Teises spera (VGTU)

TEISĖS SAMPRATA. Valstybė-teritorija, gyventojai (tauta), reali valdžia. Kai yra valdžia, atsiranda teisė ir įstatymai. Teisė gali būti kildinama iš valdžios. Teisės samprata-teisinis santykių reguliavimas. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Teisinis reguliavimas-žmonių santykių reguliavimas (civilinis kodeksas). Individo santykis su valstybe. Teisinis principas-protingumo principas. Apsauginis reguliavimas-prie baudžiamosios atsakomybės. Čia buvo teisinio reguliavimo principai. Teisės kildinimas-jei kažkas reikalauja laisvės sau nepripažindamas kitiems laisvės, jis reikalauja viešpatavimo. Įstatymų leidžiamoji teisė kildinama iš valdžios (totalitarinis rėžimas). Demokratinėj santvarkoj teisė kildinama iš individo teisių. Prevencinė teisė-įstatymai vaikų, paauglių ugdymui. Teisės socialinė paskirtis pirmiausia įgyvendinama teisiniu reguliavimu, t.y. darant poveikį žmonių elgesiui teisės priemonėmis. Teisinis reguliavimas-tai praktiškai funkcionuojanti, veikianti teisės samprata. Teisinio reguliavimo priežastys klasinėje ir demokratinėje valstybėje skiriasi: 1. Klasinėje valstybėje teisinėmis priemonėmis imamasi reguliuoti žmonių elgesį siekiant legalizuoti, sunorminti vienų socialinių grupių agresiją kitų soc grupių atžvilgiu; organizuotu būdu slopinti vienų soc grupių agresiją. 2. Demokratinėje valstybėje derinti priešingų grupių interesus ir tokiu būdu palaikyti visuomenės socialinę santvarką bei ją rimtį. Teisinio reguliavimo objektas yra tas socialinis žmonių elgesys, kurį reikia norminti teisės priemonėmis. Teisė reguliuoja tik reikšmingiausius santykius. Pagal objektą galima suskirstyti: 1. Turtinius žmonių santykius 2. Žmonių santykiai atsirandantys valdant valstybę 3. Teisėsaugos santykiai, atsirandantys užkertant kelią visuomenės tvarkos pažeidimams, patraukiant teisės pažeidėjus teisinėn atsakomybėn ir įgyvendinant jiems paskirtas teisines atsakomybes ir įgyvendinant teisinio poveikio priemones. Teisinio reguliavimo metodai: 1. Imperatyvinis teisinio reguliavimo metodas-jo esmę sudaro draudžiamieji ir pozityviniai įpareigojantys paliepimai. Kas nurodyta teisės normoje tą reikia daryti, kas daugiau, tas yra už įstatymo ribų ir draudžiama. Tokiu naudojasi administracinė ir baudžiamoji teisė (materialioji ir proceso teisė). 2. Dispozityvinis teisės galiojimo metodas; jo turinį sudaro draudžiamieji ir leidžiamieji paliepimai su sąveika. Principas toks: viskas kas neuždrausta yra pozityvios teisės, tas leidžiama. 2 teisinio reguliavimo metodai rodo, kad teisinis reguiavimas nėra vien valstybės monopolis, o vyksta sąveikaujant valstybės ir jų pačių asmenų valiai. Teisės normos: gyvenimo taisyklė, kuri yra tinkamai užrašyta. Tai teisinio reguliavimo priemonės, norminis visuomeninio santykio modelis dažniausiai nustatytas ir garantuojamas valstybės.Pozityviosios teisės norma-tai teisėkūros subjektų suformuota ar sankcionuota visuotinai privaloma elgesio taisyklė, garantuojama visuomeninio santykio dalyvių abipuse nauda ar valstybės prievarta ir pajėgi veikti tik kartu su kitomis teisės normomis. Valstybės kompetetingų organų priimta ar sankcionuota visiems privaloma bendra elgesio taisyklė. Formalieji teisės normų pobūdžiai 1. norminis-reiškia, kad t.n. nustato konkretaus visuomeninio elgesio dalyviams taisyklę. 2. teisės norma yra teisinio reguliavimo priemonė. Subjektui nustatomos teisės ir pareigos (pareigos–ką privalo daryti;teisės–ką subjektas privalo daryti). Teisės normų pažeidimas. Pažeidimas yra padaromas veiksmu arba neveikimu. Pareigos neatlikimas laikomas pažeidimu. Formalusis apibrėžtumas-šis požmis teigia, kad t.n. turi būti formaliai apibrėžtos. Terminas formaliai reiškia, kad t.n. suformuotos ir išdėstytos oficialiuose valstybės išleistuose teisės aktuose (ministerijų instrukcijose, pareigūnų potvarkiuose bei įsakymuose ir t.t.). Terminas t.n. apibrėžtas, reiškia, kad aiškiai ir teisingai yra suformuluota teisės taisyklė. Visuotinis privalomumas – kad realiai veiktų žmogaus ir tarpusavio santykius, teisės normos visiems turi būti vienodos ir privalomos. Teisė yra neprievartinė, o tik privaloma tvarka. Visuotinio t.n. privalomumo motyvai: a) dėl laukiamos naudos; b) dėl galimos valstybės prievartos; c) dėl įsitikinimų. Teisės sistemingumas reiškia, kad t.n. egzistuoja ne kaip normų visuma, o kaip organiška jų sąsaja. Visos t.n. tarpusavyje susijusios vidiniu ryšiu, viena kitą papildo, parengia, garantuoja viena kitos funkcionavimą. T.n. skirstomos į materialiąsias ir procesų. Materialiosios t.n. nustato pirmines santykių dalyvių teises ir pareigas. Proceso normos nustato teisines procedūras kaip pasinaudoti materialiosiomis t.n. arba kaip jas apginti pažeidimo atveju. T.n. struktūra: a) hipotezė-struktūrinė t.n. dalis, kuri nurodo faktines aplinkybes, kurioms atsiradus pradeda galioti visa teisės norma. Joje aprašyti realūs gyvenimo atvejai, nurodantys kada teisės subjektams atsiranda norma nuroanti teises ir pareigas; b) dispozicija-struktūrinė t.n. dalis, kuri nurodo kaip turi elgtis reguliuojamo visuomeninio santykio dalyviai atsiradus hipotezės numatytoms aplinkybėms, tai pati elgesio taisyklė-teisių ir pareigų santykis; c) sankcija-padariniai atsirandantys teisės subjektui nepaklususiam teisės normos reikalavimams. HIPOTEZĖ. Tai graikų kalbos žodis reiškiantis tam tikrų reiškinių, faktų egzistavimo prielaidą. Teisinė hipotezė-tai spėjimas, kad įvyks tokie gyvenimo faktai, kurių atžvilgiu reikės elgtis pagal dispozicijoje numatytas teises ir pareigas. Hipotezė-toks t.n. elementas, kuris sujungia teisės normą su realiu gyvenimu. Teisės norma paprastai prasideda žodeliu „Jei“, o baigiasi „Ten“. Vidiniu struktūros požymiu hipotezės skirstomos: 1) paprastos-tokios, kurios sieja teisės normą su vienos aplinkybės buvimu; 2) sudėtinės-formuluoja kelias aplinkybes, kurių visuma yra teisės normos galiojimo sąlyga; 3) alternatyvios-sieja su konkrečios teisės normų galiojimu su viena iš teisės normoje numatytų sąlygų. DISPOZICIJA. Iš lotynų k. išdėstymas. Joje aprašomas teisės subjektų leidžiamo ir privalomo elgesio (teisių ir pareigų) mastas atsiradus aprašytoms aplinkybėms. Dispozicijos pagal teisių ir pareigų apibrėžtumo laipsnį skirstomos: a) absoliučiai apibrėžtos-aiškiai ir tiksliai nurodo visuomeninio santykio subjektų, dalyvio teises ir pareigas, kurių jie savo nuožiūra negali pakeisti; b) santykinai apibrėžtos-kurios santykio dalyviams leidžia nustatyti kaikurias savo teises ir pareigas, konkretų jų turinį, tačiau jeigu dalyviai jų nenurodo, galioja dispozicijoje nurodytos teisės. Pagal raiškos būdus dispoz. gali būti: a) paprastosios-nurodo reguliuojamo santykio dalyvių teises ir pareigas, tačiau jų neaiškina; b) aprašomosios(aiškinamosios)-aprašo ne tik elgesio taisyklę, bet dar ir paaiškina ją. Nurodo esminius požiūrius ir jos vartojamos tais atvejais, kai viena elgesio taisyklės formuluotė tksliai nusako teisių ir pareigų turinį; c) nukreipiančiosios-sudaromos remiantis paprastosiomis ir aprašomosioms disp. Jos nurodo tik bendras teises ir pareigas, norint tiksliau žinoti teisių ir pareigų turinį nukreipia į kitą to paties normų ar aktų turinį; d) blanketinės-nurodo, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet konkrečiai jos neišdėsto šioje disp. Nurodo esant kitose to teisės akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, tokios taisyklės konkretinimo sūlo ieškoti kito teisės akto normos dispozicijoje. SANKCIJA. Tai valstybės reakcija į teisei priešingą asmens elgesį. Ji nėra sudedamasis kiekvienos normos loginis struktūros elementas, nes sankcija yra garantas, kad teisės ir pareigų santykis būtų visiems vienodas. Teisės šaltinis-teisinės minties šaltinis. Įstatymai, jų rinkiniai, kodeksai, teismų sprendimai, papročių užrašai, metraščiai-tekstai, iš kurių gauname info apie praeities visuomenių turėtas teisės normas ir jų materializuotas teisines idėjas, vad. teisės šaltiniais. Bet tai nėra teisės normų šaltinis, o informacijos apie jas šaltinis. Tikslinga vartoti 2 teisės šaltinį konkretinančius terminus: teisės normų šaltinis ir teisinės minties šaltinis. Teisinės minties šaltiniai-kodeksų, konkrečių įstatymų, papročių tekstai, teisinės doktrinos, iš kurių gauname info apie juose suformuluotas tam tikros epochos ar šalies teisės normas ir jomis įkūnytas teisinio reguliavimo idėjas. Teisės normų šaltinis-žmonių interesai ir tuos interesus teisės normomis paverčiančios teisėkūros procedūros. Žmonių interesai yra materialusis teisės normų šaltinis. Teisės normų formų šaltinis yra teisėkūros subjekto kompetencija. Jis sukuria teisės akto juridinę galią ir ir tą galią išreiškiantį aktą-dokumentą. Išorinė teisės normų forma yra teisės aktai, dokumentai, kur ta norma yra suformuluota ir iš jos pobūdžio sprendžiama apie teisės normos juridinės galios tipą. Teisės normų šaltinis gali būti skirstomas į materialųjį ir realųjį. Materialus-tai išoriškai besikeičiantys žmonių interesai, religiniai įsitikinimai, kurie kuriant teisę transformuojasi į visuotinai privalomas elgesio taisykles. Formalusis teisėkūros subjekto kompetencija ir procedūros, kuriomis žmonių interesai paverčiami konkrečiomis elgesio taisyklėmis. Teisės šaltinis socialogine prasme turi tikslą ir padeda taskleisti teisės atsiradimo priežastis. Teisine prasme tai yra teisės normos išraiškos forma. Socialogine prasme-tai kaip dėl ko atsiranda poreikis sukurti teisės normas. Šaltinių rūšys: a) norminiai aktai b) norminio turinio sutartys c) papročiai d) precedentai. Norminis teisės aktas-tai kompetetingas valstybės institucijos nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuriame išdėstytos teisės normos ar nuostatos dės teisės normos pakeitimo ar panaikinimo. 1) įstatymas-norminis aktas, turi aukščiausią teisinę galią ir reguliuoja svarbiausius visuomenės santykius; 2) poįstatyminiai aktai-įstatymo normų taikymo aktai, jei realizuojamos įstatymo normos. Teisės norminiai aktai skirstomi pagal rūšį: konstituciniai, baudžiamieji, darbo, civiliniai, administraciniai ir kt. Norminiai aktai pagal juos leidžiančius subjektus skirstomi: valstybės institucijų, valstybės institucijų sankcionuoti visuomeninių ir kt. organizacijų aktai, vietos savivaldos institucijų aktai, tautos valios aktai (piliečių). Pagal galiojimo trukmę skirstomi: nuolatiniai ir laikini. Pagal norminio apibendrinimo laipsnį: kodifikuoti (statutai: ATBU, CK…), paprastieji arba einamieji.

NORMINIAI TEISĖS AKTAI. Teisės aktas-tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra surašytos teisės normos. Bendrųjų ir individualiųjų teisės normų aktų pagrindinės rūšys: 1) bendrųjų t.n.a.-tai kompetetingų teisės institucijų spec. tvarka išleistas oficialus rašytinis teisės dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam t.n. subjektų skaičiui; 2) individualiųjų t.n.a.-formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu tęstinę elgesio taisyklę, kuri skiriama konkretiems asmenims arba konkrečioms situacijoms;, nors laiko atžvilgiu tęstinę elgesio taisyklę, kuri skiriama konkretiems asmenims arba konkrečioms situacijoms; 3) interpretuoti teisės normų aktai, kuriuos priima teisės normų aiškinanti institucija. Bendrųjų t.n. aktų paskirtis-centralizuotai reguliuoti įvairius santykius, greitai reaguoti į besikeičiančius soc. plėtros ir žmogaus teisių apsaugos poreikius. Teisės normų išdėstymo juose tikslumas ir prieinamumas daro šią t.n. raiškos formą plačiai naudojamą.t.n. formulavimas rašytine forma leidžia operatyviai susipažinti su ja. Individualių t.n. aktai gali būti ir ir savarankiška elgesio normos taisykle. Pagrindinis jų skirtumas yra, kad pirmieji formuluoja savarankišką palyginus su bendrosiomis t.n. taisyklę, antrieji tokios taisyklės neformuluoja, o tik paverčia bendrosios normos nustatytas taisykles ir nustatytomis subjekto teisėmis ir pareigomis. Bendrųjų ir individualiųjų teisės aktų skirtumai: a) bendrųjų teisės normų aktas neturi konkrečiai įvardyto adresato, nes formuluoja bendro elgesio taisyklę; b) bendrųjų t.n.aktų suformuluoti nurodymai išreiškia valstybės valią, o individualių gali reikšti ir pavienių piliečių subjektyvią valią; c) individualūs teisės aktai skiriami konkretiems subjektams: asmeniui, pareigūnui, valstybės institucijai; d) bendrųjų teisės normų aktai turi griežtai apibrėžtą dokumento formą (įstatymai, nutarimai, potvarkiai, instrukcijos ir t.t.); e) individualių t.n.aktų formos-sprendimas, nuosprendis, testamentas, protokolas ir t.t. f) bendrieji t.n. aktai skirti reguliuoti tipiškiausiems visuomeniniams atvejams, o individualūs-konkretiems gyvenimo atvejams; g) bendrųjų t.n. aktas dažniausiai yra nuolatinis paliepimas ir jis galioja kol kitu aktu nėra panaikinamas ar pakeičiamas, o individualus t.n. aktas yra vienkartinis paliepimas, kurį įvykdžius jo galiojimas pasibaigia; h) bendrojo t.n. akto išleidimas yra sudėtingas, tuo tarpu individualių t.n. aktų priėmimo ir įsigaliojimo tvarka yra paprastesnė. BENDROJI TEISĖS AKTŲ STRUKTŪRA. 1). Įvadinė dalis: a) subjekto išleidusio bendrųjų teisės normų aktą pavadinimas b) teisės normų akto rūšis (įstatymas, nutarimas, instrukcija) c) akto turinio pavadinimas d) teisės akto priėmimo data, numeris, priėmimo vieta; e) rembulė, kurioje nurodomi teisės akto išleidimo tikslai.
2. Norminė dalis – joje išdėstomos pačios teisės normos. 3. Teisinės atsakomybės rūšį ir tvarką nustatanti akto dalis.4. Baigiamoji dalis, joje formuluojami tokie teisės akto požymiai:• Nuoroda į teisės normas, panaikinamas įsigaliojus naujomis.• Akto įsigaliojimo laikas;• Teisės aktų pasirašiusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė.ĮSTATYMAI IR ĮSTATYMO GALIĄ TURINTYS TEISES AKTAI. Įstatymai-tai spec. tvarka išleisti pirminiai teisės aktai, kurie turi aukščiausią teisinė galią, formuluoja bendrąsias teisės normas skirtas svarbiausiems žmonių santykiams reguliuoti. Požymiai:a)yra priimami aukščiausios valdžios arba referendumo;b)pasižymi aukščiausiąją juridine galia;c)reguliuoja svarbiausius žm. Santykius;d)formuluoja pradines pamatines teisės normas;e)priimami pagal spec. procedūras. Pagal juridinę galią skirstomi į: pagrindinius ir paprastuosius. Pagrind.įstatymai nustato pradinius pamatinius valstybės ir visuomenės gyvenimo principus; Konstitucija, konstituciniai įstatymai, rafitikuotos tarptautinės sutartys.Konstitucija-pagr. Šalies įstatytmas; jame reformuluotos pirminės, pamatinės teisės normos, kurios saugo pagr. Žmogaus teises, nustato visuomenės santvarką, valstybės valdžios ir visuomenės santykius, politinės valdžios nustatymo principus, nuosavybės formas ir kt.Konstituciniai įstatymai-tai siauresnės nei konstitucija kompetencijos įstatymai, jie reguliuoja tik vieną kurią nors valstybės sritį; nuo paprastų įstatymų ji skiriasi priėmimo tvarka, kuri susijusi su ypatinga konstitucinių įstatymų vieta teisės sistemoje ir specifiniais konstitucinių įstatymų normų santykiais su paprastų įstatymų normomis.Seimo ratifikuotas LR tarptautinės sutartys.Kodifikuoti įstatymai-tai juridiškai vientisi ir vidaus bendra koncepcija suderinti įstatymai, pasižymintys aukštu norminio apibendrinimo laipsniu ir skirti kuriai nors soc. Santykių sričiai kompleksiškai reguliuoti.Paprastieji LR tarptautiniai įstatymai-priimami remiantis konstitucija, konstituciniais įstatymais, ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis siekiant išplėtoti, įgyvendinti minėtuose teisės aktuose suformuluotus teisinius nurodymus, atsiliepti į einamojo momento žmogaus teisių poreikius.Įstatymo galią turintys teisės aktas-tai konstitucijos, konstitucinių įstatymų, ratifikuotų tarptautinių sutarčių ir kt. Įstatymų taikymo aktas, taip pat piliečių civiliniai santykiai atitinkantys civilinio kodekso reikalavimus.
Pagal taikymo įstatymo galią skirstomi į:1.konstitucinio teismo sprendimai; 2.bendros kompetencijos teismų sprendimai, nuosprendžiai,-administracinių teismų nuosprendžiai;3.atskirą įstatymo galią turintis teisės aktų rūšis yra piliečių teisėkųros aktai.Įstatymų lyginamieji aktai-teisės aktai priimami remiantis įstatymais, jiems neprieįtaraujantys, juos konkretinantys ir užtikrinantys jų įgyvendinimą.Skirstomi:1.seimo nutarimai;2.prezidento dekretai; Prezidentas priima 2 rūšių teisės aktus: dekretai ir potvarkiai. Dekretais prezidentas įgyvendina jam suteiktus įgaliojimus. Potvarkiais sprendžia savo rezidencijos jo aptarnaujančio personalo padalinių, struktūros, etatų ir vidaus darbo struktūros, etatų ir vidaus darbo struktūros organizavimo klausimais.TEISINĖ ATSAKOMYBĖ. Teisėtas elgesys-tai asmenų ir organizacijų elgesys neprieštaringas teisės normų reikalavimams.Teisėto elgesio rūšys:pagal elgesio motyvus:a)įsisąmonintas elgesys;b)margalinis(ribinis) elgesys;c)konformistinis(prisitaikeliškas) elgesys;d)socialiai aktyvus elgesys, t.y. aukščiausio lygio elgesys:1.aktyvus dalyvavimas savanoriškų organizacijų veikloje;2.aktyvumas teisėkūros srityje;3.aktyvus dalyvavimas sudarant alternatyvius arba gretutinius visuomenės dalyvius;4.sąviveiklinis asmanybės aktyvumas teisės srityje.Neteisėtas elgesys-teisės pažeidimas (tai teisei priešinga kaltei asmenų ir organizacijų veikla, kuria padaroma žalos teisėtoms piliečių teisėms).Atsisakydami vykdyti savo pareigas, mes pažeidžiame kitų teises. 1. Teisės pažeidimo subjektas gali būti tik gyvas asmuo; 2. teise gali buti pažeista veikimu arba neveikimu; 3…; 4. teisės pažeidimas yra visuomenei žalinga veika.Teisės pažeidimo sudėtys. Teisės pažeidimo subjektas yra fizinis arba juridinis asmuo. Teisė pažeidimo objektas-tai teisės normų saugomas asmeninės, civilinės ir kt. vertybės. Objektiniai teisės pažeidimo objektai-….Subjektiniai teisės pažeidimo požymiai: motyvai, tikslas ir kaltė. Kaltės formos: tyčia ir neatsargumas. Tyčia: tiesioginė ir netiesioginė grėsmė.. Neatsargumas-kai nenumatoma, kad del veikimo ar neveikimo sukeliama kitiems
Teisės pažeidimų rūšys: Nusikaltimas-visuomenei pavpjinga veika, kuri aprašyta teisės normose, kuria yra kesinamasi į vertybes. Pažeidimai(nusižengimai);administraciniai;civiliniai;drausminiai nusižengimai. Pažeidimai gali buti materialūs ir formalūs. Teisinė atsakomybė:tarptautinė viešoji ir privačioji;materialioji ir formalioji;administracinė, civilinė, drausminė, baudžiamoji.Teisinė atsakomybė-tai teisės reguliuojama pareiga, teisės subjektų įsipareigojimas ir teisinis jų įsipareigojimas vykdant tam tikras pareigas, numatant, kad tokių pareigų nevykdymas bus baudžiamas. Atsakomybę sudaro: 1. naudojimasis subjektinėmis teisėmis; 2. pareiga naudotis savo teisėmis kitais žmogui nepavojingu būdu; 3. savanoriškas žalos atlyginimas,jei nesugebame naudotis savo teisėmis, nepažeidžiant kito asmens teisių.Teisinės atsakomybės principai – tai pagrindinės idėjos, metodologiniai orientyrai, kuriais turi vadovautis valstybės institucijos ir pareigūnai, taikantys teisines sankcijas. Teisinės atsakomybės principai kyla iš tų, kurie keliami teisinei atsakomybei: a)sumažinti teisės pažeidėjo subjektinę teisę iki jo paties sumažintų pareigų;b)atlyginti žalą, padaryta teisės pažeidimu;c)ugdyti žmonių pagalbą teisei ir teisingumui;d)ugdyti teisės pažeidimų prevenciją.Pozityvioji atsakomybė – tai asmens suvokimas, kad naudodamasis subjektinėmis teisėmis, privalo vykdyti atitinkamas pareigas ir savanoriškai atlyginti žalą, jei ši bus padaryta kito asmens teisėms:1. Sutarčių reikia laikytis.2. Žala turi būti atlyginta.Defektinė atsakomybė1. Teisingumo principas2. Tikslingumo principas3. Teisinės atsakomybės veiksmingumo principas.TEISĖKŪRA-socialinio intereso siekis tapti visuomenine tvarka prasideda nuo to intereso performavimo teisės idėjos tam tikrą pageidaujamo elgesio projektą.Teisėkūros subjektai:1. Tauta;2. Igaliotos v-tybės institucijos: seimas, prezidentas, ministerijos ir kt.;3. Teismas;4. Piliečiai įgyvendinantys savo subjektines teises.Teisėkūros būdai:1. Originali kūryba, kai sukuriama nauja, visuomenėje neegzistavusi elgesio taisyklė;2. Sankcionavismas, kai yra sankcionuojama kažkokia socialinė norma į teisės normą;
3. Ratifikavimas; liečia tarptautinių sutarčių kažkokias normas;Teisėkūros stadijos: I stadija1. įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas(projektų teikimas–juos paruošti gali kiekvienas seimo narys, prezidentas);2. Projekto svarstymas pagal tam tikras procedūras;3. Projekto priėmimas.II stadija:1. Teisės akto pasirašymas ir paskelbimas; jis būna paskelbiamas v-bės žiniose; 2. Teisės akto įsigaliojimas;Įstatymai priimami daugumos seimo posėdyje dalyvavusiųjų.Konstituciniai įstatymai priimami kai už juos balsuoja pusė seimo narių. Keičiami kai balsuoja 3/5 seimo narių.TEISĖS PAŽEIDIMAS– veikla priešinga teisės normoms. Teisės pažeidimas gali būti padarytas veikimu arba neveikimu.ELEMENTAI IR POŽIŪRIAINusikaltimo sudėties elementai Pagrindiniai nusikaltimo sudėties požymiai Fakultatyvus nusikaltimo sudėties požymiaiNUSIKALTIMO SUDĖTIES ELEMENTAI IR POŽIŪRIAINusikaltimo objektas

Nusikaltimo objektyvioji pusė

Subjektas nusikaltimo Baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės

Pavojinga veika

amžius

Nusikaltimo dalykas.Nusik. padar. būdas;Nusik. Padar. Priemonės; aplinkybės, vieta, įrankiai, laikas.NUSIKALTIMO SUDĖTIES SUBJEKTYVŪS ELEMENTAI IR POŽYMIAINusikaltimo subjektyvioji pusė Pakaltinamumas; kaltė Nusikaltimo padarymo tikslas ir motyvasTEISĖS NORMŲ GALIOJIMAS LAIKE, ERDVĖJE IR ASMENIMSTeisės galiojimo laikas – tai laikas nuo aktų įsigaliojimo pradžios iki jo įsigaliojimo pabaigos.Galiojimo pradžia gali būti suprantama:a) Nuo akto priėmimo momento;b) Nuo akto patvirtinimo dienos;c) Nuo akto paskelbimo dienos;(įstatymai – jie pradeda galioti kai paskelbiami v-bės žiniose);d) Kitą dieną po paskelbimo v-bės žiniose, tai būtų įstatymų lydimieji aktai;e) Nuo teisės akto faktinio gavimo dienos. Akto galiojimo pradžia laikomas jo įregistravimas gavėjo kanceliarijos knygose momentas;f) Atsidavus tam tikroms aplinkybėms; tai galėtų būti karas, stichinė nelaimė, katastrofa;Teisės normų galiojimo laikas baigiasi kai:1) Baigiasi aktų galiojimo laikas jei nurodytas pačiame akte;

2) Kompetetinga v-bės institucija kitu teisės aktu tiesiogiai panaikina teisės aktą;3) Išleidžiamas naujas teisės aktas, kurio normos kitaip reguliuoja tuos pačius visuomeninius santykius 4) Konstitucinis teismas nutarimu pripažįsta įstatymą prieštaraujantį konstitucijai.Teisės aktų galiojimas teritorijoje:1) Geografinė ir teisinė v-bės teritorijos sampratos nesutampa.2) Teisinė teritorijos samprata platesnė nei geografinė;3) Teisinė LR teritorija – tai v-bės sienomis apribota sausuma; vidaus ir teritoriniai Baltijos jūros vandenys, 12 jūrmylių;4) Oro erdvė virš sausumos;5) Žemės gelmės;6) LR ambasadų teritorijos užsienio šalyse;7) Visi laivai plaukiojantys su Lietuvos vėliava;8) Karo laivai,9) Skraidančių kosminių aparatų kabinos už atmosferos ribų;Teisės akto galiojimas asmenims:teisės aktų nustatyti leidimai ir paliepimai galioja visiems asmenims, kurie yra tų aktų galiojimo teritorijoje.Tačiau kai kurie teisės aktai galioja tik tam tikrai gyventojų grupei (studentai, pensininkai ir pan.)Diplomatinį imunitetą turi:1. Diplomatinės atstovybės darbuotojai turintys diplomatinius rangus ir einantys diplomatines pareigas: ambasadorius, patarėjas, pasiuntinys, ATS ir kt. Jeigu nėra LR piliečiai.Šie asmenys negali būti sulaikyti arba areštuoti, jie neprivalo duoti parodymų kaip liudytojai, neliečiamas ir diplomato butas, ar jo laikinai užimamos patalpos.2. Diplomato šeimos nariai;3. Administracinio ir techninio personalo nariai, jeigu nėra LR piliečiai (tie kas dirba ambasadoje);4. konsulinių atstovybių pareigūnai, kurie naudojasi ribotu imunitetu.5. diplomatinį imunitetą turintys asmenys pažeidę LR įstatymus skelbiami „persona nongrato“ ir išsiunčiami iš šalies.6. aukščiausio šalies pareigūno imuniteto teisę turi seimo nariai, prezidentas, ministrai, konstitucinio teismo, administracinio ir bendrųjų teismų teisėjai.TEISĖS NORMŲ SISTEMAPavieniui teisės normos nepajėgia atlikti teisei skirtų f-jų ir įrodyti savo gyvibingumo. Todėl reikia, kad jos tarpusavy sąveikautų, viena kitą papildytų, sukonkretintų, garantuotų viena kitos veiksmingumą.

Teisės normos organizuojamos į sistemą 2 loginėmis operacijomis:

1) Subkoordinacija;2) Koordinacija.Pirmasis t.n. sisteminimo rezultatas yra teisės institutas. Tai t.n. grupė, jungianti t.n. reguliuojančias tam tikrą visuomeninių santykių rūšį. Jai būdingu metodu ir sudarant teisės pošakio ar šakos dalį.Teisės pošakis jungiantis kelis teisės institutus ir sudarantis santikiškai savarankišką teisės šakos dalį. Tai galėtų būti nuosavybės teisės pošakis.Teisės šaka – tai plačiausios apimties t.n. grupė, apimanti teisės institutus, teisės pošakius ir reguliuojanti vienos rūšies visuomeninius santykius jai būdingu metodu. (Baudžiamasis įstatymas, civilinis kodelsas, darbo teisė).Teisės normos jungiamos į teisės institutus, pošakius ir teisės šakas. Atsižvelgiant į tai, kokią soc. Santykių sritį reguliuoja ir kokiu būdu reguliuoja.TEISINIAI SANTYKIAIZmones visuomenėje yra skirstomi iv. santykiais: ekonominiu, moraliniu, nacionaliniu pasauleziuru, giminystes ir kt. Jie visi vadinami visuomeniniais arba socialiniais. Zmones veiksmingai apsaugoti gali igyvendinti savo teises tik veikdami kartu. Teisiniai santykiai-tai teises normomis ar teises normomis sureguliuoti ir del to socializuoti zmoniu santykiai, kuriu dalyviai susieti tarpusavy privalomos abipusiu teisiu ir pareigu pusiausvyros, kuria gina valstybe.Bendrieji teisiniu santykiu pozymiai:1) Santykiai atsiranda ir funkcionuoja tik teises normos ar viesai pripazistamu teises principu pagrindu.2) Teisinis santykis visada yra ne techninis o visuomeninis3) Teisinis santykis yra visada teises normos igyvendinimo forma4) Teises normos paprastai nesukuria visuomeninio santykio, tik suteikia teises forma ir vertybine krypti5) Valstybe, remdamasi teises normomis negali savarankiskai keisti pradiniu vienu ar kitu santykiu pobudzio ar laisvai savo nuoziura sukurti. O negali, nes santykiu specifika susijusi su jais igyvendinamu zmogaus interesu specifika. Valstybe negali pakeisti musu santykiu neatsizvelgdama į mus.Kad teisinis santykis atsirastu butinos tokios prielaidos: teises norma arba teisinis principas;teisiniai faktai; teisinis subjektiskumas ;Pagal zmogaus valios dalyvavima teisiniai faktai skirstomi į: ivykius; veiksmus (veikas)Ivykiai – tai tokie teisiniai faktai, kurie atsiranda be visuomeninio santykio subjektu, valios, samones (žemės drebėjimai, potvyniai);
Veiksmai, arba veikos – tai tokie teisiniai faktai, kurie priklauso nuo zmogaus valios, yra zmoniu atliekami ar sukeliami.Pagal santyki su teises normomis, veiksmai skirstomi i: teisetus(teisėti faktai-pirkimo-pardavimo sutartis; pensija pasenus) ir neteisetus(neteisėti faktai-pažeidimai, nusižengimai).Teisiniu santykiu struktura:1) Teisinio santykio objektas – tai tos vertybes, kurias santykio dalyviai gali legaliai igyti ir gali legaliai naudoti.2) Subjektas – teisinio santykio dalyviai yra teises subjektai, turintys vienas kitam isatymo ginamu teisiu ir pareigu.3) Turinys – teisiniu santykiu turinys, tai teisiniu santykiu dalyviu subjektines teises ir pareigos. Tai musu teises ir pareigos vieni kitiems.Teisine atsakomybe. Atsakomybe – yra pareiga isteseti prisiimtus bei patiketus uzdavinius, o vienaip ar kitaip nusikaltus, savo teise atlyginti. Atsakomybe – tai pareigos valstybei ir visuomenes suvokimas.Pozityvioji teisine atsakomybe – tai asmens suvokimas, kad naudodamasis subjektinemis teisemis, jis privalo vykdyti atitinkamas pareigas ir savarankiskai atlyginti zala jei si bus padaryta kita zmogaus teisems. Sitaip suprantama atsakomybe sudaro 3 strukturos elementai:1) Naudojimasis subjektinemis teisemis2) Pareiga naudotis savo teisemis kito asmens teisems nepavojingu budu3) Pareiga savarankiskai atlyginti zala kitam asmeniui atsiradusiu nesugebejus naudotis savo teisemis nepazeidziant kito asmens teisiuTeisines atsakomybes principai-tai pagr. idejos metodologiniai orientyrai, kuriais turi vadovautis valstybes institucijos ir pareigunai, taikantys teisines sankcijas.Teisines atsakomybes principai kyla is tu, kurie keliami teisinei atsakomybei:1) sumazinti teises pazeidejo subjektiniu teisiu iki jo paties sumazintu pareigu2) atlyginti zala, padaryta teises pazeidimu3) ugdyti zmoniu pagarba teisei ir teisingumui4) vykdyti teises pazeidimu prevencijaTEISES PAZEIDIMAS – tai priesinga, kalta asmenu ar organizaciju veika, kuria padaroma zalos istatymu saugomoms pilieciu teisems, pilieciu interesams arba apskritai teisinei tvarkai.Bendrieji teises pazeidimu pozymiai:1) Teises pazeidimo subjektas – zmogus, ar zmoniu susivienijimas, nes teises pazeidimas yra samoninga veika. 2) Teise gali buti pazeista veikimu ar neveikimu. 3) Teises pazeidimas yra neteiseta, teisei priesinga veika. Teises pazeidimas yra pavojinga visuomenei veika.Teises pazeidimo sudetis – tai tipiskiausiu ir esminiu, objektyviu ir subjektyviu veikos pozymiu sistema, kuri apibudina konkrecia veika, pavojinga visuomenei ir priesinga teisei. Sudėtis: objektas – objektyvioji pusė+sybjektas-subjektyvioji pusė;
Objektas – istatymo saugomos vertybesObjektyvioji puse – pavojinga veikaSubjektas – asmuo arba organizacijaSubjektyvioji puse – kalte, motyvas, tikslasNusikaltimo subjektas-amžius.Nusikaltimas pagal BK – yra tokia visuomenei pavojinga veika, kuri yra aprasyta baudziamajame istatyme, kuria kesinamasi i itin saugomas teises, vertybes ir uz kurias yra numatyta laisves atemimo bausme.Teises spragos. Ju salinimas taikant istatymo ar teises analogijaTaikant teises normu aktus gali paaisketi situaciju, aplinkybiu, reiksmingu zmogaus teisiu saugai, bet nepatekusiu i teisinio reguliavimo istatymais sriti. Sitoks teises normos nebuvimas vadinamas TEISINE SPRAGA.Taikant teisės normų aktus, gali paaiškėti situacijų, aplinkybių reikšmingų asmens teisių saugai, bet nepatekusių į teisinio reguliavimo įstatymais sritį. Šitoks teisės normos nebuvimas, vadinamas teisinio reguliavimo spraga. Nera budo isvengti teisinio reguliavimo spragu, todel naudojami operatyvus spragu salinimo budai. Vienas is ju: reikiamos teises normos sukurimas laiku.Visuomenini santyki, kurio nereguliuoja galiojancios istatymo normos, galima reguliuoti remiantis istatymu arba analogija teismo sukurta norma.Analogija yra loginio samprotavimo metodas, kai nustacius kad sutampa kai kurie 2 objektu pozymiai, daroma tiketina isvada, kad sutampa ir kiti pozymiai.ISTATYMU ANALOGIJA – ji taikoma, kai nera istatymo normos reguliuojacios, nagrinejancios konkretu gyvenimo atveji, bet yra norma, reguliuojanti i ji panasius gyvenimo atvejus.Teises analogija – ji taikoma kai istatymuose nera reikiamos normos, reguliuojancios aptariama atveji ir negalima taikyti istatymo analogijos.LR teisėsaugos įstaigos. Policija. Policijos veiklos principai. 1.Policija vadovaudamasi ir kt. teisės aktais nešališkai gina visus piliečius, esančius LR teritorijoje, nepaisydama jų rasės, tikėjimo, lyties soc. Padėties, kalbos, požiūrių ir t.t. 2.Policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humaniškumo, visuomenės moralėdemokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humaniškumo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais. Policija ir policijos pareigūnai politinėje veikloje nedalyvauja. Policijos pareigūnai negali būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariais.
Policijos uždaviniai:1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga;2) viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimas;3) neatidėliotinos pagalbos teikimas, kai ji būtina dėl fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims nukentėjusiems nuo nusikalstamų veiklų, teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksmų;4) nusikalstamų veiklų ir kitų teisės pažeidimų prevencija;5) nusikalstamų veiklų ir kt. teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas;6) saugaus eismo priežiūra;7) kiti įstatymai gali nustatyti kt. uždavinių.Prokuratūra. Jos statusas ir funkcijos.1) Prokuratūra organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;2) Atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus veiksmus;3) Kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese;4) Palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;5) Kontroliuoja nuosprendžių pateikimą ir vykdymą;6) Koordinuoja ikiteisminio tyrimo veiksmus, kontroliuojant (tiriant) nusikalstamas veiklas;7) Gina viešajį interesą;8) Pagal konpetenciją magrinėja asmenų, prašymus ir skundus, pažeidimus;9) Dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veiklų prevencijos programas;10) Dalyvauja teisėkūros procese;11) Atlieka kt.įstatymo nustatytas funkcijas;Teismai. Teisingumo vykdymas:Teisingumą LR vykdo tik teismai;Teismai sprendimus bylose priima LR vardu; teismų nepriklausomumas. Teismai vykdydami teisingumą yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios pareigūnų, politinių partijų, visuomeninių organizacijų ar kt.asmenų. Teisėjų nepriklausomumas:1) Teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusą nustato LR konstitucija, teismų įstatymas bei kt.teisės aktai;2) Teisėjai vykdydami teisingumą veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų;3) Teisėjai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kt.teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kt.asmenų;4) Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris gali turėti įtakos jų sprendimams;5) niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų, dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo;6) teisėjams suteikiamos socialinės garantijos, atitinkančios jų statusą ir užtikrinančios jų nepriklausomumą.