis) – įpareigojimai ir draudžiamieji paliepimai. Visuomeniniai santykiai negali atsirasti anksčiau, negu leidžia teisės norma (AT, BT); 2) dispozityvusis – leidžiamųjų ir draudžiamųjų paliepimų sąveika. Kas nedraudžiama įstatymo – leidžiama. Visuomeniniai santykiai eina pirmiau teisės normos (CT, ŽT, TPr.T). Kiti: 1) subordinacijos ir valdingojo įsakymo (AT); 2) pagyrimo (DT); 3) šalių lygiateisiškumo ir autonomijos (CPrT, BPrT, APrT).
TEISĖKŪRA
TI ( TN ( TS
teisėkūra
Teisėkūra – tai visuomenės ar įgaliotų valstybės institucijų veikla, kuriasiekiama:
o sukurti, o pakeisti, o panaikinti TN.
TEISĖKŪROS SUBJEKTAI
1. Įgaliotos valstybės institucijos (parlamentas, prezidentas, vyriausybė, ministrai, ministerijos, savivaldybių tarybos, teismai). 2. Tauta (valia pareiškiama referendumu). 3. Kitos valstybės institucijos ir piliečių susivienijimai (tik tada, kai kompetentingos valstybės institucijos sankcionuoja jų kuriamas teisės normas).
TEISĖKŪROS BŪDAI 1. Originalioji kūryba – sukuriama nauja, visuomenėje neegzistavusi teisės reguliavimo priemonė – elgesio taisyklė. 2. Sankcionavimas – oficiali kompetentingos valstybės institucijos procedūra, kuria patvirtinama jau esama elgesio taisyklė, suteikiant jai teisės normos statusą. 3. Ratifikavimas – sankcionavimo procedūra, kai parlamentas, vadovaudamasis tam tikra procedūra patvirtina tarptautinių teisės aktų nustatytą elgesio taisyklę, suteikia jai įstatymo galią, įtraukia ją į nacionalinės teisės sistemą.
TEISĖKŪROS RŪŠYS
1. Originalioji teisėkūra – kompetentingų valstybės institucijų kūrybinė veikla, kuria sukuriama nauja teisės norma. Pagal subjektą:
• tautos (referendumas) (LRK 9str.). Referendumo esmę nusako: – tautos suverenių galių (suprema potestas) tiesioginis pasireiškimas; – priimtų aktų speciali juridinė galia. Referendumai skirstomi: – sprendžiamieji; – patariamieji; – ratifikaciniai.
• deleguota arba įgaliota teisėkūra – kai kompetentinga valstybės institucija paveda kitai valstybės institucijai išleisti įstatymo galią turintį teisės normų aktą (Lietuvoje nėra).
2. Sankcionuota teisėkūra – nesukuria originalios teisės normos, o tik sankcionuoja jau egzistuojančią elgesio taisyklę – skelbia ją teisės norma.
TEISĖKŪROS STADIJOS
1. Teisės normų akto parengimas: a) įstatymo leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas: • įstatymų iniciatyvos teisė (LRK 68 str.); • projekto įregistravimas. b) projekto svarstymas pagal tam tikras procedūras: • svarstymas Seimo komisijose ir komitetuose; • derinimas su Vyriausybe ir kitomis suinteresuotomis valstybės institucijomis; • svarstymas Seimo posėdyje. c) projekto priėmimas: • įstatymas priimtas, jei balsavo dauguma posėdyje dalyvavusių Seimo narių; • konstituciniai įstatymai – jeigu balsavo daugiau kaip 1/2 visų Seimo narių, keičiami ne mažiau 3/5 Seimo narių; • referendumu priimtos nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu(LRK 69 str. 3-4 d.).
2.Teisės normų akto priėmimas ir paskelbimas:
a) teisės normų akto pasirašymas ir paskelbimas; b) teisės normų akto įsigaliojimas.
Teisėkūros principai
1) Teisėtumas (neviršyti kompetencijos).
2) Demokratiškumas ir viešumas.
3) Profesionalumas.
4) Socialinis kompromisas.
5) Išsamumas.
6) Daugumos.
7) Ekonomiškumas.
“Įstatymą galima laikyti geru, jeigu jis tikslus, jeigu jo reikalavimaiteisingi, jeigu jis lengvai vykdomas, jeigu jis suderintas su valstybėsforma, jeigu skatina piliečius gėriui” (F.Bekonas).
TEISĖS NORMA
Teisės normos požymiai:
1. Norminamasis pobūdis;2. Formalus apibrėžtumas;3. Visuotinis privalomumas: • abipusė nauda; • valstybės prievarta;4. Sistemingumas;5. Bendrumas (nebūtinas).
Apibendrinimas:
Teisės norma – tai tautos arba kompetentingų valstybės institucijųsukurta, formaliai apibrėžta visuotinai privaloma elgesio taisyklė, kuriosvykdymas garantuojamas santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybėsprievarta.
Formalūs teisės normos požymiai: • norminamasis pobūdis; • formalus apibrėžtumas; • visuotinis privalomumas; • sistemingumas.
Turiningieji teisės normos požymiai: • laisvė; • lygybė; • teisingumas.
SOCIALINĖS NORMOS Norma – riba, saikas, valdantis pradas, taisyklė, pavyzdys,kriterijus. Elgesio norma – tai žmonių tarpusavio santykių standartas,schema, matrica, leidžiamo elgesio riba.
Techninės normos – reguliuoja žmonių santykius su gamta. Religinės normos – reguliuoja žmonių santykius su dievu.
Socialinės normos – reguliuoja žmonių tarpusavio santykius.
Norminimo tikslas – vienodo teisinio veiksmingumo priemonėmis apsaugoti visų žmonių teises ir lemti tų teisių įgyvendinimą.
Socialinių normų klasifikacija:
o moralės,
o papročiai,
o visuomeninių organizacijų (korporatyvinės),
o teisės. TEISĖS NORMOS VIDINĖ STRUKTŪRA
Teisės normos struktūra – tai vidinių normos elementų organizacijaapibūdinanti teisės normą kaip vientisą, bet struktūrintą elgesio taisyklę.Tai: 1. Hipotezė – teisės normoje aprašyti realaus gyvenimo atvejai, nurodantys kada teisės subjektai gali ar privalo elgtis pagal šią taisyklę; 2. Dispozicija – elgesio taisyklė (išdėstymas); 3. Sankcija – padariniai, atsirandantys teisės subjektui, nepaklususiam teisės normų reikalavimams.
Struktūros išraiškos formulė: Jei įvyksta tam tikri teisiniai faktai gyvenimo aplinkybės (H), taivisuomeninių santykių dalyviai turi elgtis taip ir taip (D), priešinguatveju jų teisės bus siaurinamos arba likviduojamos(S).
Loginės ir tekstinės teisės normos struktūros santykis
Loginė normos struktūra – tai sistema teisės normos elementų, kuriųpadedama konkreti teisės norma, sąveikaudama su kitomis teisės normomis,tampa pajėgi įgyvendinti visai teisės sistemai skirtas funkcijas: • suformuluoti elgesio taisyklę; • nurodyti faktus, kurių pagrindu santykio dalyviams atsiranda, pasikeičia ar išnyksta subjektinės teisės ir pareigos, taip pat veiksmus, kuriais gali būti pažeidžiama ši taisyklė; • užtikrinti tokios taisyklės įsakmumą – jos pažeidimų baudžiamumą. Tekstinė normos struktūra yra ne teisės esmė, o teisinės technikoskategorija, skirta išplėtoti loginę normos struktūrą atsižvelgiant į tai,kuri teisės funkcija įgyvendinama šia teisės norma.
TEISĖS NORMŲ KOLIZIJA
Teisės normų kolizija – tai atvejis, kai tą patį visuomeninį santykįreguliuoja kelios, viena kitai prieštaraujančios normos.
Taisyklės:
1. Kai viena kitai prieštarauja tos pačios institucijos išleistos ir tą pačią juridinę galią turinčios teisės normos, tai galioja vėliau išleista teisės norma.
Lex posteriori derogat priori
2. Jei viena kitai prieštarauja skirtingos kompetencijos institucijų išleistos teisės normos, tai galioja aukštesnę kompetenciją turinčios institucijos išleista teisės norma.
3. Jei specialioji teisės norma prieštarauja bendrajai, tai galioja bendroji.
Lex generali derogat lex speciali
➢ Specialiosios normos primatas prieš bendrąją galimas tik normų konkurencijos atveju (teisės normų konkurencija esti tada, kai įstatymų leidėjas sąmoningai nustato kelias teisės normas, reguliuojančias tuos pačius visuomeninius santykius).
➢ Specialiosios normos primatas bus ir tais atvejais, kai bendroji norma turi dispozityviosios normos prasmę.
TEISĖS NORMŲ IŠRAIŠKOS FORMOS
Teisės normų išraiškos formos:
1. Teisinis paprotys – kompetentingos institucijos sankcionuota elgesio taisyklė, susiformavusi visuomenėje dėl ilgalaikio ir daugkartinio kartojimosi.2. Teisinis precedentas – tai valstybės institucijos, dažniausiai teismo sprendimas, priimtas sprendžiant konkrečią teisinę bylą (ad hoc) ir vėliau laikomas pavyzdžiu sprendžiant analogiškas bylas.3. Ratifikuotos tarptautinės sutartys.4. Teisės aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos.
Rūšys:
o Bendrųjų teisės normų aktas; o Individualių teisės normų aktas; o Interpretuotų teisės normų aktas.Visi norminiai teisės aktai funkcionuoja kaip vientisa sistema, kuriaibūdingi tokie požymiai: • suderinamumas, • abipusė sąveika, • hierarchiškumas, • specializacija ir diferenciacija pagal teisės šakas.
5.Norminės sutartys.
NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ RŪŠYS
1. Įstatymai – tai Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleisti pirminiai teisės aktai, kurie turi aukščiausią juridinę galią, formuluoja bendrąsias teisės normas, skirtas reguliuoti svarbiausius žmonių santykius.
Pagal juridinę galią įstatymai skirstomi:
Pagrindiniai:
o Konstitucija (LRK 7str). o Konstituciniai įstatymai (LRK 69str). o Ratifikuotas tarptautinės sutartys (LRK 138str. 3 dalis).
Paprastieji:
o Programiniai įstatymai.
o Organiniai, arba kodifikaciniai, įstatymai.
o Ypatingieji įstatymai.
2. Poįstatyminiai aktai – tai teisės aktai, priimami remiantis įstatymais,jiems neprieštaraujantys, juos konkretinantys ir užtikrinantys jųįgyvendinimą. Tai vykdymo aktai:
o Seimo nutarimai; o Prezidento dekretai; o Vyriausybės nutarimai ir potvarkiai; o Konstitucinio teismo nutarimai, jei NTA pripažįstami prieštaraujantys konstitucijai; o Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos; o Ministerijų, departamentų instrukcijos ir įsakymai; o Savivaldybių tarybų sprendimai; o Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, turintys bendrųjų teisės normų; o Apskričių viršininkų įsakymai; o Įmonių, įstaigų, organizacijų norminiai teisės aktai.
NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ GALIOJIMAS LAIKO ATŽVILGIU
Norminių teisės aktų galiojimo laikas – laikotarpis nuo aktoįsigaliojimo pradžios iki jo galiojimo pabaigos.
Galiojimo pradžia:
a) nuo akto priėmimo momento; b) nuo akto patvirtinimo dienos (patvirtina įsakymu vadovas); c) nuo akto paskelbimo dienos (įstatymai); d) kitą dieną po akto paskelbimo “Valstybės žiniose” (poįstatyminiai aktai); e) nuo teisės akto faktinio gavimo dienos (kanc. knygos, kurjeris, el. paštas); f) nuo datos, nurodytos pačiame akte; g) atsiradus tam tikroms aplinkybėms.
Galiojimo pabaiga:
a) baigiasi akto galiojimo laikas, jei nurodytas tame pačiame teisės akte; b) kompetentinga institucija kitu teisės aktu tiesiogiai panaikina norminį teisės aktą; c) išleidžiamas naujas norminis teisės aktas, kuris reguliuoja tuos pačius visuomeninius santykius; d) Konstitucinis Teismas nutarimu pripažįsta įstatymą, prieštaraujantį Konstitucijai.
Lex retro non agit !
Išimtis: BA ir AA:
a) panaikina veikos baudžiamumą; b) švelnina bausmę.
NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ GALIOJIMAS TERITORIJOS ATŽVILGIU
Galioja teisinėje Lietuvos teritorijoje: o valstybės sienomis apribota sausumos teritorija; o vidaus ir teritoriniai Baltijos jūros vandenys; o oro erdvė virš sausumos; o žemės gelmės; o Lietuvos ambasadų teritorijos užsienio valstybėse; o visi laivai su Lietuvos vėliava, esantys atviroje jūroje; karo laivai, esantys kitų šalių teritoriniuose vandenyse; o skraidančių ir kosminių aparatų kabinos, esančios atmosferoje.
NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ GALIOJIMAS ASMENŲ ATŽVILGIU
Norminių teisės aktų galiojimo riboms turi reikšmės:
a) teisės subjekto amžius: o nuo 18 m. visi teisės aktai; o nuo 16 m. administracinė atsakomybė; o nuo 16 m. baudžiamoji atsakomybė; o nuo 14 – 16 m. baudžiamoji atsakomybė (BK 13str.); o nuo 14 – 18 m. civilinė atsakomybė. o
b) asmens neliečiamybės teisė: o diplomatiniai imunitetai; o aukščiausiųjų valstybės institucijų pareigūnų asmens neliečiamybės teisė.
TEISĖS SISTEMA
TEISĖS SISTEMOS SKIRTUMAS NUO TEISĖS NORMŲ SISTEMOS
Teisės normų sisteminimas – tai teisės normų telkimas į tarpusavyjesusijusius teisės institutus, teisės pošakius, teisės šakas pagalreguliavimo objektą ir metodą.
Teisės sistema – tai teisės normų egzistavimo ir veikimo būdas, kur visosteisės normos suorganizuotos į teisės institutus, pošakius, šakas,susijusios tarpusavio priklausomybe ir veikia garantuodamos viena kitosveiksmingumą.
TEISĖS SISTEMOS SUDARYMO METODAI
Subordinacijos pagrindu teisės normos telkiamos į vis bendresnius darinius.
Koordinacijos arba koreliacijos paskirtis – suvienyti teisės šakas pagal jųatliekamas funkcijas, kur teisės šakos papildytų viena kitą, garantuotųviena kitos funkcionalumą, imperatyvų įsakmumą.
Visos teisės šakos skirstomos į: • materialiąsias, • proceso.
Materialiosios teisės šakų normos reguliuoja tarp žmonių ir jųsusivienijimų realiai susiklosčiusius santykius.
Proceso teisės šakų normos nustato įvairias teisines procedūras, būtinassiekiant įgyvendinti materialiosios teisės normų reikalavimus.
Vertikaliuoju (subordinacijos) požiūriu teisės sistema – tai teisės normų,sujungtų į teisės institutus, pošakius ir šakas hierarchija, ohorizontaliuoju (koordinacijos) požiūriu – tai teisės šakų tarpusaviosąveikos organizacija.
TEISĖS NORMOS KAIP TEISĖS SISTEMINIMO OBJEKTAI
TEISĖS SISTEMOS SANTYKIS SU TEISINE SISTEMA
Teisės sistema yra teisės normų ir šakų vidinė organizacija.
Teisinė sistema – teisės sistemos sujungimas su teisėkūros ir teisės
įgyvendinimo (teisėsaugos) institucijomis bei jų veikla.Jos struktūrai būdingi trys lygmenys:
o ideologinis doktrininis (teisės samprata);
o norminis (teisės sistema);
o organizacinis institucinis (valstybės institucijų sistema, kurianti ir įgyvendinanti teisę).
o
TEISINĖS SISTEMOS VIDAUS STRUKTŪRA
TEISINĖS TEISĖS TEISINIAI
IDĖJOS NORMOS SANTYKIAI
Teisinių sistemų rūšys (šeimos):
o romanų – germanų; o anglosaksų; o musulmonų, judėjų, induistų; o socialistinė (iki 1991 m.).
TEISĖS AKTŲ SISTEMINIMAS IR JO RŪŠYS
Norminių teisės aktų sisteminimas – tai įvairių teisės subjektųveikla, kuria siekiama sugrupuoti teisės normų aktus į vientisą sistemą,siekiant palengvinti jų paiešką, operatyviai ir tiksliai įgyvendinti jųnurodymus.
Teisės aktų sisteminimo principai: • informacijos išsamumas; • informacijos patikimumas; • naudojimosi patogumas.
RŪŠYS 1. Norminių teisės aktų apskaita – tai subjektų veikla, kuria kaupiami, apdorojami tam tikra tvarka išdėstomi ir saugomi galiojantys norminiai teisės aktai.
2. Teisės aktų inkorporacija – tam tikri teisės aktai chronologine, abėcėline, sistemine, dalykine tvarka yra ištisai ar iš dalies sujungiami į rinkinius (ypatumas – nekeičiamas jungiamų į rinkinį aktų turinys). Pagal leidžiamų rinkinių juridinę galią skirstoma: oficialioji,oficiozinė, neoficiali.
3. Teisės aktų konsolidacija – daugelis teisės aktų, reguliuojančią tą pačią socialinių santykių sritį, sujungiami į vieną apibendrintą (sustambintą) norminį teisės aktą (ypatumas – nekeičiamas teisinio reguliavimo turinys).
4. Teisės aktų kodifikacija – tai esminis tam tikrų socialinių santykių sritį reguliuojančių teisės aktų turinio ir formos perdirbimas (kodeksas –tai stambus suvestinis tiesioginio taikymo aktas, detaliai ir konkrečiai reglamentuojantis tam tikrą santykių sritį). Rūšys: – visuotinė kodifikacija – siekiama susisteminti visus pagrindinius teisės šakų normų aktus; – šakinė – apima vienos teisės šakos įstatymus (CK, BK, DK); – speciali- tai išleidimas aktų, reguliuojančių tam tikram teisės institutui būdingus socialinius santykius (Miškų kodeksas).
TEISINIAI SANTYKIAI
Teisinių santykių požymiai
1. Atsiranda ir funkcionuoja tik teisės normų pagrindu.
2. Teisiniai santykiai – tai teisės normų įgyvendinimo forma (būdas), tai veikianti teisės norma.
3. Teisės norma – idėjinis, norminių teisinių santykių modelis.
4. Teisės norma nesukuria visuomeninių santykių, o tik suteikia teisės formą ir vertybinę kryptį.
5. Valstybė, remdamasi TN negali savavališkai keisti pradinio vienų ar kitų santykių pobūdžio ar laisvai savo nuožiūra jų sukurti. Teisė nėra visuomeninių santykių kūrėja, ji tik juos reguliuoja.
6. Teisės norma ir teisiniai santykiai yra sudedamos teisinio reguliavimo mechanizmo dalys.
Teisinių santykių atsiradimo prielaidos
o Teisės norma; o Teisiniai faktai; o Teisinis subjektiškumas.
Teisiniai faktai – tai konkrečios gyvenimo aplinkybės, įvykiai, su kuriųbuvimu teisės norma sieja konkrečių teisinių santykių atsiradimą,pasikeitimą arba pasibaigimą.
Pagal žmogaus valios dalyvavimą skirstomi:
o įvykiai; o veiksmai (veikos).
Pagal santykį su teisės normomis:
o teisėti; o neteisėti.
Pagal sukeliamų padarinių pobūdį:
o kuriais remiantis atsiranda teisiniai santykiai; o kuriais remiantis pasikeičia teisiniai santykiai; o kuriais remiantis pasibaigia teisiniai santykiai.
Prie teisinių faktų priskiriamos trunkamosios teisinės būsenos ir keliųteisinių faktų sutaptis.
TEISINIŲ SANTYKIŲ STRUKTŪRA
Trys struktūriniai elementai:
I. Teisinių santykių objektas – tai, kuo to santykio dalyviai gali legaliai naudotis. Tai materialinės ir dvasinės vertybės.
II. Teisinių santykių subjektai (dalyviai) – tai teisės subjektai, turintys vienas kito atžvilgiu įstatymo ginamas teises ir pareigas.
Požymis – teisinis subjektiškumas:
o Teisnumas – galėjimas turėti subjektines teises ir pareigas (visuotinumas); o Veiksnumas – galėjimas savo veiksmais įgyti subjektines teises, jas įgyvendinti atitinkamų pareigų vykdymu.
Teisinių santykių subjektų rūšys:
o Individualūs (fiziniai asmenys); o Kolektyviniai (juridiniai asmenys): – valstybė, – valstybės institucijos, – visuomeniniai ir religiniai susivienijimai, – gamybinės organizacijos, – užsienio firmos, – savivaldybių įstaigos ir pan.
III. Teisinių santykių turinys – tai teisinių santykių subjektų subjektinės teisės ir pareigos.
TEISINIŲ SANTYKIŲ TURINYS
Teisinis santykis yra priemonė paversti bendruosius teisės normų nurodymus konkrečiomis (subjektinėmis) visuomeninio santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis.
Teisės prasmės: • objektinė teisė – sistema pozityviosios teisės normų, kurios nustato
visiems subjektams bendras elgesio taisykles; • subjektinė teisė – tai konkrečiam asmeniui įstatymo leisto ar neuždrausto elgesio, ginamo valstybės prievarta, rūšis ir mastas.Subjektinės teisės struktūra: • leidimas pačiam elgtis taip, kaip nustatyta teisės akte(naudotis subjektinės teisės objektu); • leidimas reikalauti, kad kiti asmenys teisės turėtojo atžvilgiu susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų arba vykdytų jo naudai pozityvią pareigą; • leidimas kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją, kad ši pasinaudodama valstybės prievarta, priverstų antrąją santykio šalį įvykdyti pareigą, kurią ši privalo atlikti subjektinės teisės turėtojui pagal įstatymą arba sutartį.Teisinė pareiga – rūšis ir mastas privalomo elgesio, kuriuo yralegalizuojama visuomenėje konkretaus asmens subjektinė teisė – leidimasnaudotis tam tikru gėriu.Pareigą sudaro tokie įpareigojimai: • atlikti kito asmens (bendrijos) naudai tam tikrus pozityvius veiksmus; • nekliudyti subjektinės teisės turėtojui naudotis teisės objektu, į kurį jis turi teisę; • atlyginti žalą kito asmens teisėms, kurią asmuo padaro naudodamasis savo subjektine teise.
Teisinė pareiga yra subjektinės teisės – leidimų įgyvendinimo, legalizavimo visuomenėje priemonė.
TEISĖTAS ELGESYS IR JO RŪŠYS
Požymiai: • konkretaus asmens elgesys atitinka teisės normų reikalavimus ir reiškiasi toje socialinių santykių srityje, kuri yra reguliuojama teisės normų; • elgesys visuomenei būdingas ar bent pageidautinas; • daugiau ar mažiau sąmoningas elgesys: asmuo žino ko ir kodėl siekia savo elgesiu.
RŪŠYS
Pagal aktyvumo laipsnį: • veiksmais ir neveikimu (pasyvus elgesys).
Pagal elgesio motyvus: • įsisąmonintas elgesys remiasi asmens įsitikinimu, kad naudinga elgtis teisei nepriešingu būdu; • marginalinis arba ribinis elgesys; • konformistinis arba prisitaikėliškas elgesys; • socialiai aktyvus elgesys: – aktyvus dalyvavimas savanoriškų organizacijų veikloje; – aktyvumas teisėkūros srityje; – aktyvus dalyvavimas sudarant alternatyvius arba gretutinius visuomenės ar valstybės darinius, taip pat dalyvavimas jų veikoje; – saviveiklinis asmenybės aktyvumas teisės srityje.
TEISĖS PAŽEIDIMAS
TEISĖS PAŽEIDIMO POŽYMIAI
1. Teisės pažeidimo subjektais gali būti tik žmonės arba jų susivienijimai, nes teisės pažeidimas yra sąmoninga veika.
2. Teisė gali būti pažeista veikimu arba neveikimu.
3. Teisės pažeidimas – priešinga teisei veika.
4. Teisės pažeidimas – pavojinga visuomenei veika.
TEISĖS PAŽEIDIMO SUDĖTIS
1. Teisės pažeidimo subjektas –asmuo (fizinis arba juridinis), pažeidęs teisės normų reikalavimus (amžius, specialieji požymiai,pakaltinamumas).
2. Teisės pažeidimo objektas – teisės normomis saugomos asmeninės (biologinės), socialinės, materialinės ar kitokios vertybės.
3. Teisės pažeidimo objektiniai požymiai:
• veika; • veikos padariniai; • priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; • vieta, laikas, įrankiai ir pan.
4. Teisės pažeidimo subjektiniai požymiai:
• motyvai; • tikslas; • kaltė.
Teisės pažeidimo rūšys:
▪ nusikaltimas; ▪ nusižengimai: AT pažeidimai, CT pažeidimai, drausminiai pažeidimai, baudžiamieji nusižengimai. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
Atsakomybės įgyvendinimo būdai: 1) vykdant pareigas, kuriomis legalizuojamas naudojimasis subjektinėmis teisėmis; 2) siaurinant subjektines teises, kai atsisakoma vykdyti teisėms proporcingas pareigas.
Teisinės atsakomybės skirstymas
POZITYVIOJI – asmens suvokimas, kad naudodamasis subjektinėmis teisėmis jis privalo vykdyti atitinkamas pareigas ir savanoriškai atlyginti žalą, jei ši bus padaryta, kito asmens teisėms. Elementai: 1. Naudojimasis subjektinėmis teisėmis. 2. Pareiga naudotis teisėmis kito asmens teisėms nepavojingu būdu. 3. Pareiga savanoriškai atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą, atsiradusią nesugebėjus naudotis savo teisėmis nepažeidžiant kito asmens teisių.
NEGATYVIOJI – tai valstybės akcija, kai valstybė priverčia vieną iš teisinio santykio šalių įvykdyti kitos šalies naudai pareigą arba susiaurina teisės pažeidėjo subjektines teises iki jo paties susiaurintų pareigų apimties. Negatyvioji teisinė atsakomybė yra pozityvios atsakomybės turinys ir garantas.
TEISINĖS ATSAKOMYBĖS STADIJOS
Teisinė atsakomybė kildinama iš teisių ir pareigų vienovės. Ši vienovėpadeda suprasti, kad yra ne dvi savarankiškos teisinės atsakomybės formos,o viena, tęstinė teisinė atsakomybė – procesas, kuris prasideda pozityviąją
ir baigiasi negatyviąja:1. Pozityvioji atsakomybė – nuolatinis asmens įsipareigojimas ir įpareigojimas garantuoti naudojimąsi teisėmis atitinkamų pareigų vykdymu.
2. Negatyvioji atsakomybė – kompensuoti pozityviosios nepakankamumą, t.y. susiaurinti asmens teises tokia apimtimi, kokia tų teisių turėtojas atsisakė vykdyti pareigas, kuriomis jis privalėjo legalizuoti naudojimąsi savo teisėmis.
Valstybės prievarta nesukuria pačios teisinės atsakomybės, o tik garantuoja ją!
TEISINĖS ATSAKOMYBĖS ATSIRADIMO SĄLYGOS
1. Pozityviosios atsakomybės atsiradimo pagrindai:
• teisės norma, kurios pagrindu atsiranda konkreti subjektinė teisė ir įpareigojimas garantuoti ją atitinkamu pareigų vykdymu;
• naudojimasis subjektine teise;
• žalos padarymas naudojantis šia teise.
2. Negatyviosios atsakomybės atsiradimo pagrindai: • teisės norma, įpareigojanti teisės subjektą vykdyti pareigas, legalizuojančias jo teises;
• teisės pažeidimas (atsisakymas vykdyti pareigas, su kuriomis įstatymas sieja naudojimąsi teisėmis);
• negatyviosios atsakomybės subjektas gali būti tik kaltas asmuo, organizacija (nepakaltinamas nėra subjektas );
• teisės taikymo aktas.
Negatyviosios teisinės atsakomybės rūšys
• baudžiamoji atsakomybė;
• administracinė atsakomybė;
• civilinė atsakomybė;
• drausminė atsakomybė;
• materialinė atsakomybė.
TEISINĖS ATSAKOMYBĖS PRINCIPAI
1. Sutarčių reikia laikytis.
2. Žala turi būti atlyginama.
3. Teisėtumo.
4. Pagrįstumo.
5. Teisingumo:
• neleistina taikyti baudžiamosios atsakomybės už nusižengimus;
• jeigu teisės pažeidimu padaroma žala, kurią galima realiai atkurti, tai taikomos sankcijos privalo garantuoti tokį teisės atkūrimą;
• teisinės atsakomybės (sankcijų) griežtumas turi atitikti padarytos žalos mastą ir neteisėtos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį;
• asmuo, padaręs teisės pažeidimą, teisine tvarka atsako tik už savo konkrečius neteisėtus veiksmus;
• įstatymas, nustatantis baudžiamumą arba sunkinantis atsakomybę atgal negalioja;
• už vieną teisės pažeidimą galima tik viena teisinė bausmė.
6. Tikslingumo.
7. Atsakomybės neišvengiamumo.
8. Veiksmingumo.
———————–Psichologinė, ekonominė, politinė ir kita žmogaus būtis (socialiniaiinteresai) => Teisinė būtis (teisinės idėjos -> teisės normos -> teisiniaisantykiai) => Socialinių interesų įkūnijimas visuotinai privalomu žmoniųelgesiu.
Teisė – tai humanistinė idėja (įsisąmoninti žmonių interesai) paverstavisuotinai privaloma elgesio taisykle (TN), o galiausiai žmonių elgesiorealybe (TS).
Teisė – visuomeninė sutartis (konvencija): konvencialumas – pati teisėsesmė; tik dėl jo teisė ir pajėgia sukurti bei palaikyti individų gebėjimągyventi santarvėje (socialumą), pasiekti tam tikros interesų įvairovėsvienovę, mažinti prievartos poreikį individų tarpusavio santykiuose.
Teisės funkcijos – tai teisės poveikio žmonių elgesiui kryptys ar būdai
Teisinio reguliavimo objektas – tai tas socialinis žmonių elgesys, kuriamdaromas poveikis teisės normomis.
Teisinio reguliavimo metodas – tai teisinio poveikio žmonių elgesiui būdųir priemonių sistema
Teisės institutas
Teisiniai santykiai – tai teisės normomis sureguliuoti ir dėltosocializuoti žmonių santykiai, kurių dalyviai tarpusavyje susaistytiprivalomos abipusių teisių ir pareigų pusiausvyros, kurią gina valstybė.
Teisės pažeidimas – tai priešinga teisei, kalta asmenų ar organizacijųveika, kuria padaroma žala įstatymo saugomoms piliečių teisėms, teisėtiemsinteresams, arba apskritai teisinei tvarkai.
Teisėsaugos institucijos (policija, ombudsmenas, prokuratūra, teismai,inspekcijos (mokesčių, vartotojų teisių, darbo saugos, ekologijos ir kt.)
Teisės norma – tai teisėkūros subjektų (valstybės) suformuluota,sankcionuota, visuotinai privaloma elgesio taisyklė, nustatantivisuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas ir garantuojama tosantykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta.
Teisės forma – tai privalomo elgesio taisyklės išraiškos būdas, dėl kuriotaisyklė tampa prieinama savo adresatui, ir iš kurio paaiškėja jos juridinėgalia – vieta kitų TN hierarchijoje.
Teisės principai – teisės esmės reiškimo būdai, nurodantys, kaip konkrečiomis teisės normomis turi būti reguliuojami žmonių santykiai, kad įgautų teisių ir pareigų vienovės pavidalą ir būtų humanizuojami bei demokratizuojami
Teisėkūros subjektai – valstybės institucijos: parlamentas, prezidentas,vyriausybė, teismai, tauta
Valstybė kaip teisės kategorija (valstybė – teisės imperatyvų įgyvendinimo garantas)
Valstybė kaip teisės kategorija (valstybė – teisėkūros subjektas)
TEISINIŲ SANTYKIŲ TURINYS – tai teisinio santykio dalyvių (subjektų) subjektinės teisės ir pareigos
Teisėtas elgesys – tai asmenų ir organizacijų elgesys nepriešingas teisės normų reikalavimams
Teisinė atsakomybė – tai teisinis įsipareigojimas teisės subjektams garantuoti naudojimąsi savo teisėmis atitinkamų pareigų vykdymu, nurodant, kad tokių pareigų nevykdymas virs atitinkamų teisių praradimu.
Socialinės normos – tai elgesio taisyklės, kurios skirtos norminti(reguliuoti) žmonių tarpusavio santykius ir kurių vykdymas garantuotassantykio dalyvių abipuse nauda, taip pat valstybinio arba visuomeniniopoveikio priemonėmis.
Teisės pošakis
Teisės šaka(-os)
Proceso teisės šakos
Konstitucinė teisė AT CT BT FT DT ŽT Ekologinė T Komercijos T TT ir kt.
Konstitucinio proceso teisė APT CPT BPT Arbitražinio proceso teisė
Materialiosios teisės šakos
Materialiosios teisės šakos sąveikauja su proceso teisės šakomis, kaip tikslas su savo priemonėmis