Teises bendrieji pagrindai

3422 0

Teise- valstybes nustatytu ar sankcionuotu visiems privalomu, formaliai apibreztu elgesio taisykliu visuomeniniams santykiams reguliuoti sistema

Teise– valstybes nustatytu ar sankcionuotu visiems privalomu, formaliai apibreztu elgesio taisykliu visuomeniniams santykiams reguliuoti sistema. Sios taisykles nustato subjektyvias teises ir pareigas, kurios prireikus garantuojamos valstybes poveikio priemonemis.

Teises pozymiai. Teisei budingi sie pozymiai: norminis, sisteminis, visuotinis privalomumas, formalus apibreztumas ir realizacijos uztikrinimas valstybinio poveikio priemonemis.

Teises funkcijos- teises poveikio visuomeniniams santykiams kryptis, kurias lemia teises esme bei socialine paskirtis.

Teises funkcijos- apsaugine, reguliacine, auklejamoji ir informacine.

Teise formuojantys veiksniai– ekonomika, politika, teeisine samone, teises principai, poreikiai ir interesai.

Teisines vertybes- konkretus socialiniai teisiniai reiskiniai, teisines priemones ir mechanizmai, per kuriuos isryskeja socialine teises reiksme.

Vertinant teise, svarbu atsizvelgti i siuos socialinius reiskinius:

1. kiek teises uztikrina zmogaus sauguma apskritai ir sauguma konfliktineses situacijose:

2. kiek padeda nustatyti tiesa sprendziant teisinius klausimus;

3. kaip uztikrina zmogaus teises ir laisves.

Teises principaivadovaujantys pradai, apibudinantys teises esme bei rodantys teises raidos kryptis ir turintys modeliuojanti programini pobudi.

Teises principu klasifikacija- bendrieji, sakiniai ir teises institutai.

Bendrieji teises principai- 1) teisingumo;

2) teisetumo;

3) atsakomybes uz kalte;

4) teisiu ir pareigu vienybes; ir kiiti principai.

Teisine samone– paziuru, isitikinimu, teoriju, vertinimu, jausmu, emociju, isgyvenimu, susijusiu su galiojancia teise, teisingumu, teisetumu ir teisetvarka bei pageidautinomis teises normomis (teises idealu), visuma.

Teisines samones rusys pagal subjektus- individuali, grupine ir visuomenine;

pagal teisines samones brandos lygi- paprastoji, profesine ir moksline.

Teisines sa

amones sandaros elementai:

1. teisine ideologija;

2. teisine psichologija.

Teisine ideologija- teisines zinios, savokos, paziuros, teorijos, nuomone apie egzistuojancia teise bei teises ideala.

Teisine psichologija– su teisiniais reiskiniais, teise, teisingumu, teisetumu, teisetvarka, teisine atsakomybe susijusios emocijos, jausmai ir isgyvenimai.

Teisine kultura- teises ziniu visuma, taip pat samoningas, stiprus vidinis tikslaus ir nenukrypstamo elgesio realizuojant teises normas poreikis.

Teisines kulturos rusys pagal subjektus: individuali, grupine ir visuomenine.

Teisinis auklejimas- tikslinga nuolatine valstybiniu instituciju, visuomeniniu organizaciju, darbo kolektyvu veikla, formuojanti ir ugdanti fiziniu asmenu, pareigunu teisine samones ir teisine kultura.

Teisinio auklejimo priemones: 1) teisinis mokymas;

2) teisine propaganda;

3) teisine praktika;

4) savarankiskos teises studijos.

Teisine praktika- individuali teisine kompetentingu instituciju veikla kaip teises taikymo rezultatas sprendziant konkrecias teisines bylas.

Pagal teises taikymo subjektus galima skirti labiausiai paplitusias teisines praktikos rusis:

1. arbitrazo, 2. notariato, 3. prokuraturos, 4. tardymo instituciju, 5. teismu ir 6. vidaus reikalu sistemos instituciju.

Teises sistema– teises vidine saandara su tarpusavyje susijusiais ir kartu diferencijuotais elementais: teises sakomis, teises institutais ir teises normomis.

Teises teorijoje priimta teise skirstyti i

1. viesaja (apima bendruju valstybes interesu sfera. Viesajai teisei galima priskirti tokias teises sakas kaip

baudziamoji teise, administracine teise ir konstitucine teise),

2. privaciaja (priskiriama asmeniniu, individualiu ir grupiniu interesu sfera. Privaciai teisei galima priskirti

tokias teises sakas kaip civiline teise ir seimo teise).

Teises saka– savarankiska teises sistemos dalis, jungianti teises normas, jai budingu metodu reguliuojancias vienos rusies visuomeninius santykius.

Teises skirstymo i teises sa

akas pagrindai yra teisinio reguliavimo dalykas ir teisinio reguliavimo metodas.

Fundamentaliomis teises sakomis laikoma konstitucine, administracine, civiline, baudziamoji, civilinio ir baudziamojo proceso teise.

***********************************************************************

Teisessubjektai– fiziniai ar juridiniai asmenys, galintys tureti teises bei pareigas. Teises subjektai turi tureti teisnuma ir veiksnuma. (teises literaturoje teises subjektai kartais sutapatinami su teisinio santykio subjektais)

Teisine pareiga- teisinio santykio subjekto privalomas elgesys kito subjekto interesams patenkinti.

Teises subjektu rusys:

1. fiziniai asmenys;

2. juridiniai asmenys;

3. valstybe.

Fiziniai asmenys– teisiniu santykiu subjektai, turintys teisnuma ir veiksnuma:

1. pilieciai;

2. asmenys, neturintys pilietybes;

3. asmenys, turintys dviguba pilietybe;

4. uzsienieciai.

Pilietybe– politinis ir teisinis rysys su valstybe, kuris sukuria abipuses teises ir pareigas.

Apatridai– asmenys, neturintys pilietybes.

Bipatridai- asmenys, turintys dviguba pilietybe.

Uzsienietis– asmuo, turintis uzsienio valstybes pilietybe.

Teisnumas– teises normomis nustatytas teises subjekto galimybę tureti subjekto teises ir pareigas.

Veiksnumas– teises normomis nustatytas teises subjekto galejimas savo veiksmais igyti teises ir sukurti pareigas, taip pat igyvendinti teises ir ivykdyti pareigas.

Statusasfizinio (nustato teises normos) arba juridinio (nustato istatai(statutai)) asmens teisine padetis.

Juridiniai asmenys– organizacijos, turincos turto, galincios savo vardu igyti turtines arba neturtines teises bei pareigas, buti ieskovais bei atsakovais teisme, arbitraze.

**********************************************************************************

Valstybe-suvereni, teritorine politines valdzios organizacija, turinti specialu aparata, garantuojanti savo paliepimu ar draudimu vykdyma.

Valstybes aparatasvalstybines valdzios igyvendinimo instrumentas, kuriuo valstybe igyvendina valstybine valdzia, valstybes funkcijas.

Tai- valstybes instituciju, turinciu valdzios igalinimus, igyvendinanciu valstybine valdzia ir valstybes funkcijas, sistema.

I v. a. sistema ieina:

1. valstybines valdzios institucijos;

2. valstybinio valdymo institucijos;

3. teismo institucijos.

Valstybes funkcijos– valstybes veiklos pagrindines kr

ryptys, rodancios valstybes esme bei socialine paskirti, kylancios is valstybes tikslu bei uzdaviniu.

Atsizvelgiant i veiklos sfera, valstybes funkcijos skirstomos i vidines ir isorines.

Valstybes institucijos– tautos ar valstybes isteigtas ir jai atsakingas valdzios padalinys, turintis valstybinius valdingus igaliojimus, veikiantis valstybes vardu ar jos pavedimu.

Remiantis LRK, galima skirti sias pagrindines valdzios institucijas:

1. istatymu leidziamoji valdzia;

2. vykdomoji valdzia;

3. teismine valdzia.

Be siu instituciju, LRK itvirtintos Konstitucinio Teismo ir Valstybes kontroles institucijos.

Konstitucinis Teismas– LRK pagrindu iskurta institucija. KT sprendzia, ar istatymai ir kiti Seimo aktai nepriestarauja K, O Lietuvos Prezidento ir Vyriausybes aktai- nepriestarauja K arba istatymams.

KT teikia isvadas:

– ar nebuvo pazeisti rinkimu istatymai per LR Prezidento ar Seimo nariu rinkimus;

– ar LR prezidento sveikatos bukle leidzia jam toliau eiti pareigas;

– ar LR tarptautines sutartys nepriestarauja K;

– ar Seimo nariu ir valstybes pareigunu, kuriems pradeta apkaltos byla, konkretus veiksmai priestarauja K.

Valstybes kontrole priziuri, ar teisetai valdomas ir priziurimas valstybes turtas, kaip vykdomas valstybes biudzetas.

Valstybes kontrolierius teikia Seimui isvada del metines biudzeto ivykdymo apyskaitos.

Valstybes forma organizaciniu ir teisiniu priemoniu, kuriomis yra

1. sudaroma, organizuojama (valdymo forma),

2. teritoriskai isdestoma (teritorine sandara) ir

3. igyvendinama politine valdzia (politinis rezimas),

sistema.

Valstybes valdymo forma– tai auksciausiosios valdzios organizacija, kuria nusakomas valdzios saltinis,

taip pat valdzios instituciju tarpusavio santykiu principai.

Pagal valdymo forma valstybes skirstomos i monarchijas (absoliuciosios ir dualistines) ir respublikas

(parlamentines, prezidentines ir mi

isrios).

Negalima teigti, kad LR pagal valdymo forma yra prezidentine ar parlamentine. Manome,

kad Lietuvos Respublikoje itvirtinta misri valdymo sistema.

Valstybes teritorija– zemes rutulio dalis, kurios atzvilgiu taikomas valstybes suverenitetas. Valstybes

teritorija susideda is sausumos, vandens ir oro erdves. I valstybes teritorija ieina zemes gelmes.

(Administracine- teritorine sandara– valstybes teritorijos padalijimas i teritorinius vienetus, kurio pagrindu funkcionuoja vietiniu valstybines valdzios ir valdymo instituciju sistema.

Remiantis 1994 m. liepos 19 d. LR administraciniu vienetu ir ju ribu istatymu, LR teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybes.

Savivaldybe valdo jos gyventoju bendruomenes isrinktos savivaldos institucijos.

Apskritis yra LR teritorijos aukstesnysis administracinis vienetas, kurio valdyma organizuoja LR Vyriausybe.

LR teritorijoje yra tokios apskritys: Vilniaus, Kauno, Klaipedos, Siauliu, Panevezio, Utenos, Marijampoles, Alytaus, Telsiu, Taurages.)

Valstybes politinis rezimas– budu ir priemoniu, kuriomis igyvendinama valstybine valdzia, visuma.

Politini rezima apibudina:

1. teisine asmens padetis,

2. teisiu ir laisviu apimtis,

3. teisetumo lygis,

4. vyraujantys valdzios igyvendinimo budai.

Atsizvelgiant i isvardintus pozymius, galima skirti demokratini ir nedemokratini rezima.

LR pagal politini rezima- demokratine respublika.

Valstybes sandaros forma– valstybes teritorinis valdzios issidestymas, nustatantis santykius tarp

centriniu ir vietiniu valdzios instituciju.

Yra 2 pagrindines valstybes sandaros formos: unitarine valstybe ir federacija.

LR pagal valstybes sandaros forma- unitarine valstybe.

Valstybes suverenitetas– valstybes teritorine virsenybe salies viduje ir nepriklausomybe tarptautiniuose

santykiuose. Valstybes suverenitetas turi vidine ir isorine puses. Valstybes teritorine virsenybe salies

viduje vadinamas vidine suvereniteto puse, valstybes nepriklausomybe- isorine suvereniteto puse.

Teritorine virsenybe reiskia, kad:

1) valstybes valdzia yra auksciausia visu asmenu ir organizaciju, esanciu jos teritorijoje, atzvilgiu;

2) sios valstybes teritorijoje negalimasjoks uzsienio valstybes viesosios valdzios funkcionavimas.

Isorinis valstybes suverenitetas reiskia valdzios nepriklausomybe nuo kitu valstybiu arba isoriniu veiksniu.

Jurisdikcija– teises normomis nustatyti valstybes instituciju igaliojimai taikyti teise.

Teisine valstybe- teisnies valstybes koncepsija siejama su 3 pagrindiniais klausimais: istatymo virsenybe, valdzios padalijimu, pilieciu teisiu ir laisviu pletote.

Demokratija– valstybes valdzios igyvendimo budas, atitinkantis daugumos interesus. Apibudinant demokratija, paprastai atsakoma i klausimus: kas valdo ir kaip valdo? Isskiriamos dvi demokratijos formos:

1. tiesiogine (budingas asmeninis pilieciu dalyvavimas igyvendinant valstybes valdzia (dalyvavimas rinkimuose, referendumuose, valdzios instituciju veikloje));

2. atstovaujamoji (pasireiskia asmenu dalyvavimu valstybes valdyme per isrinktus i valdzios institucijas atstovus).

Valstybes ir teises teorija– ziniu apie valstybes ir teises atsiradima, funkcionavima, raidos desningumus, socialine paskirti sistema.

Valstybes ir teises teorijos metodai– budai, priemones, principai, kuriais naudojamasi tiriant valstybes ir teises teorijos dalyka. Bendraisiais valstybes ir teises teorijos metodais laikomi: istorinis, sisteminis, lyginamasis ir pliuralistinis.

*********************************************************************************

Teises formatai oficialus budai, kuriais isreiskiamos ir itvirtinamos teises normos.

3 pagrindines teises formos:

1. teisinis paprotys;

2. teisinis precedentas;

3. teises normu aktas.

Teisinis paprotys – seniausia teises forma. Paprociu laikoma elgesio taisykle, kurios laikomasi is iprocio ar tradicijos. Kai valstybe patvirtina visuomeneje galiojancius paprocius, jie tampa teises normomis- teisiniais paprociais.

Teisinis precedentas – teismo ar administracinio subjekto sprendimas, kuriame formuluojama teises norma. Tokie sprendimai yra privalomi sprendziant panasias konkrecias teisines bylas (paplite JAV, D. B.).

Teises aktas– oficialus rasytinis dokumentas, kuriame itvirtintos teises normos, teises normu aiskinimas ar nusakoma, kuriuo pagrindu remiantis taikomos teises normos.

Teises aktu rusys- teises normu aktai, teises aiskinimo aktai ir teises taikymo aktai.

Teises normu aktas– kompetentingu valstybes instituciju arba ju igaliotu instituciju priimtas oficialus rasytinis aktas- dokumentas, kuriame ivirtintos teises normos.

Teises normu aktai skirstomi i

1. istatymus,

2. poistatyminius aktus.

( teises normu akto sandara- ivadine dalis, normine dalis, baigiamoji dalis)

Teises normu aktu sisteminimas– valstybes instituciju, visuomeniniu organizaciju, pareigunu, pilieciu teises normu kurimo, tobulinimo ar tvarkymo bei vienodos teises normu aktu sistemos kurimo veikla.

Yra 2 teises normu aktu sisteminimo formos:

1. inkorporavimas- galiojanciu teises normu aktu sujungimas chronologine, abeceles, sakine arba kita tvarka i viena rinkini nekeiciant ju formos ir turinio.

2. kodifikavimas- tokia teises normu aktu sisteminimo forma,kai aktai pertvarkomi ir sukuriamas naujas teises normu aktas.

Lietuvos kodifikavimo aktai yra kodeksai, istatymai, istatai, nuostatai.

Istatymas– Seimo (arba referendumo) ypatinga tvarka priimtas normu aktas, turintis auksciausia juridine galia, reguliuojantis svarbiausius visuomeninius santykius.

Poistatyminu aktu rusys:

1. LR Seimo nutarimai;

2. LR Prezidento dekretai;

3. Vyriausybes nutarimai ir potvarkiai;

4. ministeriju ir departamentu isakymai, instrukcijos;

5. savivaldybiu tarybu sprendimai;

6. savivaldybiu valdybu potvarkiai;

7. imoniu, istaigu, organizaciju vadovu teises normu aktai.

Istatymu leidybos iniciatyvos teise– kompetentingu instituciju ar asmenu teise siulyti priimti, pakeisti ar pripazinti netekusiais juridines galios teises normu aktus.

Pagal LRK 68 str. Istatymu leidybos iniciatyvos teise Seime priklauso Seimo nariams, R. Prezidentui ir Vyriausybei.

Istatymu leidybos iniciatyvos teise turi taip pat LR pilieciai. 50 tuks. pilieciu, turinciu rinkimu teise, gali teikti Seimui projekta, ir Seimas privalo ji svarstyti.

Teises realizavimas– teises normu, nustatytu reikalavimu ir galimybiu igyvendinimas teises subjektu praktineje veikloje. Teises realizavima galima traktuoti kaip procesa arba kaip teises poveikio rezultata.

Teises realizavimo formos:

1. teises laikymasis,

2. teises vykdymas,

3. naudojimasis teise,

4. teises taikymas.

Teises laikymasis. Laikantis teises, realizuojamos draudziamosios normos. Laikytis teises normu- susilaikyti nuo veiksmu, kurie uzdrausti teises normu.

Teises vykdymas. Vykdyti teise- atliktiveiksmus, kuriuos atlikti reikalauja teises normos.

Naudojimasis teise apima aktyvius veiksmus, kuriais realizuojami teisiniai igalinimai (pvz., balsavimas rinkimu apylinkeje, neteisetu veiksmu apskundimas ir kt.).

Teises taikymas– ypatinga teises realizavimo forma, kai teises normu nustatytus reikalavimus igyvendina kompetentingos valstybes institucijos, priimdamos individualius teises normu taikymo aktus teises normoms realizuoti.

Teises taikymo stadijos:

1. teisinei bylai reiksmingu teisiniu aplinkybiu nustatymas ir analize;

2. teises normos parinkimas;

3. teises normos aiskinimas;

4. teises normos taikymo akto priemimas;

5. teises normos taikymo akto ivykdymas;

6. teises normos taikymo akto ivykdymo kontrole.

Teises normu taikymo aktas– kompetentingu valstybes instituciju sprendziant teisine byla priimtas rasytinis aktas- dokumentas, kuriame itvirtintas konkretus, individualus valstybinis valdingas paliepimas.

Teises normu taikymo akto struktura:

– izanga;

– kontatuojamoji dalis;

– motyvuojamoji dalis;

– rezoliucine dalis;

– baigiamoji dalis (rekvizitai).

Teises normu struktura– teises normu vidine sandara. Skiriami 3 t.n. sandaros elementai:

1. hipoteze;

2. dispozicija;

3. sankcija.

Hipoteze– teises normos dalis, nurodanti faktines aplinkybes, kurioms isigaliojus galioja teises norma.

Rusys: paprastosios, sudetines, alternatyviosios.

Dispozicija– pagrindine ir privaloma teises normos dalis, kurioje itvirtinta elgesio tasykle, subjektu teises ir pareigos.

Rusys: paprastosios, reliatyviai ir absoliuciai apibreztosios, nukreipiancios ir blanketines.

Sankcija– teises normos dalis, nurodanti poveikio priemones, taikomas, kai nesilaikoma teises normu reikalavimu.

Atsizvelgiant i poveikio rusi, sankcijos gali buti: baudziamosios, administracines, drausmines ir turtines.

Teises aiskinimas– teises subjektu (valstybiniu, visuomeniniu organizaciju, pareigunu, pilieciu) veikla teises normu turiniui ir prasmei pazinti ir suvokti.

Teises normu aiskinimo rusysyra ivairiu teises normu aiskinimo rusiu.

Pagal subjektus- oficialus (autentiskas ir deleguotas, kazualinis ir norminis) ir neoficialus.

Pagal apimti- adekvatus, pleciamasis ir siaurinamasis.

Teises aiskinimo budai: gramatinis, sisteminis, loginis, istorinis ir teleologinis (tikslinis).

Istatymo analogija– kompetentingu instituciju priimtas sprendimas gyvenimisku atveju, pritaikant konkrecia teises norma, reguliuojancia panasu visuomenini santyki.

(pvz., teismas privalo isnagrineti turtini ginca net tada, kai nera ji reguoliuojancios teises normos. Tada jis gali taikyti panasia teises norma (istatymo analogija) arba isspresti ginca vadovaudamasis teises principais bei bendruju istatymu prasme (teises analogija).

Teises analogija– kompetentingu instituciju remiantis bendraisias arba sakiniais teises principais konkreciu gyvenimisku atveju priimtas sprendimas.

T. a. taikoma, kai nera teises normos, kuri reguliuoja konkretu visuomenini santyki, kai tas visuomeninis santykis gali buti teisessureguliuotas.

T. a. neleidziama baudziamosios bei administracines teises sakose.

Teises spraga– nesureguliuotas teises normomis visuomeninis santykis, kuris pagal savo svarba ir butinybe gali buti reguliuojamas teises normomis.

Teisine technika- priemoniu ir budu, kuriais rengiami, leidziami ir sisteminami teises normu aktai, sistema.

Teisedara (teisekura)– valstybes kompetentingu instituciju ar ju igaliotu visuomeniniu organizaciju ar tautos oficiali veikla teises normu aktams parengti ir isleisti.

Teisedaros procesas susideda is 2 etapu:

1. teises normu parengimo,

2. teises akto isleidimo.

Teisedaros rusys. Pagal teisedaros subjektus skiriamos sios rusys:

1. valstybes kompetentingu instituciju ar ju igaliotu instuciju teisedara;

2. tautos tiesiogine teisedara.

Teisinis faktas- gyvenimiskos aplinkybes, su kuriomis teises n

. . .

1. negalima uz teises nusizengimus taikyti baudziamosios atsakomybes;

2. negalima taikyti priemoniu, zeminanciu zmogaus garbe ir oruma;

3. istatymas, numatantis atsakomybe ar ja sustiprinantis, negalioja atgal;

4. uz viena pazeidima taikoma viena bausme;

5. atsakomybes dydis turi atitikti pazeidmo pobudi ir sunkuma.

**********************************************************************************

Teises normos– valstybes instituciju ir valstybes igaliotu instituciju isleistos, visiems privalomos, formaliai apibreztos bendro elgesio taisykles, kurios nustato visuomeniniu santykiu dalyviu teises ir pareigas.

Gali buti klasifikuojamos ivairiais pagrindais.

Atsizvelgiant i teises saka, skiriamos konstitucines teises, administracines teises, baudziamosios teises, civilines teises, darbo teises ir kt. normos.

Pagal paskirti skirstomos i reguliacines, apsaugines ir specialiasias.

Pagal ipareigojimu pobudi- imperatyviasias ir dispozytiviasias.

Teises literaturoje paplites skirstymas i materialiasias ir procesines.

Teises institutas– teises normu visuma, reguliuojanciu vienarusiu, giminingu visuomeniniu santykiu grupe.

(pvz., konstitucineje t. skiriami: pilietybes, rinkimu teises ir kt. institutai; civ. t.- ieskinio senaties, prievoliu, nuosavybes teies ir kt.; baudziamojoje teiseje- valstybiniai nusikaltimai, nusikaltimai nuosavybei ir kt.)

Socialines normos– samoningos zmoniu veiklos sukurtos bendro elgesio taisykles; garantuotos visuomenes ar valstybes poveikio priemonemis.

Socialiniu normu rusys– teises norma, morales normos, paprociai,korporatyvines (visuomeniniu organizaciju) normos, estitines normos, religines normos.

(Morales normos– visuma bendro elgesio taisykliu, susidariusiu remiantis visuomenes paziura i geri, blogi, pareiga, teisinguma, garbe ir garantuotu vidiniu zmogaus isitikinimu ir visuomenes poveikiu.

Paprociai– istoriskai susiklosciusios bendros elgesio taisykles, igyvendinamos is iprocio,be isorinio poveikio.

Korporatyvines normos– bendru elgesio taisykliu, isleistu visuomeniniu organizaciju savo nariu santykiams reguliuoti ir garantuotu organizacijos poveikio priemonemis, sistema.)

Teisinis nihilizmas- visuomenines politines minties kryptis, pasireiskianti teises, kaip socialines vertybes, neigiamu vertinimu, teisetumo bei istatymu ignoravimu.

Teises efektyvumas– teises normu siekiamo tikslo veikimo rezultato ir jos teisetumo ir teisetvarkos bukles santykis.

Teises efektyvumo vertinimo kriterijais taip pat laikomi pagristumas, naudingumas ir ekonomiskumas.

Join the Conversation

×
×