Turinys
ĮVADAS……………………………………………………………………………………………….3I. SANTUOKOS SAMPRATA, SUTUOKTINIŲ TEISĖS IR PAREIGOS………………………….4II. SUTUOKTINIŲ TURTINĖS TEISĖS IR PAREIGOS……………………………………………52.1. Sutuoktinių lygiateisiškumas……………………………………………………………..62.2. Sutuoktinių teisnumas ir veiksnumas……………………………………………………..82.3. Sutuoktinių pareigos vaikams…………………………………………………………….102.4. Sutuoktinių pavardė………………………………………………………………………112.5. Laikinas sutuoktinių turtinių teisių apribojimas………………………………………….122.6. Sutuoktinių teisės ir pareigos namų ūkyje………………………………………………..13IŠVADOS……………………………………………………………………………………………..15LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SARAŠAS………………………………………………………….16ĮvadasŠeima, ko gero, yra svarbiausia iš visų pilietinės visuomenės institucijų. Dažnai ji apibrėžiama kaip atliekanti “vaikų auklėtojos, aprūpintojos ir augintojos” vaidmenį. Tuo jai neprilygsta jokia kita institucija. Be to, šeima traktuojama kaip išskirtinis moralinių vertybių šaltinis – būdama vertybių perdavėja iš kartos į kartą, šeima su savo tvirtu žmogiškų jausmų teigimu yra labai stipri moralinė mokytoja. Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir neigiamų veiksnių įtakos. Santuoka yra kompleksinis teisės institutas, kurį veikia ir teisės normos, ir dorovinės normos. Labai svarbu, kokiais principais santuokoje grindžiami šeimos tarpusavio santykiai. Šio darbo tikslas – išstudijuoti santuokos sudarymo teisines pasekmes. Santuoka – tai savanoriška sutartis ir privalomas pareigų vykdymas, kylančių iš savanoriškos sutarties, todėl atsiranda nauji santykiai tarp sutuoktinių ir jų vaikų, šeimos narių turtinės padėties. Jei vyras ir moteris įstatymų nustatyta tvarka įformino savanorišką susitarimą sukurti santuoką, tai tokia pora tampa šeimos teisinių santykių dalyviais. Santuokos įregistravimo metu dažniausiai pasikeičia vieno sutuoktinio pavardė, sutuoktiniams atsiranda pareiga vienas kitą gerbti remti, saugoti bendrą turtą, gimus vaikui, tėvai privalo rūpintis jo auginimu ir pan. Šio darbo uždaviniai: išnagrinėti santuokos sampratą, sutuoktinių teises ir pareigas;išstudijuoti santuokos teisines pasekmes.
Darbo metodai. Darbas atliktas taikant loginį, dokumento analizės, kitus metodus. Rėmiausi oficialių dokumentų analize. Šiuo metodu analizavau Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, įvairių įstatymų reglamentuojamas santuokos sudarymo teisines pasekmes ir apžvelgiau teismų praktiką sprendžiant ginčus šioje šeimos teisės srityje.I. Santuokos samprata, sutuoktinių teisės ir pareigos
„ Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai.“ Taip santuoką apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK 3.7 straipsnis.) CK santuoka apibūdinama kaip civilinė sutartis, kuria siekiama tik teisinių pasekmių. Ši samprata nevisiškai atitinka šeimos santykių specifiką, neliečia jų neturtinio pobūdžio. Santuoka sudaroma ne tik dėl teisinių pasekmių, bet ir dėl meilės. Bažnyčia bažnytinę santuoką laiko sakramentu. Tokiu būdu vyro ir moters santykiai sudvasinami.Santuoka yra ne tik sutartis, ne tik vienkartinis aktas, bet ir sutuoktinių būklė. Santuokos registravimas nustatomas tiek valstybiniais ir visuomeniniais interesais, tiek siekiant apsaugoti sutuoktinių ir vaikų asmenines bei turtines teises ir interesus. Santuokos sudarymas turi teisinių pasekmių – sutuoktiniai įgyja tam tikras teises bei pareigas. Sudarius santuoką atsiranda naujų teisių ir pareigų, o kai kurios teisės, turėtos anksčiau, yra apribojamos arba iš viso išnyksta. Pati pagrindinė pasekmė, kad asmenys įgyja visai naują statusą, tai yra tampa sutuoktiniais. Iš to išplaukia ir naujų pareigų atsiradimas: a) moralinės pareigos – lojalumas, pagarba vienas kitam, rūpinimasis moraliai, psichologine, dvasine sutuoktinio būsena ir pan; b) turtinės pareigos – tarpusavio išlaikymas, bendro turto atsiradimas, jei kitaip nesusitaria, ir jį valdyti, disponuoti juo bendru susitarimu. Esminis skirtumas tarp moralinių ir turtinių pareigų, kad negalima priversti vykdyti moralinių pareigų. Tačiau jų nevykdymas gali turėti reikšmės ir kitur: santuokos nutrauk…imas, tai yra kaip nutraukimo pagrindas, gyvenimas separacijoje ir panašiai. Tuo tarpu turtinių pareigų nevykdymas gali būti priverčiamas prievarta – jei vengiama išlaikyti sutuoktinį, kuriam reikalingas išlaikymas; jie turtas iššvaistomas, tai gali būti apribotas naudojimasis turtu ir pan.
Pareigos atsiranda ne tik sutuoktiniams tarpusavyje, bet ir pareigos vaikams, jei jų yra. Tuo pačiu atsiranda ir teisės vaikams – teisė auklėti vaikus ir panašiai. Visos sutuoktinių teisės ir pareigos yra lygios pagal lygiateisiškumo principą. Šis principas nereikalauja ribos, kurią nubrėžus pareigos ir teisės būtų padalintos po 50 %. Jei sutuoktinis negali atlikti t. t. pareigų, tai jos tenka kitam sutuoktiniui ( CK 3.27 str.). Santuoka yra pagrindinis juridinis faktas atsirasti šeimai. Tai viena iš pagrindinių santuokos sudarymo pasekmių (šeimos santykių sukūrimas). Kitos pasekmės išvardintos 3.29 ir 3.32 – 3.35 str.II. Sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos
Sudarius santuoką sutuoktiniai įgyja turtines teises ir pareigas. Tai labai svarbus sutuoktinių lygių teisių šeimoje komponentas yra CK Šeimos teisėje įtvirtintas šeimos teisės institutas – šeimos turtas. Šio instituto tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų ir socialiai bei ekonomiškai labiausiai pažeidžiamo sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, kad nutraukus santuoką jie neliktų be būtiniausių žmogaus gyvenimui dalykų. Pagal CK Šeimos teisės 3.84 straipsnio 1 dalį turtas gali būti pripažintas šeimos turtu, nesvarbu, ar jis vieno sutuoktinio nuosavybės teise dar iki santuokos ar po jos sudarymo. Toks turtas naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam ar dviem sutuoktiniams yra: šeimos gyvenamoji patalpa; kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus; šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąją patalpa. CK Šeimos teisėje nustatytos dvi sutuoktinių turto teisinio rėžimo rūšys – įstatyminis ir sutartinis. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatyminis turto režimas, pagal kurį visas po santuokos įgytas turtas yra pripažįstamas jų bendrąja nuosavybe. Įstatymas apibrėžia, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (3.88 str.) ir koks – asmeninė sutuoktinių nuosavybė (3.89). CK Šeimos teisė numato galimybę sutuoktiniams išvengti bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo, kai sudaroma vedybų sutartis. Tokia sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis), tiek ir po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Vedybų sutartį tvirtina notaras. Vedybų sutarties turinio esmė, ta, jog sutuoktiniai turi teisę tokioje sutartyje numatyti, kad:
• turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekviena sutuoktinio asmeninė nuosavybė;• turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja nuosavybe;• turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.104 str. 1 d. 1-3p.). Sutuoktiniai gali pasirinkti turto teisinį rėžimą, bet negali vedybų sutartimi nustatyti tokį turto teisinį rėžimą, kuris nėra numatytas įstatymo. Negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai arba pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, arba reguliuoja sutuoktinių ar jų vaikų tarpusavio asmeninius neturtinius klausimus, riboja ar atima iš sutuoktinio teisę į išlaikymą, teisę kreiptis į teismą ir pan….2.1. Sutuoktinių lygiateisiškumasSudarius santuoką sukuriami šeimos santykiai – bendro gyvenimo pagrindas. Bendras gyvenimas šeimoje nebus pilnavertis, jeigu sutuoktiniai šeimoje neturės lygių teisių. Lygiateisiškumo principas yra deklaruojamas LR Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalyje “sutuoktinių teisės šeimoje lygios” reiškia, kad sudarius santuoką sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę tarpusavio santykiuose bei vaikų atžvilgiu, santuokos sudarymo, jos trukmės ir nutraukimo klausimais. Ta pati nuostata yra pakartota ir CK 3.26 straipsnyje. Kadangi šeimos teisė yra sudėtinė Civilinio kodekso dalis, tai kai kurie klausimai yra bendri visai civilinei teisei, kurie Šeimos teisės trečiojoje knygoje jau nebe kartojami. Pavyzdžiui Civilinio kodekso bendrieji civilinės teisės principai, įtvirtinti Civilinio kodekso pirmosios knygos 1.2 straipsnyje, kartu yra ir šeimos teisės principai. Šiame straipsnyje išvardijami bendrieji civilinės teisės principai tarp kurių deklaruotas ir civilinių santykių subjektų lygiateisiškumas šeimos teisėje reiškia sutuoktinių lygiateisiškumo principą.„Asmens, sudariusio santuoką, teisinio statuso pokyčiai yra trejopi. Pirma, santuokos sudarymas suteikia asmeniui naujų teisių, kurių neturi santuokos nesudaręs asmuo, pavyzdžiui, teisę turėti dvigubą savo ir sutuoktinio, pavardę ( CK 3.31 str.). Antra, sudaręs santuoką, asmuo įgyja tam tikras pareigas, kurių neturi nesusituokęs asmuo, pavyzdžiui, pareigą išlaikyti kitą sutuoktinį (CK 3.72 str.). Trečia, sudaręs santuoką, asmuo praranda tam tikras teises ar nustatomi tam tikri jo teisių ribojimai. Pavyzdžiui, asmuo sudaręs santuoką, nebeturi teisės sudaryti kitą santuoką ar registruoti partnerystę (CK 3.16 str.; atsiranda tam tikri sutuoktinio nuosavybės teisės ribojimai (CK 3.84 – 3.86 str.) ir kita“. Santuoka yra dviejų asmenybių sąjunga. Tai ne tik socialinė institucija, bet ir tokia susivienijimo forma, kuri turi patenkinti abi puses. Būtina santuokos egzistavimo sąlyga yra bendrumo ir tarpusavio supratimo jausmas, atvirumas ir rūpinimasis vienas kitu. Santuokinis ryšys yra įsipareigojimas kitam asmeniui. Jeigu neegzistuoja tarpusavio įsipareigojimas, tai galima teigti, jog neegzistuoja ir tokia pora. Kai nėra įsipareigojimo, apie tai sukasi visi porų ginčai ir tai tampa šeimyninių santykių problema. Kai bijoma įsipareigoti, santuoka tampa kliūtimi abipusei laisvei. Sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisių ar panaikinti pareigų, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmės. Bendrieji šeimos narių teisių ir pareigų įgyvendinimo principai suformuluoti CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyti sutuoktinių lojalumo ir pagarbos vienas kitam, savitarpio moralinės ir materialinės paramos reikalavimai. Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis. Moralinis aspektas sutuoktinių ir kitų šeimos narių tarpusavio santykiuose yra ypač svarbus. “Mažėjant moralės normų įtakai žmonių elgesiui, rečiau besilaikant moralinių įsipareigojimų sutuoktinių ir kitų šeimos narių santykiuose, vis dažniau norima ir net reikalaujama šeimos narių teises ir pareigas vulgariai materializuoti. Šio požiūrio atstovų filosofija tokia: sudarei santuoką – mokėk namus prižiūrinčiam sutuoktiniui, gimė vaikas – užmokestį padidink, nes darbas namuose, vaikų auklėjimas prilygsta arba netgi sunkesnis už mokamą kito sutuoktinio veiklą tarnyboje, versle, kūryboje” . Nors santuokos sudarymas yra moters ir vyro susitarimas, turintis dvišalės sutarties bruožų, bet vis dėl to tai specifinė sutartis, ir pirmiausiai neatlygintinė. Privalomų pareigų nustatymu šeimos narių santykius reglamentuojančiose teisės normose siekiama moralinių šeimos narių savitarpio santykių stiprinimo. Įpareigojimas teikti materialinę paramą šeimos nariams yra tik šių principų įtvirtinimo būdas. Todėl kalbant apie …prievolę teikti materialinę paramą, turima omenyje tik apie prievolę esant tam tikroms sąlygoms (paramos reikalingam sutuoktiniui, nepilnamečiui vaikui ir t.t.).„Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savimi, pavyzdžiui, sunkiai serga ir panašiai, kitas sutuoktinis privalo rūpintis tiek juo, tiek kitais šeimos reikalais. Jeigu sutuoktinių galimybės materialiai aprūpinti šeimą dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ligos, nėštumo, vaikų priežiūros, mokymosi, nedarbo ir panašiai, nėra vienodos, vienas sutuoktinis privalo materialiai išlaikyti tokios paramos reikalingą kitą sutuoktinį ir prisiimti atsakomybę už materialųjį visos šeimos aprūpinimą.“ Moralinė ir materialioji parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek vienas kito materialiąją, tiek fizine, psichologine, dvasine būkle. Visiškas nesirūpinimas kitu sutuoktiniu ar šeima daugiau nei 1 metus yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl šeima nesirūpinusio sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str.3d.).2.2. Sutuoktinių teisnumas ir veiksnumasPagal CK 3.29 str.„ Santuoka neapriboja sutuoktinių teisnumo ir veiksnumo, tačiau sutuoktinių galėjimas įgyvendinti tam tikras teises gali būti ribojamas vedybų sutartimi bei imperatyviomis šio kodekso normų.“. Paprastai asmeniui veiksnumas pripažįstamas, kai asmuo sulaukia pilnametystės. Tačiau tais atvejais, kai įstatymas leidžia sudaryti santuoką asmeniui, neturinčiam aštuoniolikos metų, toks asmuo nuo santuokos sudarymo momento įgyja visišką veiksnumą. Šis veiksnumas neišnyksta ir tada, jei santuoka vėliau nutraukiama arba pripažįstama dėl priežasčių, nesusijusių su santuokinių amžiumi. Įgijus sutuoktinio teisinį statusą, jų teisnumas ir veiksnumas neapribojamas, tačiau teisės ir pareigos, sudarančios veiksnumo turinį, keičiasi, o taip pat keičiasi ir jo ribos. Apribojamos teisės naudotis bendru sutuoktinių turtu. Kai iškyla ginčai ir šie ginčai liečia vaikus, tai į privačius sutuoktinių santykius įsikiša teismas. Į teismą galima kreiptis (CK 3.34 ) – uždrausti naudotis bendru turtu; CK 3.93 – kai sutuoktinis nori uždrausti kitam sutuoktiniui sudaryti sandorį. Kreipimasis į teismą yra pačių sutuoktinių teisė. Pagal CK 3.32 str., galima kreiptis į teismą, bet šiuo atveju yra objektyvios sąlygos, dėl kurių negalima gauti kito sutuoktinio sutikimo (nežinia kur esantis, serga sunkia liga). CK 3.93 – kai sutikimo negalima gauti dėl subjektyvių priežasčių. CK3.95 str. – galima reikalauti dėl vieno sutuoktinio nušalinimo nuo bendro turto valdymo. CK 3.97 – galima reikalauti ne tik nušalinimo, bet ir paskirti bendro turto administratorių. CK 3.106 3 dalis- kai vedybų sutartis gali būti pakeista vieno iš sutuoktinių reikalavimu. CK 3.167 str. – ginčai dėl vaiko vardo ir pan.Tam tikrus teisų įgyvendinimo ribojimus sutuoktiniai gali nustatyti ir tarpusavio susitarimu sudarydami vedybų sutartį. Tačiau tokie ribojimai galimi tik dėl jų turtinių, o ne asmeninių neturtinių teisių įgyvendinimo. Pavyzdžiui, sutuoktiniai gali susitarti, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybe tam pa ir jų individualus turtas, įgytas prieš sudarant santuoką, jie gali nustatyti papildomus savo turtinių teisių, susijusių su bendro turto naudojimu, valdymu ir disponavimu juo, ribojimus ir panašiai (CK 3.104 str.). Esant galiojančioje vedybų sutartyje nustatytiems tam tikrų turtinių teisių ribojimams, sutuoktiniai gali tas teises įgyvendinti tik laikydamiesi vedybų sutarties nuostatų. Tačiau minėta vedybų sutartimi negalima nustatyti savo asmeninių neturtinių teisių ar jų įgyvendinimo ribojimų (pvz. numatyti, kad žmona seks paskui vyrą jam keičiant gyvenamąją vietą, nedirbs, o tik prižiūrės namus, augins vaikus ir panašiai) CK 3.32 str. nurodyta, kad vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti. Tačiau jei tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kurio dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto sutuoktinio prašymu leidimą reikalingiems veiksmams atlikti gali duoti teismas. Teismas įsitikinęs, kad kito sutuoktinio sutikimo gauti tikrai neįmanoma ir tokio leidimo davimas atitinka šeimos interesus, duoda leidimą konkrečiam veiksmui atlikti, kurį sutuoktinis turi įvykdyti per teismo nutartyje nurodytą terminą. Tačiau jeigu sutuoktinis veikia priešingai šeimos ar nepilnamečių vaikų interesams ir apie tai teismui pareiškimu praneša valstybinės vaikų teisių apsaugos institucija ar prokuroras, teismas savo duotą leidimą gali pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja tik ateičiai. Santuokos sudarymas nereiškia sutuoktinių teisnumo ir veiksnumo ribojimo (CK 3.29 str.). Todėl sutuoktiniai sudarę santuoką savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo savarankiškai. Sutuoktinių tarpusavio atstovavimo santykiai gali susiklostyti bendraisiais pagrindais,(CK 2.132 – 2.151 str.) – šitai ir numatyta nagrinėjamo straipsnio 1 dalyje. Minėti santykiai dažnai atsiranda dėl to, kad kasi kuriuos veiksmus …sutuoktiniai gali atlikti tik abu kartu arba vienas iš jų kito sutikimu. Jeigu vienas sutuoktinis įgalioja kitą sutuoktinį sudaryti sandorius ir jo vardu, kito sutuoktinio turimas įgaliojimas leidžia sudaryti sandorį ir vienam sutuoktiniui už abu. Sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį tvarkyri ne tik turtą, kuris yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, bet ir jam asmeninės nuosavybės teises priklausantį turtą (CK 3.97 str.4 d.). Visais atvejais sutuoktinis privalo veikti rūpestingai, apdairiai, nedarydamas žalos kito sutuoktinio teisėms ir interesams.2.3. Sutuoktinių pareigos vaikamsGimus vaikui, sutuoktiniai įgyja naują teisinį statusą – jie tampa tėvai. Tai reiškia, kad jie įgyja naujų teisių ir pareigų bei papildomą atsakomybę. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies norma nustato tėvų teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, teigdama: “tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti”. CK 3.30 straipsnyje taip pat nustatytos sutuoktinių pareigos vaikų atžvilgiu: sutuoktiniai privalo iš išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinėje teisėje. Tai imperatyvūs reikalavimai, todėl tėvo ar motinos atsisakymas teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kuriomis remiantis tėvai galėtų atsisakyti šių teisių ir pareigų, motyvuodami, pavyzdžiui, kad vaikai yra neįgalūs, apsigimę, neveiksnūs ar ribotai veiksnūs. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo minimalus dydis nėra fiksuojamas, tačiau jis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui ugdymo sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai arba vienas jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą gali priskirti pagal vieno tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba vaikų teisių apsaugos tarnybos ieškinį. Vaiko interesų gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse taip pat įtvirtintas 1989 m. Vaiko teisių konvencijoje (ją Lietuva ratifikavo 1995 m. liepos 3 d.), jis pripažintas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (23 ir 24 str.), Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte (10 str.). Valstybė pirmiausia taip gali padaryti įstatymais nustatydama tėvų turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas jų nepilnamečiams vaikams. Tėvams arba kitiems teisėtiems vaiko atstovams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir ugdymą, jo išlaikymą. Valstybė teikia pirmenybę tėvams ir teisėtiems vaiko atstovams paramą tinkamam vaiko auklėjimui, ir rūpinasi švietimo įstaigų, valstybinių ir nevalstybinių vaikų globos institucijų plėtra. Valstybė, siekdama apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ir piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ir nerūpestingo elgesio ar išnaudojimo, imasi visų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Teisų teises ir pareigas nustato CK Šeimos teisės normos, vaiko teisių ir laisvių pagrindus – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234), tėvų ir kitų teisėtų vaikų atstovų atsakomybę už vaiko teisių pažeidimus, vengimą ar nevykdymą pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti vaikus, žiaurių elgimąsi su jais – civiliniai, administraciniai ir baudžiamieji įstatymai. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prioritetinė vaikų teisių ir teisėtų interesų gynyba yra vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų. Sutuoktinių, kurie turi nepilnamečių vaikų ir ginčą sprendžia teismas, ginčo sprendimas neišvengiamai vienokiu ar kitokiu būdu darys įtaką ir jų vaikams. Todėl teismas tokiu atveju sutuoktinių tarpusavio ginčą turi spręsti atsižvelgdamas į vaikų interesus ir ieškoti tokio varianto, kuris vaikams būtų mažiausiai skausmingas. Pavyzdžiui, teismas spręsdamas sutuoktinių turto, gyvenamosios patalpos padalijimo ir kitus turtinius jų ginčus privalo atsižvelgti į jų nepilnamečių vaikų interesus.“ Vaikų interesai taip pat yra svarbūs sprendžiant santuokos galiojimo, nutraukimo, separacijos, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, sutuoktinių pavardės nutraukus santuoką ir kitus klausimus (CK 3.41 str. 2-3 d., 3.57 str 3 d., 3.69 str., 2 d., 3.71 – 3.73 , 3.76 str., 3.123 str. 1 d.). Tuo tarpu sutuoktinių ginčą, susijusį su jų teisėmis …ir pareigomis vaikams, teismas privalo spręsti vadovaudamasis tik vaikų interesais ir išklausęs bei atsižvelgdamas į vaikų nuomonę (CK 3.164, 3.174, 3.177 str.).“ Lietuvoje būtina steigti šeimos ginčų tarpininkų tarnybą, kuri padėtų besiskiriančioms ar siekiančioms gyvenanti atskirai šeimoms priimti sprendimus, susijusius su bendrais nepilnamečiais vaikais, finansais ar bendra nuosavybe.Tokia išvada pateikiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktame tyrime „Šeimos konfliktų nagrinėjimas: užsienio valstybių patirtis”. Valstybių praktika parodė ir tai, jog apie 3 proc. besikreipiančių porų susitaiko ir išsaugo šeimą. Tačiau netgi tuomet, kai poros išsiskiria, jos po tarpininkavimo proceso palaiko daug geresnius ir draugiškesnius santykius, lengviau bendrauja su vaikais ir paprasčiau sprendžia kilusias problemas.Šeimos ir viešasis interesai reikalauja, kad sutuoktiniai kiek įmanydami stengtųsi išspręsti nesutarimus. Visais atvejais bylinėjimasis yra kraštutinė priemonė, nes teismas gali išspręsti tik teisines, o ne vidines, psichologines ir kitokias šeimos problemas.2.4. Sutuoktinių pavardėPagal CK 3.31 str. Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė.“ . Ši CK norma reglamentuoja sutuoktinių asmeninę neturtinę teisęs – teisę į pavardę. Remiantis sutuoktinių lygiateisiškumo principu, pavardės klausimai sprendžiami abipusius sutuoktiniu sutarimu, nepasiekus bendro sutarimo kiekvienas šiuos klausimus gali spręsti savarankiškai. „Įstatymas numato tris galimas alternatyvas. Pirma, sutuoktiniai gali pasilikti kiekvienas savo pavardę, t,y. Nekeisti ikisantuokinės pavardės. Antra, tarpusavio susitarimu jie gali pasirinkti kaip bendrą vieno iš sutuoktinių pavardę (tiek vyro, tiek žmonos). Trečia, kiekvienas sutuoktinis gali pasirinkti dvigubą pavardę, t.y prie ikisantuokinės pavardės pridėti kito sutuoktinio pavardę. Dėl pavardės sprendžiama registruojant santuoką. Esant susituokus pavardę galima pakeisti bendrąja tvarka (CK 3.307- 3.308 str.).“ LR Konstitucinis teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime “Dėl LR Aukščiausiosios tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo “Dėl vardų ir pavardžių rašymo LR Piliečio pase” atitikimo LR Konstitucijai” nustatė, kad Lietuvoje vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikoje rašomos lietuviškais rašmenimis. Konstitucinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje gyvenantys asmenys save priskiria daugiau kaip šimtui tautybių. Jų tautų kalbose vartojami įvairūs rašmenys, dažnai visiškai arba iš dalies nesutampantys su lietuvių kalbos rašmenimis. Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas. Dėl sutuoktinių pavardės nutraukus santuoką ar pripažinus ją negaliojančia sprendžiama pagal CK 3.69 str. Pavyzdžiui, sąžiningas sutuoktinis gali pasilikti santuokinę pavardę, tuo tarpu nesąžiningas sutuoktinis neturi teisės reikalauti palikti jam santuokinę pavardę (CK 3.45 – 3.46 str.), išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2d.) 2.5. Laikinas sutuoktinio turtinių teisių apribojimasĮsakmūs įstatymo reikalavimai, keliami sutuoktiniams, gali būti realiai įgyvendinti, jeigu yra tiksliai apibrėžtos sutuoktinių turtinės teisės ir turtiniai įsipareigojimai. Sutuoktiniams nepavykus susitarti dėl savo pareigų vykdymo ar teisių įgyvendinimo, bet kuris sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą, kad teismas išspręstų jų ginčą. Teismas sprendimą dėl sutuoktinių ginčo privalo priimti atsižvelgdamas į sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir visos šeimos interesus. Siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų ir vieno iš sutuoktinių (paprastai labiausiai pažeidžiamo) teises ir teisėtus interesus, CK Šeimos teisės 3.34 str. numatyta galimybė teismine tvarka šeimos interesais laikinai apriboti vieno iš sutuoktinių turtines teises (pav. draudimas be kito sutuoktinio disponuoti bendru sutuoktinių turtu). Tokio draudimo terminas negali būti ilgesnis nei dveji metai. Jei sutuoktinis neturėjo teisės sudaryti sandorių be kito sutuoktinio sutikimo, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal pastarojo ieškinį, jeigu trečiasis asmuo, su kuriuo buvo sudarytas sandoris, buvo nesąžiningas. Toks ieškinys gali būti pareikštas per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokį sandorį. „Nors bendru turtu sutu…oktiniai gali disponuoti tik abipusius sutikimu, tačiau dažniausiai sudarant sandorius su trečiaisiais asmenimis toks sutikimas reikalingas. Be to, kai kuriais atvejais neįmanoma įrodyti, kad kito sutuoktinio sutikimas buvo. Pagal šį straipsnį suinteresuotas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad šis nutartimi laikinai uždraustų kitam sutuoktiniui be jo (suinteresuoto sutuoktinio) sutikimo disponuoti bendru turtu. Šis draudimas taikomas tiems veiksmams ir sandoriams, kuriems įstatymas nenustato privalomo rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Tokį draudimą teismas gali nustatyti ne ilgiau kaip dvejiems metams.“
Ši norma taikoma tik nustatant sutuoktinio turtinių teisių, susijusių su disponavimu bendru sutuoktinių turtu, ribojimus.2.6. Sutuoktinių teisės ir pareigos namų ūkyjeCK 3.35 str. „sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo neturi teisės perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į kilnojamąjį daiktą, naudojamą šeimos namų ūkyje.“ Šeimos ūkyje naudojami kilnojamai daiktai – tai namų apyvokos daiktai, baldai, išskyrus meno kūrinius, kolekcijas ir namų bibliotekas. Toks ribojimas nustatytas todėl, kad daiktai, naudojami namų ūkiui, yra būtina deramo šeimos namų ūkio gyvavimo sąlyga. Kai kurie kilnojamieji daiktai prie namų ūkio daiktų kategorijos gali būti priskiriami atsižvelgiant į faktines šeimos gyvenimo aplinkybes, taigi jų naudojimo šeimos reikmėms specifiką. Pavyzdžiui, automobilis, kurį atokiai gyvenanti šeima naudoja vaikams į mokyklą vežti gali būti pripažįstamas namų ūkiui naudojamu daiktu.Tačiau jeigu sandoris buvo sudarytas, sutuoktinis, kuris nedavė sandoriui sutikimo ir nepatvirtino sandorio po jo sudarymo, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, išskyrus atvejus, kai sandoris buvo atlygintinis, o trečioji šalis buvo sąžininga. Valstybė, siekdama užtikrinti vieno iš sutuoktinių ir nepilnamečių vaikų interesus, nustatė nepilnamečių vaikų ir vieno iš sutuoktinių teisės į gyvenamąją patalpą garantijas: Pagal CK 3.36 str. „jeigu sutuoktiniai gyvena gyvenamojoje patalpoje pagal nuomos sutartį, tai sutuoktinis, sudaręs nuomos sutartį, be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo neturi teisės nutraukti nuomos sutarties prieš terminą, subnuomoti gyvenamosios patalpos arba perleisti teises pagal nuomos sutartį. Sutuoktinis, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti jį negaliojančiu. Sutuoktinis, kuriam šeimos gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti. Sutuoktinis, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu viešame registre ginčijama gyvenamoji patalpa buvo nurodyta kaip šeimos turtas. „Šeimos turto instituto tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų ir silpnesniojo sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Jeigu vienas ar abu sutuoktiniai naudojo šeimos turtą, nesilaikydami šio teisės instituto normų reikalavimų, tai asmuo, kurio interesai pažeidžiami, turi teisę ginčyti pažeidėjo veiksmus ir reikalauti pripažinti atitinkamus sandorius negaliojančiais. Tais atvejais, kai šeimos turtą priešingai vaiko teisėms ir interesams naudoja tėvai, priemonių vaikų teisėms užtikrinti imasi valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras (CK 3.163 straipsnio 4 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsaugai užtikrinti priemonių imasi ir bylą nagrinėjantis teismas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų 4 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje hipotekos sandorį negaliojančiu prašo pripažinti sandorio šalis – nepilnametės dukters motina, kuri, įkeisdama nekilnojamąjį turtą kitai sandorio šaliai UAB ,,Sampo bankas”, nenurodė, kad įkeičiamasis turtas yra šeimos turtas.“ Kaip ir šiame pavyzdyje sutuoktinis turi teisę ginčyti be jo sutikimo sudarytus sandorius. Tačiau CK 3.84 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad aplinkybė, jog šeimos gyvenamoji patalpa yra šeimos turtas, prieš sąžiningus trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik jeigu nekilnojamasis daiktas įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Todėl tokie sandoriai gali būti nuginčyti tik kai šeimos gyvenamoji patalpa viešame registre (VĮ Registrų centre) nurodytas kaip šeimos turtas. Kai šeima gyvena gyvenamojoje patalpoje, kuri yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinio teisės, ginamos taikant CK 3.84 – 3.86, 3.92 str.taisykles.Išvados
1. CK santuoka apibūdinama kaip civilinė sutartis, kuria siekiama tik teisinių pasekmių. Ši samprata nevisiškai atitinka šeimos santykių specifiką, neliečia jų neturtinio pobūdžio. Santuoka sudaroma ne tik dėl teisinių pasekmių, bet ir dėl meilės. Bažnyč…ia bažnytinę santuoką laiko sakramentu. Tokiu būdu vyro ir moters santykiai sudvasinami. Santuokos sudarymo, kaip juridinio fakto pasekmėje, atsiranda tam tikros teisinės pasekmės, įvairios turtinės ir neturtinės pareigos. Sutuoktiniai tarpusavio susitarimu negali atsisakyti šių teisių ar pareigų, nes jos ginamos įstatymu. Žmonių santykius santuokoje reguliuoja ir moralės normos, tačiau joms nusižengus nebus vartojama valstybės prievarta. Ne visi sutuoktinių tarpusavio santykiai patenka į teisinio reguliavimo lauką, nes teisės normos reguliuoja svarbiausius žmonių santykius, kuriuos galima išoriškai kontroliuoti. Nemoraliai besielgiantį sutuoktinį, pasmerks visuomenė, tačiau valstybė sankcijų jam netaikys.
2. Santuoka – tai savanoriška sutartis ir privalomas pareigų vykdymas, kylančių iš savanoriškos sutarties, todėl atsiranda nauji santykiai tarp sutuoktinių ir jų vaikų, šeimos narių turtinės padėties. Jei vyras ir moteris įstatymų nustatyta tvarka įformino savanorišką susitarimą sukurti santuoką, tai tokia pora tampa šeimos teisinių santykių dalyviais. Santuokos įregistravimo metu dažniausiai pasikeičia vieno sutuoktinio pavardė, sutuoktiniams atsiranda pareiga vienas kitą gerbti remti, saugoti bendrą turtą, gimus vaikui, tėvai privalo rūpintis jo auginimu ir pan. Susituokus atsiranda pareiga vienas kitą remti, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, sutuoktiniams atsiranda įvairios turtinės ir neturtinės pareigos. Gimus vaikui, atsiranda sutuoktinių pareigos vaikų atžvilgiu. Tėvai privalo išlaikyti, auklėti savo vaikus ir visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu privalo spręsti tarpusavio susitarimu. Santuokos teisinės pasekmės yra išvardintos CK Šeimos teisės 3.26 – 3.36 straipsniuose.Literatūros ir šaltinių sąrašas
Norminė literatūra :
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija.-Vilnius: 2003.2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas //Valstybės žinios. 2000-09-06, Nr. 74.
Specialioji literatūra :
3. Mikelėnas V., Keserauskas Š., Smirnovienė Z. ir kiti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė.- Vilnius: 2002.4. Lipeika K. Santuokos ir šeimos kodekso projektas: naujovės ir principinės nuostatos // Teisės problemos 1996. Nr.1. 5. Lietuvos teisės pagrindai.-Vilnius: 2004.
Teismų praktika, kiti šaltiniai :
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos: 2004 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje E.Kozlovienė ir E.Kripienė Nr. 3K- 3-362/2004. 2005 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje A.Balsys ir V.Balsienė Nr. 3K-3- 347/2005. 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje G.Kupstienė ir AB „Sampo bankas“ L.Kupstas Nr. 3K-3-90/2005