Teisės sociologijos samprata. Dvejopas požiūris į teisę.TS- tai bendros sociologijos sritis nagrinėjanti teisinių atsiradimą ,struktūrą,dinamiką ir vaidmenį visuomenėje. Teisė yra visuomeninisreiškinys todėl aktualizuoti šį visuomeninį reiškinį atsiribojant nuopolitinių ,ekonominių bei kt. aspektų neįmanoma. Čia ir slypi teisėsanalizės problema. Taip galima suprasti teisės prigimtį, reikalinga ne tikteisės doktrinos ir institutų sistemos, bet ir socialinės aplinkos, kuriojeteisiniai institutai egzistuoja ne tik teoriniai, bet ir empyrinė analizė.Kaip rašo Kudriavcevas “be visapusiškos socialinių teisinių problemųanalizės sunku atskleisti svarbius teisinės sistemos uždavinius irperspektyvą, jos vaidmenį tobulinti efektyviai visuomeninius santykius”.Sociologinių tyrimų teisėje tikslas yra subordinacijos tarp teisės kaipsocialinio fenomeno, ir visuomenės nagrinėjimas, t.y. nagrinėjimas teisėssocialinių f-jų bei kompleksinių procesų transformuojant teisės normas įrealinį elgesį visais lygiais visuomenėje, socialinėje grupėje, asmenybėje.Tokioje aplinkoje, tokiu pagrindu ir susiformavo tokia mokslinė kryptis-teisės sociologija (nagrinėja teisinę sistemą santykyje su gyvenimu,socialine praktika). Taigi teisė yra svarbus socialinis reiškinys ir jamnagrinėti neužtenka vieno mokslo, jį reikia išnagrinėti visapusiškai. Taiyra keletas mokslų duoda vienas kitam atsvarą. Egzistuoja du požiūriai įteisę: 1)teisininkų (jie išmano doktriną, loginę struktūrą) teisininkųteorinė analizė išbaigtesnė, suprantamesnė, ji sugeba įjungti prieštaringashipotezes, konkuruojančius duomenis, susijusius su teisės sociologijosaplinka. 2) social. mokslo atstovai (išmano teisės doktrininio vystymosimodelius). Jie geriau už teisininkus gali pasinaudoti social. institutaisir socialinės teorijos žiniomis, kurios greičiausiai nėra susijusios suteise. Tačiau tinkamai interpretavus teorijas gali nušviesti teisės plėtroskryptis taip kad būtų išvengta konkretaus teisininkų patyrimo reflekso./Taigi visuomenė negali būti vien tik vienos profesijos, nes įpač teisėsproblemos turi būti sprendžiamos skirtingų profesinių grupių tarpusaviobendradarbiavimo. Kad būtų sprendžiamas esantis konfliktas, teisėssociologijos aplinka turi būti peržiūrėta ne tik teisininkų, bet soc mokslųatstovų.
1. Teisės sociologijos ryšiai su teisės, sociologijos ir kitais mokslais.Teisės sociologija susijusi ne tik su bendraja sociologija bet ir taip patsu beveik visomis sociologijos mokslo šakomis, kadangi dauguma visuomenėsgyvenimo sferų, tiriamų tomis šakomis turi teisinį aspektą. Ypač svarbusryšys su religijos ir politikos sociologijomis./Teisės ir religijossociologijų ryšys: savaime suprantamas vien dėl to, jog religija, kaip irteisė, normatyvinė sistema, o taip pat sistema pasižyminti tokia patplastika, kaip ir teisė, bei tokiu pat sugebėjimu išreikšti įvairius socreikalavimus. Nerekomenduojama priskirti religiją tik dvasinei sferai.Religinę normą tik dvasiniams imperatyvams. Remiantis sociol duomenimisreligija pasižymi neribota absorbcija galimybe, tai yra ji galisakralizuoti bet kokią normos rūšį, transformuoti papročius į elgesiostereotipus. Religijos ir teisės panašumas aiškina, kodėl ribos kartaistarp jų yra neaiškios būna ir teisinės religijos, bei (religinės teisinėssistemos). /Politikos sociologija. Visų pirma sunku atskirti teisę nuopolitikos. Neįmanoma atskirti pagal subjektą. Tie patys parlamentaraileidžia įstatymus ir nustato šalims politiką. Autoriai, norintys nubrėžtiparalelę tarp politikos ir teisės, vieni aukščiau iškelia teisę, kitipolitiką. Pirmieji tikriausiai galvoja apie prigimtinę, kiti apiepozityvinę teisę. Žinoma analizė turi būti atliekama kitu būdu politika irteisė tai du valdžios veikimo būdai. Teisėje valdžia išreiškia savenustatydama ilgalaikes normas ir pastoviai seka, kad jų būtų laikomasi. Opolitikoje valdžia save išreiškia periodiniais sprendimais, kuriuos priimaremdamasi priimtos veiksmų programos pagrindu. Galima pasakyti, kad “teisė,tai laivo statyba ir jo nuleidimas į vandenį”, o politika – tai laivokursas. /Politikos ir teisės sociologijos lyginimo tikslas yra ne tik jųskirtumų iškėlimas, bet padarymas išvadų, kuriomis turi remtis teisėssociologija ir politika. 1)Išvada- politinio fakto svarba. Tesės sociologaisenai atiduoda didelį dėmesį politinėms doktrinoms. Bendrais faktaispabrėžiama, jog ieškant kokio nors teisės instituto social paaiškinimoreikia kreipti dėmesį ne tik į sociologinius faktorius dėl kurių institutassukurtas, bet ir į socialinius faktorius, kurie kūrė tą institutą, tai yraį politines jėgas, kurios kuria teisę. 2) Politinės valios svarba.Politikos sociologija atsiriboja už bendrų sociologinių reiškiniųdeterminacijos tyrimo – apsiriboja tiek jų istorinio įvairumo parodymu.Kaip žinome, šalies politika įskaitant ir įstatymleidystės politiką nevisada apsprendžia visuomenės interesus, būna ir vienasmeniškai priimtųsprendimų. /Demografija. Jei politinė ekonomika sąveikauja su kertinėsteisės sociologija, tai demografija susijusi su šeimos teisės asmenybės,teisės sociologijos. Teisės sociologija ieško sąveikos su demografija,todėl, kad tikisi gauti apibendrintą skaitmeninę informaciją apie josmokslo dalyko sudėtines dalis. Demografija negali apsieti be teisės, nesdaugelis reiškinių (skyrybos, vedybos ir pan.) remiasi ir išplaukia išįvairių definicijų. /Lingvistika. Lingvistika ir teis. sociologija –žmogaus bendradarbiavimo priemonės, nustato taisykles (iš dalies buitines,iš dalies mokslines), pasireiškia prievartiniu pobūdžiu. Būdami socialiniureiškiniu teisė ir kalba taip pat yra naminis reiškinys. Kalba buvo būtinateisės fomavimui. Ji leido sukurti teisę, perduoti ją iš kartos į kartą, otaip pat išlaikyti tradiciją, bei projektuoti ateitį – pažadant ką norspadaryti, duodant žodį. Tarp šių tolimų sferų iš esmės ir atsirado ryšys.Pagrindinė forma yra lyginti kuris veikimas teisės sociologijojepasireiškia per juridinį kalbos komunikabilumo tyrimą.
3. Teisės sociologijos objektas. Teisiniai reiškiniai ir jų klasifikacija.Teisės soc. objektas gali būti apibrėžiamas kaip socialiniai faktoriaisąveikaujantys su teisiniais reiškiniais. Mechanizmas ir dėsningumai tokiosantykiavimo ir sudaro teisės sociologijos objektą. Teisės sociologijatiria socialines teisės f-jas jos pasėkmes atsirandančias priėmus irpritaikius visuomenės gyvenime tam tikrus įst. (tai suprantama siaurąjaprasme, kur tiriami tik pirminiai teisiniai reiškiniai – įstatymai, teismųsprendimai). Tačiau tuo dar neapsiriboja tei. Sociologijos objektas, nesTS tiria teisės visuomeninio poveikio procesą tam tikroje sistemoje ir neteisiniuose santykiuose (tai suprantama plačiąja prasme t.y. čia žvelgiamair į pirminius socialinius šaltinius formuojančius teisę, teisės normųsocialinės prielaidos). /Konkretūs sociologiniai tyrimai teisėje yranukreipti ištirti teisės ir jos institutų efektyvumo socialinįpriežastingumą, socialinį poveikį, išaiškina kaip teisė veikiavisuomeninius santykius, jų praktiką, ir kaip socialiniai faktoriai darogrįžtamąjį poveikį teisei. Tokia TS oblekto formuluotė yra optimali iratspindi tai, kas vienija juristus ir sociologus. /Teisiniai reiškiniai nuokitų soc. reiškinių atskiriami teisiniu kriterijumi. Šis kriterijus dažnaitraktuojamas kaip realistiniai teisės regėjimai, kurie akcentuoja realybėsatributus-laiką ir erdvę; t.y. teis. reiškinio sąryšis su laiku ir erdvė,jų neįzoliuotumas, todėl teisiniai reiškiniai yra tam tikroje laiko irerdvės aplinkoje. Šioje aplinkoje konkretus teis. reiškinys sutinka kitąt.reiškinį ir sudaro tarpusavio ryšius. Ši sistema neturi nieko bendro suteisine sistema. Teisės sistema-riba/rėmai, tarp kurių nagrinėjamiteisiniai reiškiniai. Ją išreiškia teisinių reiškinių klasifikacija. /Teis.reiškinių klasifikacija: 1) pirminiai ir antriniai t.reiškiniai. Pirminiaiyra patys aukščiausi visuotini teisiniai reiškiniai. Antriniai yraišvestiniai iš pirminių. Jų skirstymo kriterijus-visuotinumas. /Pirminiaiyra kaip taisyklės, kurių turinys yra labai įvairus-nustatymo normos (a/msustabdymas). Jie yra antrinių generatoriai, o pirminiai kyla iš socfenomenų, tai yra jų rezultatas. Antriniai yra įvairesni už pirminius. /2)Valdomumo reiškiniai. Pirminiai valdomumo reiškiniai susiję su valdžia.Dalis reiškinių susiję su veikla tų, kurie įgyvendina teisės reiškiniųvaldomųjų ir valdančiųjų lygyje ir priskiriami pirminiams, nes yravisuotini ir gali savyje talpinti skirtingą turinį. /Valdomumo pirminiamsreiškiniams būdingas tam tikras materialumas, nes jie susitapatina sunesužmogintu valdžios mechanizmu. Taip pat šiems reiškiniams būdingas tamtikras subjektyškumas, nes jie pasireiškia kaip elgesio, reakcijos formos,sąmonės būsena. /3) Institutų ir atvejų reiškiniai. Atvejo reiškinys yraišvedamas iš instituto reiškinio. Jis yra institutų reiškinių realizacija.Reik atkreipti dėmesį, jog būna iškreiptų institutų realizacijų. Labiausiairegimas kontrastas tarp šių reiškinių rūšių yra tas, kad kiekvienasinstitutas-natūralus istorinis reiškinys, o atvejų yra labai daug. /4)Reiškiniai susiję ir ne su teisiniu procesu. Teisinis procesas gali būtikriterijus atskiriantis du teisnius reiškinių tipus: a) susijusius suprocesu (atsiranda proceso eigoje.Teisinio proceso principas skiriasi nuokitų konfliktinių santykių ypatingu sprendimo būdu-kai į susipriešinusiųšalių santykius įsiterpia trečia šalis, kurios tikslas išspręsti konfliktą)b) nesusiję su procesu.
4.Pirminiai ir antriniai teisiniai reiškiniai. Reiškiniai susiję irnesusiję su procesu. Teisės sociologija (TS) remiasi teigimu : teisiniaireiškiniai yra nevienalyčiai, t.y. teisinių reiškinių labai įvairūs. Visišie teisiniai reiškiniai tiek skirtingi, kad tiksliga juos kvalifikuoti irįvardinti kaip atskirą rūsį : pirminius , antrinius. Kriterijus-teisiniųreiškinių visuotinumo laipsnis. Antriniai reiškiniai yra išvestiniai išpirminių. Pirminiai- įstat. ,teisinių sprendimų paskelbimas, reguliuotojogestas ir pan. Tai lyg talpyklos kurių turinys įvairus: t.n. kuriosreguliuoja a/m sustabdymą, vairuotojo nubaudimą. Pirminiai teisiniairieškiniai kyla iš spec. fenomeno yra jų rezultatas./ siekiant išvengti
teisininkų įtarumo, juk pirminiai teisin. reiškiniai didžiąja dalimiatitinka teisės formaliuosius šaltinius, pabrėžiame teisės soc. teiginį :teisė yra platesnė už formaliųjų teisių šaltinių visumą. Teisė lygu istat.,paprotys plius (ne) teisinė praktika. Sociologų nuomone neapima ši formulėvisos realybės, jų nuomone yra tokių teisinių sprendimų, kurie nėra jauegzistuojančio įstat. mechaninis pritaikymas, bet jie kuria teisę , nesnėra tinkamų normų paremti teisinį sprendimą. Tačiau toks sprendimas nevirsteisės norma, nes jis gali daugiau nepasikartoti. / Teisės sociologailaikosi požiūrio, jog teisė yra plačiau už teisės normą./ pirminiaiteisiniai reiškiniai yra ir teisės norma ir konkretūs teisiniai sprendimaiir individualūs aktai, t.y pirminiai tie teisiniai reiškiniai, kurie turivienovės pagrindą, kuri išreiškia teisinių reiškinių sąryšį su valdžia.Antriniai teisiniai reiškiniai yra labiau įvairūs už pirminius (santuokosinstitutas ir santuoka). TS domina abu reiškiniai./ Teisminis procesas g.b.kriterijumi, atskiriant teisinius reiškinius : Susijusius su procesu irnesusijusius. Su teisiniu procesu susiję tie, kurie atsiranda procesoeigoje arba procesas yra jų atsiradimo priežastis. / Svarbiausias teisinioproceso skirtumas nuo kitų konflikto santykių pasireiškia ypatingusprendimo būdu, kaip į susipriešinusių šalių santykius įsiterpia trečiosšalys ( jo tikslas išspręsti konfliktą) . / Viens ir tas pats teisinisreiškinys g.b. apibrėžtas iki proceso ir proceso eigoje. Soc. požiūriusvarbu išaiškinti, kaip keičiasi teisinis reiškinys dėl proceso.5.Valdymo ir valdomumo reiškiniai. Institutų ir atvejų (atsitikimų)reiškiniai. Jau iš pirminių ir antrinių teisinių reiškinių pastebėjome,kadjie susiję su valdančiaisiais kurie turi valdomuosius.Tai pirminiaiteis.reiškiniai,nes savyje talpina skirtingą turinį.Klasikinis turinys-subjektyvioji teisė(savininko teisė,kreditoriaus teisė).Valdomumopirminiams teisiniams reiškiniams būdingas materialumas,nes jiesusitapatina su nesužmogintu valdžios mechanizmu (pvz. taisyklės, teisminissprendimas, įsakymas) Valdomumo pirminiai teisiniai reiškiniai kyla išvaldžios mechanizmo. Valdomųjų lygyje pirminiai teisiniai reiškiniai išapačios ir yra valdomi pirminių reiškinių valdymo lygyje. Valdomumo kaipreakcijos formos, sąmonės būsena. Mokslas gali objektyviai nagrinėtisubjektyviuosius reiškinius.Subjektyviųjų pirminių teisinių reiškiniųkategorijai priskiriama:1.Tiesioginis atsakas į valdymo reiškinius(atsakas į įsakymą,į t.n.,įnuosprendį)2.Reiškiniai,susiję su psichologijos sfera,t.y.teisės žinojimas,turimasteisės ir justicijos vaizdas,teisinė sąmonė,teisinis supratimas.3.Subjektyvioji teisė. Pirminiai subjektyviosios teisės reiškiniai lemiaspec. problemų atsiradimas. Sunku atsakyti,kuri jų genezės dalis kyla išžmogaus asmenybės,o kuri susijusi su soc.aplinka. /Teisinis auklėjimas kylaiš to fakto,kad žmogų teisiškai socializuoja teisiniai santykiai ir su jaissusiję procesai.Todėl labai svarbu,kokiais kanalais vyksta teisinėsocializacija(asmeninė patirtis)kaip teisės socializacija susijusi suvaldžia ,lytimi, amžiumi. /Institutų ir atvejų (atsitikimų)reiškiniai.Instituto ir atvejo naudojimas TS numato jų atskyrimo ypatingąliniją(Pvz.santuoka,galimi du požiūriai:kas užrašyta kodekse,kitas kasvyksta soc.gyvenime.santuoka tai visų pirma t.n.suma,kuri iš ankstonustatyta ir taikoma bet kuriuo santuokos atveju,antruoju atveju tai koksnors atvejis iš daugelio galimų,vienetinė situacija,bet ją sumodeliavo irvaldo institutas.)Toks atskyrimas g.b. pritaikytas bet kuriam teisiniamreiškiniui (nuoma,skundas ir pan.)Iš vienos pusės yra teisės normųsuma,modelis ,schema, iš kitos pusės-elgesys,santykis,konkreti situacija./Atvejo reiškinys yra išvedamas iš instituto reiškinio.Atvejo reiškinys yrainstituto reiškinio realizacija,bet svarbu tai,kad būnaneteisingų,iškreiptų instituto realizacijų. Labiausiai regimas kontrastątarp šių reiškinių ,kad kiekvienas institutas yra natūralus istorinis(?)reiškinys,o atvejų yra labai daug.Institutų ypatybė netrukdo juosbandyti sugrupuoti.Jei atmesime institutų antraeilius trūkumus ir pabrėšimepirminius (esminius),tai į vieną institutų grupę sujungsime gerokai tarpsavęs besiskiriančius erdvėje ir laike institutus.(Pvz.santuokos institutas-tos šalies kur draudžiama skirtis jungiame su tos kur leidžiama).Grupuojantinstitutus neatsižvelgiant į jų skirtumus gauname dirbtinę tipologiją,kurig.b.apgaulinga.Institutas kaip reiškinys,g.b. traktuojamas ir jopasireiškimo požiūriu. Kraštutinumas-jei nagrinėjame atvejo reiškiniųturinio skirtumus (Pvz. kiekviena santuoka nepanaši į kitas,nes jisukuriama individų. Bet į tai neatsižvelgia valstybė,skaičiuodama visassantuokas kaip lygias. Rezultate gauname santuokų sumą,kuri išreiškiaypatingą kolektyvinį reiškinį). /Atvejai g.b.skirstomi į individualius irkolektyvinius reiškinius. Pirmieji nagrinėja jų individualius požiūrius,oantrieji jų bendrumą,kurie leidžia sugrupuoti. Atsižvelgiant į vidinioskirstymo galimybę,atvejo reiškinį galime klasifikuoti trejopai:1.kaipinstitutą.2.kaip individualų atvejį,čia taikomi skirtingi metodai.3.kaipkolektyvinį atvejį. Institutų reiškiniai nagrinėjami istoriniu-lyginamuojumetodu.Kolektyvinių reiškinių nagrinėjimui taikome statistiką irapklausą(kiekybiniai metodai).Individualius reiškinius nagrinėjamestebėjimo būdu
6.Teisės sociologijos metodologiniai principai ir jų reikšmė. Objektyvumotaisyklė- teisininkui būdinga tendencija savo paties patirtį vertinti kaipsociolog. realybę. Remdamasis patirtimi teisiniuose procesuose priimąsprendimą , bet kiekvieno patyrimas yra ribotas. Svarbu suprasti, kadteisininko stebėjimai, kuriuos atliko kokio nors stebėjimo eigoje, visadaatspindi tą vaidmenį , kurį tame procese atliko. Draudžiama turėtiišankstinį nusistatymą./ Teisės soc. teisę nagrinėja kaip daiktą. Tailabiausiai atskiria teisės soc. nuo daugmatinės jurusprudencijos, nesteisės soc. teisę nagrinėja išoriškai kaip daiktų reiškinių gausybę.Objiektyvumas suprantamas dvejopai- kaip materialinis arba daiktinis irkaip bešališkas. Šiuos reikalavimus darbuose traktuoja kaip dėsnius.Pirmasis išreiškė mokslinį reikalavimą, antrasis- moralinį./ Materialusisreikalavimas- teisės soc. turi iš nagrinėjamo objiekto atskirti visa tai,kas yra asmeninio arba grynai vidinio pobūdžio. Tuo paaiškinama tapirmenybė, kurią teisės soc. suteikia t.n. Tuo pačiu tai apibrėžia teisėssoc. ribas. Šiuo metu teisės soc. nagrinėja ir objiektyvinę irsubjiektyvinę soc. reiškinių dalis, kuriose atsispindi teisinissubstraktas. Norint gauti kuo pilnesnį teisės supratimą turime į tyrimųterpę įtraukti ir subjiektyvius veiksmus, bet pastarųjų nagrinėjimas turibūti atribotas nuo jų individuolių ir psichologinių aspektų./ Bešališkumoreikalavimas- įpareigoja tyrėją remtis savo teisėtumo patvirtinimu, t.y.daroma pagrysta prielaida, ir ieškoma faktų jai patvirtinti./ Istorinislyginamasis metodas- seniausias teisės sociologijoje. Jis išreiškia tyrimopagrindinių teiginių koncentraciją. Jį sudaro du elementai: istorinio irlyginamojo vienovė. Jie gali būti taikomi ir kartu ir atskirai. Istorinissuprantamas : kaip savas turinio instrumentas, duodantis konkrečiusrezultatus ir kaip intelektualinis veikimas, leidžiantis interpretuotiduomenis gautus anksčiau, kokio nors kito metodo. Jis pabrėžia dupožiūrius: istorinį ir lyginamąjį. Istorinis g.b. lyginamasis, o lyg. galiatspindėti reiškinių evoliucines sekas.
7.Teisinių ir neteisinių dokumentų analizė. Kiekybinė analizė. Dokumentaigali turėti faktų, kurie domina TS. Dokumento analizė- tai metodas, kurisleidžia gauti tokias žinias./ Skiriamos dvi pagrindinės dokumentų analizėsrūšys : kalbinis ir kokybinis. Jei kokybinė dok. Analizę suprantame kaipdokumentų prasmės ir reikšmės atskleidimą ir įvertinimą, tai kiekybinė dok.Analizė susijusi su informacijos porcijų išskirimu ir jų reikšmėsįvertinimu./ Kokybinė analizė skirstoma į porūšius atsižvelgiant įnagrinėjamų dok. Pobūdį./ TS dok. analizę skiria teisinės reikšmės dok. irnesusijusius su teisę. Kiekvienas porūšis skirstomas dar į atskirusporūšius. Skirtumai yra neformalaus pobūdžio, nes įtakoja tyrėjo darbą.Parašytas tekstas ar vaizdas g.b. išanalizuotas vienu tikslu, t.y.išsiaiškinti jų turinį./ Teisinė dokumentų analizė ( plačiąja prasme)- taiplatus spektras dok. porušių, kurie susiję su teismu./ Analizuojant betkurį iš jų, tyrėjas turi laikytis taisyklių: 1.teisės dok. nagrinėjamossoc., o ne jurisprudencijos požiūriu. Dokumente reikia atskleisti teisinįreiškinį, o ne tai ar t.n. yra teisingai pritaikyta. Išvada: teisinis dok.vertingas yra tiek, kiek jis padeda atkurti praeities soc. reiškinius.Teisinis dok. kartu su papildomų dok. pagalba turi būti padėtas į taspačias socialines sąlygas, tik konkrečių galimybių ribose, kurios lėmė josturinį. Analizei svarba nustatyti atskaitos taškus, tuo dok. esmė yraaiškesnė. 2. Teisinis dok. neturi būti suvoktas kaip ekvivalentas tosobjiektyvios realybės, apie kurią jis kalba. Dok. g.b. apgaulingas ir taityrėjas turi nuolatos atsiminti , bet ir tuomet kai dirba sukonstatuojančiu dok. Reikia suvokti atsakomybę moraline prasme, ar jisnepadeda padaryti nusikaltimo. Moralumo negalima įvilkti į teisėsmarškinius./ Neteisinio dok. analizė – reikia gerai žinoti teisę, kadangijuose teisinio turinio labai nedaug ir tokios formos, kurios daugiauneegzistuoja, priklauso istorijai. / Iš tokių dok. TS didžiausią reikšmęturi etnografiniai dok. t.y. tam tikro liaudiškumo aprašymas. Užtenkapaprasto stebėjimo, kad pastebėtum pasikartojančius gestus , veiksmus.Kartais galima susieti ir su teisę./ Kiti naudingi dok. – keliautojųpasakojimai, istorikų etnografų darbai. TS uždaviniai: 1. Turi nustatytikažką teisiško iš socialinio neteisiško ir individualaus kasdieniško 2. Kasrasta teisiško turi būti randama analogiškas materialas laike ir erdvėje irtai klasifikuoti./ Kiekybinė dok. analizė- siejama su analize pagal turinioilgį. Tikslas- išaiškinti taikymo aktų kiekį, kurie tam tikrą periodą buvopriiminėjami priklausomai nuo politinių, ekonominių ir kt. faktorių. Taip
galima parodyti įstat. leidybos infliaciją./ Galima pastebėti stiliauspasikeitimą, kuri įtakoja filosofiniai požiūriai į įstatymo leidybą arbasunkumai leidžiant įstat. (tai išorinė klasifikacija ). Vidinėsklasifikacijos pagalba vykdomas perėjimas nuo atskiro objiekto prie bendrųatvejų. Statistika ir atranka naudojamos surinkti faktus, įvykius, o jųturinys- kiekybinės analizės objektas. Tai g.b. žodis arba junginys, kuriųpasikartojimas įgauna ypatingo psichologinio rieškinio rangą, o t.p. g.b.tam tikrą tema, tiriamas klausimas, neišreikštas vienu terminu.8.Socialinių faktų stebėjimas: monografinis nagrinėjimas, kiekybinėanalizė, anketinė apklausa. Faktų tyrimas labiausiai atitinkasociolog.prigimtį. Faktams nagrinėti naudojamas: 1.eksperimentas ir2.stebėjimas. Monografinis arba kokybinis nagrinėjimas skiriasi nuoekstensyvios apklausos .monografinis nagrinėjimas gali turėti du irdaugiau stebėjimo objektų.Monografija-tai konkrečios situacijosnagrinėjimas.Mūsų laikais monografija įgavo antrą kvėpavimą, bet kaipekstensyvumo tyrimo institucija.Atsirado įvairesnis tyrimo objektųratas.Pasirinktas objektas nagrinėjamas ne vienu ,o keliaispagrindais.Šiuolaikinė praktika derina, kokybės arba intensyvų metodą suekstensyviu arba kiekybiniu.Kiekybinė analizė suprantama kaip:1.soc.objektokiekybė.2.kaip nauja idėja atspindinti naują matematikos supratimą.Šiandienkvantifikacija sociologijoje tai matematinė jos formalizacija,vykstastebimų objektų pervertimas į algebrines formules.Kiekybinės analizėstech.įvairovė,dabar pakalbėsime apie jų panaudojimą,faktų tyrimą.Apie jųpanaudojimą dok.tyrime buvo kalbama anksčiau t.y.statistika irpasirenkamoji apklausa.Statistika apima stebimų reiškinių rūšies visumą,opasirenkamoji apklausa apima tik dalį jų.Kaip išbaigtinė medžiagos analizėstatistika yra pranašesnė,bet pranašumas mažėja ,kai yra tobulinamapasirinkimo technika taip pat skiriasi jų šaltiniai.Bruožas juo jungiantis-apklausos duomenys saugomi duomenų banke ir ateityje naudojamityrėjų.Skirtumą tarp jų demonstruoja ir sociologijos istorija. Atsiraduspasirinkimo analizei galima buvo vykdyti apklausas netik pagaladministracijos užsakymą,bet ir mokslo interesais.Išskiriamos dvikiekybinio tyrimo stadijos :1.duomenų surinkimas2.duomenų analizė./Anketinė apklausa-tai žmonių grupei pateiktų klausimų grupė ir atsakymai įjuos. Anketos sudarymas ir apklausos pravedimas .anketa turi būti paprastastiliumi,visiems prieinama,suprantama kalba.
9.Teisės sociologijos eksperimentiniai metodai ir jų taikymas. Dažnai TSapibrėžiama kaip socialinio metodo taikymas teisės nagrinėjime.Taipagrįstas požiūris,nes TS ir bendrosios soc.metodai yra tie patys .TSmetodai atsižvelgiant į tyrimo objekto specifiką ir tyrimo lygius,skirstomi į atskiras tyrimo grupes: 1.dokumentų analizė (teisinių irneteisinių) 2.faktų nagrinėjimas (monografinis tyrimas arba apklausa)3.laboratorinis eksperimentas 4.testas. Šio pagr.metodų gr. skirstomos į 2dideles gr.:1.stebėjimas 2.eksperimentiniai metodai. Eksperimente tyrėjassavo nuožiūra dirbtinai sudaro kažką naujo,manipuliuoja tyrimo objektu.TSleidžiami šie eksperimentavimo metodai: 1.laboratorinis eksperimentas2.testas. /Eksperimentai gali vykti tiek laboratorijoje tiek viešosevietose.tačiau etika nelabai leidžia eksperimentuoti su publika viešosevietose,nes tai tik eksperimentas.Eksper. pavojingas ir mažosegrupėse,tačiau čia eksperimentatorius turi daug galimybių valdyti situaciją,jai kyla žalingos pasekmės-eksper. turi būti nutrauktas.Eksperimentatoriaus sukurta grupė g.b.:1.dirbtinai sukurta (vaikai irpaaugliai ,kuriais lengva manipuliuoti ,jie greičiau reaguoja įpasikeitimus ). 2.spontaniška (klasė, gamyklos cechas)Teigiamaseksper.atlikimas reikalauja kad šalia eksperimentuojamos grup., kuri veikiapagal savo patyrimą būtų ir kita (kontrolinė) gr. , identiška pirmajai irnepaveikta eksperimentiniu manipuliavimu. /Pernešti visa tai kas tinkamažai grup.yra dirbtina jau todėl,kad maža grup.visada žymiai daugiauhomogeninė,negu visuomenė aplamai.Žinoma šis prieštaravimas dingsta,kaimažai grup.pasiūloma veikla išplaukianti iš visuomenės interesų(pvz.Pravesti prisiekusiųjų pasitarimą norint išsiaiškinti,kaip jų sprendimąpaveiks spauda). /Testas-tai iš anksto apgalvotas išbandymas,kurį atliekantnaudojama tiksli rezultatų įvertinimo tech.Čia kalbama apie efektyviustestus ,kurie skiriasi nuo testų tiriančių protines galimybes ir naudojamuspedagogikoje.Efektyvūs testai skirti išaiškinti asmenines nuostatas ,kaipir provokuoja žmogų jas atskleisti. Efektyvūs testai gali būti įvairiųformų ir bet kuri iš jų taikoma TS(pvz.testai su piešiniais ,vaikų prašomanupiešti šeimą ir priklausomai nuo to ,kuri figūra didesnė galima spręstiapie tai kas jį valdo.Arba testas kai reikia pasirinkti vieną iš keliųvariantų.)Panašius klausimus galima pamatyti ir anketose taikomoseapklausose ,nuo testo klausimų jie skiriasi tuo, kad jie žymiai natūralesni,o su testais juos sieja tas,kad jie kelia ne tiesioginį ,o aplinkinįklausimą,t.y.apie tiriamą problemą klausia per aplinkui,kad neiššauktigynybinės reakcijos.nuo klausimo priklauso ir atsakymas,nors klausimo esmėta pati (pvz.1.kaip vertinate nesantuokines šeimas2.ar norite kad jūsųdukra gyventų nesusituokusi su savo vaikinu)
12.Teisės socialinis pagrindas: W.Sumnerio,Savigny ir Erlicho požiūriai įteisę. Anksčiau į teisę buvo žiūrima, kaip į profesiją ar doktriną, t.y.teisė turėjo būti analizuojama ir suprantama savo vidiniu kategorijų dėka,nekreipiant dėmesio į soc./ aplinką. Šis teisės suvokimas geriausiaiišvystytas, nes paremtas pozityvistinio teisės mokslo suvokimu. Perankstyvą požiūrį į per teisės prizmę galima atskleisti jos socialinįpagrindą: ar autonomiška ar sąlygota teisės ir socialinės aplinkos ryšio.Tokiu būdu išryškėja 3 teorijos: 1. Sumnerio teisės evoliucijos teorija-priešinę poziciją prieš pozityvistus teisininkus ir įstatymo leidėjus,kurie bando pakeisti socialinius santykius teisės pagalba. Jis pabrėžė,teisinės inovacijos nejautrumą, netikslumą, jei teisės socialinės šaknysyra ignoruojamos. Savo veikale ‘Papročiai’ 1906 m. Sumneris siekėpaaiškinti socialinio susitelkimo jėgos veiksmus, kurie skatina tvarką irvienybę visuomenėje . Jis remiasi surinkta etnografine medžiaga “ jeisudėtume viską ką išmokome iš antropologijos ir etnografijos apieprimityvius žmones, visuomenę , suvoktume esminį jų gyvenimo uždavinį-išlikti. Remdamiesi malonumo ir skausmo patyrimu, žmonės tam uždaviniuiįgyvendinti suformavo bandymų ir klaidų metodą. Kiekvienas mokydavosi iškito patyrimo, taigi egzistavo susitarimas, kas naudingiausia. Palaipsniuibūdai virto papročiais ir tapo masiniu fenomenu. Papročių konvencija –centrinė Sumnerio minčių ašis. Papročiai- grupinių reikalų sprendimo būdas.Tai nesamoningi kūriniai, o istorinio patyrimo išdava. Jie įsisamoninamiper tradiciją, imitavimą, autoritetą. Papročių laikymąsis kyla išsankcijos, baimės (protėvių pyktis). Tačiau po truputį ima kilti idėjosnaudingos visuomenei ir nėra tiesiogiai susijusios su papročiais, bet kadjos išsilaikytų, jos turi būti surištos su papročiais, antraip žmonės jasatmestų. Socialinio gėrio suvokimai pridedami prie papročių ir tampamorališkai privalomais “ nevok, nemeluok” . Kai tiesos ir teisės elementaiišplėtojami į gerovės doktrinas, papročiai perkeliami į kitą lygmenį. Tadajie pajėgia sukurti padarinius, savo ruožtu galinčius išsivystyti į naujasformas ir išplėsti savo įtaką žmonėms. Taigi teisė kyla ar turėtų kilti išmorališkai privalomų taisyklių. Ji glūdi jų šešėlyje, bet atskyrimo nuo jųtuo, kad yra garantuojama valstybės. 2. Pagal Savigny, teisė – tautosdvasios išraiška – viena svarbiausių išraiškos priemonių greta kalbos. Jomanymu, teisė- daug daugiai nei taisyklė ar teisminių precedentų rinkinys.Jis atspindi ir išreiškia visą kultūrinių pažiūrų visumą. Kultūra čiatraktuojama plačiausia antropologine prasme- sudėtinga visuma, apimantipažinimą, tikėjimą meną moralę papročius ir bet kokius kitus žmogaus, kaipvisuomenės nario įgytus gebėjimus, papročius. Tautos ar žmonių bet kuriometu surašyta teisė ne kas kita, o nuolat besitesančio proceso- kultūrosevoliucijos- statinis atspindys. Savigny pabrėžia, soc. taisyklių kaitos,naturalių procesų sunykimą, kuris atsiranda, kai valstybė ignoruoja tuosprocesus ir siekia įtviritnti teisinę doktriną visą apimančiojekonceptuopalioje sistemoje, t.y. kai ignoruojamas ryšys. Jis teigia, kadįstatymų leidžiamoji institucija būtina, kadangi įstatymų leidyba yrasvarbi priemonė abejonėms dėl atsirandančios teisės ir įteisinantsusiklosčiusią teisę pašalinti. Tačiau jis kelia reikalavimus įstatymųleidėjui, jis turi būti tautos dvasios atstovas, bet tas sunkiaipasiekiama, nes tuo metu teisė tolsta nuo bendruomenės gyvenimo šaknų irnustoja būti jos žinių dalimi. Naujos teisės žinios tampa teisėjo ,patyrusių žmonių veikla. Taigi Savigny perspėja teisininkus, kad negalimanutrūkti nuo tautos kultūros (dabartiniu supratimu nuo soc. gyvenimokonteksto.)/ 3. Paskutiniais 19 a. dešimtmečiais tapo aišku, jos įst. –naujosios teisės šaltinis. Moderniosios pozityvinės T teorijos vystymasispateikė koncepcijų, kuriose buvo atsiribojama nuo prigimtinės ir paprotinėsteisės. Pripažįstama tik ta teisė, už kurios yra tik valstybės jėga.Erlickas metė iššūkį teisiniam pozityvizmui. Pagal jį teisinis pozityvizmasapima tik tuos teisinius aspektus, kurie turi mažiausią ryšio su daugumosžmonių patirymu, t.y. teisėtai atitrūksta nuo žmonių. Jis teigė, jogegzistuoja didžioji teisė, t.y. taisyklės, kurių realiai laikomasi soc.gyvenime, t.y. jo gyvoji teisė veikia tam, kad užkirstų kelią ginčams, okai jie iškyla, kad būtų išspręsti nesikreipiant į teisines institucijas.Taigi Erlickas pareiškė teiginį, nepriimtiną šiuolaikiniam teisininkui-teisė savo apimtimi yra daug platesnė nei vien tik normos, sukurtos irtaikomos valstybės institucijų. Šis požiūris gyvas ir dabar. Taigipripažįstant gyvąją teisę turime pripažinti valstybės išleistas teisėsnormas. Tačiau šiuolaikinėse visuomenėse dominuoja valstybės teisė, todėlmes negalime vien tik abejoti pozityvinės teisės apibrėžimais, nes
modernioji teisė įsitraukia į įstatymų leidybą , kontroliuoja teismus, josdėka teisė administruojama, galioja valstybės įstat. , žinoma, negalimaatmesti ir to , kad soc. gyvenimo pobūdis gali būti ir toks, kuriamevalstybinė teisė neturi prasmės , t.y. ją reikia derinti su soc. gyvenimokontekstu.13) Socialinės kaitos samprata. Efektyvaus teisinio poveikio ribos. 20a.eigoje įst. leidybos politika vakarų visuomenėse tapo gerokai ambicingesnėnei Savigny, Erlichas ar Summeris galėjo įsivaizduoti, kiekvienas jųskirtingai aiškiai matė įstatymų, kaip modernaus teisės šaltinio,potencialą ir kai kurias problemas. Nepaisant to, kad 2-me dešmtmetyje 20a.valstybės teisę plačiai taiko restrukturizuojant, planuojant ir skatinantekonominę veiklą, palaikant socialinių santykių taikų vystymąsi, irformuojant pažiūras ir įsitikinimus gerokai ambicingiau, nei tai buvobandoma ankstyvaisiais socialinio vystymosi periodais. Moderniąją teisės,kaip plataus masto socialinio ir ekonominio planavimo įrankio idėją galibūti sunku rimtai propaguoti, kai valstybė buvo mažiau galinga, turėjomažiau jai prieinamų priežiūros ir kontrolės priemonių. /Socialinė kaita-bet koks nustatytų elgesio visuomenėje būdų nepasikartojantis pasikeitimas./Nepasikartojamumo požymis svarbus, nes juo pripažįstama, kad mažai yravisuomenių, kurios būtų visiškai statiškos. Socialinė kaita įvyksta-tik kaipasikeičia socialinė struktūra-socialinių santykių modeliai, nustatytossoc. normos ir soc. vaidmenys. Kaita nustatyta socialinių santykių tarprasinių ar etninių visuomenės grupių modelyje-soc.kaita, o bendrasekonominės gerovės apimties sumažėjimas ar padidėjimas visuomenėje-tai nekaita. /Soc.kaita savo dydžiu gali būti didėjanti visapusiška, revoliucinė,o jos apimtis g.b. aiškinama 3 pakopomis: 1)ji gali pakeisti individualauselgesio modelių (gimstamumo rodikliai); 2)grupinės normos arba modeliusindividų ar grupių tarpusavio santykius; 3)visuomeninės normos irpagr.vertybės. /Šie lygiai atsispindi vienas kitame ir glaudžiai susiję.Soc.kaitos greitumo klausimas prikl. nuo technologinės pažangos, gamtosaplinkos, kultūrinio vieningumo, sąveikos su kitomis visuomenėmis masto irpobūdžio. Dauguma visuomenių laikui bėgant kinta, reaguodamas į aplinkoskitimus ir vidinius bei išorinius spaudimus nepriklausomai nuo jųsocialinio, politinio ar ekonominio išsivystymo lygio. Teisės įspraudimas įrašytinę formą valstybės galios sukaupimas, teisinės doktrinos, aiškinimoir taikymo profesionalizmas, efektyvių įstatymų leidybos institucijųišvystymas ir kiti elementai-moderniųjų teiginių apie įstatymų galimybesbūtinos prielaidos. /Efektyvaus teisinio poveikio ribos. Kai kurie mano,kad teisė geba formuoti visuomenę, o kiti mano, kad tai griežtai ribojama.Egzistuoja interesai ir poveikiai, kuriuos teisė galbūt trokšta pripažinti,tačiau kurie dėl savo prigimties negali būti apsaugoti ir patenkinti perteisę. Teisė-spec. kontrolės forma, kurios nurodymus įgyvendina valstybėsįstaigos. Tačiau egzistuoja teisės apribojimai kylantys iš sunkumonustatyti faktus, kuriais remdamasi teisė turi veikti (psichinė žalajausmams). Kiti apribojimai kyla dėl to, kad kai kurios moraliai svarbiosteisės ir pareigos išaukština teisinį įgyvendinimą. Svarbūs interesai(privatumas), pažeidžiami per daug subtiliai, kad teisė galėtų juoskontroliuoti. Dar vienas ribotumas: teisė dažnai prkl. nuo suinteresuotųšalių profesiškai nesusijusių su teisine sistema, kad užvestų josmechanizmą. Jai reikia žmonių, kurie kreipiasi į teisę savo interesamspalaikyti (privataus kaltinimo bylos). /Teisė dabar pripažįstama kaipgalios įgyvendinimo priemonė, valdžios įrankis. Jei valstybinė valdžia yracentralizuota, teisė yra išimtinai valstybės teisė. Taigi teisė pradėjobūti suprantama kaip nepriklausoma nuo visuomenės, socialinės kontrolės irvadovavimo priemonė. /Moderni teisinė sistema-ypatingas valdžios mechanizmųrinkinys, naudojantis racionaliai išplėtota doktrina, kurią kuria, aiškinair taiko specializuotos valstybės įstaigos.
14.Įstatymų leidybos strategija permanentinės kaitos sąlygomis. Efektyviųįstatymų sąlygos.Efektyvių įstatymų sąlygos . Yra 7 sąlygos : 1. Naujosios teisės šaltinist. būti autoritetingas ir prestižinis. Evanas teigia ,kad Vakarųatstovaujamos demokratijos įstat. atitinka šią sąlygą. Įstatymusleidžiamųjų institutų demokratinis mandatas suteikia jo veiksmamslegitimumą, kas sukelia esminę kaitą. Po to pagal prestižą seka: a).vykdomieji įsakymai,b). adm. įstaigų sprendimai,c). teismų sprendimai./ 2.Naujojo įstatymo esmė t. būti išreikšta per jo nusistovėjusį kultūrinį irteisinių principų bei jų pratesimo atitikimo prizmę. Teisė g. būti galingakaitos jėga, kai kyla iš principo įaugusio į mūsų paveldą. Teisė turi būtisuderinta kultūrinėmis prielaidomis ir su bendriausiais priimtais teisiniovystymosi modeliais. 3. T.būti identifikuoti pragmatiniai įstatymųlaikymosi metodai. T. būti įmanoma atskleisti najųjų elgesio modelio ,kurių reikalauja teisė , prigimtį ir reikšmę, nurodant grupes, visuomenėsbendrijas kur šie modeliai egzistuoja. Teisė savo tikslais t. būti neistoriška bet praktiška. Idėjoms, kurioms išbandytos, linkstampriešintis.4. Sąmoningas naudojimasis laiko elementais įstatymų leidybosveiksmuose. Kuo trumpesnis pereinamasis laikotarpis tuo lengvesnisprisitaikymas prie tesės reikalaujamos kaitos. Delsimo sumažinimasminimizuoja pasipriešinimo kaitaididėjimo galimybes. Modernieji įstatymaidažnai nurodo kad įstatymų nuostatos įsigalioja tik praėjus t. t. laikui poįstatymo priėmimo arba numatoma , kad jie bus aktyvuojami ministrųįsakymais. Prielaida yra ta kad įstatymai reikalaujantys neorganizuotisudėtingų ( ) veiks geriau ir bus ne tokie ardantys, suinteresuotomsorganizacijoms duodama laiko pasirengti kaitai. Tinkama laiko apskaičiavimostrategija priklauso nuo kaitos kurią, įstatymams reikia sukelti , mąsto irsudėtingumo , praktikos ir institucijų. Teisinio pokyčio,kaip bet kokiosvaldžios veiksmo matomas planavimas į laiko pakopas ir priemonėužtikrinti,kad pokytis yra tvirtai kontroliuojamas ir kad teisinė praktikavadovaujasi atsargumu ir apdairumu. 5. Teisė taikantys pareigūnai turielgtis,taip kaip reikalauja įstatymas. 6. Pozityvios sankcijos taip pat yrasvarbios kaip negatyvios. Nors tesinės sankcijos suprantamos kaip įvairiosbaudimo formos ar žalos atlyginimo forma, pozityvios teisės laikymosipaskatos taip gali būti taikomos, kai teisė siekia aktyviai remti soc.kaitą. Nuo to kokiomis sankcijomis naudojamasi teisėje,iš esmės priklausojos gebėjimas paveikti pažiūras. Tvirtina , kad teisinė prievarta galipriversti pakeisti elgesį, bet kai nėra prasmės pasirinkti žmogus,veikiantis iš pažiūros sutinkamai su teise, negali būti priverstaspakeisti, kurios neaitinka teisės. Pozityvios pažiurų kaitos prielaida yranoro jausmas. Jeigu individas skatinamas,bet neverčiamas elgtis t.t. būdu,jis ieškos informacijos savo apsisprendimui paremti, kad pašalintųįtampą,kuri atsiranda nusprendus daryti vieną darbą,nors jaučiasi linkęsdaryti kitą. Jeigu kas nors nėra nusprendęs atitinkamai elgtis, teisinėprievarta ,pašalindama pasirinkimo galimybę ir nugalėdama oponuojančiussocial. Sprendimus, nusprendžia už individą,bet tai daro taip ,šalindama.Kt.aplinkybės, kai žmogų teisė priverčia, jie gali laikytis savo pirminiųnesutampančių pažiūrų ir pridėti prievartinę teisinę reikšmę, kuri verčiakeisti jų elgesį arba gali būti suaktualizuotos antagonistinės pažiūros irpasmerkta teisė. Teisinė strategija – tai ilgalaikio pažiūrų ir interesųsampratų derybų procesas, kuriame politiniai ir teisiniai veiksmai sudarotik vieną elementą socialinę kaitą veikiančių veiksnių tinkle. 7. Efektyviteisių gynyba gali būti numatyta tiems, kurie nukentėtų dėl teisėsišvengimo ar pažeidimo. Jiems turi būti suteikta paskata naudotisįstatymais. Dauguma šių veiksnių yra tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui,egzistuoja glaudus ryšys tarp paskatų, kuriomis stengiamasi garantuoti, kadteise būtų remiamasi t.t. Sankcionavimo strategijos taikančių institucijųvaidmens. Teisė naudojasi įvairiomis paskatomis, kad būtų garantuojamas josefektyvumas. / Šiandieninė statutinė teisė demonstruoja įstatymų leidėjųpastangas remti kaitą, kuriant naujas teisines pareigas adm. Institucijoms;išplečiant ministrų teisines galias, numatant įst. Nuostatas, suteikiantspec. djtacijas, paskolas;keičiant vyriausybinių ir kvasivyriausybiniųįstaigų įgaliojimus ir steigiant naujas institucines struktūras ,siekiantsukelti kaitą jau esančiose. Įstatymų leidyba yra naudojama siekiantpaveikti įstaigų institucijų pobūdį.
15.Teisės tikslo ir f-jos samprata Poundo, Durkheimo ir Llewellynoteorijoje. Daugelyje jurisprudencijos raštų socialiniai tikslai, į kuriuosteisė turi orientuotis, dažnai išreiškiami kaip moraliniai būtini tikslai.Dažnai yra supainiojami funkcijos ir tikslo koncepcijos. Socialiniai irteisiniai institutai gali turėti reikšmingas funkcijas- gal būt visiškaiskirtingas nuo tų, kuriems apskritai priskiria net žmonės , tiesiogiaisusijęs su jų palaikymu – kylančiais iš jų , kaip platesnės sistemos, pvz.Susitelkusios visuomenės, lementų, padėties. Jų funkcijos gali būtisuprantamos kaip jų įnašas palaikant stabilumą ar kaitą šioje platesnėjesistemoje./ Poundo teoriniuose veikaluose teisės funkcijos – ir jų vykdymopriemonės – kildinamos iš teisinių taisyklių ir principų , ypač iš anglų iramerikiečių bendrosios teisės, racionalizacijos. Poundas mėgino sistemiškaipaaiškinti teisinę doktriną ir institutus funkciniu požiūriu ,teisininkišką supratimą apie teisės loginę vienybę pakeisti supratimu apiejos funkcinę vienybę. Poundas veikale gana aiški prielaida, kad anglų iramerikiečių visuiuomenės pagrindinė sąlyga yra harmonija ir fundamentaluskonsensusas ./ Poundo teorija t.p. yra išskirtina bendrosios teisėsteorija. Juridiniai postulatai yra teisėjų sukurtos teisės vertybės. Jisteigia, kad teisė turi atlikti išskirtinį bendrąjį konsensusą ir turiatlikti išskirtinį bendrąjį interesą tvarkingai spręsti konfliktuskiekvieno piliečio individualiam interesui turėti galimybę išreikšti irteismine tvarka nagrinėti jo reikalavimus. Poundo diskusija apie teisėsfunkciją įvairiuose istorijos fazėse ir skirtingų rūšių visuomenėse aiškiaiparodo, kad tai, ką jis laiko tiesės taikymu, norint išreikšti socialinįkonsensusą, yra labai nesenas fenomenas. / Apskritai Poundas neatskyrėtikslo nuo funkcijos, todėl nebėra aišku , ar jo pareikštas balansavimo
procesą modernioje vakarų teisėje apibrėžimas yra to, kas faktiškai vykstaišraiška- ar nusistatymas, kaip teisinė sistema turėtų funkcionuoti, kadgalėtų tinkamai palaikyti socialinį susitelkimą. / Durkheimas – jo teisinėsdoktrinos analizė parodo kelią į socialinio susitelkimo supratimą. 19 a.teorijose susiduriama su moderniosios visuomenės samprata. Durkheimonuomone , šias visuomenes apibūdina labiau organinio nei mechaniniosolidarumo persvara, tačiau tam tikru mastu visos visuomenės sugretina abušiuos solidarumo tipus. Jis teigia, kad moderni visuomenė reguliavimoproblemos reikalauja tokių teisės formų, kurios gali sudaryti tinkamąstruktūrą, kurios pagrindu galėtų plėtotis darbo pasidalijimas./Llewellynas – norint analizuoti teisės funkcijas šiuolaikinėse visuomenėse, būtina sukurti išbaigtą tokių visuomenių prigimties teoriją arba bentremtis kuria nors .jis teigia , kad bet kokios grupės teise – norminioreguliavimo struktūra – turi nuolatines pagrindines funkcijas. Jo tikslas –atsisakyti teisininkų teisės , kaip valstybės teisės koncepcijos . Jo idėjayra ta, kad taip plėsdami teisės sąvoką konkrečiam analitiniam tikslui mesgalime geriau suprasti teisės funkcijas ir radikaliai skirtingas teisėsformas palyginti funkciniu aspektu./ Teisės funkcijos gali būti nustatomosteoriškai , prieš nagrinėjant tai , kaip jos yra vykdomos politinėmis ,ekonominėmis socialinėmis konkrečių visuomenių sąlygomis.16.Teisės vieta Parsono socialinės sistemos teorijoje. Parsonas savovisuomenę apibrėžia kaip vieną iš soc.sistemos rūšių.Soc.sistema turi tamtikrus sisteminius poreikius.Yra išskiriama sistemos vidinė integracija-social. emocinių sistemos narių santykių palaikymas,tam pasitarnauja teisė.soc.sistem.turi būti žymūs:tikslų siekimas-judėjimas tikslo link;modeliųpalaikymas-motyvų ir vertybių kūrimas bei jų palaikymas ir atstatymas;sistemos adaptacija prie aplinkos . Tačiau toks suskirstymas niekokonkrečiai nepasako apie visuomenės organizuotumą. Tikslų siekimo f-jaatitinka politiką ,adaptacinė f-ja atitinka ekonomiką,integracijos f-jos–‘societarinę’bendriją,o modelių palaikymas-social. institutus.šeima diegiavaikams socialines vertybes,tai atsispindi daugelyje auklėjimoproces.Soc.sist.rūšis –visuomenė-gali būti analizuojama pagal normatyvinęstruktūrą,kurią sudaro 4 element.: 1.Vertybės-būdingos visiems visuomenėsnariams ir kiek jos yra įsisavintos , tiek jos tampa visuom.reguliatyvinėsstruktūros dalimi.2.Normos-tai tų vertybių taikymas visuom.grupėm.jossudaro specifiką reguliuojamų situacijų atžvilgiu.3. Kolektyvumai-apibrėžiareikalaujamo veiksmo modelius konkrečioje situacijoje .4. Individualūsvaidmenys-norminiai lūkesčiai,kurie yra konkrečių individų,kaip kolekt.narių veiksmų.Vertybės kontroliuoja normų turinį, normos –kolektyvumas-vaidmenis. Kontrolę leidžiasi žemyn ir tai stabilizuoja sistemą bei ribojakaitos formas ir proces. Tačiau žemesni lygiai turi labiau atspindėtisoc.patyrimą. Tokios hierarhijos pagrind. Vaidmenys turi atsispindėtikasdieniniame gyvenime.Ir čia galime pastebėti ,kad vaidmenys gali kistigreitai,o kolektyvumai lėčiau,normos dar mažiau ,o vertybes pakeisti yrasunkiausia.Kylimas aukštyn sukelia spaudimą socialinei kaitai ir taip yrasureaguojama į poreikius ir įtampą,leidimasis žemyn t.y.kontrolė lemiastabilumą.
21.Teisingumo idėja ir formos.Teisingumas (plač. Filosofine prasme)–visuom. Priedermės jos narių atžvilgiu samprata ir jos praktinisįgyvendinimas. Priedermė- tai kas dera, privalu atlikti. Visuom. priedermėsg.b. moralinės, socialinės, politinės ir teisinės. Teisingumas- sąvoka,apibūdinanti dalyvių padėtį kaip deramą, atitinkantį žmogaus esmę.Teisingumas apibūdina santikį tarp atskirų žmonių ar jų grupių vaidmensvisuom. Gyvenime, ir jų soc. Padėties , tarp darbo ir atlyginimo , tarpveikos ir atpildo, tarp nusikaltimo ir bausmės, tarp teisių ir pareigų./Teisingumas, siaur. Prasme, t. atsakomybės principas. Jo turinį sudaroreikalavimai:1) negalima už t. pažeidimus traukti BA. 2) Negalima taikytipriemonių žeminančių gaarbę ir orumą. 3) Įst. Numatantis atsakomybę ir jągriežtinantis atgal negalioja. 4) Už vieną pažeidimą- viena bausmė. 5)Atsakomybės dydis turi atitikti pažeidimo pobūdį ir sunkumą./ Teisingumassoc. prasme derina abu šiuos požiūrius. Kai kada teisingumas gali turėtikonservatyvios vertybės esmę, bet kartais ir revoliucinę, todėl jis turiistorinę kultūrinę esmę. Pasirinkti dažnai tenka iš konfliktuojančių,nesutaikomų visuom. Interesų. Teisingumas- visuma tų principų ir procedūrų,kurie reguliuoja individų ir soc. Grupių teises ir pareigas./ Egzistuoja 3teisingumo formos: 1) paskirstomasis 2)pataisomasis 3)procedūrinis.Teisingumo idėjos branduolį išreiškia gyvenimo išteklių ir sąlygų, visuom.Privilegijų ir pagarbos simbolių, piliečių teisių ir pareigų paskirstymoproblemos. Yra įvairūs paskirstymo pradmenys. Jis g.b. įgyvendinamas pagaltokius principus: 1)lygybės 2)poreikių 3)nuopelnų 4)profesinio tinkamumo5)produktyvumo 6)pastangų 7)soc. Rango 8)visuom. Naudingumo 9)pasiūlos irpaklausos./ Pataisomasis teisingumas (baudžiamasis, kriminalistinis) jisnustato spec.veiksmų tvarką kaltei nustatyti ir žalos kompensacijospriemonėms apibrėžti. Vieni teigia, kad sankcijos t.b.taikomos pažeidėjuidėl teisingumo, kiti šią būtinybę grindžia tuo, kad reikia atstatyti arsureguliuoti žmonių tarpusavio ryšius. Bet tai negarantuoja teisingumo./Procedūrinio teisingumo įgyvendinimo koncepcijos: 1)atskleidžiaprocedūrinių stadijų kontrolės mechanizmą. Pagal jį bet kurio ginčo irsvarstymo nagrinėjimo procesą sudaro 2 stadijos a)pirma pateikiami įrodymaib)įvertinamos prielaidos ir priimamas sprendimas. Čia visada stebime kaipatsiranda inf.ir kaip priimamas pats sprendimas./ 2)yra 7 procedūrųelementai: a)ekspertų atranka, kurie renka inf.ir priima sprendimą.b)pagr.kriterijų nustatymo procedūra c)inf.surinkimo procedūra d)sprendimostruktūros procedūra e)apeliacinė procedūra f)garantijų, kurios pašalinapiktnaudžiavimą, procedūra g)pokyčių, mechanizmų procedūros, kokiu būduįnešamos pataisos į paskirstymo praktiką./ Realybėje procedūrinisteisingumas priklauso nuo teisės kultūros ir visuom.teisingumo kultūroslygio.
22. Teisingumo idėjos interpretacijos. Paskirstymo kanonai skiriasi ne tikpagal prasmę, bet ir privalomumu, moraliniu tinkamumu, galimybe juospamatuoti , tikslingumu. Todėl svarbu parengti tokias taisykles, kuriosreguliuotų teisingumo principų pažeidimus. Absoliutaus teisingumo negalibūti./ Pagrindinis sunkumas yra susijęs su gyvenimo gerybių ir sąlygų,teisių ir pareigų, atsakomybės ir išlaidų paskirstymo modelio sukūrimu.Toks modelis t.b.lankstus, racionalus, humaniškas. Tokio modelio paieškospriklauso nuo daugelio problemų sprendimo (ar skatinti geriausius, arvisiems po lygiai)./ Įrodyta, kad kai pagr.tikslas yra kurios nors grupėsdarbo našumo užtikrinimas, tai būtina pasirinkti proporcingą paskirstymąpagal įnašus ir atsiriboti nuo lygybės, poreikių patenkinimo ir soc.rangųprincipų. Bet reikia neužmiršti žeminusio standartoprincipo.
23 Paskirstomojo teisingumo principai:Paskirstomojo teisingumo principai – tai įvairūs teisingumo paskirstymoprincipai. Jis gali būti įgyvendinamas pagal šiuos principus://a)lygybėsb)poreikių c)nuopelnų d)produktyvumo e)pastangų f)profesinio tinkamumo g)pasiekimų h) sugebėjimų i) soc. rango j)visuomen. naudingumo k) pasiūlos irpaklausos///a) Lygybės esmė- gėris paskirstomas po lygiai, nes visi pil.lygūs. Visuomenėje nėra jokios diferenciacijos ar diskriminacijos. Laikoma, kad besąlygiška yra visų lygybė prieš įstatymą. Kiekvienas turi teisęišreikšti savo nuomonę ir įtakoti sprendimus. Bet reikalavimas paskirstytigėrybes po lygiai yra pasikėsinimas į dalį tų kurie parodė daugiausugebėjimų, ir pastangų toms gėrybėms sukurti. Šis principas lengvaitransformuojasi į neteisingumą, pažeidžiant nuopelnus tų kurie yradarbščiausi ir gabiausi. Jis neracionalus, nes naikina pastangų stimulą,mažina atsakomybę./b) Poreikių princ. Susijęs su (A) ir kviečia gėrybespaskirstyti pagal svarbiausius individų poreikius. Esmė – siekimassumažinti kančias tų kurie nepajėgūs savęs išlaikyti. Pvz. dauguma šaliųnustatę gyv. Standartą žemiau kurio negali nukristi gyv. lygis. Poreikiųprinc. nesuabsoliutinamas ir nepaverčiamas idealu. Jis įtvirtina visuomenėsatsakomybę už nario gyvenimą.//c)Nuopelnų pask. – pagal formulę “kiekvienampagal nuopelnus”. Orientuota vystyti individo sugebėjimus, atskleistitalentus. Jis nukreiptas į vidines asm. savybes, paslėptas galimybes.Įtvirtina individo atsakomybę už savo veiksmus.//f) Prof. tinkamumo pirnc.– teigia, kad tarnybinės pareigos, darbai paskirstomos pagal individopasirengimą.//i) Soc. rango princ –atlyginimo, pagalbos, privilegijųįgaliojimų paskirstymas dažnai prikl. nuo asm. statuso, kurį jis užimasocialinėje struktūroje. Statusai skiriami: 1) nomenkulatūrinės pareigos 2)priklausomumas partijai 3)pavedėjimas 4)turto dydis 5)lytis, amžius 7)rasė,religija 8)ištikimybė 9)lojalumas //j)Visuo. naudingumo princ – aukščiausiavertė yra visuomen. gyvenimas, jos interesai, gerovė. Reikia aukoti savointeresus ir individo laisvę. Soc. vertingumas sudaro teisingumo prasmę.Nuširdus tarnavimas liaudies gerovei – geras gyvenimas.//k) Pasiūl-paklausos princ – laisvos rinkos dėsniai patys generuoja moral normas, socsėkmę, individų motyvaciją, atsakomybę. Suinteresuoti gamintojai aprūpinasuinteresuotus vartotojus prekėmis ir paslaugomis. Esmė – įsigalėjimaspriklausomumo nuo dominuojančios visuomenės dalies lygio.
24. Visuom. Tipai, kaitos formos ir ribos.Tipai: 1. Segmentinė bendrija- uždara agrarinė žmonių bendrija pagrįstagiminysčių ir tradicijų ryšiais. Ši bendrija nepriklauso centrinės valdžiosnors nėra ir laisva, ją valdo tradicijos ir papročiai .2. Centralizuotosvalstybės visuomenė- jos organizacinė struktūra sutvirtinta prievartospriemonėm,kurios kyla iš valstybės galios. 3. Pilietinė visuomenė- atmetakomunalizmą ir centralizuotą autoritarizmą.Valstybė atlieka tikinstrumentines funkcijas. Kitaip tariant tai visuma ne vyriasybiniųinstitutų, kurie gali būti atsvaras v-ei bei galėtų atlikti taikdariovaidmenį tarp interesų grupių , sulaikytų siekimą atomizuoti (skaidyti įatskirus visuom. Vnt.) visuomenę. Social. kaita vyksta abipusėje žmoniųir valstybės sąveikoje , o teisė reguliuoja soc. santykius taip kadneįsivyrautų valstybinės valdžios pirmumas.Segmentuota visuomenėatsiranda,sujungiami gyveniškos veiklos ekonominiai ir politiniai aspektai,o prioritetas suteikiamas politikai. Taip užkertamas kelias ekonominėmsnaujovėms,nes aukščiau yra vidaus tvarkos palaikymas bei gynyba nuo išorės
priešų. Tų pačių aspektų sujungimas išveda miestą- valstybę(nestabilustipas) Autoritarinė valstybė palanki ekonominei sferai(auga kapitalas),tačiau įvedama griežta kontrolė, kadangi kapitalo augimas naudojamas galiųstiprinimui. Paskutinis atvejis- kai ekonomika yra nepriklausoma ir t.t,yra aukščiau valstybės. Toks suskirstymas pagrįstas tokiomis pozicijomis:a). Kai ekonomika yra atskirta nuo valstybės / neatskirta nuo valstybės;b). Kai prievartos funkcija centralizuota/ necentralizuota. Tačiau visatai neatsako,kaip žmonės išsilaisvino iš uždaro-agrarinio gyvenimo. Tokiubūdu yra atsižvelgiama į tikėjimų sistemą, kur yra skirtingas tikėjimointensyvumas. Taigi, segmentuoja visuomenę yra labai reikalinga.Miestovalstybės variantas- Kalvino Ženeva. Autoritarinės valstybės variantas-islamo šalys . Tikėjimas čia atskirtas nuo politikos ir valstybės. Relig.reikėjai gali spręsti, ar valstybės valdžia gerai atlieka pareigasTikėjimas nesusijęs su politika, kadangi yra užrašytas trancidentiniųtaisyklių forma (tikėjimą aiškina tik specializuotos žmonių grupės )Kaireliginės normos yra pažeistos, tai gali būti atstatyta moralinė tvarkasusijungusi su visuomene, periferijos bendruomenėmis. Tada tikėjimas yraauščiau valstybės ir išlieka nepriklausomas, bet pati valstybė yraautoritarinė. Visada buvo žinomi skirtumai tarp gamybos ir valdžios,taikeičia marksistinę ideomatiją. Gamybiniai ir politiniai vienetainesutapo,bet abu pavaldūs vienai politiniai instancijai. Valstybė turėjotarnauti gamybai, nes žmogiškoji esmė esti darbe.25. Pilietinės visuomenės samprata. Pilietinė visuom.- tai visumanevyriausybinių institucijų,pakankamai stiprių, kad tarnautų atsvaravalstybei ir jai netrukdant atliktų taikdario ir arbitro vaidmenį tarpatskirų grupių, sulaikytų jos siekimą dominuoti ir atomizuoti visuomenę,suskaldyti ją į atskirus izoliuotus ar besiizoliuojančius visuomenėsvienetus./ Piliet.visuomenės sąvoka turi dvejopą funkciją: 1)leidžiasuprasti, kokia šios visuom.sąranga, kaip ji funkcionuoja, kuo skiriasi nuokt.spec.organizacijos formų. Visuomenę kontroliuoja institutai, turintysekonominę bazę. Soc.diferenciacija yra, t.y. normalus reiškinys.Besiremdama ekonomine raida, valstybė reikalauja žinių nuolatinio vystymo,todėl ji atmeta bet kokią ideologinę monopoliją, nes ji savo prigimtimiužkerta žinių vystymąsi. 2)pilietinės visuomenės sąvoka leidžia atskleistimūsų socialinio egzistavimo normas ir suprasti ką ir kodėl mes pasirengępalaikyti. Šiuo požiūriu ji yra daug platesnė sąvoka už demokratiją, kurimažai kalba apie socialines sąlygas, kuriomis įmanomas bendras susitarimasir mūsų dalyvavimas sprendimo priėmime. Demokratijos skelbėjai paprastai įvieną visumą sujungia visas demokratinio rėžimo valstybes, nors jos yraskirtingos sąrangos (pvz. genties bendruomenės, antikos ir viduramžiųmiestai, šiuolaikinės tautinės ir daugiatautinės valstybės, kuriųprioritetas nukreiptas į ekonominį vystymą). Visa tai užtemdo principiniusskirtumus: mentalitetą, soc. organizacijas. Priešingai yra su pilietinėsvisuomenės sąvoka. Pilietinė visuomenė pagrįsta politiniu atskyrimu nuoekonominės ir soc.sferos, t.y. tas atskyrimas derinasi su visų turtingųjųvaldžios nesikišimo į soc.gyvenimą principu, kuris neįprastas tradicinėjeagrarinėje visuomenėje ir priskiriamas prie rizikingųjų, bet pilietinėjevisuomenėje svarbiausią vaidmenį atlieka politinis centralizmas, nesekonominiai ir soc.deriniai negali prisiimti sau tvarkos palaikymo. Šia f-ją atlieka valstybė ir jei yra negalinčių savimi pasirūpinti, tai jiemsturi padėti valstybė. Todėl ekonominis pliuralizmas nėra absoliutus ir yrasuderintas su politinių strategijų klausimų (ekonominių) kontrole.
26. Asmenybės socializavimo teise samprata. Asmenybės raidos pagrindiniaiveiksniai.27. Asmenybės teisinės socializacijos proceso ir jo psichologiniomechanizmo apibūdinimas.Socializacija- individo tapimas asmenybe. Socialumas nuo pat gimimobūdingas žmogaus gyvenime. Žmogus išmoksta soc. elgesio vaidmenų nuolatbendraudamas su kt. žmonėmis. Žmogaus organizmas gali pilnai žmogiškaifunkcionuoti tik soc. aplinkoje. Socializacija- sudėtingas, visą gyv.funkcionuojantis procesas, žmogui tampant socialine butybe, kuri galiprisitaikyti prie naujų situacijų įvairiais savo gyv. periodais . Žmogaussocializacija vyksta visą gyv. Socializacija reiškia aktyvų mokymąsi.Pačioje socializacijoje vyksta 2 procesai: 1. Išmokstama būti pilnaverčiuvisuom. nariu. 2. Savęs atskleidimo procesas . Specifinis socializacijosturinys toks įvairus, kaip nepastovios žmogiškos kultūros, tačiau koks jisbebūtų kiekvienas žmogus privalo perimti pagrindinius soc. gyv. šaltinius,kalbą įgudžius, elgesio taisykles, vaidmenis. Tai kas prisideda priesocializacijos proceso yra vad. Socializacijos veikiančiomis jėgomis(tėvai, bendradarbiai ir t.t.). Socializacija apjungia iš vienos pusėskryptingą soc. sąlygų poveikį (soc. institutų), tikslu supažindinti žmonessu visuom. Priimtų nuostatų vertinimų sistema, iš kitos pusės , pateisžmogaus soc. veikla. Žmogus veikdamas soc. sferoje keičia jį ir tuo pačiumetu keičiasi pats, formuojasi naujos vertybės. Tokiu būdu individosocializacija susideda kaip iš individuolaus patyrimo formavimo, taip ir išsocialinio patyrimo įsusavinimo. Iš to išplaukia, kad socializacijasuprantama kaip individo įsisavinimas kultūrinės sistemos tos visuom.kurioje jis gyv-a. Įsisavinamos visų pirma svarbiausios kilniausios normos.Individas įsisavina kolektyvines elgesio normas iki tokio laipsnio, kad jostampa jo asmenybės dalimi ir galų gale automatiškai nasąmoningai nukreipiajo poelgius.Viena iš šių kolektyvinio elgesio normų rūšis- teisės normos.Taigi teisinė socializacija, kaip neatciejama bendrosios socializacijosdalis, reiškia apima žmogaus suvokimą savęs, kaip pil. , savo socialinįvaidmenį, savo vietą soc. kultūroje, savo socialinės klasės suvokimą,priklausomybės partinei grupei, dalyvavimą soc. teisminiuose santykiuose.Asmens teisinės socializacijos lygis nulemia jo teisinę sąmonę ir teisinękultūrą. Kiekviena valst. nustato priklausomybės nacionalinei bendrijai,formas, dalyvavimo visuomenės reikaluose būdus ir taisykles valdingųsantykių struktūrą, valst. santvarkos tipą, politinį režimą. Įvairiosevalstybėse veikia įvairios soc. demografinės , ekonominės struktūros. Soc.požiūris į šeimos reiškinius formuojasi įvairiai , priklausomai nuo tokokiu lygiu žmogaus teisės pripažįstamos visuom-e. Iš to seka, kadsocializacija apskritai , o ypač teisinė socializacija- konfliktuojančiųpožiūrių susidūrimas . Tai kas sutinka su dauguma grupių , sutinka ir su jųnustatytomis normomis. Teisinė socializacija –tai nepaprastas pakartojimasiš kartos į kartą, nusistovėjusių elgesio šablonų. Žmogus įsisavina normasvienas iš kurių jis palieka praturtindamas gautu palikimu, asmeninepatirtimi. Negalima pamiršti pažinimo ir įsisavinimo (socializacijos). Patsinformacijos supratimas neapima tvarkos intencyvumo. Teisinė socializacijanebūtinai turi remtis išvadomis, gimusiomis iš betarpiško įsijungimo įteisinę praktiką. Ji gali remtis požiūriais kylančiais iš pacios grupės soc-linės klasės, visuom. –ės. Galima teigti, kad asmuo gali intujityviaisuvokti kokį nors teisinį fenomeną, neturėdamas toje srityje patirties,kadangi šių suvokimų reikšmę nulemia asociacijos su kitais jau perimtaisteisniais reiškiniais. 27 . Asmenybės teisinės socializacija yra individosocializacijos sudedamoji dalis. Auklėjimo tikslas – suformuoti žiniųsistemą, įsitikinimų, motyvų, įpročių socialiai aktyvaus elgesio. Teisinisauklėjimas – įgyvendinamas įvairiomis formomis. Visų pirma tai mokymas išpagrindų. Gautos žinios individui padeda formuoti valstybių orientacijąsocialiniu požiūriu. Nuo auklėjimo lygio priklauso ar kultūros lygissocialines normas paverčiant realybe, normatyvinis reikalavimas pervedant įįpročius, ir socialiai objektyvų elgesį . Visa tai yra neįmanoma be pačioar pastangų. Auklėjimo teorijoje yra pripažinta , kad saviaukla yrarezultatas gerai organizuoto auklėjimo. Saviaukla- tai pačio ar savoasmenybės formavimas , siekiant išugdyti teigiamas savybes su socialinėmisorientacijomis ir vertybėmis. Saviaukla apima visas protines ir fizinessferas , skonius ie charakterio bruožus. Saviaukla tai savotiškaskatalizatorius pagreitinantis asmenybės susiformavimą ir išsivystimoprocesą . Teisinės socializacijos išoriniai veiksniai ir jų sąveika-išoriniai socializacijos faktoriai ir individo saviaukla negali būtinagrinėjama kaip junginys savarankiško proceso. Teisinės socializacijosprocesas apibūdinamas – į teisinės socializacijos procesą reikia žiūrėtikaip į vieningą visumą analizuojant individo kryptingai nukreipiantvisuomenės auklėjimą institutų ir asmenines veiklas. O tai reiškia kiekgalima labiau išskirti valios ribas ir teisės socializacijos apimtį .Toliau teisinės socializacijos procesas kaip įtakojantis visuomeniniussantykius veiklą ir auklėjimą formuojant individą duoda pagrindą parodytišių dalių įtaką vienai kitai ypatybes ir socializacijos galimybes. Galųgale šį procesą galima žiūrėti ne tik iš statinės bet ir iš dinaminės pusės. Socializacijos psichologijos mechanizmas. Psichologiniai mechanizmaisuprantant teisines normas nesiskiria nuo supratimo kitų socialinių normų.Kad norma veiktų ji turi tapti asmenine norma. Apie socializaciją galimakalbėti ne tik kai yra žinios apie normą , bet ir pati norma tapusiindivido asmenine norma.
28. Teisinė sąmonė : samprata ir struktūriniai elementai.Teisinė sąmonė- tai visuomeninio teisinio gyvenimo pagrindas ir struktūrinėdalis. TS- tai žinios apie teisę, galiojančios teisės vertinimas,mintys,idėjos apie pageidaujamus pokyčius teisėje ir pan. Ji apima ir patįteisės suvokimą, požiūrį į jos vaidmenį visuomenės ir valstybės gyvenime,idėjos dėl žmonių teisių ir pareig. TS požymiai : 1. TS- tai viena išvisuomeninės sąmonės formų, 2. TS gali būti a). individuali b). grupės c).visos visuomenės , 3. TS būdingas tam tikros teisės suvokimo lygis, 4.Subjektų teisinė sąmonė yra veikiama ekonominių , politinių kultūriniųbei social. Veiksnių, bet iš kitos pusės subjektų TS atsispindi ekonom.polit. social. kultūrinėse srityse. Remianti šiais požymiais galimaapibrėžti TS sąvoką- tai visuomeninės sąmonės forma, pasireiškiantipožiūrių ,įsitikinimų, teorijų, vertinimų, jausmų, emocijų išgyvenimųvisuma apie galiojančią teisę ir jos reguliuojamą žmonių elgesį, teisingumąteisėtumą, teisėtvarką apie pageidaujamas TN. Struktūriniai elementai: 1.
Teisinė psichologija 2. Teisinė ideologija. 1. Teisinė psichologijaatitinka empyrinį kasdieninį visuomenės sąmonės lygį, kurį formuoja atskiroasmens ar žmonių grupių veiklos rezultatai.Turinį sudaro jausmai,išgyvenimai nuotaikos , įpročiai, stereotipai ,kuriuos žmonėms sukeliaegzistuojančios teisės normos . 2. Teisinę psichologiją galima suprasti kaitam tikrą stichišką, nesusistemintą TS sluoksnį pasireiškiantį atskirųžmonių ir jų grupių reakcija valstybę, teisę ,teisėkūrą ir kt. teisėsformomis. Džiaugsmą ir nusivylimą dėl priimto įstatymo …) Teis. Psiholog.Būdinga visiems visuomeniniams santykiams kurie atsiranda teisės pagrindu.Būtent šiuo elemento pagalba teisė įgyvendina pagr. Principus humanizmą,teisingumą, lygybę tarp subjektų. TP yra vidinių TS elementų kurie atspinditeisinių reiškinių teisėtumo teisėtvarkos tesinės atsakomybės ir tt.psichologinį supratimą.2. Teisinė ideologija – ji atitinka mokslinįteorinį tikrovės atspindėjimą ir todėl vadinamas išoriniu TS elementu.Lyginant su TP, kurios pagrindą sudaro psichologiniai žmonių išgyvenimaitai suprantama kaip kryptingas mokslini arba filosofinis požiūris į teisękaip vientisą socialinį institutą , t. y. visuomenės ir jų narių grupiųsistematizuotų teisinių žinių , sąvokų, požiūrių ,idėjų teorijos sistemosišreiškimas. Tes. Ideol. (TI) argumentuoja teisės, teisėtumo,teisėtvarkos vaidmenį. TI rengime dalyvauja mokslininkai, teisiniųinstitucijų darbuotojai, politikai. TI rengimas grindžiamas ,teisėsteorijos ir teisinio reguliavimo problemų sprendimais. Tam naudojama: a).surinktos žinios apie visuomenės teisinį gyvenimą b). pozityvios irnegatyvios priimtų teisės aktų pasekmes . Formuodami TI specialistainaudojasi spec.tyrimų duomenimis, statistine medžiaga apie ekonom.padėtį,demografinius procesus remiasi visuomenės nuomone, tesės pažeidimųdinamika.29.Teisinės sąmonės rūšys ir f-jos. Teis. Sąmonė(TS) – tai visuomeninėssąmonės forma pasireiškianti požiūrių, įsitikinimų, teorijų, vertinimų,jausmų, emocijų, išgyvenimų visuma apie galiojančią teisę ir josreguliuojamą žmonių elgesį, teisingumą, teisėtumą, teisėtvarką, apiepageidautinas teisės normas./ Pagal subjektus TS g.b. skirstoma į:1)individo-ji būdinga visiems visuomenės nariams, nes mes visi dalyvaujamevisuomeniniuose santykiuose, todėl individualią TS formuoja įvairūsveiksniai: visuom. inform. priem., žinios apie teisę, įgytos m-loje,šeimoje, iš draugų. Apima l.platų diapazoną-nuo prisitaikymo ir laikymositeisės iki protesto ir teisės neigimo. Bendrąja prasme ši TS rūšis svarbituo, kad yra veiksnių formuojančių asmenybės aktyvumą, jei naudojamasiteisinėmis laisvėmis suvokiant pareigas. Yra prielaida atskirti grupinei irvisuomeninei sąmonei, kurios grindžiamos bendra grupės žmonių psichika,kurią sudaro žmonių grupėms būdingi poreikiai, mintys, jausmai, individųtarpusavio santykiai, elgesio būdai ir kiti psichiniai reiškiniai. 2)Socialinių grupių-yra tam tikros soc. grupės, visų narių individualiosiosTS bendras vidurkis t.y. visi tie atskirai išvardinti reiškiniai teisėsatžvilgiu. 3) Visuomenės- bendras vidurkis visai visuomenei. Ji nustatomareferendumu, rinkimų, įv.soc.tyrimų pagalba. /TS skirstoma į lygius:paprastoji- tai požiūris į teisę, jos įvertinimas, kuris susiformuojastereotipų gandų, sklandančių tam tikroje soc.grupėje pagrindu.Profesionalioji- moksliškai pagrįsta teisinių žinių, įsitikinimų ir jausmųsistema, kuria vadovaujasi teisininkas savo veikloje. Formuojasi teisinėssistemos pažinimo, įvairių teisinių disciplinų įsisavinimo procese,praktinės teisės realizavimo veiklos metu. Mokslinė- ją formuoja idėjos,koncepcijos, pažiūros, kurios išreiškia susistemintą teisinį teisėssuvokimą. Priskiriamas visos visuomenės teisinės raidos. Problemų spektrosprendimas. /TS formos: 1) pažintinė- esmę sudaro tai, jog per teisiniųreiškinių suvokimą ir įsisavinimą vyksta gyvenimo pažinimas. Tokiopažinimo tikslas yra nustatyti gyvenimo teisinės realybės, būsenų požymius,veiksmų nustatymas. Šios f-jos subjektas yra tiek atskiras žmogus, tiekteisės institucijos. 2) įvertinamoji- susijusi su teisės subjektų veiklaklasifikuojant (teisiškai įvertinant) atskiro gyvenimo reiškinius pagalegzistuojančią teisę. 3) reguliacinė- realizuojama per motyvų, vertybiniųorientacijų ir teisinių nuostatų sistemą, kuri atlieka specifinio elgesioreguliatoriaus vaidmenį. Tokiu būdu inform. apie teisės normų sukeliateisės subjektams psichologines reakcijas – jausmus, emocijas, išgyvenimusir t.t. Psichologiniai išgyvenimai skatina arba stabdo asmens elgesiomotyvus.
30.Teisinė kultūra-tai vertybių,kurias sukūrė žmogus sistema-žmogausveiklos rezultatas-tai vert.t.p.savybių sritis,kurios g.b. panaudotospraktiniams tikslams.Dvasinė kult.ir mater.kultur-tai visi žmogaus veiklossukurtos(mater.ir dvas.)vertybės apimant bendrai priimtus pavyzdžius irelgesio normas,perduodamas iš kartos į kartą.Kultūros elementai:materiali-visuma įrankių, gamybos priemonių ir kt.matr.vertybių atskirame visuomenėsistoriniame etape.Dvasinė-visuma žmogaus pasiekimų mokslo ir menosrityse,valstybės gyvenime ir visuomenės buityje,čia turimos omeny irmoralinės normos ir teisiniai principai.Kad tapti kultūros dalimi kūrinysturi objektyvizuotis t.y.tapti materialiu ne tik daiktai bet irpapročiai.Kultūra visada lokalizuota laike ir erdvėje egzistuoja susocialine grupe. Atskiriama asmenybės individo,grupės,visuomenės kultur.Asmenybės-visuma jo elgesio būdų veiklos metodų, minčių, suvokimų,veiklosrezultatų,kurie gali būti nežinomi kt. žmonėm. Teisinė kultūra skirtingainuo pozityvios teisės yra nevienarūšė. T.K.jos oficialiame pobūdyjeorientuota formuoti žmog.teisinę sąmonę,t.y.vystyti jų elgesį ir veikląteisinėje srityje, įtvirtinamos t.p.teisinės pažiūros ,dvasinės vertybės,vystomas teisinės ideologijos turinys ir teisinė sąmonė.Soc.psichol. planeteis.kultur.kaip teisinė sistema visumoje charakterizuojama teisės normosir žmog.realaus elgesio vienybė,normų ir vertybių sutapimu, soc.teisėsefektyvumo pasiekimu.T.K.-ne tik orientyras,bet ir poveikis soc. aplinkainukreiptas į normų būtinumo suvokimą.Faktinė T.K.būklė gali skirtis nuooficialių nuostatų nes skirtingos individų grupės teisinės žinios-skirtingas vykdymas.T.K.turinys – visuma t. minčių ir veiklos vertybių ,elgesio pavyzdžių,kurie apibrėžia šį elgesį kaip privalomą. T.soc.planekultūra daro poveikį žmog.šiom kryptim:1.tai socializacijos procesas,poveikio dalis kuri paruošia asmenybę gyvenimui, atitinkanti visuomenėspriimtus elgesio pavydž., formuoja galimybę atlikti t.t.vaidmenį.Socializacija moko disciplinos emocijų ir elgesio valdymą,individas įsisavina t.t. vaidmenų atlikimą.Social.dažnai formuojakonforizmą.2. vertybių sistemos nustatymas-(vertybių –reiškinių idėjų arinstitutų ,realybė arba įsivaizduojami daiktai ,kuriems jaučiame pagarbą,kurie atlieka svarbų vaidmenį ,jų sekos-tai būtinybė irpareiga(pinigai,valdžia,ideologija ,politinė garbė priklausomai nuogrupės.)Vertybių sistema priklauso nuo grupės jėgos įtakos . Nuo jėgospriklauso ir konfliktai kylantys skirtumų vertybių sistemojepagrindu.Soc.domisi vertybių sistemos problema,kuri yra vienas išžmog.elgesio reguliavimo formų.Ji teikia galimybę įvertinti.Kai kurių normųvykdymas yra vidinis įsitikinimas jų vertingume.3.elgesio pavyz.reakcija įt.t.situacijas galima pavadinti įgūdžiais ,įpročiais, teisinio elgesiostereotipais. Elg. pvz.nustato kaip reaguoti t.t.situacijoje,elgtis pagalgrupės reikalavimus kad neįvyktų konfliktas su kt. grupe.Elg.pvz.t.t.schemos taikomos t.t. situacijose.Kultūra kurioje yra žmogus ir apibūdinaelgesio pavyzd.,kuris palengvina žmonių kontaktus . Kultūr.nustatytipavyz. yra tvarkos visuomenėje pagrindas. 4. Kultūr. poveikissoc.gyvenimui.Modelių nustatymas.Elgesys išreiškia tikslą.Idealas atliekakt. f-ją-ateities įsivaizdavimas, apie norimą daiktų būklę ,yra kaipetalonas įvertinant reiškinius ir procesus.Žmog.formavimasis pagal kultūrospoveikį intensyvesnis iki pilnametystės.T.K.socializacija numano:-teorinįnagrinėjimą ,asmenybės social.klausimus ir teisės social. mechanizmus.-visuomenės nuomonės tyrimas auklėjimo klausimu.-asmenybės teisinės sąmonėstyrimas,įtaka elgesiui.-resocializacijos metodų išnagrinėjimas(nusikaltėliųauklėjimas laisv.atėmim.vietose).
31 Teisinė akultūracija: samprata, veiksniai, ir rezultatai. //Akultūrac.Sąvka pirmą kartą pavartojo antropologas Pamelas 1880 m. Tai bet kurioskultūros pernešimas į kitą kultūrą. “Kultūriniai kontrastai”, betkontrastas g.b. ir be kultūrų prasiskverbimo, be kurio neįmanomaakultūracija. Taigi, viena teisinė sistema gali susijungti su kita. Teisinėakultūra tiria šio reiškinio priežastis, ir pasekmes(iš teisės sociologijospusės – sąryšyje su visuomene). Lyginamoji teisėtyra suteikia galimybęsusipažinti su akultūra. Akultūrizac gali pasireikšti vienu institutu, arnorma. Recepcija – visuomenėje integruojasi kita teisinė sistema. Recepcija- vienas iš teisinės akultųrizac. formų, (pvz. Romėnų teisės recepcijaVokietijoje XIV-XV a.). teisin akultūrizac. gali būti ir organizuota irspontaniška. Jos judėjimo jėgos g.b. ir viešoji ir privat. jėga (veiksniai⇒)//1.Viešosios valdžios ak. g.b. įvairaus masto tiek globalinė, tiek mažomdozėm,kai įvertinami privalumai ir trūkumai, įsisavinami atskiri kt.teisinės sistem. elementai. Sociologijos aspektu ypač reikšminga globalinėakultūrizacija, nes tik šiuo atveju tikra kultūrinė mutacija. Dalinė – galiįtakoti vidinės pusiausvyros pažeidimus. Akultūrizac tikslu kaip būdąviešoji valdžia naudoja įstatymus –tai tinkamiausias būdas, bet g.b irtesminė veikla, priimant sprendimus, įvertinus keletą teisinių sistemų.//2Teisinė ak. – privačios veiklos rezultatas. Efektyvi priemonė–sutartis(pvz. Kai kuriose teisinėse sistemose įsitvirtino lizingas). Nevisuomet privatinė veikla siekia akult., kuri gali pasireikšti kaip sąlygaužsienio instirucijų prasiskverbimui. Akivaizdus ir moklsinių teorijųvaidmuo. Teis. akultūriz. dažnai atliekama doktrinaliniais kanonais. Taipasižymi ir papročių pasisavinimais iš kitų tautų. //Rezultatai Dviejųsistemų susidūrimas nepraeina be pėdsakų. Teis. ak. įvairuose teisiniopobūdžio socialinuose- psichologiniuose reiškiniuose. //rezultataipriklausantys institucijoms⇒ koks užsienietiško elemento likimas ar prigis
ar ne. G.b. dalinis rezultatas. Turint omenyje akult. visuomenėjesociologai teigia ji negalima pilnutinai. Mažiausiai gali deformuotistransplantuotas elementas. Negalima neįvertinti valios ir prievartos(pvz.Jei perimtas elementas įtvirtintas teisėje, bet neveikia praktikoje –neturi socialinės vertės). Galima ir sėkminga ak.(pvz. Islamo teisinėjesist. yra Europinės teisės elementų). Bet Napoleono kodeksas neįsitvirtinoItalijoje. Daugelyje atvejų importuotas institutas patiria kt. teisinėssistemos poveikį. Pakeitęs savo bruožus įgauna naujų, jei teigiamų bruožų-rezul teigaimas, jei neigiami bruož, rezult –neigiamas. Poveikį patiria irsocial. aplinka – gali atsirasti prieštaravimų teisinėje sistemoje.//Rezultatai individams – bendroji sociol. Manoma, kad ak. tik tada, kaipriimtina individams. Reikia turėti omeny, kad teisė turi įtakos asmenybėsformavimuisi. Ak. gali išreikšti pasikeitimus psichologijoje, gyventojųnuostatose. Nesėkmingos ak. atveju( įstatymas yra, bet neveikia) asmuo galiprisilaikyti senų papročių.32. Teisinio konflikto samprata, dinamika ir tipologija . Teisinįkonfliktą tyrinėja teisinė konfliktologija . Konfliktas atsiranda kaipradeda veikti jėgos nešiojančios prieštaravimus .SK- suprantamas kaistengiamasi užgrobti teritoriją arba grasinimo dalei ar visiems opozicijosindividams ar grupėm, jų nuosavybei, kultūrai tokiu būdu, kad kova įgaunapuolimo arba gynybos formą. SK į save įtraukia individo ar grupės aktyvumąnesąmoningai formuojantį fun-onavimą ar sukeliantį žalą. Teisiniskonfliktas – socialinio konflikto rūšis, jam nebūtinos dvi pusės, kuriųinteresai kertasi . Būdinga stipri įtampa, kuo pasekoje siekiama pakeistisituaciją prisitaikyti ar atsiriboti. Teisinis fonfliktas – su valst.institucijomis ar kitomis teisinėmis struktūromis. Konflikto elementaiteisinės prigimties: Motyvacija – dvi rūšys : interesų ir kognityvinės: 1.Susikerta tikslai interesai , o kartais ir motyvai visuomenės elgesyje. 2.Ginčai dėl problemų nežinojimo ar supratimo- teisinis aspektas išreikštassilpnai. Konflikto dalyviai – fiziniai ir juridiniai asmenys . Konfliktinėsituacija – latentinė konflikto stadija. Teisinė charakteristika gali būtikonkreti ir ne. Konflikto objektas ir dalykas dažnai susiję su teisinekategoriją. Asmens statusas , jo interesai, socialinės vertybės pažeidimasgali būti sureguliuotas teise- teisinis pobūdis . Todėl daugelis konfliktoelementų turi ryšį su teisės normomis ir institutais . Teigiama, jogjuridinis konfliktas laikomas konfliktas , kuriame ginčas susijęs sudalyviu teisiniais santykiais , atitinkamai su subjektų motyvacija , jųelgesiu , konflikto objektas t.p. turi teisinių požymių, g.b. ir klaidingasteisinis konfliktas. Klaidos įvertinimas juridinėje formoje gali nutrauktikonfliktą . Teisinio konflikto dinamika- jų judėjimas, eiga , pasikeitimai,ir pasibaigimas . Konfliktas gali tik peraugti į teisinį. Analizuojantdinamiką išskiriamos stadijos : 1. Teisinio pobūdžio motyvo atsiradimas 2.Teisinio santykio atsiradimas tarp dalyvių 3. Teisinio santykio vystymasis,kai įsikiša teisinės institucijos 4. Teisinio akto išsisprendžiančiokonfliktą priėmimas. Jei viena pusė, valst. vadovaujasi įstat. jėgospanaudojimas teisėtas įstat. ribose. Tipologija – teisinis konfliktasskiriasi nuo kitų konfliktų ir g.b. globaliniai ir regioniniai ; grupiniaiir asmeniniai ; situaciniai ir poziciniai ; interesų ir kognityvūs.Teisinio konflikto specifika yra kitokia, nusakoma teisinėmischarakteristikomis: teisės šaka, kurioje vyksta normos struktūra –priskirta konfliktui ją nagrinėjančios teisėsaugos institucijos rūšis.Dažniausiai konfliktai susiję su šeimos, finansų darbo teise .Pavojingiausia su baudžiamąja teise . Ypatingą vietą užima tarptautiniaikonfliktai. Konflikto pagrindu g.b. netinkamas teisės normos aiškinimas ,nesupratimas ir nesilaikymas. Įgalinančiose normose konfliktai gali kiltine su valstybinėmis institucijomis, o su kitais fiziniais ar juridiniaisasmenimis. Įpareigojančioms normoms prisideda ir valst-bė. Draudžiančiosenormose fizinis ir juridinis asmuo pažeidžia jas. Juridinio konfliktoklasifikacija pagal teisėsaugos subjektus patogi tuo , kad padeda suvoktijų kompetenciją jei iškiltų konfliktinė situacija. Kriminalinis konfliktas– nusikaltimas g.b. konflikto priežastimi, bet g.b. ir konfliktasnusikaltimo priežastimi. Skiriasi dalyvių skaičiumi ,objektu , motyvais.
33.Teisininko profesijos samprata, profesinės žinios ir vertybės. Dažnaiteisė tai teisės doktrinos sinonimas.3 institutų grup. ypač susijusios suteisės koncepcija:ginčų sprendimo institualizuotos priemonės ,teisinėsžinios ,t.y. specialistai, ekspertų pagalba-t.y. ekspertizės globa irtaikomos taisyklės. Sudėtingėjant teisinėms žinioms ir teisiniams procesamsatsiranda žmonės kurie tai išmano atsiranda tam tikra profesija.R.Schwartzas ir J.Mileris palygino teisinio vystymosi lygiusšiuolaik.visuom. ir nustatė 3 institucinius vystymosi kriterijus“tarpininkavimas”,”advokatai”,”policija” jie atitinka aprašytasinstitucines grupes.Nustatė:kur egzistuoja policija ten ir tarpininkavimas,kur advokatai-ten policija ir tarpininkavimas. Advokatai atsiradovėliausiai.Sudėtingėjantys teisiniai procesai reikalavo specialistų juospaaiškinančių.Teisinė veikla rėmėsi doktrina.Taigi specialistų atsiradimasne pagrindinis teisinio vystymosi bruožas.Pagrindinis ginčų nagrinėjimas irteisės taikymo institucijos.M.Wėberis aiškiausiai tvirtino konkrečiųprofesinės teisės apsaugos formų begalinę svarbą.Teisininko profesijossvarbą lemia pati teisė, o taip pat visuom.,kurioje ji egzistuoja.M.Wėberiopožiūriu skirtumai tarp teisininkų profesijos organizacijos Anglijoje irkontinente paaiškina teisinių idėjų skirtumas.Anglijoje susiformavopraktikuojančių teisininkų profesija, jų asociacijos siekiančios patenkintiklientus.jos buvo pajėgios ginčytis su valdžia.Kontinente teisę apibūdinadaugybė vietinių ir paprotinių įstatymų, teisinės praktikosįvairovė.Universitetiniai teisininkai.Funkcionalistinė integracijos teorijaakcentuoja profesionalizmo svarbą,”sandėrį” sudarytą tarp profesijų irvisuomenės,specializuotų žinių ir prakrikos monopolijų įsteigimą.Marksistai akcentuoja profesijų klasinį pagrindą- tai kapitalistinėsstruktūros. Taigi, profesijų analizė yra svarbi sąvoka –problematiška .Sociolog. mąstyme yra 7 požiūriai į šį dalyką:1) Parsono ankstyvojianalizė. Profesinį elgesį valdo meniniai lūkesčiai. Teisininko profes. galiužimti aukštą vietą soc. sistemoje. Pasirinkimą lemia ne tik mūsų norai ,bet ir soc aplinka. 2) E.Hugheso atsisako laikyti profesiją išskirtineužsiėmimo kategorija. Profesija – veikla, siekianti pelno. Žaidimasnustatant savo sąlygas duoda monopolijos galimybes į profesionalizmoapimties augimą. 3) siekiama nustatyti profesionalizmo charakteringusbruožus, kriterijų pagal kurį teigiama, kad užsiėmimas pasiekė profesinįstatusą. Bet kartais šių bruožų neįmanoma susieti- jie būna painūs.4)siekiama sukurti kompromisą tarp charakeringų bruožų identifikavimo iranalitiškai sklandžios sąvokos. Išskyrė darbo ir sąlygų kokybės kontrolę.5)susijęs su priemonėmis galinčiomis kontroliuoti paslaugų rinkąvisuomenėje(profes.organiz). Du požiūriai: a) teisininkas visiškialaisvas,b) suvaržytas 6) aiškinamasis – koks yra svarbiausias profesijosstudijų obj. kuo didesnė valstybė, tuo teisininkų organizacinės galimybėsyra skirtingesnės. 7) susijęs su pripažintų skirtumų tarp sociologinės irbuitinės profesijos sąvokos. Akcentuoja studijų objektą, teorinius bruožus.// 1)teisinę instituciją suformuoja bendrija 2) suvienyti pagal interesusteikti paslaugas, o ne siekti pelno 3) spec. žinios // Daug teisinėspraktikos sričių priklauso nuo teisinės doktrinos expertinių žinių. Kad tamtikram teisinės profesijos elitiniam sluoksniui gebėjimas suorganizuotikliento reikalus priklauso nuo aukštio virtuoziškumo, interpretavimo iršios doktrinos taikymo lygio. Tai nuolat modifikuojama duomenų ir patyrimo,susijusio su turimomis bylomis santrauka. Profesijos spec. žinios irexpertizė yra unikalios ir visiškai atskirtos nuo kt. žinių formų. Teisinėdoktrina ir jos interpretavimo technika yra laikomos sudarančios šias spec.žinias. Teisinė ideologija g.b. suprantama kaip tampanti viešosios sąmonėsdalimi iš dalies per praktinę teisininkų veiklą sprendžiant kasdieninesklientų problemas. Čia teisinės žinios sumaišomos su neteisinėmis.Teisininkų identifikacija priklauso nuo spec. žinių. // kalbant apieteisininko vertybes- paslaugų idealas (pareiga klientui ir teisineisistemai) asmeniniam pelnui , kurį reguliuoja griežtas profesinės etikoskodeksas t.y. prof. etikos oficialios vertybės.
34 Teisminiai ginčai. Teisėjų elgesys. Daugeliu požiūriu teismų veikla irteismai atrodo teisinės sistemos elementai. Yra nuopmonė, kad teisėjų irteismų sąvokos suformuoja išankstinės politinės koncepcijas.TeodorasBeckeris apibūdino teismus pagal funkcionalistinę paradigmą. Pagaljį:1)teismas yra žmogus ar žmonių grupė2) turintis galią spręsti ginčą3)taivieta kurioje ginčo šalys pateikia ginčo faktus ir kurioje4) teisėjas taikonorminius principus, kurių norminio taikymo principas yra nešališkas,objektyvus,be išankstinio nusistatymo. Ir tik tuo pagrindu teismai galiveikti kaip nepriklausomi ir priimti nešališką sprendimą. Taiginešališkumas- esminė sąlyga. Ginčų sprendimas- teismo darbo objektas irveiklos pateisinimas. Kai teisėją paveikia iš išorės jis nebeegzistuoja.M.Shapiras pateikia idealaus teismo modelį: 1)nepriklausomi tesėjai2)taikantys iš anksto nustatytas normas3) vyksta konkurenciniai teisminiaiginčai4) pasiekiamas dichofominis sprendimas, kai vienai ginčo šaliaipriskiriama teisė, kitai- pareiga. M.Shapiras stengiasi pademonstruoti, kadnei vienas šių elementų nėra geras visose teisinėse sistemose. Labiausiaiakcentuojama abejotina teisėjų nepriklausomybė. XX a iškyla problema-parlamento ir teismo santykis ( anglų- amerik. Teis. sist.- įstatymuspriima ir teismai ir parlamentas). Dažnai pripažįstama, kad teismų pagr. f-ja – spręsti ginčus. Pagal Shapirą – dvi konflikto šalys kreipiasi įtrečiąją, bet toks tradicinis supratimas dabar abejotinas, nes ginčas g.b.pertaikomas trečiosios šalies taip, kad šalys liks nepatenkintos –ginčasneišspręstas(nes vadovautasi ne sveiku protu, o teisine doktrina). Teismaspradeda dirbti valstybės naudai, o turi tenkinti visuomenės interesus. Kuodemokratijos lygis aukštesnis, tuo labiau teismas atspindi visuomenėsinteresus. R.Zempertas : ginčas – tai nesutarimas tarp dviejų šalių, kurkiekviena pareiškia konkretų reikalavimą: norminį subjektinės teisėsreikalavimą. Ginčas – socialinis santykis, sukurtas, kai kas nors yranuskriaustas ir pareikštas reikalavimas, kurį atmetė priešinga pusė. Ginčųsprendimas teisme turi dvi puses:1) teisminis ginčų sprendimas mažai tinka
ginčams spręsti,2) dažniausiai didžioji ginčo dalis išsprendžiama šaliateismo, o teismas tik patvirtina. Randame aplinkybių įrodančių, kadkonkurencinis procesas teisme yra supaprastintas konflikto sprendimovariantas, kuris pateikia labiausiai visoms šalims priimtiną variantą.Juokaujama: teismo sprendimas g.b. geriausias, jei nėra konflikto, o yratik norminės tvarkos pritaikymas. Taigi, teismas nesprendžia konflikto, otik palaiko egzistuojančią visuomenėje tvarką. Teismai praranda savopirminę paskirtį.35. Teorinė teisės sociologijos (TS) f-ja: samprata, žinios apie realybę irjų interpretavimas. – tai pati TS kaip mokslas ir žinios, bet žinios,atitinkančios tam tikrus reikalavimus. Tai sistematizuotos nusistovėjusiosžinios, o ne intuityvios. Negalima tikėti tuo, kas atrodo akivaizdžiu. TS-je reikia saugotis siekio suvokti problemą iki jos nagrinėjimo. Beveikkiekvienas jaučia norą būti įstatymo leidėju arba teisėju. Teisinėsproblemos atrodo aiškios ir kiekvienas duoda savo išvadas ir įvertinimus irlengvai klysta. Akivaizdumas gali turėti keletą pusių, bet akcentuojama tikviena iš jų. Taigi ,TS-je akcentuojame gautų žinių patikrinimo laipsnį. Tikfaktai ir statistika patvirtinti viena iš kelių nuomonių. Realybėsnagrinėjimas t.y. TS-jos pagr. paskirtis. Teisininkai laukia iš TS-josnaujų žinių ir teisės paaiškinimo. /TS žinios- teisė iš TS nori gauti žiniųapie tai kas vyksta realiame gyvenime (to neduos nei knygos, nei įstatymai,jų leidėjai), jie nagrinėja tik nukrypusią tikrovės dalį. Teismuose kalbamatik teisės taikymo atveju. Taigi, TS pagr. f-ja – duomenų apie teisinėssistemos realybę rinkimas. TS gali pretenduoti į aukštesnį mokslinio tikumolaipsnį, negu jis pasiekiamas teisėje. Teisinė realybė nėra pilnaiapibrėžta. Teisinė realybė neišsemiama ir tuomet kai prie įst.ir papročiųpriskiriame teisminę ir užteisminę praktiką. Įeina ir faktinės situacijos-visa tai pozityvinė teisinė tikrovė, realybė. Yra ir negatyvi teisinėrealybė, kuri nematoma, bet svarbi: teisės spragos, įst. neveiksmingumas.Galima nagrinėti tik tai kas buvo formalizuota. /Interpretavimas- TSpožiūriu svarbu žinoti kodėl ir kaip atsirado teis. reiškiniai, jųatsiradimo priežastys. Tik tada žmogaus protas bus patenkintas kaipaaiškinamos viso to priežasties pasėkmės, dėsningumo bei mokslo dėsniu,kuris ne tik atskleidžia įvykį, bet ir leidžia numatyti jo pasikartojimąateityje. Kuo jis aiškesnis, tuo lengviau prognozuoti. Jei sociologijasiekia įsitvirtinti kaip mokslas, tai ji turi nagrinėti priežasties irpasekmių dėsnius. Statistikos pagalba TS gali išskirti dėsnius ar bentpastebėti reiškinių koreliaciją. (Dėsniai g. b. raidos ir struktūriniai(statistiniai)).
36. Praktinė teisės sociologijos (TS) f-ja. Pagalba teisėjams. Dėl TS ryšiosu teisės mokslais ji susijusi su teisinės realybės praktinių problemųsprendimu. TS gali: 1)praktiškai nagrinėti teisinę šios problemos realybę.2)gali būti pritaikyta labiausiai paplitusiose teisinės praktikos sritysetaip pat teisės normų aktų leidyboje.Taigi, pagr. f-jos pagalba teisėjams ir pagalba įstatymų leidėjams.Teisinis sprendimas – šios sąvokos pagalba TS gali apimti visas teisinespraktikos puses. Teisinis sprendimas siejamas su sutarties šalių valiospasireiškimu, teismų išvadomis, įst. priėmimu. Sprendimo priėmimo procesasišskiria 2 tendencijas: 1) sprendimo priėmimas grindžiamas ekonominiaisapskaičiavimais (pirkimo-pardavimo ir kt.) 2) situacijos įvairiaspektėanalizė (renkami duomenys, analizuojami, grupuojami). /Pagalba teisėjams-praktinė TS įsiskverbia į teismų veiklą 2 formom: 1)kaip sociologinėexpertizė- tai pagalbinė priemonė, kurią naudoja teismai. 2)kaipsociologijos aiškinimą, tai yra teisėjas gali kviesti specialistą, bet joaiškinimas teisinės galios neturi. Pagalbos teisėjui formos g.b.:patvirtinimas; konsultacija; expertizė. Dažn. šios formos vadinamosexpertize. Sociologijos požiūriu- sociologinė exp.(pvz. teisėjai galipareikalauti socialinės anketos skyrybos metu, kuri padėtų nustatyti vaikųteisėtus interesus).
37. Įstatymų kūrimo sociologija . išskiriamos dvi įstatymų leidybospraktinės socialinės rūšys: 1. Įstatymo leidybos išorės ; 2. Įstatymųleidybos vidaus. 1- tai taikomieji tyrimai, nagrinėjantys įstat. kūrimąkaip veiklos mechanizmą be sąryšio su šios veiklos turiniu; 2- taikomiejityrimai kurių objektas įstat. ar teisės normų akto turinys. Tai iš esmėsįstat. leidybos sociologija. Pirmas padeda įstatymų leidėjui už įstat.kūrimo ribų . Pvz. Teisinė reformą sociologai psichologiškai parengiavisuomenę. Todėl sociologija savo vaidmenį atlieka dvejopai: 1. Priešįstat. leidimą , nes visuom. skirtinga ir vienodą ideologiją jai parinktisudėtinga , reikia vidutinės , bet negalima suprimityvinti. Antras – poįstat. priėmimo aiškinant jo naudą galimi rezultatai. Įstat. leidėjas dirbane sau , todėl privalo palaikyti ryšį su visuom. Dažnai įstat. leidėjuisvarbu žinoti ar visuom. nuomonė lemia jos sugalvotas reformas ( tainedaroma). Ši problema susijusi su teisės psichologija , nes pokyčiaikuriems suteikti reikia parengti protą ( ar teisėti ar ne). Ją sociologaiakcentuoja įtikinėjimą. Nuomonių apklausa suteikia jiems išsiaiškinti kokiemotyvai gali priešintis reformai . Be to juos šalina įtikinimo informacijospagalba išleisto įstatymo aiškinimas t.y. pirmiau išleidžiamas , o po toįstat. savo jėga įtvirtina , jog geras. Yra daug šios sampratospriešininkų, nes įstat. dažnai lieka neefektyvūs. Taigi mes turimesituaciją , kuri negali vienašališkai įtvirtinti , jog išankstinis visuom.paregimas visada padaro įstatymus veiksmingus, bet jie yra veiksmingesni užtuos apie kuriuos iš anksto nekalbama. Įstat. sėkmingumo sėkmė labiaupriklauso nuo spontaninio laukimo . Išorinė pagalba įstat, leidėjui g.b. 1.Prieš įstat. išleidimą ; 2. Po ; 3. Kai galioja bet kuriuo metu. Mes turimeįtvirtinti nuomonę, kad turime visuom. periodiškai aiškinti apiegaliojančius įstat. orientuoti visuom. į teisės naudojimą . Sociologinėsapklausos padeda įstat. leidėjui pamatyti įstat. nežinojimą ir parodo kadanaudoti visuo. Informavimo priem. Sociologai nekuria įstat. o tikbendradarbiauja su įstat. leidėju atlieka pagalbinę f-ją , ji yra svarbi ,nes daug pataria įstat. leidėjui . 2.Svarbi įstat. leidybos vidaussociologija. Dažnai įstat. leidėjas tik nujaučia įstat. poreikį . Tam kadišsiaiškinti kuriuos socialinius santykius reikia normuoti , kaipneutralizuoti socialinius reiškinius , todėl sociologinės apklausos pagalbagalima numatyti pokyčius.
38.Pasitikėjimo LR teismais problema. Jei valstybė patikima joje yra irteismai.Pagal tai ar patikimi valstybės teismai galima spręsti ar valstybėyra teisinga žmonių akyse. Apžvelgdami teismų reitingą jis nekinta irvisada buvo mažas ,nepasitiki apie 70 proc.(baltijos tyr.rezultatai).Kokios to priežastys ,juk atlyginimai didinami ,griežta teisėjųatranka.Reikia išsamaus soc. tyrimo.Natūralu jog nagrinėjant bylą viena išpusių lieka nepatenkinta ,teismo sprendimas neteisingas per griežtas ar peršvelnus ,bet yra abejonių net turint patikimus idealius teisėjus.Teisinėjevalst.yra 3 dalykai kuriais remiasi pasitikėjimas teismais:1.teismųnepriklausom.- teismai vykdo teisingumą ,kuris yra visų žmonių interesųbalansas.Jei norima bešališko,objektyvaus teisingumo reikia nepriklaus. įproblema žiūrėti,iš šalies nepriklaus.nuo politinių veikėjų,nepaisyti savosimpatijų ar antipatijų.Kai teisėjas žinos, kad nesvarbu kam naudingasprendimą jis priims.Teismas privalo klausyti tik įstatymo.Jei norima kadžmonės patikėtų teismais jiems būtina žinoti,kad yra teisūs, kad ir kaiptai nepatiks politinei valdžiai ar visuomenei-teismas juos apgins. Valstybėprivalo teismui sudaryti atitinkamas sąlygas ir galimybes.Bet mes žinomesprendimų palankių politikams, nepriėmimas buvo teisėjų nušalinimopriežastimi, o priėmimas jų karjeros galimybės.Teismas visada teisus, betmūsų valstybėje galioja-teismas visada neteisus.Teisėjams daro įtaką netvisuomenės nuomonė ar žinios klaidos pozicija, todėl jis negali būtivisiškai objektyvus-tai daro įtaką.Užsienyje teismų sprendimainekomentuojami,o spauda pati bylų nenagrinėja. Lietuvos spauda sumaišo sužeme kiekvieną teisėją, kuris priėmė ne tokį sprendimą kokio tikėjosilaikraščio redaktorius. Būtina bešališkumo sąlyga-už sprendimą teismuiniekas negali taikyti sankcijos.Teismo sprendimas privalo būti teisingas.2.Teismų sprendimų efektyvumas bei kvalifikuotumas-greitai ir kvalifikuotaiišnagrinėjus bylą priimti teisingą sprendimą t.y. pakankama teisėjųkvalifikacija.Kita problema-ilgai trunkantys procesai, tai ne tik teismųbet ir įstatymų leidėjų problema. Blogas ir priimtų sprendimųefektyvumas(sprendimai negali būti įvykdyti).Bausmių sistema-užnesmurtinius nusikaltimus per griežtos bausmės-vėl kalti ir įstatymųleidėjai.Visiškai neatsižvelgiama į nusikaltėlių aukų teises.Dar nebaigtateismų reforma.(Ikiteisminis nagrinėjimas nekvalifikuotas,teisėjai jonekontroliuoja).Svarbi problema ir įstatymų netobulumas,nesuderinamumas(skirtingi sprendimai identiškose bylose). 3.Pagarbateismams-jų sprendimų negerbia nei politikai nei žiniasklaida, kursprendimai smulkiai aptarinėjami, teigiama kad ten korupcija,šališkumas.Tai daro ir politikai, todėl daro ir visuomenė.Aukščiausiųpareigūnų požiūris ypač menkina teismų prestižą.Teismas vienavalst.valdž.institucijų todėl kitoms valdžioms nesaugu jį juodinti.Viešiteismų sprendimų vertinimai daugelyje valstybių draudžiami, visuomenė turižinoti, kad nusikaltimai bus ištirti teisingai.Teismo vykdomu teisingumureikia tikėti.
39. Teisės taikymo ir rėmimosi teisės sociologinės problemos. Šie duaspektai susiję, teisė turi remtis tiek visuomene tiek individais ar jųgrupe, valstybės ar privačios organizacijos. Vadinasi tam, kad remtis teiseturi būti parengta teisės doktrina ir pagal ją parengta visa teisėsinstitutų sistema. Nuo to ar teisės doktrinoje yra atskaitos taškas, mesturime susiformuoti teisinę sąmonę ir kultūrą, kurios pamatas – supratimas,kad tik remiantis teise gali būti išspręstas ginčas, bet tai tik teisinė
prielaida. Rėmimasis teise priklauso ir nuo praktinės pusės, ar ginčųsprendimas, remiantis teise, sumažino konfliktą ar padidina jį. Čia taisiejama su teisės taikymu, kokia teisės taikymo kultūra (kaip taikopolicija, prokur, advok., teismai). Praktiniu požiūriu visuomenei svarbuįsitikinti, kad institucijos remiasi doktrina ir taiko ją sveiko protolygmenyje, t.y. 1)pažeidimas atitinka sankciją 2)atskiros institucijosgriežtai laikosi šio principo. Kuo mažiau pažeidžiamas teisės taikymas, tuolabiau remiamasi teise. Kuo visuomenė mažiau išmano rėmimusi teise, tuo yradidesnė galimybė manipuliuoti taikant teisę.5K. 153, 152 gr. narių prisidėjusių prie šio špero parašymo 1999 m. sausiomėn. vardu linkiu sėkmingai išlaikyti TS ekzaminą, koks jis ten bebūtų.
Martisg@post.5ci.ltMartisg@takas.lt