Supaprastintas bankroto procesas

[pic]

KAUNO KOLEGIJOS

EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETO

TEISĖS KATEDRA

Bankroto teisinio reguliavimo referatas

Supaprastintas bankroto procesas

Kaunas 2004

TURINYS

ĮVADAS 3
1. KODĖL ĮBĮ ATSIRADO SUPAPRASTINTAS BANKROTO PROCESAS? 4

1.1 SUPAPRASTINTO PROCESO ATSIRADIMO PRIEŽASTYS 4
2. KADA TAIKOMAS ĮMONEI SUPAPRASTINTAS BANKROTO PROCESAS 5

2.1 Supaprastinto bankroto proceso atveju numatyta 6
3. TEISMO PROCEDŪROS KAI TAIKOMAS SUPAPRASTINTAS PROCESAS ĮMONEI 7
IŠVADOS 9
LITERATŪRA 10

ĮVADAS

Darbo tikslai:

• išsiaiškinti kas yra supaprastintas bankroto procesas

• kokie šio proceso tikslai,

• taikymo ypatybės,

• kodėl jis taikomas bankroto proceso metu

Bankrotas kaip procesas turi ir paprastesnes taikymo ypatybes. Kai
įmonės bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi
turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo iišlaidoms, teismas gali
priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą.

1. KODĖL ĮBĮ ATSIRADO SUPAPRASTINTAS BANKROTO PROCESAS?

Nuo 2003 m. sausio 1 d. Įsigaliojusiame Įmonių bankroto įstatymo
pakeitimuose numatytas supaprastintas bankroto procesas. Iki tol Lietuvos
bankroto įstatymuose nebuvo kalbama apie šį procesą, tačiau jo reikėjo.
Teismai iki tol kol Lietuvos Respublikos Įmonių Bankroto Įstatymas nebuvo
papildytas 131 straipsniu neturėdavo pagrindo atsisakyti iškelti bankroto
bylą – beturtėms nemokioms įmonėms, kurios neturi lėšų, nes įmonei nebus
kur nukreipti išieškoti skolų kreditoriams.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su
kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto
įstatymų, kitų teisės aaktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse
įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po
kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu
sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai
(skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Beturtės arba nemokios įmonės užsienio literatūroje
interpretuojamos įvairiai. N

Nemoki įmonė tapatinama su bankrutuojančia,
todėl šios sąvokos gali būti suprantamos kaip lygiavertės. Beturtė įmonė,
kuri negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų per tam tikrą laikotarpį
įmonė tampa nemoki, kai jos finansiniai įsipareigojimai viršija įmonės
turto rinkos vertę.

1.1 SUPAPRASTINTO PROCESO ATSIRADIMO PRIEŽASTYS

1. Ši procedūra buvo numatyta siekiant užtikrinti, kad iškėlus

bankroto bylą turto neturinčiai bendrovei, pakaktų lėšų jos

administravimui ir likvidavimui.

2. Supaprastintas bankroto procesas tai – specialios bankroto

procedūros, kai bendrovė neturi turto jo nepakanka teismo

ar administravimo išlaidoms apmokėti.

Ankščiau iškėlus bankroto bylas visiškai turto neturinčioms
bendrovėms, teismui būdavo sunku surasti administratorių, kuris veltui
administruotų tokią bendrovę (faktiškai teismai, skirdami administratorių,
didesnėms bendrovėms, jam paskirdavo ir kelias „beturtes“ bendroves).

2. KADA TAIKOMAS ĮMONEI SUPAPRASTINTAS BANKROTO PROCESAS

2.1 Supaprastinto bankroto proceso atveju numatyta

• Supaprastintas bankroto procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius

metus bet teismas matydamas įmonės padėtį gali nustatyti trumpesnį

laikotarpį iki 6 mėnesių ir jo meetu bendrovė turi būti likviduojama.

Trumpesnį laikotarpį negu metai teismas skiria, jai mato jog įmonei,

kuriai taikomas supaprastintas bankroto procesas, sekasi gerai. Jeigu

įmonėje susikaupia du kartus daugiau lėšų, tai iš supaprastinto

proceso įmonė pereina į normalų bankroto procesą.

Likviduojama įmonė – tai procesas kurio metu, įmonė pripažįstama

bankrutavusia.

• Likvidavimo procedūros metu, negali būti taikos sutarties

• Supaprastinto bankroto proceso metu įstatymo kreditorių susirinkimo

kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas

bankroto procese kreditorių susirinkimai šaukiami, o supaprastintame

procese nešaukiami.

• Supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas bankroto bylos

nagrinėjimui tose įmonėse, kuriose turto nėra arba (nustato t

teismas

arba administratorius) kai jo neužtenka teismo ir administravimo

išlaidoms apmokėti.

• Supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas ir tais atvejais,

kai bankroto iniciatyva byla iš reikalavimų dėl neišmokėto darbo

užmokesčio arba darbuotojui padarytos žalos atlyginimo.

3. TEISMO PROCEDŪROS KAI TAIKOMAS SUPAPRASTINTAS PROCESAS ĮMONEI

Teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto
procesą, privalo:

1. Informaciją apie teismo nutartį taikyti įmonei supaprastintą
bankroto procesą nedelsdamas pateikti juridinių asmenų registrui, įmonei,
kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai paskelbti „Valstybės
žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“;

Iš esmės tai procedūra kuri nesiskiria nuo bankroto proceso
procedūros įspėti visuomenę apie įmonės krizę, supaprastinto proceso metu
taip pat.

2. Paskirti administratorių, jei jis nepaskirtas;

Administratoriaus nustatytus įgaliojimus teismas arba teisėjas
gali pavesti atlikti taip pat ir įmonės administratoriui.

3. Patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią
administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo
nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo
dienos;

Administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų
lėšų naudojimo tvarką tvirtina bei keičia teismas.

4. Patvirtinti supaprastinto bankroto proceso trukmę;

Iki vienerių metų.

5. Patvirtinti (jei jie nepatvirtinti) kreditorių reikalavimus
pagal administratoriaus pateiktą sąrašą, sudarytą pagal įmonės finansinės
atskaitomybės duomenis.

6. Pardavus turtą ir reikalavimų teises gautos lėšos skiriamos
teismo ir administravimo išlaidoms. Jeigu pradėjus supaprastintą bankroto
procesą nustatoma, kad pardavus įmonės turtą ir reikalavimo teises bus
gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo
išlaidoms, teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso
vykdymą ir nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra šiame įstatyme
nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka.

7. Kai pa

ardavus neįkeistą įmonės turtą ir reikalavimo teises buvo
gauta lėšų daugiau, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms
apmokėti, tačiau gauta suma neviršija dvigubai daugiau lėšų, likusios lėšos
skiriamos:

• įmonės darbuotojų

• kreditorių reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais,

tenkinti.

8. Patenkinus nurodytus reikalavimus, iš likusios sumos gali būti
atlyginama kreditoriui, kuris įmokėjo teismo nurodytą sumą (ne didesnė nei
10 tūkst.lt). Jei nurodytam kreditoriui būtų priteista iš ĮBĮ 10
straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų (įmonės vadovo, savininko (savininkų)
tam tikra suma, priteistos sumos dydžiu turėtų būti mažinama atlyginimo
suma.

9. Tuo atveju, jeigu, visiškai patenkinus darbuotojų – kreditorių
reikalavimus ir atlyginus aukščiau nurodytam kreditoriui, dar liktų lėšų,
šios lėšos turi būti pervedamos į Garantinio fondo sąskaitą.

10. Dėl teismo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą
gali būti duodamas atskirasis skundas.

11. Supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai
nešaukiami.

Skirtingai nuo bankroto proceso. Tai daro šį procesą žymiai
paprastesniu nei bankroto procesas.

IŠVADOS

Įmonių bankroto įstatyme atsiradęs supaprastintas bankroto

procesas palengvina nemokių įmonių padėtį, kai jų finansinė

padėtis žemesnė nei nemokumo riba, tokiu atveju jos negali

įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir taip pat įmonėje

negali būti vykdomas bankroto procesas.

• Supaprastintame procese nešaukiami kreditorių susirinkimai

esminis ir vienas iš svarbiausių skirtumų tarp bankroto

proceso.

• Supaprastintame bankroto procese yra mažiau teisminių

procedūrų nei bankroto procese.

• Supaprastinto bankroto priėmimas pataisytame Įmonių

bankroto įstatyme palengvino ne tik įmonių, bet ir teismų

padėtį esant beviltiškoms sąlygoms – nemokumui.

LITERATŪRA

1. Valstybės Žinios. Bankroto procedūra ir bankrutuojančios bendrovės

valdymas. Kovas. 2004 m. gruodis 1 d.

2. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX – 216. Valstybės

žinios. –

Vilnius; 2001, Nr. 52

3. J. Bivainis. V. Jakštas. C. Kubilius. Lietuvos Respublikos įmonių

bankroto įstatymo komentaras. Verslo ir komercinė teisė, 2002. Nr. 176
———————–
Jeigu bendrovės kreditoriai ar vadovai kreipiasi į teismą dėl bankroto
bylos iškėlimo pavėluotai (t.y. bendrovės finansinė padėtis yra žymiai
blogesnė nei nemokumo riba) ir jei bendrovės turto nepakanka teismo ir
administravimo išlaidoms apmokėti, teismas paprastai atsisako kelti
bankroto bylą. Tokiu atveju nėra kitos išeities įmonei, kaip nagrinėti
bankroto procedūrą supaprastinta tvarka.

Prieš tai teismas pasiūlo, pareiškimą pateikusiam asmeniui įmokėti į
teismo depozitinę sąskaitą (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) iki 10 000
litų sumą teismo ir administravimo išlaidoms padengti, tik tada kai įmonė
įmoka šią sumą, teismas iškelia ir nagrinėja bankroto bylą supaprastinto
proceso tvarka.

Kreditorius, įmokėjęs teismo nustatytą sumą, turi teisę ją susigrąžinti.
Šią sumą reikia priteisti iš bendrovės vadovo ar akcininko (-ų), turinčio (-
ių) daugiau kaip 10 procentų akcijų dėl to, kad šis (šie) bendrovei tapus
nemokiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būdami atsakingi
išvengti kritinės situacijos, tokios kaip bankrotas.

Pagal įstatymą vadovas ir tokie akcininkai atsako solidariai, tačiau
faktiškai akcininkų atsakomybė turėtų atsirasti tiki išskirtiniais
atvejais, pavyzdžiui, kai įrodomas akcininkų nesąžiningumas.

Leave a Comment