STT įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS
ĮSTATYMAS
2000 m. gegužės 2 d. Nr. VIII-1649
Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos paskirtį, veiklos teisinius pagrindus, uždavinius ir funkcijas, tarnybos organizavimą, finansavimą, veiklos kontrolės būdus bei pareigūnų teises ir pareigas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba arba Tarnyba) – Respublikos Prezidentui ir Seimui atskaitinga, statutiniais pagrindais veikianti valstybės teisėsaugos įstaiga, kuri rengia ir įgyvendina korupcijos prevencijos priemones, atskleidžia ir tiria nusikaltimus, kuriais pasireiškia korupcija.

2. Korupcija – asmens pažadėjimas, siūlymas ar daavimas bet kokio neteisėto atlygio valstybės politikui, pareigūnui ar tarnautojui, taip pat valstybės politiko, pareigūno ar tarnautojo tiesioginis ar netiesioginis prašymas arba priėmimas bet kokio neteisėto atlygio sau ar kitam asmeniui arba priėmimas pasiūlymo ar pažado dėl tokio atlygio už tam tikrų funkcijų vykdymą ar nevykdymą, taip pat asmens pažadėjimas, siūlymas ar davimas bet kokio neteisėto atlygio bet kuriam asmeniui, kuris teigia galįs daryti įtaką valstybės politiko, pareigūno ar tarnautojo sprendimams, taip pat asmens, kuris teigia galįs daryti įtaką valstybės poolitiko, pareigūno ar tarnautojo sprendimams, tiesioginis ar netiesioginis prašymas arba priėmimas bet kokio neteisėto atlygio arba priėmimas pasiūlymo ar pažado dėl tokio atlygio, taip pat bendrininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas.
3. Valstybės politikui, pareigūnui ir tarnautojui pagal šį įstatymą prilyginamas asmuo, turintis at

titinkamus įgaliojimus ir pareigas kitos valstybės institucijoje, tarptautinėje organizacijoje ar tarptautinėse teisminėse institucijose.
4. Asmuo – bet kurios valstybės fizinis, juridinis, juridinio asmens teisių neturintis arba turintis kitokį, jo steigimo valstybės teisės nustatytą, teisinį statusą asmuo.

3 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos teisiniai pagrindai
1. Specialiųjų tyrimų tarnyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Tarnybos statutu ir kitais teisės aktais.
2. Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu.
3. Specialiųjų tyrimų tarnyba yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei pavadinimu „Lietuvos Respublika. Specialiųjų tyrimų tarnyba“, Tarnybos vėliavą ir ženklą.

4 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos principai
Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla grindžiama įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir konfidencialumo, asmeninės pareigūnų iniciatyvos ir tarnybinės drausmės deerinimo principais.

5 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos profesiniai ryšiai
Specialiųjų tyrimų tarnyba, spręsdama pavestus uždavinius, palaiko tarnybinius ryšius bei bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, taip pat įstaigomis, organizacijomis bei įmonėmis, skatina fizinių ir juridinių asmenų iniciatyvą įgyvendinant korupcijos prevencijos priemones. Specialiųjų tyrimų tarnyba per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais teikia visuomenei informaciją apie korupcijos kontrolės ir prevencijos programų bei priemonių įgyvendinimą, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų vykdomą antikorupcinę veiklą.

6 straipsnis. Pareiga teikti informaciją Specialiųjų tyrimų tarnybai
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir ki

itos valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, Specialiųjų tyrimų tarnybai pareikalavus, per 5 darbo dienas privalo jai pateikti priimtus, tačiau „Valstybės žiniose“ neskelbtus teisės aktus.
2. Valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo sudaryti sąlygas Specialiųjų tyrimų tarnybai neatlygintinai ir netrukdomai naudotis valstybės registrų, kadastrų, klasifikatorių duomenimis ir kitais valstybės institucijų, įstaigų bei įmonių duomenų bankais, o kitų įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų – pagal sutartis.

ANTRASIS SKIRSNIS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

7 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai
Specialiųjų tyrimų tarnyba saugo ir gina asmenį, visuomenę, valstybę nuo korupcijos, vykdo korupcijos prevenciją bei išaiškinimą.

8 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijos
Specialiųjų tyrimų tarnyba:
1) vykdo operatyvinę veiklą, kad atskleistų nusikaltimus, kuriais pasireiškia korupcija, ir užkirstų jiems kelią;
2) atlieka kvotą ir parengtinį tardymą;
3) teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su kitomis teisėsaugos institucijomis;
4) renka, kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją apie korupciją ir su ja susijusius socialinius, ekonominius reiškinius;
5) turimos informacijos pagrindu rengia ir įgyvendina korupcijos prevencijos ir kitas priemones;
6) su kitomis teisėsaugos institucijomis įgyvendina nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos programas;
7) ne rečiau kaip du kartus per metus raštu teikia informaciją apie savo veiklos rezultatus bei teikia pasiūlymus dėl Tarnybos veiklos gerinimo Respublikos Prezidentui ir Seimo Pirmininkui.

TREČIASIS SKIRSNIS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STRUKTŪRA IR VALDYMAS

9 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos bei jos padalinių steigimas ir likvidavimas
1. Tarnyba steigiama ir likviduojama įstatymu.
2. Tarnybą gali sudaryti valdybos, sk

kyriai, poskyriai ir kiti padaliniai.
3. Tarnybos padalinius steigia, reorganizuoja ir likviduoja bei etatus tvirtina jos direktorius.

10 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai
1. Tarnybos darbuotojai yra pareigūnai ir kiti valstybės tarnautojai.
2. Tarnybos pareigūnų statusą nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas, o kitų Tarnyboje dirbančių valstybės tarnautojų – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.
3. Tarnybos pareigūnų priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų, pareigūnų drausminės atsakomybės, nušalinimo nuo pareigų tvarką nustato Tarnybos statutas.

11 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybė
1. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus kandidatūrą teikia Seimui ir, šiam pritarus, Tarnybos direktorių skiria bei atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas. Direktorius skiriamas penkeriems metams, tačiau šias pareigas jis gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2. Tarnybos direktoriaus pirmąjį pavaduotoją ir pavaduotoją direktoriaus teikimu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas.

3. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nesant, jo pareigas eina Tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas.

12 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų atleidimo iš pareigų pagrindai
1. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai yra atleidžiami iš pareigų šiais pagrindais:
1) savo noru;
2) sulaužius priesaiką;

3) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

4) dėl sveikatos būklės, pateikus atitinkamos medicininės ekspertizės komisijos išvadą;

5) šalims susitarus;

6) jų sutikimu perkėlus į kitą darbą;

7) paaiškėjus šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms;

8) pasibaigus kadencijai, jeigu nėra paskiriamas antrai kadencijai.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai, sukakę įstatymų nustatyto amžiaus vidaus reikalų, specialiųjų ty

yrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento ir jam pavaldžių institucijų pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, gali būti atleidžiami iš pareigų.
3. Ginčai dėl atleidimo iš pareigų sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS PAREIGŪNŲ TEISĖS, PAREIGOS IR VEIKLOS APRIBOJIMAI

13 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų teisės
1. Persekiodamas asmenį, įtariamą padariusį nusikaltimą, užkirsdamas kelią daromam nusikaltimui, tikrindamas informaciją apie valstybės pareigūnų ir tarnautojų piktnaudžiavimą tarnyba, jų ryšius su asmenimis, kurie susiję su nusikalstamais susivienijimais, ar eidamas kitas tarnybines pareigas, esant įstatymų numatytiems pagrindams ir sąlygoms, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas pateikia tarnybinį ženklą ar tarnybinį pažymėjimą.
2. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę:
1) tikrinti asmens dokumentus ir pristatyti asmenis, įtariamus padariusius nusikaltimą, į Specialiųjų tyrimų tarnybos arba policijos įstaigas;
2) įstatymų numatytais atvejais ir tvarka panaudoti ginklą, specialiąsias priemones ir kitą prievartą;
3) nekliudomai įeiti į visų nuosavybės formų ir rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu;
4) įstatyme numatytais atvejais ir tvarka jėga atidaryti patalpas ar transporto priemones;
5) vykdamas į nusikaltimo padarymo vietą, persekiodamas asmenį, įtariamą padariusį nusikaltimą, gabendamas asmenį, kuriam būtina skubi medicinos pagalba, į gydymo įstaigą, nekliudomai naudotis įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, išskyrus užsienio valstybių diplomatinėms ar konsulinėms atstovybėms, priklausančiomis visų rūšių transporto ar ryšių priemonėmis. Jeigu transporto ar ryšių priemonės savininkas ar valdytojas pareikalauja, išduodama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatytos formos pažyma, pagal kurią iš Specialiųjų tyrimų tarnybos lėšų kompensuojami patirti nuostoliai ar materialinė žala;
6) stabdyti kelių transporto priemones ir tikrinti vairuotojo, keleivių ar transporto priemonės dokumentus ir joje esančius krovinius bei daiktus;
7) vykdamas į nusikaltimo padarymo vietą ar persekiodamas asmenį, įtariamą padariusį nusikaltimą, nustatyta tvarka naudotis mėlynos spalvos švyturėliais ant automobilių ir garsiniais signalais;
8) gauti iš asmenų informacijos ar paaiškinimų apie rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus;
9) tikrinti visų rūšių įmonių, įstaigų bei organizacijų ūkinę-finansinę ir kitokią veiklą;
10) pranešus įmonės vadovui arba savininkui ar jų atstovui ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui leidus, nustatyta tvarka skirti inventorizacijas, revizijas, atlikti apžiūrą, susipažinti ir paimti buhalterinės apskaitos, personalo, tikrinimų medžiagas, kitus dokumentus bei daiktus;
11) atlikti kitus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui įstatymų leidžiamus veiksmus.
3. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas, eidamas tarnybines pareigas pasienio, muitinės bei kituose objektuose ir teritorijose, kuriuose nustatytas specialus vidaus režimas, ir pateikęs tarnybinį ženklą ar tarnybinį pažymėjimą, turi teisę:
1) tikrinti asmenų ir pareigūnų, transporto priemonių bei krovinių dokumentus;
2) sulaikyti pasienio ir muitų režimo pažeidėjus bei kitus asmenis, atlikti jų asmens bei daiktų apžiūrą ir pristatyti juos į pasienio policijos, muitinės ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas, laikantis įstatymų, reglamentuojančių asmenų sulaikymo tvarką bei sulaikytų asmenų garantijas;
3) stabdyti ir tikrinti transporto priemones, nustatyta tvarka atlikti daiktų ar dokumentų poėmį;
4) atlikti kitus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui įstatymų leidžiamus veiksmus.

14 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareigos
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas privalo:
1) laikytis duotos priesaikos;
2) gavęs pranešimą ar pareiškimą apie rengiamą ar daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam ar daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti, įvykio liudininkams nustatyti arba pranešti apie įvykį policijai;
3) saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis;
4) užtikrinti sulaikytų asmenų teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą nukentėjusiems nuo nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų asmenims bei asmenims, kurių būklė yra bejėgiška.

15 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams taikomi apribojimai
1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams draudžiama:
1) būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariais, dalyvauti politinėje veikloje;
2) būti įmonių, įstaigų ar organizacijų valdymo institucijų nariais, gauti atlyginimą už darbą tokiose institucijose, išskyrus atvejus, kai tai būtina tarnybos vykdomai žvalgybinei veiklai ir ne ilgiau, negu tai yra būtina nustatytam užduoties tikslui pasiekti;
3) sudaryti sandorius Specialiųjų tyrimų tarnybos vardu su įmonėmis, kurių savininkai ar dalininkai yra jų šeimos nariai, arba valdyti pagal įgaliojimą kito asmens akcijas;
4) atstovauti šalies ir užsienio valstybių įmonių interesams;
5) dirbti samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais įmonėse, įstaigose, organizacijose bei kitose institucijose, taip pat gauti kitą, nei nustatyta šiame įstatyme, atlyginimą, išskyrus atvejus, kai tai būtina tarnybos vykdomai žvalgybinei veiklai ir ne ilgiau, negu tai yra būtina nustatytam užduoties tikslui pasiekti, taip pat išskyrus atlyginimą už pedagoginę bei kūrybinę veiklą;
6) streikuoti ar dalyvauti piketuose, mitinguose, kurie tiesiogiai trukdytų Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklai ar atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno tarnybines pareigas, būti profesinės sąjungos nariais.
2. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas negali priimti dovanų ar paslaugų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų ėjimu, išskyrus įstatymų numatytais atvejais.
3. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui taikomi ir kiti apribojimai, nustatyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme.

PENKTASIS SKIRSNIS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS PAREIGŪNŲ TEISINĖ APSAUGA

16 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų nepriklausomumas
1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, eidami tarnybines pareigas ir vykdydami vadovybės užduotis, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.
2. Valstybės institucijoms ir įstaigoms ar jų tarnautojams, politinėms partijoms, visuomeninėms organizacijoms ir judėjimams, visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama kištis į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų operatyvinę ar kitą tarnybinę veiklą.

3. Mitingai, piketai bei kitokios akcijos Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpose, taip pat prie Specialiųjų tyrimų tarnybos pastatų arčiau negu 25 metrai yra draudžiami.

4. Filmavimo, fotografavimo, garso ar vaizdo įrašų darymo Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpose tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

17 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos ir jos pareigūnų veiklos garantijos
1. Baudžiamąją bylą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui gali iškelti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas.

2. Vykdantys tarnybines pareigas Tarnybos pareigūnai negali būti atvesdinti, sulaikyti, draudžiama juos, jų daiktus ir transporto priemones apžiūrėti, jeigu nedalyvauja Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinio viršininkas ar jo įgaliotas atstovas, išskyrus atvejus, kai pareigūnas sulaikomas akivaizdžiai darantis nusikaltimą.

3. Informacija apie Tarnybos pareigūnus, atliekančius (atlikusius) specialias užduotis, yra valstybės paslaptis ir gali būti naudojama ir išslaptinama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

4. Tarnybos pareigūnų ir jų šeimos narių apsaugai gali būti taikomos priemonės, numatytos Baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS
PRIEVARTOS PANAUDOJIMAS

18 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų teisė panaudoti prievartą
1. Šis įstatymas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas suteikia Tarnybos pareigūnui teisę įgyvendinant jam priskirtus uždavinius reikalauti, kad asmenys vykdytų teisėtus jo nurodymus. Šių nurodymų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą įstatymų nustatyta tvarka.
2. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai turi teisę turėti, saugoti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas.
3. Prievartos rūšis, taip pat šaunamojo ginklo ir sprogstamųjų medžiagų panaudojimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

SEPTINTASIS SKIRSNIS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS PAREIGŪNŲ
SOCIALINĖS GARANTIJOS

19 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų darbo užmokestis, pensijos ir kitos socialinės garantijos
1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai turi teisę į teisėsaugos institucijų darbuotojams įstatymų nustatytas socialines garantijas.
2. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareiginės algos dydis nustatomas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, o priedų, priemokų, kompensacijų ir pašalpų dydį bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutas bei kiti teisės aktai.
3. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų aprūpinimo pensijomis tvarką nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutas, įstatymai ir kiti teisės aktai.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS FINANSAVIMAS, MATERIALINIS APRŪPINIMAS IR VEIKLOS KONTROLĖ

20 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos finansavimas
1. Specialiųjų tyrimų tarnyba finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto ir yra asignavimų valdytoja.
2. Specialiųjų tyrimų tarnyba gali turėti specialiųjų lėšų operatyvinei veiklai užtikrinti.

21 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos materialinis ir techninis aprūpinimas
1. Specialiųjų tyrimų tarnyba materialinėmis ir techninėmis priemonėmis aprūpinama iš jai išlaikyti skirtų lėšų.
2. Specialiųjų tyrimų tarnyba turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.

22 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos kontrolė
1. Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamą kvotą ir parengtinį tardymą įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja prokuroras.
2. Specialiųjų tyrimų tarnybos vidaus darbo tvarką nustato direktorius.

DEVINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis. Kitų teisės aktų galiojimas ir Vyriausybės uždaviniai
1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų socialines garantijas, galioja tol, kol bus priimti atitinkami juos pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, bet ne ilgiau, negu numatyta šio straipsnio 2 dalyje.
2. Vyriausybė:
1) per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo suderina Įstatymo lydimuosius teisės aktus, neatitinkančius šio įstatymo nuostatų;
2) per 2 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo pakeičia ir papildo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, patvirtinantį teisinių pareigybių sąrašą, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigybių sąrašą;
3) per 2 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo pakeičia ir papildo naudojimosi valstybinių kadastrų, klasifikatorių ir registrų duomenimis tvarką, įrašo į valstybės valdžios ir valdymo institucijų, kurios turi teisę neatlygintinai gauti iš valstybinių kadastrų, klasifikatorių ir registrų tvarkytojų šių kadastrų, klasifikatorių ir registrų duomenis, sąrašą Specialiųjų tyrimų tarnybą;
4) per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustato tvarką ir įkainius, pagal kuriuos operatyvinės veiklos subjektai teikia tarpusavio paslaugas bei naudojasi Policijos departamento Operatyvinės veiklos tarnybos, Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro informacija, taip pat nustato tvarką, kaip operatyvinės veiklos subjektai naudojasi kitų Vidaus reikalų ministerijos padalinių (Informatikos ir ryšių departamento, Migracijos departamento, Adresų ir informacijos biuro bei Sveikatos priežiūros tarnybos) paslaugomis.

24 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo įsigaliojimas
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Leave a Comment