Advokatų etikos kodeksas

PRIIMTA
1999 m. gegužės 21 d.
Lietuvos Respublikos
advokatų konferencijoje

ADVOKATŲ PROFESINĖS ETIKOS
K O D E K S A S

I. Bendrosios nuostatos

1. Advokatas privalo sąžiningai ir dorai atlikti savo profesines pareigas, laikytis Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimų. Savo veikloje advokatas privalo laikytis duotos priesaikos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Advokatūros įstatymo, kitų įstatymų bei Lietuvos advokatūros statuto.
2. Atlikdamas savo profesines pareigas, advokatas yra nepriklausomas nuo valstybės valdžios bei valdymo įstaigų ir pareigūnų.
3. Kiekvieno advokato pareiga aktyviai dalyvauti Lietuvos Respublikos advokatūros veikloje, teisėtais būdais atstovauti klientams, ginti juos teisminėse institucijose, vyykdyti kitus pavedimus, asmeniniu elgesiu nežeminti savo profesijos bei advokato vardo.
4. Už visuomenės pasitikėjimą silpninančius ir advokato vardą žeminančius poelgius, neužtraukiančius baudžiamosios atsakomybės, advokatai atsako drausmine tvarka. Tokiais poelgiais tarp kitų gali būti pripažįstama:
1) žmogaus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos advokatūros, valstybės institucijų bei jų pareigūnų garbės ir orumo žeminimas;
2) advokato priesaikos sulaužymas;
3) Advokatūros įstatymo reikalavimų pažeidimas;
4) advokatūros savivaldos institucijų nurodymų nevykdymas, be pateisinamų priežasčių neatvykimas į advokatūros savivaldos institucijų rengiamus posėdžius ir kitus renginius, į kuriuos buvo kviečiamas ir kuriuose jo dalyvavimas būtinas, taip pat laiku neepranešimas negalint juose dalyvauti;
5) nepadorus, nesąžiningas profesinės pareigos vykdymas, taip pat nesilaikymas visuotinai pripažintų dorovės normų bei tokių papročių negerbimas;
6) nepagarbus elgesys viešose vietose arba su aplinkiniais;
7) nesąžininga konkurencija su kitais advokatais (advokatų savireklama, klientų paieška per tarpininkus, kitų advokatų veiklos menkinimas ar sa

avęs specialus ir išskirtinis aukštinimas ir pan. Kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kas yra advokato savireklama, nustato Lietuvos advokatų taryba);
8) paviešinimas žinių, kurios advokatui buvo suteiktos pavedimui vykdyti, be jas suteikusio asmens sutikimo;
9) pareigų vykdymas būnant neblaiviam;
10) narkotinių medžiagų vartojimas;
11) atsisakymas mokėti arba sistemingas, daugiau kaip tris mėnesius iš eilės, nemokėjimas Lietuvos advokatų tarybos veiklos rėmimo privalomų įmokų;
12) netvarkinga advokato išvaizda darbo metu ir mantijos nedėvėjimas teismo posėdžiuose;
13) laiku nepranešimas institucijoms, kuriose jis vykdo priimtą kliento pavedimą, apie negalėjimą nustatytu laiku atvykti, atlikimas veiksmų, kuriais siekiama specialiai vilkinti teisminius procesus;
14) laiku nepranešimas institucijoms, kuriose advokatas vykdė pavedimą, apie tai, kad pavedimo vykdymas yra teisėtai nutrauktas;
15) draudimo verstis kita, nesuderinama su advokato profesija, veikla nesilaikymo pažeidimas.

II. Advokatų tarpusavio santykiai

5. Advokatų tarpusavio santykiai grindžiami pasitikėjimu, sąžiningumu, draugiškumu, taktiškumu ir mandagumu. Advokatai turi paadėti vienas kitam profesinėje veikloje, jeigu tai neprieštarauja kliento interesams.
6. Jeigu advokatas ketina priimti pavedimą atstovauti klientui, ginti jį, kai tokį pat pavedimą turi ir vykdo kitas advokatas, jis privalo apie tai pranešti tam advokatui.
7. Jeigu klientas prašo bendrai atstovauti jam, ginti jį kartu su kitu advokatu, tai reikia derinti su tuo advokatu. Jeigu pastarasis nesutinka atstovauti, ginti kartu, arba skiriasi gynybos, atstovavimo pozicijos, abu advokatai privalo apie tai pranešti ir paaiškinti klientui, kuris turi teisę pasirinkti, kurio advokato poziciją ir kurį ad

dvokatą pasirinkti, o su kitu advokatu susitarimą nutraukti.
8. Kai advokatas priima pavedimą atstovauti kliento interesams byloje prieš kitą advokatą, tai, priėmęs pavedimą, advokatas privalo apie tai pranešti Lietuvos advokatų tarybai, savo kolegai ir pasiūlyti jam, jeigu tai nekenkia kliento interesams, ginčą baigti taikos sutartimi. Jeigu ginčas nebaigiamas taikos sutartimi, tai advokatai neturi gadinti tarpusavio santykių.
9. Atstovaudamas, gindamas ar vykdydamas kitą pavedimą, kai tai susiję su teismo procesu, advokatas gali kalbėtis su priešinga šalimi klausimais, susijusiais su pavedimo vykdymu, tik apie tai, jeigu turi galimybę, pranešęs šios advokatui, jei toks yra.
10. Šalims atstovaujantys advokatai visus rašytinius įrodymus, kuriuos jie turi parengę, turi pateikti teismui taip, kad kitai šaliai atstovaujantis advokatas, duodamas paaiškinimus teismui, turėtų galimybę dėl jų pateikti savo nuomonę.
11. Kai advokatas negali atvykti į teismo posėdį arba kai ketina prašyti teismą pakeisti ar nustatyti teismo posėdžio laiką, jis privalo tuoj pat apie tai pranešti savo kolegai ir suderinti su juo abiems priimtiną bylos nagrinėjimo laiką.
12. Advokatai niekam negali mokėti honoraro, komisinio ar kitokio atlyginimo už tai, kad klientas jam rekomenduojamas, paskiriamas.
13. Jeigu advokatas mano, kad jo kolega pažeidė Advokatų profesinės etikos kodeksą, jis turi atkreipti į tai kolegos dėmesį.
14. Bet kokį tarpusavio ginčą advokatai privalo pirmiausia stengtis išspręsti abipusiu susitarimu.
15. Advokatas neturi teisės pradėti bet kokių procesinių veiksmų prieš savo ko
olegas, prieš tai nepranešęs Lietuvos advokatų tarybai, ir kol jų tarpusavio ginčo nebandė spręsti tarpininkaudamos advokatūros savivaldos institucijos.

III. Advokato santykiai su klientais

16. Advokatas gali priimti pavedimą ginti arba atstovauti kliento interesams tik paties kliento arba jo įstatyminio atstovo prašymu. Iš kitų asmenų pavedimą ginti arba atstovauti klientui gali priimti tik tada, kai jie kreipiasi šio pavedimu arba šio sutikimu.
17. Advokatas negali priimti pavedimo bylai šiais atvejais:
1) kai advokatas ir pareigūnas, kuris atliko parengtinį tardymą ar tyrė bylą, yra susieti giminystės ar svainystės ryšiais;
2) kai advokatas anksčiau yra dalyvavęs šioje byloje kvotėju, tardytoju, prokuroru, visuomeniniu kaltintoju, teisėju, teismo posėdžio sekretoriumi, nukentėjusiuoju, liudytoju, kviestiniu, ekspertu, civiliniu ieškovu ar atsakovu;
3) ginti du kaltinamuosius (teisiamuosius), jei tarp jų gynybos interesų yra prieštaravimų, arba kai advokatas toje pačioje byloje yra gynęs asmenį, kurio interesai prieštarauja besikreipiančiojo interesams;
4) kai advokatas yra giminystės ar svainystės ryšiais artimai susijęs su advokatu, toje pačioje byloje teikiančiu juridinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja besikreipiančio jo interesams;
5) kai advokatas yra dalyvavęs byloje visuomeniniu gynėju ir toje pačioje byloje į jį besikreipiančiojo interesai prieštarauja jau ginto asmens interesams;
6) kai advokatas žino tokių bylos aplinkybių, kurių patikėjo kitas kaltinamasis (teisiamasis) arba priešinga šalis;
7) kai kaltinamasis (teisiamasis) reikalauja laikytis tokios gynybos pozicijos, kuri aiškiai prieštarauja bylos aplinkybėms;
8) kai klientas reikalauja naudoti jo interesams ginti žinomai me

elagingus, neteisėtus įrodymus (suklastotus dokumentus, melagingai liudijančiuosius) bei kitus nesąžiningus būdus;
9) kai advokatui žinoma, kad kvotėjas, tardytojas ar teismas gali jį pakviesti toje byloje liudytoju;
10) kai advokato santykiai su asmeniu, prieš kurį reikia vesti bylą, yra konfliktiniai;
11) kai byla yra prieš tiesiosios, aukštutinės, žemutinės bei šoninės linijos? giminaičius ar labai artimus draugus;
12) kai byla yra sudėtinga, ir advokatas suvokia, kad tinkamai atlikti pavedimą nesugebės;
13) kai advokatas iš anksto žino, kad tą pačią dieną jis bus užimtas dėl jau priimto pavedimo vykdymo.
18. Advokatas privalo panaudoti visas įstatymų nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų išaiškintos aplinkybės, teisinančios įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį arba lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti jam reikiamą juridinę pagalbą. Atstovaudamas jis turi teisėtais būdais ir priemonėmis siekti klientui palankaus rezultato.
19. Advokatas negali ginti tokių kliento interesų, kurie verčia imtis neteisėtų priemonių bei būdų, ir privalo atsisakyti tenkinti kliento reikalavimus, kai šie prieštarauja Advokatūros bei kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams, įstatymų lydimiesiems aktams bei teisėtai priimtoms ir galiojančioms žinybų taisyklėms.
20. Sutikęs ginti įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį, advokatas neturi teisės to atsisakyti.
21. Esant neteisėtų reikalavimų, advokatas privalo paaiškinti klientui, kad šis gali pasirinkti: atsisakyti neteisėtų reikalavimų arba sutartį dėl gynybos ar atstovavimo nutraukti.
22. Advokatas privalo klientui paaiškinti, kad jis teisėtomis priemonėmis ir būdais sieks, kad teismas priimtų kuo palankesnį nuosprendį ar sprendimą, tačiau negali garantuoti bylos baigties.
23. Nors gynėjas baudžiamoje byloje ir yra savarankiškas proceso dalyvis, jis negali be ginamojo žinios laikytis bet kokios gynybos pozicijos. Jis turi tartis su ginamuoju ir atsižvelgti į šio samprotavimus bei argumentus.
24. Jei teisiamasis prisipažįsta kaltu, ir advokatas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padaro tokią pat išvadą dėl teisiamojo kaltumo, tai gynėjas ginamojoje kalboje išanalizuoja visas aplinkybes, kurios gali palengvinti ginamojo atsakomybę.
25. Tais atvejais, kai ginamasis prisipažįsta kaltu, o advokatas, išstudijavęs visus byloje esančius įrodymus, padaro išvadą, kad ginamojo kaltė neįrodyta arba kelia abejonių, tai gynėjas turi laikytis savarankiškos, nuo ginamojo nepriklausomos, pozicijos.
26. Tais atvejais, kai teisiamasis neigia savo kaltę, o advokatas, susipažinęs su byla, padaro išvadą, kad ginamojo kaltei pagrįsti pakanka įrodymų, advokatas neturi įtikinėti ginamojo, kad šis prisipažintų esąs kaltas. Kaltę ar nekaltumą nustato teismas, o ne gynėjas. Advokatas gali pasirinkti kitokią gynybos poziciją, bet ją privalo aptarti su ginamuoju. Jei ginamasis su advokato pasirinkta gynybos pozicija nesutinka, jis gali to gynėjo atsisakyti.
27. Grupinėse bylose, esant prieštaringų gynybos interesų, advokatas turi rinkti ir ginamojoje kalboje analizuoti tik savo ginamojo kaltę paneigiančius ir keliančius abejonių jo kaltumu įrodymus arba aplinkybes, kurios lengvina ginamojo atsakomybę.

IV. Advokato santykiai su advokatūros
savivaldos institucijomis

28. Lietuvos Respublikos advokatūros savivaldos institucijomis laikoma: visuotinis Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija), Lietuvos advokatų taryba, Lietuvos advokatų tarybos susirinkimas, Advokatų garbės teismas ir kitos savivaldos institucijos, įsteigtos visuotinio Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimo (konferencijos) arba Lietuvos advokatų tarybos nutarimu.
29. Advokato ir advokatūros savivaldos institucijų santykiai grindžiami abipuse pagarba, geranoriška ir aktyvia pagalba.
30. Išrinktas į advokatūros savivaldos instituciją narys privalo aktyviai dalyvauti jos darbe, taip pat visuose posėdžiuose ir susirinkimuose, o negalėdamas juose dalyvauti dėl svarbių priežasčių, laiku apie tai pranešti; dėl vienokių ar kitokių priežasčių nustojęs vykdyti profesines pareigas, privalo sustabdyti savo įgaliojimus šioje institucijoje.
31. Advokatas privalo kruopščiai ir atsakingai vykdyti advokatūros savivaldos institucijų priimamus sprendimus (nutarimus), kviečiamas laiku atvykti į šias institucijas bei su jomis bendradarbiauti. Tuo atveju, kai advokatas negali to padaryti, privalo nedelsdamas apie tai pranešti ir tinkamai patvirtinti.
32. Jeigu advokatūros savivaldos institucijos kreipėsi į advokatą su paklausimais, jis privalo nustatytu terminu ir forma į juos atsakyti.
33. Advokatūros nustatytų nario mokesčių nemokėjimas yra laikomas rimtu profesinės etikos pažeidimu.

V. Baigiamosios nuostatos

34. Advokatų profesinės etikos kodekso nuostatos taikomos taip pat ir advokatų padėjėjams.
35. Tais atvejais, kai advokato elgesys profesinėje veikloje nereglamentuojamas įstatymų, Lietuvos advokatūros statuto arba šio kodekso, jis privalo laikytis advokatų praktikoje susiformavusių tradicijų, kurių turinys atitinka bendrus etikos ir dorovės principus.

Leave a Comment