Sutarčių teisės konspektai – Nemokami Referatai

Sutarčių teisė

I.Sutarčių vieta civilinėje teisėje

1.Sutarčių teisės istorinės ištakos ir vystymasis

Klasikinės sutarčių teisės ištakomis pripažįstama romėnų ir kanonų teisė.
Corpus Jusris Civilis (529-535m) teisynas.
• ex contactus
• ex delicta
• quasi ex contractus
• quasi ex delicta

Klasikinė sutarčių teisė susiformavo 18-19a., kodifikavus Prancūzijos, Vokietijos ir kitų valstybių civilinę teisę.

Pagrindinė sutarties paskirtis yra reguliuoti žmonių tarpusavio santykius, nurodant galimą ir leistiną elgesį, o taip pat pasekmes, pažeidus elgesio normas.

Sutarties skirtumai nuo teisės normos:
• sutartis išreiškia jos dalyvių valią, o teisės aktas – jį išleidusios institucijos.
• sutartis skirta reguliuoti tik jos dalyvių elgesį, o teisės aktas sukuria visiems privalomą taisyklę.

Sutarties konstrukcija įvairiose teisės šakose :
– civilinėje;
– tarptautinėje;
– viešojoje;
– administracinėje
– ir kt.

2. Sutarčių teisės principai

CK 1.2 str. tvirtinti bendrieji civilinių teisinių santykių reguliavimo principai:
– subjektų lygiateisiškumo,
– nuosavybės neliečiamumo,
– sutarties laivės,
– teisinio apibrėžtumo;
– proporcingumo ir teisėtų lūkesčių;
– nesikišimo į privačius santykius,
– neleistinumo piktnaudžiauti teise;
– visokeriopos civilinių teisinių santykių teisminės gynybos

Šie principai atlieka 4 funkcijas:
• reglamentavimo;
• interpretavimo
• teisės spragų užpildymo
• kolizijų šalinimo

CK 1. 5 str. įtvirtinti principai:
– teisingumo;
– protingumo;
– sąžiningumo
Bendrieji civilinės teisės principai būdingi sutarčių teisės instituto specifikai.

Sutarčių laisvės principas pasireiškia 4 aspektais:
– laisve sudaryti sutartį,
– laisve atsisakyti sudaryti sutartį;
– laisve nustatyti sutarties turinį;
– laisve sudaryti sutartis, kurių įstatymas nenumato, jei tokia sutartis neprieštarauja teisei ir gerai moralei.

Absoliuti sutarčių laisvė negalima, nes tai kenktų verslo santykiams, arba galėtų pažeisti kitų asmenų interesus. Tokius apribojimus nustato ir Konstitucija (29 str.) ir kiti norminiai aktai ( pvz.: CK 6.188 str; 6.161 str.).

Sutarčių laisvę riboja ne tik imperatyvios teisės normos, bet ir visuomenės moralės bei sąžiningumo principai. Valstybė gali kištis į sutartinius santykius tik esant pakankamam pagrindui – silpnesnės šalies interesas, viešoji tvarka, visuomenės interesas, kreditoriaus interesas

Sutartie laisvės principas kinta keičiantis istorinėms sąlygoms, bet lieka svarbiausiu sutarčių teisės principu.

Sąžiningumo (bona fides) ir sąžiningos dalykinės praktikos principas.

Tarptautiniai aktai – EEC direktyva 93/13 “Dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo srityse” pateikia sąrašą sutarties sąlygų, kurios laikomos nesąžiningomis . CK 6.188 str.

Objektyvusis ir subjektyvusis vertybinis žmogaus elgesio matas.

Sutarties privalomumas.

Pacta sunt servanda
CK 6.189 – Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
Sutarties nesilaikymas ar kitoks pažeidimas lemia civilinę atsakomybę. Bet kaip ir kiekvienas principas, nėra absoliutus. Pvz., sąžininga šalis turi teisę sutarties atsisakyti.
6.217 str – šalies galimybė nutraukti sutartį esant esminiam pažeidimui.

Konsensualizmas

Sutarties esmė-šalių susitarimas, jų valios išraiška . Konsensualizmas priešingas formalizmui, nes formalizmas teikia prioritetą ne šalių valiai, o tos valios išorinei formai – dokumento surašymui, notarinei formai ir pan.

Silpnosios šalies gynimas sutartiniuose santykiuose

Formalus atsisakymas nuo civilinių-teisinių santykių dalyvių lygybės principo bei sutarties laisvės principo
Vartojimo sutartys. CK 6. 188 str.

Viešoji sutartis – 6.161 str.

3.Sutarčių teisės šaltiniai

CK 1.3 str.

Tradiciškai išskiriamos šaltinių grupės:
• bendrieji teisės principai (teisingumas, lygiateisiškumas, sąžiningumas ir t.y.);
• įstatymai ir poįstatyminiai aktai;
• teismų praktika;
• papročiai – CK 1.4tr.
• teisės doktrina;
• Europos Sąjungos teisė;
• tarptautinė teisė (tarptautinės sutartys ir tarptautiniai papročiai).

Pirminiai ir antriniai teisės šaltiniai

4.Sutarčių teisės veikimas laike, erdvėje, asmenims.

Sutarčių teisės veikimas laike.

Bendra taisyklė: Galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka – CK 1.7 str.

2000m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas:

41 str. – CK taikymas prievoliniams santykiams – nuo kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis.
42 str. – CK 6.66-6.68 straipsnių taikymas.
43 str. – CK taikymas sutarčių sudarymo tvarkai ir formai.
44 str. – CK normų dėl restitucijos taikymas.
45 str. – CK normų dėl sutarčių aiškinimo taikymas.
46 str. – CK normų dėl sutarčių vykdymo, neįvykdymo teisinių pasekmių, sutarčių pabaigos taikymas.
47 str. – CK normų dėl civilinės atsakomybės taikymas.
48 str. – CK normų taikymas atskiroms sutarčių rūšims.
49 str. – CK normų dėl frančizės sutarties taikymas.
50 str. – Siūlomi Vyriausybei parengti įstatymų projektai ir steigtini registrai

CK 6.157 str. 2d. – imperatyviųjų teisės normų pakeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skelbia skyriaus plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų. Į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyseesančias įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus ( 2002 m. sausio 24 d. LR Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.).

Lex propicit, non respicit; lex retro non agit

Teisminės praktikos taisyklė: Skirtingai nuo baudžiamųjų ar administracinių teisinių santykių, kai atsakomybę švelninantis ar panaikinantis įstatymas galioja atgal, civilinių-teisinių santykių specifika ta, kad naujos normos priėmimas paliečia dviejų teisiškai lygių subjektų teises ir pareigas, todėl nėra galimas vienareikšmiškas vienodom sąlygom proporcingas abiejų šalių padėties pagerinimas. Todėl tam, kad būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas. Tai galima padaryti tik įstatymo forma. (1999 05 03 Aukščiausiojo Teismo nutartis AB “Turto bankas” v S.Kviklys)

Sutarčių teisės veikimas asmenų atžvilgiu

Civilinės teisės normos, nustatančios, kaip turi būti sudarinėjamos sutartys, kokios yra sutarčių šalių teisės ir pareigos,atsakomybė, iš esmės skirtos visiems civilinių-teisinių santykių dalyviams. Bet ši taisyklė turi išimčių, nes kai kurie sutarčių modeliai skirti tik tam tikram asmenų ratui (komercinės sutartys), numato ne vienodą teisinį rėžimą, priklausomai nuo to, kas yra sutarties šalimi. Pvz., viešieji pirkimai; CK 6.210 str. dėl palūkanų verslininkams ir privatiems asmenims ir kt.

Sutarčių teisės normų taikymas pagal analogiją.

Galimybė naudoti teisės analogiją yra civilinės-teisinės apyvartos garantija.

Analogijai skirtas straipsnis 1.8 naujajame CK – įstatymo ir teisės analogiją.
Neleidžiama taikyti pagal analogiją spec. teisės normų, t.y. normų, numatančių išimtis iš bendrų taisyklių.

Teismų praktikos taiusyklė dėl išimtinių normų taikymo pagal analogiją:
Išimtinės normos ir bendrųjų įstatymų išimtys analogijos tvarka gali būti taikomos tik tada, kai nagrinėjamos aplinkybės irgi yra išimtinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 17 d. nutartis, priimta D. J. Tylienė v. M. Gutauskienė byloje; bylos Nr.3K-3-57/2001m., kategorija 25.3, 30.4).

Literatūra:

II.Sutartis kaip teisinio santykio išdava

1.Sutartis daiktinių ir prievolinių teisinių santykių sistemose.

Dalinimas teisinių santykių į daiktinius ir prievolinius, būdingas kontinentinės teisės sistemai ir paveldėtas dar iš romėnų teisės. Dauguma civilinių teisinių santykių yra mišrūs – “daiktiniai-prievoliniai”.

Prievolė, tame tarpe ir sutartinė, nukreipta į daikto perėjimą iš vieno asmens kitam. Toks perėjimas vyksta vykdant skolininkui (vienam iš sutarties kontrahentų) savo pareigą (pvz., pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas, vykdydamas savo įsipareigojimą perduoda daiktą pirkėjui). Tokiose sutartyse yra dvi teisinių santykių rūšys – vienų objektu yra pareigos, kitų – daiktai.

Ne visada sutarties pagrindu perduodamas daiktas yra skolininko įsipareigojimo vykdymas. Daiktinės sutartys yra tos, kurios savo sudarymu sukuria kontrahentui daiktinę teisę sutarties sudarymo momentu. Tokios sutartys prievolių nesukuria. Pvz., dovanojimo sutartis. Ji realinė. Daiktinė. Nesukuria šalims prievolių.

6.465 str 2d.- pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę nėra pripažįstamas dovanojimo sutartimi. Tačiau asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasiruošimu priimti dovaną, atlyginimą, jei dovanotojas atsisakė sudaryti sutartį dėl nepateisinamų priežasčių.

2.Sutarties samprata

CK 6.154 str. – sutartis – dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius-teisinius santykius, ko pasekoje vienas ar keli asmenys įsipareigoja kito asmens ar asmenų atžvilgiu atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Sutartims sistemiškai taikomos Civilinio kodekso normos, reguliuojančios dvišalius ir daugiašalius sandorius (CK 1 kn.).

Sutartis – tai susitarimas, bet ne kiekvienas susitarimas yra sutartimi. Akcentuotina – sutartimi sukūrimas, pakeitimas ar nutraukimas civilinių-teisinių santykių. Jei šio požymio nėra, nėra ir sutarties. Pagal šį kriterijų sutartis atribojama nuo susitarimų, nesukuriančių teisinių padarinių.

CK naudojama sąvoka sutikimas šalies valios išraiškai pažymėti, pvz.; disponavimas bendrąja daline nuosavube visų jos dalyvių sutikimu.,t.y. sutartį sudaro vienas asmuo, o sutikimą duoda visi. Taigi trečiojo asmens sutikimas yra juridinis faktas, kaip būtina sąlyga sandoriui sudaryti.

3.Valia ir jos išraiška sutartyje. Sutarčių aiškinimas.

Sutartis apsprendžia teisinio santykio turinį, kuris yra šalių valios išdava. Tai yra ypatumas, atskiriantis sutartį nuo kitų juridinių faktų, tokių kaip žalos kitam asmeniui padarymas, neteisėtas praturtėjimas, ir kt.

Sutartį formuojantys elementai – valia (valios teorija) ir valios išraiška (valios išraiškos teorija).

Istoriškai ankstesnis sutarties aiškinimas yra pagal valios išrašką. Cum in verbis nulla ambiquitas est non debet admitti volintatatis quaestio ( Jei žodžiuose nėra dviprasmybės, neleidžiama aiškintis valios turinio) – Justinianas.

UNIDTROIT “Tarptautinių prekybos sutarčių principų 4.1 str, ” sutartį reikia aiškinti pagal bendrą šalių valią (ketinimus) , bet su sąlyga, kad valia nustatyta. ” Jeigu to padaryti neįmanoma, sutartį reikia aiškinti “pagal tą reikšmę, kurią protingi asmenys, veikdami kaip sutarties šalys, suteiktų sutarčiai analogiškomis aplinkybėmis”.

CK 6.193 str. – Sutarčių aiškinimo taisyklės.

Valia – lemiamas momentas akivaizdžiai pasireiškia pripažįstant sandorius tariamais ar apsimestiniais. Pirmuoju atveju valios apskritai nėra (sutartis sudaroma dėl akių, nesiekiant teisinių pasekmių – 1.86str.), antruoju – valia paslėpta jos fikcija (sutartis sudaroma tikslu pridengti kitą sutartį – 1.87 str.).

Sandoriai – valios išraiškos padarinys. Ir jei įstatymo leidėjas ką nors draudžia, tai jis draudžia valios išraišką. Todėl sutarties laisvės principas reiškia ne ką kita kaip valios išraiškos laisvę. Įstatymo leidėjas ką nors drausdamas, draudžia būtent valios išraišką.

Sutartiniams teisiniams santykiams valios išraiškos klausimas yra itin svarbus, nes apie potencialaus kontrahento valią dalyviai sprendžia pagal jos išraišką ir į tai orientuoja savo veiksmus.

Sandoriai (sutartys) su valios yda:

1. Tariamas sandoris – CK 1.86 str.

Teismų praktikos taisyklė: Tariamo sandorio šalys negali panaudoti tariamo sandorio fakto prieš sąžiningus trečiuosius asmenis ir negali ginčyti sąžiningų trečiųjų asmenų teisių, kurias pastarieji įgijo patikėję tariamo sandorio egzistavimu. Šis principas taikomas ir sutarties šalių sąžiningų įpėdinių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta L. Liutkevičienė v. V. Liutkevičius byloje; bylos Nr.3K-3-974/2000m., kategorija 42).

2. Apsimestinis sandoris – CK 1.87 str.

3. Suklydimas – CK 1.90 str.
CK 1.90 str. – dėl suklydimo sudaryto sandorio negaliojimas – neteisingai suvokiamas sandorio turints arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. UNIDTROIT principų 3.4 str -“suklydimas – klaidingas faktų ir teisės normų, esančių sudarant sutartį, suvokimas”. Dvišalė restitucija.

Suklydimas dėl kontrahento asmens sudarant sandorius, kuriems įvykdyti yra svarbi turtinė atitinkamo asmens padėtis- LAT CBS teisėjų kolegijos 1999m. gegužės 24 d. nutartis J.Kručaitė v A.Jurkevičienė Nr 3K-3-157/1999, kat. 42;

UNIDTROIT principų 3.5 str. – “esminis yra suklydimas, kuris sudarant sutartį buvęs toks reikšmingas, kad protingas asmuo esant analogiškai padėčiai būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį, jeigu šios neatskleidimas neatitiko protingos ir sąžiningos komercinės praktikos.”

4. Apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grąsinimo įtakoje – CK 1.91 str.

Uberyimae fidei (ypatingo pasitikėjimo) sutartys. Gali būti pripažintos negaliojančiomis tuo pagrindu, kad sutarties šalis nepranešė esminių sutarčiai faktų (pvz., gyvybės draudimo sutartys – nuslėpė žinomai mirtiną ligą)

Bet jei būtų įrodyta, kad kontrahentas žinojo apie suklydimą, yra pagrindas taikyti CK 1.91 str. (apgaulė) ir vienašalę restituciją bei nuostolių atlyginimą vietoje dvišalės.

Literatūra:

Civilinis kodeksas
Civilinio kodekso komentaras – 1 knyga
Mikelėnas V. Sutarčių teisė. Vilnius. Justitia,1996
Romėnų teisė. Kaunas, Vijusta,1977
Braginskij M., Vitrianskij Dogovornoje pravo (rusų k), 1 knyga, 1999
Romancev J. Sistema dogovorov v graždanskom prave Rossii (rusų k.) 2001.
V. Mikelėnas Teisės aiškinimas: teorinės ir praktinės problemos. Žurn. Justitia, 1997 Nr 1-3
UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts – http:www.unidroit.org/english/principles/chapter-0/htm
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
LAT nutartys publikuotos LAT interneto puslapyje http;//www.lat.litlex.lt

III.Sutarčių sudarymas

1. Bendra sutarčių sudarymo tvarka

Tradiciškai yra susiklostę du savarankiški sutarčių sudarymo būdai: sutarčių sudarymas su dalyvaujančiais asmenimis ir su nedalyvaujančiais.

Sutarčių sudarymui su nedalyvaujančiais būdinga tai, kad egzistuoja atotrūkis laike tarp šalių valios išraiškos sudaryti sutartį, nes šalys yra skirtingose vietovėse. Tokio atotrūkio nėra, kai abi šalys dalyvauja drauge.

6.181 str. – sutarties sudarymo momentas ir vieta:
• Vieta – Oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu sutartyje nenumatyta kas kita;
• Momentas – kai oferentas gauna akceptą, jei įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita (pvz., energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų) (6.384 str.);
• Jei derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įformintas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria arba savo susitarimo reikiamai neįformina.
• Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą būtinas turto perdavimas, sutartis bus laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo.

Kolizinės normos:
• Sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė (1.37 str 1d.);
• Aplinkybė, kad šalys savo susitarimu pasirinko sutarčiai taikytiną užsienio teisę, nėra pagrindas atsisakyti taikyti Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės imperatyvias teisės normas, kurių šalys savo susitarimu negali pakeisti ar jų atsisakyti (1.37 str. 3d.);
• Jei šalys nepasirinko taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi (atvejai išvardinti 1.37 str. 4-6 d.)
• Užsienio teisės taikymas vartojimo sutartims (1.39 str.)
• Dovanojimo sutartims taikytina teisė (1.41 str.)
• Reikalavimo perleidimui ir skolos perkėlimui taikytina teisė (1.42 str.).
Oferta – pasiūlymas sudaryti sutartį – CK 6.167 – 6.172
Akceptas – ofertos priėmimas – CK 6.173 – 6.178 str/
Oferta ir jos akceptas gali būti išreikšti žodžiais ar atitinkamais veiksmais. Jei A leidžia B atlikti darbą tokiomis aplinkybėmis, kad nei vienas protingas žmogus negalėtų suvokti B ketinimų atlikti darbą veltui, A turi už tokį darbą sumokėti. Darbo atlikimas yra oferta, o leidimas jį atlikti ir priėmimas – akceptas.
Bet jei A nežino, kad B atlieka darbus A naudai, A mokėti neprivalo.
A sako B “Aš ketinu parduoti savo automobilį už 5000 litų. Jei B atsako: “gerai, štai 5000 ltų, aš jį perku”, ar sutartis yra sudaryta?

Ofertai taikytini reikalavimai:

• Pakankamas apibrėžtumas (6. 167 str. 1d.). Ofertos neapibrėžtumo atveju tai aiškinama akceptanto naudai.
• Oferta išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įpareigojančiam akcepto atveju.
• Ofertoje turi būti atspindėtos esminės sutarties sąlygos:
1. pasiūlymas turi apimti visas esmines konkrečios sutarties sąlygas;
2. pasiūlymo sąlygų skaičius yra maksimalus, t.y. po to, kai adresatas priims pasiūlymą be išlygų, oferentas negalės keisti ofertos sąlygų.
• Turi turėti aiškų adresatą.
• viešosios ofertos galimybė (6.171 str.), išsaugant visus kitus reikalavimus ofertai.
• Speciali taisyklė vartojimo pirkimui-pardavimui – 6.352 str.
• Oferta įsigalioja ne nuo pateikimo momento, o nuo momento, kai ją gauna akceptantas (6.168 str. 1d.), t.y. iki to momento oferentas turi teisę ofertos atsisakyti arba tuo momentu, kai gavo (6.168 str. 2d.)

Oferta – turi būti pranešta akceptantui – 6.166 str. – žinojimo prezumpcija.

Akceptui taikytini reikalavimai:
• Taip pat kaip ir oferta, tai valios išreiškimas.
• Juridinę reikšmę turi tik pilnas akceptas, t.y. pritarimas visai ofertai. Atsakymas su kitomis sąlygomis nėra akceptas, o tik nauja oferta (6.173 str.);
• Tylėjimas ir neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Tai prezumpcija.
• Akceptas gali būti išreikštas konkliudentiniais veiksmais, rodančiais akceptanto valią ;
• Akceptavimui terminas nurodomas, o jei nenurodytas – akceptas per protingą terminą (6.174 str. 1d.).
• Žodinė oferta akceptuotina nedelsiant (6. 174 str. 2d.).
• Pavėluotas akceptas galioja, jei oferentas nedelsiant praneša apie jo gavimą arba nusiunčia jam atitinkamą patvirtinimą (6.176 str.)

Akceptas – pranešimas apie pasiūlymo priėmimą gali būti išreikštas žodžiais arba kitokiu elgesiu. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu, nebent ofetoje būtų numatyta galimybė akceptuoti ją tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius – 6.173 str.

Akcepto priklausomybė nuo ofertos sąlygų. Atsakymas į ofertą, kai jame yra papildymų, išlygų ar kitokių ofertos sąlygų pakeitimų, laikomas ofertos atmetimu arba priešpriešine oferta – CK 6.178 str.

A siūlo B parduoti namą už 30 tūkst. litų, o B sutinka pirkti už 25 tūkst., bet A atsisako, o po to B pareiškia, kad gali mokėti 30 tūkst., o A atsisako, B negalėtų reikalauti įvykdyti sandorį kaip akceptuotą, nes sutikimas pirkti už 25 tūkst. laikytinas prišpriešine oferta, o A atsisakymas yra atsakymas parduoti už 30 tūkst. – atsakymas į ofertą .

Oferta nebūtinai turi būti adresuota konkrečiam asmeniui (CK 6.167 str. 2d.), bet jokia sutartis neatsiras, jei ofertos neakceptuos konkretus asmuo.

CK 6.177 str. – akcepto atšaukimas.

Akceptas užbaigia sutarties sudarymą.

Oferta nesukuria akceptantui jokių teisių ai gali būti atšaukta arba pasibaigti – CK 6.169 str. ir 6.170 str.

Ofertos turinys turi byloti apie ketinimą sukurti teisinį santykį – CK 6.167 str.

Jei A laišku praneš B, kad jis priims ir apmokės už prekes, tai jei B jam jas išsiųs – ar oferta bus akceptuota prekių pasiuntimu?

2. Derybos, ikisutartiniai santykiai, preliminarios sutartys.

CK 6.165 str. įtvirtina preliminarią sutartį, kuria:
• Šalys susitaria sudaryti kitą- pagrindinę- sutartį ateityje;
• Jos forma – rašytinė, formos nesilaikymas daro preliminarią sutartį sutartį negaliojančia.
• Preliminarinėje sutartyje nurodomas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jei toks terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminarinės sutarties sudarymo.
• Jei šalis, sudariusi preliminarią sutartį nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti sutartį, ji privalo kitai šaliai atlyginti padarytus nuostolius.
• Jei šalys per preliminarinėje sutartyje nurodytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti sutartį pasibaigia

CK 6.163 str įtvirtina šalių pareigas ikisutartiniuose santykiuose:
• šalys privalo elgtis sąžiningai;
• šalys turi teisę laisvai pradėti ir laisvai vesti derybas.
• šalis, kuri pradeda ar veda derybas dėl sutarties sudarymo nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Nesąžiningu derybų pradėjimu ar vedimu pripažįstamas derybų pradėjimas ar vedimas neturint tikslo sudaryti sutartį, taip pat kiti veiksmai, kurie neatitiktų sąžiningumo kriterijų.
• šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui.

3. Šalys sutartyje.

Asmenys – CK 2 knyga.
Dėl įvairių priežasčių įstatymo leidėjas įvairiose normose atskiriems asmenims arba apriboja galimybes naudotis vienu ar kitu sutarties modeliu, arba, numatydamas galimybes numato tam tikras išimtis, priklausomai nuo to, kas yra sutarties šalimi.
• Kai kuriose sutartyse šalimi gali būti tiktai fizinis asmuo (pvz : nuomininkas gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje; ir kt).
• Egzisuoja ir priešingi apribojimai. Antai, tik komercinės įmonės gali būti lizingo ar frančizės sutarties subjektais ;
• Gali būti įtvirtinta statuso diferenciacija. Pvz., normos, reglamentuojančios juridinių asmenų teisinį statusą, iš vienos pusės, ir fizinių asmenų , iš kitos, kai kada yra griežtesnės pirmųjų atžvilgiu – CK 6.210 str.; 6.256 str. 4 d. ir kt.
• Kai kurios sutartys turi specialias nuostatas – garantijas piliečiams, kurios netaikomos juridiniams asmenims (vartojimo sutartys);
• Galimi apribojimai valstybės ir savivaldybių įmonėms, bei kitiems juridiniams asmenims, finansuojamiems iš biudžeto lėšų – viešieji pirkimai.

4. Sutartis ir tretieji asmenys

Trečiasis asmuo, – tai asmuo, kuris nebūdamas sutarties šalimi, savo veiksmais vienaip ar kitaip įtakoja teisinių santykių dinamiką ir yra teisiniame ryšyje (Vinculum iuris) su viena iš šalių arba su abiem.

Teisinėje literatūroje būta bandymų klasifikuoti teisinius santykius, kuriuose dalyvauja tretieji asmenys.

Teisiniai santykiai, kuriuose tretieji asmenys dalyvauja savo vardu arba sutarties šalies vardu. Savo vardu – sutartis trečiojo asmens naudai. Ši sutartis yra ypatingos teisinės konstrukcijos, esminiai besiskirianti nuo visų kitų sutarčių, kurios sudaromos pačių šalių interesais. CK 6.191 str.Pagrindinė šios sutarties rūšies prasmė, kad tokia sutartis suteikia trečiajam asmeniui savarankiško reikalavimo teisę, nors sutarties sudaryme trečiasis asmuo nedalyvavo. Pvz., krovinio gavėjas pervežimo sutartyje tais atvejais, kai krovinio gavėjas ir jo siuntėjas nesutampa

CK – 6.191 str. – sutartis trečiojo asmens naudai

Sutarčiai trečiojo asmens naudai būdingi mažiausiai trys elementai:
• pirminė sutartis sukuria trečiajam asmeniui teises, o ne pareigas;
• trečiasis asmuo. visada yra kreditorius kurios nors sutarties šalies atžvilgiu;
• trečiajam asmeniui atsisakius nuo savo teisės ją paprastai gali įgyvendinti pats sutarties kontrahentas, esantys kreditoriumi.

Kad trečiasis asmuo prievolėje taptų kreditoriumi, būtini mažiausiai du juridiniai faktai:
• atitinkamos sutarties sudarymas;
• trečiojo asmens sutikimo priimti aptartą jo naudai teisę (draudimo sutartyse trečiasis asmuo turi išreikšti savo valią įvykus draudiminiam įvykiui);

Literatūra
Civilinis kodeksas
Civilinio kodekso komentaras – 1 knyga
Mikelėnas V. Sutarčių teisė. Vilnius. Justitia,1996
Romėnų teisė. Kaunas, Vijusta,1977
Braginskij M., Vitrianskij Dogovornoje pravo (rusų k), 1 knyga, 1999
A.Vainauskas. Ofertos sąvoka. Žurn. Justitia, 1996 Nr 4.

IV Sutarčių klasifikavimas, forma, turinys

1. Sutarčių klasifikavimas – CK 6.160 1 d.:
• Dvišalės ir vienašalės
• Atlygintinės ir neatlygintinės
• Konsensualinės ir realinės
• Vienkartinio ir tęstinio įvykdymo
• Vartojimo sutartys ir kitos .

Toks dichotominis dalinimas leidžia išskirti atskirų sutarčių teisinį statusą.

Civilinių teisinių santykių specifika lemia tai, kad dauguma sutarčių yra dvišalės, atlygintinės ir konsensualinės.

Vienašalės -pavedimas, dovanojimas, paskola ir kt;
Neatlygintinės – panauda, dovanojimas ir kt;
Realinės- paskola, pasauga, pervežimas ir kt.

Tokia klasifikacija ne visada pastovi ir vienareikšmė. Atskiros sutartys gali atsirasti ir kitose grupėse.

Civ. teisėje egzistuoja atlygintinumo prezumpcija, iš kurios išimtis gali padaryti tiek sutartis, tiek ir specialios normos.

Dalinimas sutarčių į atlygintines ir neatlygintines sukelia įvairias teisines pasekmes, taip pat tokias, kurios yra už prievolinės teisės ribų. Antai, vindikacinio ieškinio, adresuoto sąžiningam įgyjėjui patenkinimas, priklauso nuo to, ar valdymo teisės atsiradimo pagrindu buvo atlygintinė, ar neatlygintinė sutartis.

Realinės ir konsensualinės. Preziumuojamas konsensualizmas. Šalys negali savo valia transformuoti įstatyme nustatytos konsensualios sutarties į realinę ir atvirkščiai. Jei taip pasielgtų, sutarčiai bus taikoma įstatymo ar teisės analogija.

Be nurodytų klasifikacijų praktinę reikšmę gali turėti ir kitokie dichotomijos pagrindu atlikti padalinimai:
• Pagrindinės ir papildomos sutartys. Papildomų likimą apsprendžia pagrindinių likimas. Ir atvirkščiai, pagrindinės sutartys nepriklauso nuo papildomų. Labiausiai paplitusia papildomų sutarčių rūšimi laikytinos – netesybos, laidavimas, garantija, rankpinigiai ir įkeitimas, banko garantija.
• Sutartys, sudaromas kontrahentų naudai ir trečiųjų asmenų naudai;
• Pagrindinės ir preliminarios sutartys.
• Daiktinės ir prievolinės sutartys.

Kitais, ne dichotomijos pagrindais, sutartys taip pat gali būti klasifikuojamos. Pvz.:
• darbų atlikimo;
• paslaugų;
• pinigų perdavimo;
• turto perdavimo.
• steigimo sutartys
• jungtinės veiklos sutartys
.
Rizikos sutartys, kuomet naudos gavimas priklauso nuo tam tikro įvykio įvykimo ar neįvykimo ir ekvivalentinės sutartys, kuomet nauda ir jos dydis apibrėžiamas sutarties sudarymo momentu.

Įvardintos ir neįvardintos sutartys.

Civiliniai įstatymai, reglamentuojantys sutarčių rūšis, visada atsilieka nuo realių įstatymų vystymosi . Komercinė praktika eina tuo keliu, kad naudojami kitų valstybių įstatymuose įtvirtinti modeliai, tarptautinės sutartys, bendrieji civilinės teisės principai.

CK 6.156 str. 6p. numatyta, kad kai sutarties sąlygos nėra nustatytos nei įstatymu, nei šalių susitarimu, tai jos ginčo atveju yra nustatomos teismo remiantis papročiais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įstatymu ir teisės analogija.

Šalys valioje laisvai modeliuoti sutartis. Bet iš šios taisyklės yra mažiausiai trys išimtys:
• kai kuriais atvejais įstatymo leidėjas leidžia naudoti tik grižtai nustatytą modelį, pvz., pervežimas atliekamas tik pagal sutartį, kurios būtini rekvizitai nurodyti įstatyme;
• įstatymo leidėjas tam tikrais atvejais nurodo, koks būtent sutarties modelis naudotinas. Pvz., viešųjų pirkimų sutarties rekvizitai.
• kai kuriuos sutarčių modelius gali naudoti tik tam tikri subjektai, pvz., banko indėlio sutarties šalimi gali būti tik bankas, ar kita kreditinė įstaiga turinti tokią teisę.

Jei kurią nors sutartį negalima priskirti prie įstatymuose nustatytų tipų, vadinasi, tai nauja sutartis, kuri tol, kol neįgavo teisinio reglamentavimo, reglamentuojama bendrosiomis prievolinės teisės normomis, o jei jų nepakanka – artimiausių sutarčių taisyklėmis (pagal įstatymo analogiją).

3. Sutarčių forma – 6.192 str

Sutarties forma – sutartį sudariusių asmenų valios išraiška. Formos reikalavimai priklauso nuo sutarčių sudėtingumo, reikšmės.
.
Sutarties formai yra sistemiškai taikytinos CK 1.71- 1.77 str. taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą:
• Žodžiu – sutartys, kurioms įstatymai ar šalių susitarimai nenustato rašytinės formos.
• raštu (paprasta arba notarine forma);
Paprasta rašytinė forma – CK 1.73 ir 1.76 str. ; 6.192 str. ir 6.192 str d. ir 3d.

Notarinė forma – sudaromos sutartys svarbios ne tik jas sudarantiems asmenims, bet ir visuomenei. CK1.74 str.1d. 1p. turi būti suprantamas atsižvelgiant į viso CK kontekstą ir neturi būti aiškinamas plečiant. – CK 1.74 str. ;

Notaras neatsako už sudaromo sandorio faktines aplinkybes, kurios jam nebuvo žinomos sudarant sandorį ir neįeina į sandorio turinį, bet atsako už teisines sandorio sudarymo ir jo turinio aplinkybes – žr.: LAT CBS teisėjų kolegijos 1999m. rugsėjo 27 d. nutartį c.b. L.Kazlauskienė v D.Jungevičienė. Nr. 3K-3-398/1997, kat.7.

• konkliudentiniais veiksmais
žr. LAT CBS teisėjų kolegijos 2000m. spalio 30d. nutartis c.b. UAB “Admistra” v UAB “Karpis”, Nr. 3K – 3- 1093/2000, kat. 43.
• Teisinė registracija – CK 1.75 str. Sutartis galioja nuo tada, kai sudaryta, o ne kai įregistruota, išskyrus atvejus, kai CK nustato, kad sandoris įsigalioja tik jį įregistravus atitinkamame registre. Jeigu įstatymas numato privalomą sandorių registraciją, tai, neįregistravus sandorio, asmuo savo pagal tokį sandorį įgytomis teisėmis negali pasinaudoti prieš trečiuosius asmenis.
• Kitokios, negu įstatymo leidžiama, sandorių formos sudarymas – žr.: CK 1.77 str.

3. Sutarčių turinys (6.196- 6.199 str.)

Sutarties sąlygos:
• aiškiai nurodytos arba numanomos (6.196str. 1d.).
• su esminėmis, įprastinėmis ir atsitiktinėmis sąlygomis.
• Sutartys, kuriose yra neaptartų neaptartų sąlygų (6.181 str);
• Standartinės ir nestandartinės sutarties sąlygos (6.185 str.). Standartinių sąlygų kolizija (6.179 str.; 6.187 str.)
• Netikėtos (siurprizinės) sąlygos (6.186 str.)

Pagrindinis sutarties turinio reikalavimas – jo atitikimas įstatymui (imperatyviai teisės normai).

Sutartues ąlyga dėl dalyko – vienintelė absoliuti būtina sutarties sąlyga:
• Plačiąja prasme sąlyga dėl dalyko apima duomenis apie dalyką, tame tarpe jo kokybę, kiekį ir kainą;
• Konkrečiose sutartyse sąlyga dėl dalyko diferencijuojasi.- pvz., kiekis kreditavimo sutartyje. Be sumos nurodymo sutartis būtų niekinė.

Sąlyga dėl kokybės sutartyje (6.197 str.):
• Nustatyta sutartyje ar įstatyme;
• Jei nenustatyta, turi atitikti “protingą” ir ne žemesnę už vidutinę kokybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

Sutarties terminas:
• Apibrėžtas sutartyje ar įstatyme;
• Neapibrėžtas (galima nutraukti įspėjus antrąją šalį per “protingą” terminą (6.199 str.).
Atskiros sutarčių rūšys numato terminus jų nutraukimui.

Literatūra:

V. Sudarytos sutarties dinamika

1.Sutarties vykdymas. Nevykdymo teisinės pasekmės.

CK 6.189 str. – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią.

CK 16 skyrius – Sutarties vykdymas- 6.200-6.204
.Sutarties vykdymas apskritai yra joje numatytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą, vertinama, ar buvo vykdomas joje numatytas veiksmas, ir jei buvo vykdomas, – tai ar tinkamai. Todėl, sutarties vykdyme galima išskirti du momentus:
• sutarties nevykdymą;
• sutarties netinkamą vykdymą.

CK 6.200 str. 1d. Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai.

Sutarties realus vykdymas ir tinkamas vykdymas – skirtingos plotmės sąvokos. Realus vykdymas išreiškia vykdymą kaip veiksmą apskritai, tinkamas vykdymas- kokybiniai rodikliai. Vertinant sutarties įvykdymą, tokiu būdu, vertinami du momentai – ar asmuo atliko sutartyje numatytus veiksmus, o jei atliko, tai kaip.

6.201. Sutarties įvykdymo tvarka.

CK 17 skyrius – Sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės.
6.205. str. – Sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nurodo, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios prievolės, kylančios iš sutarties neįvykdymas, tame tarpe ir netinkamas įvykdymas bei įvykdymo termino praleidimas. Taigi, neįvykdymu pripažįstamas ir neįvykdymas apskritai, ir įvykdymas netinkamai ir įvykdymas praleidus terminą.Nors 6.208 str. numato galimybes pašalinti įvykdymo trūkumus, o 6.209 str. numato papildomo termino sutarčiai įvykdyti galimybes.

Tinkamas sutarties įvykdymas, skirtingai nuo realaus įvykdymo, turi keletą elementų:
• Sutarties įvykdymas tinkamam asmeniui.
• Sutarties įvykdymas tinkamo asmens.
• Įvykdymas tinkamu dalyku – daikto perdavimas, paslaugos atlikimas ir pan. Kartais yra alternatyvūs dalykai, pvz., krovinio gabenimas arba oro arba vandens transportu ir pan. Kai yra kelios alternatyvos pasirinkimo teisė priklauso skolininkui, nebent sutartyje būtų nurodyta kitaip.
• Egzistuoja tam tikros piniginių prievolių įvykdymo taisyklės – CK 6.36 str.
• Mokėjimų eiliškumas – CK 6.54 str. 6.55 str – įmokų paskirstymas kai yra kelios skolos.
• Įvykdymas tinkamoje vietoje – CK 6.52 str.
• Įvykdymas laiku, kaip nurodyta sutartyje. Tai liečia ir pavėluotą sutarties įvykdymą ir įvykdymą prieš terminą. – CK 6.53 str.
• Įvykdymas tinkamu būdu – CK 6.39str. Specialiu įvykdymo būdu yra laikomas prievolės įvykdymas sumokant skolą į depozitą. CK – 6.56. Toks būtinumas atsiranda nesant kreditoriaus arba jam vengiant priimti įvykdymą. Tokiu atveju prievolės įvykdymo laikas pasibaigia įnešimo momentu.

Sutarties pasibaigimo pagrindai:
• Tinkamai įvykdžius sutartį – CK 6.123 str.
• Suėjus naikinamajam terminui – CK 6.124 str.
• Sutarties pasibaigimas šalių susitarimu – 6.125 str.;
• Sutarties pasibaigimas šalių sutapimu – 6.126 str.
• Sutarties pasibaigimas, kai neįmanoma ją įvykdyti – 6.127 str.
• Mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį – 6.128 str.
• Atleidus šalį nuo sutartinių prievolių vykdymo – 6.129 str.

Sutarties nutraukimas ir sutarties pakeitimas

Sutarties nutraukimas

Esminis ir neesminis sutarties pažeidimas.

6.217 str. – Sutarties nutraukimas jeigu kitos šalies sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra esminis pažeidimas . Nustatant, ar esminis, atsižvelgiama į 6.217 str. 2d. išvardintus atvejus.
Jei pažeidimas yra esminis, . nukentėjusioji šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą būtina iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nurodytą terminą, o jei jis nenurodytas – prieš 30d. (CK 6. 218 str.) Taigi, sutarties nutraukimas yra išimtinis gynybos būdas, taikomas tik tam tikrais sutarties pažeidimo atvejais kaip reakcija į griežtai nustatytus sutarties pažeidimus.
6.219 str – Iš anksto numatomas sutarties neįvykdymas.
6.221str – 6.222. – sutarties nutraukimo teisinės pasekmės.
6.223 – sutarties pakeitimas.

2.Specialūs (ypatingi) sutarties pasibaigimo ir sutarties pakeitimo atvejai.

Įskaitymas -CK 6.130 – 6.140 str.:
• įskaitymu ar atsisakymu nuo įskaitymo negali būti įtakojamos trečiojo asmens įgytos teisės ( 6.130 2d.);
• aptarta įskaitymo tvarka (6.131);
• nurodyti atvejai, kai įskaitymas neleidžiamas ( 6.134);
• įskaitymas esant laidavimui ir reikalavimo perleidimui (6.135-136 str.)
• įskaitymas esant asmenų daugetui ir esant kelioms skoloms ( 6.137-138);
• įskaitymas esant sutarčiai trečiojo asmens naudai ir įskaitymas tapus skolininkui nemokiu (6.139-140 str)

Novacija – CK (6.141-6.144 str.) .
Novatio (lot.) – sutartis, kuria esama prievolė panaikinama ir vietoje jos nustatoma nauja.
Prievolė baigiasi novacija, kai:
• šalys vietoje esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ir skirtingą įvykdymo būdą;
• arba pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai kreditorius atleidžia pradinį skolininką nuo prievolės įvykdymo; Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo;
• arba kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo naujam kreditoriui
Novacija nepreziumuojama, todėl turi būti aiški ir neabejotinai išreikšta.

Novacija draudžiama prievolėms atlyginti žalą dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo, taip pat išimtinai su šalių asmeniu susijusioms prievolėms.

Papildomos teisės (užtikrinamosios prievolės ir kt.) novacijos atveju pasibaigia, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria jas išsaugoti.

Kadangi nauja prievolė pakeičia ankstesnę, naujos prievolės galiojimas priklauso nuo ankstesnės galiojimo.

Novacijai svarbu, kad ir ankstesnė ir nauja prievolė būtų galiojančiomis, nes jei pirminė prievolė bus pripažinta negaliojančia, tai teks negaliojančia pripažinti ir naują. O jei negaliojančia pripažįstama nauja prievolė, novacija bus neįvykusi.

3.Asmenų pasikeitimas sutartinėje prievolėje.

Reikalavimo perleidimas (cesija) (6.101 – 6.110str)

NCK – 6.101-6.110 str. – reikalavimo perleidimas (kreditoriaus pasikeitimas) ir skolos perkėlimas 6.115 –6.122 str.(skolininko pakeitimas).

I. Kreditorius perleidžia reikalavimą:
1. visą ar dalį;
2. jei tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai;
3. reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių (6.101 str.).

Analizuojant teisinius santykius, susiklostančius reikalavimo teisių perleidime, galima pažymėti šiuos momentus:
1. Egzistuoja prievolė, iš kurios atsirado teisės, kurios yra perleidimo dalykas;
2. Sandoris, kurio pagrindu ankstesnis kreditorius perduoda naujam turtą reikalavimo teisės forma (perleidimo pagrindas);
3. Cesijos sandoris (teisės perdavimo aktas), sudaromas vykdant reikalavimo perdavimo prievolę.
4. Reikalavimai perleidimo sutarties formai tokie pat kaip ir pagrindinei prievolei.

Perleidimo pagrindas (tikslas) – egzistuoja visada, bet kai kuriais atvejais gali būti nenurodomas.

6.109str. – būtinumas pranešti raštu apie reikalavimo perleidimą seka iš šio straipsnio analizės, nors tiesioginio nurodymo apie būtinumą pranešti, nėra.

Nuo cesijos skiriasi atvejai, kai kreditorius neturi tikslo perleisti reikalavimą trečiajam asmeniui, o tik nurodo trečiajį asmenį kaip subjektą, kurio naudai prievolė turi būti įvykdyta.
Pvz.: Akcinė bendrovė kreipėsi su ieškiniu dėl išieškojimo baudos iš Individualios įmonės už uždelsimą apmokėti už pateiktą dizelinį kurą, kurį atsakovas priėmė pagal aktą. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo reikalavimu, nurodė, kad apmokėjimas buvo atliktas trečiajam asmeniui, kurį nurodė tiekėjas. Perleidęs teisę gauti apmokėjimą už patiektą produkciją, ieškovas neteko teisės reikalauti baudos. Ieškinys buvo tenkintas, nurodant, jog tai buvo ne reikalavimo perleidimas, o vykdymo peradresavimas trečiajam asmeniui.
Ieškovo laiškas su nurodymu trečiojo asmens, kuriam reikia sumokėti, nelaikytinas reikalavimo perleidimu.

Reikalavimo teisės perėjimas naujajam kreditoriui nėra sietinas su momentu, kada apie sudarytą tarp kreditorių sandorį yra pranešama skolininkui.
6.102 str. – atvejai, kai cesija negalima.

Reikalavimų perleidimas reiškia tik kreditoriaus pasikeitimą; jokių pasikeitimų teisių ir pareigų apimtyje neatsiranda. Cesionarijus (naujasis kreditorius) įgyja teises ta pačia apimtimi ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir cedentas (pirminis kreditorius), o skolininkas gali reikšti tas pačias pretenzijas kaip ir cesionarijus.

Cedentas nėra atsakingas cesionarijui už tai, kad prievolės neįvykdo skolininkas, nes jis perduoda reikalavimą, kurį turi pats.Bet cedentas atsakingas už perleidžiamo reikalavimo galiojimą. Pvz.: perleistas reikalavimas, kuris, kaip paaiškėjo, teismo pripažintas negaliojančiu. Šiuo atveju cesionarijus gali pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir cesijos sutarties nutraukimo.

Skolos perkėlimas

Tik kreditoriui sutinkant, nes jam yra svarbi skolininko asmenybė.
6.116 str.
Jei nebuvo kreditoriaus sutikimo, skolos perkėlimas yra niekinis.
Skolos perkėlimui taikomos panašios taisyklės kaip ir reikalavimo perleidimui.
6. 118 str. – skolos forma rašytinė.
6. 119 str. – skolos perėmėjo teisės į atsikirtimus.
Pvz.: Jei kreditorius uždelsė atlikti kokius nors veiksmus iki skolos perkėlimo, tai naujas skolininkas turi teisę remtis ta aplinkybe, kad pratęsė skolos grąžinimo terminą.
Skolininkas, pasitraukdamas iš prievolės, nėra atsakingas kreditoriui dėl to, kad prievolės neįvykdys naujas skolininkas.
6.121 str. – pripažinus skolos perkėlimo sutartį negaliojančia, atnaujinamos pradinio skolininko prievolės ir visos jo papildomos teisės ir pareigos, tačiau lieka galioti sąžiningų trečiųjų asmenų teisės.
6.122 str. – turto arba juridinio asmens perėmimas.

Faktoringas (factor – finansinis agentas, komisionierius)

Samprata – NCK 6.903 str.
Faktoringo ekonominė reikšmė ir esmė ta, kad “klientas iš finansinio instituto (“faktoriaus”, finansinio agento, banko) pinigines lėšas mainais į perdavimą pastarajam kliento reikalavimo teisių pirkėjui (užsakovui). Pastarieji reikalavimai atsiranda iš sudarytos produkcijos tiekimo, darbų ar paslaugų atlikimo ar kitos sutarties.

6.904 str. – finansuotojas – specialus subjektas.
Klientas – bet kuris asmuo, bet daugumoje atvejų – komercinės organizacijos.
Išoriniai teisiniai santykiai susiklosto tarp finansuotojo ir trečiojo asmens (kliento skolininko). Bet šie santykiai nėra faktoringo sutarties dalykas, o tik betarpiškai su šia sutartimi susiję teisiniai santykiai.

Jei reikalavimas nėra piniginis, pvz., perleidžiama teisė pvz.: į daiktą ar paslaugą, reikia vadovautis ne faktoringo nuostatomis, bet bendraisiais cesijos nuostatais.

903 str. formuluotė leidžia išskirti dvi faktoringo sutarties dalyko rūšis:
1. piniginis reikalavimas, kuriam mokėti suėjo terminas (esamas) 6.905 str. 1 d.;
2. kuriam nesuėjo terminas (būsimas) 6.905 str. 2 d.

6.907 str. – draudimo perleisti piniginį reikalavimą negaliojimas. Esmė – piniginio reikalavimo perleidimas teisėtas net tada, kai klientas ir skolininkas anksčiau susitarė dėl negalimumo perleisti reikalavimą. .

6.909 str. įpareigoja finansuotoją pranešti skolininkui raštu. Pranešime turi būti nurodytas piniginis reikalavimas bei finansuotojas, kuriam turi būti įvykdyta prievolė.

6.911 str. – skolininko priešiniai reikalavimai.

6.908 str. – pakartotinis piniginio reikalavimo perleidimo negalimumas, jei tai nenumatyta faktoringo sutartyje.

Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija) (6.11 – 6.114 str)

Pagrindinis cesijos ir subrogacijos skirtumas yra susijęs su įstojančio į prievolę asmens intereso pobūdžiu : cesijos atveju cesionarijus siekia įgyti cedentui priklausančią teisę, o subrogacijoje pašalinti skolininką iš prievolės, įgydamas teisę reikalauti iš skolininko pats.

Subrogacija atsiranda (regreso tvarka reikalavimas pereina ) trečiajam asmeniui
• rašytinės sutarties pagrindu (reikalavimo perėjimo atvejai – 6.112 str.);
• pagal įstatymus (reikalavimo perėjimo regreso tvarka atvejai – 6.113 str.

Trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė regreso tvarka, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (6. 113 str.).

VI. Sutartinių prievolių užtikrinimas

Bendra taisyklė : Esamų ir būsimų prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį ar įstatymus (6.70 str.)

• Netesybomis(bauda, delspinigiais) ( 6.71- 6.75str.).
1. Susitarimas dėl netesybų rašytinės formos.
2. Jei numatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą
3. Netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą.
• Įkeitimu (hipoteka) (CK 4 knyga);
Diskutuotina, ar reikalavimo, kylančio iš įkeitimo, įkeitimas atlieka užtikrinamąją funkciją, kadangi tokio įkeitimo pasibaigimą lemia subjektyvi trečiojo asmens (pradinio skolininko) veikla.
Pvz.,A pasiskolino iš B 20 litų ir įkeitė savo automobilį B pasiskolino iš C 10 litų ir įkeitė teisę, kylančią iš A įkeitimo sutarties. B sutartu laiku savo įsipareigojimų C neįvykdė ir įkeista įkeitimo teisė perėjo C. Taigi C įgavo teisę reikalauti 10 litų iš įkeisto A automobilio, jeigu A negrąžins 20 Lt B. Šioje situacijoje, jeigu A negrąžins 20Lt B, tai C 10 lt reikalavimas bus patenkintas iš įkeisto automobilio vertės. Bet jei A įvykdys savo prievolę B ir grąžins 20 lt arba novacjos būdu pakeis šią prievolę kita (CK 249 str), tai C turima įkeitimo teisė pasibaigs, nes pasibaigs pradiniu įkeitimu užtikrinta prievolė. B liks skolingas C 10 Lt, bet šios prievolės įvykdymas jam nebus užtikrintas įkeitimu.

• Laidavimu. (6.76-6.89 str.)
1. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė.
2. Atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų arba teismo sprendimo pagrindu.
3. Galima laiduoti tiek už pagrindinį skolininką, tiek už laiduotoją;
4. Laidavimo sutarties rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia.
5. Skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidari.
6. Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės;
7. Laidavimas baigiasi tuo metu kaip ir jo užtikrinama prievolė; laiduotojui mirus; skolininkui ir laiduotojui sutapus viename asmenyje; iš esmės pasikeitus prievolei; skolą pagal prievolę perkėlus kitam asmeniui; kai kreditorius be pagrindo atsisako priimti iš skolininko arba laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą. Jeigu laiduota tam tikram laikui arba laidavimu užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jei kreditorius per 3 mėn. Nepareiškia laiduotojui ieškinio. Jei laiduota nenustatytam terminui, laidavimas vienašaliu laiduotojo pareiškimu gali būti panaikintas praėjus trejiems metams nuo jo atsiradimo.

• Garantija (6.90- 6/97 str.);
1. Garanto atsakomybė yra subsidiari;
2. Garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės;
3. Garantijos rašytinės formos nesilaikymas garantiją daro negaliojančia;

• Banko garantija
1. Bankas negali atšaukti savo suteiktos garantijos, jeigu joje nenumatyta ko kita;
2. Kreditorius neturi teisės perduoti banko garantija užtikrintos reikalavimo teisės, jei garantijoje nenumatyta kas kita

• Rankpinigiais (6.98- 6.100)
1. pinigų suma, perduodama pagal sudarytą sutartį, kad įrodytų sutarties egzistavimą
2. priklausančių mokėjimų sąskaita;
3. tikslu užtikrinti sutarties įvykdymą;
4. rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymą yra privaloma notarinė forma

• Kitais sutartyje nurodytais būdais (pvz., daikto sulaikymas ir kt.).

VII. Sutartinė atsakomybė (6.256 – 6.262 str.)

Atsiranda nevykdant arba netinkamai vykdant savo sutartinę prievolę.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai neįvykdęs savo sutartinę prievolę:
• privalo atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius;
• jei sutarties vykdymas vienai iš šalių dar yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutarti pagal tai profesijai keliamus reikalavimus;
• jei prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas),- tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkami įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymai nenumato ko kita (nukrypimas nuo šalių lygios atsakomybės siekiant apginti silpnesnę šalį).
• Skolininkas, pasitelkęs prievolei vykdyti trečiuosius asmenis, atsako už jų veiksmus, jei įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas.

Sudarydamos sutartį šalys turi teisę ne tik padidinti atsakomybę, palyginti su ta, kuri numatyta įstatyme, bet ir pačios nustatyti atsakomybės priemones už sutarties sąlygų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

1. Sutartinės atsakomybės formos

1)nuostolių atlyginimas;
2)netesybos (bauda, delspinigiai) – įstatymų, sutarties ar teismo numatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta – 6.71 str. 1 d. ;
3)konfiskacinio pobūdžio priemonės (neatlygintinis neūkiškai laikomo turto paėmimas ir kt);
4)kitos netipiškos atsakomybės rūšys ( įpareigojimas šalies, be pagrindo naudojusios svetimas pinigines lėšas, sumokėti kitai šaliai palūkanas)
5) diskutuotinas klausimas, ar privertimas šalies vykdyti sutartį yra atsakomybės priemonė, nes pareiga vykdyti sutartį išplaukia iš pačios sutarties turinio

Netesybų išieškojimas (sumokėjimas):

• Netesybos yra ir prievolių užtikrinimo būdas ir atsakomybės rūšis. Įstatyminės netesybos traktuotinos tik kaip civilinės atsakomybės priemonė.
• Netesybų taikymas drauge su nuostolių atlyginimu, kaip turtinė atsakomybė iškeltų nuostolių ir netesybų tarpusavio santykio problemą, nes jų taikymas nepriklausomai vieno nuo kito, sukeltų civilinės-teisinės atsakomybės principų pažeidimą, kurios tikslas atstatyti pažeistas kreditoriaus teises, bet niekaip ne kaip kreditoriaus praturtėjimo šaltinis.
• Netesybos įskaitinės – kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, – CK 6.73 str. 1d..
• Neprotingai didelės netesybos gali būti teismo sumažinamos, bet negali būti mažesnės už nuostolių sumą – 6.73 str. 2 d.;
• Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos;
• Nuostoliai apskaičiuojami ta valiuta, kuria išreikšta piniginė prievolė, arba valiuta, kuria pasireiškia padaryti nuostoliai;

Palūkanos – netipinė civilinės-teisinės atsakomybės forma – CK 6.37 str.:
• Palūkanas gali nustatyti įstatymai ar šalių susitarimai – CK 6.37 str. 1 d.
• Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 3.37 str. 2 d.);
• CK 6.261str. – skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti už termino praleidimą sutartines arba įstatymines palūkanas, kurios yra pripažįstamos minimaliais nuostoliais.
• CK 6.210 str. – palūkanos praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę – 5 proc. metinių palūkanų, o kai sutarties šalys verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc.
• kSpecialias nuostatas apie palūkanų mokėjimą yra atskiruose CK straipsniuose, reglametuojančiuose atskiras sutarčių rūšis.

Kitos sutarties pažeidimo teisinės pasekmės.

• suteikimas kreditoriui teisės reikalauti priešlaikinio sutarties įvykdymo. (pvz.,6.883 str. 3d. ir bankų bei kredito įstaigų praktikoje naudojama banko teisė nutraukti sutartį prieš terminą, jei ji naudojama ne pagal paskirtį;
• operatyvaus poveikio priemonės, numatytos įstatymuose, kai sutartinės prievolės nevykdomos arba vykdomos netinkamai (pvz.,6.217 str. numato šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį esant esminiams pažeidimams, kurie nustatomi atsižvelgiant į šiame straipsnyje išvardintus pagrindus.
• Kai kuriais atvejais suteikiama teisė kreditoriui sustabdyti įsipareigojimų vykdymą. (pvz., rangovas turi teisę sustabdyti darbų vykdymą, jei užsakovas laiku nepristato medžiagos, technikos ir pan).
• Kai kuriose sutartyse numatyta kreditoriaus teisė atsisakyti nuo pateiktų prekių, paslaugų, darbų (pvz., pirkime-pardavime, pervežime ir kt).
• Kreditoriaus teisė sulaikyti skolininko turtą (6.69 str. 1d.)..

NCK aptarti specialūs kreditoriaus interesų gynimo būdai (Actio Pauliana- 6.66-6.69 str.)

Kreditoriaus kaltės įtaka skolininko atsakomybei – CK 6. 63 str. 4 d. ; 6.64 str.

Teismų praktikos taisyklė: Taikant nuostatas apie netinkamą prievolės vykdymą, teismas turi patikrinti ne tik aplinkybes, susijusias su skolininko nevykdymu prievolės, bet ir su kreditoriaus veiksmais, galėjusiais turėti įtakos skolininko atsakomybės pagal prievolę dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta likviduojama AB “Tauro bankas” v. UAB “Kaišiadorių agrofirma” byloje; bylos Nr.3K-3-101/2001m., kategorija 36.2, 32.1, 115, 95.1).

Literatūra:

D.Ambrasienė. Sutartinių prievolių užtikrinimo rankpinigiais problemos. – Prievolių užtikrinimo teisinės problemos, LTU 2001m.

E.Baranauskas. Kai kurie hipotekos teisinio reguliavimo probleminiai aspektai, ten pat.

A.Dambrauskaitė. Daikto sulaikymas – alternatyvus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas?, ten pat.

–
– VIII.SUTARTINIŲ PRIEVOLIŲ PASIBAIGIMAS

– Sutarčių pabaiga ( CK 6.217 – 6.228)

Sutarties nutraukimas:
• jeigu kitos šalies sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra esminis pažeidimas (6.217 str. 2d. išvardinti atvejai). Tokiu atveju pagal 6.218 str. nukentėjusioji šalis gesali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą būtina iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nurodytą terminą, o jei jis nenurodytas – prieš 30d.
• Iš anksto numatomas sutarties neįvykdymas (6.219 str.)
.
Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės – (6. 221 str.)
• Atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo;
• Nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo ir netesybas;
• Neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo

Sutarties pakeitimas – (6.223 str.)
• Abiejų šalių susitarimu;
• Vienos iš šalių reikalavimu gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu:
1. kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį;
2. kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais.

Ieškinį dėl sutarties pakeisti sutartį, jei sutartis ar įstatymas nenumato ko kita.sąlygų pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį arba per 30 d. iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą

Sutarties negaliojimas (6.224 str.) sistemiškai taikytinas su Ck 1 kn. IV skyriumi – Negaliojantys sandoriai/

Absoliutus ir santykinis suterties negaliojimas

Absoliučiai negaliojančios (niekinės) sutartys:
• Jei ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai;
• Teisę pareikšti ieškinį turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė;
• Absoliutaus negaliojimo faktą gali konstatuoti teismas ex officio;
• Niekinės sutarties šalys negali vėliau patvirtinti;
• Niekinės sutartys negalioja nuo jų suidarymo momento

Santykinai negaliojančios (nuginčijamos) sutartys:
• Jeigu sudarant viena šalis veikė sąžiningai ir pripažinti sutartį negaliojančia būtina tik dėl to, kad būtų apginti sąžiningos šalies privatūs interesai;
• Teisę pareikšti ieškinį turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus ta sutartis pažeidė;
• Santykinai negaliojančią sutartį šalys (šalis) gali patvirtinti, jeigu toks patvirtinimas aiškiai išreikštas.

Teismų praktikos taisyklė: Nuginčijami sandoriai, kol jie nėra nuginčyti ir nepripažinti negaliojančiais teismo sprendimu, yra galiojantys ir sukuria teisines pasekmes santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Todėl teismas, pripažindamas sandorius negaliojančiais, turi nurodyti momentą, nuo kurio sandoriai laikytini negaliojančiais (CK 59 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta UADB “Eurogarantas” v. M. Šematovič byloje; bylos Nr.3K-3-876/99m., kategorija 42)

Restitucija – CK 6.145-6.153 str
Restitutio (lot.) – atsatatymas, atkūrimas

Restitucijos taikymo pagrindai: – 3 atvejai:
• kai asmuo privalo kitam asmeniui grąžinti turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą;
• arba sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento);
• arba, kai prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

CK 145 str. 2d. – teismo teisė pakeisti resituciją.

Restitucija natūra. Pinigais – kai restitucija natūra neįmanoma, arba sukeltų šalims didelių nepatogumų. – CK 6.146 str.

Atlygintinant pinigais, kyla du klausimai:
1. kaip nustatyti daikto kainą;
2. kokiam momentui kaina skaičiuojama.

Pagal CK 6.147 str. piniginio ekvivalento skaičiavimui taikytinos taisyklės:
• taikomos kainos, galiojančios tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti
• Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, atlygintina vertė, buvusi jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu turto vertė buvo mažiausia
• Nesąžiningas asmuo privalo atlyginti didžiausią turto vertę.

Kai turtas sunaikintas dėl nenugalimos jėgos, restitucija netaikoma, tačiau skolininkas privalo perleisti kreditoriui reikalavimą dėl kompensacijos už žuvusį turtą arba perduoti kreditoriui jau gautą kompensaciją už sunaikintą turtą.

Iš turto gauti vaisiai ir pajamos priklauso privalančiam gr1žinti turtą asmeniui (CK 6.151 str. 1 d.). Bet jei asmuo nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, jis turi grąžinti vaisius ir pajamas ir kompensuoti bet kokią kitą gautą naudą (CK 6.151 str. 2 d.).

Restitucijos įtaka sąžiningiems tretiesiems asmenims:
• įgiję turtą pagal atlygintinį sandorį, gali panaudoti sandorį prieš trečiąjį asmenį, reikalaujantį restitucijos;
• įgiję turtą pagal neatlygintinį sandorį, negali panaudoti restitucijos prieš asmenį, reikalaujantį restitucijos, jeigu pastarasis nėra praleidęs ieškininės senaties termino
• bet kokie kiti sąžiningo asmens veiksmai gali būti panaudojami prieš restitucijos reikalaujantį asmenį.

Esminė šalių nelygybė kaip sutarties pasibaigimo pagrindas – CK 228 str. Normos tikslas įtvirtinti protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvytos principus.:
• Šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu tai nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą;
• Teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir sąžiningos verslo praktikos reikalavimus;
• Teismas gal pakeisti sutartį ar jos atskiras sąlygas ir šalies, gavusios pranešimą apie atsisakymą nuo sutarties, prašymu

IX.Sutartinių sanykių dalyvių teisių apsauga ir gynimas

1. Teisė į gynybą ir jos užtikrinimo būdai

Ekonominės apyvartos dalyvių teisių ir teisėtų interesų gynimo svarba atspindėta Konstitucijos nuostatose. CK civilinių teisių teisminės gynybos principas įtvirtintas kaip civilinių santykių teisinio reguliavimo principas (CK 1.2 str.).

Bet kuri asmens subjektyvi teisė yra gintina, o jos turėtojas turi tam tikras teisines galimybes savo teisei apginti įstatyme numatytomis priemonėmis
• gynybos galimybių apimtis (teisės į gynybą turinys) didžia dalimi apspręstas subjektyvios teisės prigimties. Jei kalba eina apie nuosavybės ar kitos daiktinės teisės pažeidimą, jos gynimo galimybės kitokios nei prievolinės teisės, atsiadusios iš sutarties.
• Būtinumas ginti savininko teises nuo visų kitų asmenų sąlygotas suteikimu savininkui ypatingų teisinių galimybių, kaip antai galimybė panaudoti papildomus esantiems gynybos priemonėms būdus – vindikacinį ir negatorinį ieškinį.
• Skirtingai nuo nuosavybės teisės prievoliniuse, (sutartiniuose) teisiniuose santykiuose, kaip taisyklė, šalies teises prievolėje gali pažeisti tik kita tos prievolės šalis.
• Tais atvejais, kai ir prievolės atsiranda kai kurios teisės, panašios į savininko ar daiktinės teisės subjekto (pvz., teisė valdyti ir naudoti turtą), įstatymo leidėjas suteikia tokiems subjektams analogiškas savininkui teisinės gynybos priemones,
• pažeistos teisės gynimo galimybių apimtis priklauso nuo pažeidimo rūšies ir laipsnio.
• Teisinių gynybos priemonių apimtį apsprendžia subjekto, įvykdžiusio pažeidimą, teisinis statusas.

Gynybos būdai

Tai įstatyme numatytų priemonių visuma, kurių pagalba galima užkirsti kelią pažeidimui, pašalinti pažeidimą, atstatyti pažeistas teises.
Civiliniuose įstatymuose galima išskirti du civilinių teisių gynimo priemonų lygius:
• Universalios gynybos priemonės, naudojamos praktiškai bet kurios subjektyvios teisės gynybai.
• Gynybos būdai skirti tam tikroms prievolių rūšims nuo tam tikrų pažeidimų.

Civilinių teisių gynimo būdai klasfikuojami pagal įvairius kriterijus : pagal taikymo sferą ( universalūs ir specialūs); pagal įgyvendinimo metodus (iešk