SVARBIŲ ASMENS NEDALYVAVIMO BAUDŽIAMAJAME PROCESE PRIEŽASČIŲ KLASIFIKACIJA

Įžanga

Valstybė turi būti vienodai suinteresuota ir nusikaltimų išaiškinimu bei teisingų bausmių juos padariusiems asmenims paskyrimu, ir visapusiška asmens apsauga nusikalstamos veikos pažeistų jo teisių bei teisėtų interesų atstatymu.
Asmens nuo nusikaltimo teisių, pareigų ir garantijų problema pirmiausia jaudina tuo, kad pastarieji dažnai nepkankamai žino savo teises, o antra, tuo, kad žalos atlyginimo nukentėjusiems problema mūsų požiūriu yra visuotina, vadinasi, visus mus liečianti.
Vienas iš savotiškų asmens teisių gynimo priemonių – svarbių priežasčių, dėl kurių asmuo negali dalyvauti baudžiamajame procese įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme.
Mano rašto daarbas ir bus apie svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis.
Rašto darbas be įžanginės dalies, išvadų ir turinio, apima 6 temas:
1. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys – Baudžiamojo proceso kodekso reguliavimo dalykas;
2. Svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių lyginamasis aspektas ( 1961 ir 2002m. BPK);
3. Asmenys, kuriems taikomas BPK 37 str.;
4. Sankcijos, taikomos be svarbios priežasties neatvykusiems asmenims;
5. Svarbių asmens neatvykimo priežasčių klasifikacija;
6. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika.

Kadangi yra priimtas naujas Baudžiamojo proceso kodeksas ir tam tikri nuostatai ir tvarka yra iš esmės pasikeitę, yra esminių pakitimų ir terminų naudojime. Pagal galiojantį BPPK, parengtinę veiklą atlieka tardytojai ir kvotos organai, o pagal naująji BPK – ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Savo rašto darbe naudosiu naujojo BPK sąvokas. Rašant rašto darbą naudojau ir nemažai medžiagos iš senesnės literatūros, tačiau aš senasias sąvokas vistiek keičiu į naujas, nes ne

ematau tikslo palikti senas net ir ten, kur cituoju.
Rašydama darbą rėmiausi vadovėlių literatūra, taip pat straipsniais, teismų praktika bei kodeksu ir jo komentaru.

Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys – Baudžiamojo proceso kodekso reguliavimo dalykas

Reikšmingas asmens teisių garantas – asmens teisių ir laisvių užtikrinimas teisės aktuose. Šaltiniai, kuriuose yra įtvirtintos asmens teisės, yra norminiai teisės aktai – Konstitucija, ratifikuotos tarptautinės sutartys, Baudžiamasis kodeksas, Konstitucinio Teismo sprendimai, teisėsaugos institucijų įstatymai ir kt. Nagrinėjamos temos objektas – svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys – įtvirtintos 2002m. gegužės 8d. išleisto naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 37str. Šiuo straipsniu ne tik įtvirtinamas nebaigtinis svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių sąrašas , bet taip pat siekiama apginti asmens ( šiuo atveju nukentėjusiojo) teises nuo teismo bei valstybės ( kaip valstybinio kaltintojo – prokuroro) neteisėtų veiksmų ir saavivaliavimo. Taigi, 37 str. įteisina svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis, tuo apgindamas teisėtus asmenų, dėl svarbių priežasčių, negalinčių daluvauti procese interesus. Be abejo, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įsitikinti, ar asmuo procese nedalyvavo tikrai dėl BPK 37str. nurodytų ar kitų, atitinkamų pareigūnų svarbiomis pripažintų priežasčių. Tuo reikia įsitikinti laikantis asmenų lygybės principo, nes asmuo gali piktybiškai vengti dalyvauti baudžiamajame procese, o nešališkas teismas turi būti teisingas visų proceso dalyvių atžvilgiu.
Įgyvendinant BPK 37str. turi būti vadovaujamasi ir kitais BPK straipsniais, to

okais kaip BPK 1str. „Baudžiamojo proceso paskirtis“, kuris skelbia, kad „Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikailstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas“. Beto, privalu vadovautis principu, kad teisingumą vykdo tik teismas – „ Teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, išsilavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų ,veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Draudžiama kam nors teikti privilegijų arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių bei turtinės padėties“. ( BPK 6str. 2, 3d.) Taigi, galima daryti išvadą, kad nustatant ar asmuo nedalyvavo procese dės svarbių priežasčių, reikia remtis visų asmenų procese lygybės principu neteikiant privilegijų ir nedarant išimčių jokiems asmenims. Taip pat pažymėtina, kad taikant BPK 37 str. reikia atsižvelgti į tai, kad Baudžiamojo proceso kodeksas – tai vientisas teisės aktas, kurio normos neprieštarauja viena kitai, o papildo viena kitą.

Svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių lyginamasis aspektas ( 1961 ir 2002m. BPK)

Tiek 1961m. priimtane, tiek 2002m. patvirtiname BPK įstatymų leidėjas įtvirtino svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis. Iš esmės tos priežastys abiejuose BPK su

utampa, skiriasi tik formuluotė ir keli aspektai. Čia pateiksiu 1961m. ir 2002m.BPK atitinkamas svarbias priežastis liečiančias straipsnių dalis, nes šiuo metu mums aktualūs abu BPK, nes vienas jų galioja dabar, o kitas, nors jau patvirtintas ir pristatytas visuomenei, įsigalios tik 2003m. gegužės, o galbūt net 2003m. rugsėjo mėnesį.

1961m. BPK 643 straipsnis. Asmenų, kurie turi dalyvauti procese, atvykimo privalomumas

Svarbiomis procese dalyvaujančio asmens neatvykimo teismui, prokurorui, tardytojui ir kvotėjui pašaukus, priežastimis laikomos šios:
1. laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo;
2. susisiekimo nutraukimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaparastai didelio potvynio ir panašių nenugalimų kliūčių;
3. išvykimas į tolimąjį plaukiojimą;
4. šaukiamajam netikėta jo stambaus turto netektis dėl nelaimingo atsitikimo;
5. liga, dėl kurios negalima atvykti pagal šaukimą;
6. tėvų, vyro, žmonos bei vaikų mirtis arba jų sunki su mirties pavojumi liga;
7. šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas.
Beto, galiojantis BPK pažymi, kad „ užsiėmimas profesine ar darbine veikla, išskyrus dalyvavimą kitame procese, negali būti laikomas svarbia gynėjo neatvykimo priežastimi“.

2002m. BPK 37straipsnis. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys.

Svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios:
1. laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo;
2. išvykimas į tolimąjį plaukiojimą;
3. šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis;
4. sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą;
5. nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaparastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos;
6. šeimos narių ar artimųjų giminaičių mi

irtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė;
7. šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas.
Abiems analogiškas priežastis reglamentuojantiems straipsniams bendra tai, kad tam tikrų pareigūnų, o būtent ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis.

Asmenys, kuriems taikomas BPK 37 str.

Norint geriau suprasti analizuojamą temą, būtų tikslinga išsiaiškinti, kurie proceso dalyviai telpa į sąvoką „asmenys“, t.y. kuriems proceso subjektams ir kokia apmtimi yra taikomas BPK 37str.
Baudžiamojo proceso dalyviai yra :
1. Valstybės institucijos ir pareigūnai ( ikiteisminio tyrimo institucijos, prokurorai, teismai );
2. Asmenys, dalyvaujantys baudžiamajame procese ir turintys tam tikrų interesų ( įtariamieji ir kaltinamieji, nukentėjusysis, jų gynėjai ir įstatyminiai atstovai, civilinie ieškovas ir civilinis atsakovas );
3. Asmenys, įtraukti į įrodinėjimo procesą ( liudytojai, ekspertai, specialistai, vertėjai, teismo posėdžio sekretoriai ).

Manau, kad BPK 37 straipsnis turi būti taikomas asmenims, dalyvaujantiems baudžiamajame procese ir turintiems tam tikrų interesų bei asmenims, įtrauktiems į įrodinėjimo procesą. Literatūroje neradau fakto, ar ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teisėjams turi būti taikomas šis straipsnis ar ne. Manyčiau, kad ne, nes nors pvz. teisėjas ir yra baudžiamojo proceso dalyvis, tačiau jis nėra šaukiamas atvykti į nagrinėjimą. Galiojančio BPK komentare yra įtvirtinta nuostata, kad „ šaukimas dalyvauti procese yra privalomas visiems proceso dalyviams“. Taigi, galima daryti išvadą, kad BPK 37 str. yra taikomas tiems baudžiamojo proceso dalyviams, kurie gali gauti šaukimą atvykti. Tokio šaukimo negali gauti teisėjas, todėl jam 37str. nėra taikomas, tačiau prokuroras tokį šaukimą gauna, todėl jam šis straipsnis galioja.

Sankcijos, taikomos be svarbios priežasties neatvykusiems asmenims

Neatvykti pagal šaukimą proceso dalyvis gali tik esant svarbiai priežasčiai. Išvardintų priežasčių sąrašas nėra baigtinis, taigi esant pagrindui atitinkamas pareigūnas gali pripažinti svarbia ir kitą neatvykimo priežastį.
Svarbi reikšmė teikiama gynėjo dalyvavimui. Jei be svarbios priežasties į teismą neatvyksta gynėjas, jam teisėjo nutarimu ar teismo nutartimi skiriama bauda. Beto, gynėjas privalo sumokėti išlaidas, kurias turėjo teismas, jeigu dėl jo neatvykimo posėdis buvo atidėtas. Užsiėmimas profesine arba darbine veikla, išskyrus dalyvavimą kitame teisminiame procese, negali būti laikomas svarbia gynėjo neatvykimo priežastimi. Pažymėtina ir tai, kad gynėjas negali savo neatvykimo, pvz., pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, pateisinti net tuo, kad tuo metu jis buvo iškviestas dalyvauti procese pas kitą ikiteisminio tyrimo pareigūną. Tai išplaukia iš to, kad gynėjao nedalyvavimo svarbia priežastimi laikomas tik dalyvavimas kitame teisminiame procese tuo pačiu metu. Taigi, gauname situaciją, kai vadovaudamasis BPK, vienas iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų galėtų nubausti gynėja, pastarajam atvykus tik pas vieną iš jų. Tačiau toks sprendimas paskirti baudą nebūtų logiškas ir teisingas jei procesinių veiksmų, į kuriuos buvo kviečiamas gynėjas, atlikimo laikas buvo paskirtas nederinant jo su gynėju. Šiuo atveju gynėjas negali būti apkaltintas procesinių pareigų nevykdymu.
Taigi darytina išvada, kad yra svarbi priežastis, jei gynėjas nedalyvauja teisminiame nagrinėjime, nes tuo pat metu dalyvauja kitame teisminiame posėdyje, tačiau nėra svarbi priežastis, jei gynėjas neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, jei tuo pat metu dalyvauja pas kitą ikiteisminio tyrimo pareigūną ir yra suderinęs atvykimo laiką. Tuo atveju, jei laikas iš anksto nebuvo suderintas su gynėju, o jam paskirtas, gynėjui negali būti taikomos sankcijos už neatvykimą.
BPK 250str. sako, kad „Jei neatvyko prokuroras ar gynėjas, ir nėra galimybės tame posėdyje juos pakeisti, daroma teisiamojo posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas“.
Dažnai būtinas baudžiamojo proceso dalyvis yra liudytojas. Be svarbios priežasties neatvykęs liudytojas gali būti atvesdintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, kurių vykdymas pavedamas liudytojo gyvenamosios vietos policijai. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda arba areštu iki 1 mėn.
Baudžiamojo proceso dalyvis įtariamasis taip pat turi procesinę pareigą šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Trisdešimties minimalių gyvenimo lygių bauda jis gali būti nubaustas už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties. Tos pačios sąlygos galioja ir kaltinamajam.
Jei be svarbios priežasties neatvyksta specialistas as ekspertas, jiems taip pat gali būti taikomos 163 str. numatytos procesinės prievartos priemonės.

Svarbių asmens neatvykimo priežasčių klasifikacija

1. laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo.

Laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo pripažystamas svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi.

2. išvykimas į tolimąjį plaukiojimą.

Išvykimas į tolimąjį plaukiojimą pripažystamas svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis.

3. šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis.
Ši aplinkybė pripažystama svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi.

4. sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą.

Jeigu iki atiduodant kaltinamąjį teismui, pristatoma pažyma, kad kaltinamasis susirgo psichikos ar kita sunkia liga, arba kitaip sužinoma apie tokias ligas, teisėjas turi pareikalauti iš gydymo įstaigų oficialių dokumentų. Šiuose dokumentuose turi būti nurodyta, kokia konkrečia liga serga kaltinamasis, patvirtina, kad jis serga būtent sunkia liga ( suprantama, kad tik dėl sunkios ligos asmuo negali dalyvauti teismo procese ) ir negali dėl jos dalyvauti teismo posėdžiuose, pateikta išvada, kada kaltinamasis gali pasveikti. Esant tokiems dokumentams, baudžiamoji byla sustabdoma iki kaltinamasis pasveiks.
Paprastai medicinos įstaigos negali konkrečiai pasakyti, kada sergantis asmuo pasveiks, todėl sustabdęs bylą teisėjas turi nuolat siųsti toms įstaigoms užklausas, kad būtų pranešama apie kaltinamojo sveikatos būklę ir galimybes jam dalyvauti nagrinėjant bylą.
Praktikoje žinomas ne vienas atvejism, kai, sustabdžius, ir teisėjui ja ilgai nesidomėjus, po kurio laiko nustatoma, kad jau seniai nebėra priežasčių, dėl kurių byla sustabdyta, tačiau teisėjas šito nežino ( kaltinamasis pasveikęs, bet pranešimas iš gydymo įstaigos dingęs ir teismo nepasiekęs ir pan. )
Jeigu byloje nėra dokumentų, patvirtinančių kad atitinkamos įstaigos buvo užklausiamos ( nėra į tą įstaigą siųstų užklausų nuorašų ), ar dokumentų su atsakymais į užklausas, už bylos vilkinimą atsako teisėjas, tinkamai nepasirūpinęs bylos išnagrinėjimu.
Teismas, gavęs dokumentus, kad kaltinamasis serga nepagydoma psichikos liga, turi išnagrinėti bylą laikydamasis atitinkamo BPK straipsnio. Paprastai teismo posėdyje priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo klausimus reikia spręsti tada, kai kaltinamasis suserga psichikos liga jau perdavus bylą teismui.
Jeigu asmuo padarė visuomenei pavojingus veiksmus jau sirgdamas psichikos liga ar tokia liga susirgo per ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams tai buvo žinoma, baudžiamoji byla kaltinant tokį asmenį padarius nusikaltimą, į teismą nebeperduodama. Tokiais atvejais teismui atsiunčiama byla dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo tokiam asmeniui arba baudžiamoji byla nutraukiama dar per ikiteisminį tyrimą.
Esant duomenų, kad kaltinamasis susirgo psichikos liga bylai patekus į teisma arba galėjo ja susirgti, kai padarytas nusikaltimas, ar susirgo per ikiteisminį tyrimą, teisėjas turi sušaukti tvarkomąjį posėdį ir skirtivteismo psichiatrijos ekspertizę. Tokiais atvejais priimama motyvuota nutartis ir ekspertams pavedama atsakyti, ar darydamas nusikalstamus veiksmus asmuo buvo nepakaltinamas, t.y. negalėjo suprasti savo veiksmųesmės arba jų valdyti dėl lėtinės psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos, ar padaręs nusikalstamus veiksmus susirgo psichikos liga, dėl kurios nebegali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.
Remiantis teismų praktika, reikia pasakyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas nepakaltinamo asmens dalyvavimo teismo posėdyje būtinumą, kai jam pratęsiamas suėmimas, nurodė, jog teisėjas tokiais atvejais turi teisę patvarkyti, kad asmuo būtų pristatytas į teismo posėdį, pagal eksperto išvadą, kad tam netrukdo jo ligos pobūdis ( 1999m. sausio 18 d. konsultacija B3 – 7 ).

5. nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaparastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos.
Ši aplinkybė pripažystama svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi.

6. šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė.

Pagal BPK, asmens šeimos nariais laikomi su tuo asmeniu gyvenantys tėvai ( įtėviai ), vaikai ( įvaikai ), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat įstatymas nutodo, kad šeimos nariais laikytini to asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos ( partnerystė ), taip pat sutuoktinio tėvai.

7. šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas.

Jei asmuo yra kviečiamas, bet neatvyksta į teismo posėdį, galima įtarti, kad jis negavo ar gavo pavėluotą šaukimą.
Jeigu šaukimas į teismą grįžta su pašto darbuotojų žyma, kad nurodytu adresu kaltinamasis ( čia kalbėsiu apie kaltinamąjį, tačiau šaukimo gali negauti ir bet kuris kitas baudžiamojo proceso dalyvis ) negyvena ( nerandamas ) ar kad adresatas neatvyksta į paštą pasiimti šaukimo, teisėjas privalo imtis papildomų priemonių tiksliau nustatyti, ar tikrai neimanoma sužinoti, kur kaltinamasis yra. Ar kaltinamasis nepakeitęs gyvenamosios vietos, galima patikrinti ir užklausiant adresų biurus, paskutinės žinomos kaltinamojo darbo vietos administraciją, žinomos kaltinamojo gyvenamosios vietos butų organizacijas ir panašiai.
Turėdamas dokumentus, patvirtinančius, kad kaltinamasis tikrai išvyko iš gyvenamosios vietos, nurodytos baudžiamojoje byloje, ir nežinia kur yra, teismas turiu priimti nutartį sustabdyti bylą, be to, paskelbti kaltinamojo paiešką. Paieška pavedama paskutinės žinomos kaltinamojo gyvenamosios vietos policijos organams ir šie vykdydami teismo nutartį jau savo iniciatyva prireikus gali skelbti vietinę ar respublikinę paiešką arba imtis kitų priemonių, kad rastų kaltinamąjį.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika

Tačiau ne visada nukentėjusiojo neatvykimas yra kliūtis nagrinėti bylą, štai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą 1996 m. vasario 22 d. išnagrinėjusi kasacinę bylą, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1995 m. gruodžio 6 d. apeliacinę nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl šių motyvų.
Apžvalgoje buvo pasakyta, kad nukentėjusiojo neatvykimas nėra kliūtis nagrinėti bylą teisme. Vilniaus apygardos teismas, neatvykus į teisiamąjį posėdį nukentėjusiajam R. Pukšto, nutarė nagrinėti bylą be jo, nes šaukimas jam buvo įteiktas BPK nustatyta tvarka. Be to, teismas konstatavo, kad nedalyvaujant nukentėjusiajam yra galimybė išaiškinti visas bylos aplinkybes ir apginti jo teises.
Taigi, be svarbios priežasties neatvykus asmeniui, vienais atvejais byla gali būti sustabdoma, o kitais nagrinėjama be negalėjusio atvykti asmens.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis ( 1999m. kovo 9 d. ) skelbia, kad jeigu apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis nedalyvavo ir negalėjo pasinaudoti savo teisėmis dėl to, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, tai vertintina, kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Išvados

Taigi, baigiant darbą reikėtų pasakyti, kad jį rašydama, apžvelgiau, mano manymu, esmingiausius ir būdingiausius dalykus, liečiančius paskirtą temą.
Išvados:
1. Tiek galiojančiame, tiek naujajame BPK yra įtvirtintos 7 svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajane procese priežastys;
2. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys yra įtvirtintos aukščiausios teisinės galios akte – kodekse;
3. Priežastimis laikomos šios: ( pagal naująjį BPK )
laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo;
išvykimas į tolimąjį plaukiojimą;
šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis;
sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą;
nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaparastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos;
šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė;
šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas.

Literatūros sąrašas

P. Danisevičius, M. Kazlauskas, T. Palskys ‚Lietuvos Respublikos bauddžiamasis kodeksas“. Vilnius. 1978
A. Liakas „Procesinės veiklos dalyviai“. Vilnius. 1973

A. Šumskas „ Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme“. Justitia.Vilnius. 2000

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Vilnius. 1961
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Vilnius. 2002
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Vilnius
Teismų praktika. 1996 nr.3 – 4 p. 128
Teismų praktika. 1999 nr. 11 p. 99

Leave a Comment