Turinys
ĮVADAS ………………………………………………………………………………………………………………………….. 2
TARPTAUTINĖ PRIVATINĖ TEISĖ TAIKYTINA PAVELDĖJIMO SANTYKIAMS……………. 3Bendrosios pastabos ………………………………………………………………………………………………………….. 3Paveldėjimo pagrindai ……………………………………………………………………………………………………….. 5Testamento galiojimas ………………………………………………………………………………………………………. 5Kilnojamojo turto paveldėjimas ………………………………………………………………………………………….. 7Nekilnojamojo turto paveldėjimas ………………………………………………………………………………………. 8Pveldimo turto sumokėtas mokestis užsienio valstybėse ………………………………………………………… 9IŠVADOS ………………………………………………………………………………………………………………………. 11Literatūra ……………………………………………………………………………………………………………………….. 12ĮVADASPaveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams, pagal įstatymą arba išreiškus savo valią testamentu. Paveldėjimo teisė yra gan svarbi teisė ir aktuali kiekvieno žmogaus gyvenime, manau kiekvienas, ankščiau ar vėliau su tuo susiduriame. Vieni tampame paveldėtojais, kiti – testatoriais. Su didžiausiomis problemomis susiduriama paveldint. Ypač, jei paveldėjimo teisę reikia vykdyti susiduriant su kelių užsienio valstybių teise, taip pat susiduriama ir su didesnėmis problemomis, iškyla daug daugiau klausimų, nei vykdant šią teisę vienoje valstybėje. Todėl mano tikslas – šiame referate apžvelgti esminius klausimus kylančius esant santykiams tarptautinėje paveldėjimo teisėje, tai: bendrieji bruožai, pagrindinės sąvokos, paveldėjimo pagrindai, testamento galiojimo klausimai ir kilnojamojo bei nekilnojamojo turto paveldėjimo pagrindai tarptautinėje teisėje.TARPTAUTINĖ PRIVATINĖ TEISĖ TAIKYTINA PAVELDĖJIMO SANTYKIAMS Bendrosios pastabosPaveldėjimas – tai mirusio asmens, palikėjo, teisių ir pareigų perėjimas jo paveldėtojams pagal paveldėjimo teisės normas . LR civilinis kodeksas sukonkretina paveldėjimo teisės sampratą:1. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos . 2. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir kt.), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis .
Paveldėjimo pagrindai :1. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. 2. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. 3. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.Įvairių valstybių paveldėjimo teisei taip pat būdingi dideli skirtumai. Skiriasi keliami reikalavimai testamento formai, įstatyminių įpėdinių ratas, palikimo priėmimo būdai, įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ir kiti dalykai. Pavyzdžiui: taikant vienos valstybės teisę palikimo santykiams, asmuo galėtų paveldėti, o taikant kitos valstybės teisę – ne, kaip ir pagal vienos valstybės teisę įpėdinis už palikėjo skolas atsako savo turtu, pagal kitos valstybės – ne, nes įpėdinių atsakomybė yra ribojama palikimo dydžiu .Palikimo atsiradimo vieta pagal CK laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta jos samprata pateikta CK 2.12 str. 1d. Nuolatinės gyvenamosios vietos institutas svarbus tarptautinei privatinei teisei, nes fizinio asmens teisinis statusas, pagal CK 1.15 – 1.18str., nustatomas vadovaujantis jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teise. Pagal šį straipsnį, nuolatine gyvenamąja vieta laikoma valstybė ar jos teritorijos dalis (pvz.; Kanada, DB ir pan.), kur asmuo nuolat gyvena ar daugiausia gyvena ir kurią laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta .Jeigu paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta nežinoma, tai palikimo atsiradimo vieta yra ta vieta, kurioje yra pagrindinė palikimo dalis.Labai svarbu yra nustatyti paveldėjimo santykiams taikytiną teisę, kadangi dėl migracijos dažnai pasitaiko, kad palikėjas, įpėdiniai ir palikimas yra skirtingose valstybėse. Dėl šio klausimo svarbos tarptautinės privatinės teisės ir materialiosios paveldėjimo teisės derinimas. Paveldėjimo teisės srities tarptautinės sutartys yra šios :• 1961 m. Hagos konvencija dėl kolizinių normų, susijusių su paveldėjimu pagal testamentą. Šios sutarties dalyvės 2000m. pab. buvo: Australija, Austrija, Kinija, Danija, Estija, Suomija, Olandija, Norvegija ir daugelis kitų valstybių;
• 1972 m. Europos Tarybos Bazelio konvencija dėl testamentų registravimo schemos sukūrimo. Šios sutarties dalyvės 2000m. pab. buvo:Belgija, Kipras, Danija, estija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Olandija ir kitos valstybės;• 1973 m. Hagos konvencija dėl mirusių asmenų palikimo administravimo. Šios sutarties dalyvės 2000m. pab. buvo: Čekija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Slovakija, DB, Turkija;• 1973 m. UNIDROIT Vašingtono konvencija dėl vieningo įstatymo, nustatančio tarptautinio testamento formą . Šios sutarties dalyvės 2000m. pab. buvo: JAV, Vatikanas, Belgija, Rusija, Čekija, Iranas, Prancūzija, Slovakija, Kanada, Portugalija, Nigerija ir kitos.• 1989 m. Hagos konvencija dėl teisės, taikytinos paveldėjimo santykiams. Ši sutartis neįsigaliojusi, tačiau ją pasirašė: Olandija, Argentina, Liuksemburgas, Š…veicarija.Paveldėjimo pagrindaiPaveldėjimo pagrindai yra įstatymas ir testamentas. Abu šie pagrindai nėra atriboti vienas nuo kito, greičiau jie yra susiję. Reikia paminėti, kad yra ribinių atvejų, kuomet dalis palikimo pereina pagal testamentą, kita – pagal įstatymą. Paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, įstatymas numato daugelį privalomų teisinių faktų, kurių būtini mažiausiai yra du :1. asmuo, kuriam paliekamas palikimas, turi būti įstatyme numatytas kaip įstatyminis įpėdinis;2. paveldėjimas turi atsirasti.Paveldint pagal testamentą, įpėdinį įvardija testatorius surašytame testamente. Jis gali nė vienam iš įstatyminių įpėdinių nieko nepalikti.Testamento galiojimasTestamento galiojimo nustatymui yra svarbios dvi aplinkybės : 1. Testamentinis veiksnumas ( CK 5.15 straipsnis išreiškia kaip: 1. Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats. 2. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes);2. Testamento forma.Abiem šioms aplinkybėms taikytina teisė nustatoma pagal skirtingas kolizines normas.Pirmoji aplinkybė – fizinio asmens testamentinis veiksnumas – testatoriaus galėjimas sudaryti, pakeisti ar panaikinti testamentą nustatomas pagal testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę . Jeigu asmuo nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo ar ją nustatyti neįmanoma, tai galėjimas sudaryti testamentą nustatomas pagal jo sudarymo vietos valstybės teisę. Pavyzdžiui, asmuo turintis nuolatinę gyvenamą vietą Lietuvoje, sudaro testamentą būdamas Egipte. Tokiu atveju, testatoriaus testamentinis veiksnumas bus nustatomas pagal Lietuvos, o ne Egipto teisę.Esant atvejui, kuomet neįmanoma nustatyti testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos arba jei jis apskritai jos neturėjo, testamentinis veiksnumas gali būti nustatomas pagal testamento sudarymo, pakeitimo ar panaikinimo vietos valstybės teisę.Antroji aplinkybė – tai teisė, pagal kurią sprendžiama testamento galiojimo ir jo formos požiūriu. Testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai taikoma šių aktų sudarymo vietos valstybės teisė. Formos požiūriu testamentas galioja, kurio forma atitinka jo sudarymo vietos valstybės teisės reikalavimus . Pavyzdžiui, atostogaudamas Turkijoje Lietuvos pilietis sudaro testamentą. Norint nustatyti ar testamentas galios, reikės taikyti ne Turkijos, o Lietuvos teisę. Testamentas galios, jei jo forma atitiks Turkijos teisės reikalavimus, nors pagal Lietuvos teisę jis gali negalioti dėl formos reikalavimų nesilaikymo.Tačiau prieš tai minėto straipsnio 2 dalis numato 1 dalies išimtį. Ši norma numato galimybę papildomai taikyti testamento sudarymo, jo pakeitimo ar panaikinimo taip pat galioja, jeigu šių aktų forma atitinka testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisės reikalavimus arba valstybės, kurios pilietis testatorius buvo šių aktų sudarymo metu, arba jo gyvenamosios vietos valstybės šių aktų sudarymo ar mirties metu teisės reikalavimus . Pavyzdžiui, pagal testamento sudarymo vietos valstybės teisę, testamentas negalioja, nes sudarant testamentą nebuvo laikytasi šios teisės reikalavimų, nustatytų testamento formai. Tačiau testamento forma atitinka valstybės teisės reikalavimus, kurios pilietis buvo testatorius sudarydamas testamentą, todėl jo sudarytas testamentas galioja. Taigi, iš to išplaukia, kad testamentas, jo pakeitimas ar panaikinimas taip pat galioja, jeigu šių aktų forma atitinka bent vienos iš trijų valstybių teisės reikalavimus: testamento sudarymo valstybės; testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės; testatoriaus pilietybės valstybės. Tokia kolizinė norma yra nustatyta, norint išsaugoti testamento galiojimą ir suteikti pirmenybę paveldėjimui pagal testamentą, o ne pagal įstatymą ir taip įvykdyti testatoriaus valią .Šio straipsnio t.y. CK 1.61 antrojoje dalyje nustatyta dar viena specialioji kolizinė norma, kuri yra taikoma, jeigu testamentas dėl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu jų forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę. Pavyzdžiui, jei nekilnojamasis daiktas yra Lietuvoje, turi atitikti Lietuvos teisės reikalavimus, kad ir kokie būtų: testamento sudarymo vieta, testatoriaus pilietybė, testatoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta, testamento forma .Sprendžiant testamento galiojimo dėl palikto kilnojamo ar nekilnojamo turto klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad testamento formai gali būti taikoma skirtingų valstybių teisė. Testamento formą reikia išskaidyti į dvi dalis:• Dėl kilnojamųjų daiktų;• Dėl nekilnojamųjų daiktų.Gali būti,kad testamentas galios tik kilnojamiems daiktams, o nekilnojami daiktai – paveldimi pagal į…statymą, kadangi testamento dalis negalios.Lietuvos dvišalėse tarptautinėse teisinės pagalbos sutartyse dažniausiai numatoma, kad testamento formai taikoma susitariančiosios šalies, kurios pilietis buvo palikėjas sudarydamas testamentą, teisė. Tačiau testamentui galioti pakanka, kad jo forma atitiktų susitariančiosios šalies teisės reikalavimus, kurios teritorijoje buvo jis sudarytas, pakeistas ar panaikintas .Kilnojamojo turto paveldėjimasVisi klausimai susiję su kilnojamojo turto paveldėjimu (asmenys galintys būti įpėdiniais, įpėdinių eilės, įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas, privalomoji palikimo dalis, testamentinė išskirtinė, palikimo priėmimas ir kt.) sprendžiami pagal CK 1.62 straipsnio pirmąją dalį , t.y. pagal valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė . Pavyzdžiui palikėjas nuolat gyveno Prancūzijoje, todėl Lietuvoje esantis jo kilnojamas turtas bus paveldimas pagal Prancūzijos teisę. To pačio straipsnio antroji dalis yra specialioji dalis, kuri atlieka tarsi apsaugojimo Lietuvoje gyvenančių įpėdinių ir turinčių teisę į privalomąją palikimo dalį, kuomet palikėjas buvo Lietuvos pilietis. Tai reiškia, kad jeigu palikimas atsirado po Lietuvos Respublikos piliečio mirties, tai nepaisant taikytinos teisės jo įpėdiniai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir turintys teisę (pagal 5.20 straipsnį t.y:. palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas) į privalomąją palikimo dalį, paveldi šią dalį pagal Lietuvos Respublikos teisę, išskyrus nekilnojamuosius daiktus . Pavyzdžiui, Lietuvos piliečiui mirus, likęs Prancūzijoje gyvenamasis butas bus paveldimas pagal Prancūzijos, o ne pagal Lietuvos teisę, todėl ir 5.20 straipsnis nebus taikomas, kadangi šią normą taikyti galima tik nagrinėjant byla Lietuvoje. Nagrinėjant paveldėjimo bylą užsienio valstybės teisme, ši norma gali būti taikoma abipusiškumo principu, t.y. jei užsienio valstybės teismas, nagrinėdamas paveldėjimo bylą, atsižvelgs į šią normą ir taikys ją kartu su taikytinos teisės normomis.Dar viena svarbi kolizinė norma nustatyta tame pačiame straipsnyje: jeigu pagal paveldėjimo santykiams taikytiną teisę turtas negali pereiti užsienio valstybei, kai kitų įpėdinių nėra, o turtas yra Lietuvoje, tai šis turtas pereina Lietuvos Respublikos nuosavybėn . Pavyzdžiui taikant Anglijos teisę, valstybė nepaveldi, o jei įpėdinių nėra, likęs asmeniui mirus turtas pereina valstybės nuosavybėn ne pagal paveldėjimo teises, bet pagal daiktinės teisės normas, t.y. kaip bešeimininkis turtas. Taigi, jei paveldėjimo santykiams būtų taikoma Anglijos teisė, tai turtas, kuris nėra Anglijoje, jos nuosavybėn negalėtų pereiti. Tokiu atveju jį paveldėtų Lietuvos valstybė bendrais pagrindais, t.y. pagal Lietuvos teisę .Nekilnojamojo turto paveldėjimasNekilnojamo turto (kokie daiktai laikomi nekilnojamaisiais, nustatoma pagal paveldimo daikto buvimo vietos valstybės teisę) paveldėjimui taikytina teisė nustatoma griežtai pagal lex rei sitae principą.Tai reiškia, kad : 1- testamentas dėl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu jų forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę. 2 – tai, visi nekilnojamojo daikto paveldėjimo klausimai taip pat sprendžiami pagal jo buvimo vietos valstybės teisę . Esant dvišalei teisinės pagalbos sutarčiai, paveldėjimo santykiams taikytina teisė, nustatoma pagal dvišalės sutarties nustatytas kolizines taisykles – nustatytos specialiosios normos, kurios reglamentuoja palikimo perėjimą valstybei. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutartyje 42 straipsnyje nurodytą teisės normą: pagal susitariančiųjų šalių teisę, palikimas turėtų pereiti valstybei, tai kilnojamasis daiktas perduodamas valstybei, kai mirdamas pilietis buvo palikėjas, o nekilnojamasis daiktas pereina tos valstybės nuosavybėn, kurios teritorijoje jis yra. Tokia pati taisyklė yra nustatyta ir dvišalėje tarptautinėje sutartyje su Moldova, jos 42 straipsnyje, taip pat ir Lenkija, jos sutarties 41 straipsnyje, Ukraina – 36 straipsnyje ir Rusija – 43 straipsnyje . Nekilnojamojo turto paveldėjimui visose sutartyse nustatytas lex rei sitae principas .Kilnojamojo turto paveldėjimui taikoma arba palikėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Tokia teisė taikoma tokiose tarp įvairių užsienio šalių sutartyse: Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutartyje 41str. 1d., Lietuvos ir Moldovos sutartyje 41str. 1d., Lietuvos ir Baltarusijos sutarties 43 str. 1d., Lietuvos ir Ukrainos sutartyje 35 str. 1d., Lietuvos ir Rusijos sutartyje 42str. 1d. Kilnojamojo turto paveldėjimui taikoma palikėjo pilietybės valstybės jam mirštant teisė, numatyta tik Lietuvos ir Lenkijos sutarties 40str. 1d.Taigi, daugumoje sutarčių numatyta, kad testamento (jo pakeitimo, panaikinimo) formai taikoma palikėjo pilietybės valstybės jam mirštant teisė, kartu ir darant išlygą, kad galioja testamentas, kurio forma atitinka susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje jis buvo sudarytas teisė . Kai kuriose sutartyse aptariamas ir teisės – pagal kurią nustatomas palikėjo testamentinis veiksnumas, klausimas. Pavyzdžiui, Lietuvos ir Lenkijos sutarties 42 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad galėjimą sudaryti arba panaikinti testamentą, taip pat valios išraiškos trūkumų teisinius padarinius nustato susitariančiosios šalies, kurios pilietis buvo palikėjas sudarydamas arba panaikindamas testamentą, teisė.Paveldimo turto sumokėtas mokestis, užsienio valstybėse Paveldėtas turtas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje yra apmokestinamas, taigi čia aptarsiu kelis užsienio valstybėse paveldimo turto apmokestinimą.Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto paveldimo turto mokesčio sumos gali atskaityti nustatyto paveldimo turto mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo paveldimo turto, esančio toje valstybėje, jeigu ta valstybė įtraukta į finansų ministro tvirtinamą sąrašą .Pagal šio straipsnio nuostatas nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimo turto dvigubas apmokestinimas panaikinamas įskaitant užsienio valstybėje sumokėtą paveldimo turto mokestį ar jam tapatų mokestį į Lietuvoje mokėtiną paveldimo turto mokestį. Tačiau ši taisyklė taikytina tik esant šioms (abiem) sąlygoms: 1) paveldėtas turtas yra toje užsienio valstybėje, kuri nurodyta finansų ministro įsakymu patvirtintame valstybių sąraše; 2) paveldimo turto mokestis ar jam tapatus mokestis yra sumokėtas toje užsienio valstybėje, kurioje yra šis paveldėtas turtas .
Užsienio valstybėje sumokėto mokesčio suma turi būti perskaičiuojama litais pagal oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos kursą arba pagal oficialų lito ir euro kursą, nustatytą Lietuvos banko, buvusį paveldimo (ar jam t…apataus) mokesčio sumokėjimo metu. Jeigu nuo paveldimo turto, esančio užsienio valstybėje, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota paveldimo turto mokesčio suma yra mažesnė, negu nustatyto paveldimo turto mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo to paveldimo turto užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota paveldimo turto mokesčio suma .Pavyzdys :Apskaičiuota, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas nuo užsienio valstybėje esančio paveldėto turto Lietuvoje privalo sumokėti 180 Lt mokestį (tarkim, kad sumokėtino mokesčio suma pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų lito ir euro kursą sudaro 50 eurų). Užsienio valstybėje, kurioje yra šis paveldėtas turtas ir kuri yra nurodyta finansų ministro patvirtintame užsienio valstybių sąraše, gyventojas sumokėjo paveldimo turto (ar jam tapatų) 70 eurų (t.y. 252 Lt) dydžio mokestį. Iš apskaičiuotos 180 Lt sumos atskaitomi 180 Lt, sumokėti toje užsienio valstybėje. Vadinasi gyventojas Lietuvoje mokėti mokestį neprivalo.Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas paveldi turtą keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma paveldimo turto mokesčio suma apskaičiuojama atskirai pagal kiekvieną valstybę, kurioje yra paveldimas turtas .Atskaityti iš apskaičiuotos paveldimo turto mokesčio sumos nustatyta tvarka leidžiama tik tuo atveju, jeigu yra pateikti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje esantį paveldimą turtą bei nuo jo apskaičiuotą ir sumokėtą nustatyto paveldimo turto mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą .IŠVADOSKiekvienoje valstybėje paveldėjimo teisė yra skirtinga, skiriasi testamento formai keliamireikalavimai , įstatyminių įpėdinių ratas, palikimo priėmimo būdai, įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ir kt. Todėl yra labai svarbu nustatyti paveldėjimo santykiams taikytiną teisę. Paveldėjimo reikšmę aš apibūdinčiau taip, jog kiekvienam žmogui turi būti garantuota galimybė gyventi ir dirbti suvokiant, kad visa tai, ką jis sukūrė ir įsigijo per visą savo gyvenimą ir nesvarbu kas tai bebūtų ir kur bebūtų, jo valia, o jei jis nepareikš tos valios prieš mirtį, tokiu atveju pagal įstatymą atiteks jam artimiems žmonėms.Literatūros sąrašas:
1. V. Mikelėnas „Tarptautinės privatinės teisės įvadas“, Justitia, Vilnius 2001;2. D.Vasarienė „Civilinė teisė“, Vilnius 2002;3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Vilnius 2002;4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, II knyga, „Asmenys“, Justitia, Vilnius 2002;5. Lietuvos respublikos paveldimo turto mokesčių įstatymas, 2002 m. gruodžio10 d. Nr. IX-1239, Vilnius;6. Lietuvos respublikos paveldimo turto mokesčių įstatymo komentaras;7. http://www3.lrs.lt;